514a25ba-9256-4bca-aaa0-c88c8adae0ac · Regionų administracinis teismas

Civilinė byla Nr     Administracinė byla Nr.1-2964-423/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-62-3-00631-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 12 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas S. S. savo skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 11 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 14-15). PareiÅ¡kėjas skunde bei atsikirtime į atsakovo pateiktÄ atsiliepimÄ (b.l. 95-97) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011-06-23 iki 2012-05-30 buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, t.y. gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma 3,6 kv. m., be to, buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko oro.

Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų nesudarant pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų, jis patyrė pažeminimÄ , didelį dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , nerimÄ , nepatogumus, jaučia baimę. Senaties termino pareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti, kadangi jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. PareiÅ¡kėjas teigia, jog nežinojo, kiek minimalaus gyvenamojo ploto priklauso vienam asmeniui pagal teisės aktų nuostatas, todėl nesuprato, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

Be to, jam atliekant bausmę, mirė abu pareiÅ¡kėjo tėvai, taip pat jam ir jo žmonai buvo apribotos tėvystės teisės, nutrÅ«ko bendravimas su artimaisiais, pareiÅ¡kėjas jautė depresijÄ ir dėl savo psichologinės bÅ«klės po patirtų iÅ¡gyvenimų negalėjo laiku kreiptis į teismÄ . Prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 11 700 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b.l. 20-26) pripažįsta, kad ne visÄ pareiÅ¡kėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) laikÄ jam buvo užtikrinta minimali ploto norma pagal teisės aktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas atskirais laikotarpiais buvo laikomas netinkamomis, mažesnio ploto sÄ lygomis dėl objektyvių priežasčių. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo Kauno TI administracijos nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos. Pažymėjo, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Å i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . Pažymėtina, kad net ir esant sÄ raÅ¡iniam didesniam asmenų  kameroje  skaičiui,  tikrasis  kameroje  esančių  asmenų  skaičius  yra  mažesnis.

Kauno TI kameros yra įrengtos taip, kaip reikalauja tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Kamerose su atidaromais langais yra natÅ«ralus vėdinimas, o kamerose su neatidaromais langais - mechaninis vėdinimas. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų tikrinimo aktų kopijų, kamerų mikroklimato parametrai iÅ¡ esmės atitinka higienos normos reikalavimus. Tikrinimų metu pastebėti trÅ«kumai yra operatyviai Å¡alinami. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra tik formalus teisės aktų straipsnių, reglamentuojančių tardymo izoliatorių veiklÄ , iÅ¡vardinimas ir formalus konstatavimas, kad tam tikri teisės aktų punktai nevykdomi.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Kauno TI, t.y. nuo 2011-06-23 iki 2012-05-30, padavė tik 2016-04-20, t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo atvykimo į Kauno TI dienos. Dėl daromos žalos atlyginimo asmuo turėtų kreiptis bÅ«tent tuo metu, kai ji patiriama. Atsižvelgiant į tai, atsakovas praÅ¡o taikyti ginčo laikotarpiui senaties terminÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Ä® teismo posėdį neatvyko pareiÅ¡kėjas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, atstovas.

Jiems apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla iÅ¡nagrinėta pareiÅ¡kėjui, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė kalinamas Kauno TI laikotarpiu nuo 2011-06-23 iki 2012-05-30.Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas (toliau – LVAT), įstatymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti tiek į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, tiek ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ netinkamomis sÄ lygomis, kuris prasidėjo nuo 2011-06-23 ir tęsėsi iki 2012-05-30. Pabrėžtina, kad skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė tik 2016-04-20 (b.l. 10).

Vertinant nurodyto teisės pažeidimo mastÄ ir pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas visÄ jo skunde nurodytÄ laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinama teisė į minimalų kameros plotÄ vienam asmeniui, jis yra laikomas galimai antisanitarinėmis sÄ lygomis, tačiau, kaip minėta skundÄ teismui pateikė tik 2016 metais. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio senatį prašė taikyti atsakovo atstovas – Kauno TI (b.l. 25).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Pabrėžtina, kad teisės normose, reglamentuojančiuose ieÅ¡kinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios Å¡io termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sÄ voka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes (žr.

LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-727-858/2015, A-784-858/2015).LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009). Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat analogiÅ¡kai laikomasi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-327/2005, 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2006, 2008 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2008).Kaip svarbiÄ senaties termino praleidimo priežastį pareiÅ¡kėjas nurodo tai, jog nesuvokė, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nežinojo, jog kalinimo sÄ lygos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis jautė didelį dvasinį diskomfortÄ , nepatogumus, emocinę depresijÄ .

Jei pareiÅ¡kėjas jautė diskomfortÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė, t.y. vėliausiai 2012-05-30, todėl skundÄ dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo galėjo pateikti iki minėtos datos.

Vis dėlto, skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė tik 2016-04-20 (b. l. 10), t. y. praėjus beveik ketveriems metams nuo galimai patirtų teisių pažeidimų ir galimo neturtinės žalos atsiradimo. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo kalinimo Kauno TI pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl antisanitarinių sÄ lygų bei Higienos normų pažeidimų į įstaigos pareigÅ«nus.

Pažymėtina, kad, bylos duomenimis, į Kauno TI administracijÄ dėl savo galimai pažeidžiamų teisių pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis (b.l.30). Atliekant laisvės atėmimo bausmę, pareiÅ¡kėjas taip pat turėjo realiÄ galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jam bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ir gauti reikiamÄ informacijÄ tiek kalint Kauno TI, tiek Alytaus pataisos namuose, kur Å¡iuo metu yra pareiÅ¡kėjas.

Taip pat pažymėtina, kad neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-441-575/2015, 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-360-858/2015 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad jam kalint Kauno TI, mirė abu jo tėvai ir prideda mirties liudijimus, iÅ¡ kurių matyti, kad A. S. mirė 2011-08-12, o M. V. S. – 2012-01-22 (b.l.98-99). Nors teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog dėl tėvų mirties jis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , galėjusį sutrukdyti jam laiku kreiptis į teismÄ , pažymėtina, jog nuo pareiÅ¡kėjo tėvų mirties iki skundo padavimo teismui momento praėjo daugiau kaip ketveri metai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo neigiami iÅ¡gyvenimai ir sukrėtimas, patirtas po tėvų mirties, objektyviai negalėjo tęstis tokį ilgÄ laikotarpį. LVAT yra pažymėjęs, jog į teismÄ besikreipiantiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiÅ¡kimas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo. Laikytina, kad pareiÅ¡kėjas per ilgai delsė pateikti teismui skundÄ po minėtų aplinkybių, t.y. gedulo dėl tėvų mirties, pasibaigimo ir tokiais veiksmais pats sau sukÅ«rė neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėjas taip pat mini aplinkybes, susijusias su jo tėvystės teisių apribojimu, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog šį aplinkybė galėjo objektyviai sutrukdyti pareiÅ¡kėjui laiku paduoti skundÄ teismui, todėl ir Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas. LVAT praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTÄ® (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Ä®statymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, ginčo laikotarpiui taikytina trijų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 88 str. 1 p.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-06-30) 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                        Asta Urbonienė