2021-04-14 Nr. AB-8327-3-61-3-01256-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-257-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01256-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. buvo laikomas perpildytuose laikino sulaikymo kambariuose (viename buvo iki 10 asmenų), juose buvo purvina, nehigieniška. Be to, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors buvo nurodęs, kad yra nerūkantis, teko kvėpuoti dūmais, o tai jam kenkė, nes serga (duomenys neskelbtini), kitomis ligomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas su dar 2–3 asmenimis, jam trūko minimalaus gyvenamojo ploto. Kamerose buvo purvina, jos buvo nesuremontuotos, sienos ir lubos ištrupėjusios, nebuvo ventiliacijos, ant langų buvo metalinės grotos, pro kurias nepatekdavo natūrali dienos šviesa, dirbtinis apšvietimas buvo blogas, dėl ko negalėjo skaityti knygų, mokytis. Pareiškėjas nurodė, kad tualetas buvo atviras, teko kęsti nemalonius kvapus, kameros nesivėdindavo. Per stebėjimo akutę jį, atliekantį gamtinius reikalaus, galėjo stebėti pareigūnai. Visa tai pažeidė pareiškėjo teises, orumą, žemino jį kaip asmenį.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam priklausė dirbantiems vyrams skiriamas maistas, nes jis serga įvairiomis ligomis: (duomenys neskelbtini), tačiau toks maistas jam nebuvo skiriamas. Be to, teigė, kad jam nebuvo suteiktas gydymas, negavo vaistų (duomenys neskelbtini), dėl ko pašlijo sveikata. Pareiškėjas tvirtino, kad dušuose buvo stebėjimo langelis, dėl ko galėjo būti stebimas kitų asmenų, kas pažeidė jo privatumą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad dėl visų nurodytų teisių pažeidimų patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, jautėsi kankinamas.

4. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Vilniaus PN pateikė gyvenamųjų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 15 d., numerius, jų plotus, asmenų skaičių jose, įskaitant ir patį pareiškėją. Teigė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog nurodytais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K skirstant atvykusius asmenis į kameras, buvo laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl kamerų remonto atsakovo atstovas paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K buvo atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Dėl pačių suimtųjų ir nuteistųjų asmenų kaltės, niokojamo turto, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai tekdavo vėl daryti pakartotiną remontą. Vilniaus PN nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai periodiškai atlikdavo operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuodavo oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K yra įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra.

7. Vilniaus PN teigė, kad vadovaujantis Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis 2014 m. sausio 17 d. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-7, maitinimas buvo suteikiamas „Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkėje“, patvirtintoje Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu, numatytu metu. Kadangi dienotvarkė yra viena iš pataisos įstaigos režimo užtikrinimo priemonių ir joje numatytas konkretus maitinimo laikas, šių reikalavimų, organizuojant suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu maitinimą, Lukiškių TI-K buvo laikomasi.

Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K buvo maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė buvo tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris, patikrinęs maistą, patvirtindavo savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale, o leidimą išduoti pagamintą maistą leido įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Tai reiškia, kad visas pagamintas maistas kokybiškas ir tinkamas vartojimui.

Lukiškių TI-K virtuvė pagamintą maistą išduodavo karštą. Maistas buvo dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad valymo darbus atlieka nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus, bei paskirti į valytojo pareigas Ūkio skyriaus valytojai. Valymo darbus, suderinus su Apsaugos ir priežiūros skyriumi, gali vykdyti nuteistieji pagal BVK 134 straipsnio reikalavimus. Valymo darbai Priėmimo-paskirstymo punkte buvo atliekami reguliariai, kiekvieną dieną tam, kad būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė švara. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo nešvarios ar kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų, gauta nebuvo.

9. Vilniaus PN nurodė, kad planiniu etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpą. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei BVK 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Vėliau, pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) 12 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami turimi daiktai. Pagal TIVTT 19 punktą asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras ir tai nepažeidžia numatytų teisės aktų reikalavimų. Po to, pagal TIVTT 20 punktą, po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Įstatymuose ar galiojančiuose teisės aktuose nenumatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, tenkantis asmeniui laikinojo (trumpalaikio) laikymo patalpoje.

10. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad su suimtaisiais bei nuteistaisiais Lukiškių TI-K pareigūnai bendravo vadovaudamiesi patvirtintomis etikos taisyklėmis, taisyklėse įvardintais pagrindiniais pareigūnų etikos principais, sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje.

11. Vilniaus PN nurodė, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, taip pat ir pareigūnams Lukiškių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti. Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpose iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. Pažymėjo, kad Priėmimo-paskirstymo skyriuje tarnybą atliekantys pareigūnai kontroliuoja, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi trumpalaikio laikymo kamerose bei bendro naudojimo patalpose, nerūkytų ir laikytųsi vidaus tvarkos taisyklių. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

12. Atsakovo atstovas tvirtino, kad Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

13. Atsakovo atstovas pažymėjo ir tai, kad patikrinus Dokumentų valdymo sistemą buvo nustatyta, kad pareiškėjas E. K. skundžiamuoju laikotarpiu su skundais, prašymais ar pareiškimais į įstaigos administraciją nesikreipė. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas savo skundą grindė abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai buvo bendro pobūdžio, nebuvo konkretumo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Vilniaus PN teigimu, šiuo konkrečiu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

14. Pareiškėjas atsikirtimuose į atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus papildomai nurodė, kad kamerose nebuvo mechaninės ventiliacijos, o vėdinti patalpą atidarius langą negalėjo, nes žiemą buvo šalta. Tvirtino, kad kamerose buvo drėgna ir pelėsis. Taip pat pakartojo aplinkybes, nurodytas pradiniame skunde.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo E. K. skundą tenkino iš dalies – pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą skundo dalį atmetė.

16. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo prašymo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 17 d. E. K. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, plotas – 6,48 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. sausio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 319, plotas – 7,78 kv. m (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 19 d. iki 2017 m. sausio 23 d. buvo kameroje Nr. 319 (1 asmuo kameroje); 2017 m. sausio 24 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2017 m. sausio 26 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, plotas – 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. sausio 27 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. 2017 m. kovo 3 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 201, plotas – 5,40 kv. m (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 5 d. buvo kameroje Nr. 201 (1 asmuo kameroje); 2017 m. kovo 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 316, plotas – 7,18 kv. m (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. kovo 9 d. buvo kameroje Nr. 316 (1 asmuo kameroje); 2017 m. kovo 10 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. 2017 m. kovo 24 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, plotas – 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 25 d. iki 2017 m. kovo 26 d. buvo kameroje Nr. 120 (1 asmuo kameroje); 2017 m. kovo 27 d. 27 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. 2017 m. balandžio 7 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 220, plotas – 6,90 kv. m (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 8 d. iki 2017 m. balandžio 10 d. buvo kameroje Nr. 220 (1 asmuo kameroje); 2017 m. balandžio 11 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. 2017 m. gegužės 12 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, plotas – 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje), perkeltas į kamerą Nr. 264, plotas – 7,80 kv. m (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. buvo kameroje Nr. 264 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 16 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. 2017 m. gruodžio 4 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, plotas – 6,48 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 360, plotas – 6,59 kv. m (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 360 (1 asmuo kameroje); 2017 m. gruodžio 7 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. 2018 m. rugpjūčio 10 d. atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas – 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. buvo kameroje Nr. 121 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 13 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. 2018 m. spalio 8 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas – 7,38 v. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. spalio 9 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. 2018 m. spalio 11 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, plotas – 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2018 m. spalio 12 d. išvyko į Alytaus pataisos namus. 2019 m. vasario 14 d. atvyko iš Alytaus pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas – 7,31 kv. m (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 15 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

18. Teismas, vadovaudamasis TIVTT, Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpų valymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1-177, Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymo Nr. 1-286 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 1-278 „Dėl Lukiškių TI-K bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo, nuostatomis pažymėjo, kad jeigu pareiškėjo netenkino sąlygos laikino sulaikymo patalpose (dėl rūkymo ar kitų aplinkybių) jis, vadovaudamasis BVK 183 straipsniu, galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau nebuvo nustatyta, kad šia savo teise būtų pasinaudojęs. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo perpildytose laikino sulaikymo patalpose, dėl nešvaros, dėl laikymo su rūkančiais asmenimis yra nepagrįsti, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė savo teiginius, jų nepagrįsdamas ir neįrodydamas. Teismas nenustatė, kad su tokio turinio skundais ar prašymais pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Atsakovo atstovas patvirtino, jog buvo laikomasi asmenų patalpinimo, laikymo laikino sulaikymo patalpose teisės aktais nustatytos tvarkos, bei kad laikino sulaikymo patalpos atitiko higienos normų, kitų tai reglamentuojamų teisės aktų reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad valymo darbai Priėmimo-paskirstymo punkte atliekami reguliariai, kiekvieną dieną tam, kad būtų užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos bei palaikoma kratų patalpos sanitarinė švara. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateikiamais duomenimis ir įrodymais, juolab, kad pareiškėjas nepateikė priešingų įrodymais pagrįstų faktų. Todėl remiantis išdėstytais argumentais teismui nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo šiais aspektais.

19. Teismas pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje ir BVK 173 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų įrengimą reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET). Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygos vertinamos remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. 2010 m. gegužės 11 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Minėto įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams.

20. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo patalpos su klozetu matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m).

21. Teismo vertinimu, pareiškėjo atveju, įvertinus kamerų ir sanitarinio mazgo plotus, atsižvelgiant ir į tai, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose su dar kitu asmeniu, nustatyta, kad minimalus tenkantis vienam asmeniui ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas 2019 m. vasario 14 d., t. y. 1 parą, kuomet buvo laikomas kameroje Nr. 119, kurios plotas 7,31 kv. m., su dar kitu asmeniu. Kitu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis plotas (3,6 kv. m) buvo pareiškėjui užtikrintas. Taigi, šiuo aspektu pareiškėjo teisių pažeidimas dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto nustatytas dėl 1 paros.

22. Teismas nurodė, kad neturėjo pagrindo abejoti, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nagrinėjamu atveju teismas taip pat neturėjo pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai sąmoningai ar tyčia nesilaikė nustatytų etikos elgesio taisyklių, siekė pažeminti pareiškėją nepagrįstai jį stebėdami. Sanitarinis mazgas uždengtas užuolaida, o pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų ar įvykių (kad buvo užtiktas besinaudojantis sanitariniu mazgu ir pan.), įtakojusių jo teisės į privatumą pažeidimą šiuo aspektu.

23. Teismo vertinimu, teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Teismas pažymėjo, kad byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Toks sanitarinio mazgo įrengimas trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

24. Todėl, pagal byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad tais laikotarpiais, kada pareiškėjas kamerose buvo laikomas su dar kitu asmeniu, t. y. nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. gegužės 15 d., ir 2019 m. vasario 14 d., jam nebuvo pilnai užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais mazgais 4 paras.

25. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte yra nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose esantys langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos 134:2015 39 p.). Gyvenamąsias kameras turi tvarkyti patys nuteistieji. Tai reglamentuota BVK 110 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 punkte, Higienos normos HN 134:2015 37 punkte. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1-278 “Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo bendrojo naudojimo bei gyvenamųjų patalpų valymo tvarkos aprašo patvirtinimo”, kameros aprūpinamos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Pareiškėjas nesiskundė, kad jam trūko valymo priemonių ar inventoriaus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės, purvo, kvapo gyvenamosiose kamerose. Taigi, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis bei remdamasis teisiniu reglamentavimu, teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo ir šiais aspektais.

26. Teismas pažymėjo, kad dėl remonto atsakovo atstovas nurodė, jog kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Be to, pažymėjo, jog patys nuteistieji dažnai niokoja kameras, gadina, daužo, laužo tiek baldus, tiek elektros instaliaciją, langus, klozetus, griauna atitvarines sieneles. TIĮET 14.1 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą, langų angoje turi būti įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Tokių vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Taigi, teismo vertinimu, atsakovo atstovui nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl ant lango įrengtos grotos nesudarė pagrindo išvadai dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatuoti.

27. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovui nurodžius, jog kamerose įrengtas teisės aktų reikalavimus atitinkantis dieninis ir naktinis apšvietimas, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo visiškai nepagrįsti, detaliai neargumentuoti.

28. Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Centras) patikrinimo aktai, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos tyrimo protokolai, iš kurių teismas nustatė, kad byloje ginčui aktualiu laikotarpiu pagal nurodytus pareiškėjo nusiskundimus dėl kalinimo sąlygų, atlikus patikrinimus, nebuvo nustatytų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pažymėta tai, kad iš pateiktų Centro patikrinimo aktų buvo matyti, jog Lukiškių TI-K kameros buvo tikrinamos nuolat ir nuosekliai, jei buvo fiksuoti tam tikri pažeidimai (kaip pelėsis, nešvarūs ar sudaužyti langai ir pan.), atsakovo atstovo pateikti raštai dėl atliktų patikrinimų patvirtino, kad pažeidimai buvo iš karto pašalinami. Nustačius, kad tikrintose kamerose, kuriose tam tikrais laikotarpiais buvo pareiškėjas, pareiškėjo nurodomų pažeidimų nebuvo nustatyta, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų šiais aspektais. Todėl remiantis išdėstytu, teismas įvertino, kad visiškai nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl kamerų mikroklimato, higienos reikalavimų, apšvietimo pažeidimų. Atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, teismas nenustatė.

29. Teismas vertino tai, kad skunde pareiškėjas nurodė ir tai, kad jam nebuvo suteiktas dirbančiam vyrui skirtas maitinimas. Jo nuomone, toks maitinimas turėjo būti teikiamas dėl to, kad jis serga įvairiomis ligomis. Atsakovo atstovas atsiliepime dėl šio pareiškėjo nusiskundimo visiškai nepasisakė, nurodydamas tik tai, kad maitinimas kalintiems asmenims įstaigoje buvo teikiamas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai subalansuoti, maisto tiekimas atitiko higienos normas.

30. Iš byloje esančių pareiškėjo medicininių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjui gydytojo buvo nustatytas dirbančiam vyrui skiriamas valgiaraštis neterminuotai. (duomenys neskelbtini) Byloje nebuvo duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui buvo teikiamas dirbančiajam vyrui skirtas maitinimas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartimi konstatavo, jog pareiškėjui E. K. nebuvo užtikrinta teisė į jam skirtą maitinimą laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2357-525/2018).

31. Teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, jog negavo jam skirto maitinimo. Tai, kad pareiškėjui buvo skirtas dirbančiojo vyro maitinimas, patvirtina įrašai medicininiuose pareiškėjo dokumentuose, atsakovo atstovas nei argumentais, nei įrodymais šios pareiškėjo nurodomos aplinkybės nepaneigė, neginčijo. Teismas pažymėjo, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, todėl sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog šiuo atveju Lukiškių TI-K pareigūnai neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, tokiu būdu pažeisdami pareiškėjo teisę į jam skirtą maitinimą.

32. Pareiškėjas nurodė, kad jis serga įvairiomis ligomis, tačiau jis nebuvo gydomas, nebuvo skiriami vaistai. Teismas pažymėjo tai, kad šių nurodytų faktinių aplinkybių pareiškėjas nedetalizavo, nenurodė jokio konkretaus įvykio, įtakojusio jo teisių pažeidimą, t. y. kada jam nebuvo suteiktas gydymas, pas kokį gydytoją nebuvo užtikrintas vizitas, kokia medicinos specialisto konsultacija, dėl kokių sveikatos sutrikimų nebuvo suteikta, nenurodė, kokių vaistų negavo ir pan. Priešingai, teismo vertinimu, byloje pateikti medicininiai dokumentai įrodė tai, kad pareiškėjui nuosekliai buvo teikiamos medicininės paslaugos, buvo tęsiamas gydymas, buvo atliekami tyrimai, buvo skiriami vaistai, buvo reaguojama į pareiškėjo prašymus.

33. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog duše esantis stebėjimo langelis pažeidė jo privatumą, yra nedetalizuotas ir nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei konkrečiais įrodymais. Taigi, pagal pareiškėjo nurodytą aplinkybę, nedetalizavus pažeidimo, nenurodžius, kada ir kaip buvo pažeista jo teisė į privatumą duše būtent dėl stebėjimo akutės duryse, nenurodant jokių konkrečių faktų ar įvykių, sukėlusių jam neigiamas pasekmes, įvertinus tai, kad pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie dušų įrengimą bei nurodytas aplinkybes, kad įstaigos priežiūros pareigūnai elgiasi su visais nuteistaisiais pagal etikos ir kitus jiems keliamus bendravimo ir priežiūros reikalavimus, nesant registruotų pareiškėjo skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl privatumo duše neužtikrinimo ar pažeidimo, nebuvo jokio teisinio pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir šiuo aspektu. Teismas pažymėjo, kad vertinant pažeidimą dėl privatumo neužtikrinimo, svarbu nustatyti pažeidimo faktą, tai įtakojusias aplinkybes, tokio pažeidimo trukmę bei konkrečias neigiamas pasekmes.

34. Pareiškėjo teigimu, dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, depresiją, emocinį sukrėtimą, pablogėjo (duomenys neskelbtini), kuriuos prašydamas priteisti neturtinę žalą, įvertino 30 000 Eur suma.

35. Teismas akcentavo, kad išnagrinėjus skundą, nustatyta, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į tenkantį minimalų gyvenamojo ploto reikalavimą (1 parą), teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (4 paras), bei teisė į gydytojo paskirtą maitinimą per visą ginčo laikotarpį.

36. Teismas, įvertinęs pareiškėjo medicininius dokumentus nustatė, kad pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini), tačiau įvertinus pareiškėjo nusiskundimus bei nurodomas aplinkybes dėl nusiskundimų, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai, (duomenys neskelbtini) būtų tiesiogiai įtakotos atsakovo atstovo nustatytais neteisėtais veiksmais, jie atsiradę iš anksčiau. Pareiškėjas nurodė, kad jo sveikata pašlijo dėl netinkamo maitinimo, konkrečiau nedetalizavo, kokie dėl to susirgimai atsirado. Teismo vertinimu, šis pažeidimas galėjo turėti įtakos pareiškėjo jau nustatytiems sveikatos sutrikimams, jų tolesnei eigai, pareiškėjo sveikatos būklei.

37. Teismas pažymėjo tai, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

38. Teismas, atsižvelgęs į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu bei pažeista teisė į ploto reikalavimą, taip pat neužtikrintas tinkamas gydytojo paskirtas maitinimas per visą ginčo laikotarpį, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo prašomos priteisti neturtinės žalos padarymo dydį, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir jam priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, tai yra proporcingas žalos dydis dėl konstatuotų pareiškėjo teisių pažeidimų kilusioms neigiamoms pasekmėms atlyginti.

III. 39. Atsakovo atstovas Vilniaus PN padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

40.1. pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota;

40.2. ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuotina, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

41. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atstovo apeliacinį skundą nesutinka su juo ir prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti, priteisiant visą prašomą neturtinės žalos atlyginimo sumą.

42. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė visus įmanomus dokumentus dėl sveikatos, (duomenys neskelbtini), kurie pagrindžia patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovas visą ginčo laikotarpį neužtikrino jam priklausančio sustiprinto maisto davinio, nors ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas teigia, kad jo teisė į privatumą buvo pažeista ir žeminamas jo orumas, stebint pareigūnams per stebėjimo langelį kas 10–15 min., be to, kamerose nebuvo remonto, matėsi pelėsis, trūko gyvenamosios patalpos ploto, nes jį užimdavo inventorius, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, spintelės, trūko oro. Pareiškėjas pažymi, kad teismas jau anksčiau yra pripažinęs pažeidimą dėl netinkamo maitinimo. Dėl šių aplinkybių pablogėjo pareiškėjo sveikata.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d.

44. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į tenkantį minimalų gyvenamojo ploto reikalavimą (1 parą), teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (4 paras), bei teisė į gydytojo paskirtą maitinimą per visą ginčo laikotarpį, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

45. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų valstybės civilinės (viešosios) atsakomybės atsiradimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos, dėl to pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nebuvo pagrindo tenkinti. Nepaisant to, kad atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad atsakovo atstovas skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.

46. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

47. Teisėjų kolegija, pirmiausiai akcentuoja tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2357-525/2018 konstatavo, jog pareiškėjui E. K. nebuvo užtikrinta teisė į jam skirtą maitinimą laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

48. Kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas ir nagrinėjamoje byloje atsakovo atstovas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui buvo teikiamas dirbančiajam vyrui skirtas maitinimas. Be to, apeliaciniame skunde Vilniaus PN neginčija šio pirmosios instancijos nustatyto pažeidimo, bei nepateikia duomenų, jog pareiškėjui buvo užtikrinamas ginčo laikotarpiu tinkamas maitinimas. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui ir po Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartyje nustatyto pažeidimo nebuvo suteiktas gydytojo nustatytas dirbančiam vyrui skiriamas valgiaraštis (1 t., b. l. 46, 54, 80, 102, 106, 125), kuris pareiškėjui buvo skirtas neterminuotai.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, bylą nagrinėdama apeliacinio skundo ribose, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė ne tik į gydytojo paskirtą maitinimą nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d., bet ir į tenkantį minimalų gyvenamojo ploto reikalavimą (1 parą), bei teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (4 paras).

50. Nustačius, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas pažeidžiant jo teisę į tenkantį minimalų gyvenamojo ploto reikalavimą, privatumą naudojantis sanitariniu mazgu bei gydytojo paskirtą maitinimą, pripažintina, kad atsakovo atstovas (buvęs Lukiškių TI-K) šiuo aspektu veikė neteisėtai (CK 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

51. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptartų nustatytų pažeidimų.

53. Pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.

54. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 1 000 Eur suma yra pakankama jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti, nėra per didelė ir nėra pagrindo ją mažinti.

55. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan