51363682-e84f-44a5-8b3a-c1ec70a291c3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-348-516/2010                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.4; 45.5; 99.9; 121.15; 121.18.; 121.21.                                                 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2010 m. balandžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos GudžiÅ«nienės, kolegijos teisėjų Dalios ViÅ¡inskienės ir Petro Jaržemskio ,sekretoriaujant A.BajarÅ«naitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui T.KelpÅ¡ui vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo.

Tretieji asmenys – T. M. , A. B. . Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                       n u s t a t ė: IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ 2009-03-17 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1169,72 Lt skolos už Å¡ildymÄ , 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei. Už laikotarpį nuo 2004-12-01 iki 2008-12-31 butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ nesumokėta 1169,72 Lt suma. PaaiÅ¡kino, jog į ieÅ¡kovÄ nesikreipė joks asmuo bei nepareiÅ¡kė noro sudaryti atskirÄ sutartį, kuria Å¡ilumos pirkėju bÅ«tų pripažintas faktinis Å¡ilumos vartotojas. Buto Å¡ilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl pagal CK 6.384 str. ir 1.71 str. reikalavimus ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovas nesidomėjo, kaip nuomininkai vykdė pareigas ir mokėjo už teiktas paslaugas ilgÄ laikÄ . IeÅ¡kovo teigimu, pats faktas, jog tretysis asmuo iÅ¡ dalies atsiskaitydavo už patalpoms teikiamas paslaugas, nėra pagrindas tvirtinti, jog jam ir toliau kyla pareiga visuomet atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju. Be to, sÄ skaitos už Å¡ildymÄ pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ yra siunčiamos paÅ¡tu tuo adresu, kuriam ir teikiama Å¡ilumos energija bei karÅ¡tas vanduo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atmetė.Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti visos ieÅ¡kovo rizikos bÅ«sto savininkui, nes ieÅ¡kovas turėjo galimybę su buto nuomininkais T.

M. ir A. B. sudaryti ne tik žodinę, bet ir raÅ¡ytinę Å¡iluminės energijos ir karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau dėl savo nerÅ«pestingumo neinicijavo raÅ¡ytinės sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, jog patalpų nuomininkams T. M. ir A. B. ilgÄ laikÄ (nuo 2004-12-01 iki 2008-12-31) tinkamai nemokant už karÅ¡tÄ vandenį ir Å¡iluminę energijÄ , ieÅ¡kovas neatliko jokių veiksmų dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuomininkų. Teismas pagal bylos faktines aplinkybes sprendė, kad skolos priteisimas iÅ¡ patalpų savininko – Vilniaus miesto savivaldybės ir tiesioginio vartotojo atleidimas nuo prievolės mokėti už panaudotÄ energijÄ laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2008-12-31 prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams.

Teismo teigimu, trečiojo asmens A. B. dalinis sÄ skaitų apmokėjimas liudija, kad tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens susiklostė prievoliniai santykiai. Nors su buto nuomininkais nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau Å¡alių veiksmai rodo, kad tarp jų buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai: ieÅ¡kovas tiekė energijÄ butui, o nuomininkai jÄ vartojo bei iÅ¡ dalies mokėjo už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ . Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovo ir buto nuomininkų veiksmus padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys konkliudentiniais veiksmais sudarė Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir galutiniu Å¡ilumos energijos vartotoju pripažino nuomininkus.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kovui 1169,72 Lt skolos už Å¡ildymÄ , 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei 2234,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis konkliudentiniais veiksmais sudaryta tarp apelianto ir patalpų, kurioms buvo tiekiama Å¡ilumos energija, nuomininko. Teigia, kad teismų praktika suformavo precedentÄ , jog visuomet, kai nėra kito raÅ¡ytinio susitarimo, pareiga atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju tenka patalpų savininkui. Apeliantas pabrėžia, jog minėtÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ir Å¡ilumos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Tuo atveju, kai pageidaujama, galima sudaryti individualų susitarimÄ , pagal kurį Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alimi galima bÅ«tų laikyti kitÄ asmenį. Toks susitarimas bÅ«tinai turi bÅ«ti sudarytas raÅ¡tu, kadangi nesilaikant Å¡ios formos reikalavimo visuomet bus pagal LR Å ilumos Å«kio įstatymo 19 str. taikomos standartinės Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygos, numatančios, jog paslaugų vartotojas yra patalpų savininkas. Teigia, kad pagal LAT formuojamÄ praktikÄ , Å¡ilumos vartotoju galima laikyti patalpų nuomininkÄ , jei tarp Vilniaus miesto savivaldybės, buto nuomininkų ir UAB „Vilniaus energija“ bÅ«tų sudarytas triÅ¡alis raÅ¡ytinis susitarimas.

PrieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, konkliudentiniais veiksmais Å¡ilumos tiekėjas ir patalpų nuomininkas negali sudaryti Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties;Å¡ilumos energijos tiekimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudimo priimti pinigines lėšas iÅ¡ asmenų, kurie nėra sudarę Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad už Å¡ildymo paslaugas gali atsiskaityti ir tretieji asmenys. Tačiau bet kuriuo atveju, jei prievolė atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju vykdoma netinkamai, atsakomybė už Å¡iuos veiksmus tenka patalpų savininkui.

Apeliantas taip pat pažymi, kad UAB „Vilniaus energija“ nežino apie asmenį, kuris atsiskaito už paslaugas, kadangi į banko sÄ skaitÄ pervedant pinigines lėšas jai pateikiami tik atsiskaitomosios knygelės numeriai. Taigi faktas, kad apeliantas priimdavo apmokėjimus iÅ¡ trečiojo asmens nėra pagrindas tvirtinti, jog tarp A. B. ir UAB „Vilniaus energija“ konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis.Dėl sÄ skaitų už teikiamas Å¡ilumos paslaugas įteikimo tvarkos, ieÅ¡kovas pabrėžia, kad nei LR Å ilumos Å«kio įstatymas, nei šį įstatymÄ detalizuojantys poįstatyminiai aktai tiksliai neįvardija, kokiu adresu vartotojui bÅ«tina siųsti sÄ skaitas už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, bei nenumato bÅ«do, kuriuo Å¡ios sÄ skaitos turėtų bÅ«ti perduodamos vartotojui.

Teigia, kad nagrinėjamu atveju praÅ¡ymo siųsti sÄ skaitas už teikiamas paslaugas patalpoms, esančioms adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės nebuvo gauta, todėl tas faktas, kad apeliantas iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas už sunaudotÄ energijÄ siuntė adresu (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti pagrindu tvirtinti, jog tarp apelianto ir nuomininko konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis; Nagrinėjamu atveju LAT 2008-01-30 ir 2009-07-09 nutartimis yra iÅ¡nagrinėjęs savo esme analogiÅ¡kas bylas lyginant su Å¡ia.

Apeliantas mano, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis LR Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 2 d., įpareigojančios laikytis konstitucinės justicijos organo priimamų nutarimų, turėjo paisyti kasacinio teismo suformuoto precedento bei Å¡iÄ civilinę iÅ¡spręsti ieÅ¡kovo naudai;Remdamasis CK 6.156 str. 2d., apeliantas teigia, jog jis negali įpareigoti nuomininkÄ pasiraÅ¡yti sutarties, neturi jokių teisinių priemonių tai padaryti, jei jis to nepageidauja, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai perkelti visos apelianto rizikos bÅ«sto savininkui, nes apeliantas turėjo galimybę su buto nuomininkais sudaryti raÅ¡ytinę Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau dėl savo nerÅ«pestingumo neinicijavo raÅ¡ytinės sutarties sudarymo yra nepagrįsta.

Teigia, kad tuo tarpu bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpų nuomotojas, gali kontroliuoti, ar nuomininkas laikosi LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarime numatytų pareigų, t.y. ar su Å¡ilumos tiekėju sudarė raÅ¡ytinę sutartį, ar laiku atsiskaitė už teikiamas paslaugas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o miesto 1 apylinkės teismo 2009-09-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“.

Remiantis Å¡iuo sprendimu apeliantas turėjo pareigÄ sudaryti Å¡ilumos energijos prikimo – pardavimo sutartis, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. Tai, kad nebuvo sudarytos raÅ¡ytinės Å¡iluminės energijos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys rodo, jog pats apeliantas nebuvo pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas Atsakovas laiko, kad tarp UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne Vilniaus miesto savivaldybė, kaip patalpos savininkė, atsiskaitys su Å¡ilumos tiekėju.

Pažymi, kad UAB „Vilniaus energija“ neįvykdžius jai priklausančios pareigos ir nesudarius su Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų nuomininkais rašytinių šiluminės energijos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad apeliantas ir tretieji asmenys konkliudentiniais veiksmais sudarė šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Dėl trečiojo asmens teisės atsiskaityti už teikiamas paslaugas atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra netaikomas CK 6.50 str., todėl visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tai, kad UAB „Vilniaus energija“ priimdavo apmokėjimus iš trečiojo asmens įrodo, jog tarp A.

B. ir UAB „Vilniaus energija“ konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo remiantis vien nuosavybės teisės faktu priteisti įsiskolinimÄ už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį iÅ¡ atsakovo.Atsakovas, remdamasis LR įstatymų nuostatomis teigia, kad Å¡ilumos energijos tiekėjui yra nustatyta pareiga iki mėnesio 10 d. pateikti Å¡ilumos vartotojui apmokėti sÄ skaitÄ . Pažymi, kad atsakovas niekada nėra gavęs iÅ¡ apelianto jokių sÄ skaitų ar praneÅ¡imų per visÄ Ä¯siskolinimo susidarymo laikotarpį.

Vadinasi, pats apeliantas Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties Å¡alimi laikė ne atsakovÄ , bet buto nuomininkus. Kadangi UAB „Vilniaus energija“ nevykdė teisės aktuose nurodytų prievolių, todėl jos neteisėti veiksmai negali tapti teisėtu ir pagrįstu reikalavimu priteisti skolÄ už Å¡ilumos energijos vartojimÄ . Be to, vien tik nuosavybės faktas negali bÅ«ti pakankamas teisinis pagrindas kvalifikuojant energijos pirkimo – pardavimo sutarčių Å¡alis. Pačio apelianto konkliudentiniai veiksmai rodo, jog sutarties Å¡alimi laikytini nuomininkai.

Dėl LAT praktikos atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju nustatytos kitokios faktinės bylos aplinkybės, todėl minėtos LAT nutartys, kaip precedentai nagrinėjamam ginčui spręsti negali bÅ«ti taikomos. Dėl Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo tvarkos atsakovas teigia, kad UAB „Vilniaus energija“ privalėjo pateikti įrodymus, kad bent bandė inicijuoti raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymÄ . Tačiau jokių įrodymų į bylÄ nebuvo pateikta.

Tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog UAB „Vilniaus energija“ turėjo galimybę su buto nuomininkais sudaryti raÅ¡ytinę Å¡ilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau dėl savo nerÅ«pestingumo to nepadarė. Atsakovas pabrėžia, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai praÅ¡o priteisti 5 procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ . Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju tarp UAB „Vilniaus energija“ ir atsakovo nėra susiklostę prievoliniai santykiai, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 str. nuostatas.

Be to, ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstai didelės. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai kad Å¡ios civilinės bylos negalima priskirti sudėtingų bylų kategorijai. Buvo pateiktas nesudėtingo turinio ieÅ¡kinys, kuria suraÅ¡yti specialių žinių neprireikė, bei iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovo nereikalavo sudėtingos ir plačios teisės normų analizės. Taigi ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 595 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ ir atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, bei 1210 Lt už apeliacinio skundo parengimÄ ir atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme yra visiÅ¡kai nepagrįstai.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.IÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje esančius įrodymus (dalyvaujančių joje asmenų paaiÅ¡kinimus, 2000-09-27 nuomos sutartį), netinkamai įvertino jų turinį ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad gyvenamųjų patalpų savininkas Vilniaus miesto savivaldybė neturi pareigos atlyginti tiekiamos Å¡ilumos energijos iÅ¡laidų.

Nagrinėjamos bylos specifika yra ta, jog ginčas kilo dėl atsiskaitymo už Å¡ilumos energijÄ , patiektÄ savivaldybei, t.y. vieÅ¡ajam juridiniam asmeniui, nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, kuriose gyvena nuomininkas – asmuo, pagal įstatymÄ turtintis teisę į socialinį bÅ«stÄ . Kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl to, kas – buto nuomininkas ar savininkas turi apmokėti susidariusį įsiskolinimÄ už tiektÄ Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), netinkamai įvertino Å¡ios konkrečios bylos faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju už susidariusį įsiskolinimÄ yra atsakingi buto nuomininkai – T.

M. ir A. B. .Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ tiekė Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 15-16). Laikotarpiu nuo 2004-12-01 iki 2008-12-31 tiektÄ Å¡ilumos energijÄ yra susidaręs 1169,72 Lt įsiskolinimas (b.l. 12). 2000-09-27 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartimi Nr. 89 butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡nuomotas T. M. (b.l.31). Trečiųjų asmenų A.

B. gyvenamoji vieta deklaruota adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1985-(duomenys neskelbtini), o T. M. - nuo (duomenys neskelbtini) (b.l. 37, 39). Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2004-12-24 iki 2007-09-03 mokėjo iÅ¡ dalies už teikiamas paslaugas – Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį (b.l. 56). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir aiÅ¡kindamas Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt. straipsniai), Å ilumos Å«kio įstatymÄ , Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sÄ lygas, kitas specialiÄ sias teisės normas, yra konstatavęs, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis Å¡ilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas.

Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3/2008.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų aiÅ¡kinimai taikytini ir Å¡ioje byloje (CPK 4 str.).Å ilumos tiekimo sutartis yra vieÅ¡oji sutartis, pagal kuriÄ vartotoju gali bÅ«ti ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys (CK 6.383 str.). VieÅ¡oji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo iÅ¡imtimi, nes sutarties Å¡alys pačios tiesiogiai visų sutarties sÄ lygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamais teisės aktais.

Å ilumos Å«kio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje Å¡ilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis apibrėžiama kaip Å¡ilumos tiekėjo ar gamintojo ir buitinio Å¡ilumos vartotojo ar juridinio asmens, vartojančio Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji Å¡ilumos apskaitos prietaisai, sutartis. Pagal Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 62 punktÄ Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir pastato savininko – Å¡ilumos vartotojo.

Taisyklių 52.1 punkte nustatyta, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma Å¡ilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių Å¡ilumos vartotojų. Pagal Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr.4-260 patvirtintų Å ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sÄ lygų 8 punktÄ Å¡ilumos pirkimo – pardavimo sutarčių pagal Å¡ias standartines sÄ lygas Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas. Kaip minėta, nurodytų teisės aktų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ilumos pirkimo - pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra Å¡ilumos tiekėjas ir pastato savininkas - Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis Å¡ilumos vartotojas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡ilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentinias veiksmais tarp ieÅ¡kovo ir trečiųjų asmenų – patalpų, kurioms buvo tiekiama Å¡ilumos energija, nuomininkų, kadangi tokios iÅ¡vados padaryti negalima. Nagrinėjamu atveju, nesudarius raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad Å¡ilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sÄ lygas Å¡ilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama Å¡iluma, savininko (atsakovo), nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo datos iki Å¡alys sudarys Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sÄ lygas.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika T. M. ir A. B. galima bÅ«tų laikyti Å¡ilumos vartotoju, jei tarp ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų bÅ«tų sudarytas triÅ¡alis raÅ¡ytinis susitarimas, tačiau Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų atsakovas į bylÄ nepateikė.Atsižvelgiant aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog laikantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimo, Å¡ilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi bÅ«ti konkretus; jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, kad nuomininkas taps Å¡ilumos energijos tiekimo pirkimo - pardavimo sutarties Å¡alimi (pirkėju).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog į Å¡iÄ bylÄ toks susitarimas nebuvo pateiktas, todėl atsakovo atsikirtimų argumentai, jog buto nuomininkai (tretieji asmenys) savo faktiniais veiksmais – iÅ¡ dalies mokėdami už tiekiamÄ Å¡ilumÄ - pripažino savo prievolę ieÅ¡kovui, teisinės reikÅ¡mės neturi. Taigi Å¡iomis faktinėmis aplinkybėmis už butui tiektÄ Å¡ilumÄ privalo mokėti jo savininkas (atsakovas). Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad faktas, jog ieÅ¡kovas sÄ skaitas už sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ siuntė adresu (duomenys neskelbtini), o ne tiesiogiai atsakovui, negali bÅ«ti pagrindu tvirtinti, jog tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kadangi Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai, kaip teisingai nurodo apeliantas, nenumato, kokiu adresu vartotojui bÅ«tina siųsti sÄ skaitas už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį ir bÅ«do, kuriuo sÄ skaitos bÅ«tų perduodamos vartotojams.

Todėl minėtos sÄ skaitos pagal susiformavusiÄ praktikÄ už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ buvo siunčiamos tuo adresu, kuriuo buvo tiekiamos paslaugos. Ä®rodymų, patvirtinančių, jog atsakovas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ , jog sÄ skaitos už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį bÅ«tų siunčiamos kitu adresu, byloje nebuvo pateikta.Atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, susiję su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti palÅ«kanas, apeliacinės instancijos teismo teigimu nėra teisiÅ¡kai pagrįsti.

Pažymėtina, jog konstatavus atsakovo piniginės prievolės ieÅ¡kovui (apeliantui) egzistavimo faktÄ ir tenkinant reikalavimÄ priteisti apeliaciniame skunde įvardintÄ skolos sumÄ â€“ 1169,72 Lt, iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinos ir įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos (CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.). Å ios palÅ«kanos teisės doktrinoje yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti, ir priteisiamos iÅ¡ skolininko visais piniginių prievolių neįvykdymo atvejais.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos Å¡iuo klausimu, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio. Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, remiantis CPK 88, 93, 98 straipsniais, ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 429,10 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (64 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio padavimÄ , 66 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 299,10 Lt iÅ¡laidų už procesinių dokumentų įteikimÄ trečiajam asmeniui) ir 595 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ taip pat patyrė 1210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai (atstovavimas ir apeliacinio skundo parengimas) apmokėti. Remiantis LITEKO duomenimis, teismuose yra nagrinėjama daug analogiÅ¡kų bylų dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, kuriose ieÅ¡kovas yra UAB „Vilniaus energija“, o atsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė. IeÅ¡kovÄ tas pats advokatas atstovauja daugelyje analogiÅ¡kų bylų, kuriose jau yra suformuota vieninga teismų praktika, dėl ko byla negali bÅ«ti laikoma sudėtinga ir reikalaujanti daug advokato darbo bei laiko sÄ naudų.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“, atsižvelgiant į jos veiklos pobÅ«dį, turimÄ teisinę tarnybÄ , pasikartojantį bylų pobÅ«dį, neturėjo bÅ«tinybės samdytis advokato: ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ teikti teisės konsultacijas, rengti teisinę reikÅ¡mę turinčių dokumentų projektus, atstovauti ieÅ¡kovui ir jo teisiniams interesams visų instancijų teismuose nagrinėjant visas civilines bylas galėjo ir ieÅ¡kovo juristai.

Taigi įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies, t. y. ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 300 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų. Viso ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 895 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymÄ apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,95 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ atsakovo priteistina 12,95 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas                                                     n u s p r e n d ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas (duomenys neskelbtini)) 1169,72 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis) litus 72 centus skolos už Å¡ildymÄ , 5 (penkis) procentus palÅ«kanų už priteistÄ 1169,72 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009-03-17) iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos, 429 (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis) litus 10 centų bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 895 (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis) litus iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 12 (dvylika) litų 95 centų paÅ¡to iÅ¡laidų (įmokos kodas 5660) Kolegijos pirmininkė                                                                            Rasa GudžiÅ«nienė Kolegijos teisėjai                                                                               Dalia ViÅ¡inskienė                                                                                                                                                                                                                    Petras Jaržemskis