51458b83-502c-4e45-91fa-245ab2ed3ecf · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-417-657/2013

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-13229-2011-1

                                          Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

30.9.1.; 121.14.; 121.18.

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio

3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas),

Sekretoriaujant Rasai Juronienei,

Dalyvaujant

ieškovui G. P., ieškovų D. M. ir G. P. atstovei advokatei Aušrai Ručienei, atsakovo A. M. atstovei advokatei Eglei Grucytei,

 Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D.

M. ir G. P. bei atsakovo A. M., atstovaujamo advokatės Eglės Grucytės, apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2949-775/2012 pagal ieÅ¡kovų D. M. ir G. P. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A. M. bei atsakovo A.

M. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,

N u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai

D. M. ir G. P. kreipėsi į teismÄ , patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami atidalinti ieÅ¡kovams priklausančius žemės sklypus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės: 203 kv.m ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ indeksu „A“ paskirti A. M., 800 kv.m ploto žemės sklypÄ , plane pažymėtÄ indeksu „B“ D. M., ir 2802 kv.m ploto žemės

sklypÄ , plane pažymėtÄ indeksais „C“ – 467 kv.m  ir „D“ – 2335 kv.m skirti G. P. pagal jų pateiktÄ projektÄ (T.1, b.l. 35-36). IeÅ¡kovai

nurodė, kad  jie kartu su atsakovu A. M., bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,3805 ha dydžio žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini). D.

M. priklauso 800/3805 sklypo dalys, G. P. priklauso 2802/3805 sklypo dalys, o atsakovui A. M. priklauso 203/3805 sklypo dalys. Sklypu Å¡alys naudojasi pagal 2009-08-03 notaro patvirtintÄ sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Å iÄ sutartį pasirašė ieÅ¡kovai ir K. P., kuri vėliau dovanojimo sutartimi savo sklypo dalį perleido A. M.. IeÅ¡kovai nori atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau A. M. su tuo nesutinka, savo siÅ«lomo atsidalinimo projekto neteikia, nebendradarbiauja. IeÅ¡kovų užsakymu IÄ® „Topomatas“ 2011-10-03 atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį Å¡ioje byloje parengė sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planÄ ir preliminariÄ sklypo schemÄ , kurių pagrindu ieÅ¡kovai praÅ¡o atidalinti sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies (T.1, b.l. 59-61), pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė atidalijimÄ iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės atlikti pagal jo pateiktÄ projektÄ (T.1, b.l. 86-88). Nurodė, kad patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta atidalijimo tvarka iÅ¡ esmės atitinka bendraturčiams priklausančias sklypo dalis, tačiau atsakovas, vadovaudamasis ekonomiÅ¡kumo principu, siÅ«lo atidalinti žemės sklypus taip, kaip

nurodyta jo pateiktame žemės sklypo plane. Nepaisant bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi sklypu tvarkos, realiai

atsakovas į savo žemės sklypo dalį bei statinius patenka bÅ«tent plane nurodytu įvažiavimu ir dėl to iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių niekada nebuvo sulaukęs priekaiÅ¡tų. Atidalijus žemės sklypus bendrosios dalinės nuosavybės savininkams pagal jo pateiktÄ Å¾emės sklypo planÄ , prašė nustatyti servitutÄ , suteikiantį atsakovui teisę neatlygintinai, bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo metų laiku netrukdomai naudotis žemės sklypo B dalyje, priklausančioje ieÅ¡kovui D. M., esančiu įvažiavimu (plane pažymėtas E-84) eiti ir važiuoti transporto priemonėmis į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ ir tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, nurodytoje žemės sklypo dalyje, nes kitaip jis neturės galimybės privažiuoti prie savo pastatų. Be to, atsakovas nesutiko perkelti garažo duris į kitÄ pastato pusę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė (T.1, b.l. 149-152). IÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs Å¡alių pateiktus žemės sklypų atidalijimo projektus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atidalijus žemės sklypus pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , atsakovui nebÅ«tų galimybės privažiuoti prie jo pastatų 3G1p, 4I1p, 5I1p. IeÅ¡kovų argumentÄ , kad atsakovui priklauso kitas Å¡alia esantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir atsakovas galėtų pasidaryti įvažiavimÄ Ä¯ garaÅ¾Ä iÅ¡ Å¡io sklypo pusės, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismo nuomone toks bÅ«das neproporcingai apsunkintų atsakovo turimo nekilnojamojo turto naudojimÄ ir jo teisių įgyvendinimÄ , nes jis turėtų pats įsirengti garažo vartus kitoje pastato pusėje. Be to, žemės sklypai (duomenys neskelbtini) yra du skirtingi sklypai, jie nėra sujungti ir kol kas neketinama juos sujungti, todėl kol jie funkcionuoja atskirai, jie turi atitikti reikalavimus, keliamus atskiram žemės sklypui. IeÅ¡kovų teigimu jų atidalijimo projektas paruoÅ¡tas pagal 2009-08-03 tarp bendraturčių patvirtintÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ , kuri įregistruota NT registre, tačiau teismas pažymėjo, jog žemės sklypų atidalijimo projektas gali ir neatitikti nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu siÅ«lė jam ieÅ¡kovo D.

M. žemės sklype nustatyti servitutÄ eiti, važiuoti transporto priemonėms, tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Atsakovo projektas pažeistų minėtų dviejų bendraturčių teises ir interesus, nes tarp Å¡alių yra konfliktinė situacija ir ieÅ¡kovui D. M. nebÅ«tų sudaryta galimybė tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises. Teismo nuomone, toks atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra neracionalus ir neatitinka bendraturčio poreikių, Å¡alių santykiai ir taip yra konfliktiÅ¡ki, todėl toks atidalijimas sukurtų tarp ginčo Å¡alių dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad servitutas nustatomas tik tada, kai jo nenustačius nebÅ«tų įmanoma naudoti daikto normaliomis sÄ naudomis pagal paskirtį. Teismo nuomone, atsakovo elgesys bendraturčių atžvilgiu rodo, jog jis piktybiÅ¡kai neieÅ¡ko kompromiso ir siekia ieÅ¡kovo D. M. nuosavybės sÄ skaita tenkinti savo poreikius. Teismas konstatavo, jog Å¡alių pateikti žemės sklypo atidalijimo planai neatitinka atidalijimo tvarkos nustatymo principų ir reikalavimų. Be to, teismas pažymėjo, jog tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo pateiktuose žemės sklypų atidalijimo projektuose pažymėta ir praÅ¡oma atidalinus ieÅ¡kovui G.

P. jo dalį, paskirti jam du sklypus, t.y. 467 kv. m ir 2335 kv.m ploto. Tai reiÅ¡kia, jog praÅ¡oma ne tik atidalinti Å¡io ieÅ¡kovo 2802 kv.m. ploto sklypÄ iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės, bet šį sklypÄ dar padalinti į du atskirus sklypus - 467 kv. m ir 2335 kv.m ploto. Teismas akcentavo, jog žemės sklypų padalinimas atliekamas ne teismine tvarka, o kreipiantis į atitinkamas teritorijų planavimo funkcijas atliekančias institucijas. Nurodė, kad tai teismas jau buvo pažymėjęs savo nutartyje, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , tačiau Å¡alys į tai neatsižvelgė ir savo reikalavimų nepakeitė. Tuo labiau, kad dėl G. P. žemės sklypo dalies padalijimo net nėra tarp Å¡alių jokio ginčo. Teismas sprendė, kad ir dėl Å¡ios priežasties teismas negali atlikti atidalijimo nei pagal ieÅ¡kovų, nei pagal atsakovo pateiktus projektus, todėl, kad bÅ«tų iÅ¡laikyta tarp Å¡alių interesų pusiausvyra, nebÅ«tų pažeistos kitos Å¡alies teisės ir teritorijų planavimo reikalavimai, kitų atidalijimo variantų Å¡alims teismui nepateikus, patikslintÄ Â ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Byloje apeliacinius skundus pateikė tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovÄ atstovaujanti advokatė Eglė Grucytė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį – atmesti, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.1, b.l. 153-155). Apeliantai mano, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. IeÅ¡kovų apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.  Teismas, priimdamas sprendimÄ , neįvertino visų bylos raÅ¡ytinių įrodymų, sprendimÄ nepagrįstai grindė nutartimi, kuri aukÅ¡tesnės instancijos teismo buvo panaikinta. Sprendimas priimtas aiÅ¡kiai Å¡aliÅ¡ko teismo. Mano, kad ta pati teisėja, kuri nepagrįstai buvo atsisakiusi priimti ieÅ¡kinį, negalėjo Å¡io ieÅ¡kinio nagrinėti iÅ¡ esmės, nes jau priimdamas ieÅ¡kinį, teismas buvo suformavęs savo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl patikslinto ieÅ¡kinio.

2. Sprendimu teismas pažeidė visų Å¡alių teises į nuosavybę. Teigia, kad ieÅ¡kovų pateiktas atidalijimo projektas atitinka bendraturčių dalis, visiÅ¡kai atitinka susitarimÄ tarp bendrasavininkių dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir nepažeidžia atsakovo interesų. IeÅ¡kovų pateiktame projekte nenustatyta jokių servitutų, tačiau jie ir nėra reikalingi, kadangi iki dabar visiems bendraturčiams buvo priimtina 2009-08-03 susitarime nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. AtsakovÄ tokia naudojimosi tvarka taip pat tenkino, jis niekam dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė ir laikėsi susitarimo sÄ lygų.

Patikslintu atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovÄ atstovaujanti advokatė Eglė Grucytė praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti bei iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 23-25). Nurodo, kad atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovų apeliaciniu skundu. Teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti apeliantų skunde nurodytų proceso teisės normų pažeidimo, nes teismas vertino apeliantų pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas ieÅ¡kovams palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Sutinka, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė visų Å¡alių teisę į nuosavybę. Teismas pagrįstai konstatavo, jog patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas neproporcingai apsunkintų atsakovo turimo nekilnojamojo turto naudojimÄ ir jo teisių įgyvendinimÄ . IeÅ¡kovų

projektas nėra priimtinas atsakovui. Atsakovas neprieštarauja, kad G. P. jo sklypas būtų atidalintas į du sklypus.

Apeliaciniu skundu atsakovÄ atstovaujanti advokatė Eglė Grucytė praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti bei iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Be to, praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priimti papildomai pateikiamus dokumentus, patvirtinančius apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes (T.2, b.l. 3-8). Teigia, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , teigia, kad teismas, pažeidė visų Å¡alių teises į nuosavybę. Å ioje byloje teismas turėjo iÅ¡spręsti tik tinkamiausio bendrosios nuosavybės atidalijimo klausimÄ . IeÅ¡kovai, teikdami patikslintÄ ieÅ¡kinį, nepateikė jokio projekto, kuris užtikrintų apelianto galimybę nevaržomai patekti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas neproporcingai apsunkintų atsakovo turimo

nekilnojamojo turto naudojimÄ ir jo teisių įgyvendinimÄ . IeÅ¡kovų pateiktas žemės sklypo atidalijimo planas

pažeidžia apelianto teises ir teisėtus interesus nekliudomai naudotis jam priklausančiu turtu.

2. Teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes – neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sklypu Å¡alys naudojasi pagal 2009-08-03 notaro patvirtintÄ sutartį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Teigia, kad raÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina faktÄ , kad nepaisant bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi sklypu tvarkos, realiai yra susiklostę, jog apeliantas į jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį bei asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus patenka bÅ«tent plane nurodytu įvažiavimu.

3. Teismas pažeidė servituto teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės  normas, neatsižvelgė į šiuo klausimu teismų praktikos formuojamas nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl servituto nustatymo ieÅ¡kovo D. M. žemės sklypo dalyje, siekiant užtikrinti tinkamÄ apeliantui

asmeninės nuosavybės teise priklausančių pastatų - garažo, Å«kinio pastato bei rezervuaro naudojimÄ . Atidalijus žemės sklypus iÅ¡ bendrosios nuosavybės, apeliantas neturės galimybės patekti į jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus, o naujo privažiavimo įrengimas, garažo vartų, įėjimų į pastatus įrengimas yra neįmanomas dėl techninių galimybių, be to tai bÅ«tų neracionalus sprendimas, reikalaujantis iÅ¡ apelianto didelių iÅ¡laidų ir daugelio organizacinių sprendinių. Todėl servituto bÅ«tinumas yra objektyvus ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko interesų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ .

IeÅ¡kovai atsiliepimo į atsakovo atstovės apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio antroje ir trečioje dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Tarp ieškovų ir atsakovų kilęs ginčas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku bei turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad šalys yra 3805 kv.m namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) k.v.), esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai (T.1, b.l. 7-11). Ieškovui G. P. nuosavybės teise priklauso 2802 kv.m žemės sklypo, ieškovui D. M. – 800 kv.m, o atsakovui A. M. – 203 kv.m. Sklype taip pat yra šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai: G.

P. – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), D. M. – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovui A. M. garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (T.1, b.l. 13-15). D. M. ir A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį priklauso kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys – 5 vnt., drenažo šulinys – 2 vnt., kiemo aikštelė, tvora, pavėsinė) (unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini)). 2009-08-03 sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta naudojimosi žemės

sklypu tvarka (T.1, b.l. 19-23).

Ä®statymas reglamentuoja, jog formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, turi bÅ«ti laikomasi tam tikrų reikalavimų, o bÅ«tent: prie statinio gali bÅ«ti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡ytÄ jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natÅ«ra nedalijami, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iÅ¡ bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iÅ¡ bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir Å¡iam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (Žemės įstatymo 40 str.).

Kasacinio teismo jurisprudencija bylose dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir servituto nustatymo yra itin plati ir nuosekli. Kasacinis teismas 2006 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006, yra nurodęs, jog sprendžiant dėl atidalijimo bÅ«do teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo bÅ«dÄ , kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iÅ¡ bendraturčių teisės į jam priklausančiÄ dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumÄ . Taip pat teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini (t.y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , pagal kuriÄ teismas, vertindamas, ar praÅ¡omas atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektas atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimÄ ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrÄ diskrecijos teisę; jÄ Ä¯gyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesÄ naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, ar siÅ«loma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiÅ«riu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Dėl Å¡alių pateiktų projektų. Abi Å¡alys pateikė savarankiÅ¡kus atidalijimo projektus; ieÅ¡kovai – parengtÄ IĮ „Topomatas“ (T.1, 38), atsakovas – parengtÄ UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo (T.1, b.l. 90). Pateikto projekto tinkamumas ir pagrįstumas vertintinas pagal kelis esminius kriterijus: pateiktas projektas turi neprieÅ¡tarauti teisės aktų reikalavimams, nepažeisti trečiųjų asmenų teisių; atidalijamos (realiosios dalys) turi bÅ«ti adekvačios, t.y. kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (idealiÄ sias dalis); tvirtinamas projektas turi atitikti socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, t.y. turi bÅ«ti patogus visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktÄ pagal paskirtį gauti maksimaliÄ naudÄ ; turi bÅ«ti atsižvelgiama į nusistovėjusias faktinio naudojimosi daiktu sÄ lygas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, jog ieÅ¡kovų pateiktas projektas riboja atsakovo galimybę privažiuoti prie jam priklausančių pastatų. Pažymėtina, kad pagal šį planÄ taip pat nėra iÅ¡sprendžiamas klausimas naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovui D. M. ir atsakovui A. M. priklausančiais pastatais kiemo statiniai (Å¡ulinys, kanalizacijos Å¡ulinys – 5 vnt., drenažo

šulinys – 2 vnt., kiemo aikštelė, tvora, pavėsinė) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytos aplinkybės leidžia

daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų pateiktas projektas neatitinka adekvatumo, socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų. Net ir sutinkant su ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas prie jam nuosavybės teise galėtų privažiuoti per gretimÄ , jam nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , negalima paneigti to, kad ieÅ¡kovai netiesiogiai pripažįsta atitinkamo įvažiavimo į atsakovui atidalijamÄ sklypÄ nebuvimÄ , Ä®vertinant ir tai, kad bendro naudojimo objektas – sodo pavėsinė yra menkavertė ir avarinio stovio (T.2, b.l. 113-119), pastato ilgalaikis naudojimas pagal bylos aplinkybes nėra įmanomas (atsižvelgiant į jo techninę bÅ«klę, tvarkymo perspektyvÄ , naudojimo galimybę ir kita) teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡ie apeliacinio skundo argumentai neturėjo įtakos galutinės teismo iÅ¡vados teisėtumui ir pagrįstumui. Ta aplinkybė, kad parengtas ieÅ¡kovų projektas labiau atitinka tarp Å¡alių nustatytÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , negali bÅ«ti vertinama ginčo atveju, kaip savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui patenkinti.

IÅ¡ atsakovo pateikto žemės sklypo atidalijimo projekto matyti, kad atsakovas siekia atidalinti savo asmeninės nuosavybės teise valdomÄ Å¾emės sklypo dalį nuo ieÅ¡kovų, iÅ¡ dalies pakeičiant notaro patvirtinta

sutartimi nustatytÄ naudojimosi tvarkÄ ir nustatant servitutÄ ieÅ¡kovui D. M. priklausančiame sklype. Tokį atsakovo siÅ«lomÄ

atidalijimo projektÄ , teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, nes atsakovas

nesutikdamas įvažiuoti į jam priskirtinÄ dalį ieÅ¡kovų plane pažymėta „A“ – 203Â

kv.m per gretimÄ , jam nuosavybės teise priklausantį sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), siekia naudotis po

atidalijimo naujai suformuotu ieÅ¡kovui D. M. priklausančiu sklypu „B“ – 800 kv.m, praÅ¡ydamas nustatyti neatlygintinį servitutÄ . Tokiu bÅ«du, atidalijimas pagal atsakovo siÅ«lomÄ projektÄ , galimai pažeistų Å¡alių interesų balansÄ , nebÅ«tų užtikrinta Å¡alių interesų pusiausvyra, tolesnis tokio turto naudojimo racionalumas, nebÅ«tų iÅ¡vengta Å¡alių ginčų ateityje. Atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės institutas egzistuoja tam, kad bÅ«tų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ Ä¯ bendrÄ daiktÄ , kad ateityje bÅ«tų iÅ¡vengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant Å¡ias teises, tai daiktas negali bÅ«ti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, nes tai tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nėra neabejotinos tikimybės, jog toks atidalijimo bÅ«das (atidalijimas pagal atsakovo pateiktÄ projektÄ ) neprieÅ¡tarauja CK 4.80 straipsnyje įtvirtinto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės instituto tikslams, t.y. nebus nepasiektas tikslas valdyti juos asmeninės nuosavybės teisėmis.

Apeliantai nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo pasiekta CK 4.80 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, kuris pasiekiamas tuomet, kai atidalijimu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybės su kitais bendraturčiais, kadangi tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas sutiko, jog G. P. bÅ«tų atidalinta žemės sklypo dalys pažymėtos Å¡alių pateiktuose planuos indeksais „C“ – 467 kv.m ir „D“ – 2335 kv.m, kas sudaro bendrÄ 2802 kv.m plotÄ , t.y. Å¡ioje dalyje tarp Å¡alių ginčo nėra.

CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima ieÅ¡kinio (taip pat dalies ieÅ¡kinio reikalavimų) pripažinimÄ , jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų: t.y. tokie atsakovo veiksmai dėl ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio, jo dalies) pripažinimo neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešėjam interesui. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie skundų argumentai nesudaro pagrindo apylinkės teismo sprendimÄ pripažinti nepagrįstu. Absoliučiu atidalijimu (padalijimu) teisinis santykis kvalifikuojamas tuo atveju, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y. ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu.

Atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas iÅ¡lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Å is atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga, Teismų praktika 32). IÅ¡ Å¡alių pateiktų žemės sklypo atidalijimo planų sprendinių (T1, b.l. 38, 90) matyti, yra siekiama atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant visiÅ¡kai naujÄ 467 kv.m žemės sklypÄ , atitenkantį nuosavybės teise ieÅ¡kovui G.

P.. Tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje atidalijimÄ iÅ¡ bendrosios nuosavybės teisių Å¡alys betarpiÅ¡kai sieja ne tik su žemės sklypo atidalijimu, bet ir padalijimu. IÅ¡ teismui pateikto ieÅ¡kinio matyti, kad ieÅ¡kovai nori ne tik atsidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir nori G. P. tenkantį sklypÄ padalinti į du atskirus naujus sklypus. Pažymėtina, kad atidalinus žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bÅ«tų nustatyta kiekvieno savininko atskira turto dalis, o ieÅ¡kovas jam skirtame naujai suformuotame sklype gali nevaržomai atlikti bet kokius sklypo padalinimo veiksmus.

Žemės sklypo padalinimas nuosavame žemės sklype yra vykdomas administracine, o ne teismine tvarka, nereikalaujant bendraturčių sutikimo, pateikiant praÅ¡ymÄ savivaldybės administracijai pertvarkyti Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus (LR Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintų Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraÅ¡o 4.2.1. p.;

12 p.).

Dėl servituto. Atsakovas A. M. ginčija, kad jam pagal ieÅ¡kovų projektÄ teksianti žemės sklypas dalis (203 kv.m plane pažymėta Nr.1, T.1, b.l. 38) negalės bÅ«ti naudojama pagal paskirtį nesant privažiavimo prie jo, ir todėl tinkamam jo naudojimui užtikrinti atsakovas prašė nustatyti kelio servitutÄ pagal jo atidalinimo projektÄ ieÅ¡kovui D. M. atiteksiančiame žemės sklype.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡dėstęs pozicijÄ , kad kai viena Å¡alis siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sÄ naudomis iÅ¡ kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo bÅ«ti svarstomas, net ir nesant pateikto savarankiÅ¡ko reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu; servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Procesinė vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimÄ iÅ¡plaukia iÅ¡ reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, o Å¡io reikalavimo turi laikytis ne tik bylÄ nagrinėjantis teismas, bet ir sÄ Å¾ininga proceso Å¡alis, praÅ¡anti nustatyti servitutÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės

10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Be to, kasacinis teismas 2012 m. spalio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesant pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo, servituto atlygintinumo klausimÄ teismas gali spręsti tada, kai pateikti keli skirtingi servituto projektai. Pagal formuojÄ praktikÄ tuo atveju, kai pateikiamas vienas servituto projektÄ ir nesiÅ«loma atlyginti už savininko teisių suvaržymÄ , teismai neturi pagrindo spręsti servituto atlygintinumo klausimo, nes prieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų paneigta CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė į nuostolių atlyginimÄ .

IÅ¡ atsakovo pateikto projekto aiÅ¡ku, kad jo praÅ¡omas nustatyti kelio servitutas ieÅ¡kovui D. M. turintį atitekti žemės sklypÄ padalintų į dvi dalis, taip pat faktiÅ¡kai užimtų 84 kv.m sklypo ploto, kas sudarytų daugiau

kaip 10 % sklypo ploto. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad toks D. M. turinčio atitekti sklypo apsunkinimas nėra neadekvatus

Å¡iuo konkrečiu atveju, ypač svarstant ieÅ¡kovų galimybę iÅ¡ viso realiai įgyvendinti jiems priklausančias nuosavybės teises. Teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nustačius atsakovo reikalaujamÄ servitutÄ , atsakovas ieÅ¡kovo D. M. sÄ skaita tenkintų savo turtinius interesu. Pažymėtina, kad nustačius atsakovo praÅ¡omÄ kelio servitutÄ praktiÅ¡kai sumažėtų ieÅ¡kovo D. M. žemės sklypo naudingasis plotas; kelio servitutas kirstų ieÅ¡kovo sklypÄ per pusę, o tai savaime apribotų ieÅ¡kovo galimybę tinkamai naudotis jam priklausančiu žemės sklypu; atsakovas teikdamas praÅ¡ymÄ dėl servituto nustatymo nepateikė savo siÅ«lymo kaip jis kompensuotų ieÅ¡kovo dėl servituto patiriamus nuostolius. Nagrinėjamoje byloje atsakovas A. M. prašė nustatyti neatlygintinį kelio servitutÄ pagal vienintelį projektÄ . Kiti kelio servituto projektai byloje nebuvo svarstomi, o ieÅ¡kovas D. M. taip pat nereiÅ¡kė savo pozicijos ir reikalavimų dėl kompensacijos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat nurodė, kad servitutas gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma naudoti daikto normaliomis sÄ naudomis pagal paskirtį. Sutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas visiÅ¡kai nepagrindė savo reikalavimo nustatyti neatlygintinį servitutÄ D. M. sklype. Tokiu atveju atsakovo siÅ«lomas atidalinimo natÅ«ra variantas, teisėjų kolegijos nuomone, ne tik, kad iÅ¡kreipia bendraturčių interesų pusiausvyrÄ , bet taipogi apsunkins ieÅ¡kovo D. M. kaip savininko teisių įgyvendinimÄ , o kartu potencialiai gali sukelti tarp Å¡alių papildomus ginčus ateityje. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti neatlygintinį servitutÄ atmestas pagrįstai.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad atmesdamas tiek ieškinį, tiek priešieškinį, teismas neišsprendė šalių ginčo ir apribojo bedraturčių teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kolegija konstatuoja, kad Å¡ios kategorijos bylose ginčas laikomas iÅ¡spręstu atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, nes teismui atmetus visus Å¡alių siÅ«lymus, jos lieka pirminiame variante. Tokie sprendimai, kai atmetami visi siÅ«lomi variantai turi bÅ«ti iÅ¡imtiniai. Tačiau Å¡ios bylos kontekste, bÅ«tent toks sprendimas priimtas pagrįstai, nes net ir atmetus ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡alys grįžta ne į tÄ situacijÄ , kuomet bet kuris iÅ¡ bendraturčių gali naudotis bet kuria sklypo dalimi, o į tÄ situacijÄ , kuomet sklypo tarpusavio naudojimas apibrėžiamas jų pačių sudaryta sutartimi (T.1, b.l. 19-23). Be to, įvertinus ginčijamo sprendimo ir Å¡alių apeliacinių skundo turinį, atkreiptinas dėmesys į tai, jog procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai bylose dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės lemia Å¡alių pareigÄ pateikti tinkamus ir racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus atitinkančius atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektus. Nors nagrinėjamu atveju abi Å¡alys pateikė savarankiÅ¡kus atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektus, tačiau iÅ¡ Å¡alių procesinių dokumentų ir pasisakymų, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme matyti, jog ieÅ¡kovas G.

P. nori ne tik atsidalinti, bet ir padalinti sklypÄ . Nors ieÅ¡kovui G. P. teismas buvo iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kovas turėtų patikslinti

savo reikalavimus (taip pat ir atsakovas), tačiau jie Å¡ia teise nesinaudojo, nors turėjo tam visas galimybes, buvo atstovaujamos advokatų. Tokiu bÅ«du Å¡alys aiÅ¡kiai pripažino nebuvę pakankamai aktyvios, o tai iÅ¡ esmės vertintina, kaip netinkamas naudojimasis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis tik vykdo teisingumÄ konkrečiose bylose spręsdamas, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima tenkinti praÅ¡ymÄ ir nutraukti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tuo atveju, jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti. Be to svarbu paminėti ir tai, jog tokia bylos baigtimi nėra užkertamas kelias Å¡alims ginti jų galimai pažeidžiamas materialines teises ateityje keliant klausimÄ dėl egzistuojančio susitarimo teisėtumo ir teikiant teismui tvirtinti Å¡ioje nutartyje įvardintus reikalavimus atitinkančius atidalijimo žemės sklypų projektus.

Dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumo

Apeliantai

D. M. ir G. P. įrodinėja, kad Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes ginÄÄ sprendusi teisėja, atsisakydama priimti jų pareiÅ¡kimÄ jau buvo iÅ¡reiÅ¡kusi iÅ¡ankstinę dėl bÅ«simo teismo sprendimo. Teisėjų kolegija su minėtais argumentai neturi pagrindo sutikti. Kaip žinia, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, teigdamas, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, turi pagrįsti tai, jog byla iÅ¡nagrinėta neobjektyviai, kad teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ , buvo ar galėjo bÅ«ti suinteresuotas jos baigtimi, etc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2012). Be to, bylos Å¡alis, taip teigianti, privalo tinkamai naudotis proceso teise nuÅ¡alinti bylÄ nagrinėjantį teisėjÄ (CPK 178 str.). PareiÅ¡kimas dėl teisėjos nuÅ¡alinimo nebuvo paduotas, teismo posėdžių metu nuÅ¡alinimo teisėjai nebuvo pareikÅ¡ta. Pažymėtina ir tai, kad teismo veiksmai, kuriais buvo leista Å¡alims pasinaudoti jų procesinėmis teisėmis – pasiÅ«lyta siekti taikaus susitarimo byloje, paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus (patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus), negali bÅ«ti vertinami kaip iÅ¡ankstinės nuomonės dėl sprendimo pareiÅ¡kimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , konstatavo, jog tarp Å¡alių kilęs ginčas iÅ¡ esmės iÅ¡spręstas teisingai – tinkamai kvalifikuoti Å¡alių teisiniai santykiai, teisingai įvertinti įrodymai bei nustatytos aktualios faktinės aplinkybės. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visa tai nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas bei suinteresuotas bylos baigtimi (CPK 64-66 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, kt.). Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, laikėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobÅ«džio bylose, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovų ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija n u t a r i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                             Â

                                Žibutė Budžienė

                                                                                                                       Dalė Burdulienė

                Leonas Jachimavičius             Â