Legislator Case Law & Legislation
2016-07-18 Nr. AB-14689-3-63-3-00564-2015-8 AI generated

2016-07-18 Nr. AB-14689-3-63-3-00564-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-07-18 Nr. AB-14689-3-63-3-00564-2015-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. A-1593-525/2016 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00564-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2 (S) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei O.

Legislator headnote

AI generated

2016-07-18 Nr. AB-14689-3-63-3-00564-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1593-525/2016 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00564-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos

18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei O.

B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau ir – KRATC) su prašymu (b. l. 3) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama priteisti iš atsakovės O. B. 28,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Prašymą grindė tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Paaiškino, kad ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo, į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono

atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės O. B. pareiškėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo

centrui 16,14 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio

31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2

punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos

nuostatus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už

komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų

surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri

apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014

m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė

klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, ABTĮ 13 straipsnis). Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos,

konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis

asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus,

suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 punktas).

Tais atvejais, kai vietinė rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 punktas).

Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 23-29 punktai). Remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (b. l.

5) teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Su atsakove nepasirašyta nuomos sutartis. Pateiktas rašytinis įrodymas – 2004 m. lapkričio

26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriaus raštas (b. l. 7) patvirtina, jog atsakovė buvo kviečiama pasirašyti nuomos sutartį. Pagal bylos duomenis atsakovė bute buvo deklaravusi gyvenamąją vietą (b. l. 8). 2011 m. gegužės 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių atsakovė buvo iškeldinta iš gyvenamosios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 11). Byloje pateiktas iškeldinimo protokolas (b. l. 9-10), patvirtinantis atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų faktą. Nors nuomos sutartis tarp savivaldybės ir atsakovės nebuvo sudaryta ir įregistruota viešajame registre, tačiau aptartos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė ginčo laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti ginčo rinkliavą. Nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės

– komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektui nepriklausomai nuo jo teisinio valdymo pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, neturi reikšmės aplinkybės, jog nuomos sutartis buvo neįregistruota viešajame registre, priimtas sprendimas dėl iškeldinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015).

Iš pareiškėjos 2015 m. gegužės 14 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-1153 bei pakartotinio mokėjimo pranešimo (b. l. 4, 12) teismas nustatė, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovė nesumokėjo 28,07 Eur. Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra. Teismas nurodė, kad pareiškėja teikiamu prašymu iš atsakovės prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (žr.: nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012;

Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos.

Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Įvertinęs cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis. Teismas nurodė, kad šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pažymėta, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d.,

20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Atsižvelgęs į minėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. 2015 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015). Todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 21 d. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1153 duomenimis, teismas nurodė, kad už 2008 m. liepos

1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį įsiskolinimo suma sudaro 11,93 Eur (4,08 + 7,85) vietinės rinkliavos ir konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 straipsnis). Pagal CK

6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. yra nesumokėjusi 16,14 Eur (28,07 - 11,93) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjai.

III.

Pareiškėja KRATC pateikė apeliacinį skundą (b. l. 30-31), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti toje dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kitą sprendimo dalį paliekant galioti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, iš dalies tenkindamas prašymą, nesivadovavo tinkamomis teisės normomis, tuo pažeisdamas materialines teisės normas, turinčias reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Konkrečiai teismas neteisingai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio

1 dalimi. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama už einamuosius kalendorinius metus ir apie apskaičiuotą rinkliavą mokėtojas informuojamas pranešimu (Nuostatų 13,

23 punktai). Kreipimosi į teismą dieną pareiškėja naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismas dėl atitinkamais metais (už 2008 metus vietinė rinkliava apskaičiuota 2008 metais, atitinkamai už 2009 metus – 2009 metais ir t. t.) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Akcentuoja, kad į teimą pareiškėja kreipiasi tikslu priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą. Tad šios bylos apimtyje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, kad pareiškėjai gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis analogiškoje byloje (2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015) vietinės rinkliavos priteisimui senaties termino netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo. Pareiškėja KRATC į teismą kreipėsi prašydama priteisti iš atsakovės O. B. 28,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. už butą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriuo atsakovė minėtu laikotarpiu naudojosi. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies – pareiškėjos naudai iš atsakovės priteisė 16,14 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., likusioje dalyje prašymą dėl vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atmetė.

Apeliacinį skundą pateikusi pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti toje dalyje, kurioje atmestas prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Apeliacinį skundą pareiškėja iš esmės motyvuoja netinkamu materialinės teisės taikymu, teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjos reikalavimui taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą penkerių metų senaties terminą. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr. pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Tad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi tokios praktikos analogiškose bylose (žr., pvz., 2015 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2015; 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje. byloje Nr. A-1056-602/2015; 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1712-442/2015; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-765-556/2016; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2236-575/2016; 2016 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1186-662/2016; 2016 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1178-756/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1832-624/2016; 2016 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-895-556/2016; 2016 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-602/2016 ir kt.).

O pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo aktualios ir vyraujančiuos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, remtis pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. gegužės 21 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Vadinasi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjos naudai vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2008 ir 2009 metus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė