2023-06-28 Nr. AB-12843-3-61-3-02922-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1302-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02922-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjams P. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „Tamtamas“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas (skundą pateikęs asmuo) Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, LAGK) 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 19R-1296 (AG-294/03-2022) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Tamtamas“ (toliau – ir Administratorius) ir jos vadovo P. P. (toliau – ir vadovas) (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) skundas buvo patenkintas ir panaikinta Tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V4-47 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Tamtamas“, P. P., M. M.“ (toliau – ir Įsakymas) dalis dėl poveikio priemonių pareiškėjams taikymo bei nurodymas Administratoriaus vadovui.

2. Atsakovas skunde nurodė, kad Sprendime nenurodyta objektyvių argumentų, kurie įrodytų Tarnybos nustatytų pažeidimų nepagrįstumą. LAGK nevertino drausminės nuobaudos proporcingumo, apsiribojo tik formaliais lakoniškais pasvarstymais apie tai, kodėl Administratoriui negalėjo būti skirta švelniausia poveikio priemonė, rėmėsi vieno Nemokumo priežiūros komiteto nario išsakyta nuomone, ignoruojant faktą, kad kiti trys Nemokumo priežiūros komiteto nariai, atsižvelgdami į patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir nustatytus pažeidimus, pritarė Tarnybos siūlymui. Administratorius padarė ne vieną pažeidimą, o pažeidė mažiausiai du pagrindinius nemokumo proceso principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir Nemokumo įstatymas), tačiau Komisija iš esmės nesigilino į patikrinimo metu nustatytus faktus bei padarytus Administratoriaus pažeidimus.

3. Atsakovas paaiškino, jog Tarnyba, gavusi BUAB „Ramkesta“ (toliau – ir Bendrovė) akcininko skundą, pradėjo patikrinimą, kadangi skunde buvo nurodyta, jog Administratorius turi teisinį suinteresuotumą ir Bendrovės bankroto procese veikia priešingai Bendrovės ir kreditorių interesams. Nors Administratorius nurodė, kad įgijo pagrįstą teisę reikalauti, jog su juo būtų visiškai atsiskaityta ir todėl buvo nustatyta antra mokėtina priemoka (30 proc. nuo išieškotų beviltiškomis laikytų skolų), tačiau antra priemoka nebuvo pagrįsta nei Bendrovės bankroto proceso faktinėmis aplinkybėmis nei kitais objektyviais duomenimis. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-569-730/2021) buvo išspręstas Administratoriaus priemokos už beviltiškų skolų išieškojimų teisėtumas, konstatuojant, kad tokia priemoka buvo paskaičiuota ir išsimokėta nepagrįstai. Administratorius, nepagrįstai priskaičiuodamas ir išsimokėdamas atlyginimo priemokos dalį, dėl ko negalėjo būti patenkintas vienintelio likusio kreditoriaus reikalavimas bankroto procese visa apimtimi, ir po lėšų paskirstymo likusios įmonės piniginės lėšos nebuvo grąžintos jos savininkams ir, kas buvo pagrindinė priežastis to, kad bankroto procesas negalėjo būti užbaigtas, o dėl Administratoriaus atliktų veiksmų kilo teisminiai ginčai toliau didinantys administravimo išlaidas, pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, nes Administratorius nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus per pagrįstai trumpiausią laikotarpį; Nemokumo 3 straipsnio 5 punktą, nes nevykdė savo pareigų profesionaliai, užtikrindamas aukštą savo profesinių žinių ir sugebėjimų lygį bei nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją; Nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies ir 3 punktus, nes netinkamai disponavo įmonės turtu paskirstydamas įmonės bankroto proceso metu sukauptas lėšas, negynė kreditoriaus teisės kiek įmanoma trumpesniu terminu gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą ir įmonės (jos savininkų) teisių ir teisėtų interesų susigrąžinti įmonės turto dalį, likusią po kreditorių reikalavimų apmokėjimo.

4. Atsakovas teigė, kad Administratorius neveikė Bendrovės ir kreditorių interesais, išlaikydamas jų interesų pusiausvyrą, neužtikrino proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat nemokumo administratoriaus profesionalumo principo įgyvendinimo, be objektyvaus pagrindo vengė tinkamai atsiskaityti su kreditoriais ir inicijuoti bankroto bylos nutraukimą, turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl netinkamai vykdė jam nustatytas pareigas ir pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 5 punktus, 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tarnybos nustatyti pažeidimai yra įvertinti atsižvelgiant į faktinius duomenis, kurie buvo surinkti patikrinimo metu bei pagrįsti teisės aktų nuostatomis. Tarnybos 2022 m. kovo 10 d. išvadoje Nr. D4-615 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Tamtamas“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) aiškiai nurodyti motyvai, nustatytų pažeidimų reikšmingumas, įvertinos pareiškėjų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog Tarnyba įgyvendinama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi teisės taikymo klaidų arba būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes. Kadangi Administratorius pažeidė mažiausiai du iš pagrindinių nemokumo proceso principų (įtvirtintų Nemokumo įstatyme), todėl švelniausios poveikio priemonės ar nurodymo taikymas būtų neproporcingas nustatytiems pažeidimams.

5. Pareiškėjai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Pareiškėjai nurodė, kad atsakovui, o ne LAGK, teko pareiga aiškiais teisės aktuose numatytais kriterijais ir tvarka pagrįsti, kokios aplinkybės lėmė Tarnybai paskirti parinktą labai griežtą pagal pasekmes poveikio priemonę, t. y. veiklos apribojimą. Atsakovas visiškai neindividualizavo skiriamų poveikio priemonių. Akcininkų iniciatyvos padengti įsiskolinimą ir bankroto bylos nutraukimo faktinės aplinkybės yra sudėtinė bankroto proceso dalis, ir šie klausimai buvo spręsti bankroto byloje pagal jų pateikimo eiliškumą, etapus, skirtingas teismų grandis, t. y. šie klausimai yra teisminio bankroto bylos sudėtinė dalis ir yra priskirta teismo kompetencijai. Visais atsakovo nurodytais klausimais, įvardijamais kaip padarytais pažeidimais, yra priimti atitinkami teismų procesiniai sprendimai ginčo teisenos tvarka, nei viename iš teismo procesinių sprendimų nėra įvardinta kaip pažeidimas Administratoriaus atliekami veiksmai. Priešingai, paskutinėje iš priimtų apeliacinės instancijos teismo nutarčių konstatuota, kad Administratorius tinkamai atlieka jam priskirtas funkcijas bankroto byloje. Administratoriui pasinaudojus konstitucine teise teismo keliu kelti klausimą dėl, jo vertinimu, jam priklausančios priemokos, atsakovui nebuvo jokio pagrindo tokį veiksmą traktuoti kaip pažeidimą. Teismui išnagrinėjus kilusius ginčus, visos piniginės lėšos nedelsiant buvo sugrąžintos Bendrovei. Bankroto byloje dėl lėšų paskirstymo yra pasisakyta tiek bankroto bylą nagrinėjančio teismo, tiek ir paskutine priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, bei nėra nurodyta jokių pažeidimų, priešingai, teismų konstatuota, kad yra tam tikros teisinės sąlygos kada ir kaip, kokiu etapiškumu lėšos turi būti skirstomos, ir Administratorius tokių reikalavimų laikėsi. Nėra pagrindo sutikti, kad lėšų skirstymo aplinkybės sudarė pagrindą skirti tokio griežtumo poveikio priemonę. Atsakovas, kuris teisės aktais įpareigotas metodiškai padėti, patarti Administratoriui, atkreipti dėmesį į galbūt galimas procedūrines klaidas, ir pan., patikrinime aiškiai stojo į R. V. (toliau – ir akcininkas) pusę, kuris buvo aiškiai išreiškęs nepasitenkinimą Administratoriumi, kuris jam kaip atsakovui buvo pareiškęs du ieškinius dėl žalos, kuriuos teismai patenkino. Todėl pareiškėjams kilo abejonių dėl atsakovo objektyvumo ir tyrimo proceso skaidrumo.

7. Pareiškėjai teigė, kad, kritikuodamas pareiškėjų elgesį dėl Bendrovės bankroto bylos eigos, atsakovas „pamiršta“ Administratoriaus nurodytą aplinkybę, kad Bendrovė likviduojamos bendrovės statusą turėjo dar iki bankroto bylos iškėlimo, kad dar 2015 m. Bendrovės akcininkai buvo priėmę sprendimą likviduoti Bendrovę, kad akcininkai išsimokėjo Bendrovės įstatinį kapitalą, ir kitas aplinkybes, nes atsakovui taip yra patogiau ignoruoti nurodytus faktus, kad būtų galima kuo daugiau atliepti į R. V. skundą. Administratorius 2022 m. vasario 10 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus kartu pateikdamas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-187-798/2022 (įsiteisėjo 2022 m. vasario 10 d.), kuria buvo pasisakyta dėl didelės klausimų, analogiškų Tarnybos keliamiems klausimams, ir kurioje apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl Administratoriaus veiksmų bei juos įvertino. Išvadoje, viršijant Tarnybai priskirtų įgaliojimų ir kompetencijos ribas, iš naujo nagrinėjami skunde nurodyti faktai bei daromos priešingos išvados klausimais, kuriais buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis. Tokiu būdu paneigiamas Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas. Tai, kad neskundžiama nutartimi vienos iš priemokų skyrimas ir išmokėjimas Administratoriui buvo panaikintas, nėra priežastis siekti, kad bankroto byla būtų užbaigta būtent Bendrovės likvidavimu, o ne jos nutraukimu. Administratoriui pačiam nenaudinga neužbaigti bylos ir jam nėra jokio skirtumo, kokiu būdu ji bus užbaigta. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 10 d. nutartyje nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, kad nemokumo administratorė siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą. Kilus abejonei dėl R. V. ir kitų akcininkų teisinio statuso, Administratorius ieškiniu siekė šį statusą išsiaiškinti bei išsiaiškinti, ar šie asmenys turi teisę šioje bylos nagrinėjimo stadijoje siekti atkurti Bendrovės veiklą, nėra ir negali būti aiškinamas kaip Administratoriaus teisinis suinteresuotumas užbaigti bankroto bylą būtent Bendrovės likvidavimu, nes yra akivaizdi teisinio klausimo problema.

8. Pareiškėjai nurodė, jog bendradarbiavo su atsakovu viso neplaninio patikrinimo metu, teikė visus reikiamus paaiškinimus, juos patvirtinančius duomenimis, tačiau į pateiktus paaiškinimus nebuvo atsižvelgta ir pareiškėjų argumentai patikrinimo metu liko nevertinti. Pareiškėjams niekada darbinėje veikloje nebuvo taikytos nuobaudos per 20 metų darbinės veiklos laikotarpį. Atsakovas nenurodė motyvų, kodėl pareiškėjų elgesiui įvertinti būtina skirti tokio griežtumo poveikio priemonę, kodėl tai proporcinga ir teisinga. Taikytos poveikio priemonės – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi, administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1 metams – yra neproporcingos, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė atsakovo Tarnybos skundą, panaikino Tarnybos Įsakymą.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos šalys pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), nagrinėjo ir vertino pareiškėjų skundo, paduoto LAGK ir priimto nagrinėti, reikalavimo panaikinti Įsakymą pagrįstumą.

11. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, Nemokumo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 (toliau – ir Taisyklės), Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270, (toliau – ir Priežiūros taisyklės) ir Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341, (toliau – ir Patikrinimų taisyklės) punktais.

12. Teismas nurodė neplaninio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes:

12.1. Kreditorių sąskaitoje 2020 m. lapkričio 10 d. buvo 15 108,74 Eur Bendrovės lėšų. Administratorius 2020 m. lapkričio 10 d. sušaukė Bendrovės kreditorių susirinkimą, kurio metu pateikė Administratoriaus ruoštą 2020 m. lapkričio 3 d. ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas išsprendė įvairius procedūrinius klausimus, taip pat patvirtino Administratoriaus administravimo išlaidų sąmatą – 25 MMA, iš jų 6 MMA Administratoriaus atlyginimui ir 19 MMA administravimo išlaidoms (privalomieji mokesčiai įskaičiuoti) ir priemokas, numatytas Administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 (toliau – ir Administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių taisyklės).

Ataskaitoje nurodė Bendrovės bankroto proceso metu vykusius teisminius procesus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo, taip pat pažymėjo, kad ataskaitos teikimo dienai visos priteistos sumos yra sumokėtos, išskyrus priteistą 100 Eur bylinėjimosi išlaidų iš R. V. ir, kad Administratorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo šiai sumai (2020 m. lapkričio 3 d. priteista 100 Eur, sumokėta 2020 m. lapkričio 10 d.). Administratorius taip pat pateikė ataskaitos teikimo dienai (2020 m. lapkričio 3 d.) Bendrovės pajamų / išlaidų lentelę, iš kurios matyti, kad per Bendrovės bankroto procesą buvo gauta 49 953,12 Eur lėšų (išieškotos skolos iš debitorių, neįvertinti gauti 100 Eur), patirta 14 916,67 Eur administravimo išlaidų (3 330 Eur Administratoriaus atlyginimas, 4 406,97 Eur Administratoriaus atlyginimo priemokos, buhalterinės apskaitos tvarkymas – 1 210 Eur, ūkio išlaidos – 671,70 Eur, archyvo sutvarkymo paslaugos – 700 Eur, teisinės paslaugos – 4 598 Eur), 20 027,71 Eur suma patenkinti kreditorių reikalavimai, lėšų likutis sąskaitoje – 15 008,74 Eur.

Administratorius motyvuodamas tuo, kad, atsižvelgiant į bankroto bylos sudėtingumą ir tai, kad patvirtinus pirminę administravimo išlaidų sąmatą nebuvo laikytasi Administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių taisyklių, kreditorių susirinkimui (kurį sudarė likęs vienas kreditorius) teikė siūlymą patikslinti anksčiau patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą ir visam Bendrovės bankroto procesui patvirtinti: Administratoriaus atlyginimą – 6 MMA, priemoką už bankroto proceso metu gautas įplaukas ir už bankroto metu išieškotas sumas, priemoką už Bendrovei iškeltų bylų ir pareikštų ieškinių sudėtingumą ir skaičių, apskaičiuojant pagal Teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas; 30 proc. priemoką už turto pardavimą didesne nei kreditorių susirinkimo nustatyta kaina, išskyrus varžytynėse parduodamą turtą, taip pat už sumų išieškojimą iš beviltiškomis laikytų skolų; kitoms išlaidoms skirti 25 MMA (buhalterinės apskaitos, teisinės, archyvo sutvarkymo paslaugoms, ūkio ir kitoms paslaugoms).

12.2. Bendrovės kreditorių susirinkimo, vykusio 2020 m. lapkričio 10 d., metu vienintelio likusio kreditoriaus S. V. balsais buvo pritarta visiems darbotvarkės klausimams: patvirtinta Administratoriaus ataskaita ir pritarta joje nurodytoms išlaidoms, administravimo išlaidų sąmatos patikslinimui pagal pateiktą Administratoriaus siūlymą, taip pat Administratorius įpareigotas baigus priteistų sumų išieškojimą (t. y. akcininko mokėtinų 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios įmokėtos į Bendrovės sąskaitą 2020 m. lapkričio 10 d.), paskirstyti lėšas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir kreiptis dėl Bendrovės pabaigos.

12.3. Po kreditorių susirinkimo iš kreditorių sąskaitos Administratoriui buvo išmokėta: 2020 m. lapkričio 13 d. – 9 578,97 Eur ir 2020 m. lapkričio 15 d. – 1 000 Eur Administratoriaus atlyginimo priemokos, 290 Eur UAB „Pilkoji kopa“ už buhalterinės apskaitos paslaugas, viso papildomai 10 868,97 Eur, iš jų Administratoriaus atlyginimo priedai 10 578,97 Eur.

12.4. Administratorius 2020 m. gruodžio 7 d. sušaukė Bendrovės kreditorių susirinkimą, kuriame dalyvavo vienintelis likęs Bendrovės kreditorius su 320,68 Eur dydžio reikalavimu, ir jame buvo sprendžiamas klausimas dėl Administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. lapkričio 18 d. bei joje nurodytų išlaidų, Administratoriaus atlyginimo priedų tvirtinimo, t. y. už laikotarpį nuo bankroto proceso pradžios iki Administratoriaus prašymo dėl Bendrovės pabaigos pateikimo teismui dienos. Kreditorių susirinkimo nutarimu buvo patvirtinta Administratoriaus ataskaita ir joje nurodyti atlyginimo priedai. Administratorius šioje ataskaitoje, aptaręs Bendrovės bankroto procese atliktus administravimo veiksmus bei vadovaudamasis 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime patikslinta administravimo išlaidų sąmata, nurodęs 2020 m. lapkričio 18 d. dienai buvusias bankroto procese gautų pajamų ir išlaidų eilutes ir jų paskirstymą, detalizavo tvirtintiną mokėtiną Administratoriaus atlyginimą ir jo priemokas: atlyginimas 6 MMA x 555 Eur (MMA buvęs 2019 m. sausio 1 d.) – 3 330 Eur; priemoka už bankroto proceso metu gautas įplaukas (už bankroto proceso metu išieškotas sumas) pagal Administratoriaus pateiktą apskaičiavimo lentelę – 5 151,93 Eur; 30 proc. priemoka už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas – pagal 2 Administratoriaus pareikštus ieškinius, nuo pagal juos priteistų sumų (priteista mokėtina suma 49 953,12 Eur, t. y. 31 428,88 Eur +18 524,24 Eur, tai iš esmės visos gautos bankroto proceso metu pajamos (dar + 100 Eur priteistų bylinėjimosi išlaidų)) – 14 985,94 Eur. Bendra priskaičiuota Administratoriui mokėtina priemokų suma 20 137,87 Eur (5 151,93 Eur + 14 985,94 Eur). Nurodoma, kad faktiškai išmokėta Administratoriui priemokų suma –14 985,94 Eur (Administratoriui iki 2020 m. lapkričio 16 d. išmokėtus priedus sudarė 30 proc. nuo beviltiškomis laikytų sumų išieškojimo). Ataskaitoje taip pat pateikta informacija apie Bendrovės akcininkų prašymą atsiskaityti su kreditoriumi ir prašymą įpareigoti Administratorių grąžinti 9 833,97 Eur.

12.5. Bendrovės bankroto procese visos pajamos buvo gautos iš priteistų sumų pagal Administratoriaus ieškinius, t. y. gauta 5 053,12 Eur (31 428,88 Eur+18 524,24 Eur+100 Eur), taigi Administratoriui pagal Administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių taisykles priklausytų priemoka už gautas įplaukas (nuo 50 053,12 Eur sumos), kuri nurodyta ir detalizuota Administratoriaus 2020 m. gruodžio 1 d. rengtoje ataskaitoje ir sudaro 5 151,93 Eur. Dalis priemokos nuo gautų įplaukų Administratoriui jau buvo išmokėta kreipiantis dėl Bendrovės pabaigos pripažinimo pirmąkart (2019 m. kovo 27 d. pajamų / išlaidų suvestinė – išmokėta priemokos suma 4 406,97 Eur, Administratoriaus paaiškinimu tai dalis priemokos už bankroto metu gautas įplaukas), todėl 2020 m. lapkričio 18 d. Administratoriui kreipiantis į teismą dėl Bendrovės pabaigos, Administratoriui turėjo būti išmokėtas šios priemokos sumos skirtumas – 744,96 Eur (5 151,93 Eur – 4 406,97 Eur). Dėl antros priemokos, kuri Administratoriaus teigimu jam priklausė – 30 proc. nuo išieškotų beviltiškomis laikytų skolų, ir kuri Administratoriaus apskaičiavimu sudaro 14 985,94 Eur (nuo 49 953,12 Eur sumos), nepagrįsta nei Bendrovės bankroto proceso faktinėmis aplinkybėmis, nei kitais objektyviais duomenimis. Iš patikrinimui pateiktų duomenų matyti, kad pagal Tauragės apylinkės teismo 2019 m. vasario 5 d. sprendimą priteista suma iš skolininkų (31 428,88 Eur) buvo sumokėta į Bendrovės kreditorių sąskaitą vėliausiai iki 2019 m. kovo 22 d. Nėra duomenų apie atliktus išieškojimo veiksmus, išieškojimo negalimumo konstatavimą ir skolos priskyrimą beviltiškai skolai. Atsižvelgiant į skolos priteisimo ir sumokėjimo laikotarpius, ši skola negalėtų būti pripažinta beviltiška. Pagal Tauragės apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą, po apeliacinio nagrinėjimo įsiteisėjusį 2020 m. liepos 13 d., priteista suma iš skolininko (18 524,24 Eur) sumokėta į Bendrovės kreditorių sąskaitą 2020 m. rugpjūčio 5 d. ir 2020 m. rugpjūčio 21 d. pavedimais. Nėra duomenų apie atliktus išieškojimo veiksmus, išieškojimo negalimumo konstatavimą ir skolos priskyrimą beviltiškai skolai. Atsižvelgiant į skolos priteisimo ir sumokėjimo laikotarpius, ši skola taip pat negalėtų būti pripažinta beviltiška.

12.6. Administratorius priemokas paskaičiavo du kartus nuo tų pačių bankroto procese gautų sumų – procentą nuo bankroto proceso metu gautų įplaukų ir 30 proc. nuo beviltiškomis laikytų sumų išieškojimo, tai yra nuo tų pačių 50 053,12 Eur (antru atveju neįskaičiuota tik 100 Eur suma už bylinėjimosi išlaidas). Taip pat, Administratorius 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkime konkrečiai nedetalizuodamas kokia ir kokio dydžio priemoka jam mokėtina, neatsižvelgdamas į tai, kad dalis priemokos už gautas įplaukas jau buvo išmokėta iki 2019 m. kovo 27 d. (4 406,97 Eur) ir šiuo atveju turėjo būti išmokėtas tik priemokos už gautas įplaukas skirtumas (744,96 Eur), pasirinko išsimokėti sau antrąją didesnę priemoką – 30 proc. nuo beviltiškomis laikytų skolų išieškojimo (tam nesant objektyvaus pagrindo) į ją įtraukdamas ir minusuodamas anksčiau sumokėtos priemokos dalį už gautas įplaukas (4 406,97 Eur). Administratorius iki 2020 m. lapkričio 18 d. kreipimosi į teismą dėl Bendrovės pabaigos, vietoj mokėtinos ir jam priklausančios 744,96 Eur priemokos dalies už bankroto proceso metu gautas įplaukas, išsimokėjo 10 578,97 Eur.

12.7. Administratorius nepagrindė nurodytų skolų beviltiškumo ir teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal R. V. skundą dėl 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkime patvirtintos Administratoriaus ataskaitos panaikinimo ir joje patvirtintų administravimo išlaidų bei 30 proc. paskirtos priemokos pripažinimo neteisėta bei R. V. siūlomų administravimo išlaidų patvirtinimo. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo panaikintas 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu dalis, kuria patvirtinta Administratoriaus ataskaita, nustatant 30 proc. priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas, ir patvirtintos 4938 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Palikta galioti ataskaitos dalis dėl priemokos už išieškotas skolas nustatymo (5 151,93 Eur), buhalterinių paslaugų (1 500 Eur), ūkio išlaidų (672,98 Eur), archyvo sutvarkymo (700 Eur). Klaipėdos apygardos teismas įpareigojo Administratorių įsiteisėjus nutarčiai Bendrovei per 30 dienų grąžinti 9 834,32 Eur (Bendrovės akcininko pareiškime nurodyta grąžintina suma) kaip nepagrįstai apskaičiuotą 30 proc. priemoką už sumų išieškojimą už beviltiškomis laikytas skolas. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Administratorius teikdamas paaiškinimus iš esmės tik nurodė, kad skolos yra beviltiškos skolos, kadangi jos išieškotos patenkinus Administratoriaus pateiktą ieškinį, jokių kitų objektyvių duomenų teismui nepateikė. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi, nurodė, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo patvirtintos administravimo išlaidos yra galutinis ir neskundžiamas, todėl pagal pateiktą skundą pradėtą apeliacinį procesą nutraukė. Įsiteisėjusia teismo nutartimi yra išspręstas Administratoriaus priemokos už beviltiškų skolų išieškojimą teisėtumas, konstatuojant, kad tokia priemoka buvo paskaičiuota nepagrįstai.

12.8. Bendrovės akcininkai (R. V. ir K. S.) priėmė sprendimą įnešti 400 Eur papildomą įnašą (2020 m. lapkričio 19 d., pakartotinai 2020 m. lapkričio 29 d.), kad Bendrovė atsiskaitytų su paskutiniu likusiu kreditoriumi (nepadengta kreditoriaus S. V. reikalavimo – 320,38 Eur), tačiau šis įnašas Administratoriaus buvo grąžintas, pavedime nurodant „be pagrindo gautų lėšų grąžinimas“ (įnašas grąžintas 2022 m. lapkričio 27 d. ir po pakartotinio pervedimo – 2020 m. gruodžio 8 d.). Bendrovės akcininkų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu įneštas papildomas 6 000 Eur įnašas tam, kad būtų padengtas kreditoriaus reikalavimas (320,68 Eur) ir skola (5 151,93 Eur) Administratoriui. R. V. 2020 m. gruodžio 11 d. el. paštu pateikė prašymą Administratoriui, kad būtų padengtos Bendrovės skolos ir Administratorius kreiptųsi į teismą dėl Bendrovės bankroto bylos nutraukimo, tačiau Administratorius neatliko šių veiksmų, motyvuodamas tuo, kad į Bendrovės sąskaitą be jokio pagrindo gavus Bendrovės akcininkų lėšas po to, kai jau buvo kreiptasi į teismą dėl Bendrovės pabaigos pripažinimo, Administratorius jas sugrąžino. Administratoriaus teigimu, apie šių lėšų paskirtį jam tapo žinoma tik iš R. V. 2020 m. lapkričio 30 d. prašymo, o tą pačią dieną teisme buvo gautas ir akcininkų pareiškimas dėl bankroto bylos nutraukimo. Todėl akcininkų prašymas dėl bankroto bylos nutraukimo negali būti tenkinamas, nes R. V. teisme ginčija Administratoriaus atlygio priemokas ir administravimo išlaidas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu yra pervestas akcininkų 6 000 Eur įnašas šioms išlaidoms apmokėti, ir klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo ar Bendrovės pabaigos galės būti svarstomas tik išnagrinėjus R. V. pareiškimą dėl 2020 m. gruodžio 7 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo ir įsiteisėjus procesiniam sprendimui.

12.9. Administratoriaus 30 proc. priemokos paskyrimo teisėtumo klausimas buvo išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartimi, tačiau Administratorius tuo klausimu iki šiol inicijuoja naujus teisminius ginčus (2 kartus kreiptasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą – prašymus atsisakyta priimti, kreiptasi dėl proceso atnaujinimo (pirmoji ir apeliacinė instancija) – apeliacinėje instancijoje ginčo nagrinėjimas nutrauktas. Administratoriaus iniciatyva pradėta nauja civilinė byla dėl Bendrovės akcininkų teisių ir pareigų nuginčijimo, kuo siekiama paneigti pastarųjų teisę reikšti reikalavimus dėl Bendrovės bankroto bylos nutraukimo, dėl ko neužbaigiamos bankroto procedūros (ar bankroto bylą nutraukiant ar pripažįstant Bendrovės pabaigą), patiriamos papildomos administravimo išlaidos, iš teismo įpareigojimu Administratoriaus grąžintų lėšų į Bendrovės sąskaitą neapmokamas likusio kreditoriaus reikalavimas, nors lėšų tam yra pakankamai, neinicijuojama bankroto proceso pabaiga, o lėšos naudojamos teisinėms paslaugoms ir kitoms, naujai susidarančioms išlaidoms apmokėti, taip pažeidžiant Bendrovės ir jos kreditoriaus teisę į kuo spartesnį kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, savininkų teisėtą interesą į likusį Bendrovės turtą po atsiskaitymo su kreditoriais.

13. Teismas nustatė Išvadoje nurodytus pažeidimus: Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 5 punktai, 66 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Išvadoje nurodyta pareiškėjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nemokumo administratoriaus veikloje nebuvo nustatyta pažeidimų per pastaruosius 3 metus. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pareiškėjų pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių asmenų turtiniams interesams ir pažeidimas padarytas tyčia. Išvadoje, vadovaujantis Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalies 2 punktu, siūloma:

1) Administratoriui, kaip pagrindiniam atsakomybės subjektui, už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus skirti poveiki priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams;

2) Administratoriaus vadovui, atsakingam už tinkamą ir teisėtą Administratoriaus teisių ir pareigų įgyvendinimą, kurio administravimo laikotarpiu nustatyti pažeidimai nebuvo nutraukti ir ištaisyti, toliau inicijuojami teisminiai procesai, pažeidžiami esminiai bankroto proceso principai, kreditoriaus ir Bendrovės savininkų interesai, už viso tikrinto laikotarpio metu nustatytus pažeidimus skirti poveikio priemonę – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams ir nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. išklausyti 12 akademinių valandų mokymus tema, susijusia su bankrutuojančio juridinio asmens disponavimu, lėšų skirstymu bankroto procese, administravimo išlaidų apskaičiavimu ir apmokėjimu, bankroto proceso dalyvių teisėtų interesų derinimu, apie nurodymo įvykdymą informuojant Nemokumo administratorių rūmus.

Išvadoje konstatuota, kad, įvertinus nustatytus pažeidimus Administratoriaus veikloje, darytina išvada, jog nustatyti pažeidimai yra labai reikšmingi, susiję su bankroto proceso dalyvių turtiniais interesais ir turi jiems didelės įtakos. Taip pat turi reikšmės Bendrovės bankroto proceso trukmei, bankroto procedūrų užbaigimui ir administravimo išlaidų didėjimui. Pažeidimai trunka ilgiau nei metus (nuo netinkamo Bendrovės kreditorių sąskaitoje sukauptų lėšų paskirstymo – 2020 m. lapkričio 16 d.), yra nulemti Administratoriaus sąmoningo veikimo ir teisinio suinteresuotumo Bendrovės bankroto bylos baigtimi.

Nenustatyta objektyvių, tokį veiksmą pateisinančių priežasčių.

14. Teismas nustatė, kad Tarnybos Nemokumo priežiūros komiteto 2022 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolu Nr. N-2 balsų dauguma (trys Nemokumo priežiūros komiteto nariai pritarė Tarnybos siūlymui dėl poveikio priemonių taikymo pareiškėjams pagal Tarnybos siūlymą, vienas narys išsakė nuomonę, kad nepritaria Tarnybos siūlymui – atsižvelgiant į pareiškėjų didelę praktiką ir į M. M. pasisakymą, visi trys nemokumo administratoriai yra verti nuobaudos, tačiau atsižvelgiant į proceso pradžią ir rezultatus, visi nemokumo administratoriai nusipelno įspėjimo) pritarta dėl poveikio priemonių pagal Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą skyrimo pareiškėjams (teisės būti paskirtiems nemokumo administratoriais administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1 metams). Tarnyba Įsakymu skyrė Išvadoje nurodytas poveikio priemones.

15. Teismas vadovavosi Patikrinimų taisyklių 20.2, 23, 33 punktais, nurodė, kad neplaninis patikrinimas inicijuotas 2021 m. vasario 15 d. Tarnybai gavus asmens pareiškimą (skundą) dėl administratoriaus UAB „Tamtama“ veiklos įmonės bankroto procese po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo. Tyrimo metu rinkta reikšminga medžiaga, siekiant įvertinti bankroto administratoriaus veiksmų atitikimą Nemokumo įstatymo reikalavimams, t. y. nustatyti pažeidimus. Bylos duomenimis neplaninio patikrinimo dalykas iš esmės neapsiribojo tik skunde nurodytomis aplinkybėmis po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo, buvo vertinama bendra Bendrovės bankroto proceso eiga bei bankroto administratoriaus veikla (Išvados motyvuojamoji dalis dėl Bendrovės kreditorių reikalavimų ir administravimo sąmatos apmokėjimo eiliškumo, Administratoriaus išsimokėtų atlygio priemokų ir Bendrovės akcininkų įneštų lėšų ir atsiskaitymo su Bendrovės kreditoriumi, Bendrovės bankroto proceso nutraukimo ir su tuo susijusių Administratoriaus veiksmų, galimo suinteresuotumo nenutraukti bankroto bylos).

16. Teismas pažymėjo, kad neplaninio patikrinimo metu nustačius, jog patikrinime vertinami klausimai akcininko skundo pagrindu nagrinėjami ir Klaipėdos apygardos teisme civilinėse bylose Nr. eB2-569-730/2021, Nr. eB2-111-730/2021 ir tai, kad klausimai susiję iš esmės bei grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir reikalavimais, juolab, teismo nustatytos aplinkybės bus svarbios vertinant Administratoriaus veiklos tinkamumą, vadovaujantis Patikrinimų taisyklių 43 punktu patikrinimas stabdytas iki nurodytose civilinėse bylose įsiteisės priimti procesiniai sprendimai (Tarnybos 2021 m. birželio 16 d. raštai Nr. (10.4E)D2-1601 ir Nr. (10.4Mr) D2-1600). Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-111-730/2021 netenkintas pareiškėjo R. V. prašymas nutraukti BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą, įpareigojant nemokumo administratorių atsiskaityti su Bendrovės kreditoriais, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi Nr. e2-187-798/2022 palikta nepakeista. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo BUAB „Ramkesta“ nemokumo administratorių UAB „Tamtamas“ atsiskaityti su Bendrovės kreditoriumi S. V., nutraukti BUAB „Ramkesta“ bankroto bylą, Bendrovės nelikviduoti, o grąžinti ją akcininkams R. V. ir K. S., be kita ko, vertinat bankroto proceso eigą (vykstančius bankroto administratoriaus ginčus su akcininkais) vilkinimo apsektu, konstatuojant, kad nėra teisinio pagrindo teigti, kad nemokumo administratorius siekia vilkinti bankroto bylos nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje nurodyta, kad kol nebus išspręstas ginčas tarp BUAB „Ramkesta“ ir jos akcininkų dėl akcininkų statuso (Tauragės apylinkės teisme Tauragės rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-178-607/2022, kurioje BUAB „Ramkesta“ pareiškė ieškinį atsakovams R. V., K. S., S. K., V. K.), bankroto procedūros šiuo metu negali būti užbaigtos.

17. Teismas nustatė, kad Išvadoje cituotomis tiek Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d., tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimis nustatytos aplinkybės, tačiau, apibendrinus neplaninio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes dėl Administratoriaus veiksmų po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo, jos nebuvo vertintos visų aktualių aplinkybių kontekste, konstatuojant Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 5 punktų, 66 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus. Teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės leidžia abejoti atlikto neplaninio patikrinimo procedūrų patikimumu bei išvadų pagrįstumu pagal Patikrinimų taisyklių 23 punktą. Teismas pažymėjo, kad dėl Tarnybai pateikto dalies skundo aplinkybių iki Išvados surašymo buvo priimti atitinkami sprendimai, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. eB2-111-730/2021, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis Nr. e2-187-798/2022. Teismų nustatytos aplinkybės reikšmingos vertinant Administratoriaus veikimą (neveikimą) užtikrinant interesų pusiausvyrą, bankroto proceso operatyvumą ir bankroto bylos nutraukimą, todėl nurodyti procedūriniai neplaninio tyrimo pažeidimai iš esmės galėjo lemti netinkamą pažeidimų pobūdžio kvalifikavimą, konstatuojant, kad buvo pažeisti Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 5 punktai, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 66 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai. Teismas atkreipė dėmesį, kad patikrinimo metu nebuvo vertinti skundą pateikusio asmens (BUAB „Ramkesta“ akcininko) veiksmai bankroto procese (skundai teismui), įtaka bankroto proceso eigai.

18. Spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, teismas vadovavosi VAĮ 37 straipsnio 1 dalimi, Nemokumo įstatymo 118–120 straipsniais, 123 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 1–3 dalimis, aptarė Tarnybos Įsakymu pareiškėjams skirtus nurodymus ir / ar poveikio priemones, pareiškėjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nurodė, kad Tarnybos Nemokumo priežiūros komitetas pritarė pateiktam siūlymui skirti pareiškėjams tokias poveikio priemones, kurios buvo pasiūlytos, apsiribojęs Išvados turiniu, nepagrindęs pagrindo skirti vidutinio griežtumo poveikio priemonę motyvais, neįvertinęs priežasčių, kodėl švelnesnėmis poveikio priemonėmis (įspėjimu) ir / ar nurodymais nėra galimas neplaninio tyrimo tikslo. Teismas sprendė, kad administratoriui (juridiniam asmeniui) bei administratoriaus darbuotojui skirtos poveikio priemonės (teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas) skyrimo terminas nebuvo motyvuotas. Teismas nevertino atsakovo teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktų motyvų dėl poveikio priemonių skyrimo, akcentuotos Tarnybos vadovo ir Nemokumo priežiūros komiteto diskrecijos teisės parinkti taikomas poveikio priemones.

19. Įvertinęs Tarnybos Įsakymo, be kita ko, Išvados, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, turinį, surinktus įrodymus, nustatytus neplaninio patikrinimo procedūrinius pažeidimus, teismas nesutiko su Tarnybos išvadomis, kad neplaninio tyrimo metu atsakovo nustatytomis aplinkybėmis Administratoriaus padaryti Nemokumo įstatymo pažeidimai yra akivaizdžiai aplaidus profesinės pareigos atlikimas, už kurį yra būtina konkrečiu atveju taikyti asmeniui profesinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad Tarnybos Išvadoje iš esmės dėstomos neplaninio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės dėl skundo (pareiškimo), Bendrovės bankroto proceso eigos, cituojamos Nemokumo įstatymo nuostatos, aprašyti tam tikra seka atlikti bankroto administratoriaus veiksmai, administruojant bankroto procesą, konstatuota, kad Administratoriaus padaryti pažeidimai sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau nenurodyta aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių kreditorių interesų ir teisėtų pažeidimą, juolab, patirtos akivaizdžios žalos bei dydžio. Teismas sprendė, kad vien nurodymas nustatytų Nemokumo įstatymo pažeidimų nėra pakankamas pagrindas taikyti drausminę atsakomybę.

20. Teismas nusprendė, kad Tarnybos Įsakymas dėl pareiškėjams skirtų poveikio priemonių, nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, 91 straipsnio 1–2 dalimis, VAĮ 8 straipsniu ir sprendė, kad neplaninio patikrinimo metu nustatytų pažeidimus patvirtinančių faktinių aplinkybių tyrimas ir surinktų rašytinių įrodymų vertinimas visumoje, pareiškėjams pasiūlytų poveikio priemonių iš esmės automatinis skyrimas negali būti laikomi formaliais procedūros pažeidimais. Padaryti procedūriniai neplaninio tyrimo pažeidimai galėjo lemti neobjektyvų aplinkybių įvertinimą bei pažeidimo kvalifikavimą pagal Nemokumo įstatymą bei drausminės atsakomybės taikymą (atitinkamos poveikio priemonės parinkimą), todėl teismas nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas panaikinti Įsakymą dėl esminių procedūrinių pažeidimų (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), neatitikimo esminiams ūkio subjektų priežiūros principams (VAĮ 362 str.), bendriesiems viešojo administravimo principams (VAĮ 3 str.), skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo.

III. 21. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

22. Atsakovas pakartoja skundo, teikto teismui, argumentus, ir teigia, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje Nr. eB2-111-730/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje Nr. e2-187-798/2022 nustatytos aplinkybės reikšmingos vertinant Administratoriaus veikimą (neveikimą), užtikrinant interesų pusiausvyrą, bankroto proceso operatyvumą ir bankroto bylos nutraukimą. Atsakovas teigia, kad Išvadoje įvertino minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose nustatytas aplinkybes ir atkreipia dėmesį, kad juose teismas bylą nagrinėjo pareikšto skundo ribose ir pagal šalių pateiktus įrodymus, akcininko prašymai dėl atsiskaitymo su likusiu kreditoriumi ir Administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus buvo įvertinti ir ankstesniais teismų procesiniais sprendimais vertinant tuo metu konkrečias susiklosčiusias aplinkybes. Atsakovas aptaria Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartyje išspręstus klausimus ir nurodo, kad patikrinimo metu buvo atlikta priežiūros funkcija bei įvertinta aplinkybių visuma ir Administratoriaus (ne)veikimo tinkamumas.

23. Atsakovas akcentuoja, kad Tarnyba, vykdydama savo funkcijas, atliko būtent Administratoriaus veiklos patikrinimą, o ne vertino atskyrus veiksmus, todėl dėl pareiškėjų veiksmų jokios išvados neformuluojamos. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjų veiksmai aktualiu patikrinimui laikotarpiu įvertinti ir aprašyti Išvadoje (kokius skundus teikė teismui, koks jų rezultatas ir kt.). Tarnyba nesustatė, kad pareiškėjų veiksmai aiškiai neatitiktų teisinio reglamentavimo, piktnaudžiavimas būtų nustatytas teismų sprendimais, ar kad jų veiksmai turėjo įtakos susiklosčiusiai situacijai ir Administratoriaus veiksmų ar neveikimo vertinimui, todėl Tarnyba išsamiau apie tai nepasisakė.

24. Atsakovas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime teikia prieštaringus motyvus: viena vertus konstatuoja, kad Išvadoje iš esmės dėstomos neplaninio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės dėl skundo (pareiškimo), Bendrovės bankroto proceso eigos, cituojamos Nemokumo įstatymo nuostatos, aprašyti tam tikra seka atlikti bankroto administratoriaus veiksmai administruojant bankroto procesą, kita vertus jau konstatuoja, kad Įsakymas dėl pareiškėjams skirtų poveikio priemonių, nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas. Atsakovas akcentuoja, jog laikosi teisinio reglamentavimo nuostatų, jog priimtame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, tai pagrindžia Įsakymas bei jo sudedamoji dalis – Išvada.

25. Atsakovas pakartoja Išvadoje konstatuotas aplinkybes, susijusiais su vykusiais teisminiais ginčais tarp Administratoriaus ir akcininko ir nurodo, kad tai tik dar kartą patvirtina, jog nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iš esmės Bendrovės bankroto procesas nevyko ir tai niekaip nesusisieja su nemokumo proceso efektyvumo principu, o Administratoriaus tikslingas siekis net ir po įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl Administratoriaus išsimokėtos priemokos nepagrįstumo, tinkamai paskirsčius sukauptas lėšas neatsiskaityti su kreditoriumi ir Bendrovės bankroto bylą užbaigti išimtinai likvidavimu, bet ne bankroto bylos nutraukimu atsiskaičius su visais kreditoriais, kėlė Tarnybai pagrįstų abejonių Administratoriaus teisiniu suinteresuotumu Bendrovės bankroto bylos baigtimi. Atsakovas aptaria abejones kėlusio likusio vienintelio kreditoriaus S. V. veikimą ir teigia, kad šių aplinkybių visuma leido Tarnybai pagrįstai abejoti, ar Administratoriaus atliekamais veiksmais Bendrovės bankroto procese siekiama esminių bankroto proceso tikslų. Atsakovo vertinimu, teismas nesigilino į situaciją ir netinkamai vertino Tarnybos pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, teisinį reglamentavimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Įsakymas dėl pareiškėjams skirtų poveikio priemonių nėra tinkamai pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais, nemotyvuotas.

26. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Tarnyba konstatavo, jog Administratoriaus padaryti Nemokumo įstatymo pažeidimai sukėlė tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau nenurodant aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių kreditorių interesų ir teisių pažeidimą, juolab, patirtos akivaizdžios žalos bei dydžio. Vien nurodymas nustatytų Nemokumo įstatymo pažeidimų nėra pakankamas. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-219-415/2019 ir teigia, kad Tarnybos nustatyti pareiškėjų pažeidimai yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, kadangi esamoje situacijoje materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas, todėl Tarnyba neprivalo nustatinėti patirtos akivaizdžios žalos bei dydžio. Atsakovas vadovaujasi Nemokumo įstatymo 132 straipsnio 1–2 dalimis, 136 straipsnio 1, 4 dalimis ir teigia, kad Tarnyba Administratoriui gali skirti poveikio priemones ar (ir) nurodymus, ne už kažką kitą, kaip tik Administratoriaus veikloje nustatytus Nemokumo įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, todėl nesuprantama teismo pozicija, kad „nurodymas nustatytų Nemokumo įstatymo pažeidimų nėra pakankamas“.

27. Atsakovas pažymi, kad teismas sprendime nenurodė objektyvių argumentų, kurie įrodytų nustatytų pažeidimų nepagrįstumą, nevertino drausminės nuobaudos proporcingumo, apsiribojo tik formaliais lakoniškais pasvarstymais apie tai, jog Nemokumo priežiūros komitetas pritarė pateiktam siūlymui skirti pareiškėjams tokias poveikio priemones, kurios buvo pasiūlytos, apsiribojant Išvados turiniu, nepagrindžiant pagrindo skirti vidutinio griežtumo poveikio priemonę motyvų, juolab, neįvertinant priežasčių, kodėl švelnesnėmis poveikio priemonėmis (įspėjimu) ir / ar nurodymais nėra galimas neplaninio tyrimo tikslo įgyvendinimas, todėl atsakovas tokį teismo vertinimą laiko nepagrįstu. Atsakovas aptaria nustatytus Administratoriaus pažeidimus, jų reikšmingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, Administratoriaus vadovo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir teigia, kad Administratorius padarė ne vieną pažeidimą, o pažeidė mažiausiai du pagrindinius nemokumo proceso principus, todėl vertinant teismo sprendimą, darytina prielaida, kad teismas iš esmės nesigilino į patikrinimo metu nustatytus faktus bei padarytus Administratoriaus pažeidimus.

28. Atsakovas vadovaujasi teisiniu poveikio priemonių reglamentavimu (Nemokumo įstatymo 136 str. 3 d.) ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjams nėra pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė, ji yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams bei atitinkanti siekiamus teisėtus priežiūros tikslus.

29. Atsakovas aptaria Nemokumo priežiūros komiteto paskirtį, pakartoja bylos faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjų atvejo svarstymu Nemokumo priežiūros komiteto pasėdyje ir atkreipia dėmesį, kad Nemokumo priežiūros komiteto nuomonė, fiksuota kaip jo sprendimas Nemokumo priežiūros komiteto posėdžio protokole, į Nemokumo priežiūros komiteto posėdį kviestiems nemokumo administratoriams tiesiogiai teisių ir pareigų nesukelia. Įvertinęs Nemokumo priežiūros komiteto nuomonę, sprendimus dėl poveikio priemonių nemokumo administratoriams skyrimo priima Tarnybos direktorius. Šie Tarnybos direktoriaus sprendimai įforminami skundžiamais Tarnybos direktoriaus įsakymais, kurių nuorašai visuomet nedelsiant išsiunčiami tiems nemokumo administratoriams dėl kurių priimti. Nagrinėjamu atveju, Įsakymo nuorašas ir Išvados nuorašas išsiųstas pareiškėjams Tarnybos 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (10.4 Mr)D2-1089 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „Tamtamas“ neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“.

30. Atsakovas nurodo, kad teismo posėdžio metu neteikė jokių papildomų argumentų dėl Įsakymo priėmimo motyvų, t. y. apie diskrecijos teisę kalbėta buvo ne tik posėdžio metu, bet ir teiktame atsiliepime LAGK, tiek teismui teiktame skunde, todėl tokie teismo teiginiai visiškai nepagrįsti. Atsakovas akcentuoja, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija.

31. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Tarnyba Administratoriaus neplaninį veiklos patikrinimą pradėjo 2021 m. kovo 29 d. ir patikrinimo atlikimo metu vadovavosi galiojančiomis Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30, ir Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86, o teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi negaliojančiu teisiniu reguliavimu, t. y. Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklėmis, kurios neteko galios nuo 2020 m. vasario 14 d., Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis, kurios neteko galios nuo 2020 m. liepos 9 d. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas turi būti panaikintas dėl „neatitikimo esminiams ūkio subjektų priežiūros principams (VAĮ 362 str.)“, t. y. priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vadovavosi negaliojančia VAĮ redakcija, kas kelią pagrįstą abejonę teismo kompetentingumu. Atsakovo nuomone, vadovavimasis negaliojančiu įstatymu yra aiškus teisės taikymo pažeidimas, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti naikintinas ir šiuo pagrindu.

32. Atsakovas pabrėžia, kad nesutinka su teismo išvada, jog Įsakymas turi būti panaikintas dėl esminių procedūrinių pažeidimų (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.), neatitikimo esminiams ūkio subjektų priežiūros principams (VAĮ 362 str.), bendriesiems viešojo administravimo principams (VAĮ 3 str.), skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo. Teismas nėra nustatęs jokių Tarnybos procedūrinių pažeidimų, kaip ir nėra nustatęs, kad Tarnyba būtų padariusi teisės taikymo klaidų ir būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes. Atsakovas teigia, kad teismas byloje esančių faktinių aplinkybių visapusiškai neįvertino, nepagrįstai netyrė, nenagrinėjo, nepateikė jokių argumentų dėl Tarnybos skunde keltų klausimų, todėl toks sprendimas, Tarnybos vertinimu, laikytinas be motyvų, neatitinkantis ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimų.

33. Pareiškėjai P. P. ir UAB „Tamtamas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi atsiliepime į skundą išdėstytos pozicijos, akcentuodamas, jog skunde, kaip ir Įsakyme, dėstomi abstraktūs teiginiai, perrašant įstatymų formuluotes, kas neleidžia aiškiai suvokti inkriminuojamų pažeidimų esmės, skirtos poveikio priemonės neindividualizuotos, skirtos tiek P. P., tiek M. M., už tą patį laikotarpį, dėl to paties pažeidimo poveikio priemonė pritaikyta du kartus – juridiniam asmeniui bei jo atstovui. Pareiškėjas nurodo, kad vertinant atsakovo skundą reikia atriboti teismo ir atsakovo funkcijas ir įgaliojimus bankroto byloje, nes atsakovas iš esmės įsiterpia į teismui priskirtų funkcijų vykdymą ir, prisiimdamas jam nepriskirtas funkcijas, atitinkamai daro nepagrįstas išvadas.

35. Pareiškėjai kvestionuoja apeliaciniame skunde dėstomas faktines aplinkybes, pažymi, kad priemoka nuo išieškotų beviltiškomis laikytų skolų ir su ja susiję ginčai bankroto byloje yra išskirtinai teisės taikymo klausimas, kuris buvo sprendžiamas ir nagrinėjamas bankroto byloje. Nemokumo bylose iki šiol nėra pasisakyta, kas laikytina beviltiškomis skolomis, ir kada administratoriui atsiranda teisė į šią priemoką.

36. Pareiškėjai nurodo, kad atsakovas savo tyrime atliko ir kreditoriaus veiksmų analizę, tačiau toks vertinimas nėra priskirtas atsakovo kompetencijai, kreditoriaus veiksmai iš viso negali būti svarstymo pagrindu skirti Administratoriui poveikio priemonę. Pareiškėjams kyla abejonių dėl atsakovo objektyvumo ir tyrimo proceso skaidrumo, nes atsakovo vykdoma priežiūra negali tapti vieta nepatenkintam akcininkui.

37. Pareiškėjai nurodo savo skundo, teikto atsakovui, dėl nesutikimo su Įsakymu argumentus, pažymi bendradarbiavimo faktą, teikiant paaiškinimus bei juos pagrindžiančius duomenis, kurie be kita ko, liko atsakovo neįvertinti ir laikosi savo pozicijos, jog Įsakymas VAĮ nuostatų požiūriu buvo surašytas ydingai, nes jame nėra pakankamai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas bei motyvai, kurių pagrindu skiriama griežta poveikio priemonė. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje atsakovas (skundą pateikęs asmuo) Tarnyba kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos 2022 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 19R-1296 (AG-294/03-2022), kuriuo pareiškėjų skundas buvo patenkintas ir panaikinta Tarnybos 2022 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. V4-47 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Tamtamas“, P. P., M. M.“ dalis dėl poveikio priemonių pareiškėjams taikymo bei nurodymas Administratoriaus vadovui, bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto 2022 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. N-2 dalį nutraukta.

39. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Tarnybos skundą atmetė, panaikino Tarnybos direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. V4-47 „Dėl poveikio priemonių ir nurodymų nemokumo administratoriams UAB „Tamtamas“, P. P., M. M. skyrimo“, nes nustatė esminius procedūrinius pažeidimus – faktinių aplinkybių tyrimą ir surinktų rašytinių įrodymų vertinimą visumoje ir pareiškėjams pasiūlytų poveikio priemonių iš esmės automatinį skyrimą.

40. Atsakovas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis prieštaringas, priimtas neįsigilinus į bylos esmę, vadovautasi negaliojančiomis teisės aktų nuostatomis, netinkamai įvertintos Nemokumo priežiūros komiteto narių nuomonės, Tarnybos direktoriaus diskrecija, pabrėžė, kad naujų argumentų atsakovas nenurodė, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esminius procedūrinius pažeidimus, akcentavo, kad Tarnyba tyrimo metu nustatė visas Įsakymui priimti reikšmingas aplinkybes, detaliai išnagrinėjo ir įvertino Administratoriaus ir Bendrovės akcininkų veiksmus, nustatė Administratoriaus veiklos pažeidimus, kurie yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio.

41. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

42. Dėl nagrinėjamos bylos ribų pažymėtina, kad pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

43.1. Įsakymu nuspręsta skirti poveikio priemones UAB „Tamtamas“ (Administratoriui), P. P. (darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą, ir UAB „Tamtamas“ vadovui) ir M. M. (darbuotojui, atsakingam už bankroto proceso administravimą).

43.2. Į Komisiją su skundu kreipėsi pareiškėjai UAB „Tamtamas“ ir P. P. ir prašė: 1) panaikinti Įsakymo dalį dėl poveikio priemonės UAB „Tamtamas“ ir P. P. bei nurodymą P. P. arba pakeisti poveikio priemonę ir nurodymą į švelnesnę ir 2) panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto 2022 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. N-2 dalį, kuria pritarta Įsakymu skiriamos poveikio priemonėms UAB „Tamtamas“ ir P. P..

43.3. Šis skundas su tokiomis ginčo ribomis buvo priimtas Komisijoje nagrinėti 2022 m. gegužės 17 d. rezoliucija (Komisijos bylos 1 t., b. l. 1).

43.4. Komisija 2022 m. birželio 16 d. sprendimu Nr. AG-294/03-2022 UAB „Tamtamas“ ir P. P. skundą tenkino, panaikino Tarnybos Įsakymo dalį dėl poveikio priemonių Administratoriui ir P. P. taikymo bei nurodymą P. P., įpareigojo Tarnybą iš naujo išsamiai bei objektyviai įvertinti ginčo aplinkybes priimant teisės aktus atitinkantį įsakymą, bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto 2022 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. N-2 dalį nutraukė.

43.5. Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos Sprendimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Komisijos Sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti.

43.6. 2022 m. liepos 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tokį atsakovo skundą priėmė nagrinėti.

44. Vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. šios nutarties 43 p. ir 39 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir panaikindamas visą Tarnybos Įsakymą, kai ginčas vyko tik dėl jo dalies, apskųstos Komisijai, pažeidė teisės aktų reikalavimus ir peržengė ginčo ribas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis (peržengianti ginčo ribas) panaikinama. Analogiškos praktikos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-556/2021).

45. Vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsnio 2 dalimi ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (žr. šios nutarties 43 p. ir 39 p.), teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neišsprendė visų byloje pareikštų reikalavimų: atsakovas prašė panaikinti Komisijos Sprendimą, kuriuo ne tik nuspręsta panaikinti dalį Tarnybos Įsakymo, tačiau taip pat nuspręsta įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus (įpareigojo Tarnybą iš naujo išsamiai bei objektyviai įvertinti ginčo aplinkybes priimant teisės aktus atitinkantį įsakymą) ir nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Nemokumo priežiūros komiteto 2022 m. balandžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. N-2 dalį. Šie pareiškėjo skundo Komisijai reikalavimai ir atsakovo skundo teismui reikalavimai niekaip neanalizuoti ir dėl to nepasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

46. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ydingumo, taikant negaliojančius teisės aktus:

46.1. Kadangi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 1K-30 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ 2.6 papunkčiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. 1K-270 „Dėl Bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintos Priežiūros taisyklės, su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusius galios, minėtą teisės aktą paskelbus Teisės aktų registre (toliau – ir TAR) 2020 m. vasario 13 d., pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo vadovavosi šiuo teisės aktu.

46.2. Kadangi Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. V1-86 „Dėl Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ 2.1 papunkčiu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V1-341 „Dėl Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais buvo pripažintas netekusiu galios, minėtą teisės aktą paskelbus TAR 2020 m. liepos 8 d., pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo vadovavosi šiuo teisės aktu.

46.3. Kadangi ginčui yra aktuali VAĮ redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu, pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo vadovavosi nebeaktualiomis VAĮ 8 straipsnio ir VAĮ 362 straipsnio redakcijomis.

47. VAĮ 10 straipsnio 5 dalis įtvirtina reikalavimus, taikytinus administraciniam sprendimui. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) bei administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

48. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados, kodėl skundžiamo Įsakymo dalį laiko neatitinkančia VAĮ reikalavimų. Pažymėtina, kad Įsakyme nurodyta, jog jis priimtas įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją, Išvadą, pareiškėjų ir M. M. nuomones, 2022 m. balandžio 13 d. Nemokumo priežiūros komiteto nutarimą. Byloje yra išreikalauta Komisijos byla (8 t.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-688-520/2021) Išvada yra sudėtinė Įsakymo dalis, todėl pirmosios instancijos teismas turi įvertinti Įsakymą, Išvadą, kur nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams paskirtos poveikio priemonės, taip pat įvertinti byloje esančius įrodymus. Neįvertinus Įsakymo ir Išvados esmės, pirmosios instancijos teismo išvada dėl Įsakymo dalies neatitikimo VAĮ reikalavimams yra nemotyvuota.

49. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvadą, Įsakymą, Komisijos Sprendimą ir Komisijos bylos medžiagą, proceso dalyvių procesinius dokumentus, byloje esančius įrodymus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo konstatavo esminių procedūrinių pažeidimų egzistavimą, netyrė skundžiamo Įsakymo iš esmės ir panaikino skundžiamą Įsakymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, nes pirmosios instancijos teismas vienu iš esminių procedūrinių pažeidimų įvardijo faktinių aplinkybių tyrimą ir surinktų rašytinių įrodymų vertinimą visumoje, kas savaime, per se nėra neteisėta. Kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principu, nei su VAĮ nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-287-502/2022; ir kt.). Taigi pritartina atsakovo apeliacinio skundo argumentams, kad atsakovas Patikrinimo metu atliko priežiūros funkciją, turėjo teisę įvertinti aplinkybių visumą ir spręsti dėl pareiškėjų atsakomybės, priimdamas skundžiamą Įsakymą. Ar atsakovo vertinimas buvo pagrįstas, ar faktinės aplinkybės ir jų visuma, įskaitant ir bendrosios kompetencijos teismų nustatytas aplinkybes, buvo nustatytos ir įvertintos teisingai, ar pareiškėjai padarė jiems inkriminuotus teisės pažeidimus, turi būti tiriama analizuojant konkrečius pareiškėjams inkriminuotus pažeidimus.

51. Skundžiama Tarnybos Įsakymo dalis buvo priimta, vadovaujantis Nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių 14 punktu, įvertinus patikrinimo metu surinktą informaciją, Išvadą, pareiškėjų ir M. M. nuomones, 2022 m. balandžio 13 d. Nemokumo priežiūros komiteto nutarimą, atsižvelgus į tai, kad Administratorius UAB „Tamtamas“, administruodamas BUAB „Ramkesta“ bankroto procesą: 1) pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 5 punktus, 66 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, nes Administratorius nesiekė kuo didesne apimtimi tenkinti kreditorių reikalavimus per pagrįstai trumpiausią laikotarpį, nevykdė savo pareigų profesionaliai, užtikrindamas aukštą savo profesinių žinių ir gebėjimų lygį bei nepriekaištingą profesijos atstovo reputaciją, netinkamai disponavo Bendrovės turtu paskirstydamas Bendrovės bankroto proceso metu sukauptas lėšas, negynė kreditoriaus teisės kiek įmanoma trumpesniu terminu gauti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą ir Bendrovės (jos savininkų) teisių ir teisėtų interesų susigrąžinti Bendrovės turto dalį, likusią po kreditorių reikalavimų apmokėjimo; 2) pažeidė Nemokumo įstatymo 3 straipsnio 1, 5 punktus, 66 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes Administratorius po 2020 m. lapkričio 10 d. kreditorių susirinkimo, administruodamas Bendrovę, neveikė Bendrovės ir kreditorių interesais, išlaikydamas jų interesų pusiausvyrą, neužtikrino proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, taip pat nemokumo administratoriaus profesionalumo principo įgyvendinimo, be objektyvaus pagrindo vengė tinkamai atsiskaityti su kreditoriais ir inicijuoti bankroto bylos nutraukimą, turėjo teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kiekvienas iš šių pažeidimų detalizuoti Išvadoje nurodytais konkrečiais veiksmais.

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas niekaip neanalizavo ir nesprendė, ar pareiškėjai atliko jiems inkriminuotus teisės pažeidimus konkrečiais Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nurodytais veiksmais. Pareiškėjai skunde Komisijai ir atsakovas skunde teismui išdėstė argumentus dėl kiekvieno iš šių pažeidimų, bet pirmosios instancijos teismo sprendime nėra teismo motyvų dėl šių esminių argumentų. Pareiškėjai yra tiek UAB „Tamtamas“, tiek P. P., todėl turi būti įvertinta kiekvieno iš jų veika (ar atliko inkriminuotas veikas ir pažeidė teisės aktų reikalavimus), kaltė, vaidmuo (UAB „Tamtamas“ kaip Administratoriaus, P. P. kaip UAB „Tamtamas“ vadovo ir darbuotojo, atsakingo už bankroto proceso administravimą), laikotarpis, už kurį traukiamas asmuo atsakomybėn pagal kokį vaidmenį (Išvadoje nurodyta, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 17 d. iki 2021 m. balandžio 8 d. darbuotojas, buvęs atsakingas už bankroto proceso administravimą buvo M. M.) ir t. t. Todėl pirmosios instancijos teismui neįvertinus, ar padaryti teisės pažeidimai, už kuriuos Įsakymu skirta poveikio priemonė, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišsamiai išnagrinėjo bylą, nemotyvavo savo sprendimo, pripažintini pagrįstais, o teismo sprendimas naikintinu.

53. Pirmosios instancijos teismas esminiu procedūriniu pažeidimu laikė pareiškėjams pasiūlytų poveikio priemonių iš esmės automatinį skyrimą. Pažymėtina, kad tik įvertinus, ar apskritai padaryti teisės pažeidimai, už kuriuos skirta poveikio priemonė, galima spręsti dėl poveikio priemonės proporcingumo. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad teisės pažeidimas / pažeidimai padarytas / padaryti, tačiau paskirta neproporcinga poveikio priemonė, turi teisę ją pakeisti į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2664-261/2020). Tačiau šis įvertinimas galimas tik po to, kai iš esmės išnagrinėjama, ar pareiškėjai padarė jiems inkriminuotus teisės pažeidimus.

54. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Taigi teismas privalo būti aktyvus, motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog sprendimu, kuriame teismas visiškai nepasisako dėl esminių skundo argumentų, yra pažeidžiama teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek privačių šalių teisėtą lūkestį dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo jų ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3731-575/2020).

56. Dėl to, kad buvo peržengtos skundo ribos, išnagrinėti ne visi reikalavimai, vadovautasi neaktualiomis teisės normomis, nepasisakyta ir neįvertinta, ar egzistavo Įsakyme konstatuotų pažeidimų sudėtis, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad neįvertintos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisėtas procesinis sprendimas. Sprendimą panaikinus aptartu pagrindu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai šioje bylos proceso stadijoje nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

57. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 7 d., 80, 86 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjų skundą atmesti. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes apeliacinės instancijos teisme pareiškėjų ir atsakovo argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

58. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis