515e132d-e15f-4aca-98f0-0a4e0f08b4cc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-423-142/2011Proc. Nr. 3-61-3-01775-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. gruodžio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo I. M. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir                                                                      n u s t a t ė :             I.

M. (I. M., toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės (toliau – ir Rinktinė) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 266,22 Lt negauto darbo užmokesčio.              Skunde paaiÅ¡kino, kad dirba Rinktinės Apsaugos skyriuje vyresniuoju pasieniečiu.

Per laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 266,22 Lt priemokų ir priedų. Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. PareiÅ¡kėjui buvo mokama tik priemokų ir priedų dalis, nevirÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos. SkundÄ grindžia tuo, kad Konstitucinis Teismas 2009-12-11 pripažino, kad toks ribojimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

SkundÄ padavė nepasibaigus Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytam 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminui, todėl jo teisės turi bÅ«ti ginamos, nepaisant to, kad į teismÄ jis kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo.             PaaiÅ¡kino dėl atsakovų. Atsakovu nurodė tiesiogiai darbo užmokesčio neiÅ¡mokėjusiÄ Rinktinę. Tačiau bendrÄ ja prasme, darbdavys yra Lietuvos Respublikos valstybė, o Rinktinė yra tik valstybės priimtų sprendimų vykdytoja.

Už darbÄ atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, todėl valstybei teko pareiga numatyti tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį bÅ«tų teisingai atlyginama už pareigÅ«nų darbÄ tais atvejais, kai iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ . Todėl valstybė turėjo ir turi pareigÄ iÅ¡ biudžeto skirti lėšas, bÅ«tinas teisingo apmokėjimo už pareigÅ«nų atliktÄ darbÄ užtikrinimui. Mano, kad tinkamas atsakovas yra ir valstybė, atstovaujama Vyriausybės.              PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.

Teisme 2011-11-28 gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 62).             Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriÄ atstovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT prie VRM) vyriausioji specialistė Vilija Plotnikovienė, atsiliepime į skundÄ (b. l. 14-16) nurodoma, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti.             Nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, kad, pripažinus byloje taikytinÄ teisinį reguliavimÄ antikonstituciniu, atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais.

PaaiÅ¡kino, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, turi tik Konstitucinis Teismas. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Dėl to atsakovų veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiÅ¡kina, kad prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento, jis nebegali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai pripažįstamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Iki šio momento įstatymo pripažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek su jo taikymu susiję sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių pasekmių. Atsakovo sprendimai riboti pareiškėjui priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo.              Nurodo, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi 2010-05-20, todėl, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, jo piniginiai reikalavimai turėtų būti mažinami už 2007 m. kovo-balandžio mėnesius.

             Vadovaujasi sunkia valstybės turtine padėtimi ir praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti metams.              Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai.             Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės atsiliepime (b. l. 22-23) nurodoma, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas analogiÅ¡kais motyvais, kaip ir Lietuvos valstybės atsiliepime.

Prašo taikyti ieškinio senatį.              Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.             Skundas tenkintinas iš dalies.             Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui 2007-2008 metais neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.             Faktinės bylos aplinkybės tokios, kad dėl priedų ir priemokų ribojimo pareiškėjui neišmokėta 266,22 Lt.

IÅ¡ byloje esančių darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių (b. l. 7-8) matyti, koks darbo užmokestis pareiÅ¡kėjui buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už staÅ¾Ä , už kategorijÄ , už laipsnį, už darbÄ naktį, Å¡venčių dienomis. IÅ¡ Å¡ių kortelių matyti, kad 2007-2008 m. nurodytais mėnesiais pareiÅ¡kėjui taikytas ribojimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 2007 m. kovo mėnesį 34,70 Lt, birželio mėnesį 138,52 Lt, liepos mėnesį 32,16 Lt, rugpjūčio mėnesį 44,27 Lt, rugsėjo mėnesį 11,63 Lt, 2008 m. balandžio mėnesį 4,94 Lt.

PareiÅ¡kėjui apskaičiuotų darbo užmokesčio bei neiÅ¡mokėtos jo dalies sumų darbdavys neginčija. IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymÄ grafoje „faktiÅ¡kai dirbta valandų“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius (b. l. 40-57). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo atsakingo darbuotojo parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose pateikta informacija.

             Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo Rinktinėje. Statutinių pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. VTĮ 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTÄ® 25 straipsnio 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.             VTÄ® 23 straipsnio 2 dalis papildyta 2007-06-07 įstatymu Nr. X-1175 ir nurodyta, kad „Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.“             2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymas (2008-12-09 įstatymas Nr. XI-53). Å io įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis nustatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.             Tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.             Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ . Nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Todėl, pagal KonstitucijÄ , VTÄ® skyriuje „Darbo užmokestis", kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo VTÄ® nustatytÄ ribÄ .             Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 („Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010, p. 261-275), kuri analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbÄ nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas.             Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo, yra pagrįstas ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuosekliai: 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011.

Pastaroji Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Dėl to nepagrįstai atsakovai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiškina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį.

Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimai nesivadovautina, nes Å¡i byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobÅ«dį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiÅ¡ka darbo ginčo byloms.             Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (minėtos teismo nutartys), teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susiję su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui paÅ¡tu iÅ¡siuntė 2010-06-09, taigi reikalavimui priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , neiÅ¡mokėtÄ 2007 m. kovo mėnesį, praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovai praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, o pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių ir jas pagrindžiančių įrodymų dėl senaties termino atnaujinimo. Vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, nėra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senatį.

Todėl pritaikius Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę į darbo užmokesčio dalies nepriemokÄ , susidariusiÄ nuo 2007 m. birželio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjui priteistina suma mažinama dalimi už 2007 m. kovo mėnesį.              Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų.             PareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų suma priteistina iÅ¡ atsakovės Rinktinės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tokio pobÅ«džio ginčai, koks yra nagrinėjamas Å¡ioje administracinėje byloje, yra tarnybinis ginčas, o darbdavio teises ir pareigas, inter alia pareigÄ tinkamai atlyginti pareigÅ«nui už jo atliktÄ darbÄ , įgyvendina (vidaus reikalų statutinė) įstaiga, kurioje pareigÅ«nas tarnavo (iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, galinčių sÄ lygoti kitokį nei paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje įtvirtintÄ ginčo teisinių santykių bei Å¡ių santykių dalyvių teisinį vertinimÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas valstybei keliamas nepagrįstai dėl jau nurodytos priežasties (valstybė nėra pareiÅ¡kėjo darbdavys), taip pat ir dėl to, kad byloje negali bÅ«ti keliamas valstybės civilinės ir deliktinės atsakomybės klausimas.

BÅ«tent iÅ¡ valstybės tarnybos teisinio santykio, jo pagrindu egzistuojančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iÅ¡ žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiÅ¡kėjo reikalavimas.             Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime prašė atidėti sprendimo vykdymÄ , tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjo skundo tenkinimas, priteisiant nurodytÄ sumÄ , reikÅ¡mingai paveiks atsakovo dabartinę turtinę padėtį.

Teismas įvertina darbo užmokesčio nepriemokos ir reikalavimo senumÄ (pareiÅ¡kėjas nepriemokÄ patyrė 2007-2008 metais, skundas teismui pateiktas 2010 m. birželio mėnesį, byla iÅ¡nagrinėta praėjus 1,5 metų), todėl sprendimo vykdymo atidėjimas dar metams neadekvačiai pažeistų pareiÅ¡kėjo teisę ginti savo konstitucinę teisę į teisingÄ atlyginimÄ už darbÄ . Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika analogiÅ¡kose administracinėse bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1856/2011, 2011-09-15 nutartis administracinėj byloje Nr. A261-3291/2011, 2011-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-236/2011), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas atidėti sprendimo vykdymÄ netenkintinas.             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu,n u s p r e n d ė:             pareiÅ¡kėjo I.

M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinės I. M. naudai 231,52 Lt (du Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ 52 centus) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.             Skundo dalį, kurioje keliami reikalavimai atsakovei Lietuvos valstybei, atmesti.             Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

             Teisėja                                                                          Halina Zaikauskaitė