5147d8a7-9ee0-4855-bd6f-87d4dfb02170 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29958-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2., 1.1.4.2., 1.1.5.1.2., 1.1.8.1., 1.1.8.6.9., 1.2.3.1.2.5., 1.2.3.1.2.7., 1.2.3.1.2.8., 1.2.26.2., 2.1.15.1.2., 2.3.6.5., 2.4.6.1., 2.4.6.4.1., 2.4.6.4.3., 2.4.6.5.1. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Jolantos Čepukėnienės ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistiesiems R.

G., D. Å ., nuteistųjų gynėjams advokatams Dainiui Dargevičiui, Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), nukentėjusiajam A. K., nukentėjusiųjų atstovui advokatui G. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. Å . ir nuteistojo R. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus laisvės atėmimu 8 (aÅ¡tuoneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, Å¡ias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du, R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. D. Å . pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visÄ paskirtos bausmės laikÄ pradėti mokytis arba tęsti mokslÄ , dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Iš R. G. priteista civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. K. naudai 2 659,91 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt devyni eurai, 91 ct) turtinei žalai ir 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių) neturtinei žalai atlyginti, civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios O. K. naudai 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 563,37 Eur (penki šimtai šešiasdešimt trys eurai, 37 ct) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. R. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 metų gegužės mėnesio pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., parduotuvės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje tarpusavio konflikto su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vyriÅ¡kos lyties asmeniu metu, panaudodamas fizinį smurtÄ , t. y. parvertęs vyriÅ¡kį ant nugaros ir kairiu keliu prispaudęs deÅ¡iniÄ jÄ vyriÅ¡kio rankÄ , kurioje buvo laikomas Å¡aunamasis ginklas, pagrobė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ 9 mm kalibro pistoletÄ â€“ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , su jame buvusiais ne mažiau kaip trimis 9 mm kalibro „Luger 9x19“ Å¡oviniais.

2. R. G. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2015 metų gegužės mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, kai laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val. parduotuvės „A.“, esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje iÅ¡ nenustatytos asmenybės vyriÅ¡kio, panaudojęs fizinį smurtÄ , pagrobė Å¡aunamÄ jį ginklÄ su jame buvusiais Å¡oviniais, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė pagrobtÄ 9 mm kalibro pistoletÄ â€“ Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei ne mažiau kaip tris 9 mm kalibro „Luger 9x19“ Å¡ovinius savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 27 d., apie 21.30 val., kai Å¡iuo ginklu padarė nusikalstamas veikas. Po to Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡metė į (duomenys neskelbtini), esančiame kieme buvusį Å¡iukÅ¡lių konteinerį.

3. R. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 27 d., apie 21.30 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), įvažiavime, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aiÅ¡kų visuomenės normų negerbimÄ bei jų ignoravimÄ , sutrikdydamas visuomenės rimtį, matant paÅ¡aliniams asmenims, neturėdamas aiÅ¡kios dingsties, elgdamasis ypatingai įžūliai, siekdamas nužudyti R.

K. ir M. K., tyrimo metu nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu tyčia Å¡ovė mažiausiai du Å¡Å«vius į automobilio „Honda Civic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio pusės sėdynėje sėdintį R. K. bei vairuotojo vietoje sėdintį M. K., tuo padarydamas R. K. žaizdÄ kairės Å¡launies nugariniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , M. K. Å¡autinį kiauryminį kairės juosmens pusės sužalojimÄ su pilvinės aortos kiauriniu, deÅ¡inės kepenų skilties kiauriniu bei kairio inksto ir jo kapsulės kiauriniu, kairio klubinio raumens kiauriniu pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę bei pilvo ir mažojo dubens minkÅ¡tuosius audinius, nukraujavimu bei Å¡oku, dėl to M.

K. netrukus mirė gydymo įstaigoje. Tyčinio R. K. nužudymo R. G. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. K., staigiai pakeldamas savo kūno aptinę dalį nuo automobilio sėdynės, išvengė sužalojimo į kitas gyvybiškai pavojingas kūno vietas, be to, M. K. po pirmojo šūvio nedelsdamas bandė išvairuoti automobilį iš įvykio vietos, o R. G. buvo pastebėtas pašalinių asmenų ir kuo skubiau pasišalino iš įvykio vietos. Taip R.

G. dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti R. K. bei dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudė M. K.

4. R. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 27 d., apie 21.33 val., netrukus po to, kai dėl chuliganiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu pasikėsino nužudyti R. K. bei nužudė M. K., viešoje vietoje, t. y. prie parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimo, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdamas nužudyti du ar daugiau žmonių, kurie bandė sulaikyti jo brolį D.

Å ., buvusį įvykio vietoje, kai R. G. Å¡audė į R. K. ir M. K., tyrimo metu nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu tyčia Å¡ovė mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯ T. S., D. K., E. U., R. B. ir D. B., tuo padarydamas D. K. Å¡autinę žaizdÄ Å¡launyse, iÅ¡ kurių kairėje Å¡launyje žaizda kiaurinė, o deÅ¡inėje Å¡launyje akla, taip nesunkiai sutrikdydamas D. K. sveikatÄ , be to, tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ sudavė nenustatyto Å¡aunamojo ginklo rankena nukentėjusiajam T. S. į galvÄ , padarydamas T.

S. odos nubrozdinimÄ galvoje ir taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Å¡audamas nepataikė, taip pat buvo pastebėtas paÅ¡alinių asmenų ir siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo kuo skubiau pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Taip R. G. pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du.

5. D. Å . pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 27 d., apie 21.30 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), įvažiavime, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės niekinimÄ , elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimÄ , siekdamas prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ sudavė kumščiu nukentėjusiajam D. K. į veidÄ , taip sukeldamas D.

K. fizinį skausmÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 6. Nuteistasis D. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti. 6.1. Nuteistasis D. Å . nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje surinktų duomenų visumÄ , nevertino nukentėjusiojo D. K. jo (D. Å .) atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jo veiksmai sudaro BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. 6.2.

Pasak apelianto, byloje neginčijamai nustatyta, kad D. K. ėjo pasitikti neva įvažiuojančio M. K. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino, kokiu tikslu reikia eiti pasitikti atvažiuojančio draugo, kai visas bÅ«rys stovi prie laiptinės. Akivaizdu, kad M. K. ir R. K. susiskambino su D. K. ir nusprendė juos (jį (D. Å .) ir R. G.) apsupti. Dėl to M. K. apsisuko ir grįžo į kiemÄ automobiliu iÅ¡ vienos pusės, o D. K. ėjo link jų iÅ¡ kitos pusės. 6.3. Nuteistasis apeliaciniame skunde cituoja nukentėjusiojo D.

K. parodymus, duotus 2015 m. gegužės 27 d., birželio 8 d. ir 2018 m. kovo 15 d. vykusių apklausų metu, ir nurodo, kad Å¡ie nukentėjusiojo parodymai aiÅ¡kiai atskleidžia, jog bÅ«tent jis buvo konflikto iniciatorius, naudojo smurtÄ prieÅ¡ jo (D. Å .) seserį, o po to ir prieÅ¡ jį (D. Å .) norėjo panaudoti smurtÄ . Nors teismas konstatavo, kad jis (D. Å .) pirmas sudavė smÅ«gį D. K., tačiau tai neatitinka tikrovės, Å¡ias aplinkybes liudijo tik D. K. draugai, kurie jį (D. Å .) pagavę spardė prie parduotuvės, todėl tikėti jų parodymais negalima.

Be to, pastarieji nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nors jį spardė, o įvykį prie parduotuvės matė labai daug žmonių. 6.4. Apeliantas pažymi kad apklaustas 2015 m. gegužės 27 d. D. K. net neužsiminė, kad jam kas nors sudavė smūgį, kad jis (D. Š.) jam neva sudavė, nurodė tik papildomos apklausos metu, nors ši aplinkybė pakankamai svarbi. Be to, 2015 m. rugpjūčio 21 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G2343/15(02) nenustatyta, kad D.

K. bÅ«tų sužalotas veidas. Dar daugiau, teisme liudytojas E. U. nurodė, jog jis nematė, kad kažkas suduotų D. K. ar kad pastarasis suduotų kažkam, be to, pažymėjo, kad D. K. nėra labai ramaus bÅ«do, jei bÅ«tų konfliktas, tai jis tikrai dalyvautų. 6.5. Nuteistojo D. Å . teigimu akivaizdu, kad įvykusį konfliktÄ kieme matė tik asmenys, buvę prie laiptinės, tad laikyti, kad konfliktas vyko vieÅ¡oje vietoje, nėra pagrindo. Be to, sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Å iuo konkrečiu atveju pastÅ«mimas truko vienÄ sekundę, o paÅ¡aliniai asmenys realiai to net nepastebėjo. Visų dėmesys buvo nukreiptas į garsų automobilį bei Å¡Å«vius, bet jokiu bÅ«du ne į jo su D. K. susistumdymÄ . Taigi, Å¡is konfliktas nesukėlė paÅ¡alinių asmenų reakcijos, nepadarė žalos, o neva neteisėti veiksmai truko vienÄ sekundę. Visos Å¡ios aplinkybės, nuteistojo teigimu, patvirtina, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

7. Nuteistojo R. G. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį, priimtÄ R. G., pakeisti: pripažinti R. G. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir laikyti, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė peržengus bÅ«tinosios ginties ribas; pripažinti R. G. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį; paskirti R. G. laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams, nukentėjusiesiems priteisti po 10 000 eurų. 7.1. Nuteistojo R. G. gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į surinktų įrodymų visumÄ , nevertino nukentėjusiųjų veiksmų, atliktų nuteistųjų atžvilgiu, todėl netinkamai nustatė R.

G. veiksmų pavojingumo laipsnį ir netinkamai juos kvalifikavo. 7.2. Dėl R. G. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, apeliantas visų pirma, nurodo, kad kaltinamajame akte nebuvo inkriminuota, o skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatyta, kad prie parduotuvės R. G. veikė iš chuliganiškų paskatų. Taigi vienu atveju teismas ir prokuratūra laiko, kad R. G. veiksmuose egzistuoja chuliganiškos paskatos, o kitu atveju (prie parduotuvės) tarp tų pačių asmenų vykstančio konflikto metu minėto kvalifikuojančio požymio nėra.

Jei teismas vienu atveju (prie parduotuvės) laikė, kad R. G. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tai gynybai nesuprantama, kodėl teismas nustatė, kad kieme R. G. veikė dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Apelianto nuomone, R. G. BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas inkriminuotas nepagrįstai, nes teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl vienu atveju to paties asmens veiksmus kvalifikuoja pagal minėtÄ BK 129 straipsnio 2 dalies punktÄ , o kitu – ne. Jokių nuteistųjų chuliganiÅ¡kų paskatų nepatvirtina ir bylos duomenys, nes konfliktÄ pradėjo nukentėjusiųjų pusė.

Pirmiausiai pamatę gatve einančius R. G. ir D. Š., R. K. su M. K., važiuodami automobiliu, apsisuko (susiskambino su D. K.), D. K. ėjo iš kiemo pusės, o M. K. ir R. K. įvažinėjo automobiliu iš gatvės pusės, kad nuteistieji neturėtų kur pasišalinti, t. y. nuteistieji buvo apsupti nukentėjusiųjų. 7.3. Apeliantas cituoja D. K. parodymus, duotus 2015 m. gegužės 27 d., birželio 8 d., 2018 m. kovo 15 d. vykusių apklausų metu ir atkreipia dėmesį į pirmosios apklausos metu duotus parodymus, kad D.

K. nurodė girdėjęs, kÄ sakė R. G., t. y. „ai tu čia taip“, ir, neva, iÅ¡sitraukė ginklÄ , tačiau kÄ sakė R. K. nurodo negirdėjęs. Taip pat apeliantas cituoja liudytojų A. P., T. S., A. D., B. G., E. U. parodymus ir teigia, kad visi jie patvirtina, jog R. G. padaryta nusikalstama veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, nes veiksmai buvo atlikti tarpusavio asmeninio konflikto, nesutarimo tarp D. Å . bei R. G. ir M. K., R. K. bei D. K. metu. 7.4.

Pasak gynėjo, byloje esanti telekomunikacinių ryÅ¡ių iÅ¡klotinė patvirtina paminėtų liudytojų parodymus, kad M. K. susiskambino su D. K. bei, pamatę nuteistuosius, M. K. su R. K. apsisuko ir grįžo atgal į kiemÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su nuteistaisiais. D. K. turėjo tikslÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su nuteistaisiais ir juos sumuÅ¡ti, nes stadione buvo naudojęs smurtÄ ir S. Å . atžvilgiu. D. K. Å«mų bÅ«dÄ patvirtina liudytojų parodymai, be to neginčytinai nustatyta, jog viso konflikto iniciatorius buvo D.

K., kuris ir organizavo nuteistųjų užpuolimÄ . Apeliantas pažymi, kad jei D. K. nebÅ«tų skambinęs M. K. ir kvietęs jį atvykti bei prisijungti prie užpuolimo, tokių pasekmių bÅ«tų iÅ¡vengta. Visos Å¡ios aplinkybės, pasak gynėjo, rodo, kad teismas neįvertino nukentėjusiųjų veiksmų ir netinkamai kvalifikavo nuteistųjų veiksmus atremiant užpuolimÄ . 7.5. Apeliantas teigia, kad R. G. nepagrįstai inkriminuotas ir BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas nužudymÄ kvalifikuojantis požymis.

Kaltinimas neįrodė, kad įvykio vietoje galėjo būti pakenkta kitiems asmenims juo sužalojant ar nužudant. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog R. G. šovė du kartus, t. y. vienas šūvis atliktas automobilio „Honda Civic “ salone, o antras – į judantį automobilį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad R. G. šaudė viešoje vietoje, šalia gyvenamųjų namų, o už kelių dešimčių metrų buvo D. K. ir D.

Å ., taip sudarydamas sÄ lygas ne vieno žmogaus žūčiai, tačiau tokia teismo iÅ¡vada nepagrįsta, nes aplink įvykio vietÄ Å¾monių, kuriems Å¡ie Å¡Å«viai galėjo pakenkti, nebuvo. Be to, iÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad Å¡Å«viai nebuvo nukreipti į paÅ¡alinių žmonių ar gyvenamųjų namų pusę. Bylos duomenys aiÅ¡kiai rodo, kad vienas Å¡Å«vis buvo automobilio salone, tad faktiÅ¡kai negalėjo pakenkti kitiems asmenims, o antras Å¡Å«vis buvo nukreiptas į automobilio ratÄ , tad jau savaime negalėjo pakenkti paÅ¡aliniams, konflikte nedalyvavusiems asmenims, įvykio metu nesusidarė ir negalėjo susidaryti sÄ lygų aplinkinių žmonių žūčiai.

Automobilio salone paleistas šūvis savaime negalėjo sukelti pavojaus aplinkiniams, tad pasikėsinimas nužudyti du ar daugiau asmenų R. G. taip pat inkriminuotas nepagrįstai. Tai patvirtina ir 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(358)-151-474 (t. 3, b. l. 58), kurioje konstatuota, kad šūvio metu ginklas buvo automobilyje, virš priekinės dešinės pusės keleivio sėdynės pasostės, jo vamzdis buvo nukreiptas žemyn. Taigi, R.

G. nesiekė nužudyti dviejų ar daugiau asmenų ir neveikė dar ir kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du. Kaip pavyzdį Å¡iems savo argumentams pagrįsti gynėjas pateikia nuorodÄ Ä¯ Kauno apygardos teismo nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-207-348/2008, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 2K-417/2001, ir nurodo, kad R. G. veiksmai negalėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . Dar daugiau, konflikte dalyvavę asmenys net negirdėjo Å¡Å«vių, o puolė vytis R.

G. ir jo brolį D. Å ., kai D. K., pasidėjęs daiktus prie laiptinės, pakvietė juos gaudyti ir užmuÅ¡ti. 7.6. Gynėjas pažymi, kad pagal teismų praktikÄ tais atvejais, kai kaltininkas siekė nužudyti tik vienÄ Å¾mogų, panaudodamas kitų žmonių gyvybei pavojingÄ bÅ«dÄ , o kitiems padarė sveikatos sutrikdymÄ , veika kvalifikuojama pagal nusikaltimų sutaptį kaip nužudymas kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du ir sveikatos sutrikdymas pagal atitinkamÄ BK straipsnį, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais, netiksliais ir neobjektyviais nukentėjusiojo R. K. parodymais ir nepagrįstai konstatavo, kad R. G. pasikėsino nužudyti R. K. Pirminėse apklausose nukentėjusysis R. K. parodė, kad R. G. Å¡audė jam į kojas, ir tik 2015 m. birželio 12 d. vykusios apklausos metu ėmė teigti, kad R. G. laikė nukreipęs ginklÄ jam į krÅ«tinę. Be to, Å¡ių jo parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, jie prieÅ¡tarauja 2018 m. sausio 24 d.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vadai Nr. 140-(358)-151-474. Å iuo atveju R. G. ginklÄ buvo nukreipęs į kojas, o ne į gyvybiÅ¡kai svarbius organus (galvÄ , Å¡irdį). Remiantis teismų praktika, toks kaltinamojo elgesys turėtų bÅ«ti vertinamas pagal R. K. sužalojimus, bet ne kaip pasikėsinimas nužudyti. Teismų praktika nurodo, kad jeigu nukenčia aplinkui esantys žmonės, bet pasikėsinama į konkretų asmenį, tik tuomet inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nurodytos skundžiamame nuosprendyje.

Å iuo atveju paÅ¡aliniai žmonės nenukentėjo, tad nusikalstama veika turėtų bÅ«ti kvalifikuojama pagal R. K. sužalojimų apimtį. 7.7. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog pirminiai asmenų parodymai dažniausiai atskleidžia objektyviÄ tiesÄ , kai tuo tarpu vėliau duodami parodymai yra iÅ¡kraipomi atpasakojant įvykio aplinkybes sau naudinga linkme. Pasak gynėjo, paanalizavus R. K. vengimÄ atvykti į teismo posėdžius bei nenorÄ bÅ«ti apklaustam, tampa akivaizdu, kad pastarasis nutyli svarbias įvykio aplinkybes, kurios jam ir jo draugams nebÅ«tų naudingos.

Nors pirminėje apklausoje R. K. nurodė, kad asmuo Å¡ovė be jokios priežasties, tačiau surinkus bylai reikÅ¡mingus duomenis tapo aiÅ¡ku, jog asmenys patys norėjo „pamokyti“ nuteistuosius. Dar daugiau, apklausiamas teisme, R. K. taip ir nesugebėjo racionaliai paaiÅ¡kinti, kaip, Å¡aunant į krÅ«tinę, galima pataikyti į kojos galinę dalį. Nukentėjusysis bandė aiÅ¡kinti, kad kėlė kojas, tačiau įsivaizduojant tokiÄ situacijÄ , kojas galima kelti ar traukti tik tuomet, kai asmuo mato, jog ginklas nukreiptas į kojų pusę, bet jokiu bÅ«du ne į krÅ«tinę.

Tuo atveju, jeigu ginklas nukreipiamas į krÅ«tinę, asmuo bando pasitraukti ar pagauti rankÄ ir nukreipti jÄ Ä¯ Å¡onÄ , tačiau jokiu bÅ«du ne kelti kojas dengiant krÅ«tinę. BÅ«tent Å¡ie parodymai aiÅ¡kiai parodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis pirminiais R. K. parodymais, kurie yra objektyvesni, jų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ su kita baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina specialisto iÅ¡vada ir R. G. parodymai, tuo tarpu vėlesni Å¡io nukentėjusiojo parodymai nebuvo objektyvÅ«s bei prieÅ¡taravo kitai baudžiamosios bylos medžiagai.

Visa tai rodo, kad R. G. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas nužudyti R. K. su kvalifikuojančiais požymiais, jo veiksmai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymius. 7.8. Dėl M. K. nužudymo gynėjas nurodo, kad R. G. Å¡ovė į automobilį ne siekdamas nužudyti M. K., bet siekdamas perÅ¡auti automobilio, kuriuo M. K. ketino jį partrenkti, padangÄ (kad automobiliu negalėtų vytis). Visi liudytojai nurodė, kad M. K. įvažiavo į kiemÄ labai lėtai, nes kelias buvo labai duobėtas, tad R.

G. nusitaikius į automobilio padangÄ , neatmestina versija, jog automobilis, važiuodamas dideliu greičiu atbulomis per duobėtÄ keliÄ , galėjo Å¡okinėti arba Å¡Å«vio momentu įvažiuoti į duobę, o Å¡i faktinė aplinkybė specialisto iÅ¡vadoje taip ir nebuvo iÅ¡tirta. Apeliantas pažymi, kad R. G. nebuvo nukreipęs ginklo į žmogaus pavojingas kÅ«no vietas, tad jis veikė netiesiogine tyčia, tiesioginė tyčia nužudyti M. K. byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, R. G. veiksmai nužudant M.

K. tūrėtų būti kvalifikuoti pagal BK 28 straipsnio ir BK 129 straipsnio 1 dalį. 7.9. Dėl R. G. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, gynėjas teigia, kad bylos duomenys (D. K., B. G., E. U. parodymai) patvirtina, kad prie parduotuvės D. Š. gyvybei ir sveikatai grėsė realus pavojus. Jis buvo spardomas keturių asmenų, tad R. G., siekdamas nuvyti asmenis ir apginti brolį nuo jį užpuolusių asmenų, šovė pro šalį, tačiau pataikė D.

K. į kojÄ . 7.10. Apeliantas pažymi, kad veika kaip pasikėsinimas nužudyti kvalifikuojama tik esant apibrėžtai tiesioginei tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę, t. y. kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia suvokdamas, kad jis savo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia. Å iuo atveju tokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta, kaltinimas Å¡ioje dalyje nepasitvirtino. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. G. tyčia pasikėsino nužudyti kelis asmenis, tačiau su viena kulka to padaryti objektyviai neįmanoma.

Juolab, kad buvo pataikyta nukentėjusiajam D. K. į kojÄ , sÄ moningai netgi nesiekiant sužaloti Å¡io asmens. Akivaizdu, jog R. G. nebuvo nukreipęs ginklo ir nesitaikė į gyvybiÅ¡kai svarbius organus, tad nė vieno asmens, kuris spardė jo brolį, nesiekė tyčia nužudyti, nors tokiÄ galimybę turėjo. Todėl R. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 7.11. Dėl R. G. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 254 straipsnio 2 dalį, gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas R.

G. parodymus, buvo nenuoseklus – nuteistojo parodymus dėl konflikto su nukentėjusiaisiais vertino kaip neobjektyvius, tuo tarpu R. G. parodymus dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų laikė patikimais. Tai, apelianto teigimu, rodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik tais parodymais, kurie tiko apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, nors byloje nėra nė vieno objektyvaus duomenų Å¡altinio, galinčio patvirtinti, kad R. G. pagrobė ginklÄ panaudodamas fizinį smurtÄ .

Nors pats nuteistasis nurodė, kad ginklÄ paėmė iÅ¡ kito asmens, jis pagal BK 254 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė nei ginklo, nei asmens, iÅ¡ kurio pagrobtas ginklas. 7.12. Apeliantas teigia, kad R. G. paskirta laisvės atėmimo septyniolikai metų bausmė prasilenkia su teismų praktika. Pažymi, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo penkeri metai, o procesas apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje, tikėtina, užtruks dar ilgiau.

Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama beveik trejus metus (dėl nuo nuteistųjų nepriklausančių aplinkybių), o R. G. visÄ Å¡Ä¯ laikÄ buvo suimtas, tad teismo paskirta bausmė yra neadekvati padarytai nusikalstamai veikai ir prieÅ¡tarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Be to, teismas, nors formaliai ir atsižvelgė į R. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ ), tačiau skirdamas bausmes jų tinkamai neįvertino.

Be to, teismas nepagrįstai nepripažino bÅ«tinosios ginties ribų peržengimo ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Å iuo atveju nukentėjusiųjų elgesys puolant R. G. bei spardant D. Š. buvo rizikingas, Å¡ie nukentėjusiųjų veiksmai nebuvo įvertinti. Gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į kai kurias Lietuvos teismų praktikos bylas, kuomet romų tautybės asmenys, pagrobę automobilį, sukapoję nukentėjusiosios galvÄ kastuvu bei paslėpę kÅ«nÄ , buvo nuteisti tokio pat dydžio laisvės atėmimo bausme, kaip ir R.

G., taip pat Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ (Nr. 1A-23/2012), kurioje, esant analogiÅ¡koms aplinkybėms, buvo nustatyta, kad asmenys veikė organizuota grupe, vienÄ asmenį nuÅ¡ovė, o kitų organizuotoje grupėje veikusių ir Å¡audžiusių asmenų veikos buvo kvalifikuotos pagal sužalojimų apimtį. Be to, asmeniui, kuriam buvo inkriminuotas analogiÅ¡kas kaltinimas, Lietuvos apeliacinis teismas paskyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Gynėjas praÅ¡o pripažinti, kad R.

G. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas peržengiant bÅ«tinosios ginties ribas ir BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu paskirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę. 7.13. Pasak gynėjo, teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priteisė aiÅ¡kiai per dideles sumas. Be to, teismas neatsižvelgė į faktinę R. G. Å¡eimos padėtį bei neįvertino, kad nuteistasis realiai nori atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Taip pat ir šiuo atveju liko neįvertintas nukentėjusiųjų elgesys.

8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas prašė skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados D. Š. apeliacinis skundas atmetamas. R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistÄ jį R. G. kaltu pagal BK 254 straipsnio 2 dalį; nuteistasis pagal šį straipsnį iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas. Dalyje dėl R. G. atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį taisytinas pirmosios instancijos teismo raÅ¡ymo apsirikimas (BPK 3081 straipsnio 1 dalis), nustatant, kad R. G. neteisėtai laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje (ne pagal BK 254 straipsnio 2 dalį).

10. Dėl epizodo (duomenys neskelbtini) kieme R. G. nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus perkvalifikuojama į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, o nusikalstama veika pagal 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , sumažinant pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes, nes byloje nėra pakankamų duomenų neabejotinai iÅ¡vadai, kad Å¡audamas į nukentėjusiuosius R. K. ir M. K. R. G. veikė kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du.

11. Epizode prie „I.“ Parduotuvės (duomenys neskelbtini) skiriant R. G. bausmę pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė – bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas, BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas. Be to, iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies dėl R. G. nustatytos nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus Å¡alintina aplinkybė, kad R. G. tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ sudavė nenustatyto Å¡aunamojo ginklo rankena nukentėjusiajam T. S. į galvÄ , tokiu bÅ«du padarydamas T. S. odos nubrozdinimÄ galvoje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ .

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai dideles neturtinės žalos sumas nukentėjusiesiems A. K. ir O. K., neindividualizavo bylos aplinkybių, nesilaikė teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose, todėl civiliniai ieÅ¡kiniai Å¡ioje dalyje mažintini. Dėl R. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį 13. Byloje nėra ginčo, kad nuteistasis R. G. neturėdamas leidimo laikė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ â€žLuger 9x19“ su jame buvusiais ne mažiau kaip trimis 9 mm. kalibro Å¡oviniais.

Tačiau pirmosios instancijos teismas trumpai konstatavęs, kad R. G. kaltė įrodyta pastarojo prisipažinimu, nevertino nei nuteistojo parodymų turinio, nei jų patikimumo dėl kaltinimo pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, kad pastarasis šį ginklÄ pagrobė iÅ¡ nepažįstamo asmens panaudodamas fizinį smurtÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenis nėra pakankami, kad leistų neabejotinai nustatyti R. G. kaltę pagal minėtÄ straipsnį. R. G. pripažinimas kaltu remiasi iÅ¡imtinai pastarojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių teisingumÄ jis patvirtino teisiamajame posėdyje, kad R.

G. einant pro parduotuvę „A.“ (duomenys neskelbtini) nuteistajam prieÅ¡ tai apsižodžiavus ginklu grasino nepažįstamas neblaivus jaunuolis. Jaunuoliui iÅ¡sitraukus ginklÄ , R. G. prie Å¡io priėjo su žodžiais „šauk“; vaikinas sudvejojo, tuomet nuteistasis parvertė jį ant žemės, prispaudė keliu deÅ¡inę rankÄ ir iÅ¡plėšė ginklÄ (t. 4, b. l. 70-71; t. 9, b. l. 154; 156). Pirma, byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių Å¡iuos R. G. parodymus.

Antra, kaip teisingai nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, procesinis R. G. elgesys teikiant prieÅ¡taringus parodymus dėl kitų jo padarytų veikų epizodų leidžia abejoti, ar nuteistojo parodymai apie ginklo įgijimo aplinkybes iÅ¡ tiesų yra patikimi, t. y. ar R. G. sakė tiesÄ , ar tiesiog iÅ¡galvojo istorijÄ , kad neatskleistų tikrųjų pistoleto įgijimo aplinkybių. Papildomų abejonių nuteistojo parodymų patikimumu kelia R. G. aiÅ¡kinimas teisme, kodėl pasilaikė ginklÄ : kad mikrorajone yra jaunuolių, kurie dėl ginklo paėmimo jam galimai kerÅ¡ys, iÅ¡ pataisos namų jam esÄ buvo grasinama susidorojimu, jei Å¡is nesugrÄ Å¾ins ginklo, be to, nukentėjusysis D.

K. galimai buvo asmens, iÅ¡ kurio atėmė ginklÄ , draugas (t. 9, b. l. 155, 156, 157) – R. G. teigiant, jog jis minėto jaunuolio apskritai nepažinojo, lieka klausimas, iÅ¡ kur D. K. ar neįvardinti asmenys iÅ¡ pataisos namų galėjo sužinoti, kad ginklÄ valdė bÅ«tent R. G. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. G. dar teigė, kad ginklÄ pasiėmė tam, kad sugrÄ Å¾intų jį nepažįstamam jaunuoliui, jeigu jį vėl sutiks (t. 4, b. l. 71). Trečia, jeigu beatodairiÅ¡kai tikėti nuteistojo parodymais, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, byloje lieka neatmestina galimybė, kad atimdamas ginklÄ iÅ¡ jaunuolio R.

G. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, nes pagal nuteistojo parodymus jaunuolis jam grasino ginklu. Nors R. G., jeigu tikėti jo žodžiais, veikė labai rizikingai (eiti prie jaunuolio tariant „šauk“), tokia pasirinkta strategija savaime nepaneigia nei galimo pavojingo kėsinimosi grasinant ginklu, nei atitinkamų gynybos veiksmų leistinumo (atimti ginklÄ iÅ¡ juo grasinančio asmens). Tačiau, kaip minėta, teisėjų kolegija jau nenustatė patikimų, pakankamų duomenų kategoriÅ¡kai iÅ¡vadai, kad ginklas apskritai buvo įgytas R.

G. nurodytomis aplinkybėmis. Todėl R. G. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

14. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje dėl ginklo grobimo ir laikymo apraÅ¡ant atitinkamus epizodus ginklo pagrobimas yra kvalifikuotas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, o laikymas – pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, nors turėtų bÅ«ti atvirkščiai. Å is akivaizdus raÅ¡ymo apsirikimas, R. G. iÅ¡teisinus pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalies atžvilgiu yra taisytinas (BPK 3081 straipsnio 1 dalis), nustatant, kad: R. G. nuo 2015 metų gegužės mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė pagrobtÄ 9 mm kalibro pistoletÄ â€“ Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei ne mažiau kaip tris 9 mm kalibro „Luger 9x19“ Å¡ovinius savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 27 d., apie 21.30 val., kai Å¡iuo ginklu padarė nusikalstamas veikas.

Po to Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡metė į (duomenys neskelbtini), esančiame kieme buvusį Å¡iukÅ¡lių konteinerį ir taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje.

15. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas R. G. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį paskyrė švelnesnę bausmę negu įstatyme numatytas sankcijos minimumas, nors išskirtinių aplinkybių pagal BK 54 straipsnio 3 dalį nenustatė. Kadangi R. G. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį išteisinamas, be to, jo atžvilgiu skundo sunkinančiais pagrindais nėra paduota, teisėjų kolegija dėl šio punkto plačiau nepasisako. Dėl R. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus ir D.

Å . atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (epizodas (duomenys neskelbtini) kieme) 16. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. G. kaltu pasikėsinus į R. K. gyvybę ir nužudžius M. K. Teismas taip pat teisingai nustatė, kad R. G. kėsinosi nužudyti du asmenis ir veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, o D. Å ., smÅ«giuodamas D. K. į veidÄ , padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Teisiamojo posėdžio metu R. G. parodė, kad jo brolis buvo užpultas D. K., be to, jautė grėsmę iÅ¡ automobiliu atvykusių nukentėjusiųjų M.

K. ir R. K. Kadangi automobilis pastojo jam keliÄ , nuteistasis turėjo prasiveržti pro iÅ¡ keleivio vietos iÅ¡lipusį R. K. ir todėl, prabėgdamas pro automobilį, Å¡ovė į keleivio dureles. Prabėgdamas su durelėmis nustÅ«mė R. K. į automobilį. Tuomet automobilis prisivijo jį atbuline eiga, bandydamas partrenkti, ir R. G. Å¡ovė į ratÄ ; krypties, kur Å¡ovė, nematė. IÅ¡Å¡audamas į keleivio dureles dar nesuvokė, kad ginklas yra pavojingas ir gali sužaloti žmogų (t. 9, b. l. 154-157).

Ikiteisminio tyrimo metu R. G. nurodė, kad iÅ¡ namo pusės link jų bėgo apie deÅ¡imties jaunuolių grupė (t. 4, b. l. 72). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ . Nuteistasis D. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jokio smÅ«gio D. K. nesudavė. KonfliktÄ pradėjo pastarasis, griebdamas D. Å . už krÅ«tinės, jie susistumdė, D. Š. atsiplėšė ir puolė bėgti (t. 9, b. l. 157-158).

17. Šiuos nuteistųjų parodymus paneigia byloje apklausti liudytojai ir nukentėjusieji, taip pat kiti bylos duomenys. Liudytojai T. S. (t. 2, b. l. 5; t. 10, b. l. 11-13), M. L. (t. 2, b. l. 47-48; t. 10, b. l. 51), D. V. (t. 2, b. l. 45; t. 10, b. l. 134-135), A. D. (t. 2, b. l. 23-26; t. 10, b. l. 135-136). D. B. (t. 2, b. l. 42-43; pagal BPK 276 straipsnį buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu parodymai) ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė, kad įvykio metu visi stovėjo ir bendravo prie laiptinės, o D.

K. nuėjo pasitikti automobiliu į kiemÄ Ä¯važiavusį M. K. D. K. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R. G. per keleivio langÄ iÅ¡Å¡ovus į automobilį, jis pasisuko į kartu su R. G. atėjusį D. Å ., ir Å¡is jam trenkė kumščiu į nosį (t. 1, 175-176; 177-182; 184; 187-189). Liudytojai M. L., (teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus) E. U. (t. 2, b. l. 37-40; t. 10, b. l. 51-54); D. V. (teisme patvirtinęs ikiteisminio tyrimo parodymus, t. 2, b. l. 45), D.

B. parodė matę, kad D. Š. priėjęs smūgiavo nukentėjusiajam D. K. Liudytoja M. L. parodė, kad vienam nuteistųjų stovint prie automobilio keleivio lango, kitas priėjo ir smūgiavo D. K. Liudytojas E. U. parodė, kad D. K. buvo smūgiuota po pirmo šūvio. Liudytojas T. S. parodė, kad D. K. vėliau pribėgo prie laiptinės ir pasakė, kad jį kažkas užpuolė. Pagal D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu duotus D. V. parodymus, automobilyje sėdėjęs R. K. persimetė keliais žodžiais su R.

G., o D. Š. sukonfliktavo su D. K. ir smogė jam į veidÄ . IÅ¡ visų byloje apklaustų liudytojų parodymų galima spręsti, kad D. K. nuėjo pasitikti automobiliu atvažiavusį M. K. ir iÅ¡ anksto neplanavo susitikti ar juolab konfliktuoti su nuteistaisiais. Nei vienas liudytojas nepatvirtino R. G. žodžių, kad D. Å . užpuolė D. K., kaip ir nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad nukentėjusieji bÅ«tų pradarę automobilio dureles ir iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio. Pastebėtina ir tai, kad prie laiptinės buvę liudytojai parodė, kad tik po pirmų Å¡Å«vių nusivijo D.

Å . link „I.“ parduotuvės, kai kurie pripažino spardę ten gulintį D. Å . (D. K., T. S., D. B.). Tačiau nei vienas nenurodė, kad jų grupė bÅ«nant kieme puolė prie atvykusių nuteistųjų, kaip ikiteisminio tyrimo metu teigė R. G. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad ir patys nuteistieji duodami parodymus negalėjo nurodyti priežasčių, kodėl kieme buvę jaunuoliai turėjo pradėti konfliktÄ su nuteistaisiais. Be to nei nuteistieji, nei nukentėjusieji R. K. ir D. K. nenurodė, kad iki konflikto bÅ«tų vienas kitÄ pažinoję.

Liudytoja K. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad prieÅ¡ pat įvykį ji vaikščiojo kartu su S. Å ., sutiko nuteistuosius, ir pastaroji papasakojo jos ieÅ¡kojusiems broliams, kad prieÅ¡ tai vaikščiojo su D. (K.), parodė į namÄ , kur pastarasis stovėjo prie laiptinės. Tuomet broliai pasuko į nurodyto namo kiemÄ (t. 2, b. l. 50-53). D. K. parodė, kad prieÅ¡ įvykį stadione juokais buvo susistumdęs su S. Å ., tačiau su ja nekonfliktavo; analogiÅ¡kus parodymus davė ir kartu su jais buvęs D.

B. Taigi, kitaip negu teigiama apeliaciniuose skunduose, D. K. nesuteikė jokio pagrindo nuteistiesiems su juo konfliktuoti. Tiek iÅ¡ liudytojos K. B., tiek iÅ¡ nukentėjusiojo D. K., tiek iÅ¡ aukščiau aptartų R. G. parodymų lieka neaiÅ¡ku, kodėl pastarasis neÅ¡iojosi Å¡aunamÄ jį ginklÄ , kaip ir lieka nepaaiÅ¡kinamas pastarojo elgesys Å¡audyti į automobilyje buvusius R. K. ir M. K. Taip pat ir gynėjo skunde akcentuoti D. K. parodymai, kad jis dar prieÅ¡ įvykį bendravo su R. B., ir Å¡is jam pasakė matęs, kad kažkokie nepažįstami veidai vaikÅ¡to po rajonÄ â€žiÅ¡statę pachotkes“, o D. K. atsakė, kad jam neįdomu, nepaaiÅ¡kina nei konflikto kilimo, nei jo eigos.

D. K. papildomai nurodyta aplinkybė, kad jis dar prieÅ¡ R. B. klausimÄ apie „naujus veidus“ buvo susiskambinęs su M. K., nepagrindžia apeliaciniuose skunduose keliamos prielaidos, kurios nepatvirtina jokie bylos duomenys, esÄ nukentėjusysis taip koordinavo bÅ«simÄ nuteistųjų užpuolimÄ . D. K. parodė, kad telefonu tiesiog informavo M. K., kur jis yra, ir Å¡is atsakė netrukus privažiuosiÄ s. Be to, minėtas dialogas su R. B. įvyko kiek vėliau. D. K. žodžius dėl skambučio patvirtina ir A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, buvusio kartu su M.

K., kai Å¡is skambino D. K. dėl susitikimo (t. 2, b. l. 24). Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad D. Å . teisiamojo posėdžio metu nenurodė, dėl kokios priežasties jį esÄ galėjo užpulti D. K., kaip ir teigė neprisimenÄ s, kad prieÅ¡ įvykį buvo koks nors pokalbis apie D. K. ar kad pastarasis bÅ«tų sukonfliktavęs su jo seserimi Snieguole (t. 9, b. l. 157). IÅ¡ liudytojos K. B. parodymų, kad sutikti broliai klausinėjo, su kuo S. Å . buvo susitikusi, atvirkščiai, galima spręsti, kad konflikto ieÅ¡kojo patys nuteistieji, pasukę į S. Å . nurodytÄ kiemÄ .

Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad kieme buvę liudytojai ir nukentėjusieji taikėsi užpulti nuteistuosius D. Š. ir R. G., o tarp jaunuolių kilus žodiniam konfliktui (liudytojo A. D. parodymai) smūgiavimas D. K. ir juo labiau kovinio šaunamojo ginklo panaudojimas R. K. ir M. K. atžvilgiu nėra paaiškinamas bent kiek rimtesne dingstimi, kuri paneigtų chuliganiškus R. G. motyvus. D. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G2343/15 dėl D.

K. sužalojimų (t. 3, b. l. 18-19) nieko nenurodyta dėl galimų sužalojimų veide, aukščiau aptartų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų nepaneigia, nes nuo smÅ«gio į veidÄ iÅ¡orinių sužalojimų gali nelikti. Taip pat ir aplinkybė, kad D. K. ir kiti prie laiptinės buvę liudytojai patys nederamai pasielgė, nusivydami D. Å . iki parduotuvės, kad Å¡iam „atkerÅ¡yti“, chuliganiÅ¡ko nuteistųjų elgesio kieme savaime nepaneigia.

18. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė R. G. Å¡aunamojo ginklo panaudojimo aplinkybes. Nuteistojo parodymus, kad jis prabėgdamas Å¡ovė į automobilio keleivio dureles, paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiojo R. K. parodymai, kad nuteistasis į jį Å¡ovė per langÄ Ä¯kišęs pistoletÄ , taip pat nukentėjusiojo D. K. parodymai, kad R. G., priėjęs prie automobilio, Å¡ovė į keleivio pusės langÄ , M. L. parodymai, kad D. Å . smÅ«giuojant D. K., R. G. stovėjo prie keleivio lango, taip pat 2017 m. vasario 10 d. automobilio apžiÅ«ros protokolas ir 2018 m. sausio 24 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(358)-IS1-474, kuriuose konstatuojama, kad Å¡Å«vio metu ginklas buvo automobilyje, virÅ¡ priekinės deÅ¡inės pusės keleivio sėdynės pasostės (t. 1, b. l. 116-117; t. 4, b. l 56-58).

Kaip gynybinę versijÄ teisėjų kolegija atmeta ir R. G. parodymus, kad pastarasis antrÄ kartÄ Å¡ovė į automobilio ratÄ bandydamas apsisaugoti jį važiuojant atbulomis persekiojusį M. K. IÅ¡ nukentėjusiojo D. K., įvykį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės stebėjusios liudytojos K. B. (t. 2, b. l. 50-53; t. 9, b. l. 54-57), parodymų matyti, kad M. K. iÅ¡važiavo atbulomis iÅ¡ kiemo ir apsisukinėjo, o R. G. bėgo iÅ¡ paskos link automobilio. R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai parodė matęs, kad automobiliui judant atbulomis, R.

G. taikėsi bÅ«tent į M. K. (t. 1, b. l. 161, 162; t. 11, b. l. 134). Nei vienas nepatvirtino nuteistojo parodymų, esÄ M. K. automobiliu bandė jį persekioti, tad Å¡auti į automobilio vairuotojo pusę nuteistasis neturėjo jokio racionalaus pagrindo. Taip pat ir nukentėjusiojo M. K. elgesys – atbuline eiga agresyviai persekioti ginkluotÄ asmenį, prieÅ¡ tai jau paleidusį Å¡Å«vį į keleivį – nebÅ«tų logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamas. Be to, 2017 m. vasario 10 d. automobilio apžiÅ«ros protokole ir 2018 m. sausio 24 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 140-(358)-IS1-474 konstatuota, kad į automobilio vairuotojo dureles buvo Å¡auta iÅ¡ automobilio galo į priekį, 66 laipsniai iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , Å¡auliui tikėtinai stovint prie vairuotojo pusės galinio rato priekinės dalies.

IÅ¡vadoje nurodyta galima Å¡aulio vieta neatitinka R. G. parodymų, kad jis buvo automobilio kairėje pusėje ties ratu, už vairuotojo pusės galinės sėdynės; be to, toks Å¡Å«vio kampas, stovint prie galino rato priekinės dalies, Å¡aunant iÅ¡ galo į priekį ir iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , taip kliudant durelių virÅ¡utinę dalį, paneigia R. G. teiginį, kad jis taikėsi į galinį automobilio ratÄ (t. 4, b. l. 73). Dėl tos pačios priežasties atmestina ir gynėjo apeliaciniame skunde keliama prielaida, kad automobilis galėjo kilnotis dėl duobėto kelio nelygumų.

19. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. G. abiejų nukentėjusiųjų – R. K. ir M. K. – atžvilgiu suvokė, kad savo elgesiu kelia pavojų pastarųjų gyvybei ir norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kitaip negu apeliaciniame skunde teigia R. G. gynėjas, nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai dėl šūvio aplinkybių R. G. tyčios nepaneigia: 2015 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo apklausoje R.

K. nurodė, kad R. G. įkišęs pistoletÄ Ä¯ salono vidų Å¡audė jam į kojas, Å¡Å«vio metu jis paÅ¡oko nuo sėdynės ir pakėlė kojas aukÅ¡tai prie pilvo (t. 4, b. l. 161); birželio 12 d. apklausoje ir pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu R. K. parodė, kad R. G. laikė pistoletÄ nukreipęs nukentėjusiajam į krÅ«tinę, jis rankomis griebė nuteistojo rankÄ su pistoletu ir bandė iÅ¡stumti jÄ lauk, tuomet R. G. iÅ¡Å¡ovė (t. 4, b. l. 162; t. 11, b. l. 133-134).

Teisiamojo posėdžio metu gynėjo paklaustas, kodėl ankstesnėje apklausoje nepaminėjo, kad iÅ¡ pradžių jam buvo taikomasi į krÅ«tinę, R. K. parodė, kad pirminiai jo parodymai buvo duoti streso bÅ«senoje, vėliau prisiminė geriau ir parodymus patikslino (t. 11, b. l. 134). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nukentėjusiųjų O. K. ir A. K. parodymus, kad R. K. jiems po įvykio pasakojo, kad atsimena pro langÄ Ä¯kiÅ¡tÄ ir jam į pilvÄ atremtÄ ginklÄ , kad paÅ¡oko į viršų ir taip iÅ¡vengė Å¡Å«vio.

Tuomet M. K. atbuliniu bėgiu bandė iÅ¡važiuoti iÅ¡ kiemo, ir pats buvo sužeistas (t. 10, b. l. 9; 10). Liudytojas D. B. parodė, kad R. K. jam pasakojo, kad į jį Å¡ovė, jis kažkaip pasitraukė, ir jam buvo sužalota Å¡launis (t. 2, b. l. 43). IÅ¡ 2017 m. vasario 10 d. automobilio apžiÅ«ros protokolo ir 2018 m. sausio 24 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(358)-IS1-474 matyti, kad buvo Å¡auta 85 laipsnių kampu iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ , Å¡Å«vio metu ginklas buvo automobilyje, virÅ¡ priekinės deÅ¡inės pusės keleivio sėdynės pasostės (t. 1, b. l. 116-117).

Kadangi R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai dėl R. G. rankos nustÅ«mimo nebuvo nuoseklÅ«s, Å¡i aplinkybė nėra laikytina neabejotinai įrodyta. Kita vertus, teisėjų kolegija nemato pagrindo iÅ¡vadai, kad R. K. siekė apkalbėti nuteistuosius – bÅ«damas streso bÅ«senoje, nukentėjusysis galėjo tiksliai neatkurti visų įvykio detalių. R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kad jis paÅ¡okdamas nuo sėdynės bandė iÅ¡vengti Å¡Å«vio bÅ«tent į kÅ«no korpusÄ , netiesiogiai patvirtina liudytojai, po įvykių betarpiÅ¡kai bendravę su nukentėjusiuoju, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi Å¡iais R.

K. parodymais. Kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad nors R. G. parodymais reikia vadovautis kritiÅ¡kai, tačiau apklausiamas nuteistasis nenurodė, kad Å¡audamas bÅ«tų taikęsis bÅ«tent į R. K. kojas; atvirkščiai, R. G. parodė, kad jis Å¡Å«vio metu apskritai nemÄ stė, kur gali pataikyti Å¡audamas (t. 9, b. l. 135; 136). Taigi nors apžiÅ«ros protokole ir specialisto iÅ¡vadoje nustatytas Å¡audymo kampas – 85 laipsniai iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ â€“ buvo pakankamai status, tačiau nuteistajam per langÄ iÅ¡ virÅ¡aus į apačiÄ taikantis į keleivio vietoje sėdintį R.

K. nerÅ«pėjo, kur konkrečiai jis pataikys; be to, „Honda Civic“ modelio automobilio kėbulas yra žemas, tad per atvirÄ langÄ Ä¯vestu ginklu stovinčiam asmeniui Å¡aunant į sėdintį keleivį atitinkamas kampas jau savaime turi bÅ«ti pakankamai status. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistojo tyčia R. K. atžvilgiu apėmė mirtinas Å¡Å«vio pasekmes. Å iÄ iÅ¡vadÄ netiesiogiai patvirtina ir tolesnis nuteistojo R. G. elgesys, kai jis sekančiu Å¡Å«viu mirtinai sužalojo M.

K., o vėliau prie „I.“ parduotuvės Å¡audė į D. Å . spardžiusius jaunuolius. Dėl Å¡ios priežasties teisėjų kolegija nesivadovauja ir R. G. parodymais, esÄ jis pirmojo Å¡Å«vio metu nesitikėjo, kad Å¡auna iÅ¡ kovinio ginklo, galinčio sukelti pavojingus sužalojimus. Pirma, nuteistasis nenurodė jokių bent kiek racionalių aplinkybių, kurios jam bÅ«tų suteikusios pagrindÄ manyti, kad naudojamas ginklas nėra užtaisytas koviniais Å¡oviniais. Netgi jei R. G. nepasidomėjo pistoleto užtaisu, jo tyčia apėmė ir galimybę, kad ginklas gali bÅ«ti užtaisytas ir koviniais Å¡audmenimis.

Vien niekuo neparemtas tikėjimasis laimingu atsitiktinumu, kad, pvz., ginklas yra dujinis ar pan., tyčios dėl pavojingesnio užtaiso savaime nepaneigia. Be to, kaip jau minėta, net ir po pirmo Å¡Å«vio esÄ â€žÄ¯sitikinus“, kad ginklas yra pavojingas, tai R. G. nesutrukdė jį naudoti toliau; todėl nuteistojo parodymai, kad jis nesuvokė turįs kovinį ginklÄ , atmestini.

20. Apibendrinant tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo R. G. atliktų Å¡Å«vių aplinkybes, jam abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu veikiant iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas), ir kad D. Å . vieÅ¡oje vietoje be aiÅ¡kios priežasties smÅ«giavo D. K. ir taip įgyvendino BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtį. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, seka, kad pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pripažino R. G. kaltu pasikėsinus nužudyti du ar daugiau žmonių pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ â€“ R. K. (nesėkmingai) ir M. K.

21. Tačiau, kitaip negu nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje nepakanka duomenų, kad R. G., kėsindamasis nužudyti R. K. ir nužudydamas M. K., veikė kitų žmonių pavojingu bÅ«du pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ . Pagal šį punktÄ nužudymas kvalifikuojamas tada, kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį bÅ«dÄ , kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi bÅ«ti reali, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apsiribojo konstatavimu, kad buvo Å¡auta vieÅ¡oje vietoje, netoli gyvenamųjų namų, už kelių deÅ¡imčių metrų esant paÅ¡aliniams asmenims. Tačiau toks pavojingumo nustatymas yra pernelyg abstraktus ir savaime nenusako, ar kitiems asmenims iÅ¡ tiesų kilo reali grėsmė. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, R. G. kieme paleido du Å¡Å«vius. Pagal liudytojų nukentėjusiojo D. K., liudytojų D. B., D. V., M. L. parodymus, automobilis sustojo arčiau įvažiavimo į kiemÄ , toliau nuo antrosios laiptinės, kur stovėjo jaunuoliai.

Pirmasis šūvis buvo paleistas automobilio salone, nuteistajam taikantis į nukentėjusįjį R. K., antruoju šūviu buvo nusitaikyta į M. K., automobiliui atbulomis jau išvažiavus iš kiemo ir prie garažų bandant apsisukti (kur buvo rasta ir šovinio tūtelė, t. 1, b. l. 90-94), taigi automobiliui judant tolyn nuo kitų prie laiptinės buvusių liudytojų. Abu šūviai buvo atlikti pakankamai preciziškai, ir byloje nėra jokių duomenų, kad nuo kiekvieno jų galėjo nukentėti kiti asmenys.

Pažymėtina, kad kvalifikuotam veikos pavojingumui pagrįsti reikalautina, kad asmens veiksmas sukeltų papildomÄ pavojų dar bent vienam asmeniui. Taigi ir hipotetinės galimybės, kad vienu Å¡Å«viu buvo galima pataikyti ne į tÄ , bet į kitÄ asmenį, jeigu ji yra alternatyvi, pagrįsti kvalifikacijai taip pat neužtenka. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dauguma liudytojų Å¡Å«vių metu buvo kieme prie laiptinės (kai kurie jų nurodė tik girdėję Å¡Å«vio ar Å¡Å«vių garsus); bylos duomenimis Å¡Å«vius stebėjo nukentėjusysis D.

K., liudytojas R. B. ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės kartu su S. Å . ėjusi K. B.: pasak pastarosios parodymų, abi jau buvo paėjusios toliau link autoserviso. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, ar Å¡Å«viai, abu vienas po kito nutaikyti į automobilyje buvusius nukentėjusiuosius, sukėlė papildomÄ ir realų pavojų aukščiau minėtų asmenų gyvybei. Tuo pačiu byloje nėra nustatyta ir atitinkama D. G. tyčia: kryptingai taikydamasis į automobilyje buvusius nukentėjusiuosius jis atitinkamai negalėjo suformuoti suvokimo, ar jo Å¡Å«viai gali bÅ«ti pavojingi ir kitiems asmenims.

Todėl byloje nesant pakankamų duomenų, ar R. G. Å¡Å«viai sukėlė pavojų kitų asmenų gyvybei, nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus (nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu) perkvalifikuojama į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, o nusikalstama veika pagal 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus (nukentėjusiojo M. K. atžvilgiu) perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , teismui konstatuojant, kad: R. G. 2015 m. gegužės 27 d., apie 21.30 val., vieÅ¡oje vietoje, t. y. kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), įvažiavime, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aiÅ¡kų visuomenės normų negerbimÄ bei jų ignoravimÄ , sutrikdydamas visuomenės rimtį, matant paÅ¡aliniams asmenims, neturėdamas aiÅ¡kios dingsties, elgdamasis ypatingai įžūliai, siekdamas nužudyti R.

K. ir M. K., tyrimo metu nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu tyčia Å¡ovė mažiausiai du Å¡Å«vius į automobilio „Honda Civic”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio pusės sėdynėje sėdintį R. K. bei vairuotojo vietoje sėdintį M. K., tuo padarydamas R. K. žaizdÄ kairės Å¡launies nugariniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje, taip sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , M. K. Å¡autinį kiauryminį kairės juosmens pusės sužalojimÄ su pilvinės aortos kiauriniu, deÅ¡inės kepenų skilties kiauriniu bei kairio inksto ir jo kapsulės kiauriniu, kairio klubinio raumens kiauriniu pažeidimu, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę bei pilvo ir mažojo dubens minkÅ¡tuosius audinius, nukraujavimu bei Å¡oku, dėl to M.

K. netrukus mirė gydymo įstaigoje. Tyčinio R. K. nužudymo R. G. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes R. K., staigiai pakeldamas savo kūno aptinę dalį nuo automobilio sėdynės, išvengė sužalojimo į kitas gyvybiškai pavojingas kūno vietas, be to, M. K. po pirmojo šūvio nedelsdamas bandė išvairuoti automobilį iš įvykio vietos, o R. G. buvo pastebėtas pašalinių asmenų ir kuo skubiau pasišalino iš įvykio vietos. Taip R. G. dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino nužudyti R.

K. bei dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudė M. K. Dėl R. G. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (epizodas prie „I.“ parduotuvės (duomenys neskelbtini)) 22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad R. G. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, siekdamas nužudyti du ar daugiau žmonių, mažiausiai vienÄ kartÄ Å¡ovė į T. S., D. K., E. U., R. B. ir D. B., padarydamas D. K. Å¡autinę žaizdÄ Å¡launyse, ir taip įgyvendino kvalifikuotÄ pasikėsinimÄ nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus.

Nuteistasis R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prie parduotuvės Å¡ovė vienÄ kartÄ Ä¯ žemę siekdamas apginti savo brolį, kurį gulintį tuo metu spardė iÅ¡ kiemo atsiviję jaunuoliai. Ä® žmones nesitaikė (t. 9, b. l. 156-157). Tačiau Å¡iÄ Ä¯vykių versijÄ paneigia nuoseklÅ«s, vienas kitÄ papildantys nukentėjusiojo D. K. ir kitų prie parduotuvės buvusių liudytojų parodymai. Nukentėjusysis D. K. parodė, kad jiems muÅ¡ant D. Š., R. G. su ginklu Å¡ovė į juos, bet nepataikė; jaunuoliams bėgant Å¡ovė dar kartÄ ir pataikė jam į kojÄ .

Liudytojas D. B. parodė, kad pribėgus prie parduotuvės pamatė R. G., kuris buvo atkišęs į priekį abi rankas, ginklÄ nutaikęs maždaug krÅ«tinės aukÅ¡tyje, Å¡ovė į liudytojo pusę, tačiau nepataikė. Visiems bėgant atgal į kiemÄ D. K. buvo kiek atsilikęs, tuomet liudytojas iÅ¡girdo dar vienÄ Å¡Å«vį prie parduotuvės, atsisukęs pamatė, kaip D. K. krito ant žemės, jam atsikelti ir nubėgti padėjo R. B. Liudytojas T. S. parodė, kad už nugaros iÅ¡girdo skardų garsÄ , panašų į Å¡Å«vį; atsisukęs pamatė, kad R.

G. atkišęs į priekį laikė pistoletÄ , kuriuo taikėsi į juos visus; bėgant iÅ¡girdo dar vienÄ Å¡Å«vį. Liudytojas E. U. pirmÄ Å¡Å«vį girdėjo už nugaros, atsisukęs pamatė už 5-7 m. stovintį R. G., kuris abiem rankom laikė suėmęs pistoletÄ , ginklÄ nukreipęs tiesiai į visus. Atsitraukdamas iÅ¡girdo antrÄ Å¡Å«vį, bėgant atgal link R. (B.) namo – trečiÄ . Liudytojas B. G. parodė girdėjęs du Å¡Å«vius, jų nepastebėjo. Kaip matyti iÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų, nuteistasis R.

G. taikėsi ne į žemę, bet į jaunuolių grupę, liudytojai parodė buvus du Å¡Å«vius, T. S. – tris. Taigi iÅ¡ nedidelio atstumo Å¡audamas į aplink D. Å . susibÅ«rusiÄ ir kiek vėliau nuo jo link kiemo bėgančiÄ jaunuolių grupę, o antru Å¡Å«viu paÅ¡audamas D. K., R. G. suvokė, kad veikia kitų žmonių pavojingu bÅ«du ir to norėjo; be to, į juos iÅ¡Å¡audamas kėsinosi nužudyti du ar daugiau žmonių. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat nurodo, kad pagal byloje pateiktÄ kaltinimÄ R.

G. iÅ¡Å¡ovė mažiausiai vienÄ kartÄ ir atkreipia dėmesį, kad viena kulka (jeigu nėra papildomų duomenų) logiÅ¡kai galima pataikyti tik į vienÄ asmenį. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį teismas nagrinėja bylÄ kaltinimo ribose. Tačiau kaltinamojo akto formuluotė, kad nuteistasis Å¡ovė „mažiausiai“ vienÄ kartÄ apima ir daugiau negu vieno Å¡Å«vio galimybę, jeigu byloje yra tai pagrindžiančių duomenų, kas ir buvo neabejotinai nustatyta nukentėjusiojo D. K. bei kitų liudytojų parodymais.

23. Tačiau teisėjų kolegija iÅ¡ nustatytos R. G. veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktÄ Å¡alina aplinkybę, kad R. G. tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ sudavė Å¡aunamojo ginklo rankena T. S. į galvÄ , taip nežymiai sutrikdydamas nuteistojo sveikatÄ . Nors Å¡i aplinkybė yra įrodyta nuteistojo R. G., nukentėjusiojo D. K., liudytojo T. S. parodymais, 2015 m. gegužės 28 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G1418/15(02) (t. 3, b. l.

24) ir specialistės Z. M. paaiÅ¡kinimų protokolu (t. 3, b. l. 25-26), tačiau byloje nėra nustatyta, kad Å¡is veiksmas priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs bÅ«tent su R. G. inkriminuojamu pasikėsinimu nužudyti kvalifikuojančiomis aplinkybėmis. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįsti iÅ¡vadÄ , kad R. G., smÅ«giuodamas pistoleto rankena T. S. į galvÄ , pastarojo atžvilgiu veikė tiesiogine nužudymo tyčia. Todėl Å¡i aplinkybė Å¡alinama iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies, teismui nustatant, kad:

R. G. 2015 m. gegužės 27 d., apie 21.33 val., netrukus po to, kai dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pasikėsino nužudyti R. K. bei nužudė M. K., vieÅ¡oje vietoje, t. y. prie parduotuvės „I.“, esančios (duomenys neskelbtini), įėjimo, kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, siekdamas nužudyti du ar daugiau žmonių, kurie bandė sulaikyti jo brolį D. Å ., buvusį įvykio vietoje, kai R. G. Å¡audė į R. K. ir M. K., tyrimo metu nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu tyčia Å¡ovė mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯ T.

S., D. K., E. U., R. B. ir D. B., tuo padarydamas D. K. Å¡autinę žaizdÄ Å¡launyse, iÅ¡ kurių kairėje Å¡launyje žaizda kiaurinė, o deÅ¡inėje Å¡launyje akla, taip nesunkiai sutrikdydamas D. K. sveikatÄ , tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes Å¡audamas nepataikė, taip pat buvo pastebėtas paÅ¡alinių asmenų ir siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo kuo skubiau pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Taip R. G. pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du.

24. R. G. gynėjas apeliaciniame skunde teisingai pastebi, kad epizode prie parduotuvės R. G. veikė bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis) situacijoje. Kuomet jo brolis D. Å ., smÅ«giavęs D. K., pabėgo iÅ¡ kiemo, iÅ¡ paties nuteistojo grėsmės jau niekam nebekilo, taigi D. Å . spardymas prie parduotuvės atitinkamai negalėjo bÅ«ti pagrįstas gynyba. Å is elgesys taip pat akivaizdžiai virÅ¡ijo galimo asmens sulaikymo (BK 29 straipsnis) ribas, juo labiau, kad nukentėjusysis D. K. ir liudytojai nurodė visai kitÄ D.

Å . sumuÅ¡imo motyvÄ â€“ atkerÅ¡yti už įvykius kieme. Taip pat ir aplinkybė, kad pats R. G. prieÅ¡ tai Å¡audė į automobilyje buvusius nukentėjusiuosius R. K. ir M. K., savaime dar neatima jo teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Veiksmai prie parduotuvės negali bÅ«ti vertinami kaip vieno ir to paties užpuolimo tęsinys, nes Å¡Å«viais prie parduotuvės R. G. akivaizdžiai rÅ«pėjo „iÅ¡vaduoti“ nuo smÅ«gių brolį D. Å . Tačiau Å¡iais savo veiksmais nuteistasis peržengė bÅ«tinosios ginties ribas:

Å¡audyti į jaunuolių grupę iÅ¡ kovinio pistoleto, jiems tiesiogine tyčia sukeliant mirtinÄ pavojų, buvo akivaizdžiai neadekvati gynyba siekiant nutraukti kėsinimÄ si į D. Å . sveikatÄ . Be to, R. G. tam turėjo Å¡velnesnių priemonių, kaip, pvz., pagrasinti ginklu ar iÅ¡Å¡auti į orÄ . Vertinant leistinos gynybos ribas papildomai atsižvelgtina ir į aplinkybę, kad visÄ konfliktÄ , kuris baigėsi prie parduotuvės, iÅ¡provokavo bÅ«tent nuteistieji D. Š. ir R. G. Pažymėtina ir tai, kad jaunuoliams imant bėgti, R.

G. jau apskritai nebeturėjo pagrindo kažkokiems gynybos veiksmams, juo labiau šūviui į nubėgančius asmenis: jaunuoliams nustojus spardyti D. Š. pavojingas kėsinimasis pastarojo atžvilgiu buvo baigtas. Kadangi R. G. pasirinkta gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 straipsnio 2 dalis), nuteistojo elgesys kaip būtinoji gintis nėra pateisinamas.

25. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas R. G. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus. Dėl nuteistajam R. G. paskirtos bausmės 26. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. G. gynėjas teigia, kad apygardos teismas paskyrė R. G. pernelyg griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į nepagrįstai ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę, formaliai vertino lengvinančias aplinkybes, nurodo, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat teigia, kad veika buvo padaryta dėl pernelyg didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Taip pat gynėjas cituoja kitus teismų procesinius sprendimus jo nuomone analogiškose ar sunkesnėse bylose ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo tokiose bylose nusistovėjusios bausmių skyrimo praktikos. Teisėjų kolegija su šiais nuteistojo gynėjo argumentais nesutinka. Dėl gynėjo nuomone pernelyg ilgos proceso trukmės teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. gegužės 28 d., abu nuteistieji nuo 2015 m. liepos mėn. buvo paieškomi, kol buvo išduoti pagal Europos arešto orderį ir Lietuvoje sulaikyti tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. (D.

Å .) ir rugsėjo 6 d. (R. G.). 2018 m. liepos 30 d. byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui (t. 9, b. l. 69-70). Susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo nepagrįstai vilkinamas: byla yra sudėtinga ir didelės apimties, joje buvo apklausti daug liudytojų, gautos specialistų iÅ¡vados, buvo tikrinami nuteistojo R. G. parodymai. Proceso trukmę pirmosios instancijos teisme taip pat lėmė objektyvios priežastys: į bylÄ buvo kviečiami daug liudytojų, kai kurie posėdžiai neįvyko dėl liudytojų, nuteistųjų nedalyvavimo, keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis, taip pat nuteistojo R.

G. gynėjas. BylÄ nagrinėjant apeliacinėje instancijoje keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis, du posėdžiai buvo atÅ¡aukti dėl kolegijos narių teisėto nebuvimo darbe; karantino metu du teismo posėdžiai buvo atidėti R. G. gynėjo praÅ¡ymu nesutinkant su nuotoliniu bylos nagrinėjimu vaizdo konferencijos bÅ«du. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir joje dalyvaujančių asmenų skaičių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas neužsitęsė nepateisinamai ilgai, tad Å¡iuo motyvu mažinti bausmę nemato pagrindo.

Kitaip negu skunde teigia R. G. gynėjas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių – provokuojančio nukentėjusiųjų elgesio ir dėl nukentėjusiųjų veiksmų sÄ lygoto nuteistojo didelio susijaudinimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas). IÅ¡ jau aptartų bylos duomenų akivaizdu, kad konfliktÄ (duomenys neskelbtini) kieme iÅ¡provokavo patys ten pasukę nuteistieji. Tuo tarpu nuteistojo D. Å . spardymas prie „I.“ parduotuvės nors ir buvo neteisėtas, tačiau, vertinant bendrÄ situacijos kontekstÄ , reikia atsižvelgti į tai, kad Å¡is jaunuolių elgesys vėlgi buvo iÅ¡provokuotas nuteistųjų.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad R. G. bÅ«tų veikęs fizinio afekto bÅ«senoje; be to, nuteistasis, be jokios paaiÅ¡kinamos priežasties kieme pradėjęs naudoti kovinį Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir prie parduotuvės akivaizdžiai peržengęs bÅ«tinosios ginties ribas, taip pat Å¡audamas ir į jau nubėgančius jaunuolius, negali remtis argumentu, kad esÄ veikė „iÅ¡provokuotas“ nukentėjusiųjų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, taip pat tinkamai įvertino nuteistojo R.

G. asmenybę: ne kartÄ teistas, iÅ¡ dalies ir už veikas, susijusias su smurto panaudojimu, nusikaltimus padarė tik praėjus nepilniems dviem mėnesiams po paleidimo iÅ¡ pataisos namų, slapstydamasis Vokietijos Federacinėje Respublikoje nusikalto iÅ¡ naujo, už kÄ buvo nuteistas Berlyno Aukščiausiojo teismo. Teismas taip pat įvertino, kad R. G. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir gailisi, iÅ¡ dalies atlygino žalÄ ; pažymėtina, kad nedidelę sumÄ (viso 30,00 eurų) dalimis atlygino po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo.

Papildomai pastebėtina, kad R. G. 2018 m. lapkričio 14 d. susituokė (t. 11, b. l. 83), buvo du kartus skatintas Kauno tardymo izoliatoriaus (t. 11, b. l. 130, 131), turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , yra baigęs vienerių metų kompiuterio operatoriaus mokymo programÄ profesinio mokymo centre (t. 4, b. l. 82-87). Teisėjų kolegijos vertinimu, R. G. bausmės už nusikalstamas veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus mažintinos, kadangi dėl veiksmų (duomenys neskelbtini) kieme buvo neteisingai taikytas kvalifikuojantis požymis, kad nuteistasis veikė kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, o epizode prie parduotuvės nuteistasis veikė peržengdamas bÅ«tinosios ginties ribas, kas lengvina pastarojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kita vertus, atsižvelgiant į R. G. teistumus, jo veiksmų intensyvumÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai parinko bausmių dydžius – ties sankcijos vidurkiu už baigtÄ kvalifikuotÄ nužudymÄ ir arčiau minimalaus dydžio už abu pasikėsinimo epizodus – todėl ženkliam skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių sumažinimui teisėjų kolegija nemato pagrindo. Dėl A. K. ir O. K. civilinių ieÅ¡kinių 27. Apeliaciniame skunde nuteistojo R.

G. gynėjas nesutinka su nukentėjusiems A. ir O. K. priteistos neturtinės žalos dydžiu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į R. G. šeimos turtinę padėtį, paties nukentėjusiojo elgesį, be to, nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija su gynėjo argumentais sutinka iš dalies.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, jÄ Ä¯vertinti turi teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgia į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019).

29. Kitaip negu teigiama nuteistojo gynėjo skunde, bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis R. G. be jokios dingsties tiesiogine tyčia Å¡ovė į automobiliu iÅ¡ įvykio vietos bandantį pasitraukti nukentėjusįjį M. K., taigi veikė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Tad nukentėjusiojo elgesys – kitaip negu nuteistojo – civilinio ieÅ¡kinio dydžio neįtakoja. Nukentėjusioji O. K. civiliniame ieÅ¡kinyje ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nurodė, kad M. K. gyveno kartu su tėvais, juos siejo stiprus ryÅ¡ys, dėl sÅ«naus netekimo patyrė Å¡okÄ ir sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, po nusikaltimo jaučia pastoviÄ Ä¯tampÄ , baimę ir nerimÄ (t. 1, b. l. 145-146; t. 10, b. l. 10).

Nukentėjusysis A. K. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodo patyręs sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, jaučia pastoviÄ Ä¯tampÄ , baimę ir nerimÄ (t. 1, b. l. 129-130). Teisėjų kolegija neabejoja nukentėjusiųjų parodymais, kad dėl sÅ«naus mirties, su kuriuo juos siejo artimi santykiai, nukentėjusieji patyrė sukrėtimÄ ir sunkius neigiamus iÅ¡gyvenimus. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl jos pobÅ«džio neturtine žala nėra galimas visiÅ¡kas žalos atstatymas, nes jos įvertinti pinigais nėra įmanoma.

Taip pat žalos atlyginimas neatlieka (papildomos) kaltininko nubaudimo funkcijos. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žalos dydį lemia ir nuteistojo turtinė padėtis bei galimybės jÄ atlyginti ateityje, nors Å¡ioms aplinkybėms sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio neturi bÅ«ti suteikiama lemiama reikÅ¡mė. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, R. G. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau turi įgijęs tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesiniai įgÅ«džiai menki, be to, jo laukia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, po kurios atlikimo nuteistasis – jeigu pats to norės – dar turės vienaip ar kitaip integruotis į reguliarų gyvenimÄ .

Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Už nužudymÄ kvalifikuojančiomis aplinkybėmis teismai nukentėjusiojo tėvams paprastai priteisia nuo 20 000 iki 30 000 eurų žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477-746/2015; 2K-330-507/2016; 2K-399-699/2016; 2K-7-70-895/2018). Didesnės sumos priteisiamos tik iÅ¡skirtiniais atvejais, pvz., esant itin žiaurioms nužudymo aplinkybėms, prieÅ¡ nužudant išžaginus aukÄ , artimiesiems iÅ¡gyvenant nežiniÄ dėl nukentėjusiojo likimo, labai pablogėjus sveikatos bÅ«klei ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-696/2015;

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-165/2014; 1A-367-449/2016; 1A-277-307/2020; Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1-14-193/2010; 1-118-511/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė priežasčių, kurios pagrįstų tokį žymų nukrypimÄ nuo nusistovėjusios praktikos, jų nemato ir teisėjų kolegija.

30. Ä®vertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nėra pagrįstas Å¡ioje byloje nagrinėjamų aplinkybių kontekste, todėl turi bÅ«ti mažinamas. Teisėjų kolegijos nuomone, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei teismų praktikÄ atitiks ir prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ užtikrins po 30 000 eurų neturtinės žalos suma, priteistina nukentėjusiesiems O. K. ir A. K.

31. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2016 m. rugsėjo 8 d. ir rugsėjo 9 d. sprendimais, iÅ¡ dalies pakeistais 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimais dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu, nukentėjusiajam A. K. nurodyta iÅ¡mokėti 152 eurų turtinės žalos ir 1140 eurų neturtinės žalos, o nukentėjusiajai O. K. – 1140 eurų neturtinės žalos kompensacijas (t. 1, b. l. 136-139; 149-152). Todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos, teismui nagrinėjant bylÄ apeliacinio skundo ribose, mažintini atitinkamomis sumomis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 3081 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendį pakeisti. Nuosprendžio dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo 4 (ketveriems metams) bausme, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:

R. G. pagal BK 254 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). R. G. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktus (epizode dėl pasikėsinimo (duomenys neskelbtini) kieme) perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 8 (aÅ¡tuoneriems) metams. R. G. nusikalstamÄ veikÄ pagal 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus (epizode dėl nužudymo (duomenys neskelbtini) kieme) perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 13 (trylikai) metų.

R. G. už nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (epizode dėl pasikėsinimo prie „I.“ parduotuvės) paskirtÄ bausmę sumažinti ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 7 (septyneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti tarpusavyje ir su Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, ir paskirti R.

G. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 15 (penkiolikai) metų. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. IÅ¡ nuosprendžiu nustatytų R. G. nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktus (epizode dėl pasikėsinimo prie „I.“ parduotuvės) faktinių aplinkybių paÅ¡alinti aplinkybę, kad R.

G. tyčia mažiausiai vienÄ kartÄ sudavė nenustatyto Å¡aunamojo ginklo rankena nukentėjusiajam T. S. į galvÄ , tokiu bÅ«du padarydamas T. S. odos nubrozdinimÄ galvoje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatÄ . IÅ¡taisyti raÅ¡ymo apsirikimo klaidÄ ir nustatyti, kad R. G. nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje nustatytais veiksmais, kai jis nuo 2015 metų gegužės mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laikė pagrobtÄ 9 mm kalibro pistoletÄ â€“ Å¡aunamÄ jį ginklÄ bei ne mažiau kaip tris 9 mm kalibro „Luger 9x19“ Å¡ovinius savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gegužės 27 d., apie 21.30 val., kai Å¡iuo ginklu padarė nusikalstamas veikas; po to Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡metė į (duomenys neskelbtini), esančiame kieme buvusį Å¡iukÅ¡lių konteinerį, taip padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 straipsnio 1 dalyje.

IÅ¡ nuteistojo R. G. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. K. naudai priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 28 860 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) eurų. IÅ¡ nuteistojo R. G. nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės O. K. naudai priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 28 860 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) eurų. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

D. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Marius Bajoras Jolanta Čepukėnienė Justas Namavičius