51542fd1-1820-4b77-bfa0-e5d49cf073e4 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-48-436/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19054-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei, dalyvaujant ieškovui M. B. ir jo atstovui advokatui L. D., atsakovei A.

S. (buvusi pavardė B.) ir jos atstovui advokatui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo M. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1966-944/2018 pagal ieÅ¡kovo M. B. ieÅ¡kinį atsakovei A. B. dėl restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas M. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas taikyti vienaÅ¡alę restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovės A.

B. priteisti ieÅ¡kovui automobilį AUDI Q7, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2. Nurodė, kad 2017 m. liepos 7 d. buvo sudaryta automobilio AUDI Q7 pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ieÅ¡kovas perdavė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, o atsakovė įsipareigojo sumokėti 9500 EUR kainÄ . Atsakovei buvo perduoti automobilio dokumentai, tačiau atsakovė už automobilį nesumokėjo. Automobilis buvo perduotas atsakovei, nes Å¡alis siejo Å¡ilti tarpusavio santykiai, todėl pinigai nebuvo sumokėti sutarties sudarymo metu.

IeÅ¡kovas leido atsakovei naudotis automobiliu ir sutaupyti pinigus. Po automobilio sutarties sudarymo ir registravimo, Å¡alių Å¡ilti tarpusavio santykiai nutrÅ«ko, ieÅ¡kovas pinigų negavo. IeÅ¡kovas 2017 m. rugsėjo 18 d. iÅ¡siuntė pretenzijÄ , tačiau atsakovė vengė sumokėti už įgytÄ automobilį. Kadangi atsakovė nesumokėjo kainos, ieÅ¡kovas prarado interesÄ dėl sutarties iÅ¡saugojimo ir praÅ¡o priteisti automobilį.

3. Atsakovė A. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieÅ¡kovu sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, pinigus sumokėjo iki sutarties pasiraÅ¡ymo ir įregistravimo atsakovės vardu. Atsakovės vertinimu restitucija galima tik nuginčijus sandorį, tačiau Å¡iuo atveju sutartis nėra ginčijama. Ginčo automobilio sutartyje nebuvo numatytos sutarties nutraukimo sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas grÄ Å¾inti automobilį nepagrįstas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas sprendimÄ grindė Å¡iais argumentais: 1.1. Byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių tarp Å¡alių buvus konkretų susitarimÄ dėl kainos už automobilį sumokėjimo tvarkos. Å alys aplinkybes dėl automobilio pardavimo aiÅ¡kina skirtingai. Nors abu sutinka, kad automobilio reikėjo atsakovei, atsakovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl praėjus mažai laiko po pirkimo ji šį automobilį pradėjo pardavinėti.

Tai, kad automobilis turėjo tam tikrų gedimų, buvo pažymėta pačioje pirkimo – pardavimo sutartyje. Atsakovė negalėjo nuosekliai paaiÅ¡kinti pateikto susiraÅ¡inėjimo su ieÅ¡kovu prasmės. Be to, kad Å¡alys susipyko, jokių aplinkybių susijusių su automobilio pirkimu–pardavimu nurodyti negalėjo. Atsižvelgus į byloje pateiktÄ susiraÅ¡inėjimÄ , teismas jį pripažino nepakankamu, kad bÅ«tų galima pripažinti tarp Å¡alių buvus susitarimÄ dėl ginčo automobilio kainos sumokėjimo ateityje „maždaug po mėnesio“.

Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis pasitikėjo atsakove, todėl nepadarė jokio įrašo dėl sumos mokėjimo atidėjimo, nėra įrodyta jokiais duomenimis. 1.2. Neįrodžius buvus susitarimo dėl kitokio atsiskaitymo, nei numatytas teisės aktuose, laikytina, kad visa sutartyje nurodyta kaina turėjo būti sumokėta sutarties sudarymo metu ir tuo metu, kai atsakovei buvo perduotas disponavimas automobiliu, t. y. jis buvo registruotas atsakovės vardu bei atiduoti automobilio dokumentai. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovė užsiima individualia veikla, dirba kirpėja.

Byloje pateiktos atsakovės deklaracijos patvirtina, kad ji gauna pajamų, todėl pagal deklaruotas pajamas tikėtina galėjo sumokėti sutartyje nurodytÄ sumÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. IeÅ¡kovas M. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2018 m. gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. Teismas netinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir be pagrindo sprendė, kad atsakovė yra sumokėjusi perkamo automobilio kainÄ .

Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog pinigai nėra sumokėti iki sutarties pasiraÅ¡ymo, be to, pirkėja turėjo pakankamai pajamų ir faktiÅ¡kai buvo pajėgi sumokėti reikiamÄ kainÄ bei pirkėjos paaiÅ¡kinimais, kad ji pinigus sumokėjo grynaisiais pinigais, kas reiÅ¡kia, kad teismas sprendimÄ grindė prielaidomis. 1.2. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atleisdamas atsakovę nuo pareigos įrodyti, kad ji kainÄ sumokėjo nors tokia pareiga pagal formuojamÄ teisminę praktikÄ tenka bÅ«tent skolininkui, ne kreditoriui (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-380/2009). Å iuo atveju atsakovė neįrodė, kad automobilio kainÄ sumokėjo. IeÅ¡kovo pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas po sandorio sudarymo dienos patvirtina, kad atsakovė tik žadėjo pinigus pervesti, kas paneigia jos parodymus, jog kainÄ už automobilį sumokėjo iki sutarties suraÅ¡ymo. 1.3. Teismas pažeidė materialines teisės normas, kadangi nepagrįstai sutapatino sutarties sudarymo ir sutarties vykdymo institutus ir padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad sutarties sudarymas, disponavimo automobiliu perdavimas, patvirtina ir kainos už jį sumokėjimÄ , t. y. taikė jokiame teisės akte nenumatytÄ prezumpcijÄ .

6. Atsakovė A. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti, Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 2.1. Teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių ir nepažeidė materialinės teisės normų. IeÅ¡kovas, teigdamas, kad Å¡alys buvo susitarė dėl kitokio mokėjimo nei nurodyta sutartyje, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti Å¡ias aplinkybes.

Tokios aplinkybės nėra įrodytos. Vienintelis raÅ¡ytinis įrodymas byloje – pirkimo – pardavimo sutartis, kuri sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.314 straipsnio nuostatomis, reiÅ¡kia, jog daikto kaina turėjo bÅ«ti sumokėta arba iki daikto perdavimo, arba perduodant daiktÄ atsakovei. 2.2. Apeliantas remiasi teismų praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės esmingai skiriasi nuo ginčo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl ja negali bÅ«ti vadovaujamasi.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respiblikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylÄ nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose.

8. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas teismo sprendimÄ skundžia dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis), netinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo (CPK 178 straipsnis) bei materialinės teisės netinkamo taikymo – parduodamo daikto kainos sumokėjimo (CK 6.314 straipsnis). Toliau teisėjų kolegija pasisakys dėl nurodytų apeliacinio skundo argumentų. Dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo 9. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovei perduotÄ automobilį, teigdamas, kad atsakovė nėra įvykdžiusi savo pareigos sumokėti sutartÄ automobilio kainÄ . IeÅ¡kovas tvirtino, kad Å¡alys žodžiu buvo susitarę, jog atsakovė už automobilį sutartÄ kainÄ sumokės vėliau. Tuo tarpu atsakovė tvirtino, kad automobilio kainÄ sumokėjo iki automobilio perregistravimo jos vardu.

10. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas M. B. 2017 m. liepos 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė A. B. jam nuosavybės teise priklausiusiÄ transporto priemonę AUDI Q7, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina – 9 500 Eur. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis buvo neperduotas ar buvo perduotas su neaptartais trÅ«kumais, automobiliu naudojosi ir naudojasi atsakovė, ji turi daiktÄ ir visus dokumentus, t. y. daiktas yra perduotas atsakovei. Tačiau ginčas kyla dėl atsakovės pareigos sumokėti sutartÄ automobilio kainÄ Ä¯vykdymo fakto.

11. Nagrinėjamu atveju byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas kyla iÅ¡ pirkimo – pardavimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo – pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). Vadovaujantis CK 6.314 straipsnio nuostatomis kai pirkėjas sutartimi nėra įpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti jÄ pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (minimo straipsnio 1 dalis). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar įstatymÄ perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (2 dalis). Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iÅ¡ karto sumokėti visÄ kainÄ (4 dalis).

12. Ginčo automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nenumačius kitokių sÄ lygų, laikytina, kad atsakovė visÄ sutartÄ kainÄ už automobilį turėjo sumokėti automobilio ir jo dokumentų perdavimo momentu.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas tvirtina, kad jam už automobilį nebuvo sumokėta, nors buvo tartasi, jog bus sumokėta vėliau, nei sudarytas pirkimo – pardavimo sutartis. Apeliantas kelia įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, nustatant kainos sumokėjimo faktÄ , klausimÄ .

14. Pažymėtina, kad sutarčiai sudaryti pakanka Å¡alių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta Å¡alių valios iÅ¡raiÅ¡ka yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikÅ¡mės valios iÅ¡raiÅ¡kos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui bÅ«dingas minimalus Å¡alių valios varžymas, todėl Å¡alys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formÄ , kuria iÅ¡reiÅ¡kia savo susitarimo turinį. Ä®statyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raÅ¡tu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma raÅ¡ytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73 straipsnis, 1.74 straipsnis), o sandoriai, kuriems įstatymai ar Å¡alių susitarimas nenustato raÅ¡ytinės formos, gali bÅ«ti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju Å¡alys sudarė standartinę rekomenduojamÄ raÅ¡ytinę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurios forma yra vieÅ¡ai prieinama internetinėje erdvėje. Sutartyje nėra tiesiogiai nurodytas pinigų sumokėjimo terminas ar faktas, todėl nėra įmanoma tiksliai nustatyti, kokiÄ konkrečiai atsiskaitymo datÄ Å¡alys buvo numatę sudarydami sutartį. Å alys, teigdamos, kad buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl mokėjimo termino atidėjimo, Å¡ias aplinkybes turi įrodyti (CPK 178 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad visi byloje esantys duomenys turi bÅ«ti vertinami kartu. AiÅ¡kinantis Å¡alių tarpusavio prievolinius teisinius santykius, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių paaiÅ¡kinimus, taip pat į kitus byloje esančius netiesioginius raÅ¡ytinius įrodymus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, susiklosčiusias aplinkybes bei Å¡alių argumentus, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovė neapmokėjo už perkamÄ automobilį sutarties sudarymo dienÄ . Byloje nėra pateikta įrodymų, jog Å¡alys susitarė, jog pinigai už parduodamÄ automobilį bus pervedami į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ . Automobilio pirkimo –pardavimo sutartyje transporto priemonės kaina nurodyta 9 500 Eur, jokių kitų sÄ lygų, susijusių su parduodamo daikto kaina, jos mokėjimo tvarka ar sumokėjimo faktu nėra nurodyta.

IeÅ¡kovo teiginiai, kad buvo žodinis susitarimas su atsakove dėl pinigų sumokėjimo ateityje maždaug per mėnesį, nepagrindžiami jokiais kitais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas nėra konkretus, nėra aiÅ¡ku, apie kokį konkrečiai automobilį kalbama, kodėl ieÅ¡kovas nurodo jam pervesti pinigus už atsakovės parduodamÄ automobilį, pokalbis vyksta praėjus trims dienoms po sutarties sudarymo, taigi, nėra aiÅ¡ki nei automobilio kaina nei jokios kitos sÄ lygos, susijusios su mokėjimu.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys byloje dėl automobilio kainos mokėjimo ir terminų savo pozicijas grindė tik savo paaiÅ¡kinimais, kurie iÅ¡ esmės skyrėsi, taip pat susiraÅ¡inėjimu, iÅ¡ kurio negalima spręsti nieko konkretaus apie buvusį Å¡alių susitarimÄ , Å¡ių paaiÅ¡kinimų nepagrindžiant kitais įrodymais, byloje yra pakankamas pagrindas vadovautis CK 6.314 straipsnio reguliavimu, kuris sudaro prielaidas vertinti, kad neįrodžius kitaip, atsakovė laikytina sumokėjusi perduodamÄ daikto kainÄ jo perdavimo momentu.

18. Aptariamų aplinkybių kontekste darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių argumentus, savo iÅ¡vadas padarė įvertinęs visų surinktų byloje įrodymų visetÄ pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (CPK 185 straipsniu), tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas (CK 6.314 straipsnį), todėl keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

19. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis (500 Eur) nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei A. S. (buvusi pavardė B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Nerijus Meilutis ArÅ«nas Rudzinskas