515ce359-9635-4941-b689-e853fe85f48b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-655-621/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02556-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 25 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas T. G. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Atsakovas), 3000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose (toliau – Marijampolės PN) nuo 2013 metų. 2020-07-03 kreipėsi į Marijampolės PN direktorių dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, kadangi buvo paskirtas į narkomanų bÅ«rį, be to nebuvo suteikiama teisė į darbÄ , taip pat nebuvo gydomas nuo priklausomybės narkotikams. 2020-07-09 Marijampolės PN sprendimu Nr. 20/07-914 atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ motyvuojant tuo, kad jis yra baustas, turėjo galimybę dirbti bei palaikyti ryÅ¡ius su artimaisiais, tačiau to nepadarė ir konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo darbinė motyvacija maža.

Teigia, jog pats yra nesuinteresuotas, bei užtikrina, jog sÄ lygos tam visiems nuteistiesiems tinkamos. Be to, nurodė, kad Kalėjimų departamento 6-osios valdybos kriminalinės žvalgybos skyrius nenustatė ir nepateikė jokių objektyvių ir motyvuotų priežasčių dėl bÅ«tinumo perkelti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ Marijampolės PN į kitÄ laisvės atėmimo įstaigÄ . Šį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamentas pareiÅ¡kėjo skundo netenkino.

Dėl Marijampolės PN ir Kalėjimų departamento sprendimų neperkelti pareiÅ¡kėjo likusiÄ bausmės dalį atlikti Alytaus pataisos namuose, kalėdamas Marijampolės PN su nuteistaisiais, turinčiais priklausomybę narkotikams, patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , jaučia didelę įtampÄ , diskriminacijÄ , neturi su kuo bendrauti, nes kardinaliai skiriasi pareiÅ¡kėjo ir kitų nuteistųjų gyvenimo bÅ«das, vertybės, požiÅ«ris į gyvenimÄ , todėl jaučia diskomfortÄ .

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Atsakovas) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas teigia, jog kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ su praÅ¡ymu dėl perkėlimo į Alytaus PN, kadangi yra priskirtas į narkomanų bÅ«rį, nebuvo suteikta teisė į darbÄ , taip pat nebuvo gydomas nuo priklausomybės narkotikams. PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių priežasčių dėl ko negali atlikti bausmės administracijos paskirtame bÅ«ryje.

PareiÅ¡kėjas privalėjo nurodyti pagrįstas priežastis tam, kad Marijampolės PN pareigÅ«nai turėtų pagrindÄ pradėti tarnybinį tyrimÄ ir tokiu bÅ«du turėdami teisinį pagrindÄ perkelti į kitÄ tinkamiausiÄ bÅ«rį. Atsakovas nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad bÅ«tų perkeliamas į kitÄ nuteistųjų bÅ«rį, o iÅ¡ kart ėmėsi kraÅ¡tutinio reikalavimo dėl perkėlimo į kitus pataisos namus. PareiÅ¡kėjas savo skunde praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau nenurodo, kokių iÅ¡gyvenimų jis asmeniÅ¡kai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiÅ¡kė ir kaip pasireiÅ¡kė priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos.

Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra suformavęs teisinę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. Pažymėtina, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo sÄ lygos.

Buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų nesikreipė į psichologus, kurie turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichinių iÅ¡gyvenimų apimtis ir siÅ«lyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl Marijampolės PN administracijos nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardinta Å¡ios žalos piniginė apimtis, neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Be to, Atsakovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas T. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neperkeliant pareiÅ¡kėjo iÅ¡ Marijampolės pataisos namų į kitus pataisos namus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas yra reglamentuotas BVK 69 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmės, jeigu tai reikalinga:

1) siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems arba 2) palengvinti nuteistojo socialinę reabilitacijÄ , arba 3) užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , arba 4) vykdant nuteistojo perdavimo į užsienio valstybę, kurios pilietybę jis turi, toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės procedÅ«ras arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais. BVK 69 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal Å¡io straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigÅ«nas.

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020-07-02 įsakymu Nr. V-208 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o (TAR, 2020-07-02, Nr. 2020-14846) (toliau – ApraÅ¡as) 3 punkte numatyta, jog nuteistasis iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkeliamas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nutarimu.

ApraÅ¡o 5 punkte numatyta, kad perkeliančioji įstaiga parengia nutarimo ar Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl nuteistojo perkėlimo projektÄ ir kartu su dokumentais, pagrindžiančiais perkėlimo pagrįstumÄ (iÅ¡vada, teikimas ir pan.) pateikia derinti (vizuoti) priimančiosios įstaigos vadovui bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos padalinių, atsakingų už nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir įskaitÄ , sveikatos priežiÅ«rÄ , kriminalinę žvalgybÄ , vadovams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020-07-03 prašymu kreipėsi į Marijampolės pataisos namų direktorių dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus, tačiau 2020-07-09 Marijampolės PN pareiškėjui buvo atsakyta, kad jo prašymas dėl perkėlimo į kitus pataisos namus nepatenkintas. Iš Marijampolės pataisos namų 2020-07-09 rašto Nr. 20/07-914 matyti, kad pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, nes pareiškėjo elgesys bausmės atlikimo metu yra neigiamas, kadangi baustas 66 kartus, be to, turėjo galimybę dirbti ir palaikyti ryšius su artimaisiais, tačiau jo neieško, darbinė motyvacija per maža.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nesuinteresuotas keistis ir sveikti, nors sÄ lygos tam visiems nuteistiesiems tinkamos, tačiau pareiÅ¡kėjas nerodo tam noro. Kalėjimų departamento 2020-08-11 sprendimu Nr. 2S-2863 pareiÅ¡kėjo skundas dėl Marijampolės PN 2020-07-09 raÅ¡to Nr. 20/07-914 panaikinimo ir pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitus pataisos namus, nepatenkintas. BVK 183 straipsnis numato teisę apskųsti bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų vadovų veiksmus bei sprendimus. Minėti veiksmai ar sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui.

Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 straipsnio 3 dalis). Marijampolės PN direktoriaus 2020-07-09 raÅ¡tas Nr. 20/07-914 ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020-08-11 sprendimas Nr. 2S-2863 nėra panaikinti, teismui abejonių dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nekyla. Viena iÅ¡ bÅ«tinų neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygų yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti.

Pagal jau minėtÄ teisinį reglamentavimÄ neturtinė žala asmeniui gali bÅ«ti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtų aktų. Nenustačius, kad minėti aktai yra neteisėti, t .y. nenustačius valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo T. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Žanas Kubeckas