513a0f41-c7bb-4ccc-bc20-e119364e7b2e · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr.-2844-408/2019 Teisminio proceso Nr.1-01-1-26270-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.2; 1.2.26.2;1.1.7.2.3;1.1.8.12; 2.1.16.1.9 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 22 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, dalyvaujant prokurorui Vidui Kilinskui, kaltinamajam A. K., nukentėjusiajam A. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

K., gimęs 1980-07-14 Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs ir faktiÅ¡kai gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : A. K. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , t. y. 2019-06-23, apie 0.10 val. vieÅ¡oje vietoje – bare „K.“, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir grasinimais sutrikdė visuomenės rimti ir tvarkÄ , nes jis matant kitiems asmeninis, grasino nukentėjusiam A.

M. susidoroti su jo žmona ir vaiku, įspyrė A. M. į kairės kojos kelį bei rankomis jam suėmė už kaklo, taip bandydamas jį nugriauti. Tokiais veiksmais A. K. padarė nukentėjusiam A. M. odos nubrozdinimÄ sprande ir kairio kelio sumuÅ¡imÄ , tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. K. teisme kaltu prisipažino. Jis paaiÅ¡kino, kad 2019-06-22 jis atėjo į barÄ â€žK.“, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjo jau iÅ¡gėręs, todėl neatsimena visų aplinkybių.

Žino, kad jam negalima gerti alkoholio, nes tada tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Tame bare dar iÅ¡gėrė ir pradėjo triukÅ¡mauti, dėl to baro padavėja iÅ¡kvietė apsaugos darbuotojus, kurie norėjo jį iÅ¡ baro iÅ¡praÅ¡yti. Tuomet tarp jo ir apsaugos darbuotojų įvyko konfliktas, kurio metu jis galėjo vienam iÅ¡ apsaugos darbuotojų pasakyti, kad bus blogai jo žmonai ir vaikui. To neneigia, tačiau kokius konkrečius žodžius jam pasakė jis neatsimena. Paties konflikto su apsaugos darbuotoju jis gerai neatsimena, tačiau žinodamas savo charakterį, jis galėjo prieÅ¡ jį panaudoti fizinį smurtÄ .

Taip pat galėjo tam pačiam apsaugos darbuotojui rankomis suimti, už kaklo ir bandyti jį pargriauti, taip padarydamas jam odos nubrozdinimÄ sprande, nors to ir neatsimena. TÄ tikrai galėjo padaryti, nes kaip minėjo, kai bÅ«na pergėręs, dažnai pradeda elgtis neapgalvotai ir kvailai. Atsimena, kad vėliau buvo iÅ¡kviesti ir policijos pareigÅ«nai, kurie jam uždėjo antrankius ir pristatė į policijos įstaigÄ . Dėl savo poelgio ir labai gailisi. Kaltinamajam A. K. visiÅ¡kai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad bÅ«tų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta byloje surinktais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirtais įrodymais: IÅ¡ nukentėjusio A. M. parodymų matyti, kad jam dirbant apsaugos darbuotoju, radijo Å¡aukimu dispečerė informavo apie konfliktÄ bare, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Jam atvykus, nurodytoje vietoje jau buvo keli ekipažai. Jam bÅ«nant su kitais apsaugos darbuotojais prie jų priėjo baro pardavėja, kuri nurodė konfliktuojančius asmenis.

PapraÅ¡ius asmenų, kad Å¡ie iÅ¡eitų, vienas svečias iÅ¡ baro teritorijos pasiÅ¡alino, o kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs ir pasiÅ¡alinti nesutiko. Kaltinamasis savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams. Jis konflikto metu, jį ir kitus į įvykį reagavusius apsaugos darbuotojus keikė necenzÅ«riniais žodžiais. Konkrečiai jam grasino susidoroti su jo žmona ir vaiku. Po Å¡ių žodžių, kaltinamasis deÅ¡ine koja įspyrė jam į kairės kojos kelį, o po to abiem rankom suėmęs jo kaklÄ stipriai patraukė lenkdamas jį žemyn.

Kai atvykę policijos pareigÅ«nai minėtÄ kaltinamÄ jį sulaikė, nukentėjęs iÅ¡ karto nuvyko į Raudonojo kryžiaus ligoninę, kur jam buvo nustatytas kelio sumuÅ¡imas bei kaklo dalių sÄ narių raiščių patempimas. Dėl patirtų sužalojimų jis kurį laikÄ negalėjo dirbti, jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2019-06-28. Dėl tokio kaltinamojo įžūlaus elgesio, grasinimų bei piktybiÅ¡ko tyčiojimosi yra labai pasipiktinęs ir Å¡okiruotas (1 t., b. 1. 24-27, 28-29).

IÅ¡ 2019-08-23 specialisto iÅ¡vados N r. G1624/2019(02) matyti, kad A. M. konstatuota odos nubrozdinimas sprande, kairio kelio sumuÅ¡imas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas vietas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padalyti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019-06-23. Kairio kelio sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas tiek suduodant smÅ«gį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietÄ bukÄ daiktÄ .

Odos nubrozdinimas sprande galėjo bÅ«ti padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis suėmus rankomis už kaklo ir jį suspaudus. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (1t., b. 1. 60). IÅ¡ liudytojos L. K. apklausos protokolo matyti, kad ji dirba barmene bare „K.“, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune. Kavinėje dirba po vienÄ darbuotojÄ , tačiau kilus nesklandumams kviečia UAB „G4S“ apsaugos darbuotojus, kurie padeda kilusius konfliktus iÅ¡spręsti.

Jai dirbant 2019-06-22, apie 2250 val., į minėtÄ barÄ atėjo du neblaivÅ«s, jai nepažįstami asmenys, kurie bare užsisakė alkoholinių gėrimų, Asmenys įsigytus alkoholinius gėrimus vartojo baro kiemelyje, prie ten pastatytų stalų. Netrukus, apie 23 val., jai nepažįstami vaikinai pradėjo triukÅ¡mauti, ji priėjusi prie jų paprašė nurimti bei palikti baro teritorijÄ , kadangi yra vėlus paros metas ir Å¡ie kelia didelį triukÅ¡mÄ . Abu vaikinai iÅ¡ teritorijos nepasiÅ¡alino, pradėjo su jÄ konfliktuoti.

IÅ¡sigandusi, kad konfliktas gali bÅ«ti rimtesnis, pasinaudodama apsaugos kvietimo pulteliu, iÅ¡kvietė apsaugÄ . Netrukus atvyko keli ekipažai apsaugos darbuotojų, jiems atvykus, ji nurodė du vaikinus, kurie triukÅ¡mauja bei kelia konfliktus. Apsaugos darbuotojams priėjus prie jos nurodytų asmenų, jie mandagiai paprašė, kad Å¡ie pasiÅ¡alintų, netrukus po papraÅ¡ymo iÅ¡eiti, vienas vaikinas išėjo, vienas liko ir pradėjo žodžiu konfliktuoti su apsaugos darbuotojais. Konflikto metu ji stovėjo lauke prie baro, o vienas apsaugos darbuotojas stovėjo Å¡alia baro terasos ir bandė nuraminti agresyviai nusiteikusį klientÄ , kuris vienÄ kartÄ spyrė apsaugos darbuotojui į kojÄ .

Tada kiti apsaugos darbuotojai neblaivų pilietį sulaikė, uždėjo jam antrankius ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykę policijos pareigÅ«nai klientÄ sulaikė ir iÅ¡sivežė tarnybiniu automobiliu. Dėl minėto asmens veiksmų ji buvo pasipiktinusi, taip pat negalėjo tęsti baro veiklos, todėl Å¡io įvykio metu buvo sutrikdyta baro veikla (1 t., b. l. 11). IÅ¡ liudytojų K. K., P. V. ir E. K. apklausos protokolų matyti, kad jie dirba UAB „G4S“ apsaugos darbuotojais. Jų darbo pobÅ«dis yra reaguoti į pavojaus signalus objektuose, dėl kurių apsaugos įmonė yra sudariusi sutartis. 2019-06-23, apie 0.10 val. iÅ¡ dispečerinės gavo pavojaus signalÄ (duomenys neskelbtini) Kaune, esančiame bare „K.“.

Dispečerė informavo, kad tuo adresu veikia užpuolimo signalas. Maždaug už keturių minučių nuo pavojaus signalo suveikimo jie atvyko į nurodytÄ vietÄ . Ä®vykio vietoje vienas baro lankytojas kėlė triukÅ¡mÄ , keikėsi, jiems, apsaugos darbuotojams, jis siÅ«lė eiti muÅ¡tis, įkyriai lindo mosikuodamas rankomis, vadindamas juo necenzÅ«riniais žodžiais. Lankytojas necenzÅ«riniais žodžiais įžeidinėjo barmenę, buvo labai agresyviai nusiteikęs, net nusirengė iki pusės savo drabužius.

Ä® jų reikalavimus nusiraminti nereagavo. Neblaivus baro lankytojas, pamatęs A. M. tik dar labiau susinervino ir pasakė, kad jau dabar tikrai eis muÅ¡tis. Jis A. pasakė „nu kÄ , tu pliki, tuoj griÅ«si“, necenzÅ«riniais žodžiais grasino susidorojimu su žmona ir vaiku, pasakęs Å¡iuos žodžius, baro lankytojas deÅ¡ine koja spyrė A. į kojÄ , jam atrodo tai buvo kairė koja, ir savo viena deÅ¡ine raka čiupo A. už kaklo, norėdamas jį nuversti ant žemės. Jis tiesiog viena ranka stipriai apkabino jam kaklÄ .

Po Å¡io baro lankytojo veiksmo jis, P. V. ir E. K. puolė prie vyro ir jį atitraukė nuo A.. Jie jį paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius, taip pat iÅ¡kvietė policijÄ . Atvykę policijos pareigÅ«nai agresyviam baro lankytojui uždėjo savo antrankius ir jį iÅ¡sivežė (1 t., b. 1. 71-72, 74-75, 77-78). IÅ¡ 2019-06-23 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 1284 matyti, kad A. K. 2019-06-23, 0.41 val., buvo nustatytas 2,41 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (1 t., b. 1. 102). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikÅ¡ti bent vienu bÅ«du – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymÄ .

Kaltinamojo, nukentėjusio bei liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad A. K. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiÅ¡kė tuo, kad jis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu ir grasinimais sutrikdė visuomenės rimti ir tvarkÄ , nes matant kitiems asmeninis, grasino nukentėjusiam A. M. susidoroti su jo žmona ir vaiku, įspyrė A. M. į kairės kojos kelį bei rankomis jam suėmė už kaklo, taip bandydamas jį nugriauti.

Tokiais veiksmais A. K. padarė nukentėjusiam A. M. odos nubrozdinimÄ sprande ir kairio kelio sumuÅ¡imÄ , tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, Tokiu bÅ«du Å¡iais veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir įrodyta anksčiau aptartais įrodymais. Bausmės skyrimas. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui.

Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jo sveikatos bÅ«klę, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Teismas skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formÄ (nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę, A. K. teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs (1 t., b, 1. 123-126, 128-130), baustas administracine tvarka (1 t., b. 1. 121-122).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimÄ padarė bÅ«damas girtas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamajam už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, skiriant papildomus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo bÅ«du ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 straipsnio 2 dalis), Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina. Civiliniai ieÅ¡kiniai. Nukentėjęs A. M. pareiÅ¡kė 2000 eurų civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. 1. 34, 35).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 45.78 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. 1. 66-67). Kaltinamasis su Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu sutinka visiškai, o su nukentėjusiojo A. M. ieškiniu – iš dalies. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiam A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi tarp Å¡ių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus dvasiniams iÅ¡gyvenimams, emocinei bÅ«senai.

Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjęs A. M. patyrė fizinį skausmÄ bei iÅ¡gÄ stį. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiÅ¡kinius. Taigi, nukentėjusio pozicija dėl civilinio ieÅ¡kinio neturėtų reikÅ¡ti norÄ pasipelnyti. IÅ¡ kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, bÅ«ti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, kaltinamasis nuo pat tyrimo pradžios kaltę neigė, teisme nukentėjusio neatsiprašė. Jis nedirba, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsižvelgiant į ankščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei vertinant kaltinamojo amžių, Å¡eiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatÄ , darbo neturėjimÄ , nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikÅ¡mingumÄ , nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 500 eurų.

Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumÄ , nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, 432 straipsnio 3 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 284 straipsnyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Ä®pareigoti bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančios institucijos atstovÄ ), tęsti darbÄ arba pradėti dirbti, arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 5 mėnesius neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų.

A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ A. K. 45,78 eurus (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus 78 ct) už nukentėjusiam suteiktas medicinines paslaugas. Nukentėjusio A. M. civilinį ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ A. K. 500 eurų (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėjas Virginijus Kalkauskas