5151d17b-6d94-4b2b-b9de-8422f2b86bc2 · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-162-312/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00050-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties,

n u s t a t ė :

I. Bylos aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25910-2021 (toliau – ir Nutarimas) L. V. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ dėl to, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 9, 101, 106 ir 119 punktų reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pradėjusi važiuoti kliudė iÅ¡ deÅ¡inės esantį motociklÄ â€žTriumph“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jai paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi L. V. skundÄ tenkino iÅ¡ dalies ir pakeitė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25910-2021 panaikinant dalį, kurioje L. V. pripažinta kalta dėl Kelių eismo taisyklių 106 ir 119 punktų pažeidimo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniu skundu L. V. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį, priimtÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. II-148-716/2022 ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

3.1. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ir aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes. Skunde nurodoma, kad L. V. 2021 m. rugsėjo 28 d. automobiliu „Toyota RAV“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iÅ¡ kiemo keliu į pagrindinę (duomenys neskelbtini), kurioje galima sukti tik į deÅ¡inę. Vairuojant ji įsitikino, kad kliūčių ir transporto priemonių kelyje nėra. Privažiuojant prie pagrindinio kelio, jai judant vienos juostos keliu, dideliu greičiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės jÄ aplenkė motociklas „Triumph“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Netikėtai stabdant, motociklininkas jai užkirto keliÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Dėl Å¡io netikėto manevro dvi transporto priemonės susidÅ«rė. Apeliantės teigimu, motociklininkas aiÅ¡kiai matė jos automobilį, kuris nebuvo iki galo baigęs manevro. Anot apeliantės, R. K. nesilaikė kelių eismo taisyklių 125 punkto, nes jis, nesilaikydamas atstumo nuo prieÅ¡ais važiuojančio automobilio, manevruodamas lenkė viena ta pačia juosta iÅ¡ deÅ¡inės važiuojantį apeliantės automobilį. Skunde taip pat teigiama, kad motociklininko R. K. veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip ANK 420 straipsnio, draudžiančio pavojingÄ ir chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , pažeidimas.

3.2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai neanalizavo eismo įvykių dalyvių pateiktų paaiÅ¡kinimų ir kitų eismo įvykio aplinkybių. Apeliantė pažymi, kad jos paaiÅ¡kinimai, kad jÄ motociklininkas lenkė iÅ¡ deÅ¡inės pusės užkirsdamas keliÄ , buvo nuoseklÅ«s nuo pat pradžios. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Tuo tarpu, R. K. paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s ir neatitinka eismo įvykio faktinių aplinkybių. 2021 m. rugsėjo 28 d. paaiÅ¡kinime jis nurodė, kad vairuodamas motociklÄ iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ namo kiemo sustojo praleisti automobilius, važiuojančius (duomenys neskelbtini), ruošėsi sukti į deÅ¡inę, o jam iÅ¡ kairės pusės atvažiavo automobilis „Toyota“, automobilio vairuotoja jo nepastebėjo, nes žiÅ«rėjo į kairę pusę. Automobilio vairuotoja teigia, kad motociklininkas jÄ apvažiavo iÅ¡ deÅ¡inės, tačiau jis nurodė, kad tarp maÅ¡inos ir Å¡aligatvio net nebuvo vietos. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog eismo įvykių eiga sutampa su apeliantės paaiÅ¡kinimais. Apeliantė pažymi, R. K. elgesys teisme buvo įtartinas, nes jis nepagrįstai atsisakė duoti parodymus. Dėl Å¡ių priežasčių apeliantė mano, kad R. K. parodymai ir paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio aplinkybių turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Skunde pažymi ir tai, kad nustatant įvykio aplinkybes, teismas rėmėsi E. T. tarnybiniu praneÅ¡imu, nors Å¡is pareigÅ«nas paties įvykio nematė, tik užfiksavo jo padarinius.

3.3. Skunde nurodoma, kad L. V. pateikė balso įraÅ¡Ä , kuris patvirtina, kad R. K. elgesys vairuojant motociklÄ buvo eismo įvykio priežastimi. Balso įraÅ¡e užfiksuota, kaip motociklo vairuotojas R. K. L. V. pasakė, kad „mane nubaus už lenkimÄ , o jus nubaus už užvažiavimÄ ant manęs“. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad tokia R. K. iÅ¡sakyta pozicija nėra kaltės prisipažinimas dėl eismo įvykio, o tik pripažįstamas netinkamas jo elgesys dėl automobilio apvažiavimo. Apeliantės teigimu, R. K. veiksmai apvažiuojant jos automobilį buvo eismo įvykio priežastimi, kadangi prieÅ¡ingu atveju ji nebÅ«tų susidÅ«rusi su motociklu. Taigi, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad neatsargus R. K. važiavimas aplenkiant jos automobilį nesukėlė eismo įvykio, o Å¡iuos teiginius patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kad R. K. motociklas užkirto keliÄ automobiliui ir tapo eismo įvykio priežastimi.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas praÅ¡o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 15 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25910-2021 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistus ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, apylinkės teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, iÅ¡analizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikÅ¡mės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , konstatuodamas, kad L. V. yra kalta ir privalo atsakyti dėl sukeltų padarinių, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ nutartį pagrindo nėra. Tai, kad apeliantė nesutinka su Institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir iÅ¡vadomis, pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad Institucijos ir teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turtinio matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčija kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo.

5. Nagrinėjamu atveju, skunde kritikuojama teismo nutartis, kuria konstatuota, jog L. V. padarė jai inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Å ioje normoje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytuosius. ANK 417 straipsnio 7 dalis yra blanketinė norma, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi bÅ«ti nurodomas konkretus Kelių eismo taisyklių punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi L. V. yra pripažinta padariusi Kelių eismo taisyklių 9 bei 101 punktų pažeidimus. Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktÄ , eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

7. Patikrinęs Å¡ios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs L. V. skundÄ dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties iÅ¡vados yra motyvuotos ir pagrįstos nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę.

8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais, kad Institucija, priimdama sprendimÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl L. V. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , nes byloje surinkti duomenys paneigia apeliantės tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

9. Visų pirma, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė ir aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes. Skunde nurodoma, kad L. V. automobiliu važiavo iÅ¡ kiemo keliu į pagrindinę (duomenys neskelbtini), kurioje galima sukti tik į deÅ¡inę. Vairuojant ji įsitikino, kad kliūčių ir transporto priemonių kelyje nėra, tačiau privažiuojant prie pagrindinio kelio, iÅ¡ deÅ¡inės pusės dideliu greičiu jÄ aplenkė motociklas, kuris netikėtai stabdydamas užkirto jai keliÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės. Dėl Å¡io netikėto manevro dvi transporto priemonės susidÅ«rė.

Apeliantės teigimu, motociklininkas aiÅ¡kiai matė jos automobilį, kuris nebuvo iki galo baigęs manevro, tokiu bÅ«du R. K. nesilaikė kelių eismo taisyklių 125 punkto, nes jis nesilaikydamas atstumo nuo prieÅ¡ais važiuojančio automobilio, manevruodamas lenkė viena ta pačia juosta iÅ¡ deÅ¡inės važiuojantį apeliantės automobilį. Å ie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Kelių eismo taisyklių 3.9 punktÄ , lenkimo manevru pripažįstamas vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta, todėl apeliaciniame skunde netikslingai vartojamas lenkimo terminas.

Kelių eismo taisyklių 125 punkte numatytas draudimas transporto priemonėms (iÅ¡skyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iÅ¡ deÅ¡inės (iÅ¡skyrus leistinÄ sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimÄ iÅ¡ deÅ¡inės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iÅ¡ kairės. Atsižvelgiant į tai, kad motociklo vairuotojas R.

K. L. V. automobilį apvažiavo ne kelkraÅ¡tyje, lėtėjimo ar greitėjimo juostoje, jis minėto Kelių eismo taisyklių punkte nurodyto draudimo nepažeidė. Nors motociklo vairuotojas ir nesilaikė rekomendacijos ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančiÄ transporto priemonę apvažiuoti iÅ¡ kairės pusės, vis tik tokios rekomendacijos nesilaikymas nelaikytinas Kelių eismo taisyklių pažeidimu.

10. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad motociklininko R. K. veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip ANK 420 straipsnio, draudžiančio pavojingÄ ir chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ , pažeidimas. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavojingas ir chuliganiÅ¡kas vairavimas gali pasireikÅ¡ti keliais alternatyviais veiksmais: transporto priemonių vairavimu vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimu vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimu neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingÄ situacijÄ sukėlusiu (t. y. privertusiu kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimu, tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlusiu įvažiavimu į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi, kaip matyti, Å¡ie alternatyvÅ«s veiksmai visada yra susiję su Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, jog, kaip minėta, motociklo vairuotojas Kelių eismo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų nepažeidė, nėra pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnį.

11. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad R. K. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi jo paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, be to, jis nepagrįstai atsisakė duoti parodymus teisme. Å iuo atveju pritartina skunde iÅ¡dėstytiems teiginiams, jog tokios situacijos, kai vairuotojų paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio iÅ¡ esmės skiriasi, turi bÅ«ti vertinamos atidžiai ir kritiÅ¡kai. Vis tik, atkreiptinas dėmesys, jog skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas rėmėsi ne kurio nors vieno vairuotojo paaiÅ¡kinimais, o byloje surinktų duomenų visuma.

IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas eismo įvykio priežastingumÄ nustatė įvertinęs objektyvų įrodymÄ â€“ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame užfiksuota, kaip baltos spalvos automobilis „Toyota“ iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo link (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę riedėjo nedideliu greičiu, kai jį iÅ¡ deÅ¡inės pusės tiesia trajektorija nesaugiu greičiu apvažiavo motociklas (vaizdo įraÅ¡as iki 4 sekundes), tada motociklininkas visiÅ¡kai sustojo ties (duomenys neskelbtini), o automobilis „Toyota“, didindamas greitį ir sukdamas į deÅ¡inę, užvažiavo ant motociklo ir įvyko transporto priemonių susidÅ«rimas (vaizdo įraÅ¡o 6 sekundė).

Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir duomenų apie eismo įvykį protokolas ir jame užfiksuoti motociklui padaryti apgadinimai. Nors apeliantė pažymėjo, kad nustatant įvykio aplinkybes, teismas rėmėsi ir paties eismo įvykio nemačiusio vyriausiojo patrulio E. T. tarnybiniu praneÅ¡imu, vis tik minėtame pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota svarbi informacija, susijusi su eismo įvykio dalyvių pirminiais paaiÅ¡kinimais dėl eismo įvykio aplinkybių. Aptartų duomenų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog L.

V. prieÅ¡ sukdama į deÅ¡inę pusę (duomenys neskelbtini), buvo neatsargi ir neįsitikino, kad sukti yra saugu, nepraleido prieÅ¡ jos automobilį privažiavusio motociklo, kas ir lėmė transporto priemonių susidÅ«rimÄ . Taigi, faktinės bylos aplinkybės dėl eismo įvykio sÄ lygų ir priežastingumo nustatytos tinkamai ir objektyviai įvertinus byloje esančių duomenų visumÄ .

12. Kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. V. teismui pateiktas balso įraÅ¡as patvirtina, jog eismo įvykį sukėlė motociklÄ vairavęs R. K.. Su Å¡iais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. L. V. iÅ¡ karto po įvykio įraÅ¡ytame balso įraÅ¡e užfiksuota, kaip motociklo vairuotojas R. K. L. V. pasakė, kad „mane nubaus už lenkimÄ , o jus nubaus už užvažiavimÄ ant manęs“ (balso įraÅ¡as nuo 45 sekundės iki 50 sekundės). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia R. K. iÅ¡sakyta pozicija negali bÅ«ti laikoma jo kaltės dėl eismo įvykio prisipažinimu, jis tik pripažino savo netinkamÄ elgesį dėl automobilio apvažiavimo. Å iuo atveju pritartina apylinkės teismo vertinimui, jog tokie R. K. iÅ¡sakyti žodžiai savaime nereiÅ¡kia jo prisipažinimo dėl eismo įvykio sukėlimo. Nors jis ir manė, kad neleistinai lenkė automobilio vairuotojÄ , vis tik kalta dėl transporto priemonių susidÅ«rimo laikė automobilio vairuotojÄ , kadangi nurodė, kad ji bus nubausta už užvažiavimÄ ant jo.

13. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl L. V. kaltės. Pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad jos veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Pažeidimo faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje surinktais įrodymais, kurių patikimumas ir teisingumas patikrintas nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teisme. Apylinkės teismas nurodė ir iÅ¡vardijo visus L. V. kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo įrodytumui reikÅ¡mės turinčius duomenis, juos iÅ¡analizavo, atliko objektyvų bei iÅ¡samų jų vertinimÄ ir argumentavo savo sprendimÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė