2019-11-06 Nr. AB-21169-3-61-3-03635-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1877-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03635-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – atsakovas, Inspekcija) direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1P-65 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir pareiškėjos veikos teisinio kvalifikavimo, esminių procedūrinių patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų. Įsakymas grindžiamas Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 25 d. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 4R-342 (4.13) (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. liepos 14 d. (per 20 darbo dienų) pareiškėja neįvykdė tiesioginio vadovo – Inspekcijos direktorės 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1T-14(1.12) 2 punkte duoto pavedimo, t. y. skubos tvarka nupirkti patalpoje, kurioje dirbama ir saugoma įslaptinta informacija, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) Lietuvai perduoti įslaptinti dokumentai ir laikmenos, įėjimo durų spyną su trimis raktų vienetais, dviejų seifų ir dviejų metalinių spintų spynas su jų pakeitimo paslauga, o viešąjį pirkimą dėl seifų, spintų durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų vykdė nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1, 2.3 papunkčius, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punktą, 39 straipsnio 7 punktą, 41 straipsnio 1 punktą, 90 straipsnio 1 punktą, taip pat Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – ir Viešųjų pirkimų taisyklių) 110 ir 118 punktus.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2017 m. birželio 9 d. teikimu Nr. 4R-312 (4.13) informavo direktorę, jog vykdyti gauto pavedimo dėl pirkimo procedūrų visa apimtimi neturi galimybės dėl pirkimo paraiškoje nurodytų sąlygų užtikrinti, kad spynų pakeitimas bus vykdomas tik dalyvaujant už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą atsakingiems valstybės tarnautojams – V. Š. arba B. J.. Į šį pranešimą, pasak pareiškėjos, direktorė nereagavo ir nepavedė kitiems darbuotojams vykdyti pirkimo. Organizuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūras bei rengti viešųjų pirkimų dokumentus, siekiant racionaliai panaudoti Inspekcijos turimas lėšas pavesta Administravimo skyriaus vedėjai M.

T.. Direktoriaus pareigas atliekanti D. Š. pavedimą atlikti minėtą pirkimą davė ne Inspekcijos valstybės tarnautojams, o direktoriaus pavaduotojai R. V., kurios pareigybės aprašyme nenumatytas šių funkcijų atlikimas. Taip pažeistas lygiateisiškumo principas, nes pavedimas buvo duotas ne tik jai, bet ir jos kuruojamų skyrių įgaliotam asmeniui, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl šio įgalioto asmens nepradėta. Patikrinimas pradėtas 2017 m. liepos 28 d., o faktiškai baigtas 2017 m. rugsėjo 25 d., taigi, terminai viršyti dvigubai, t. y. pažeidus Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės) 13 punktą.

Toks ilgas tyrimo terminas sukėlė pareiškėjai netikrumo ir persekiojimo jausmą, nepateisinamas ir turėtų būti pripažintas esminiu tyrimo tvarkos pažeidimu. Pareiškėjos nuomone, Išvada nepagrįsta ir neteisėta, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes ji vykdė gautą pavedimą kuo skubiau, atsižvelgė į visas gautas Inspekcijos viešųjų pirkimų specialistų pastabas, jas nedelsiant vykdė, todėl Komisijos išvada apie nebendradarbiavimą nepagrįsta. Komisija neįvertino ir jos nebuvimo dėl atostogų pirkimo procedūroje, todėl išvada apie tai, jog ji 20 darbo dienų vykdė pirkimą, kuris nelaikytinas skubiu, yra nepagrįsta.

Pareiškėja teigė, kad rengti pirkimo dokumentai nebuvo realizuoti, t. y. pirkimas pagal jos rengtus kvietimus, kuriuose nebuvo nurodytas pasiūlymo vertinimo kriterijus, nebuvo įvykdytas, pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn dieną pirkimas jau buvo baigtas, jokių neigiamų pasekmių atsakovui dėl to nebuvo kilę, todėl baudimas už neva netinkamą dokumentų parengimą yra nepagrįstas, o patvirtina norą susidoroti. Pareiškėja pažymėjo, kad 3 darbo dienų pasiūlymų įvertinimo termino nepažeidė, nes galutinis pasiūlymų pateikimo terminas buvo numatytas 2017 m. liepos 3 d., pareiškėjai buvo suteiktos atostogos, iš kurių grįžusi ji per 3 darbo dienas – 2017 m. liepos 13 d. surašė apklausos pažymą, todėl viešųjų pirkimų procedūrų nevilkino.

Komisijos išvada dėl VPĮ 41 straipsnio 1 punkto ir Viešųjų pirkimų taisyklių 110 punkto pažeidimų nepagrįsta. Pareiškėja nebuvo informuota apie sprendimus dėl šio pirkimo, ką įrodo ir jos 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarnybinis pranešimas Inspekcijos direktorei. Sprendimą dėl pirkimo turėjo priimti direktorė, o ne pareiškėja, o jai žinant, kad sprendimas nepriimamas, nebuvo nei pareigos, nei objektyvių galimybių informuoti paslaugos tiekėjus apie priimtą sprendimą pirkime. Pareiškėjos apklausos pažymos kopijos teikimas direktorei nelaikytinas šios pažymos segimu į bylą, todėl tokiu veiksmu ji negalėjo pažeisti Viešųjų pirkimų taisyklių 118 punkto reikalavimo.

Išvadoje nėra duomenų, kad buvo tikrinama pirkimo byla ir jos dokumentai.

