515546df-d0ef-46d5-a2e3-8f032fbfc432 · Utenos apylinkės teismas

                                                                                              Baudžiamoji byla Nr.1-56-786/2017                                  Proceso Nr. 1-89-2-00003-2012-8                                  Procesinio sprendimo kategorijos:                                 1.2.4.1;1.2.28.4;2.3.2.2.8; 2.3.6.4.5.1;

                                       (S)                                                                                                                ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                    N U O S P R E N D I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                     2017 m. lapkričio 14 d.                                            Anykščiai           Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,nukentėjusiajam R.

F., gynėjui advokatui Valdui Rakauskui ,  nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, iÅ¡situokęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis Utenos KultÅ«ros centre scenos inžinieriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas , kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

           Kaltinamasis E. A. 2011 m. gruodžio 28 d. apie 02 val. 22 min. Utenos mieste, J.Basanavičiaus g. 52, esančioje kavinėje ,,Antika“, konflikto metu atstÅ«mė R. F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis atbulas krito ant grindų, po to padavė nukentėjusiajam kairę rankÄ ir Å¡iam keliantis, abu virto ant suolo, po to grumtynių metu stÅ«mė R. F. nuo savęs, dėl ko nukentėjusysis krito aukÅ¡tielninkas ant žemės, taip bendrais veiksmais nukentėjusįjį sužalojo, t. y.

R. F. padarė poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡yje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėse smilkininėje – momeninėje – kaktinėje skiltyse, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžį mastoidinės ataugos projekcijoje, nesiekiantį piramidės, lūžusi tik iÅ¡orinė plokÅ¡telė, lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , tai yra nesunkiai sutrikdė R. F. sveikatÄ .              Kaltinamasis E. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju R.

F. yra pažįstami, buvo jo pavaldinys. Tarnyboje buvo nesutarimų, vėliau perėjo į kitÄ tarnybÄ ir daugiau su juo nebendravo.  V. Ž. jį pakvietė pravesti vakaro. Jam buvo keista, kai pamatė R. F.. DeÅ¡imtÄ valandÄ vakaro atvažiavo trys patruliai M. M., A. S. ir R. F., jie sėdėjo prie baro, jis mažai bendravo, pasisveikino su R. F., jie visi buvo iÅ¡gėrę. Jam R. F. pasakė tokius žodžius „ eik tu po velnių‘ rusiÅ¡kai, kibo prie jo dėl paraÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo.

Apie tai, kad R. F. piktas pasakė E. L.. V. Ž. ėjo raminti. Pamatęs, kad konfliktas gali pereiti į kitokius veiksmus, jų Å¡alinosi. R. F. norėjo jam kažkÄ daryt, E. V. jį atitraukė. Buvo dar kelis kartus priėjęs, bendravimas nevyko, nes jie buvo pikti. Po to dar V. Ž. antrÄ kartÄ pasakė, iÅ¡lydėtų juos, nes agresyvÅ«s ir pikti. Pradėjus visiems skirstytis, jis tvarkė aparatÅ«rÄ . Prie jo priėjęs R. F. paklausė kur skuba, sakė neskubėti, norėjo jį pabučiuot. Jis pasakė, kad su juo nesimuÅ¡, paÅ¡nekės rytoj kitoje vietoje ir jam iÅ¡einant, R.

F. deÅ¡ine ranka smogė jam į kairę pusę, pajuto smÅ«gį, jį atsistÅ«mė ir R. F. nugriuvo. Tada bandė pakelti ir R. F. jį stÅ«mė su rankom už gerklės, bandė smaugti, kažkÄ daryt, jis spontaniÅ¡kai atsistÅ«mė. Jis su R. F. nesimušė ir jo nežalojo. Buvo įgriuvęs tarp suolų, net atsikelti negalėjo, nuo savęs R. F. stÅ«mė rankomis ir jis griuvo aukÅ¡tielninkas. Nugriuvęs jis nebesikėlė, buvo netekęs sÄ monės. Jis buvo blaivus, iÅ¡gėrė tik dvi stiklines sidro.

Atvažiuojančių policijos pareigÅ«nų nematė. Palydėjo R. F. iki automobilio ir išėjo namo. IeÅ¡kinio nepripažįsta, žalos neatlygino, nes jokios žalos nukentėjusiajam nepadarė.  Nusikaltimas įrodyti tokiais įrodymais:           Nukentėjusysis R. F. parodė , kad nurodytos dienos vakarÄ Â Â Â jis kartu su A. S. ir M. M. buvo pirtyje, gėrė alų. Po to sugalvojo pasveikinti savo virÅ¡ininkÄ V. Ž. su gimtadieniu. Žinojo jog jis kartu su kitais pareigÅ«nais gimtadienį Å¡venčia kavinėje „Antika“ .

Nusipirkę butelį brendžio ir gėlių atvyko į kavinę . Atvykę pasveikino V. Ž.. V. Ž. juos pakvietė prie stalo.  Gėrė alaus, degtinės. Kavinėje buvo ir E. A., kuris reguliavo muzikÄ . E. A. buvo priėjęs, bendravo, konflikto nebuvo. Vėliau E. A. replikavo: ,,nu kÄ spec. nazas?“ Jie buvo bendradarbiai, E. A. buvo jo vadovas. Vėliau jis išėjo į kitÄ tarnybÄ . E. A. jo nemėgo. E. A. replikavo, užgauliojo, jam nepatiko, kad jie atėjo ir taip kilo žodinis konfliktas.

Po to, jis su draugais nuėjo prie baro ir po kurio laiko prie jų priėjo V. Ž. pasiteirauti. Jis sakė nekonfliktuoti tarpusavyje.   Jis norėjo pakalbėti su E. A.. E. A. tuo laiku tvarkė prie scenos aparatÅ«rÄ . Priėjęs padavė E. A. rankÄ , norėjo apkabinti, tačiau E. A. nekreipė į jį dėmesio ir lyg norėjo iÅ¡eiti. Tada jis E. A. pasakė „ palauk seni, paÅ¡nekam“ . Po tokių žodžių jis bandė sulaikyti E. A. ir jam uždėjo rankÄ . Po Å¡ių žodžių E. A. jį pastÅ«mė ir jis daugiau nieko nebegali pasakyti. Kas vyko toliau jis matė tik peržiÅ«rėjęs vaizdo medžiagÄ .

Jis tikrai nepuolė E. A. ir jo nesmaugė. R. F. neneigė, jog tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs, tačiau buvo geros nuotaikos ir su nieko nesiginčijo. PirmÄ kartÄ jis buvo apklaustas ligoninės palatoje, po įvykio, todėl jo parodymai yra kitokie, nes buvo apklaustas iÅ¡ karto po įvykio. Jis tada nesuprato, kas vyksta, nes jam buvo duoti stiprÅ«s raminamieji vaistai. Ä® ligoninę buvo atvykęs R. T.. Buvo parašęs pareiÅ¡kimÄ , kad susižalojo pats, tačiau šį pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o laikyti niekiniu.

Buvo spaudimas susitaikyti su E. A.. Kada suprato, kas įvyko ir kad jis sunkiais sužalotas, prašė atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Dar dirbdamas po sužalojimo policijoje , jautė spaudimÄ , kad turi susitaikyti su E. A.. Dėl sužalojimo jis liko nedarbingas. Gydytojų komisija pripažino, jog jis nebegali tęsti darbo policijoje, tapo neįgalus. Ir Å¡iuo metu sveikata nėra gera. Jis pateikė byloje ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos ir praÅ¡o jį tenkinti.           Liudytojas M.

M. parodė kad tÄ vakarÄ jis su A. S., R. F. atvyko į kavinę ,,Antika“, pasveikinti savo virÅ¡ininko V. Ž. su jubiliejumi. Pasveikinę virÅ¡ininkÄ liko kavinėje. Vakarui baigiantis, apie 2 valandÄ matė, kad E. A. ir R. F. buvo kartu ant pakylos ir matė, kaip R. F. nuo pakilos krenta aukÅ¡tielninkas ant grindų. Jis suprato, kad E. A. R. F. stÅ«mė ir Å¡is krito. R. F. nukrito ant nugaros ir daugiau neatsikėlė. Jis priėjo prie gulinčio R. F. , kuris buvo praradęs sÄ monę, girdėjosi karkimas.

Tuomet jis iÅ¡ kavinės personalo darbinio telefono paskambino į policijÄ , kad atvažiuotų policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ . Ant veido nematė jokių akivaizdžių sužalojimų ar paraudimų.            Liudytojas A. S. parodė, kad tÄ vakarÄ Â Â jis kartu su M. M. ir R. F. buvo pirtyje, o po to visi atvažiavo į kavinę „Antika“ pasveikinti su gimtadieniu savo virÅ¡ininkÄ V. Ž.. Ä® kavinę atvyko apie 23 valandÄ .  V. Ž. pakvietė prisėsti prie stalo.

Kavinėje vartojo alkoholį. Buvo iÅ¡gėręs, todėl buvo užsnÅ«dęs.  Jokių konfliktų, nesutarimų jis nematė . Kai atėjo į salę, pamatė ant grindų gulintį R. F.. Kas įvyko jis nematė. Prie R. F. jau buvo medikai. SekančiÄ dienÄ buvo ligoninėje pas R. F., tai jis sakė, jog jį E. A. nustÅ«mė .            Liudytoja R. B. parodė, jog neprisimena savo duotų parodymų posėdžio metu ir prašė pagarsinti. Apklausta posėdžio metu ji nurodė, kad yra greitosios pagalbos felčerė.

Nurodytu laiku buvo gautas praneÅ¡imas, kad kavinėje “Antika” vyras griuvo nuo pakylos ant plytelių. Kuomet ji atvyko į vietÄ , nukentėjusįjį rado gulintį kniÅ«bsčiÄ . Pirmu momentu jai pasirodė, jog jis negalėjo nukristi nuo pakylos, nes ji buvo žymiai toliau, nei gulėjo nukentėjusysis. Jis buvo be sÄ monės, jautėsi alkoholio kvapas . Davus pauostyti amoniako, jis Å¡iek tiek sureagavo. Jai krito į akis tai, jog niekas nepadėjo nukentėjusiajam, lyg jo Å¡alinosi. Prisistatė trys vyrai, kurie teigė esÄ nukentėjusiojo draugai ir padėjo jam atsikelti.

ApžiÅ«rėjus įtarė galvos traumÄ , todėl atvežė į ligoninės priėmimo skyrių .   Pakeliui į ligoninę bendravo su R. F., jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau orientuotas, prašė, kad vežtų į namus, kad nieko nenutiko ir jis yra sveikas, atsipraÅ¡inėjo už sukeltus nepatogumus. Aplinkybių, kaip susižalojo, R. F. nepaaiÅ¡kino, nors apie tai jo ir klausinėjo. Teismui pagarsinus parodymus, patvirtino duotus parodymus.             Liudytoja G.

A. parodė , jog ji neprisimena aplinkybių ir parodymų duotų teismo posėdyje ir prašė juos pagarsinti. Apklausos metu ji paaiÅ¡kino, kad tuo laiku dirbo neurologijos skyriuje. Nukentėjusiojo negydė , jo į ligoninę neguldė ir su juo nebuvo nesusidÅ«rusi. Jį gydė gydytojas J. P.. Teismui pagarsinus parodymus, savo parodymus tvirtino.             Liudytojas J. P. parodė , jog jis dirba  Utenos ligoninėje . TÄ naktį nukentėjusysis buvo paguldytas į jo palatÄ .

Jis apžiÅ«rėjo ligonį , darė tyrimus, galvos kompiuterinę tomografijÄ ir buvo nustatytas smegenų sumuÅ¡imas . Smegenyse buvo kontuziniai židinėliai ir pakraujavimas. Neatsimena ar buvo pastebėtas kaulo skylimas. Po to dar kartÄ buvo daryta kompiuterinė tomografija, kai gydėsi ambulatoriÅ¡kai.             Liudytoja R. F. parodė, kad tÄ naktį jai paskambino iÅ¡ ligoninės, jog jos vyras R. F. paguldytas į ligoninės neurologijos skyrių, nes yra patyręs galvos traumÄ .

Ji atvyko į ligoninę. Vyras buvo paguldytas į neurologijos skyrių. Ji klausė Matulionio kas atsitiko ir jis sakęs, jog matęs kaip stÅ«mė, pakankamai stipriai, kad net žnegtelėjo. Ji pati aiÅ¡kino vyro sužalojimo aplinkybes. Ji pati yra peržiÅ«rėjusi video įraÅ¡Ä , kuris buvo darytas kavinėje, ir matė, kaip du kartus jos vyrÄ stÅ«mė E. A.. Taip pat yra girdėjusi, jog vakaro metu E. A. priekabiavo prie jos vyro, nes jis dirbo mobiliam bÅ«ryje. Vyras gydėsi ilgai. Jį reikėjo lydėti pas gydytoju, nes vienas to padaryti negalėjo.

Jam buvo nustatyta smilkinkaulio lūžimas ir pakraujavimas į galvos smegenis. Kaltinamasis vyro sveikata nesidomėjo, nebuvo atvykęs, neatsiprašė. Turi invalidumÄ , buvo atleistas iÅ¡ tarnybos, nes dėl sveikatos toliau dirbti negalėjo. Ä® ligoninę buvo atvykę R. T. ir A. P., tačiau jai liepė iÅ¡eiti iÅ¡ palatos. Po to vyras jai pasakojo , jog pareigÅ«nai įtikinėjo vyrÄ , jog jis puolė E. A.. Kada peržiÅ«rėjo vaizdo medžiagÄ pamatė kitaip, kad E. A. nuo savęs stÅ«mė jos vyrÄ ir jis krito aukÅ¡tielninkas.

IÅ¡ pradžių nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, kad tvirtina savo parodymus duotus ankstesnio teismo posėdžio metu.         Ekspertė A. S. nurodė, jog ji atliko ekspertizę, pateiktÄ iÅ¡vadÄ tvirtina. Atliekant ekspertizę buvo analizuota visa ekspertizei pateikta medžiaga, ji yra apraÅ¡yta. Nukentėjusiajam nustatytas organinio emocinio labilumo sutrikimas, kuris iÅ¡sivystė po patirtos galvos traumos. PaaiÅ¡kino, kad organinis emocinio labilumo sutrikimas neatsiranda staiga, tÄ pačiÄ dienÄ po galvos traumos, jis vystosi palaipsniui, kol pasiekia tÄ savo pikÄ ir simptomų iÅ¡reikÅ¡tumÄ , tai gali vystytis kelis mėnesius, tačiau jam atsirasti bÅ«tinas kažkoks faktorius.

        Liudytoja D. S. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ji neprisimena savo duotų parodymų, kada buvo apklausta teismo posėdžio metu ir prašė pagarsinti juos duotus parodymus. Teismui pagarsinus duotus parodymus, kurių metu ji nurodė, kad dalyvavo V. Ž. gimtadienyje, kuris buvo Å¡venčiamas kavinėje „Antika“. Gal apie 22-23 valandÄ Ä¯ kavinę atvažiavo R. F., A. S. ir M. M.. Jie pasveikino V. Ž. ir liko vakarėlyje. Visi trys buvo iÅ¡gėrę. Vakaro metu už muzikÄ buvo atsakingas E. A. .

Kol ji buvo gimtadienyje, nematė ir negirdėjo jokių konfliktų. Ryte iš kolegų sužinojo, jog R. F. ligoninėje, jog susimušė su E. A.. Jai išeinant iš vakarėlio E. A. jai sakė, jog R. F. prie jo kabinėjasi. Eidama į namus pasiūlė R. F. parvežti jį į namus, bet jis atsisakė važiuoti. Savo parodymus patvirtino.         Liudytojas E. L. posėdžio metu prašė pagarsinti jo duotus parodymus, nes neprisimena. Teismui pagarsinus parodymus, jis patvirtino parodymus.

Apklaustas paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ Å¡ventė kavinėje V. Ž. gimtadienį. Vakarėliui įpusėjus, į vakarėlį atvažiavo patruliai – A. S., M. M. ir R. F.. Visi trys jie buvo neblaivÅ«s, nusiteikę normaliai, nekonfliktiÅ¡kai, bet iÅ¡gėrę stipriai. VisÄ vakarÄ R. F. stovėjo prie baro ir gurkÅ¡nojo alų. E. A. reguliavo muzikÄ , jam siÅ«lė iÅ¡gerti, Å¡is atsisakė. Matė, kad E. A. nelabai linksmas, ne vakarėlio nuotaikos, jis pats pasakė, kad ,,Fedia“ raunasi. Nesigilino, tai praleido pro ausis.

Pabuvo ir iÅ¡važiavo . Ryte sužinojo apie įvykį. Posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad R. F. buvo nelabai patenkintas, kad E. A. vadovas, nepatinka vadovavimo bÅ«das ir tai gali bÅ«ti priežastis. Vakarėlio metu bendravo su E. A., tačiau nesigilino dėl jų vidinių nesutarimų, nekreipė dėmesio.         Liudytojas V. Ž., apklaustas 2013m. sausio 22 d. teismo posėdyje, parodė, jog nurodytu laiku kavinėje „Antika“ Å¡ventė savo jubiliejų. Apie 23 valandÄ Ä¯ kavinę atvažiavo vieÅ¡os pareigÅ«nai R.

F., A. S., M. M.. Å ie asmenys į vakarėlį nebuvo kviesti. Kuomet jie jį pasveikino, tai jis pakvietė juos pasivaiÅ¡inti. Visi trys buvo iÅ¡gėrę. MuzikÄ vakarėlyje reguliavo E. A.. Jis buvo  blaivus, matė tik prie jo stiklinę sidro. Vakaro metu prie jo priėjęs E. A. sakė, jog R. F. prie jo kabinėjasi, nori kažkÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl tarnybinio praneÅ¡imo suraÅ¡ymo. Į vakaro pabaigÄ R. F. buvo visikai girtas. Ä® pabaigÄ vakarui jis matė, kaip R. F. stovėjo prieÅ¡ais AleksejevÄ ir kažkÄ dėstė, mosikavo rankomis.

IÅ¡Â R. F. gestikuliavimo suprato, kad jis kažkuo nepatenkintas aiÅ¡kina, todėl priėjo prie jų. Priėjęs atsistojo tarp judviejų ir pasakė, jog reikia viskÄ baigti. Maždaug po 1 valandos nakties, jis atsiskaitė su kavinės barmenu ir kavinę paliko. E. A. jau tvarkėsi aparatÅ«rÄ . Kavinėje dar buvo likęs R. F. su draugais. Maždaug po pusvalandžio paskambino E. A. ir pasakė, kad R. F. nukrito susitrenkė galvÄ ir iÅ¡vežtas į ligoninę“. Paties įvykio nematė, nes tuo metu nebebuvo kavinėje (b.t.3., l.21) Liudytojas E. V., apklaustas 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, parodė, jog jis buvo pakviestas ir dalyvavo V.

Ž. gimtadienyje , kuris vyko kavinėje „Antika“. Paties konflikto nematė, jau buvo išvažiavęs. Gali pasakyti, kad vakarėlio metu E. A. iš viso negėrė. Apie 23 val. atėjo į vakarėlį R. F., A. S. ir M. M.. Jie išgėrę buvo. Tuo metu niekas prie nieko nesikabinėjo, jokių konfliktų tarp nieko, tuo pačiu ir tarp E. A. ir R. F. nematė.  E. A. pasakė, kad tuoj pradės prie jo kabinėtis R. F. dėl kažkada parašyto tarnybinio pranešimo. Suprato, kad E. A. kažkada parašė  kažkokį tarnybinį R.

F. atžvilgiu ir po to R. F. nubaudė. R. F. vakarėlio metu elgėsi normaliai, nematė jo supykusio. (b.t.3, l.22)            Liudytojas D. Å ., apklaustas 2012 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje, parodė, kad tÄ vakarÄ jis buvo kavinėje, kur Å¡ventė V. Ž. gimtadienį . Į Å¡ventę vėliau atvyko ir trys jo kolegos, tai M. M., A. S. ir R. F. . Kavinėje jis negirdėjo jokių konfliktų ir nepasitenkinimų. Po to jis pamatė ant grindų gulintį R. F. ir atvykusius medikus. Ar tÄ vakarÄ R.

F. bendravo su E. A., jis nematė.           Liudytojas R. T., apklaustas 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, parodė, jog jis po įvykio, sekančios dienos rytÄ , kartu su tyrėja A. P. atvyko į ligoninę pas R. F.. Jis gulėjo palatoje su kitais ligoniais, buvo ir R. F. žmona. Jis paprašė visus iÅ¡eiti iÅ¡ palatos ir su R. F. kalbėjosi jis ir A. P.. R. F. pasakė, jog buvo girtas, jog pats paslydo ant grindų, griuvo ir susižalojo, todėl nėra kÄ Äia tirti. R. F. sakė, jog buvo konfliktas su E. A..

R. F. pats savo ranka parašė pareiÅ¡kimÄ , jog  susižalojo pats, todėl ir buvo priimtas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Vėliau gavus skundÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po to į jį kreipėsi E. A., jog tÄ vakarÄ prie jo prikibo R. F., kad jį smaugė ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str., 1 dalį. Tuo metu ant E. A. veido sužalojimų nematė (b.t.3,l.20).           Liudytoja A. P., apklausta 2013 m. sausio 22 d. teismo posėdyje, parodė, jog jai buvo pavesta iÅ¡siaiÅ¡kinti to įvykio aplinkybes. kartu su virÅ¡ininku R.

T. buvo ligoninėje pas R. F.. R. F. pats savo ranka parašė, jog susižalojo pats ir niekam pretenzijų neturi, todėl ir priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b.t.3,l.20).Specialistas K. G., apklaustas 2013 m. gruodžio 11d. teismo posėdyje, paaiÅ¡kino , jog jis visiÅ¡kai patvirtinÄ byloje jo pateiktÄ iÅ¡vadÄ . TyrimÄ iÅ¡ įraÅ¡o atliko pagal standartinę tyrimų procedÅ«rÄ , kuri skirta tik tarnybiniam naudojimui. KÄ matė vaizdo įraÅ¡e, tÄ pateikė iÅ¡vadoje (b.t.3,l.24).

Liudytojas N. P., apklaustas 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje parodė, jog yra ausų, nosies ir gerklės gydytojas ir dirba Utenos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Pagal įrašus nukentėjusiojo R. F. asmens sveikatos istorijos kortelėje , nukentėjusįjį apžiūrėjo 2012m. sausio 31d., nes jam pablogėjo klausa po galvos traumos. Įrankio- kamertono pagalba jis nustatė, jog jam yra dešinės ausies klausos nervo pažeidimai ir buvo paskirtas gydymas. Daugiau pacientas pas jį nebesilankė.

Kadangi ligonis sakė, jog klausa pablogėjo po galvos traumos, tai jis taip kortelėje ir parašė. Audiagramos klausai patikrinti jis nedarė, nes ligoninėje nėra sÄ lygų, nėra izoliuotos patalpos, todėl klausos nervo pažeidimus nustatė su įrankiu- kamertonu (b.t.3,l.123). Liudytojas E. Ž., apklaustas 2015 m. gegužės 25d. teismo posėdyje, parodė, jog jis gydė R. F., nes jis skundėsi ūžimu ausyse po galvos traumos, galvos svaigimu. ViskÄ užfiksavo ligonio ambulatorinėje kortelėje.

Buvo atliktas audiologinis tyrimas ir jis nustatė, kad pakenkta vidinė ausis, yra klausos nukrypimas. R. F. dirbo policininku ir jo sveikatÄ tikrindavo Vilniuje speciali komisija ir iki traumos tokių pakitimų nebuvo. Diagnozėje jis parašė , kad yra lėtinis abipusis klausos nervų uždegimas arba neurosensorinis prikurtimas traumos pasekmėje. Mano, jog teisingai nustatė diagnozę R. F. (b.t.3,l.124-125). Ekspertė M. K., apklausta 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje, paaiÅ¡kino, jog atliko teismo medicininę ekspertizę ir savo iÅ¡vadas visiÅ¡kai palaiko.

Kartu su byla buvo pateikti medicininiai dokumentai. Ekspertizės metu specialistų buvo apžiÅ«rėtas ir pats nukentėjusysis R. F. .Atlikus iÅ¡samų tyrimÄ ir buvo nustatyta, jog dėl patirtų sužalojimų R. F. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Nebuvo nustatytas galvos smegenų sumuÅ¡imas, nebuvo galvos smegenų pakenkimo. Buvo konstatuotas smilkinkaulio lūžis, tačiau jis buvo pavirÅ¡utiniÅ¡kas, nepereinantis į pamatÄ , tai reiÅ¡kia jog lūžusi iÅ¡orinė plokÅ¡telė. Kraujas buvo iÅ¡siliejęs po kietuoju smegenų dangalu , nes tai rodo rastas feritinas, tai kraujo skylimo elementas.

Ekspertė nurodė, jog pagal taisykles nustatant sveikatos sutrikdymo laipsnį, sunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai , kai dėl kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju smegenų dangalu dėl kliniÅ¡kai nustatyto smegenų suspaudimo reikalingas chirurginis gydymas. Å iuo atveju nebuvo jokio smegenų suspaudimo ir jokio chirurginio gydymo. Nukentėjusysis po dviejų parų ligoninėje buvo paleistas į namus. Dėl tokių sužalojimų nukentėjusiajam nebuvo jokios grėsmės gyvybei . Savo iÅ¡vadÄ pateikė tik dėl sužalojimų , gautų įvykio metu,.

Ekspertė pažymėjo, jog po dviejų metu teikiamos kažkokios naujos diagnozės, kurios visiškai su trauma nesusijusios(b.t.3,l.125-127).Specialistė G. A., apklausta 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje paaiškino, jog ji yra ausų nosies ir gerklės specialistė ir dalyvavo atliekant teismo ekspertizę. Jai sukėlė pagrįstų įtarimu audiologinė dalis ir buvo nuspręsta atlikti objektyvius audiologinius tyrimus. Nukentėjusysis buvo tirtas Kauno klinikose ir atlikus visus tyrimus buvo nustatyta, jog pas nukentėjusįjį klausa yra normos ribose.

Specialistė pažymėjo, jog Utenos ligoninėje nukentėjusiajam tyrimas buvo atlikta neteisingai, kÄ sakÄ ir pats gydytojas, nes ligoninė neturi sÄ lygų tyrimams atlikti. Ji nenustatė klausos nervo pažeidimo, nes jį gali lemti tik piramidės skersinis lūžis. Klausos slenksčiai yra šiek tiek svyruoti ir tai dažniausiai bÅ«na dėl kraujagyslinio pažeidimo, ir tai yra kitos ligos , o ne trauma(b.t.3,l.17-128). Specialistas A. M., apklaustas 2015 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog jis yra neurologas , turintis 30 metų staÅ¾Ä .

Jis dalyvavo atliekant ekspertizę ir pateiktÄ iÅ¡vadÄ Â patvirtina. Nukentėjusiajam buvo konstatuotas kaulo lūžis prie ausies, tačiau dėl to nebuvo nustatyta jokių nervų pažeidimų , tame tarpe ir klausos nervo. IÅ¡ karto , po traumos nukentėjusiojo bÅ«klę gydytojai stebėjo ir , kadangi buvo galvos trauma, tai jam kelis kartus atliko galvos kompiuterinę tomografijÄ . Dėl nustatytų sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai (b.t.3,l.128-129). Liudytojas J.

D., apklausta 2015 m. birželio 25 d. teismo posėdyje, parodė , jog nukentėjusysis R. F. pas jÄ lankėsi tris kartus ir buvo jos pacientas. PirmÄ kartÄ buvo 2014m. gruodžio 3d. ir jį įrašė diagnozę jam organinį asteninį sutrikimÄ , nes jis skundėsi padidėjusiu jautrumu, dirglumu, nuotaikos nepastovumu. AntrÄ kartÄ Â Â lankėsi 2015-04-08 ir taip pat skundėsi jautrumu, negiliu miegu, galvos skausmais. Diagnozė nesikeitė ir jam paskyrė vaistus. Paskutinį kartÄ lankėsi 2015m. gegužės 21d., ir buvo analogiÅ¡ka iÅ¡vada.

Å i liga jam yra dėl patirtos galvos traumos (b.t.3,l.149-150).            IÅ¡ byloje esančio Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo, kad įvykio vieta kavinė –klubas ,,Antika“, esantis J. Basanavičiaus g. 52, Utenos mieste ( t.1, b. l. 18 – 22).             IÅ¡ byloje esančio 2011m. gruodžio 29d.,  daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti , kad UAB ,,Antika“ padalinio vadovė pateikė DVD skiemeninę laikmenÄ su UAB ,,Antika“ apsaugos kamerų filmuota medžiaga ( t. 1, b.l.23).            IÅ¡ byloje esančio Policijos registruojamų įvykių registro matyti , iÅ¡ kurio matyti, kad 2011-12-28 apie 02.47 val. buvo gautas praneÅ¡imas apie įvykį kavinėje „Antika“ , o 02:48 į kavinę ,,Antika“, esančiÄ J.Basanavičiaus g. 52, Utenoje buvo iÅ¡siųsta operatyvinė grupė (t.1, b. l. 68-71).           IÅ¡ byloje esančio daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti , kad apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u, kuriame matyti, kad abu vyrai stovėdami prie aptvaro atsistoja viena prieÅ¡ais kitÄ .

Vyras Nr. 1 uždeda vyrui Nr. 2 ant pečių savo abi rankas, tuo metu abu prieina prie stalo ir suolų, vyras Nr.2 nuo peties nusiima kuprinę, tada vėl jÄ paima į rankÄ ir bando eiti. Vyras Nr.1 jį stumia link suolo, vyksta susistumdymas, po kurio vyras Nr. 1 nukrinta ant žemės. Tada vyras Nr. 2 prieina prie nukritusio vyro Nr. 1 ir Å¡is keldamasis nustumia vyrÄ Nr. 2 link suolų, ant jų užkrinta abu vyrai, vyksta grumtynės, po kurių vyras Nr. 1 nustumiamas ant žemės ir nukrinta Å¡alia aptvaro.

Vyras Nr. 2 nueina pasiima kuprinę nuo suolo ir prieina prie nukritusio vyro Nr. 1, kuris guli ant nugaros, paima už pečių, pasodina ir bando pakelt, bet nepavykus vėl paguldo ant žemės. Kai buvo grumtynės, buvo priėjęs trečias vyras, kuris tik stebėjo, po to iÅ¡sitraukęs telefonÄ , išėjo (t.1, b. l. 73-74;).          IÅ¡ byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vados matyti , kad vaizdo įrašė užfiksuoti tiriamojo asmens Nr. 1 veiksmai tiriamojo asmens Nr. 2 atžvilgiu.          02;22;07 tiriamasis asmuo Nr. 1 uždeda kairę rankÄ tiriamajam asmeniui Nr. 2 ant deÅ¡inio peties;

          02:22:09 tiriamas asmuo Nr. 1 uždeda deÅ¡inę rankÄ tiriamajam asmeniui Nr. 2 ant kaklo ( sprando) virÅ¡ kairio peties;          02:22:14 tiriamas asmuo Nr. 1 patraukia kairę rankÄ nuo tiriamojo asmens Nr. 2 kairio peties Å¡iam nusiimant nuo peties krepšį;         02:22:15 tiriamojo asmens Nr. 1 deÅ¡inė ranka nuleista laisvai kabo prie Å¡ono, kairės rankos padėties nustatyti negalima;          02:22:19 tiriamojo asmens Nr. 1 deÅ¡inė ranka sulenkta prie Å¡ono, kairės rankos padėties nustatyti negalima;         02:22:24 tiriamojo asmens Nr. 1 deÅ¡inė ranka tikėtinai uždėta tiriamajam asmeniui Nr. 2 ant kaklo (sprando) virÅ¡ kairio peties, kairės rankos padėties nustatyti negalima;

         02:22:29 tiriamasis asmuo Nr. 2 atstumia tiriamÄ jį asmenį Nr.1 nuo savęs ir Å¡is griÅ«na atbulas ant grindų;         02:22: 32 tiriamasis asmuo Nr. 1 keliasi nuo grindų prisilaikydamas tiriamojo asmens Nr. 2, kuris jam iÅ¡tiesia kairę rankÄ ;         02:22:35 abu tiriamieji asmenys užvirsta ant suolų, konkrečių jų veiksmų nustatyti negalima;         02:22:41 tiriamasis asmuo Nr.2 atstumia tiriamÄ jį asmenį Nr. 1 nuo savęs ir Å¡is krenta aukÅ¡tielninkas ant grindų (t.1, b.l.77 – 78).          IÅ¡ byloje esančios 2013m.spalio 15d., komisijinės ekspertizės akto Nr.1395/13 (05) matyti, kad R.

F. buvo nustatyti galvos sužalojimai: poodinė kraujosruva pakaušyje, ūmus plonas ( iki 2mm storio) kraujo išsiliejimas po kietuoju dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininės- momeninės skilties dangalu, daugybiniai smulkūs hemoraginiai galvos smegenų sumušimo židiniai dešiniojo galvos smegenų pusrutulio smilkininėje momeninėje – pakaušinėje skličių žievėje pamatinėse srityje, dešinio smilkinkaulio lūžis speninės ataugos projekcijoje (piraminės nesiekia, lūžusi tik išorinė plokštelė, lokalus paviršinis mastoidinių celių oringumo sumažėjimas) Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (paviršiumi) mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

R. F. krentant aukÅ¡tielninkam galėjo lūžti – įskilti smilkinkaulis virÅ¡Â speninių ertmių. R. F. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( t. 2, b. l. 187-188).         IÅ¡ byloje esančio 2014 m. sausio 20 d. teismo medicinos ekspertizės akto Nr. EKG 7/14(02) matyti, jog paskyrus naujÄ teismo medicinos ekspertizę ir jÄ atlikus buvo nustatyta, kad 2011-12-28 įvykusios traumos metu R. F. buvo padaryta poodinė kraujosruva pakauÅ¡yje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėse smilkininėje – momeninėje – kaktinėse srityse ( pagal KT ir MRT iki 2-3 mm storio), deÅ¡inio smilkinkaulio lūžis mastoidinės ataugos projekcijoje, nesiekiantis piramidės, lūžusi tik iÅ¡orinė plokÅ¡telė, lokalus pavirÅ¡inis mastoidinių celių poringumo sumažėjimas, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Dėl Å¡ių sužalojimų R.

F. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. ( t.3, b. l. 62-69)          Iš byloje esančios 2016 m. birželio 16 d. – rugsėjo 23 d. ekspertizės akto Nr. 78TPK-117/2016 matyti, kad R. F. dėl 2011-12-28 patirtos galvos traumos išsivystė organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas, kuris pagal trukmę (trunkantis ilgiau nei 10 dienų) prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymo mastui (b.t.4, l.108-114).          Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo E. A. kaltė , jog jis konflikto metu- 2011 m. gruodžio 28 d. apie 2.22 val. kavinėje „Antika“, Utena, J.Basanavičiaus g. 52, nesunkiai sužalojo R.

F. , visiÅ¡kai įrodyta. Kaltinamojo E. A. veika kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį tinkamai.          Kaltinamasis E. A. kaltu neprisipažino, nurodė, kad tokių pasekmių nenorėjo ir , kad tai viskas įvyko staiga. Kaltinamasis E. A. nurodė, kad tarp jo ir R. F. kilo žodinis konfliktas, kad nukentėjusysis R. F. pirmas jam norėjo smogti ir jis gynėsi. Teismas tokius kaltinamojo E. A. parodymus teismas vertina kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ ir jais netiki, nes jie prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.          Kaltinamojo E. A. kaltę, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.           Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R.

F. parodė, kad jam E. A. pasakius „ palauk seni, paÅ¡nekam“ , E. A. jį pastÅ«mė. Jis nepuolė E. A. ir jo nesmaugė. Dėl sužalojimo jis neprisimena visų aplinkybių, tačiau peržiÅ«rėjo vaizdo medžiagÄ ir supratęs, kas įvyko ir kad jis sunkiais sužalotas, prašė atlikti ikiteisminį tyrimÄ . Be to tai patvirtina ir kiti bylos duomenys. Nustatyta, kad kaltinamojo E. A. ir nukentėjusiojo R. F. tarpusavio santykiai nebuvo geri, konflikto ir dirbdami toje pačioje tarnyboje.

Vakaro metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. KÄ patvirtina ir liudytojas V. Ž., nes dėl to kalbėjosi su nukentėjusiuoju. IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis E. A. pirmÄ kartÄ atstÅ«mė nuo savęs nukentėjusįjį R. F. , kuris nukrito ant grindų, padavė jam rankÄ ir R. F. keliantis, abu virto ant suolo ir tada kaltinamasis E. A. jėga nuo savęs nustÅ«mė nukentėjusįjį R. F., kuris aukÅ¡tielninkas krito ant grindų, kurios iÅ¡klotos plytelėmis, ir susižalojo.

Kaltinamasis E. A. teigė, jog jis nenorėjo tokių pasekmių, t.y. sužaloti R. F., viskas įvyko staiga. Kaltinamasis E. A. nurodė, jog prie jo kibo pats nukentėjęs, jis gynėsi, negalėjo numatyti pasekmių. Tačiau tokius kaltinamojo argumentus paneigia nustatytos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjęs buvo neblaivus, o kaltinamasis buvo blaivus, kaip pats tvirtino buvo išgėręs dvi taures sidro. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas.

Dėl kilusio konflikto kaltinamasis E. A. pasakė V. Ž. . Tačiau pats kaltinamasis E. A. nevengė bendravimo kontakto su neblaiviu nukentėjusiuoju R. F.. Pats kaltinamasis nurodė „buvau dar kelis kartus priėjęs, mes ten su jais bendravom, bet tas bendravimas neįvyko visiškai, jie buvo visi pikti“Kaltinamasis E. A., būdamas policijos pareigūnas , pagal savo darbo pobūdį turėjo suprasti ir žinti, kaip reikia elgtis konfliktinėje situacijoje, su neblaiviu asmeniu. Kaltinamasis būdamas blaivus turėjo suprasti, kad stipriai stumdamas nuo savęs neblaivų nukentėjusįjį, kad nukentėjusysis krisdamas ant grindų, kurių paviršius kietas, gali susižaloti.

Užfiksuotas vaizdo įraÅ¡e atstÅ«mimo nuo momentas patvirtina, jog nukentėjusysis nuo kaltinamojo su didele jėga stumiamas ir  staiga visu Å«giu krenta aukÅ¡tielninkas ant grindų. Nors kaltinamasis E. A. , stumdamas nuo savęs R. F. ,  nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sÄ moningai leido joms kilti, todėl jis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už R. F. padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ Nėra surinkta duomenų, jog nukentėjusysis R. F. bÅ«tų buvęs agresyvus.         Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 28 d. vakare kavinėje „Antika“ buvo Å¡venčiama V.

Ž. gimimo diena. Į pobūvį nekviesti pasveikti savo viršininko atvyko nukentėjusysis R. F., M. M. ir A. S.. Jie visi buvo neblaivūs . V. Ž. pakvietė juos likti kavinėje ir jie likę vartojo alkoholį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis R. F. buvo linksmas, prie baro su visais glėbesčiavosi su ten buvusiais asmenimis. Nei vienas apklaustas liudytojas teisme nepatvirtino, jog nukentėjusysis R. F. buvo blogai nusiteikęs ar agresyvus, tai patvirtino nukentėjusiojo ir kaltinamojo draugai.

Kaip nustatyta kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai nebuvo geri. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tačiau nėra surinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog R. F. bÅ«tų smogęs ar ketinęs smogti E. A., kad bÅ«tų griebęs už drabužių, smaugęs. To nepatvirtina ir teismui pateikta vaizdo medžiaga. IÅ¡ esamo vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kaltinamasis E. A. atstÅ«mė nuo savęs girtÄ nukentėjusįjį R. F. , kuris nukrito ant grindų ir po to padavė jam rankÄ ir R.

F. keliantis abu virto ant suolo ir kaltinamasis E. A. su jėga nuo savęs nustūmė nukentėjusįjį R. F., kuris aukštielninkas krito ant grindų ir susižalojo.           Kaltinamasis E. A. teigė, jog jis nenorėjo tokių pasekmių ir negalėjo jų numatyti, nes viskas įvyko žaibiškai . Tokius kaltinamojo argumentus paneigia nustatytos aplinkybės, jog tarp jų abiejų buvo žodinis konfliktas, dėl kurio kaltinamasis skundėsi V. Ž. , tačiau kaltinamasis, būdamas visiškai blaivus (kaip jis pats tvirtino buvo išgėręs apie taures sidro) nevengė tolesnio kontakto su visiškai girtu nukentėjusiuoju R.

F. . Kaltinamasis E. A. tuo metu buvo policijos pareigūnas , todėl jis pagal savo darbo pobūdį suprato ir žinojo kaip turi elgtis konfliktinėje situacijoje. Kaltinamasis būdamas blaivus ir stipriai stumdamas nuo savęs neblaivų nukentėjusįjį turėjo suvokti, jog nukentėjusysis parkrisdamas ant grindų, kurių paviršius kietas, gali susižaloti. Užfiksuotas vaizdo įraše atstūmimo momentas patvirtina, jog nukentėjusysis nuo kaltinamojo su didele jėga stumiamas ir jis staiga visu ūgiu krenta aukštielninkas ant grindų.

Nors kaltinamasis E. A. , stumdamas nuo savęs R. F. ,  nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sÄ moningai leido joms kilti, todėl jis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už R. F. padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .             Nėra surinkta jokių įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis nukentėjusįjį sužalojo dėl neatsargumo. Kaltinamasis E. A. ir pats suprato, jog tyčia sužalojo R. F.. BÅ«damas pareigÅ«nas privalėjo žinoti, kaip turi elgtis tokiu atveju.

Tačiau kada R. F. buvo iÅ¡vežtas į ligoninę, jis neliko įvykio vietoje, nelaukė atvykstančių pareigÅ«nų , bet iÅ¡vyko namo. Kada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. F. sužalojimo, kaltinamasis, siekdamas apginti save, prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nukentėjusiojo R. F. chuliganiÅ¡ko elgesio jo atžvilgiu, tačiau R. F. buvo iÅ¡teisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. ( t. 3, b.l. 96-99).            Niekuo nepagrįsti kaltinamojo ir kaltinamojo atstovo argumentai, jog kaltinamasis veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis, kadangi buvo iÅ¡kilęs pavojus jo sveikatai ir gyvybei.

Vertinant atstovo argumentus pažymėtina, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ Â asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ Â gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi .             Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.          Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

Tuo atveju kėsinimas, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas , realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Tais atvejais , kai pagrindo įžvelgti pavojingÄ kėsinimÄ si apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei bÅ«tinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.            Nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių teigti , kad nukentėjusiojo veiksmai galėtų bÅ«ti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į E. A. gyvybę ar sveikatÄ . Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamasis E. A. bÅ«tų nukentėjęs nuo R.

F.. E. A. sužaloto niekas nematė, pas gydytojus dėl sužalojimo nesikreipė. Nukentėjusio R. F. veiksmas – rankos padavimas, noras apkabinti, nėra toks pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į kaltinamojo sveikatÄ , dėl kurio bÅ«tų galima bÅ«tinoji gintis. Taigi, bÅ«tinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis E. A. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir turi už jÄ atsakyti.         Teismas, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirdamas kaltinamajam E. A. bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi ir bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 41 str., 54 str. 55 str.) ir kitomis įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

           Kaltinamasis E. A. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Darydamas nusikaltimÄ suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė padarinius ir jų norėjo. Nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas.            Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Vertindamas kaltinamojo E. A. asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas pirmÄ kartÄ , administracine tvarka nebaustas, dirba, turi sveikatos problemų.             Įvertinęs visas aplinkybes, teismas mano, kad E. A. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas ir taip bus įgyvendinti bausmės tikslai (BK 41,54,55 str.).

Bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei numatytas sankcijos vidurkyje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. A. paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.           Nukentėjusysis R. F. byloje pateikė civilinį ieškinį, po to patikslino ir prašo priteisti jam 43604,63 eurus ( 150 558,09 Lt ) turtinės žalos ir 28 962 eurus ( 100 000litų) neturtinės žalos. ( t.,1, b. l. 47—58, t.2, b. l. 56- 63, t., 3, b. l. 86-95) Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė, naujų įrodymų nepateikė.

PaaiÅ¡kino, jog dėl patirtų sužalojimų jis ilgai gydėsi, negavo pajamų, o po to buvo atleistas iÅ¡Â tarnybos. Prašė priteisti turtinę žalÄ â€“ 171,93 eurus ( 593,67Lt) gydymosi iÅ¡laidų , kai dėl patirtų sužalojimų buvo paguldytas į ligoninę; gydydamasis iÅ¡ viso nedirbo 70 darbo dienų ir negavo pajamų, kurios sudaro 2952,38 litus; nuo 2012-06-18 iki 2012-07-05 gydėsi ambulatoriÅ¡kai ir stacionare ir laikino nedarbingumo metu nedirbo 14 darbo dienų ir negavo pajamų 461,82 eurų ( 1594,60Lt) ; be to, jis dėl patirtos traumos buvo atleistas iÅ¡ tarnybos ir nebegalėjo dirbti policijoje.

Dėl kaltinamojo veiksmų – padarytų sužalojimų, jis neteko darbo, kuris buvo vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis. BÅ«tų dirbęs iki pensijinio amžiaus, tarnyboje buvo likę 7 metai, todėl prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo už visÄ laikÄ Â jam priklausantį darbo užmokestį 145 417,44Lt. Viso prašė priteisti 43604,63 eurus (150,558,09 Lt) turtinės žalos.              LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui.

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos (LR BPK 109 str.).             Nukentėjusiojo ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo 171,93 eurai gydymo išlaidų, kurios pagrįstos dokumentais ,855,38 eurai ( 2952,38Lt ) negautų pajamų , viso 1027,31 euras turtinės žalos. Ieškinys dėl kitos turtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Prašydamas priteisti negautų pajamų už laikotarpį nuo 2012-06-18 iki 2012-07-05 - 461,82 eurus, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų jog tuo metu ligoninėje jis gydėsi dėl 2011-11-28 patirtos traumos, todėl nėra jokio pagrindo šioje dalyje ieškinį tenkinti. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti ieškinį ir priteisti nukentėjusiajam negauto darbo užmokesčio už 7 metus. Kaip matyti nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo sužalotas 2011-12-28, o iš tarnybos atleistas 2012-07-19.

Pateikti duomenis apie jo neįgalumÄ ir , bei atlikta teismo medicinos ekspertizė ( 2014-01-20, t.,3, b.l. 62-69) nepatvirtina, jog iÅ¡ tarnybos nukentėjusysis atleistas dėl 2011-12-28 patirtos traumos. Nukentėjusiajam buvo konstatuotas organinis emocinio labilumo (asteninis) sutrikimas, tačiau ji diagnozė nėra susijusi su patirta galvos trauma. Be to, byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis bÅ«tų tesės tarnybÄ dar 7 metus ir bÅ«tų gavęs nurodytÄ atlyginimÄ , todėl ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos 42 571.62 eurų priteisimo netenkintinas.           CK 6.263 str. 1 d. apraÅ¡o generalinio delikto principÄ ir nurodo, jog kiekvienas asmuo yra įpareigotas laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

          Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo E. A. veiksmų R. F. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – padarė poodinę kraujosruvÄ pakauÅ¡yje, galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėse smilkininėje – momeninėje – kaktinėje skiltyse, deÅ¡inio smilkinkaulio lūžį mastoidinės ataugos projekcijoje, nesiekiantį piramidės, lūžusi tik iÅ¡orinė plokÅ¡telė, lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ Akivaizdu, kad dėl tokių sumuÅ¡imų nukentėjusysis kentėjo skausmÄ , patyrė įvairių nepatogumų, jautėsi pažemintas, negalėjo atlikti nei tiesioginių pareigų, nei darbų buityje.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes bei tai, kad R. F. yra jaunas, buvo dirbantis asmuo, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ ir kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam ir neturtinę žalÄ .            Nukentėjusysis R. F. prašė iÅ¡ kaltinamojo 28 962 eurus (100 000litų) neturtinės žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma .

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus , fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ tenka teismui. Ä®vertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiÅ¡kai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis R.

F. buvo kaltinamojo E. A. sužalotas, dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti, kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .           Teismas, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo sveikatÄ Å¡iuo metu, kaltinamojo asmenybę ,  vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo R. F. praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies ir priteisia iÅ¡ kaltinamojo 3000 eurų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas            Byloje  Panevėžio teritorinės ligonių kasa pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį 236,15 eurų sumai ( t.,1, b. l. 98-102) ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ kalto asmens .

Nurodo, jog dėl patirtų sužalojimų R. F. buvo gydytas ligoninėje ir tai yra gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų ir jas apmokėjo teritorinė ligonių kasa. Kadangi  dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis buvo gydytas ligoninėje, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. (LR CK 6. 280 str., 6.283str., 6.290 str.)            Nagrinėjant byla teisme nukentėjusįjį atstovavo advokatas , todėl nukentėjusysis R.

F. pateikė dokumentus, jog jis patyrė dėl to iÅ¡laidų ir praÅ¡o jas apmokėti. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusysis pagal 2014m. balandžio 14d., teisinių paslaugų sutartį praÅ¡o apmokėti už atstovavimÄ Â Lietuvos Aukščiausiame teisme dėl 2013-03-25 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-52-266/2013 ir dėl 2013-10-18 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio byloje Nr. 1A-380-366/2013, viso praÅ¡o apmokėti 4500 litų ( 1303,30 eurų) ( t., 3 .l, b. l. 139-142) PraÅ¡ymas dėl Å¡ių atstovavimo iÅ¡laidų netenkintinas, nes jos nėra susijusios su Å¡ia baudžiamÄ jÄ bylÄ .

Nurodytas iÅ¡laidas nukentėjusysis patyrė kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo kaltinamasis. Be to, nukentėjusysis pateikė dokumentus apie patirtas atstovavimo iÅ¡laidas Å¡ioje byloje, viso 1335,94 eurus. ( t.3, b.l. 143-145, 146, 160- 161) Å ios iÅ¡laidos pagrįstos ir praÅ¡ymas dėl jų priteisimo tenkintinas.            Nagrinėjant byla teisme, į teismo posėdžius atvyko liudytojai iÅ¡ Utenos, specialistas Vilniaus ir jiems buvo apmokėtos kelionės iÅ¡laidos, viso 32,62 eurai .( t.2,b.l. 97, t.,3, b.l. 2,156) IÅ¡laidos pagrįstos ir ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo į valstybės biudžetÄ . ( LR BPK 103,105str.)            Daiktiniai įrodymai- trys kompaktiniai diskai – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.            Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297-305str., 307str, n u s p r e n d ž i a :

            E. A. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimÄ 10 mėnesių.              Vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu paskirti įpareigojimÄ â€“ atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ â€“ ir į pareigoti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R. F. 1027,31 eurÄ turtinės žalos.              KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti , kol įsiteisės nuosprendis- palikti galioti.

             R. F. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti R. F. iÅ¡ E. A. 1027,31 eurÄ (vienÄ tÅ«kstantį dvideÅ¡imt septynis eurus 31 ct) turtinės žalos ir 3000 (tris tÅ«kstančius) eurų neturtinės žalos.  Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti           Priteisti R. F. iÅ¡ E. A. 1335,94 eurus (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus 94 ct) atstovavimo iÅ¡laidų.           Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ E. A.

Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 236,15 eurų ( du Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 15 ct) R. F. gydymo iÅ¡laidų.            IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. A. į valstybės biudžetÄ (sÄ skaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801) 32,62 eurus (trisdeÅ¡imt du eurus 62 ct) kelionės iÅ¡laidų.             Daiktinius įrodymus- tris kompaktinius diskus su įraÅ¡ais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.            Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                           Vitalija Ragauskienė