514d9019-e8f3-4a23-8922-308aa634ed07 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                       Civilinė byla Nr. e2A-149-267/2018                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00179-2017-1                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.;3.3.1.20.; (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 22 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,           teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

I. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2017 m. spalio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-462-959/2017 pagal ieÅ¡kovų A. D. ir D. D. ieÅ¡kinį atsakovei R. I. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, V. L., S. D.. Teisėjų kolegija           n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. D. ir D. D. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti 10,8000 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausančio nuosavybės teise ieÅ¡kovams A. D. ir D. D. pagal 2014-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-5756, ribas pagal matininkės G. V. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , joje esančiame 2016-02-12 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. Ak-16-11 nustatytas ribas bei pagal 2016 m. birželio 21 d.

žemės sklypo plane M 1:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė R. I. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovų reikalaujamÄ ribos nustatymÄ atsakovės sklypas pasislinktų į upelio pusę, dėl to Å«kininkauti nenaudingos ir nepriskirtinos ariamai žemei plotas atsakovės žemės sklype padidėtų nuo 0,15 ha iki 1,700 ha, t. y. atsakovės žemės sklypo dalis, sudaranti 1,5500 ha ploto, bÅ«tų pabloginta, o ieÅ¡kovų žemės sklypo dalis atitinkamai bÅ«tų pagerinta atsakovės sÄ skaita.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyas prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

4. Trečiasis asmuo V. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmeti.

5. Trečiasis asmuo S. D. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2017 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė 10,8000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. 47/19100, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio nuosavybės teise ieškovams A.

D. ir D. D. pagal 2014-12-29 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-5756, ribas pagal matininkės G. V. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastrinių matavimų bylÄ , joje esančiame 2016-02-12 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. Ak-16-11 nustatytas ribas bei pagal 2016 m. birželio 21 d. žemės sklypo plane M 1:5000 įvardytas koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94. Priteisė iÅ¡ atsakovės R. I. ieÅ¡kovams A. D. ir D. D. kiekvienam po 741,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Teismas rėmėsi CK 4.45 straipsniu, kuris reikalauja ribos neaiÅ¡kumus paÅ¡alinti atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Pažymėjo, kad byloje yra du atsakovės žemės sklypo Nr. 96-2 abrisai – pirmasis abrisas (toliau – pirmasis abrisas), sudarytas apie 1993 m., ir trečiojo asmens S. D. (buv. K.) 2001-05-31 abrisas (toliau – antrasis abrisas), parengtas ženklinant šį žemės sklypÄ natÅ«roje pagal atsakovės praÅ¡ymÄ ir suderintas su atsakove, tai patvirtina antrajame abrise esantis jos paraÅ¡as.

Teismas pažymėjo, kad abejuose abrisuose nurodyti skirtingi atsakovės sklypo Nr. 96-2 Å¡iaurinės ribos ilgiai. Palyginus matininkės G. V. ir UAB „Geolinas“ matininko L. V. parengtus Å¡alių žemės sklypų planus, nustatytas sklypų persidengimas, kurio plotas – 1,55 ha, todėl teismas konstatavo, jog Å¡alių žemės sklypų bendra riba yra neaiÅ¡ki. Å alių užsakyti kadastriniai matavimai nesutampa, juos atliekant buvo vadovaujamasi skirtingais dokumentais, todėl tai, kuriuo abrisu bÅ«tina vadovautis nustatant sklypo ribas, teismas įvardijo kaip pagrindinį Å¡alių ginčo objektÄ Å¡ioje byloje.

8. Teismas sprendė, kad nustatant Å¡alių žemės sklypų bendros ribos posÅ«kio taÅ¡kų koordinates, bÅ«tina vadovautis ne pirmuoju, o antruoju abrisu, matininkės G. V. sudarytame ieÅ¡kovų žemės sklypo plane nurodytos Å¡alių žemės sklypo bendros ribos koordinatės nustatytos teisingai. Taigi, teismas teisingu pripažino bÅ«tent antrÄ jį abrisÄ ir skundžiamame sprendime nurodė tokios pozicijos faktinius bei teisinius argumentus ir motyvus, vadovavosi byloje Å¡alių pateiktais ir teismo iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais:

Å¡alių paaiÅ¡kinimais, oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais (dokumentais), kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojo parodymais, rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai     9. Apeliaciniu skundu atsakovė R. I. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

          9.

1. Atsakovė 6 metais ir trimis mėnesiais anksčiau pradėjo valdyti žemės sklypÄ , kurio ribÄ ginčija ieÅ¡kovai, todėl teismas turėjo pasisakyti, kodėl 2001-05-28 atliktÄ Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierės S. D. (K.) parengtÄ ieÅ¡kovų žemės sklypo planÄ pripažino teisingu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atliekant žemės sklypo S. D. paženklinimÄ nebuvo kviečiama atsakovė R. I., kaip gretimo žemės sklypo, su kuriuo ribojasi ženklinamas sklypas, savininkė.

Sprendžiant ginÄÄ atsakovė prašė vadovautis Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu ir Kriukų preliminariu projektu, kaip pirminiais Å¡altiniais, jų duomenis vertinant kaip pradinius atskaitos taÅ¡kus, tačiau teismas priimdamas sprendimÄ Å¡iuos įrodymus ignoravo ir dėl jų apskritai nepasisakė. Apeliantės nuomone, S. D. (K.) savavaliÅ¡kai pakeitė atsakovės R. I. žemės sklypo konfigÅ«racijÄ ir dislokacijÄ , pastumdama jos sklypo ribas į vakarų pusę, link upelio (griovio), todėl teismas privalėjo įvertinti Å¡iÄ aplinkybę ir dėl to pasisakyti.

Teismas nenurodė, kuo remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad neva atsakovės žemės sklypas pagal pirminį abrisÄ buvo didesnis negu atsakovei buvo skirta. Be to, teismas netenkino apeliantės praÅ¡ymo iÅ¡kviesti į teismo posėdį ir apklausti S. D..         9.2. Teismas rėmėsi ieÅ¡kovų užsakymu matininkės G. V. parengta ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, nors Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos JoniÅ¡kio skyrius surašė 2016-08-03 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktÄ , kuriuo kadastrinių matavimų byla buvo nevertinta, todėl teismas neturėjo remtis neteisingai parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenimis.

Apeliantės nuomone, analogiÅ¡kai teismas sprendime negalėjo remtis ir atsakovės užsakymu UAB „Geolinas“ matininko L. V. parengta kadastrinių matavimų byla. Atsižvelgiant į tai, teismas privalėjo skirti kadastrinių matavimų ekspertizę, kuriÄ atlikus bÅ«tų nustatyta, kurie iÅ¡ Å¡alių pateiktų abrisų ir planų atitinka Kriukų preliminarinio projekto planÄ ir Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projektÄ .         9.3. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad, matuojant atsakovės žemės sklypÄ Nr. 96-2 pagal pirmÄ jį abrisÄ ir 1997 m.

LaikinÄ Å¾emės sklypo planÄ , susidaro 2,3302 ha virÅ¡plotis, virÅ¡ijantis leistinÄ paklaidÄ . IeÅ¡kovai jokių skaičiavimų nepateikė, o atsakovė nurodė naudojanti tik tiek žemės, kiek jai buvo skirta, o bÅ«tent 17,38 ha, todėl teismas prielaidos pagrindu priėmė skundžiamÄ sprendimÄ . Teismas nevertino ir nepasisakė dėl 2017-09-28 elektroniniu paÅ¡tu gauto Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atsakymo Nr. lSS-2424-(10.5.). Apeliantė mano, kad siekiant nustatyti, ar realiai pakanka ieÅ¡kovų ir atsakovės žemės sklypams ploto, turėjo bÅ«ti skirta kadastrinių matavimų tikslumų ir atitikties įregistruotiems planams ekspertizė.

Apeliantė teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu sumažinti jos žemės sklypo Å¡iaurinės ir pietinės kraÅ¡tinių ilgiai, todėl atsakovės sklypas apskritai sumažėja virÅ¡ijant leistinas paklaidos normas. Teismas neatsižvelgė į tai kad ieÅ¡kovai 2014-12-29 pirkimo-pardavimo sutartyje atsisakė visų pretenzijų tretiesiems asmenims tuo atveju, jeigu kiltų ginčas dėl žemės sklypo ribų. Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių dėl kelio, kuris galbÅ«t yra suprojektuotas VSAT prie LR VRM tarnybos reikmėms privažiuoti iki valstybinės sienos, todėl suinteresuotu asmeniu į bylÄ turėjo bÅ«ti patraukta VSAT prie LR VRM tarnyba.

Teismas nevertino, kad daugiau nei 20 metų atsakovės žemės sklypo ribos nesikeitė ir yra nusistovėjusios.    9.4. Apeliantės teigimu, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, atsakovei susirgus ir taip, apeliantės nuomone, ji nepagrįstai prarado teisę dalyvauti liudytojo S. D. apklausoje. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai A. D. ir D. D. praÅ¡o apeliantės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:   10.1. Atsakovė Å¡ioje byloje pasinaudojo teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiam teisėjui. Apeliaciniame skunde nenurodoma, į kokius konkrečius atsakovės neužduotus klausimus turėjo atsakyti liudytojas S. D. ir kokios aplinkybės dėl to liko neiÅ¡tirtos.

Teismas savo iniciatyva aktyviai iÅ¡reikalavo reikÅ¡mingus įrodymus, tinkamai, visapusiÅ¡kai, objektyviai vertino Å¡alių, trečiųjų asmenų į bylÄ pateiktus įrodymus. Byloje surinkti įrodymai visiÅ¡kai leido atskleisti bylos esmę, įrodymai nėra prieÅ¡taringi.    10.2. Atmestini visi atsakovės argumentai dėl apeliantei priklausančio žemės sklypo ploto galimo sumažėjimo. Teismas pagrįstai rėmėsi trečiojo asmens S. D. atsiliepime nurodytais argumentais apie atsakovei tenkantį teisės aktais nustatytos paklaidos dydį, virÅ¡ijantį žemės virÅ¡plotį, kurio iÅ¡sipirkti 2001 m. nebuvo galimybės. Atsakovė nėra nuginčijusi savo pačios pasiraÅ¡yto 2001 m. gegužės 31 d.

žemės sklypo abriso. Teismas pagrįstai konstatavo esminę faktinę aplinkybę, kad atsakovės žemės sklypo vakarinė riba eina ties upeliu, bÅ«tent jis riboja žemės sklypÄ , todėl nuo jo turi bÅ«ti nustatomos ir skaičiuojamos atsakovei priklausančio žemės sklypo koordinatės. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas ir neteisėtas yra atsakovės reikalavimas žemės sklypo ribų matavimus pradėti visiÅ¡kai be jokio objektyvaus atskaitos taÅ¡ko, tik pagal pačios atsakovės nurodomÄ rytinę jos žemės sklypo ribÄ .

FaktiÅ¡kai Å¡alių naudojama žemės sklypo riba nuolat keitėsi dėl atsakovės ir jos nuomininko – trečiojo asmens V. L. kaltės ir neteisėto elgesio. Byloje nėra reikÅ¡mingas Å¡ių „persidengiančių“ žemės sklypų plotas, nes ieÅ¡kinio dalykas yra ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti ieÅ¡kovų žemės sklypo ribas. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, V. L. niekuomet nėra nurodęs tokių aplinkybių, kokias nurodo apeliantė skunde.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos mano, kad teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis negrÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:    11.1. Mano, kad nėra pagrindų, nurodytų kodekso CPK 329 straipsnyje, grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsakovės pareikštas nepasitikėjimas Joniškio rajono teismo teisėjais išspręstas Šiaulių apygardos teismo nutartimi. Jokiais įrodymais ir faktiniais duomenimis nepagrįsta atsakovės pozicija dėl VSAT būtino įtraukimo byloje dalyvaujančiu asmeniu. Skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija           k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Byloje kilo ginčas tarp fizinių asmenų dėl privačių žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribų nustatymo.

    Dėl naujų įrodymų pridėjimo 13. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teikia naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ trečiojo asmens V. L. pasiraÅ¡ytÄ deklaracijos iÅ¡traukÄ tvirtindama, kad Nr. 14 pažymėtas atsakovės ginčo žemės sklypas, kurį deklaravo trečiasis asmuo.

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuota, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus išimtinius atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teikiamas naujas įrodymas yra labai blogos techninės kokybės, neįskaitomas ir neaiškus, jame nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad vienas ar kitas dokumente nurodomas „Kontrolinis žemės sklypas“ priklauso atsakovei ar trečiajam asmeniui V.

L.; dokumente nėra jokių duomenų apie šių žemės sklypų kadastrinius numerius, unikalius numerius ar kitų identifikacinių duomenų, kurie leistų nustatyti pateikto dokumento ryšį su nagrinėjamu ginču. Be to, teikiamas įrodymas yra apie trečiojo asmens V. L. deklaruojamas žemės ūkio naudmenas, o bylos nagrinėjimo metu byloje esančiais dokumentais, šalių paaiškinimais buvo nustatyta, jog dalį ieškovės žemės sklypo sudaro ne žemės ūkio naudmenos, bet nedirbama žemė.

Apeliantė nenurodė jokių CPK 314 straipsnyje reikalaujamų aplinkybių, kurios leistų priimti naujÄ Ä¯rodymÄ ir kurios pateisintų ankstesnį jo nepateikimÄ . Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti naujÄ apeliantės teikiamÄ Ä¯rodymÄ .     Dėl ginčo esmės 15. Pagal CK 4.45 straipsnį sklypo ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Teismas skundžiamu sprendimu nustatydamas Å¡alių žemės sklypo ribas teisingu pripažino ir vadovavosi antruoju abrisu.

Apeliantė nesutikdama su tokiu sprendimu nurodo, kad teismas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė bei įvertino surinktus įrodymus, nepasisakė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus vertina kritiškai. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje O. G. R. v. I. S. , bylos Nr. 3K-3-195/2010).

16. Apeliantė apeliacinį skundÄ grindžia argumentais, kad nustatant žemės sklypų ribas teismas turėjo vadovautis Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projekto ir Kriukų preliminaraus projekto pirminiais Å¡altiniais, be to, atsakovė anksčiau pradėjo valdyti žemės sklypÄ , kurio ribÄ ginčija ieÅ¡kovai, todėl neaiÅ¡ku, kodėl 2001-05-28 atliktÄ Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierės S. D. (K.) parengtÄ ieÅ¡kovų žemės sklypo planÄ teismas pripažino teisingu.

17. Sprendžiant ginÄÄ atsakovė prašė vadovautis Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu ir Kriukų preliminariu projektu, kaip pirminiais Å¡altiniais bei jų duomenis vertinti kaip pradinius atskaitos taÅ¡kus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu tai, kad žemės reformos Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projektu, patvirtintu Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 173, suprojektuoto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vietovėje paženklintos nebuvo.

Ribos vietoje buvo paženklintos tik vykdant atsakovės R. I. 2001 m. gegužės 31 d. Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui JoniÅ¡kio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo ribų paženklinimo vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini). PrieÅ¡ atliekant minėto žemės sklypo ribų ženklinimÄ natÅ«roje, buvo patikrinti pirminiai žemės sklypo duomenys, kurių metu buvo nustatyta, kad žemės sklypas virÅ¡ija leistinÄ ploto paklaidÄ .

Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad atsakovės žemės sklypas suprojektuotas Å iaulių apskrities JoniÅ¡kio rajono Kriukų kadastro vietovės preliminariame projekte, tačiau pasienio juostos žemės sklypų ribos koreguotos ankstesnius minėtus žemėtvarkos projektus koreguojančiame paskesniame žemės valdos projekte Valstybės sienos apsaugai užtikrinti pagal suteikiamų žemės plotų ir ribų planÄ . Å iuo konkrečiu atveju, atitraukiant atsakovės žemės sklypo ribas nuo pasienio, siekta iÅ¡laikyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ Å¾emės sklypo plotÄ , todėl natÅ«roje kito ne tik rytinė ir vakarinė žemės sklypo riba, turėjo bÅ«ti koreguojami ir Å¡iaurinės bei pietinės ribų ilgiai natÅ«roje.

ReikÅ¡minga tai, kad atsakovės žemės sklypas formuojant žemės sklypÄ 1993 metais buvo neženklintas, ir pirmajame abrise nurodyti linijų ilgiai suraÅ¡yti neįvertinus jų vietovėje. Pagal atliktus matavimus 2001 m. birželio 13 d. buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys ir parengtas žemės sklypo planas. Tiek 2001-05-31 parengtame žemės sklypų (projektinis Nr. 96-1 ir Nr. 96-2) abrise, tiek 2001-05-31 parengtame paženklinimo-parodymo akte, tiek ir žemės sklypo plane, parengtame 2001-05-31, atsakovė pasirašė, su atliktais žemės sklypo matavimais sutiko, jų neginčijo, jokių pastabų ir prieÅ¡taravimų nei prieÅ¡ matavimus, nei po jų nepateikė.

Taigi, Å¡iuo atveju S. D. atlikti žemės sklypo matavimai inicijuoti atsakovės ir patvirtinti jos pačios paraÅ¡ais. Atsakovės žemės sklypas tiek pagal 1993 m. abrisÄ , tiek pagal trečiojo asmens S. D. sudarytÄ antrÄ jį abrisÄ yra parodytas kaip besiribojantis su upeliu Å vitinys, todėl apeliantės teiginiai, kad trečiojo asmens S. D. 2001-05-28 atliktais matavimais savavaliÅ¡kai pakeista atsakovės žemės sklypo konfigÅ«racija ir dislokacija, pastumiant žemės sklypo ribas į vakarų pusę, link upelio, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

BylÄ nagrinėjęs teismas pagrįstai konstatavo esminę faktinę aplinkybę, kad atsakovės žemės sklypo vakarinė riba eina ties upeliu, bÅ«tent upelis riboja žemės sklypÄ , todėl priklausomai nuo jo turi bÅ«ti nustatomos ir skaičiuojamos atsakovei priklausančio žemės sklypo koordinatės. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas preliminariais matavimais nustatytų žemės sklypo ribų matavimus pradėti visiÅ¡kai be jokio objektyvaus atskaitos taÅ¡ko, tik pagal pačios atsakovė nurodomÄ rytinę jos žemės sklypo ribÄ , yra nepagrįstas.

18. Bylos nagrinėjimui reikÅ¡mės neturi Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2017-09-28 atsakyme Nr. lSS-2424-(10.5.) „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo“ apsirikimo klaida, kuriÄ apeliantė aiÅ¡kina savo naudai. Teismo vertinimu, atsakovei buvo žinoma, jog pirminiame abrise nurodytas žemės sklypas daugiau kaip dviem hektarais virÅ¡ija atsakovei priklausančios žemės plotÄ . Byloje 2016-07-22 pateiktas atsakovės praÅ¡ymas leisti Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuoti valstybei pinigais žemės ploto 2,3302 ha skirtumÄ , nustatytÄ atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

Tai reiškia, kad teismas pagrįstai rėmėsi trečiojo asmens S. D. nurodytais argumentais apie atsakovei tenkantį teisės aktais nustatytos paklaidos dydį viršijantį žemės viršplotį, kurio išsipirkti 2001 m. nebuvo galimybės. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad faktiškai šalių naudojama žemės sklypo riba nuolat keitėsi dėl atsakovės ir jos nuomininko – trečiojo asmens V. L. veiksmų. Šias aplinkybes patvirtino byloje liudytoju apklaustas buvęs ieškovų žemės sklypo savininkas S. D. (2017 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdis, 16:17:21–16:20:44 val.).

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl jai priklausančio žemės sklypo ploto galimo sumažėjimo, kaip teisiškai nepagrįstus.

19. Sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P, v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3 K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

J. v. P. A. T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Šiuo atveju atsakovė naudojosi didesniu žemės sklypu, negu jai priklauso pagal žemės sklypo nuosavybės dokumentus, todėl akivaizdu, kad yra pažeidžiamos ieškovų teisės į nuosavybę. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ginčo žemės sklypo ribas, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi antruoju abrisu.     Dėl procesinių teisės normų pažeidimo 20. Apeliantė nurodo, kad byloje reikšminga aplinkybė, susijusi su galbūt Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (toliau – VSAT prie LR VRM) suprojektuotu keliu, kuris skirtas privažiuoti iki valstybinės sienos, todėl mano, kad ši tarnyba turėjo byloje dalyvauti kaip suinteresuotas asmuo.

Neįtraukus į bylÄ Å¡ios tarnybos, jos teisėms ir pareigoms teismo sprendimas gali turėti įtakos, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Visų pirma, jokiais įrodymais ir faktiniais duomenimis nepagrįsta apeliantės dėstoma pozicija dėl VSAT prie LR VRM įtraukimo į bylÄ dalyvaujančiu asmeniu. Byloje yra pateiktos Å iaulių apskrities JoniÅ¡kio rajono Kriukų kadastro vietovės preliminaraus plano iÅ¡trauka, Å iaulių apskrities JoniÅ¡kio rajono Kriukų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2000-01-28 įsakymu Nr. 173, iÅ¡trauka, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovės ir ieÅ¡kovų žemės sklypų Å¡iaurinėje dalyje nebuvo numatyta kelių.

Pastarajame žemėtvarkos projekte sutartinis žymėjimas šiaurinėje sklypo pusėje reiškia 8 m. pasienio juostos plotį (toliau žymima „JP-8“). Pasienio juostos plotis buvo padidintas ankstesnius minėtus žemėtvarkos projektus koreguojančiame vėlesniame žemės valdos projekte Valstybės sienos apsaugai užtikrinti suteikiamų žemės plotų ir ribų planu, kuriame nurodomas pasienio juostos plotis prie šalių žemės sklypų 16 m. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelio vietovėje nerodo nei matininko L.

V., nei matininkės G. V. parengtuose žemės sklypų kadastrinių matavimų planuose. Pagal žemės valdos projektus šioje vietoje kelio nėra suprojektuota. Taip pat šalių privačiuose žemės sklypuose nėra Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kelio servituto. Antra, klausimo dėl VSAT prie LR VRM įtraukimo byloje dalyvaujančiu asmeniu nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys nekėlė.

21. Apeliantė įžvelgia teismo Å¡aliÅ¡kumÄ tvirtindama, kad ieÅ¡kovų atstovė yra buvusi JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėja ir galbÅ«t iÅ¡liko prielaidos konstatuoti teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, atsakovei susirgus ir taip, apeliantės nuomone, ji nepagrįstai prarado teisę dalyvauti liudytojo S. D. apklausoje, be to, teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį pagrindžiančiais įrodymais ir be jokių motyvų atmetė arba nesirėmė įrodymais, kuriuos teikė atsakovė. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

22. Teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡ioje byloje atsakovė yra pasinaudojusi teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ bylÄ nagrinėjančiam teisėjui ir visiems JoniÅ¡kio teismo rÅ«mų teisėjamas. Å is klausimas dėl nuÅ¡alinimo yra iÅ¡spręstas Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde keliami su galimu teisėjo Å¡aliÅ¡kumu susiję klausimai grindžiami tik prielaidomis. Atsakovei Å¡ioje byloje atstovavo jos atstovas advokatas, kuris turėjo galimybę realizuoti visas atsakovės procesines teises, įskaitant ir teisę užduoti klausimus liudytojui S. D..

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodoma, į kokius konkrečius atsakovės neužduotus klausimus turėjo atsakyti liudytojas S. D. ir kokios aplinkybės dėl to liko neiÅ¡tirtos. Be to, liudytojo apklausos garso įraÅ¡as atsakovei buvo prieinamas ir tai reiÅ¡kia, kad ji turėjo teisę ir galimybę susipažinti su liudytojo apklausos garso įraÅ¡u, kitame teismo posėdyje atsakovė dalyvavo, tačiau praÅ¡ymo pakartotinai kviesti liudytojÄ S. D. nepareiÅ¡kė ir nenurodė jokių jam užduotinų klausimų.

Dėl to konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeista ieÅ¡kovės teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis).

23. Apeliaciniame skunde apeliantė kelia ekspertizių dėl kadastrinių matavimų tikslumo ir atitikties įregistruotiems planams skyrimo klausimÄ . Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 12 ir 178 straipsniuose – kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismÄ , privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje nėra jokių duomenų, kad kadastrinių matavimų bylų duomenys nustatyti netinkamai, todėl nėra pagrindo apeliantės praÅ¡omoms ekspertizėms skirti.

24. Teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus susijusius su netinkamu įrodymų vertinimu, kasacinio teismo suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu (CPK 177, 179, 183, 185 straipsniai). Tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų, bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas iÅ¡vadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantė, nereiÅ¡kia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.

Apeliaciniu skundu apeliantė praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę pats priimti naujÄ sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) arba perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vienas iÅ¡ bylos perdavimo pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindų įtvirtintas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kai bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2011). Teisėjų kolegija iÅ¡tyrusi ginčo esmę bei reikÅ¡mę ir tai, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendžia, kad bylos esmė yra atskleista ir neegzistuoja pagrindas grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2017 m. spalio 12 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 25. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovams iÅ¡ apeliantės priteistinos po 484 Eur teisinių paslaugų iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2017 m. spalio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovams A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. D., a k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 484 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje.                                                                                                                                                                                                                                                                                               Teisėjai                                                                                     Danutė Burbulienė                                                                                                   Vytautas Kursevičius                                                                                                  Birutė Simonaitienė