4. Pareiškėja teigė, kad Komisijos išvada apie jos padarytą VPĮ 28 straipsnio 10 dalies pažeidimą yra nepagrįsta ir neteisėta. Pati Komisija vertino, jog tiekėjo UAB „Taurakalnis“ pasiūlymas buvo tinkamas, todėl išvada apie pareiškėjos pareigą kreiptis į tiekėją patikslinimo ar paaiškinimo ar papildomų dokumentų pateikimo yra nepagrįsta. Šis pirkimas buvo vykdomas supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka, todėl VPĮ 28 straipsnio 10 dalis netaikytina. Direktorė nesiekė laiku įsigyti reikiamą paslaugą, o siekė rasti klaidų pareiškėjos veiksmuose ir ją nubausti. Pareiškėjos vertinimu, šiais veiksmais direktorė piktnaudžiavo turimais įgaliojimais. Komisijos išvada apie pareiškėjos kaltės formą (tyčią) dėl jos kvietime nenurodyto pasiūlymo vertinimo kriterijaus padaryta nepagrįstai, neatsižvelgiant į paaiškinimus, jog ji nėra viešųjų pirkimų specialistė, į jos funkcijas neįeina viešųjų pirkimų atlikimas, ji ne kartą prašė Inspekcijos direktorės pavesti pirkimą vykdyti valstybės tarnautojams, kuriems tai daryti priklauso pagal pareigas, neatsižvelgus į pareiškėjos veiksmus, nedelsiant reaguojant į M. T. pateiktas pastabas dėl galimų pirkimo procedūrų. Neįvertinta, kad atsakovo direktorės veiksmai, duodant pavedimą atlikti pirkimą ne Inspekcijos valstybės tarnautojui, į kurio pareigas įeina viešųjų pirkimų atlikimas, o pareiškėjai, kurios funkcijos nesusijusios su pirkimų atlikimu, ir lėmė nežymias klaidas pirkimo procedūrų metu. Kaltės forma dėl jos padarytų mažareikšmių nukrypimų pirkimo dokumentuose nustatyta netinkama, skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – neadekvati jos veiksmų pobūdžiui ir padariniams ir skirta nepagrįstai. Išvadoje nenurodoma, kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas dėl pagarbos žmogui, kuo pasireiškė pareiškėjos nurodytas VTĮ 15 straipsnio l dalies 6 punkto pažeidimas dėl Vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo. Išvadoje neminimas nei vienas Inspekcijos vidaus tvarkos taisyklių punktas, kurį pareiškėja neva pažeidė, o pažeidimai, už kuriuos pareiškėja nubausta, jai inkriminuoti nepagrįstai.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog pavedimui dėl pirkimo procedūrų įvykdyti darbams atlikti yra būtinas už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą atsakingų asmenų dalyvavimas, o leidimą dirbti su įslaptinta informacija turi pati pareiškėja. Darbus buvo būtina atlikti skubos tvarka, jie neturėjo būti atlikti laukiant kol konkretūs valstybės tarnautojai (B. J. ir V. Š.) grįš iš atostogų. Pareiškėja nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo išvykusi į TAIEX misiją ne tarnybos, o asmeniniais tikslais.

Atsakovas neabejojo, kad pareiškėja susipažino su informacija, jog 2017 m. liepos 28 d. pirkimą direktorė pavedė vykdyti N. K.-M. ir pažymėjo, kad neaišku, kokią reikšmę ši aplinkybė turėtų, jei ji būtų buvusi pateikta pareiškėjai raštu. Administravimo skyriaus vedėja neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl darbus turėjo atlikti pareiškėja. Asmuo, atsakingas už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą, buvo kasmetinėse atostogose. Atsakovo nuomone, pareiškėja, turėdama atitinkamos patirties, galėjo įvykdyti jai duotą pavedimą skubos tvarka.

Pareiškėja savo kuruojamų skyrių valstybės tarnautojų nebuvo įgaliojusi atlikti konkrečių veiksmų, todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog turėjo būti pradėta tarnybinio nusižengimo procedūra įgaliotam asmeniui, nes tokio asmens nebuvo.+- Pareiškėjos teiginiai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo laikytini nepagrįstais. Pareigybės aprašyme (7.19 p.) yra įtvirtinta, kad pareiškėja turi vykdyti ir kitus su Inspekcijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Inspekcijos direktoriaus pavedimus, todėl jai galėjo būti duodami ir nenuolatinio pobūdžio pavedimai, kurie buvo duodami siekiant išvengti teisės aktų pažeidimų.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai nebuvo pažeisti. Terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. liepos 31 d., pareiškėja nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo kasmetinėse atostogose, o nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. jai dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, taigi, terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti turėjo baigtis 2017 m. rugsėjo 26 dieną. Pareiškėjos atostogų ir laikino nedarbingumo laikotarpiai nebuvo įskaityti į tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminą.

Išvada surašyta 2017 m. rugsėjo 25 d., nepažeidus nustatytų terminų. Pareiškėjos kaltė buvo akivaizdi, pažeidimas padarytas sąmoningai ir tyčia. Išvadoje pateikti akivaizdūs atsakomybės vengimo požymiai: netinkama veikla ir neveikimas pareiškėjos buvo teisinami neįtikinamais argumentais. Pareiškėja, vykdydama jai pavestą tiesioginio vadovo pavedimą, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, netinkamai vykdė pavestą jai užduotį, todėl savo veiksmais ir nepateisinamu neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą – neįvykdė jai tiesioginio vadovo duoto pavedimo atlikti atitinkamus veiksmus, o viešuosius pirkimus vykdė pažeidžiant Išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Negalima daryti išvados, kad vykdant pavedimą pareiškėja padarė mažareikšmius nukrypimus ar Komisija netinkamai nustatė kaltės formą. Komisija, teikdama Išvadą, įvertino, kad pareiškėja praeityje yra ne kartą skatinta, nurodė, kad jai yra skirtos tarnybinės nuobaudos už kitus pažeidimus, kurie apskųsti teismui. Tarnybinė nuobauda – papeikimas – skirta išsamiai ištyrus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nustačius priežastis, nulėmusias nusižengimą bei yra proporcinga jos padarytam tarnybiniam nusižengimui, paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis VTĮ ir Taisyklių nuostatomis.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. sprendimu pareiškėjos R. V. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1P-65 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tarnybinį nusižengimą, ir laikė, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, likusią skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir Inspekcijos Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja N. K.-M. 2017 m. gegužės 8 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl raktų nuo įslaptintos informacijos saugojimo vietos perdavimo. Inspekcija 2017 m. gegužės 15 d. raštu kreipėsi į VSD su prašymu suteikti konsultaciją dėl įslaptintos informacijos fizinės apsaugos. Inspekcijoje 2017 m. birželio 5 d. gautas VSD 2017 m. gegužės 23 d. atsakymas Nr. 18-4444 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos posėdžio 2007 m. vasario 2 d. protokolu Nr. 56-1KF, patvirtintų Bendrųjų įslaptintų informacijos fizinės apsaugos reikalavimų (toliau – ir Bendrieji įslaptintų informacijos fizinės apsaugos reikalavimai) 25.4 papunkčiu, „praradus raktus (šifrus) nuo patalpų, seifų ar metalinių spintų, kur saugoma įslaptinta informacija, raktų kopijų (atsarginių raktų) naudoti negalima, būtina kuo skubiau pakeisti durų spynas ar cilindrus (pakeisti šifrus)“. Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1 T-14(l. 12.) „Dėl atsakingo asmens už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, sutvarkymo paskyrimo“ direktoriaus pavaduotoja R. V. buvo paskirta atsakingu asmeniu už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija sutvarkymą (1 p.). Šio įsakymo 2 punktu direktoriaus pavaduotojai R. V. buvo pavesta skubos tvarka atlikti visus veiksmus, būtinus tinkamai įgyvendinti Bendruosius įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimus. Taip pat direktoriaus pavaduotoja R. V. buvo įgaliota pasirašyti su 2017 m. gegužės 7 d. teikime Nr. 4R-172(4.13.E) išvardintų būtinų paslaugų ir prekių tiekėjų apklausos, paslaugų ir prekių pirkimo, įrengimo, paslaugų ir prekių perdavimo ir kitus, su šiuo pirkimu susijusius visus dokumentus (3 p.). Su šiuo įsakymu pareiškėja Inspekcijos duomenų valdymo sistemoje (toliau – ir DVS) susipažino tą pačią dieną.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja, vykdydama gautą pavedimą, 2017 m. birželio 16 d. parengė pirkimo dokumentus ir tos pačios dienos raštu išsiuntė kvietimą dalyvauti pirkime trims įmonėms (UAB „Taurakalnis“, UAB „Hansab“ ir UAB ,‚Vildika“, prašydama pateikti pasiūlymą iki 2017 m. birželio 29 d. 17 val., paslaugas suteikiant ne vėliau kaip 2017 m. liepos 14 d. 13 val. Administravimo skyriaus vedėja M. T. 2017 m. birželio 22 d. el. paštu atsiuntė savo nuomonę dėl pareiškėjos siųstų kvietimų tiekėjams, į kuriuos reaguodama, tą pačią dieną raštu informavo tiekėjus, jog pirkimas pagal 2017 m. birželio 16 d. kvietimą teikti pasiūlymus nutraukiamas ir tą pačią dieną parengė naują kvietimą ir 2017 m. birželio 22 d. raštu išsiuntė 7 tiekėjams (UAB „Dijosa“, UAB „Leola“, UAB „Arkela“, UAB „Asorta“, UAB „Taurakalnis“, UAB „Hansab“ ir UAB „Vildika“. UAB „Taurakalnis“ 2017 m. birželio 23 d. pateikė pasiūlymą. Inspekcijos direktorė 2017 m. liepos 13 d. pavedimu Nr. U-12641 kreipėsi į pareiškėją tą pačią dieną raštu informuoti apie pavedimo dėl pirkimo procedūrų atlikimo įvykdymą. Pareiškėja 2017 m. liepos 13 d. direktorei pateikė tvirtinti skenuotą Mažos vertės pirkimų tiekėjų apklausos pažymą.

10. Inspekcijos direktorė 2017 m. liepos 3 d. prašė raštu paaiškinti iki liepos 14 d., kodėl vilkino apklausos pažymos užpildymą ir ją užpildė 2017 m. liepos 13 d., nors pasiūlymas buvo gautas birželio 22 d. Inspekcijos direktorė 2017 m. liepos 14 d. išsiuntė M. T. įvertinti pareiškėjos vykdytus viešuosius pirkimus. Administravimo skyriaus vedėja M. T. 2017 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime direktorei konstatavo, kad R. V. pirkimo dokumentus parengė pažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytus viešųjų pirkimų principus, pirkimas buvo vykdomas pažeidžiant VPĮ 90 straipsnio 1 punkto, 39 straipsnio 7 punkto, 41 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punkto, Taisyklių 110 punkto, buvo vilkinamas ir todėl neįvykdytas jai duotas pavedimas Inspekcijos 2017 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1T-14(1.12) skubos tvarka atlikti numatytus darbus. Inspekcijos direktorė 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1T-16 (1.12) sudarytai komisijai galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti 2017 m. liepos 28 d. pavedė ištirti 2017 m. liepos 28 d. Administravimo skyriaus vedėjos M. T. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Komisija pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 4 d. įteikė Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R- 273(4.13) ir paprašė pateikti paaiškinimą iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėja ant šio pranešimo užrašė, kad atskiro paaiškinimo neteiks, nes jau užregistravo tą pačią dieną savo tarnybinį pranešimą. Skundų nagrinėjimo ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Komisijai 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateikė informaciją dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame paaiškino dėl pareiškėjos siųstų elektroninių laiškų.

11. Teismas nustatė, kad Komisija Išvadoje konstatavo, jog nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. liepos 14 d. pareiškėja neįvykdė tiesioginio vadovo – Inspekcijos direktorės 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1T-14(1.12) 2 punkte duoto pavedimo, t. y. skubos tvarka nupirkti patalpoje, kurioje dirbama ir saugoma įslaptinta informacija, ES Lietuvai perduoti įslaptinti dokumentai ir laikmenos, įėjimo durų spyną su trimis raktų vienetais, dviejų seifų ir dviejų metalinių spintų spynas su jų pakeitimo paslaugą, o viešąjį pirkimą dėl seifų, spintų durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų vykdė nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčius, VPĮ 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punktą, 39 straipsnio 7 punktą, 41 straipsnio 1 punktą, 90 straipsnio 1 punktą, taip pat Inspekcijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu 1T-33(1.12) Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktus. Komisija išvadoje nurodė, kad pareiškėja turėjo patirties, įgūdžių, žinių ir kompetencijos atlikti mažos vertės pirkimo procedūras, kadangi yra dalyvavusi 2006 m.–2014 m. 9 pirkimuose, iš jų 2010 m. buvo vykdomi ir mažos vertės pirkimai (buvo pirkimo komisijos pirmininkė), todėl jos paaiškinimo dėl patirties stokos viešuosiuose pirkimuose nevertino kaip pagrįsto, nurodė, kad jos pažeidimas, vilkinant ir neįvykdant gauto pavedimo, padarytas sąmoningai tyčia, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatė, nurodė, kad pareiškėja praeityje yra ne kartą skatinta, 2017 m. rugpjūčio mėn. turi skirtas 2 pastabas, kurių apskundimo terminas nėra pasibaigęs. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

12. Teismas nurodė, kad Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, 2017 m. liepos 28 d. pavedė Inspekcijos direktoriaus 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. IT-16(1.12.), kuris pakeistas 2017 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1 T-l 9(1.12.), sudarytai Komisijai ištirti Administravimo skyriaus vedėjos M. T. 2017 m. liepos 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 4R260(4.13.) nurodytas aplinkybes. Taigi, terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti pradedamas skaičiuoti kitą darbo dieną, t. y. nuo 2017 m. liepos 31 d. (pirmadienio). Be to, pareiškėja nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo kasmetinėse atostogose, o nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. jai dėl ligos buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Todėl teismas sutiko su atsakovo išvada, kad terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti turėjo baigtis 2017 m. rugsėjo 26 dieną. Pareiškėjos atostogų ir laikino nedarbingumo laikotarpiai negalėjo būti įskaityti į tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo terminą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada surašyta 2017 m. rugsėjo 25 d., laikantis tarnybinio nusižengimo tyrimo terminų. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Taisyklių 11, 13 punktų reikalavimų, todėl pareiškėjos teiginius dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pažeidimo atmetė.

13. Teismas, spręsdamas dėl tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės, nurodė, kad Išvadoje konstatuota, jog pareiškėja pažeidė VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčius, VPĮ 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punktą, 39 straipsnio 7 punktą, 41 straipsnio 1 punktą, 90 straipsnio 1 punktą, Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktus bei aptarė minėtų teisės aktų nuostatas. Išvadoje konstatuota, kad nesilaikant Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų ir juose nustatytų terminų bei procedūrų vykdymo principų, pirkimo procedūros dėl seifų, durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugų pirkimo buvo vilkinamos ir todėl neįvykdytos. Komisija konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1T-14(1.12.) „Dėl atsakingo asmens už raktų nuo seifų, metalinių spintų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, sutvarkymo paskyrimo“, t. y. šiame įsakyme numatyti darbai skubos tvarka neatlikti bei neįgyvendintos VSD 2017 m. birželio 5 d. rašte pateiktos rekomendacijos. Teismas sprendė, kad tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėja neįvykdė direktorės pavedimo.

14. Pareiškėja yra karjeros valstybės tarnautoja, užima direktoriaus pavaduotojo pareigas. Pagal pareigybės aprašymą (patvirtintas Inspekcijos direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1T-22(1.12), ši pareigybė reikalinga padėti Inspekcijos direktoriui įgyvendinti Inspekcijos uždavinius ir funkcijas asmens duomenų ir privatumo srityje ir pavaduoti direktorių jam nesant (4 p.); prie vykdytinų funkcijų priskirtina vykdyti ir kitus su Inspekcijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Inspekcijos direktoriaus pavedimus, kad būtų pasiekti Inspekcijos strateginiai planai (7.19 p.).

Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pavaldus Inspekcijos direktoriui (8 p.). Teismas vertino, kad iš pareigybės aprašymo matyti, jog Inspekcijos direktorė turėjo teisę pareiškėjai duoti pavedimą, kaip kitą nenuolatinio pobūdžio įpareigojimą. Išvadoje detaliai nurodyta, kokios aplinkybės lėmė pavedimą vykdyti skubos tvarka. Šiuo atveju ne direktorės, o susiklosčiusios faktinės aplinkybės Inspekcijoje bei VSD 2017 m. gegužės 23 d. rašto turinys rodo, kad pareiškėja Inspekcijos direktorės 2017 m. birželio 8 d.

įsakymu buvo paskirta atsakingu asmeniu už raktų nuo seifų, metalinių spynų ir patalpų, kuriose saugoma įslaptinta informacija, sutvarkymą bei pavesta jai skubos tvarka atlikti nurodytus veiksmus. Pareiškėja neginčijo, kad pavedimo nesuprato ir kad neaiškus jo turinys. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja raštu būtų davusi pavedimą anksčiau minėtame įsakyme nurodytus veiksmus atlikti jos kuruojamo skyriaus pareigūnams. Taigi, pareiškėja pati vykdė 2017 m. birželio 8 d. įsakyme suformuluotą pavedimą. Oficialių raštų ar paklausimų dėl negalėjimo įvykdyti pavedimą nėra.

Pati pareiškėja teikė pasiūlymus 2017 m. birželio 16 d. bei 2017 m. birželio 22 d. Taigi, užduoties pobūdį suprato ir atitinkamai jį vykdė. Ta aplinkybė, kad M. T. 2017 m. birželio 22 d. rašte išreiškė pastabas dėl išsiųsto pareiškėjos pasiūlymo tiekėjams negali būti vertinamas kaip pareiškėjos teisių pažeidimas. Minėtame rašte nebuvo nurodyta komercinių pasiūlymų vertinimo kriterijų. Pati pareiškėja iš esmės skunde neginčijo minėtų aplinkybių, tik teigė, kad ji nebuvo viešųjų pirkimų specialistė ir į jos funkcijas neįeina viešųjų pirkimų vykdymas.

Minėta, kad teismas sprendė, jog šiuo atveju direktorė įsakymu pareiškėjai suformulavo pavedimą, kurį pastaroji turėjo įgyvendinti skubos tvarka. Išvadoje detaliai įvertinta ir motyvuota, kodėl Administravimo skyriaus vedėjai (neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta medžiaga) ir kitiems asmenims, turintiems leidimus dirbti su įslaptinta informacija (jie buvo atostogose), pareiškėjai buvo pavesta atlikti minėtą pavedimą.

15. Teismas nenustatė, kad direktorė būtų piktnaudžiavusi jai suteiktais įgaliojimais. Pareiškėja pati teikiamo pasiūlymo parengimo stadijoje nesiėmė jokių veiksmų ir nesiekė išsiaiškinti, kokios sąlygos būtinos tinkamai parengti pasiūlymą tiekėjams. Taigi, pati pareiškėja turėjo objektyvią galimybę aktyviai domėtis ir siekti tinkamai įgyvendinti pavedimą. Vien pareiškėjos teiginys, kad jai tokio pobūdžio užduotys niekada nebuvo pavestos atlikti, neeliminuoja jos atsakomybės. Pareiškėjos pareigos Inspekcijoje yra atsakingos, nesant direktoriaus, ji turi teisę jį pavaduoti. Atitinkamai ir tokių pareigų atsakomybės lygis yra aukštas bei formuluojamos sudėtingos užduotys. Teismas konstatavo, kad Išvadoje detaliai išanalizuota pareiškėjos padaryto pažeidimo objektyvioji pusė. Kiekviena išvada pagrįsta nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėja jų nepaneigė. Teismas pareiškėjos teiginius dėl, jos tvirtinimu, vykdomo susidorojimo su ja, laikė nepagrįstais, nes tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga rodo objektyvų ir išsamų pažeidimo tyrimą. Viešųjų pirkimų procedūros pažeidimai Išvadoje aiškiai nurodyti ir atskleisti.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad buvo vykdomas smulkios vertės viešasis pirkimas. VPĮ 85 straipsnis reglamentuoja supaprastintų pirkimų atlikimų tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3, 5 ir 6 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 10 dalies, 40 straipsnio, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais (atlikdama mažos vertės pirkimus ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, neprivalo vadovautis šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1, 2, 5, 7, 8 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių, 24 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8, 9, 13, 14, 23 punktų, 3 ir 6 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 28 straipsnio 10 dalies, 40 straipsnio reikalavimais, taip pat, atlikdama šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, – ir šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies reikalavimais).

Teismas, įvertinęs minėtas VPĮ nuostatas, sprendė, kad atliekant mažos vertės pirkimą, perkančioji organizacija neprivalo vadovautis VPĮ 28 straipsnio 10 dalies (Išvadoje nurodoma punktas) nuostatomis, taigi, atitinkamai atsakovės išvada dėl VPĮ 28 straipsnio 10 punkto pažeidimo laikytina nepagrįsta, o šie pareiškėjos skundo argumentai laikytini pagrįstais, be to, nurodytas pažeidimas laikytinas pertekliniu. Teismas konstatavo, kad eliminavus iš Išvados VPĮ 28 straipsnio 10 dalies pažeidimą, kiti Išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarką reglamentuojantys pažeidimai laikytini įrodytais ir tinkamai motyvuoti Išvadoje.

Teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo teisinio vertinimo, t. y. dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimo (2 ir 7 išvados), VPĮ 90 straipsnio 1 dalies (nenurodė kokiu kriterijumi vadovaujantis bus vertintini pasiūlymai), VPĮ 24 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir VPĮ 39 straipsnio 7 punkto (dalyvių apklausos pažymos surašymas), VPĮ 41 straipsnio ir Viešųjų pirkimų taisyklių 110 punkto (paslaugos teikėjo UAB „Taurakalnis“ iš viso neinformavo apie sprendimą, galutinis terminas informuoti paslaugos teikėją buvo 2017 m. liepos 11 d.) bei Viešųjų pirkimų taisyklių 118 punkto (direktorei pateikus pažymos skenuotą kopiją) pažeidimų.

Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina VTĮ bei Etikos taisyklių pažeidimus.

17. Teismas atkreipė dėmesį, kad terminas pasiūlymams teikti baigėsi 2017 m. liepos 3 d. Pareiškėja, tik gavusi Inspekcijos direktorės kreipimąsi, pateikė nuskenuotą pažymą. Šiuo atveju pareiškėja žinojo pavedimo svarbą ir operatyvų jo įgyvendinimą, tačiau pati tokios informacijos direktorei nepateikė. Pareiškėjai nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo suteiktos atostogos, 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjai buvo darbo diena. Skundo argumentai, kad ji buvo išvykusi tarnybos tikslais, laikytini nepagrįstais. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėja į TAIEX misiją buvo išvykusi asmeniniais tikslais. Taigi, ši pareiškėjos nurodyta aplinkybė negali pateisinti pavedimo neįvykdymo skubos tvarka. Be to, aplinkybė, kad pareiškėjai neįvykdžius pavedimo, jis buvo pavestas atlikti N. K.-M., kurį pastaroji atliko, negali paneigti Išvadoje nustatyto pažeidimo. Šiuo atveju buvo vertintas būtent pareiškėjai pavesto įpareigojimo vykdymas. Taigi, pareiškėja, nepavedusi jai pavaldiems tarnautojams įvykdyti pavedimo, pati buvo atsakinga už tinkamą jo įgyvendinimą skubos tvarka.

18. Teismas vertino, kad pareiškėja, vykdydama jai pavestą tiesioginio vadovo pavedimą, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, netinkamai vykdė pavestą jai užduotį, todėl savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. neįvykdė jai tiesioginio vadovo duoto pavedimo atlikti atitinkamus veiksmus, o viešuosius pirkimus vykdė pažeidžiant šioje Išvadoje (išskyrus VPĮ 28 str. 10 p.) nurodytų teisės aktų nuostatas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjos padaryto nusižengimo faktą. Teismas nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų bei aplinkybių, kurios eliminuotų pareiškėjos kaltę. Teismo vertinimu, pačios pareiškėjos elgesys jai sukėlė neigiamas teisines pasekmes.

19. Teismas nesutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė tyčia. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad pareiškėja tiesioginės patirties vykdant viešuosius pirkimus, neturėjo. Ta aplinkybė, kad ji buvo viešųjų pirkimų komisijos nare ir vieną kartą pirmininke, nepatvirtina, jog ji šioje srityje turėjo reikiamos patirties, kad pavedimą įvykdytų tinkamai ir skubiai. Be to, ir ta aplinkybė, kad buvo atostogų metas ir jos sričiai priskirta užduotis, kurių ji niekada nebuvo įgyvendinusi, galėjo turėti įtakos pareiškėjos padarytam pažeidimui. Remdamasis tarnybinio tyrimo medžiaga, teismas nenustatė akivaizdžių atsakomybės vengimo požymių, o atsakovas tokių aplinkybių Išvadoje nepagrindė. Taigi, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta duomenų, kad pareiškėja sąmoningais veiksmais siekė netinkamai atlikti direktorės pavedimą. Teismo vertinimu, pareiškėjos santykis su padarytu nusižengimu vertintinas kaip neatsargumas, o atsakovo argumentas, kad pareiškėjos kaltė akivaizdi savaime nepatvirtina tyčios.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjai skirta antra pagal griežtumą nuobaudos rūšis. Išvadoje konstatuota, kad praeityje pareiškėja yra ne kartą skatinta, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių Komisija nenustatė. Komisijos išvadoje nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjai 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. Inspekcijos direktoriaus įsakymais skirtos nuobaudos, kurios yra apskųstos, todėl neturi teisinės reikšmės parenkant pareiškėjai nuobaudos griežtumą.

21. Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pobūdį, pripažinęs, kad pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, nenustačius atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendė, kad pareiškėjai Įsakymo 1 punkte paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas yra per griežta, todėl Įsakymo 1 punktu paskirta tarnybinė nuobauda keistina švelnesne nuobaudos rūšimi – pastaba (VTĮ 29 str. 3 d. 1 p.). Sušvelninus nuobaudos rūšį, bus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjai taikyti tarnybinę atsakomybę ir Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudos rūšį pakeisti švelnesne, t. y. pastaba.

III. 22. Pareiškėja R. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti visiškai.

23. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, jame neatsakyta nė į vieną ginčui teisingai išspręsti reikšmingą pareiškėjos skundo argumentą dėl neva jos pažeistų teisės aktų – VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų, Etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčių, VPĮ 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punkto, 39 straipsnio 7 punkto, 41 straipsnio 1 punkto, 90 straipsnio 1 punkto, Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai ir neteisingai vertino tarnybinio patikrinimo išvadą bei įrodymus, o nevertino konkrečių pareiškėjos teisinių argumentų dėl jai inkriminuojamų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas Išvadoje tinkamai konstatavo pareiškėjos veiksmuose, jos padarytus minėtų teisės aktų pažeidimus, iš esmės tik pacituodamas šių teisės aktų nuostatas bei pacituodamas, kas konstatuota Išvadoje, t. y. jog pareiškėja neįvykdė jai duoto pavedimo skubos tvarka nupirkti spynas, bei apibendrintai nurodydamas, kad tarnybinio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėja neįvykdė direktorės pavedimo, tačiau šios savo išvados niekaip neargumentavo ir nenuginčijo pareiškėjos skundo argumentų.

24. Pareiškėja pažymi, kad ji ginčijo kiekvieną jai inkriminuotą teisės akto pažeidimą, detaliai nurodydama teisinius argumentus ir motyvus, kodėl šie teisės aktų pažeidimai jai inkriminuoti nepagrįstai, tačiau teismas sprendime nei į vieną iš nurodytų skundo argumentų nepasisakė, todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė į efektyvią teisminę gynybą.

25. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcijos direktorė turėjo teisę būtent pareiškėjai duoti pavedimą atlikti viešąjį pirkimą, kaip kitą nenuolatinio pobūdžio įpareigojimą, nes tokia jos teisė numatyta pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.19 punkte (vykdyti ir kitus su Inspekcijos funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Inspekcijos direktoriaus pavedimus, kad būtų pasiekti Inspekcijos strateginiai planai), o jos teiginius apie vykdomą susidorojimą su ja laikė nepagrįstais ir pripažino, kad išvada apie pavedimo neįvykdymą skubos tvarka yra teisinga. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota administracinėje byloje Nr. 1-89/2004, tais atvejais, kai pavestos užduotys pareigybės aprašyme nepriskirtos šiai pareigybei, už tokių užduočių neatlikimą tarnybinė atsakomybė pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą neatsiranda. Taikant šią taisyklę, būtina įvertinti šiuos svarbius aspektus – pareigos atlikti kai kurias užduotis kyla tiesiogiai iš įstatymo: VTĮ 15 straipsnio ar specialaus atitinkamus teisinius santykius reguliuojančio įstatymo, be to, užduotys gali būti pavedamos kaip papildomi darbai, nepriskiriami šiai pareigybei pagal pareigų aprašymą.

26. Pareiškėja pažymi, kad pavedimas atlikti paprastą mažos vertės pirkimą (nupirkti spynas) nėra slaptas, be to, pavedimo davimas būtent pareiškėjai niekaip nėra sietinas su Inspekcijos strateginiais planais, nes teismo sprendime nėra daroma jokios nuorodos į Įstaigos strateginį veiklos planą. Taigi nebuvo jokio formalaus teisėto pagrindo duoti minėtą pavedimą būtent pareiškėjai. Priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, pareiškėja, 2017 m. birželio 8 d., gavusi Inspekcijos direktorės pavedimą, 2017 m. birželio 9 d. Teikimu Nr. 4R-312(4.13) informavo Inspekcijos direktorę apie negalimumą jai vykdyti pirkimo procedūras bei prašė pirkimą vykdyti pavesti kitiems. Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad pavedimas atlikti mažos vertės viešąjį pirkimą, kuris nėra įslaptintas, todėl nėra reikalavimo pavesti jį atlikti tik tiems darbuotojams, kurie turi leidimus dirbti su slapta informacija, duodamas ne valstybės tarnautojams, į kurių pareigas įeina tokių funkcijų atlikimas, t. y. Administravimo skyriaus vedėjai M. T. (Administravimo skyriaus vedėjo nuostatų, patvirtintų VDAI direktoriaus 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1T-12(1.12), 7.4 p.), o būtent pareiškėjai, Inspekcijos direktoriaus pavaduotojai, akivaizdžiai liudija tokių veiksmų neteisėtumą ir piktnaudžiavimą turimais įgaliojimais bei siekį susidoroti su pareiškėja. Tokį siekį, pareiškėjos nuomone, rodo ir kiti veiksmai, pvz., galimas nurodymas M. T. kontroliuoti kiekvieną pareiškėjos žingsnį pirkime, po to pavedant tai pačiai M. T. pateikti įvertinimą apie pirkimo procedūrų atlikimą, taigi buvo tikimasi, jog pareiškėja, kuri nėra viešųjų pirkimų specialistė, padarys klaidų, ir bus galima ją nubausti.

27. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad Inspekcijos direktorė, bausdama pareiškėją, už jai duoto pavedimo neįvykdymą skubos tvarka, pati visiškai nesiekė, jog šis pirkimas būtų įvykdytas skubiai, nes gavusi pareiškėjos 2017 m. liepos 13 d. pažymą, siūlant nutraukti pirkimą, sprendimą dėl naujo pavedimo atlikti pirkimą davė tik praėjus 15 kalendorinių dienų, t. y. 2017 m. liepos 28 d. Naujas pavedimas atlikti pirkimą buvo vykdomas 11 darbo dienų, o pareiškėja R. V. pavedimą atlikti pirkimą, neskaitant jos atostogų (9 darbo dienos), iš viso vykdė 15 darbo dienų. Be to, vykdomas pavedimas atlikti pirkimą negali būti vertinamas pavedimo neįvykdymu laiku (skubiai) aspektu, nes vykdomo pirkimo rezultatai nepriklauso vien tik nuo perkančiosios organizacijos veiksmų, bet priklauso ir nuo pirkime dalyvaujančių tiekėjų veiksmų. Todėl teismo išvada, jog pareiškėja neįvykdė pavedimo laiku, taip pat yra nepagrįsta ir neteisėta. Iš pareiškėjos skundo teismui matyti, kad pareiškėja visas gautas pastabas dėl savo vykdomo viešojo pirkimo eigos vertino labai rimtai ir atsakingai, į jas iš karto reaguodavo, tai paneigia Išvadoje padarytas išvadas apie pareiškėjos veiksmus, nebendradarbiaujant su kitais Inspekcijos darbuotojais, siekiant išvengti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Taigi, aptartos teismo išvados yra be motyvų, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

28. Pareiškėja pažymi, kad yra pateikusi ne vieną skundą teismui dėl jai paskirtų nuobaudų, jos nuomone, siekiama su ja susidoroti, tačiau teismai į tai neatsižvelgia. Pareiškėja yra ilgametė Inspekcijos darbuotoja ir per labai trumpą laiką gavo daug nuobaudų, kurias paskyrė direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus pareigas D. Š., esanti iš esmės tokiame pačiame tarnybiniame statuse, kaip ir pareiškėja (2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu Nr. 1P-48 (4.2.) pareikšta pastaba, 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1P-50 (4.2.) pareikšta pastaba; 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1T-31 (1.12.) laikinai apribotos funkcijos dirbti su įslaptinta informacija; 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 1P-48 (4.2.) pareikštas papeikimas; 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 1P-100 (4.2.) pareikšta pastaba; 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-105 (4.2.) pareikšta pastaba). Atmetus pareiškėjos buvimą atostogose ir nedarbingumo laiką, pareiškėja neturi laiko vykdyti savo tiesioginių funkcijų, nes priversta nuolat rašyti pasiaiškinimus dėl jai inkriminuojamų pažeidimų. Teismas nesiaiškino bylai svarbių ir reikšmingų aplinkybių, t. y., kokie tarnybiniai ir asmeniniai santykiai sieja Inspekcijos pavaduotojas D. Š. ir R. V., ar pareiškėjai nuolat skiriamos tarnybinės nuobaudos iš tikrųjų susiję su netinkamu jos pareigų vykdymu, o ne su minėtų darbuotojų priešiškais ar konfliktiniais santykiais.

29. Pareiškėja taip pat pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su įslaptintos informacijos apsauga bei pirkimo procedūrų.

30. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31. Atsakovas pažymi, kad argumentai, kodėl pareiškėjai buvo duotas nurodymas yra pateikti Inspekcijos atsiliepime į skundą. Kadangi Administravimo skyriaus vedėja neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o tokį leidimą tuo laikotarpiu, kai turėjo būti atliekami reikiami darbai, turėjo tik pareiškėja (už įslaptintos informacijos fizinę apsaugą atsakingi valstybės tarnautojai buvo kasmetinėse atostogose), todėl Administravimo skyriaus vedėjai ir negalėjo būti pavesta atlikti minėtą pavedimą. Inspekcija pažymėjo, kad kiti teisminiai ginčai, dėl pareiškėjai paskirtų tarnybinių nuobaudų nerodo Inspekcijos siekio su ja susidoroti. Visais atvejais paskirtos mažiausios tarnybinės nuobaudos atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, kurias nustatė ne direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus pareigas, D. Š., o jos sudaryta komisija, dėl kurios objektyvumo ar nešališkumo pareiškėja pastabų neturėjo. Pareiškėjos tarnybinė veikla 2017 metais įvertinta nepatenkinamai – valstybės tarnautoją pasiūlyta perkelti į žemesnes pareigas. Pareiškėjos tarnybinę veiklą 2017 metais 2018 m. vasario 26 d. teisės aktų nustatyta tvarka vertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigų ir Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų, ministrų valdymo sritims nepriskirtų valstybės institucijų ir įstaigų vertinimo komisijos narių ir 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija jai dalyvaujant, t. y. nepriklausomas trečias asmuo, kuris pareiškėjos tarnybinę veiklą taip pat įvertino nepatenkinamai – valstybės tarnautoją taip pat pasiūlyta perkelti į žemesnes pareigas. Taigi su pareiškėja nebuvo siekiama susidoroti. Prie apeliacinio skundo prašomi priimti papildomi paaiškinimai nepagrindžia jokių naujų faktų, susijusių su nagrinėjama byla, yra klaidinantys. Pareiškėja nepateikė jokių naujų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. 1P-65 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punkto, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tarnybinį nusižengimą teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai skirta už tai, kad ji nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. liepos 14 d. neįvykdė tiesioginio vadovo – Inspekcijos direktorės 2017 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. 1T-14(1.12) 2 punkte duoto pavedimo skubos tvarka nupirkti patalpoje, kurioje dirbama ir saugoma įslaptinta informacija, ES Lietuvai perduoti įslaptinti dokumentai ir laikmenos, įėjimo durų spyną su trimis raktų vienetais, dviejų seifų ir dviejų metalinių spintų spynas su jų pakeitimu paslaugą; viešąjį pirkimą dėl seifų, spintų durų avarinio atidarymo ir spynų pakeitimo bei patalpos durų spynos pakeitimo paslaugas vykdė nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, todėl šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3 papunkčius, VPĮ 3 straipsnio 1 punkto, 28 straipsnio 10 punktą, 39 straipsnio 7 punktą, 41 straipsnio 1 punktą, 90 straipsnio 1 punktą, taip pat Inspekcijos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu 1T-33(1.12) patvirtintų Viešųjų pirkimų taisyklių 110 ir 118 punktus.

34. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino iš dalies ir jai skirtą tarnybinę nuobaudą pakeitė švelnesne – pastaba.

35. Apeliacinį skundą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė pareiškėja, motyvuodama tuo, kad teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose.

36. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tačiau šio straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

37. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, susipažinusi su administracine byla pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įsakymo panaikinimo nustatė, jog nėra kliūčių nagrinėti bylą. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 64 straipsniu, 67 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis bei 71 straipsniu nutarė baigti pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą; siūlyti teismo pirmininkui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė sudaryti šią kolegiją minėtai bylai nagrinėti: R. M. – kolegijos pirmininkė ir pranešėja, J. M., H. S.. Administracinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2018 m. kovo 7 d. 10.15 val. Nežiūrint į tai, 2018 m. vasario 26 d. vienasmeniška nutartimi, teisėja R. M. nutarė bylą nagrinėti vienasmeniškai ir teismo posėdį perkelti iš 2018 m. kovo 7 d. 10.15 val. į 2018 m. kovo 22 d. 9.30 val., atsižvelgdama į pareiškėjos atstovo advokato J. J. prašymą atidėti teismo posėdį. Priimdama ir pasirašydama šią nutartį teisėja nurodė, kad vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, 67, 107 ir 108 straipsniais.

38. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. ABTĮ 67 straipsnio nuostatos reglamentuoja pasiruošimo nagrinėti administracines bylas teisme klausimus, o 107 ir 108 straipsniuose įtvirtinti nutarties priėmimo ir nutarties turinio pirmosios instancijos teisme reikalavimai.

39. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą procesinės teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi turėjo teisę sudaryti trijų teisėjų kolegiją tarnybiniam ginčui, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas (ABTĮ 17 str. 1 d. 5 p.) nagrinėti (ABTĮ 43 str. 1 d.). Pasiruošimas nagrinėti šią administracinę bylą buvo baigtas teisėjai priėmus 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį. Teismo pirmininkei sudarius teisėjų kolegiją bylai nagrinėti, bet kokias nutartis (išskyrus pakeisti teismo pirmininkės nutartį) pagal ABTĮ 107 ir 108 straipsnius priimti ir pasirašyti byloje gali (galėjo) tik teisėjų kolegija, tačiau ne teisėja (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vienasmeniškai. Teisėjų kolegijos pirmininkei ir pranešėjai ABTĮ nuostatos nesuteikia teisės pakeisti teisėjų kolegijos sudėtį ar dalį jos pašalinti iš bylos nagrinėjimo. Nežiūrint į tai ir pažeidžiant anksčiau aptartas procesinės teisės normas bylą išnagrinėjo ir pareiškėjos ginčijamą sprendimą priėmė viena teisėja.

40. Dėl išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą pripažįstama sprendimo negaliojimo pagrindu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė