2024-12-04 Nr. AB-17631-3-61-3-01516-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-789-463/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01516-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“. Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti.

Aptaręs su asmens teise kreiptis į teismą teisminės gynybos susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas su 2024 m. vasario 18 d. pareiškimu kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnę (toliau – ir Prienų seniūnijos seniūnė) ir nurodė, jog „Važiuojant į greitosios pagalbos priėmimo skyrių, teko pravažiuoti (duomenys neskelbtini). Prie kelio ant žalios vejos yra sudėti akmenys, kurie trukdė man prasilenkti su priešpriešais atvažiuojančiu transportu, o užvažiavus ant kelkraščio vos nekliudžiau akmenų ir tuo pačiu vos nepažeidžiau savo automobilio. Ar turite duomenų, kas juos sudėjo? Ar jie sudėti teisėtai? Ar netrukdo eismui? Kas atsakingas už šios gatvės priežiūrą? Kada tikrinta minima gatvė? Ar nustatyta pažeidimų? Ar dėl to yra baustų asmenų? Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“.

Teismas pažymėjo, kad V. J. teigimu, Prienų seniūnijos seniūnė iki kreipimosi su skundu į teismą į pateiktą klausimą nesureagavo ir atsakymo į 2024 m. vasario 18 d. paklausime suformuluotą klausimą – „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“ – nepateikė, taip suvaržydama pareiškėjo teisę laiku bei tinkamai gauti informaciją. Atsakovas, pažeisdamas teisės normų reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) duomenų teismas nustatė, kad V. J. yra inicijavęs šešias administracines bylas dėl vilkinimo priimti administracinį aktą, t. y. atsakyti į jo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą:

1) administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024 2024 m. balandžio 10 d. 14.13 val. „Liteko“ VEP EPP (toliau – elektroninių ryšių priemonės) buvo pateiktas skundas, kuriame buvo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar turite duomenų, kas juos (akmenis) sudėjo?“;

2) administracinėje byloje Nr. eI2-8954-422/2024 2024 m. balandžio 12 d. 8.20 val. elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas skundas, kuriame buvo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar jie (akmenys) sudėti teisėtai?“ (teismo pirmininko pavaduotojo 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi šios dvi bylos buvo sujungtos);

3) administracinėje byloje Nr. eI2-9000-811/2024 2024 m. balandžio 12 d. 14.11 val. elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas skundas, kuriame buvo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kas atsakingas už šios gatvės priežiūrą?“;

4) administracinėje byloje eI2-9001-386/2024 2024 m. balandžio 12 d. 14.16 val. elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas skundas, kuriame buvo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kada tikrinta minima gatvė?“;

5) administracinėje byloje eI2-9015-342/2024 2024 m. balandžio 12 d. 20.14 val. elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas skundas, kuriame buvo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar nustatyta pažeidimų? Ar dėl to yra baustų asmenų?“; administracinėje byloje eI2-9034-583/2024 2024 m. balandžio 12 d. 20.21 val. elektroninių ryšių priemonėmis buvo pateiktas skundas, kuriame buvo prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“.

Iš pareiškėjo skundo reikalavimų teismas nustatė, kad V. J. į teismą kreipėsi, nurodydamas, jog jam nebuvo atsakyta į 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, kuriame buvo suformuluoti nurodyti klausimai, tačiau į teismą dėl atsakovo vilkinimo buvo kreipiamasi su atskirais skundais, reiškiant reikalavimus atsakyti į kiekvieną 2024 m. vasario 18 d. pareiškime suformuluotą klausimą atskiroje byloje.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracini teismas yra išaiškinęs, jog teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai ji iškeliama, t. y. priimamas pareiškėjo skundas.

Teismas nurodė, kad šia teismo nutartimi sprendžiant skundo priėmimo klausimą dėl 2024 m. vasario 18 d. pareiškėjo kreipimosi pareiškimu į atsakovą yra priimti nagrinėti skundai ir iškeltos šios administracinės bylos: Nr. eI2-8867-743/2024, Nr. eI2-8954-422/2024, Nr. eI2-9000-811/2024 bei Nr. eI2-9001-386/2024.

Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog kiekvienoje byloje yra reiškiamas reikalavimas atsakyti į kiekvieną klausimą atskirai, tačiau skundo pagrindas ir dalykas visose inicijuojamose bylose yra tas pats – vilkinimas atsakyti į 2024 m. vasario 18 d. prašyme suformuluotus klausimus. Pareiškėjas, inicijuodamas nurodytus teisminius procesus, pareiškė reikalavimą dėl vilkinimo priimti administracinį aktą pagal jo 2024 m. vasario 18 d. paklausimą ir šiose bylose yra sprendžiamas ginčas visa apimtimi dėl keliamų klausimų, taip pat ir dėl šiame skunde reiškiamo skundo reikalavimo, kuriame prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą, pagrįstumo. Teismas akcentavo, kad priešingu atveju, ginčą skaidant į atskirus procesus pagal suformuluotus klausimus, yra pakankamas pagrindas vertinti, ar nėra piktnaudžiaujama administraciniu procesu.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad, nagrinėjamu atveju sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą dėl vilkinimo atsakyti į 2024 m. vasario 18 d. prašyme suformuluotus klausimus, yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos neigiamos prielaidos kreiptis į teismą, t. y. teismo žinioje yra administracinės bylos dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo V. J. skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad argumentai dėl V. J. keliamo teisėjo šališkumo klausimo buvo pateikti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartyje, pažymint, jog vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė apie bendras su teisėju studijas, vykusias prieš kelis dešimtmečius, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis su 2024 m. vasario 18 d. paklausimu kreipėsi į Prienų seniūnijos seniūnę J. A. (duomenys neskelbtini) sudėtų akmenų. Šiame paklausime jis inter alia (be kita ko) klausė: „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“. Pareiškėjas skundą pasirašė elektroniniu parašu ir adoc failą iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) išsiuntė į elektroninį paštą adresu: prienu_seniunija@prienai.lt bei prašė atsiųsti informaciją apie priimtus dokumentus, tačiau atsakymo į pateiktą klausimą negavo. V. J. nuomone, atsakovas, nepateikdamas jokio atsakymo (sprendimo) į prašymą, varžo jo teisę laiku ir tinkamai gauti informaciją. Atsakovas, pažeisdamas teisės normose įtvirtintus reikalavimus, vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Aptaręs pagrindinius skundžiamos teismo nutarties motyvus, pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-565-629/2023 pažymėjo, jog teismas skundo priėmimo stadijoje turi vertinti tik formalią skundo atitiktį reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nespręsti dėl pareikštų skundo reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo. V. J. akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktas vertinimas nėra nieko pagrįstas, kadangi ginčijamas aktas pasekmes pareiškėjui sukelia, tačiau tai galima nustatyti nagrinėjant bylą iš esmės ir ginčijant atsakymo (sprendimo) pagrįstumą, o ne neatsakymą iš viso.

V. J. nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiškas bylas, konstatavo, kad, pagal dispozityvumo principą, administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialųjį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, atsisakydamas priimti V. J. skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių. Taigi, sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra būtina išsiaiškinti, ar reiškiamas naujas pareiškėjo prašymas yra tapatus nagrinėjamam kitoje byloje.

V. J. pažymi, kad yra akivaizdu, jog jo pateiktų skundų dalykai yra atskiri ir nors teismo nurodytose administracinėse bylose pareiškėjo reikalavimai yra kildinami iš to paties paklausimo, tačiau pateikti skundai neturėtų būti laikomi tapačiais Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatų prasme, o skundžiamos nutarties išvada, kad V. J. skundo reikalavimai yra tapatūs kitose administracinėse bylose nagrinėjamo skundo reikalavimams, nėra pagrįsta.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-604-629/2021 nurodė, jog remdamasi sisteminiu Administracinių bylų teisenos įstatymo normų aiškinimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo žinioje administracinė byla gali būti tik po to, kai priimamas pareiškėjo skundas. Kai yra sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, byla dar nėra iškelta; teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju priimant 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį, nebuvo Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos neigiamos prielaidos kreiptis į teismą ir pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dalies, remdamasis nurodyta teisės norma. V. J. pažymi, kad administracinėje byloje Nr. eI-8867-743/2024 dar nėra išspręstas priimtinumo klausimas, todėl laikoma, kad byla dar nėra iškelta ir skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta.

Pareiškėjas nurodo, kad analogiškoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-346-968-2024 konstatavo, jog teisėjų kolegija laiko nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvadą dėl bylų tapatumo; vien tai, kad klausimai, kuriuos pareiškėjas pateikė atsakovui, yra išdėstyti tame pačiame 2024 m. vasario 18 d. paklausime, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ginčo dalykas ir pagrindas nagrinėjamoje byloje, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti Prienų seniūnijos seniūnę J. A. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Kada tikrinta minima gatvė?“ ir administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024, kurioje pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą „Ar turite duomenų, kas juos (akmenis) sudėjo?“ yra tapatūs. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsisakymas priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu yra nepagrįstas ir dėl to, kad skundo dalykas bei pagrindas nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI2-8867-743/2024 nėra tapatūs. Apibendrinusi išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose nurodytais pagrindais. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir skundo priėmimo klausimas buvo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

V. J. pažymi, kad nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-348-815/2024 nurodė, jog vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė apie bendras su teisėju studijas, vykusias prieš kelis dešimtmečius, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti teismo nešališkumu ir todėl R. A. nusišalinti nereikėjo, tačiau pareiškėjas mano priešingai, kad jo paties ar jo, kaip advokato, atstovaujamos bylose R. A. priimti tendencingi ir neobjektyvūs sprendimai rodo, jog jam yra keršijama už vykusius konfliktus. Tai patvirtina ir faktas, kad R. A. yra jau nusišalinęs nuo pareiškėjo bylos sprendimo administracinėje byloje Nr. eI2-8799-583/2024, kur šis teigė, kad „Šiuo atveju netgi nustačius, kad pagal subjektyvųjį ir objektyvųjį testą nėra pagrindo abejoti mano, kaip teisėjo nešališkumu, tačiau įvertinus tai, kad analogiškoje teisinėje situacijoje kitas bendramokslis (mano ir pareiškėjo kursiokas) nusišalino nuo pareiškėjo bylos nagrinėjimo bei siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl teismo nešališkumo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nusišalinu nuo administracinės bylos nagrinėjimo“. V. J. atkreipia dėmesį, kad visos minėto teisėjo priimtos nutartys, susijusios su pareiškėju ar jo atstovavimu kitose bylose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikintos. V. J. nuomone, galima pagrįstai konstatuoti minėto teisėjo šališkumą ir / ar nekompetenciją. R. A. taip pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, kurioje yra įtvirtinta, jog teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai yra suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu, bei 5 dalį, kurioje yra nustatyta, kad, jeigu yra šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, jog jie nusišalina. Pareiškėjas pažymi, kad teisėjas nenusišalino, nors tai privalėjo padaryti, ir sprendė jo pateikto skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo V. J. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi jus ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – Administracinių bylų teisenos įstatyme) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Administracinių bylų teisenos įstatymo normą, akcentavo, kad skundai gali būti pripažinti tapačiais tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-425-438/2021, 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-568-815/2021, 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024).

Bylos iškėlimas teisme sukelia lis pendens (laukianti byla) teisinius padarinius – pareiškėjas praranda teisę pareikšti tapatų skundą kitam teismui, o kitas teismas negali nagrinėti tapačios bylos, kuri jau yra iškelta ir nagrinėjama teisme. Lis pendens yra neigiama teisės kreiptis į teismą prielaida, neleidžianti nagrinėti teisme tapačios bylos, jeigu ją jau nagrinėja kitas teismas. Ši taisyklė yra susijusi su teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galia, teismo sprendimo privalomumo principu, tačiau ji yra taikoma tik tuomet, kai viename teisme jau yra iškelta byla, o kitas teismas sprendžia analogiškos bylos iškėlimo klausimą ar nagrinėja analogišką bylą ir nustato kitos tapačios bylos nagrinėjimo teisme faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-992-756/2017, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-77-520/2023, 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, buvo nustatyta, jog Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-8867-743/2024 (buvo sujungtos dvi bylos) pagal pareiškėjo skundus atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijos Prienų seniūnijos seniūnei, kuriuose prašoma įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimus: „Ar turite duomenų, kas juos (akmenis) sudėjo?“ ir „Ar jie (akmenys) sudėti teisėtai?“. Taip pat Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjamos dar dvi administracinės bylos Nr. eI2-9000-811/2024 ir Nr. eI2-9001-386/2024, kuriuose pateiktuose skunduose V. J. prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkančius atsakymus į klausimą „Kas atsakingas už šios gatvės priežiūrą?“ bei klausimą „Kada tikrinta minima gatvė?“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. pareiškimą bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą į klausimą: „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“. V. J. skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas su 2024 m. vasario 18 d. paklausimu kreipėsi į Prienų seniūnijos seniūnę dėl (duomenys neskelbtini) prie kelio ant žalios vejos sudėtų akmenų. Pareiškėjas minėtame paklausime, be kita ko, kėlė klausimą „Ar ne tikslingiau čia būtų sudėti bordiūrus?“.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad tiek nurodytose, tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje V. J. į teismą kreipėsi dėl Prienų seniūnijos seniūnės vilkinimo atlikti veiksmus. Pareiškėjo skundo argumentai patvirtina, kad būtent vilkinimas priimti sprendimą dėl paklausimo sudaro tiek šios, tiek administracinių bylų eI2-8867-743/2024, Nr. eI2-9000-811/2024 ir Nr. eI2-9001-386/2024 esmę. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl vilkinimo atlikti veiksmus nėra segmentuojamas ar skaidomas į atskirus elementus.

Įvertinusi administracinėse bylose Nr. eI2-8867-743/2024, Nr. eI2-9000-811/2024 ir Nr. eI2-9001-386/2024 priimtus nagrinėti V. J. skundo reikalavimus bei nagrinėjamoje byloje suformuluotą pareiškėjo skundo reikalavimą, V. J. skunde ir atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tiek šio skundo, tiek teisme jau iškeltose bylose nagrinėjamų skundų dalykas ir pagrindas yra tie patys – vilkinimas atsakyti į pareiškėjo 2024 m. vasario 18 d. paklausimą, ginčo šalys yra tos pačios. Teisėjų kolegijos nuomone, V. J. ginčo reikalavimais siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių – kad būtų išnagrinėtas jo 2024 m. vasario 18 d. paklausimas bei pateiktas teisės aktų reikalavimus atitinkantis sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) prie kelio ant žalios vejos sudėtų akmenų, kuriame būtų atsakyta į visus paklausime nurodytus klausimus. Aplinkybė, kad pareiškėjo skundų reikalavimų formuluotės lingvistiškai skiriasi, nesuteikia pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje ir nurodytose administracinėse bylose ginčas kilo ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu, kadangi turi būti vertinamas paties skundo dalyko, o ne atskirų paklausime užduotų klausimų tapatumas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas konstatuoti, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o pirmosios instancijos teismo padaryta atitinkama išvada yra teisėta bei pagrįsta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo V. J. skundo priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tinkamai įvertino jo keliamų ginčų pobūdį bei jų tapatumą, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Atsižvelgus į tai, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o V. J. atskirasis skundas atmetamas.

Pateikdama argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nusišalinti nuo jo skundo priėmimo klausimo sprendimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais yra būtina vadovautis ne tik žemesnės instancijos teismams, bet ir pačiam šiam teismui, ypač jeigu tie išaiškinimai buvo pateikti toje pačioje byloje.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėdama šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2024 m. balandžio 15 d. priimtos nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2024 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-348-815/2024 pažymėjo, jog vien V. J. nurodyta aplinkybė apie bendras su teisėju studijas, vykusias prieš kelis dešimtmečius, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti teismo nešališkumu. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo kvestionuoti šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo toje pačioje byloje padarytą išvadą, o papildomai pareiškėjo nurodytos aplinkybės, t. y. teisėjo nusišalinimas kitoje V. J. inicijuotoje byloje, kerštavimas pareiškėjui ir teisėjo nekompetencija, grindžiama jo priimtų procesinių sprendimų naikinimu, pagrindo daryti kitokią išvadą, nei buvo anksčiau padaryta apeliacinės instancijos teismo, nesuponuoja. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nusišalinti nuo V. J. skundo priėmimo klausimo sprendimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė