515bc596-8a76-46ec-939a-d4750298e8ba · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla NrPranešėjas Algimantas Valantinas                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-122-387/2013Teisėjas Pavel Borkovski                                          Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00486-2008-2                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S) )S( VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S 2013 m. birželio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,teisėjų Lauretos Ulbienės, Stasio Punio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei K.

R., gynėjui adv. Rimantui Aliukoniui, nuteistajam S. B., nukentėjusiesiems J. J., E. A., B. A., L. T., nukentėjusiųjų J. J. ir E. A. atstovui adv. J. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (8 epizodai) ir nuteistas: pagal BK 182 str. 2 d. (2003-06-14 E. A. turto įgijimo apgaule epizodas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (2003-07-20 E. A. turto įgijimo apgaule epizodas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (2004-02-05 E. A. turto įgijimo apgaule epizodas) laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (2004-03-10 E. A. turto įgijimo apgaule epizodas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių; pagal BK 182 str. 2 d. (2005 09 27-2005-11-25 B.

A. turto įgijimo apgaule epizodas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams; pagal BK 182 str. 2 d. (2007-02-05 J. J. turto įgijimo apgaule epizodas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (2007-06-11 J. J. turto įgijimo apgaule epizodas) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams; pagal BK 182 str. 2 d. (2007-10-03 L. T. turto įgijimo apgaule epizodas) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė bausmė S. B. paskirta laisvės atėmimo 4 (ketveriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ nuteistajam įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2010-09-08 iki 2010-10-06 imtinai.IÅ¡ nuteistojo S. B. priteista nukentėjusiojo E. A. naudai 1 518 000 Lt (vienÄ milijonÄ penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika tÅ«kstančių ) litų, nukentėjusiojo J.

J. naudai 750 000 Lt (septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų bei 2000 (du tÅ«kstančius) litų nukentėjusiojo atstovavimo teisme iÅ¡laidų, nukentėjusiojo B. A. naudai 450 000 Lt (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų padarytai žalai atlyginti.Pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į S. B. turtÄ : žemės sklypÄ , adresu Vilniaus m. sav. Kryžiokų kaimas, Sodų bendrija „Sodžius-4“, unikalus numeris 4400-1489-9742 3 (trims) mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2011 rugpjūčio 26 d.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : S. B. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , piktnaudžiaudamas E. A. pasitikėjimu, žinodamas, kad realiai jokių veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslÄ neatliks, įtikino E. A. 2003-06-14 pasiraÅ¡yti verslo kredito sutartį Nr.03/06/14-01 534 000 Lt sumai ir atiduoti jam (S. B.) Å¡iÄ pinigų sumÄ , apgaulingai žadėdamas gautus pinigus investuoti į nekilnojamojo turto objektÄ - žemės sklypÄ , esantį adresu Tujų gt.2, Vilniuje, žadėdamas E. A. užsidirbti iÅ¡ Å¡io verslo.

Tuo tikslu automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Ozo gt.25, Vilniuje, 2003-06-14 iÅ¡ E. A. gavo 534 000 Lt sumÄ , tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė - gautų iÅ¡ E. A. pinigų į žemės sklypo vystymo verslÄ neinvestavo, jų E. A. negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ , E. A. priklausantį turtÄ - 534 000 Lt, padarydamas jam minėto dydžio turtinę žalÄ , t. y. S. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymÄ .

Taip pat S. B. nuteistas už tai, kad siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , piktnaudžiaudamas E. A. pasitikėjimu, suvokdamas, kad realiai jokių veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslÄ neatliks, įtikino E. A. 2003-07-20 pasiraÅ¡yti verslo kredito sutartį Nr.03/07/20-02 184 000 Lt sumai ir atiduoti jam (S. B.) minėtÄ pinigų sumÄ , apgaulingai žadėdamas Å¡iuos pinigus investuoti į nekilnojamojo turto objektÄ - žemės sklypÄ , esantį adresu Konstitucijos pr.20, Vilniuje, žadėdamas E. A. užsidirbti iÅ¡ Å¡io verslo.

Tuo tikslu biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2003-07-20 gavo iÅ¡ E. A. 184 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė - iÅ¡ E. A. gautų pinigų į žemės sklypo vystymo verslÄ neinvestavo, jų E. A. negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ , E. A. priklausantį turtÄ - 184 000 Lt, padarydamas jam minėto dydžio turtinę žalÄ , t. y. S. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymÄ . Taip pat S. B. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , piktnaudžiaudamas E. A. pasitikėjimu, žinodamas, kad realiai jokių veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslÄ neatliks, įtikino E. A. 2004-02-05 pasiraÅ¡yti verslo kredito sutartį Nr. 04/02/05-03 300 000 Lt sumai ir atiduoti jam (S. B.) minėtÄ pinigų sumÄ , apgaulingai žadėdamas už Å¡iuos pinigus perleisti E. A. 25 procentus UAB „Labek“ akcijų, o aukščiau paminėtus pinigus investuoti į nekilnojamojo turto objektÄ - žemės sklypÄ JustiniÅ¡kių/Rygos gatvių sankirtoje, Vilniuje, žadėdamas E. A. užsidirbti iÅ¡ Å¡io verslo.

Tuo tikslu biure, esančiame (duomenys neskelbtini), 2004-02-05 iÅ¡ E. A. gavo 300 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė - iÅ¡Â E. A. gautų pinigų į žemės sklypo vystymo verslÄ neinvestavo, UAB „Labek“ akcijų neperleido, pinigų E. A. negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ , E. A. priklausantį turtÄ - 300 000 Lt, padarydamas jam minėto dydžio turtinę žalÄ , t.y. S. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymÄ .

Taip pat S. B. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , piktnaudžiaudamas E. A. pasitikėjimu, žinodamas, kad realiai jokių veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslÄ neatliks, įtikino E. A. 2004-03-10 pasiraÅ¡yti verslo kredito sutartį Nr.04/03/10-04 500 000 Lt sumai ir atiduoti pinigus jam (S. B.), apgaulingai žadėdamas šiuos pinigus investuoti į nekilnojamojo turto objektÄ - žemės sklypÄ , esantį adresu Žolyno gt.27, Vilniuje, žadėdamas E. A. užsidirbti iÅ¡ Å¡io verslo.

Tuo tikslu biure, esančiame (duomenys neskelbtini)2004-03-10 iÅ¡ E. A. gavo 500 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė - pinigų, gautų iÅ¡Â E. A. į žemės sklypo vystymo verslÄ neinvestavo, jų E. A. negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ , E. A. priklausantį turtÄ - 500 000 Lt, padarydamas jam minėto dydžio turtinę žalÄ , t.y. S. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymÄ . Taip pat S. B. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , piktnaudžiaudamas J.

J. pasitikėjimu, turėdamas didelius turtinius įsipareigojimus kitam asmeniui, t.y. pagal 2003-06-14, 2003-07-20, 2004-02-05, 2004-03-10 verslo kredito sutartis bÅ«damas skolingas E. A. 1 518 000 Lt, nuslėpdamas Å¡iuos turimus kreditorinius įsipareigojimus nuo J. J. bei žinodamas, kad pasiskolintų pinigų negrÄ Å¾ins ir nepanaudos įmonės akcijų pirkimui, apgaulingai žadėdamas pinigines lėšas panaudoti „UAB „Energo development“ (buvęs bendrovės pavadinimas „XXI amžiaus statyba ir technologijos“) akcijų pirkimui, žadėdamas paskolÄ grÄ Å¾inti su didelėmis palÅ«kanomis, apgaulingai įtikino J.

J. 2007-02-05 (duomenys neskelbtini)pasiraÅ¡yti paskolos dokumentÄ , pavadintÄ paskolos lapu, 500 000 Lt sumai, įsipareigodamas paskolintus pinigus grÄ Å¾inti iki 2007-03-01d. Tuo tikslu biure, esančiame (duomenys neskelbtini) 2007-02-05 iÅ¡ J. J. gavo 500 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, UAB „Energo development“ akcijų neįgijo, iki paskolos dokumente nurodyto termino pinigų J. J. negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ , J.

J. priklausantį turtÄ - 500 000 Lt, padarydamas jam minėto dydžio turtinę žalÄ , t.y. S. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymÄ . Taip pat S. B. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , piktnaudžiaudamas J. J. pasitikėjimu, turėdamas didelius turtinius įsipareigojimus kitam asmeniui, t.y. pagal 2003-06-14, 2003-07-20, 2004-02-05, 2004-03-10 verslo kredito sutartis bÅ«damas E. A. skolingas 1 518 000 Lt, nuslėpdamas Å¡iuos turimus kreditorinius įsipareigojimus nuo J.

J. bei žinodamas, kad paskolintų pinigų negrÄ Å¾ins ir nepanaudos įmonės akcijų pirkimui bei teisinių problemų sprendimui, apgaulingai žadėdamas pinigines lėšas panaudoti UAB „Energo development“ (buvęs bendrovės pavadinimas „XXI amžiaus statyba ir technologijos“) akcijų pirkimui bei teisinių problemų sprendimui, apgaulingai įtikino J. J. 2007-06-11 (duomenys neskelbtini), pagal paprastÄ jį vekselį paskolinti jam 250 000 Lt sumÄ , įsipareigodamas Å¡iuos pinigus grÄ Å¾inti iki 2007-07-02.

Tuo tikslu (duomenys neskelbtini)2007-06-11 gavo iÅ¡ J. J. 250 000 Lt, sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, UAB „Energo development“ akcijų neįgijo, iki nurodyto termino pinigų J. J. negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ , J. J. priklausantį turtÄ - 250 000 Lt, padarydamas jam minėto dydžio turtinę žalÄ , t.y. S. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymÄ . Taip pat S. B. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , piktnaudžiaudamas B.

A. pasitikėjimu, turėdamas didelius turtinius įsipareigojimus kitam asmeniui, t.y. pagal 2003-06-14, 2003-07-20, 2004-02-05, 2004-03-10 verslo kredito sutartis bÅ«damas skolingas E. A. 1 518 000 Lt, nuslėpdamas Å¡iuos kreditorinius įsipareigojimus nuo B. A. bei žinodamas, kad paskolintų pinigų negrÄ Å¾ins ir nepanaudos įmonės akcijų pirkimui bei kad realiai jokių veiksmų, susijusių su pinigų investavimu į nekilnojamojo turto verslÄ neatliks, apgaulingai žadėdamas gautus iÅ¡ jo pinigus panaudoti AB „Alvilė“ akcijų pirkimui bei žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vystymui, apgaulingai įtikino B.

A. pagal 2005-09-27 ir 2005-11-25 pakvitavimus paskolinti jam 550 000 Lt sumÄ . Tuo tikslu 2005 m. laikotarpiu nuo 2005-09-27 iki 2005-11-25 restorane „Rossini“, esančiame adresu L. S.-Gucevičiaus gt. 3, Vilniuje, gavo iÅ¡ B. A. 550 000 Lt, tačiau sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, AB „Alvilė“ akcijų neįgijo, gautų pinigų į sklypo (duomenys neskelbtini), vystymÄ neinvestavo, o 2007-06-20 pagal paprastÄ jį vekselį įsipareigojęs B. A. grÄ Å¾inti pasiskolintus pinigus iki 2007-09-18, iki nurodyto termino paskolintų pinigų B.

A. negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ , B. A. priklausantį turtÄ - 550 000 Lt, ir 2009-04-03 grÄ Å¾inęs B. A. 100 000 Lt, padarė jam 450 000 Lt turtinę žalÄ , t.y. S. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymÄ . Tai pat S. B. nuteistas už tai, kad jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ , piktnaudžiaudamas L. T. pasitikėjimu, turėdamas didelius turtinius įsipareigojimus kitiems asmenims, t.y. pagal 2003-06-14, 2003-07-20, 2004-02-05, 2004-03-10 verslo kredito sutartis bÅ«damas skolingas E. A. 1 518 000 Lt, pagal 2007-02-05 paskolos lapÄ ir 2007-06-11 paprastÄ jį vekselį bÅ«damas skolingas J.

J. 750 000 Lt, pagal 2007-06-20 paprastÄ jį vekselį bÅ«damas skolingas B. A. 550 000 Lt, nuslėpdamas Å¡iuos kreditorinius įsipareigojimus nuo L. T. bei žinodamas, kad paskolintų pinigų nepanaudos įmonės akcijų pirkimui, apgaulingai žadėdamas pinigines lėšas panaudoti AB „Alvilė“ akcijų pirkimui, apgaulingai įtikino L. T. 2007-10-03 pagal paprastÄ jį vekselį paskolinti jam 350 000 Lt sumÄ , įsipareigojimas pinigus grÄ Å¾inti iki 2007-12-18. Tuo tikslu kavinėje „L‘appetit“, esančioje adresu Olimpiečių gt.1, Vilniuje, gavęs iÅ¡ L.

T. 350 000 Lt, sutartų įsipareigojimų tyčia neįvykdė, AB „Alvilė“ akcijų neįgijo, iki nurodyto termino pinigų L. T. negrÄ Å¾ino, tokiu bÅ«du apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ , L. T. priklausantį turtÄ - 350 000 Lt, t.y. S. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis S. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį S. B. atžvilgiu, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikalstamo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Mano, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Nuteistasis teigia, jog pinigų pagal visas keturias kredito sutartis iÅ¡ nukentėjusiojo E. A. negavo, jas pasirašė tÄ pačiÄ dienÄ , sutarčių tekstus paruošė pats E. A., o pasirašė apie pinigų gavimÄ , nes pasitikėjo nukentėjusiuoju, sutartys buvo sudarytos tam, kad E. A. galėtų pasiteisinti prieÅ¡ savo kreditorių – R.

L.. Pažymi, jog šios sutartys sudarytos anksčiau nei „Rentija“ skolino šiuos pinigus E. A.. Apeliantas akcentuoja, jog apylinkės teismas ignoravo aplinkybes, kad E. A. ir R. L. bei M. F. parodymai yra prieštaringi, tuo tarpu nuteistojo parodymai nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių, siekiant nustatyti, ar E. A. neva paskolų davimo dienomis turėjo tokias pinigų sumas. Skunde nurodoma, kad teismas turėjo kritiškai vertinti parodymus, kad E. A. perskolino nuteistajam pinigus, gautus iš R.

L., kadangi E. A. iš pastarojo gavo pinigus tik 2004 m. liepos 9 d., tuo tarpu kreditavimo sutartys buvo sudarytos 2003 m. birželio 14 d., 2003 m. liepos 20 d., 2004 m. vasario 5 d., 2004 m. kovo 10 d. Be to, vėliau nukentėjusysis teigė, jog pinigus paėmė iš banko. Apeliantas pažymi, kad UAB „Rentija“ pateikė civilinį ieškinį E. A., iš minėtos civilinės bylos duomenų akivaizdu, jog už UAB „Rentija“ skolintus pinigus jau buvo nupirkti žemės sklypai ir tikėtina, kad UAB „Rentija“ pinigus investavo per E. A.

į kitus projektus, tačiau teismas konstatavo, kad šie neatitikimai yra susidarę dėl to, kad R. L. refinansavo savo asmenines skolas per bendrovę „Rentija“, bet nekaip nesureagavo į tai, jog galimai R. L. sukčiavo, t.y. refinansavimo būdu sumažino UAB „Rentija“ pajamas ir privalomus mokėtinus valstybei mokesčius bei buhalterinėje apskaitoje užfiksavo ūkines operacijas, kurių realiai nebuvo. Nukentėjusysis teismui taip ir nepateikė dokumento, pagrindžiančio 2003 metais 534 000 litų skolos iš R.

L.. Apelianto teigimu, jokių pinigų iÅ¡ J. J. jis negavo, tai buvo avansinis garantas dėl AB „Alvilė“ akcijų pirkimo. Å is sandoris buvo pradėtas vykdyti, tačiau sužinojus tikrÄ AB „Alvilė“ finansinę bÅ«klę, akcijų pirkimo buvo atsisakyta. TÄ faktÄ , kad buvo pasiraÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, esantys byloje, bei liudytojų parodymai. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį santykiuose su J. J., nevertino tų aplinkybių, kad J.

J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė skirtingas pinigų gavimo aplinkybes bei to fakto, kad J. J. banko saugykloje lankėsi keletÄ mėnesių prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos lapelį ir vekselį ir keletÄ mėnesių po to. Skunde nurodoma, kad susiklostę civiliniai santykiai ir finansiniai įsipareigojimai tarp B. A., L. T. ir S. B. buvo nepagrįstai kriminalizuoti. S. B. niekada neneigė, kad pagal vekselius pasiskolino pinigus iÅ¡ B. A. ir L. T. ir nesiekė Å¡ių asmenų apgauti, suklaidinti ar apsunkinti skolos grÄ Å¾inimÄ .

Tai patvirtina faktas, jog 2009 m. rugpjūčio 4 d. S. B. L. T. grÄ Å¾ino visus 350 000 litų, kuriuos 2007 m. spalio 3 d. pasiskolino pagal paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, be to, grÄ Å¾ino dalį (100 000 litų) pinigų, paskolintų iÅ¡ B. A.. Apeliantas pabrėžia, jog L. T. teisme taip pat patvirtino, kad pinigus skolino, nesiedamas to su konkrečiu verslu tarp S. B. ir savęs, tačiau teismas, neaiÅ¡ku kodėl, kritiÅ¡kai vertino L. T. parodymus ir vadovavosi L. T. 2008 m. rugsėjo 30 d. pareiÅ¡kime prokuratÅ«rai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis.

Nurodo, kad pinigai gauti iÅ¡ B. A. buvo panaudoti E. A. skolai B. A. padengti. Dėl kitos skolos vyko teisminiai ginčai Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, kuriame buvo nustatinėjami S. B. ir I. B. bendros jungtinės nuosavybės turto dalis, kuri priklauso S. B.. Pažymi, kad S. B. turto dalis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka yra daug didesnė negu likusi skolos dalis B. A.. Apeliantas įsitikinęs, jog Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad jis nebuvo suplanavęs iÅ¡ anksto negrÄ Å¾inti B. A. skolos. Pabrėžia, kad neperleido savo turto kitiems tretiesiems asmenims, nesislapstė nuo kreditorių, grÄ Å¾ino visus pasiskolintus pinigus L.

T., dalį pinigų sugrÄ Å¾ino B. A. ir turi geranoriÅ¡kų ketinimų sugrÄ Å¾inti likusiÄ paskolos dalį, kai tik turės reikiamas pinigų lėšas. Nesupranta teismo pozicijos, jog buvo vadovaujamasi ne L. T. teisme duotais parodymais, bet prokuratÅ«rai suraÅ¡yto pareiÅ¡kimo aiÅ¡kinimais, o B. A. visus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teismas ignoravo it tikėjo tik teisme duotais nukentėjusiojo parodymais, nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas bÅ«tent dėl to, kad B. A. neva neatgavo pinigų pagal vekselį, kurį S. B. pasirašė 2007 m. birželio 20 d.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog pakeitus kaltinimÄ teisme dėl B. A. epizodo, apelianto gynėjas, vadovaudamasis BPK 256 str. 3 d. prašė teismo 2 dienų pasiruoÅ¡ti bylos nagrinėjimui ir ginamajai kalbai, tačiau tokį praÅ¡ymÄ neargumentuotai atmetė ir leido susipažinti tik vienÄ valandÄ , po kurios vyko bylos teisminis procesas ir ginčai. Mano, kad tai iÅ¡ esmės pažeidė kaltinamojo teisę į gynybÄ , t.y. teismas padarė esminius BPK 44 str. 7 d., 256 str. 3 d. numatytų reikalavimų pažeidimus.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Å¡ioje byloje, siekiant nustatyti, kad kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tikrai buvo perduoti pinigai S. B. dėl verslo projektų. Apelianto manymu, neįrodžius, kad turtas yra pasisavintas, negalima teigti, jog S. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., nes nėra privalomo Å¡io nusikaltimo požymio – turto pasisavinimo. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti buvus sukčiavimÄ , nepakanka susitarimo nevykdymo, reikia nustatyti suklaidinimÄ , o suklaidinimas turi bÅ«ti lydimas apgaulės elementų, kurie apsunkintų asmens identifikavimÄ ar paties sandorio fakto įrodinėjimÄ .

Jeigu nukentėjusiesiems asmenybė yra žinoma, apelianto įsitikinimu, dėl jos nukentėjusieji nebuvo suklaidinti. Nuteistasis teigia, jog byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų išreikštas nukentėjusiųjų L. T. ir B. A. suklaidinimas, apsunkinantis patenkinti nukentėjusiųjų interesus civilinio proceso tvarka, todėl apelianto veiksmuose nėra sukčiavimo požymių. Skunde detalizuojami sukčiavimo sudėties požymiai ir atkreipiamas dėmesys, jog paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir/ar paties sandorio fakto įrodinėjimu, nesudaro apgaulės, būtino sukčiavimo sudėties požymio.

Nuteistasis mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį iÅ¡ esmės pažeidė BPK 20 str. 3 d., 5 d., t.y. esant prieÅ¡taringiems nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir priėmė nuosprendį, nepagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.   Apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , buvo apklausti liudytojai R. L., M. F., nukentėjusieji E. A., J. J., L. T. bei nuteistasis S. B..Nukentėjusysis J.

J. teismui paaiÅ¡kino, kad S. B. praÅ¡ymu 2007-02-05 paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta dviem egzemplioriais. Abi sutartys buvo analogiÅ¡kos. Vienas egzempliorius yra pas S. B., o kitÄ nukentėjusysis pateikė į bylÄ . Buvo padaryta jo ekspertizė. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad Å¡iai dienai jis jokių pretenzijų UAB „Nabukas“ dėl skolos, akcijų neturi. Su juo yra visiÅ¡kai atsiskaityta. Nukentėjusysis E. A. teisme parodė, kad 2003-06-14, perduodant S. B. 534 000 Lt, dalyvavo jis, R. L. ir pats nuteistasis.

Viskas vyko prie PC „Akropolis“, Vilniuje. Nukentėjusysis nurodė, kad M. F. visÄ laikÄ bÅ«davo ofise, (duomenys neskelbtini), tačiau nematė kaip jis perdavė pinigus S. B.. Nukentėjusiojo teigimu, visais keturiais atvejais jis investuodavo savo, R. L. ir banko pinigus. Buvo bendras verslo fondas, o atsakingu asmeniu buvo jis. Sutartys buvo pasiraÅ¡ytos pinigų perdavimo dienÄ , užraÅ¡ai, patvirtinantys, kad S. B. pinigus gavo, taip pat buvo padaryti S. B. ranka tÄ pačiÄ dienÄ . Pasak nukentėjusiojo, 184 000 Lt bei 334 000 Lt buvo skolinti iÅ¡ UAB „Rentija“.

Å iuo metu jis negali nurodyti ar turi įsipareigojimų R. L., bet, jo manymu, jie yra atsiskaitę. AB „Linas“ jis jokių įsipareigojimų neturi. Nukentėjusysis B. A. teisme paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu S. B. jam skolingas 450 000 Lt. Turėdamas vekselį, jis kreipėsi į antstolį dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į S. B. priklausantį butÄ . Antstolis nukentėjusiajam paaiÅ¡kino, kad kai baigsis byla, S. B. iÅ¡keldins, o jam atiteks pusė buto. Byla tęsėsi du metus, po to butÄ padalino.

Dėl to paties vekselio pateikimo tiek baudžiamajame , tiek civiliniame procese, B. A. parodė, kad kreipėsi su juo dėl nekilnojamojo turto padalinimo tikėdamasis greičiau atgauti pinigus. Paskui kreipėsi į prokuratÅ«rÄ . Nukentėjusysis L. T. teisme parodė, kad S. B. pažįsta ne vienerius metus. Tarpusavio santykiai buvo normalÅ«s, bendraudavo labiau verslo reikalais, ne asmeniniais. Teko turėti nedidelių projektų, buvo skolinęs pinigų, viskas buvo gerai. S. B. papraÅ¡ius padėti - paskolinti 35 000 Lt iki Naujų metų, nukentėjusysis sutiko ir kažkur rugpjūčio mėnesį paskolino S. B. praÅ¡omÄ pinigų sumÄ .

Buvo pasiraÅ¡ytas tik paskolos vekselis, kuriame jie nurodė 4 mėnesių grÄ Å¾inimo terminÄ ( iki 2007 m. ar 2008 m. pradžios). Paskolos sutartis pasiraÅ¡yta nebuvo. Sausio mėnesį bandė susiekti su S. B., bet to jam padaryti nepavyko. Dar bandė jam skambinti apie 1,5 mėnesio, bet rezultatas buvo tas pats. Vėliau E. A. supažindino jį su B. A. ir J. J., kartu su kuriais jis parašė pareiÅ¡kimÄ dėl sukčiavimo. 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje S. B. grÄ Å¾ino jam skolÄ . Å iuo metu jokių pretenzijų jam neturi.

Pasijautė apgautas, kadangi susitikęs su E. A. sužinojo, jog S. B. yra skolingas ne jam vienam, kad jis kaip ir vilioja pinigus. Taip pat nukentėjusiajam įtarimų sukėlė tas faktas, kad S. B. vengė bendrauti, nekėlė telefono ragelio. Žino, kad J. J. buvo AB „Alvilė“ akcininku, tačiau daugiau apie tÄ bendrovę nieko pasakyti negali.  Liudytojas M. F. teismui parodė, kad jis pažįsta S. B. ir E. A.. Kai kada matydavo R. L., tuo metu jis buvo AB „Linas“ vadovu. Buvo vykdoma gyvenamųjų namų statyba Klaipėdoje.

Vėliau E. A. liudytojui pradėjo pasakoti kas yra R. L. ir S. B.. E. A. Vilniuje užsiėmė investicinių projektų (žemės sklypų ) paieÅ¡ka, R. L. iÅ¡ dalies prisidėdavo finansiÅ¡kai, o S. B. turėjo tvarkyti visÄ dokumentacijÄ , kurios buvo labai daug. Tačiau niekas taip ir nebuvo pastatyta, viskas žlugo. Liudytojo teigimu, jis važinėdavo kartu su S. B. po Vilnių. Pastarasis jam pasakodavo kur kÄ numatyta statyti, sakė, kad reikia pinigų kyÅ¡iams. E. A. perduodavo jam pinigų tiems dalykams, tačiau niekas nebÅ«davo padaryta. Liudytojas parodė ne kartÄ girdėjęs S. B. ir E. A. barnius ofise, Vokiečių g., Vilniuje.

Pastarasis sakydavo, kad R. L. klausia kada viskas bus padaryta, o S. B. vis atsakydavo, kad greitai. M. F. patvirtino tris kartus matęs kaip buvo perduodami pinigai S. B.. Jis matė kaip E. A. perdavė nuteistajam vokus. Mano, kad ten buvo nemažos sumos, Å¡imtai tÅ«kstančių. Apie tai žino iÅ¡ E. A. ir R. L. pasakymų. S. B. buvo praÅ¡oma pasiraÅ¡yti, kad jis gavo pinigus, tačiau jis kategoriÅ¡kai atsisakydavo, sakydamas, kad tai pinigai kyÅ¡iams. IÅ¡ pradžių viskas vyko per Vilnių, paskui jis ir S. B. važiavo į Panevėžį, į fabrikÄ â€žLinas“.

Pakeliui S. B. prašė jo viskÄ užglaistyti, klausė ar jam nieko nebus Panevėžyje. Pasak liudytojo, jis nesuprato, kas jam galėjo nutikti. Susitikimo metu kalba ėjo apie pinigus. S. B. patvirtino gavęs pinigus, kuriuos per E. A. jam perdavė R. L.. Tuomet R. L. paprašė S. B. apsidraudimui pasiraÅ¡yti vekselį. Po to jie liko dviese. M. F. nurodė ne kartÄ važiavęs į Vilniaus apskritį, į Vilniaus savivaldybę pas architektus, kurie patvirtino, kad S. B. niekur nesilankė.  Liudytojas R.

L. parodė, kad pažįsta S. B., E. A., M. F.. Su 2003 m. su E. A. pradėjo verslÄ , verslas buvo susijęs su nekilnojamuoju turtu. Su E. A. buvo sutarta, kad liudytojas teikia finansavimÄ , o jis rÅ«pinasi kitais klausimais. 2004 m. buvo nuspręsta, kad liudytojÄ refinansuoja, buvo pasiraÅ¡ytos sutartys. Buvo žemės sklypai, E. A. sakė, kad S. B. gali padėti juos įsigyti. Jie kartu vežė pinigus, kuriuos už PC „Akropolis“, Vilniuje, perdavė nuteistajam. Ten buvo apie 170 000 Lt. Vėliau S. B. buvo atvažiavęs pas jį į Panevėžį. Su nuteistuoju iÅ¡ viso buvo susitikęs 3 ar 4 kartus.

Pagal jų susitarimÄ jam už pinigus buvo atsakingas E. A., todėl nemano, kad pats asmeniÅ¡kai buvo davęs S. B. pinigus. Iki 2004 m. E. A. buvo perduota apie 4,9 mil. Lt. Tai patvirtinantys dokumentai yra pas tardytojÄ . Buvo sudaromos partnerystės sutartys. Vėliau viskas pasikeitė, sutartys buvo performintos, nurodant UAB „Rentija“, t. y. liudytojui priklausančiÄ bendrovę. Nežino kiek pinigų E. A. buvo perdavęs S. B.. GinÄÄ su E. A. iÅ¡sprendė civiline tvarka. Liudytojas nurodė neprisimenantis ar E. A. kažkÄ buvo sakęs apie tai, kad S. B. jį apgavo.

Panevėžyje su S. B. kalbėjo apie jų reikalus, kaip sekasi. Liudytojas pažymėjo, kad E. A. jam buvo savotišku garantu, tik su juo jis buvo pasirašęs partnerystės sutartį, todėl pastarojo santykiais su S. B. per daug nesidomėjo. Kadangi projektai nevyko, norėjo atgauti pinigus iš E. A.. Liudytojas nurodė žinojęs, kad M. F. dirba pas E. A.. Neprisimena, ar pastarasis dalyvavo perduodant pinigus S. B. prie automobilio. Taip pat negali nurodyti kiek projektų buvo susiję su S. B.. Nuteistasis S. B. teisme parodė, kad byloje esantis paskolos raštas rašytas jo ranka, tačiau jis jo nepasirašinėjo.

Taip atsitiko todėl, kad buvo raÅ¡omi juodraÅ¡tiniai to paskolos raÅ¡to variantai, nes jie nežinojo kaip tiksliai jis turėtų bÅ«ti raÅ¡omas. Tas pats buvo ir su vekseliais. Dėl pastarosios priežasties nuteistasis abejoja specialisto iÅ¡vada. Kalbėdamas apie veikÄ , kur jis yra kaltinamas sukčiavęs J. J. atžvilgiu, S. B. nurodė, kad vekseliai buvo iÅ¡raÅ¡yti tik tam, kad užtikrinti jo ir K. dalyvavimÄ projekte. Vekselį buvo iÅ¡rašęs ir pastarasis, dokumentus nuteistasis buvo pateikęs Parex bankui.

Klausimus dėl paskolos suteikimo sprendė Parex banko darbuotojas D. K.. Apeliantas nurodė, kad jo manymu, visi turtiniai klausimai Å¡ioje byloje galėtų bÅ«tu sprendžiami civilinio proceso tvarka. Jo teigimu, 250000 Lt jis negavo. Kadangi pinigų neturėjo, bet J. J. pareiÅ¡kė iniciatyvÄ , kad jį tenkintų sutartys, kurias jie galėtų pasiraÅ¡yti su K.. Pasitarę sutiko pasiraÅ¡yti tokias sutartis. Pasirašė vekselius, J. J. turi tokį S. B. pasiraÅ¡ytÄ vekselį 250000 Lt sumai, tačiau tokių pinigų nuteistasis negavo.

Pasirašė, kadangi sklypas jam buvo žinomas, buvo galimybė jį įsigyti. Tikslas toks, kad bÅ«tų užgarantuota, kad jie pasiraÅ¡ys pirkimo - pardavimo sutartį. Tokia buvo J. J. sÄ lyga. Jis norėjo garantijų. Kadangi turėjo vekselį, buvo ramus, kad jie nepabėgs nuo tos situacijos, norinčių pirkti sklypÄ jau nebuvo. Ä® bankÄ S. B. ėjo pinigų. Tam reikėjo įkeisti nekilnojamÄ turtÄ . Tuo metu reikėjo 14 milijonų Lt. Pardavėjas tai dienai buvo AB „Alvilė“ direktorius J.

J.. Nunešė į bankÄ visus dokumentus, bet negavo paskolos, sklypo nenupirko. Jis taip ir liko valstybės nuosavybe. Pasak nuteistojo, pastarÄ sias aplinkybes galėtų patvirtinti Parex banko darbuotojas. Jei bankas bÅ«tų sutikęs duoti paskolÄ , pinigai bÅ«tų ėję tiesiai į J. J. sÄ skaitÄ . Paskola bÅ«tų buvusi AB „Alvilė“ vardu. Turėjome užstatyti nekilnojamÄ turtÄ . PaskolÄ bÅ«tu pasiėmę jis ir E. K.. AB „Alvilė“ akcijas dabar perėmė valstybė. Nuteistojo teigimu, iÅ¡ B.

A. pagal vekselį jis pinigų negavo, gavo pagal pakvitavimus. Vekselis buvo tuščias.  Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis S. B., pastarojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras, nukentėjusieji prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus.

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.Pirmos instancijos teismas kaltinamojo S. B. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str.2d. ( 4 veikos dėl E. A. turo įgijimo apgaule), grindė ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo eigoje patikrintais įrodymais.

Nustatė, kad, S. B. įgijo iÅ¡ nukentėjusiojo E. A. didelės vertės turtÄ (pinigus) atitinkamai : 534 000 Lt pagal 2003-06-14 verslo kredito sutartį; 184 000 Lt pagal 2003-07-20 verslo kredito sutartį; 300 000 Lt pagal 2004-02-05 verslo kredito sutartį; 500 000 Lt pagal 2004-03-10 verslokredito sutartį.Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmos instancijos teismas grindė nukentėjusiojo E. A., liudytojų R. L., M. F. parodymais, raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, specialistų iÅ¡vada Nr. 11-2587(10). Teismas pažymėjo, jog savo schemoje „E. A. pinigų naudojimo schema“ S. B. nurodo ne tik kredito sutartis ir pinigų sumas, bet ir detalizavo kai kuriuos savo veiksmus, įsipareigojimus, pažymėjo datų netikslumus.

Be to, liudytojas R. L. patvirtino, kad dalis pinigų – 534 000 Lt, projektui „didelis“ apeliantui buvo perduota jo akivaizdoje. Liudytojas M. F. teigė, kad S. B., jo susitikimo su R. L. metu, neneigė pinigų gavimo fakto.Taip pat skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, kad kiekviena iš verslo sutarčių buvo šalių pasirašyta, kitoje sutarčių pusėje yra kaltinamojo ranka padarytas įrašas, kad pinigai buvo gauti, skaičiais ir žodžiais įrašytos pinigų sumos, yra kaltinamojo parašas ( t.1 b.l.20-23).

S. B. neneigia pasirašęs minėtas sutartis, padaręs kitoje pusėje rankraÅ¡tinius įraÅ¡us apie tai, kiek pinigų gavo. Specialisto iÅ¡vada Nr.11-2587 (10) patvirtino, kad sutartyse už kredito gavėjÄ S. B. pasirašė pats kaltinamasis, taip pat pats S. B. padarė ranka įraÅ¡us kitoje sutarčių pusėje ir pasirašė ( t.14 b.l.190-194).Pirmos instancijos teismo nuomone S. B. naudojo apgaulę, piktnaudžiavo nukentėjusiojo jam pareikÅ¡tu pasitikėjimu, suprato naudojamos apgaulės tikslÄ - turtinės naudos sau gavimÄ , daromos kitam asmeniui žalos pobÅ«dį, tokius padarinius numatė bei jų norėjo.

Apylinkės teismas pažymėjo, kad kaltinamo asmens panaudota apgaulė buvo pagrindinė sÄ lyga nukentėjusiojo E. A. apsisprendimui dalyvauti žalinguose sandoriuose, pasiraÅ¡yti verslo kredito sutartis ir atiduoti kaltinamajam dideles pinigų sumas. S. B. savo veiksmais tyčia sudarė tokias sÄ lygas, kad nukentėjusiajam be teisėsaugos įsikiÅ¡imo civilinėmis priemonėmis sunku atstatyti pažeistas teises.Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nors pačiose verslo kredito sutartyse tarp E. A. ir S. B. nebuvo nurodyta, kokius konkrečius įsipareigojimus verslo srityje pagal jas prisiima kaltinamasis, atsižvelgdamas į ekonominę logikÄ (už kreditus procentų mokėti nebuvo numatyta), sutarčių sudarymo aplinkybes, pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent S. B. naudota apgaulė buvo esminė sÄ lyga nukentėjusiajam dalyvauti jam žalinguose sandoriuose.

Turėdamas tikslÄ Ä¯gyti iÅ¡ nukentėjusiojo konkrečiÄ pinigų sumÄ jis įtikinėjo nukentėjusįjį dėl konkrečių veiksmų projektams vystyti, kuriuos jis atliks, nors realiai jų ir neatlikdavo. Bendram verslui su nukentėjusiuoju plėtoti buvo įsteigta bendrovė „Žvilgnis į ateitį“, kurios akcininku tapo nukentėjusysis bei kaltinamojo surastas ir pasiÅ«lytas giminaitis A. M., kuris realiai bendrovės veikloje nedalyvavo. Å is veiksmas  (bendrovės įkÅ«rimas) nukentėjusiajam E. A. sudarė įspÅ«dį, kad jų bendradarbiavimas bus rimtas ir ilgalaikis.

PasiraÅ¡ydamas verslo kredito sutartį ir paimdamas iÅ¡ E. A. 534 000 Lt, S. B. įtikino pastarÄ jį, kad Å¡iuos pinigus jis investuos į žemės sklypo Tujų g.2, Vilniuje, vystymÄ (buvo sutarimas, kad S. B. ir E. A. investicijos į šį projektÄ bus lygios), tačiau realiai Å¡ių pinigų jis neinvestavo, kaltinamojo veiksmai apsiribojo pažadais, aiÅ¡kinimais, kad dalį pinigų reikia perduoti socialdemokratų partijai už palankius sprendimus ir net važiavimu tuo tikslu prie partijos bÅ«stinės, lankymusi miesto savivaldybėje, žemėtvarkos skyriuje, kuomet apeliantas užeidavo į kabinetus, palikdamas nukentėjusįjį E. A. koridoriuje.

Taip S. B. stengėsi sudaryti nukentėjusiajam teigiamo ir veiklaus verslininko, turinčio ryÅ¡ių įvairiose valstybės įstaigose bei institucijose ir galinčio paveikti jų sprendimus, įspÅ«dį. Tam, kad nukentėjusiajam sudarytų įspÅ«dį, jog verslo reikalai plėtojami, S. B. demonstravo nukentėjusiajam vieÅ¡ai prieinamÄ UAB „Vilteka“ detalaus plano techninį projektÄ dėl žemės sklypo Tujų ir kitose gatvėse vystymo (projektas taip ir nebuvo patvirtintas savivaldybėje), nors liudytojų V.

Å ., P. K. teigimu, Å¡io projekto užsakovas buvo savivaldybė ir S. B. su juo niekaip susijęs nebuvo. Šį objektÄ jis įvardino „dideliu“, teikė nukentėjusiajam darbų užbaigimo grafikÄ , aiÅ¡kindamas, kad darbai bus baigti 2007 metais, niekieno nepasiraÅ¡ytas detaliųjų planų parengimo ir įgyvendinimo sutarties kopijas su pabraukimais, ketinimų protokolÄ dėl investicinio projekto vykdymo teritorijoje Tujų gt.2, Vilniuje, kuris nebuvo pasiraÅ¡ytas, kuriame ranka buvęs įraÅ¡as 2001 m. pakeistas į 2004 metus ( t.7 b.l.79-80). 2003-07-20 S. B. sudarė su nukentėjusiuoju kitÄ verslo kredito sutartį dėl 184 000 litų, kadangi buvo apgaule įtikintas kaltinamojo, jog Å¡is investuos minėtus pinigus į žemės sklypÄ , automobilių stovėjimo aikÅ¡telę prie vieÅ¡bučio „Reval Hotel Lietuva“.

Nukentėjusysis patikėjo S. B. aiÅ¡kinimais, kad jis turi pažinčių ir ryÅ¡ių valstybės institucijose, kad Å¡is sklypas bus įtrauktas į privatizavimo programÄ , kuomet ir bus galima jį iÅ¡pirkti, o vėliau vystyti. S. B. šį projektÄ nukentėjusiajam įvardino kaip „maÅ¾Ä â€œ, vedžiojo jį po savivaldybės kabinetus. Tik tuomet, kai nukentėjusysis sužinojo, kad aikÅ¡telė įtraukta į privatizavimo programÄ ir jÄ siÅ«loma parduoti už 15 mln. suprato, kad ir dėl Å¡io objekto buvo apgautas.Apylinkės teismas nurodė, kad S. B., įtikinėdamas nukentėjusįjį perduoti jam pinigus ir imdamas juos, tvirtino, kad lygiai tokia pat suma prie konkretaus projekto prisėdės ir jis.

Tai matyti ir iÅ¡ jo pateikto nukentėjusiajam grafiko bei jų dalyvavimo projektuose, pelno dalių (t.14 b.l.190-194), nors realiai S. B. jokių savo pinigų neinvestavo, ko neneigia ir jis pats. Å i aplinkybė taip pat patvirtina S. B. turėjus iÅ¡ankstinę tyčiÄ pasisavinti E. A. pinigus apgaulės bÅ«du. Pagal 2004-02-05 verslo kredito sutartį S. B. iÅ¡ E. A., pasinaudodamas apgaule bei piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, įgijo 300 000 Lt, nurodęs, jog valdo apie 50 procentų UAB „Labek“ akcijų.

Panaudota apgaulė lėmė jog E. A. apsisprendė perduoti jam pinigus, tikėdamasis 25 procentų akcijų perraÅ¡ymo jo vardu. 2004-03-10 S. B. su nukentėjusiuoju pasirašė dar vienÄ kredito sutartį, pagal kuriÄ Â Ä¯gijo iÅ¡ E. A. 500 000 Lt, žadėdamas, jog 2,26 ha Žalgirio futbolo klubo nuomojamos žemės sklypas bÅ«tų iÅ¡pirktas iÅ¡ valstybės, o vėliau bÅ«tų galima vystyti projektus toje žemėje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nustatęs tam tikras faktines aplinkybes, padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog S. B. svetimÄ turtÄ Ä¯gijo panaudojęs apgaulę.Teisėjų kolegija plačiau nepasisako ir nevertina duomenų, kurių pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada apie tai, kad S. B. per keturis kartus įgijo E. A. priklausančias pinigų sumas, atitinkamai : 534 000 Lt., 184 000 Lt., 300 000 Lt. bei 500 000 Lt., nes tai gali bÅ«ti civilinių teisinių santykių dalyku.Pažymėtina, kad už sukčiavimÄ pagal BK 182 pirmiausia apibÅ«dina apgaulės elementas.

Tik nustačius apgaulę svetimo turto įgijimas tampa sukčiavimu baudžiamosios teisės prasme. Kiekvienoje byloje turi bÅ«ti nustatytas asmens kaltės turinys t.y., kad tas asmuo suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobÅ«dį, Å¡iuos padarinius numatė ir jų norėjo. Å ioje byloje nuteistasis teigia, jog jo veiksmai neperžengė civilinių teisinių santykių ribos ir jis nepagrįstai pripažintas padaręs nusikaltimus. Pažymėtina, kad norint pripažinti asmens baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, bÅ«tina nustatyti, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas.Å ioje byloje pirmos instancijos teismas nurodė, jog S. B. kaltė ir naudota apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, jog jis įtikino nukentėjusįjį duoti pinigus įvairiems projektams, tačiau nieko dėl Å¡ių projektų nepadarė, kur iÅ¡leido gautus pinigus nepaaiÅ¡kino.Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę.

Apgaulė reiÅ¡kiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba su jo turtinės prievolės iÅ¡vengimu ar jos panaikinimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nuteistojo S. B. kaltę dėl apgaulės kaip jau buvo minėta, pirmos instancijos teismas grindė tuo, jog jis sÄ moningai klaidino nukentėjusįjį dėl rengiamų verslo projektų realumo ir atsiperkamumo, gyrėsi pažintimis su įtakingais politikais, partijomis, pažintimis savivaldybėje.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas Å¡ias aplinkybes nepagrįstai laikė esminėmis, galėjusiomis nulemti nukentėjusiojo apsisprendimÄ dalyvauti žalinguose verslo projektuose.

Å ioje konkrečioje byloje nepakanka vien nukentėjusiojo pasakymo, kad tokiu bÅ«du jis buvo apgautas. Buvo bÅ«tina vertinti ir pačio nukentėjusiojo statusÄ , patirtį verslo projektuose ir kt. aplinkybes. Pažymėtina, kad nukentėjusysis E. A. yra patyręs verslininkas, įgyvendinęs ne vienÄ verslo projektÄ , sėkmingai pardavinėjęs nekilnojamÄ jį turtÄ . Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad pats E. A. turėjo dalyvauti S. B. siÅ«lomuose verslo projektuose, matyti ir sekti Å¡ių projektų realizavimo eigÄ .

Kaip nurodė nukentėjusysis jis pinigus S. B. perdavė per keturis kartus, tai vyko kelių mėnesių laikotarpiu, todėl akivaizdu, jog ir pats nukentėjusysis elgėsi nerÅ«pestingai. Galimas pinigų perdavimas mažų mažiausiai buvo nelogiÅ¡kas, nematant ir nereikalaujant bent minimalaus rezultato pagal ankstesnius projektus. Teisėjų kolegija pažymi ir tÄ aplinkybę, kad pagal nukentėjusiojo aiÅ¡kinimÄ pinigus kaltinamajam jis duodavęs pagal verslo kreditavimo sutartis. Å ių sutarčių analizė leidžia teigti, kad jokios „verslo“ sÄ lygos Å¡iose sutartyse nėra atskleidžiamos, nenumatyti nei objektai, nei darbai, nei darbų atlikimo grafikai, nei reikalingi finansai.

Taigi, bÅ«damas patyręs versle E. A., nes bÅ«tent jis parengė Å¡ias sutartis, pagal kurias neva tai ir buvo perduoti pinigai, faktiÅ¡kai elgėsi labai neatsakingai, tad kaltinti apgaule vien tik S. B. nėra pagrindo. Tokia supaprastinta „Verslo kreditavimo sutarčių“ forma akivaizdžiai kalba apie tai, kad jokių aiÅ¡kių susitarimų tarp E. A. ir S. B. ir nebuvo, tad kalbėti apie kokių nors įsipareigojimų nevykdymÄ , kurie galėtų bÅ«ti įvardinti kaip apgaulė baudžiamosios teisės prasme, nėra jokio pagrindo.

Byloje apklaustas liudytojas M. F., ( pats nukentėjusysis E. A. taip pat neneigė to fakto) nurodė, kad dalis S. B. skirtų pinigų buvo skirta kyÅ¡iams, nes esÄ reikėję tvarkyti reikalus savivaldybėje, teismuose. Å i aplinkybė taip pat vertintina apgaulės turinio kontekste. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai kalbėti apie kažkokių susitarimų nevykdymÄ iÅ¡ viso nėra pagrindo. Dar daugiau – nusikalstamai veikai skirdamas pinigus nukentėjusysis negali tikėtis teisinės gynybos tokių pinigų praradimo atveju.

Teisėjų kolegija Å¡ioje byloje pažymi ir dar vienÄ aplinkybę, kuri rodo, jog S. B. ir E. A. tarpusavio santykiai buvo kriminalizuoti be jokio pagrindo. Byloje esantys dokumentai, pačio nukentėjusiojo, liudytojo R. L. parodymai, akivaizdžiai patvirtina, kad viename iÅ¡ taip vadintų „dideliu“ verslo projektų dalyvavo ir R. L., kuris savo pinigus investavo per E. A.. R. L. parodymais nustatyta, kad jis pamatęs, jog „projektai“ stringa – jis nutraukė finansavimÄ , o įdėtas lėšas iÅ¡ E. A. prisiteisė civiline tvarka.

Å i aplinkybė akivaizdžiai parodo, kad verslo santykiai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s kaip ir aiÅ¡kios atsakomybės ribos verslo projektui nepavykus. Å ioje byloje konstatuotina, kad S. B. nenuslėpė nei duomenų apie save, nei savo turtinės padėties, nei nustatyti kokie nors faktai apie jo bandymus nuslėpti turėtÄ turtÄ , tad E. A. visas turtines pretenzijas galėjo spręsti civiline teisine tvarka. Suprantama, kad civiline tvarka sprendžiant turto susigrÄ Å¾inimo klausimus, nukentėjusiajam reikėtų įdėti daugiau pastangų, tai pareikalautų ir pradinių iÅ¡laidų apmokant žyminį mokestį valstybei, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad E. A. ir S. B. tarpusavio santykiai buvo kriminalizuoti be pagrindo ir neleidžia teigti, kad civilinis galimai pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų apsunkintas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 182 straipsnį turi bÅ«ti taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas.

Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl Å¡ių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Å iuo atveju buvo nustatytos bÅ«tent tokios aplinkybės, t.y. nukentėjusiojo apsisprendimui veikti taip, kaip jis veikė, S. B. veiksmai nepadarė lemiamos įtakos.Pirmos instancijos teismas taip pat nurodė, jog S. B. panaudojo ir kitÄ apgaulės formÄ â€“ piktnaudžiavo nukentėjusiojo pasitikėjimu.

Å i iÅ¡vada teisėjų kolegijos taip pat nelaikytina teisinga ir pagrįsta. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios liudytų, jog S. B. kokiais nors iki to buvusiais veiksmais bÅ«tų įgijęs E. A. pasitikėjimÄ . Byloje nenustatyti nei kokie nors ypatingi asmeniniai jų tarpusavio ryÅ¡iai, nei koks turtinis ar tarnybinis priklausomumas, nei kitokie tarpusavio ryÅ¡iai. Nurodytos aplinkybės paneigia teiginį esÄ tarp nukentėjusiojo ir S. B. buvo koks nors pasitikėjimas, nes nenustatyti jokie pasitikėjimo pagrindai.

Pripažintina, kad E. A. elgesys galėtų bÅ«ti vertinamas kaip labai geranoriÅ¡kas, grįstas naiviu pasikliovimu, o tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu paprastai nelaikytina sukčiavimu. J. J. turto ( pinigų) įgijimo apgaule epizodai Apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad S. B. suvokė, jog pinigų (500 000 ir 250 000 litų) įgijimo iÅ¡ nukentėjusiojo J. J. metu naudoja apgaulę, įtikindamas jį, kad perka UAB „Energo development“ akcijas, kad jas net jau nupirko ir tik ieÅ¡ko pelningo pirkėjo, kad pirks 100 procentų AB „Alvilės“ akcijų ir padeda iÅ¡spręsti teisines problemas dėl žemės, aktyviai vykdo veiksmus pagal jungtinę veiklos sutartį dėl 67 ha žemės sklypo vystymo, statybų, nors realiai jokių darbų jis neatliko.

Pirmos instancijos teismo nuomone S. B. panaudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam J. J. dalyvauti jam nenaudinguose sandoriuose: paskolinti 500 000 Lt pagal paskolos lapÄ , atiduoti 250 000 Lt pagal paprastÄ jį vekselį. S. B. skolinosi iÅ¡ nukentėjusiojo nuslėpdamas informacijÄ apie didelę skolų naÅ¡tÄ kitam asmeniui (E. A.), neįvykus UAB „Energo development“ akcijų pirkimui, pinigų J. J. negrÄ Å¾ino, melagingai teigė, kad akcijas įsigijo. Pirmos instancijos teismo vertinimu, S. B. aiÅ¡kinimus, kad jokių pinigų realiai iÅ¡ J.

J. net nėra gavęs, kad tai neva buvo avanso garantas dėl AB „Alvilė“ akcijų pirkimo, paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai bei pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (paskolos lapas, vekselis, sutarčių dokumentai), bet ir liudytojų S..M., E. K., A.P. R. nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duodami parodymai. S. B. aiÅ¡kinimus, kad J. J. pinigai buvo parodyti dokumentuose, bet realiai negauti, tai buvo avanso garantas nukentėjusiojo valdomos bendrovės akcijų pirkimui, paneigia tai, kad kaltinamasis nebuvo projektuojamo sandorio Å¡alimi, o pasiÅ«lė ja tapti žmonÄ , be to 500 000 Lt buvo gauti anksčiau ( 2007-02-05), negu pasiraÅ¡yta ir nerealizuota akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (2007-05-22) tarp J. (pardavėjų), I.

B. ir E. K. (pirkėjų), pagal kuriÄ akcijos turėjo bÅ«ti parduotos už 14 mln. litų ( t.1 b.l. 88, 95-97). S. B. kaip pirkėjÄ pasiÅ«lė savo žmonÄ . Akivaizdu, kad jei pusė milijono litų bÅ«tų buvusi avansiniu mokėjimu, tai nukentėjusysis bÅ«tų tai atitinkamai įforminęs, ir neskolintų pinigų nurodydamas jų grÄ Å¾inimo datÄ - 2007-03-01d. 2007-06-11 dienos pasiraÅ¡ymÄ 250 000 Lt sumai be realių pinigų gavimo S. B. paaiÅ¡kina kaip įnaÅ¡o garantÄ Â už bÅ«simÄ AB „Alvilės“ akcijų pirkimÄ , teigdamas, kad jame nurodyta net kito pirkėjo - E. K., darbo vieta - (duomenys neskelbtini).

Tačiau liudytojas E. K. neigia analogiÅ¡ko vekselio J. J. pasiraÅ¡ymÄ , prieÅ¡ingai nurodo, kad kaltinamojo praÅ¡ymu jo žmonai pervedė 50.000 litų, iÅ¡ kurių iki Å¡iol ne visi pinigai grÄ Å¾inti.Apeliacinės instancijos teismo nuomone ir Å¡iuo atveju pirmos instancijos teismas vėlgi neteisingai atskleidė apgaulės turinį. Apeliacinės instancijos teismas nebekartoja anksčiau iÅ¡dėstytų motyvų dėl apgaulės ir jos turinio turėjusio esmingai paveikti nukentėjusiojo apsisprendimÄ .

Å iuo atveju galimi pinigų perdavimo atvejai vėlgi buvo įforminti labai neinformatyviais dokumentais, todėl kalbėti apie kažkokių susitarimų nesilaikymÄ nėra jokio pagrindo, kaip nėra pagrindo ir teiginiui, kad apgaulė pasireiÅ¡kė bÅ«tent tam tikrų susitarimų nesilaikymu. Å iuo atveju tiek paskolos raÅ¡telis, tiek vekselis civiline teisine prasme galėtų bÅ«ti vertinami kaip dokumentai patvirtinantys pinigų perdavimo faktÄ , tačiau nenustačius apgaulės kalbėti apie nusikaltimÄ nėra jokio pagrindo.

Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 182 straipsnį taikomas naudotos apgaulės esmingumo reikalavimas. Jei svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama arba kaltininko turtinė prievolė panaikinama nors ir neteisėtai, tačiau apgaulė nepadaro esminės įtakos nukentėjusiajam ar kitam asmeniui apsispręsti dėl Å¡ių veiksmų atlikimo, tokiu atveju apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka paskolos paėmimo ir jos negrÄ Å¾inimo fakto( Å¡iuo atveju bÅ«tų galima kalbėti apie paskolinius santykius).

Ne mažiau svarbus sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis yra apgaulė ir jos subjektyvus suvokimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui bÅ«tina įrodyti, kad savo ketinimus nesilaikyti sutarties sÄ lygų ir užvaldyti turtÄ asmuo maskuoja apgaule, suklaidindamas paskolos davėjÄ dėl savo ketinimų, pateikdamas kitai sutarties Å¡aliai save kaip kitÄ asmenį ar panaudodamas kitokius bÅ«dus, nulemiančius kitos pusės apsisprendimÄ suteikti paskolÄ ir suvaržančius suteiktos paskolos atgavimÄ , ir visa tai suvokia.

Å ioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kad S. B. bÅ«tų pateikęs save kaip kitÄ asmenį, kokias kitokiais bÅ«dais bÅ«tų pasunkinęs paskolos atgavimÄ ir pan. Net ir pripažinus, kad pinigai buvo duodami konkrečiam turtui įsigyti, o pinigus gavusiam asmeniui to nepadarius, negalima teigti, kad pinigai buvo užvaldyti apgaule. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo pasitikėjimas Å¡iuo atveju peržengė protingumo ribas ir galimi jo teisių pažeidimai negali bÅ«ti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir pirmos instancijos argumentÄ , neva apgaulė pasisavinant J. J. pinigus pasireiÅ¡kė ir tuo, kad S. B. nuslėpė faktÄ , jog jis yra skolingas ir kitiems asmenims (Å¡iuo atveju E. A.). Apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas paties fakto atitikimo tikrovei aspekto, pažymi, kad S. B., net ir bÅ«damas kam nors skolingu, neturėtų pareigos apie tai praneÅ¡ti kitam galimam kreditoriui. Tarpusavio santykių logika, nenustačius aplinkybių, įgalinančių teigti apie egzistuojančius tam tikrus pasitikėjimo santykius, verčia bÅ«tent kreditorių pasidomėti asmens, kuriam ketinamos skolinti didelės pinigų sumos turtine padėtimi, mokumu, pasirÅ«pinti duodamų pinigų gražinimo garantu ir pan.

PrieÅ¡ingu atveju, pakankamai patirties turintys asmenys bÅ«tų skatinami elgtis neatsakingai, atmestinai žiÅ«rėti į tarpusavio turtinius santykius, tikintis, kad bet koks pasakymas apie egzistavusiÄ apgaulę užtikrins jo teisių gynimÄ baudžiamosios teisės priemonėmis. A. turto apgaule įgijimo epizodas Vertindamas S. B. veiksmus nukentėjusiojo B. A. atžvilgiu, apylinkės teismas konstatavo, kad S. B. pinigus iÅ¡ B. A. įgijo pagal dviejų mėnesių skirtumu datuojamus du pakvitavimus, tačiau, kaip patvirtino B.

A. ir neneigė S. B., tiek 150 000 Lt , tiek 400 000 Lt sumos buvo perduotos tuo pačiu tikslu, vystyti jungtinės veiklos susitarimuose nurodyto sklypo (duomenys neskelbtini) projektÄ . 2009-03-04 apeliantas sugražino nukentėjusiajam B. A. 100 000 Lt, tačiau tai apelianto veikos kvalifikavimo nekeičia, kadangi veiksmų grÄ Å¾inti pinigus S. B. ėmėsi tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nukentėjusysis nurodė, kad jei nebÅ«tų investicijų į žemės sklypo vystymÄ planų, jis tų pinigų nebÅ«tų skolinęs, tai reiÅ¡kia, kad kaltinamasis, tuo metu jau bÅ«damas skolingas didelę sumÄ E. A., įgijo ir B.

A. pinigus, įtikinėdamas, kad projekto vystymui reikia pinigų, t.y. suklaidindamas nukentėjusįjį dėl tikrųjų savo ketinimų. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, jokių realių darbų S. B. neatliko, pinigų  neinvestavo, tik imituodavo aktyviÄ savo veiklÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentais, kad susiklostę civiliniai santykiai ir finansiniai įsipareigojimai tarp B. A. ir S. B. buvo nepagrįstai kriminalizuoti. Nuteistasis neneigė, kad pasiskolino pinigus iÅ¡ B.

A. ir nesiekė jo apgauti, suklaidinti ar apsunkinti skolos grÄ Å¾inimÄ . Nuteistasis nurodė, kad B. A. grÄ Å¾ino dalį (100 000 Lt) pasiskolintų pinigų. Jo turto vertė esanti didesnė nei likusi paskolintų pinigų dalis, tad kalbėti apie skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo apsunkinimÄ nėra jokio pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas nebekartoja anksčiau iÅ¡sakytų motyvų dėl apgaulės esmingumo, tačiau akcentuoja tÄ aplinkybę, kad pinigus, kuriuos nukentėjusysis B. A. paskolino S. B., jis davė su tikslu, kad nuteistasis dalyvaus verslo projekte, kurio Å¡alimi buvo ir pats nukentėjusysis.

Taigi nukentėjusiajam buvo gerai žinomos visos aplinkybės susijusios su Å¡iuo projektu, taip pat žinoma ir tai dėl ko Å¡is projektas nebuvo įgyvendintas. Turėdamas raÅ¡ytinius dokumentus apie paskolos suteikimÄ nukentėjusysis pilnai galėjo savo teisę realizuoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, kÄ beje jis vėliau ir padarė paprastojo vekselio pagrindu iÅ¡siimdamas vykdomÄ jį dokumentÄ ir pateikdamas jį vykdymui. Vertintinas ir nukentėjusiojo pasisakymas, kad dėl baudžiamojo persekiojimo jis kreipėsi tik tada, kai suprato, jog S. B., turintis ir daugiau turtinių įsipareigojimų, jam paskolintų pinigų negražins.

Å is aiÅ¡kinimas akivaizdžiai parodo, kad nukentėjusysis apgautas nesijautė tol, kol nesuprato, jog jam gali bÅ«ti negrÄ Å¾inti paskolinti pinigai. Pažymėtina, kad egzistavusių civilinių teisinių santykių kriminalizavimas negali priklausyti ir nuo nukentėjusiojo valios per kriminalinę bausmę „atkerÅ¡yti“ netinkamai savo įsipareigojimus vykdžiusiam asmeniui. L. T. turto įgijimo apgaule epizodas Kvalifikuodamas S. B. veiksmus įgyjant nukentėjusiojo L. T. turtÄ - 350 000 Lt pagal 2007-10-03 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, apylinkės teismas vertino veiksmus, kurie nulėmė, kad L.

T. perdavė S. B. pinigus. Teismo vertinimu nors nukentėjusysis L. T. pripažįsta, kad po pinigų grÄ Å¾inimo, pretenzijų kaltininkui neturi, jis neneigia ir tos svarbios aplinkybės, kad pinigus atidavė S. B. todėl, kad pastarasis įtikino jį pelningu sandoriu perkant ir parduodant AB „Alvilė“ akcijas, tikino, kad reikia 350 000 Lt avanso jų įsigijimui, demonstravo dokumentus dėl galimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vystymo, gyvenamųjų namų statybos, t.y. kaltinamasis panaudodamas apgaulę, įtikino L.

T. pelningu pinigų investavimu. KokiÄ naudÄ iÅ¡ to gaus skolintojas, raÅ¡ytiniuose dokumentuose nebuvo aptarta, tačiau apgaulė buvo panaudota tam, kad nukentėjusysis patikėtų, perduotų pagal vekselį pinigus S. B.. Skundžiamame nuosprendyje pažymima, jog byloje įrodymai rodo, kad realiai L. T. buvo suklaidintas, prieÅ¡ingu atveju jis pinigų nebÅ«tų perdavęs. Be to, S. B. nutylėjo kitas svarbias aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad 2007-10-03 dienai jis jau buvo skolingas 2 818 000 Lt kitiems trims asmenims ( .A., J.

J., B. A.). Pagal paprastÄ jį vekselį S. B. turėjo 2007-09-18 grÄ Å¾inti B. A. 550 000 Lt (Å¡ios skolos neneigia ir pats kaltinamasis), tačiau ir apie tai jis nutylėjo, o jau 2007-10-03 įgijo 350 000 Lt iÅ¡ L. T..Prie bylos yra pridėtas paprastasis neprotestuotinas vekselis, suraÅ¡ytas 2007-10-03 (duomenys neskelbtini). Pagal jį kaltinamasis be jokių sÄ lygų įsipareigojo iki 2007-12-18 d. sugrÄ Å¾inti šiÄ pinigų sumÄ (t.1 b.l.8). Apylinkės teismas konstatavo, jog pinigų gavimo metu S. B. suvokė, kad pinigų nustatytu terminu jis negrÄ Å¾ins, žalÄ nukentėjusiajam jis atlygino tik po to, kai šis kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

AB „Alvilė“ akcijų kaltinamasis S. B. neįgijo, jokių pinigų akcijų valdytojams (J.) nesumokėjo, net avanso, apie kurį jis aiÅ¡kino nukentėjusiajam L. T..Apeliacinės instancijos teismas ir Å¡iuo atveju sutinka su apelianto skundo argumentais, kad susiklostę civiliniai santykiai ir finansiniai įsipareigojimai tarp L. T. ir S. B. buvo nepagrįstai kriminalizuoti. Nuteistasis neneigė, kad pasiskolino pinigus iÅ¡ L. T. ir nesiekė jo apgauti, suklaidinti ar apsunkinti skolos grÄ Å¾inimÄ .

Pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , t.y. nors ir pažeidus paprastajame vekselyje nurodytÄ pinigų grÄ Å¾inimo terminÄ , visi pinigai nukentėjusiajam buvo grÄ Å¾inti.Pirmos instancijos teismas pagrįsdamas S. B. kaltę dėl apgaulės įgyjant L. T. turtÄ , vertino ir pačio nukentėjusiojo parodymus, teigdamas, jog L. T. savo parodymus „suÅ¡velnino“ po to, kai jam buvo grÄ Å¾inti pinigai. Pažymėtina, jog ir pirminiai nukentėjusiojo parodymai, kad skolinantis pinigus S. B. nurodė aplinkybes, jog perkamos AB „Alvilė“ akcijos, kad jos bus pelningai parduotos ir taip atsiskaityta su nukentėjusiuoju, neparodo esminio nukentėjusiojo suklaidinimo.

Dar pirminiame pareiÅ¡kime nukentėjusysis nurodė, jog S. B. žadėjo įkeisti savo nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau jis Å¡ia galimybe nepasinaudojo. Å i aplinkybė rodo, kad pats nukentėjusysis elgėsi pakankamai neatsakingai ir neapdairiai. Bet koks sutartinių santykių nevykdymas neleidžia teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Vėlesni S. B. veiksmai – pasiaiÅ¡kinimai dėl negrÄ Å¾intos skolos, negali bÅ«ti laikomi apgaulės elementu. Pripažintina, kad jis realiai pažeidė sutartinius įsipareigojimus – laiku negrÄ Å¾ino pasiskolintų pinigų, tačiau jo paaiÅ¡kinimai, netgi jei jie buvo ir melagingi, sietini su noru iÅ¡vengti priverstinio vykdymo civiline tvarka, o ne siekiu apskritai iÅ¡vengti pinigų sugrÄ Å¾inimo.Apeliacinės instancijos teismas nebekartoja anksčiau iÅ¡dėstytų argumentų dėl apgaulės esmingumo , vėlgi pabrėždamas tÄ aplinkybę, jog L.

T. turėjo pakankamÄ patirtį versle. Akivaizdu ir tai, kad pinigai nebuvo skolinami be tam tikro pelno, t.y. L. T. norėjo „uždirbti“, o tuo pačiu prisiėmė ir tam tikrÄ rizikÄ , kuriÄ elgdamasis atsakingai galėjo sumažinti, pareikalaudamas paskolos grÄ Å¾inimo garantijų (įkeitimo, laidavimo ar pan.). Teismas jau anksčiau pasisakė dėl pirmos instancijos teismo argumento neva apgaulės dalį sudarė ir savo tikrosios turtinės padėties bei skolinių įsipareigojimų turėjimo nuslėpimas.

Dar kartÄ akcentuotina, kad pareigÄ pasidomėti galimo skolininko turtine padėtimi turėjo ir paskolos davėjas. Galima sutikti, kad kaltinamojo turtinės padėties analizė, jo kreditoriniai įsiskolinimai B. A., leido pagrįstai manyti, kad sudarydamas paskolos sutartį su L. T., S. B. turėjo suvokti ir suvokė, kad nustatytu terminu paskolos jis neatiduos, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu Å¡i aplinkybė parodo tik ketinimÄ pažeisti sutartinius įsipareigojimus, bet ne siekį visiÅ¡kai iÅ¡vengti paskolos grÄ Å¾inimo, tad negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Nors ir pavėluotas, tačiau pasiskolintų pinigų grÄ Å¾inimas LT., tik patvirtinÄ Å¡Ä¯ apeliacinės instancijos teismo teiginį.        Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, jog svetimas, kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali bÅ«ti įgyjamas ir civilinių sutarčių pagrindu.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkÄ ar teisėtÄ valdytojÄ . Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė. Teisėjų kolegija jau anksčiau pasisakė, kad pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl apgaulės esmingumo nėra teisinga.Esant Å¡ioms aplinkybėms, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-28 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kadangi S. B. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).PareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėtais.          Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, skirtas S. B. turtui - žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) panaikintinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ė:

Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-28 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį.S. B. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str.2d. ( 2003-06-14 E. A. turto įgijimo apgaule epizodas) jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. S. B. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str.2d. ( 2003-07-20 E. A. turto įgijimo apgaule epizodas) jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. S. B. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str.2d. ( 2004-02-05 E. A. turto įgijimo apgaule epizodas) jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.S. B. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str.2d. ( 2004-03-10 E. A. turto įgijimo apgaule epizodas) jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.S. B. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str.2d. (2005 09 27-2005-11-25) B.

A. turto įgijimo apgaule epizodas jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių).S. B. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str.2d. ( 2007-02-05 J. J. turto įgijimo apgaule epizodas jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių).S. B. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str.2d. ( 2007-06-11 J. J. turto įgijimo apgaule epizodas) jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.S. B. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str.2d. ( 2007-10-03 L. T. turto įgijimo apgaule epizodas) jam nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.S. B. paskirtas kardomÄ sias priemones: raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimÄ - panaikinti.Nukentėjusiųjų E. A. , J.

J. ir B. A. civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtais.Panaikinti laikinÄ jį nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ S. B. turtÄ (duomenys neskelbtini) LaikinÄ interesanto leidimÄ , iÅ¡duotÄ S. B., grÄ Å¾inti pastarajam. Kolegijos pirmininkas (paraÅ¡as)                                                                Algimantas Valantinas Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                         Laureta Ulbienė                                                                                                       Stasys Punys