2024-11-13 Nr. AB-16605-3-63-3-02986-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-490-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02986-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – A. Č. ir A. Č.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir Registrų centras, atsakovas) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Skyrius, Registro tvarkytojas) 2022 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. S-35639 (1.4 E) „Dėl klaidos ištaisymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. CSPR-262 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą ir Skyrių ištaisyti klaidą Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) duomenyse, kurie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti – išregistruoti iš A. Č. ir A. Č. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys) nuosavybės neteisėtai ir nepagrįstai įregistruotus nekilnojamuosius daiktus – kitus inžinerinius statinius (šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę).

2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2013 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-270 pagrindu (toliau – ir Liudijimas) paveldėjo iš savo tėvo K. V. (toliau – ir pareiškėjos tėvas) dalį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namų valda), kurią pareiškėjos tėvas 1998 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-1160 pagrindu įgijo iš savo tėvo K. (K.) V. (toliau – ir pareiškėjos senelis). Namų valdą sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas, kiemo aikštelė, lauko tualetas, šulinys ir ūkinis pastatas.

3. Pareiškėja teigė, jog dalis Namų valdos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau Registre nepagrįstai įregistruota, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklauso dalis kitų inžinerinių statinių, t. y. dalis kiemo aikštelės, lauko tualeto ir šulinio (toliau – ir ginčo statiniai). Pareiškėjos senelis, parduodamas dalį Namų valdos, 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3812 nurodė, kad pirkėjui suteikiama teisė bendrai naudotis Namų valdoje esančiu lauko tualetu ir šuliniu, tačiau minėtoje sutartyje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos senelis pardavė dalį ginčo statinių. Pasak pareiškėjos, Registre negalėjo būti įregistruota trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisė į ginčo statinius, nes nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos senelis juos būtų pardavęs, be to, lauko tualetas ir šulinys yra žemės sklypo dalyje, kuria naudojosi pareiškėjos tėvas ir kurią ji paveldėjo Liudijimo pagrindu.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad ji 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į Skyrių su prašymu ištaisyti Registro duomenų klaidą ir iš Registro išregistruoti įrašą, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklauso dalis kiemo aikštelės, šulinio ir lauko tualeto (toliau – ir Prašymas). Registrų tvarkytojas Sprendimu atsisakė tenkinti Prašymą, o Komisija sprendimu nusprendė Sprendimą palikti nepakeistą, vertindama, kad Registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti.

5. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, teigdama, kad kartu su Prašymu ji pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos senelis nepardavė ginčo statinių kitiems asmenims, o tik suteikė teisę bendrai naudotis šiais inžineriniais statiniais, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Skyriaus ir Komisijos sprendimus.

6. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos Prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus (1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 3812, 1986 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 32, 1988 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1833 ir 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2993 ir Nr. 2995 (toliau kartu – ir Sutartys)), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 5 straipsnio ir 33 straipsnio nuostatomis, priėmė Sprendimą Prašymo netenkinti. Registro tvarkytojas nustatė, kad Registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti. Iš Registro duomenų matyti, kad pareiškėjai įregistruotos nuosavybės teises į 547/854 dalis žemės sklypo, 36/100 dalis gyvenamojo namo, 36/100 dalis inžinerinių (kiemo) statinių (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas) ir nuosavybės teisė į ūkinį pastatą. Minėtų duomenų įregistravimo pagrindas – Liudijimas. Registre trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 307/854 dalis žemės sklypo, 64/100 dalis gyvenamojo namo ir 64/100 dalis inžinerinių (kiemo) statinių (šulinys, kiemo aikštelė, lauko tualetas). Duomenų įregistravimo pagrindai – 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartys Nr. 2993 ir Nr. 2995 ir 2012 m. balandžio 16 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Sprendime padaryta išvada, kad visi minėti Registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo juos taisyti ar keisti. Komisija sprendimu nusprendė Sprendimą palikti nepakeistą.

8. Atsakovas, vadovaudamasis Registro įstatymo 33 straipsniu, nurodė, jog Registro duomenys, kad 64/100 dalys gyvenamojo namo ir jo priklausinių (kiemo statinių) nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti, todėl negali būti vertinami kaip klaidingi duomenys. Dokumentai, kurių pagrindu atlikti įrašai, yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. Pareiškėja nepagrįstai tvirtino, kad jos senelis neperleido dalies ginčo statinių, o tik leido jais naudotis, nes 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3812 yra aiškiai nurodyta, kad pareiškėjos senelis pardavė S. J. 1/3 dalį gyvenamojo namo, be ūkinio pastato, su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais.

9. Atsakovo vertinimu, pareiškėja šioje byloje kvestionuoja trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises, tačiau ginčai tarp bendraturčių dėl dokumentų, kurių pagrindu Registre įregistruotos nuosavybės teises, nuginčijimo sprendžiami ne Skyriuje ar Komisijoje, o teismine tvarka civilinėse bylose.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. kovo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjos V. S. skundą.

11. Teismas iš byloje pateikto Registro duomenų bazės išrašo Nr. 25/1447 4.1 punkto nustatė, kad pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 547/854 dalys žemės sklypo, 36/100 dalys gyvenamojo namo, ūkinis pastatas ir 36/100 dalys kitų inžinerinių statinių – dalis kiemo aikštelės, šulinio ir lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini). Šio išrašo 4.2, 4.3 ir 4.4 punktuose nurodyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 64/100 dalys gyvenamojo namo, 307/854 dalys žemės sklypo ir 64/100 dalys kitų inžinerinių statinių – dalis kiemo aikštelės, šulinio ir lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini).

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja šioje byloje siekia, kad iš Registro duomenų būtų panaikinti įrašai, kad 64/100 dalys Namų valdoje esančių kitų inžinerinių ginčo statinių nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, laikosi pozicijos, kad minėti duomenys yra klaidingi, neatitinkantys dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti į Registrą, turinio.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teisių įregistravimo Registre pagrindas yra Liudijimas. Vertindamas Liudijimo turinį teismas nustatė, kad, mirus pareiškėjos tėvui, ji paveldėjo 547/854 dalis žemės sklypo, 36/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinį pastatą ir 36/100 dalis kitų inžinerinių statinių. Pareiškėjos pateiktos 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3812 2 punkte nurodyta, kad pareiškėjos senelis pardavė 1/3 dalį Namų valdoje esančio gyvenamojo namo su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais.

14. Teismas, įvertinęs nustatytus duomenis, sprendė, kad Registre įrašyti duomenys sutampa su Liudijime pateiktais duomenimis, o 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3812 yra aiškiai nurodyta, kad Namų valdoje esantys kiemo įrenginiai yra sutarties objektai, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas suklydo, perkeldamas informaciją iš Liudijimo į Registrą.

15. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad Liudijimas teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčytas, todėl, vadovaujantis Registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad Liudijime, kurio pagrindu į Registrą įrašyti duomenys apie pareiškėjai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, pateikta informacija yra teisinga. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti Prašymą, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, pagrįstai paliko Sprendimą nepakeistą.

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėja, nesutikdama su aplinkybe, kad ji paveldėjo tik 36/100 dalis Namų valdoje esančių kitų inžinerinių statinių, turi teisę civilinio proceso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl dalies Liudijimo panaikinimo.

III. 17. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Skyriaus ir Komisijos sprendimus; įpareigoti Skyrių ištaisyti Registro duomenų klaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėja nurodo, jog ji, gavusi Liudijimą, pastebėjo, kad paveldėjo ne visą tėvo nuosavybės teise turėtą ir iki pat mirties faktiškai valdytą turtą. Pareiškėja, pradėjusi aiškintis nekilnojamojo turto paveldėjimo aplinkybes, sužinojo, kad pagal Sutartis nekilnojamojo turto dalis iš vienų asmenų buvo perleidžiama kitiems asmenims, o kai kurios Sutartys Registrų centre įregistruotos neteisingai.

19. Pareiškėja teigia, kad byloje pateiktos Sutartys ir Registro duomenų bazės išrašas Nr. 25/1447, patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas – gyvenamasis namas ir žemės sklypas buvo padalyti į dvi nelygias dalis. Iš 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3812 matyti, kad pareiškėjos senelis pardavė S. J. 1/3 dalį gyvenamojo namo su mansarda, veranda ir priestatu, be ūkinio pastato, su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais, nurodant, kad šulinys ir lauko tualetas yra skirti bendrai naudoti. Iš 1986 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 32 matyti, kad S. J. pardavė V. K. l/3 dalį gyvenamojo namo su mansarda, veranda ir priestatu, be ūkinio pastato, nurodant, kad šulinys ir lauko tualetas yra skirti bendrai naudoti. 1988 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1833 V. K. tą pačią 1/3 gyvenamojo namo dalį pardavė E. P., taip pat nurodant, kad šulinys ir lauko tualetas yra skirti bendrai naudoti. Pareiškėjos teigimu, nurodyti duomenys patvirtina, kad minėti asmenys nuosavybės teisių į šulinį ir lauko tualetą neįgijo, jie turėjo teisę tik jais bendrai naudotis.

20. Pareiškėja nurodo, kad 1998 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutarties Nr. 2-1160 pagrindu pareiškėjos senelis padovanojo pareiškėjos tėvui (savo sūnui) gyvenamojo namo dalį su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais ir ūkinį pastatą. Pagal Registro duomenų bazės išrašą Nr. 25/1447, pareiškėjos tėvo vardu buvo įregistruota 36/100 dalys kitų statinių, kurie išrašo 2.4 punkte įvardyti kaip šulinys, lauko tualetas ir kiemo aikštelė (kiemo aikštelė jokiuose dokumentuose iki to laiko nebuvo nurodyta, todėl nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ji buvo įregistruota). Pareiškėjai taip pat neaišku, kokiu teisiniu pagrindu 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2995, kuria G. B. (E. P. įgaliotinė) pardavė A. Č. 64/100 dalis gyvenamojo namo, įrašyta atitinkama dalis kiemo įrengimų, nors 1988 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1833 buvo nusipirkta tik namo dalis be kiemo įrenginių su sąlyga, kad šuliniu ir lauko tualetu bus bendrai naudojamasi.

21. Pareiškėja pažymi, kad 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2995 buvo sudaryta, vadovaujantis Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimu Nr. 2-018416, būtent šiame pažymėjime ir buvo pateikti neteisingi duomenys, lėmę aplinkybę, kad 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2995 neteisingai nurodytas pirkimo–pardavimo objektas.

22. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, kad ginčo statiniai nuo Sutarčių registravimo pradžios nebuvo įregistruoti Registre, lėmė tai, kad dalis pareiškėjos tėvui priklausančio ir jos paveldėto turto nebuvo įtraukta į Liudijimą. Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertino tik dalį aplinkybių (konstatavo, kad įrašas Registre atitinka Liudijime nurodytus duomenis), tačiau nevertino, ar visi ankstesni įrašai, susiję su nekilnojamuoju turtu, atitiko notarų patvirtintas Sutartis.

23. Atsakovas Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

24. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Registro duomenys, kad 64/100 dalys gyvenamo namo ir jo priklausinių (kiemo statinių) nuosavybės teisėmis priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, atitinka dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys įrašyti, t. y. 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2995 ir 2012 m. balandžio 16 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1. Atsakovo teigimu, pareiškėjai Liudijimo pagrindu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 36/100 dalis gyvenamojo namo ir jo priklausinių (kiemo statinių). Atsakovo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai per klaidos taisymo institutą siekia, kad Skyrius Registre išregistruotų trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teises, esant galiojantiems ir nenuginčytiems trečiųjų suinteresuotų asmenų ir pačios pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo statinius pagrindžiantiems teisiniams pagrindams.

25. Atsakovas sutinka su teismo išvada, jog 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3812 buvo aiškiai nurodyta, kad Namų valdoje esantys kiemo įrenginiai yra sutarties objektai, o minėtos sutarties 4 punkte buvo nustatyta tik naudojimosi kiemo įrenginiais tvarka.

26. Atsakovas pažymi, kad tik nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo išplėstas Registro objektų ratas ir į jį įtraukti inžineriniai įrenginiai, kurie Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure buvo inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas. Duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo perrašomi į Registrą. Atsižvelgdamas į tai, kad Namų valdoje buvę kiemo statiniai buvo inventorizuoti Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro byloje ir nurodyti sandoriuose, atsakovas teigia, kad Registre pagrįstai pareiškėjos tėvui buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 36/100 dalis kiemo įrenginių, o tretiesiems suinteresuotiems asmenims pagal 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2995 – į 64/100 dalis kiemo įrenginių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Bylos esminis dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriaus 2022 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. S-35639 (1.4 E), kuriuo netenkintas pareiškėjos V. S. prašymas ištaisyti Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 25/1447 įrašytus klaidingus Registro duomenis – panaikinti Registre esantį įrašą dėl A. Č. ir A. Č. nuosavybės teisės į inžinerinius (kiemo) statinius – šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę, įregistruotus 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2995 pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja skunde taip pat yra suformulavusi reikalavimus panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. CSPR-262 ir įpareigoti atsakovą ištaisyti Registro duomenų bazės išraše Nr. 25/1447 jos nurodytus klaidingus Registro duomenis.

28. Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2022 m. liepos 11 d. kreipėsi į Skyrių (teritorinį registratorių), prašydama ištaisyti Registro duomenų bazės išraše Nr. 25/1447 įrašytus klaidingus Registro duomenis dėl kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių) – šulinio, lauko tualeto, kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančių gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), įregistravimo. Prašymas buvo grindžiamas argumentais, kad 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3812 (kuria pareiškėjos senelis pardavė S. J. 1/3 dalį gyvenamojo namo su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais, be ūkinio pastato, nurodant, kad šulinys ir lauko tualetas yra skirti bendrai naudoti), 1986 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 32 (kuria S. J. pardavė V. K. l/3 dalį gyvenamojo namo su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais, be ūkinio pastato, nurodant, kad šulinys ir lauko tualetas yra skirti bendrai naudoti), 1988 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1833 (kuria V. K. pardavė E. P. 1/3 gyvenamojo namo su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais, be ūkinio pastato, nurodant, kad šulinys ir lauko tualetas yra skirti bendrai naudoti), 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. 2993 ir Nr. 2995 (kuriomis G. B. (E. P. įgaliotinė) pardavė A. Č. 64/100 dalis gyvenamojo namo su tai daliai priklausančiais kiemo įrenginiais, taip pat 307/854 dalis žemės sklypo) ginčo statiniai (šulinys, lauko tualetas, kiemo aikštelė) nebuvo parduoti kitiems asmenims, ginčo statiniai liko pareiškėjos senelio (vėliau pareiškėjos tėvo, įgijusio nuosavybės dalį pagal 1998 m. balandžio 7 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-1160, ir pareiškėjos, paveldėjusios tėvo turto dalį pagal Liudijimą) nuosavybe, o šuliniu ir lauko tualetu buvo susitarta bendrai naudotis. Pareiškėja Prašyme teigė, kad paskutiniams turto įgijėjams (tretiesiems suinteresuotiems asmenims) nuosavybės teisės į šulinį, lauko tualetą ir kiemo aikštelę buvo įregistruotos nepagrįstai ir neteisėtai, nes turto bendrasavininkiai turėjo teisę tik ginčo statiniais bendrai naudotis.

29. Atsakovas Sprendimu šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad išnagrinėjus Registro duomenis nustatyta, jog įrašai Registre atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo padaryti. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri netenkino skundo, t. y. nepanaikino Sprendimo.

30. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus ir atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis Registro įstatymo (byloje taikoma redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 33 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais šio straipsnio taikymo išaiškinimais, sprendė, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos Prašymo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjos bendrosios dalinės nuosavybės teisės Registre įregistruotos Liudijimo, kuriuo, mirus pareiškėjos tėvui, ji paveldėjo 547/854 dalis žemės sklypo, 36/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinį pastatą ir 36/100 dalis kitų inžinerinių statinių (ginčo statinių), pagrindu. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Registre įrašyti duomenys sutampa su Liudijime pateiktais duomenimis, o 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 3812, kuria pareiškėjos senelis pardavė dalį turto S. J., aiškiai nurodyta, kad Namų valdoje esantys kiemo įrenginiai yra sutarties objektai, todėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo statinius pagrįstai Registre įrašytos tiek pareiškėjai, tiek ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

31. Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tenkinti skundą dėl jame nurodytų aplinkybių. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad 1975 m. rugsėjo 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3812, 1986 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 32 ir 1988 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1833 S. J., V. K. ir E. P. nuosavybės teisių į šulinį ir lauko tualetą neįgijo, jie turėjo teisę tik ginčo statiniais bendrai naudotis, jų nuosavybės teisės į ginčo statinius nebuvo registruotos Registre. Pareiškėjai nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2995, kuria G. B. (E. P. įgaliotinė) pardavė A. Č. 64/100 dalis gyvenamojo namo, įrašyta ir dalis ginčo statinių, nors 1988 m. spalio 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1833 buvo nusipirkta tik namo dalis be kiemo įrenginių su sąlyga, kad šuliniu ir lauko tualetu bus bendrai naudojamasi. Pareiškėja akcentuoja, kad 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2995 buvo sudaryta, vadovaujantis Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro pažymėjimu Nr. 2-018416, kuriame, pareiškėjos teigimu, buvo pateikti neteisingi duomenys, lėmę aplinkybę, kad 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 2995 neteisingai nurodytas pirkimo–pardavimo objektas. Pareiškėjos vertinimu, aplinkybė, kad ginčo statiniai nuo Sutarčių registravimo pradžios nebuvo įregistruoti Registre, turėjo įtakos tam, jog dalis pareiškėjos tėvui priklausančio ir jos paveldėto turto nebuvo įtraukta į Liudijimą.

32. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su tuo, kad atsakovas neteisėtai Registre įregistravo dalies šulinio, lauko tualeto ir kiemo aikštelės nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji turėtų būti Namų valdoje esančių ginčo statinių savininke, nors byloje nėra duomenų, kad pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijusi atsakovo konkrečius sprendimus, kuriais buvo įregistruotos dalies ginčo statinių nuosavybės teisės trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėja, nesutikdama su aplinkybe, jog paveldėjo tik 36/100 dalis Namų valdoje esančių kitų inžinerinių statinių, būtų ginčijusi minėto Liudijimo dalį ir dėl to būtų priimtas procesinis sprendimas. Kaip jau minėta, pareiškėja į atsakovą kreipėsi su prašymu, kad būtų ištaisyti Registro duomenų bazės išraše Nr. 25/1447 jos nurodyti klaidingi Registro duomenys, t. y. kad būtų panaikinti Registre esantys įrašai dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į inžinerinius (kiemo) statinius – šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę, įregistruoti 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2995 pagrindu, taikant Registro duomenų klaidų taisymo institutą.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, taip pat atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kuriais prašoma netenkinti apeliacinio skundo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę. Registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Registre, teisingumą ir apsaugą. Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Registro įstatymo 5 str. 2 d.). Visi Registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Registro įstatymo 4 str.).

34. Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į Registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (Registro įstatymo 33 str. 1 d.). Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie Registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (Registro įstatymo 33 str. 2 d.).

35. Taigi, pagal Registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalis, duomenys Registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.). Klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtiniais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010; kt.)

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to esant įregistruotiems Registro duomenims Registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus, Registro tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos Registre paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame Registre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015; kt.).

37. Iš Registro duomenų bazės išrašo Nr. 25/1447 matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teisės į 547/854 dalis žemės sklypo, 36/100 dalis gyvenamojo namo, 36/100 dalis inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę), ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruotos pagal 2013 m. sausio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-270. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisės į 64/100 dalis gyvenamojo namo 64/100 dalis inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę), esančių (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2995 pagrindu. Šioje sutartyje nurodyta, kad E. P. pardavė A. Č. 64/100 dalis gyvenamojo namo su atitinkama dalimi kiemo įrenginių.

38. Byloje pateikti įrodymai apie pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų įgytą ginčo turtą (šulinį, lauko tualetą, kiemo aikštelę) paneigia pareiškėjos teiginius, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims įregistruojant Registre duomenis apie šį įgytą turtą buvo padarytos klaidos, kurios taisytinos taikant Registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama prašymą ištaisyti klaidingus duomenis, turėjo pateikti įrodymus, jog įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti, arba buvo padarytos techninės klaidos. Įvertinus pareiškėjos atsakovui pateikto Prašymo turinį, taip pat šioje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, darytina išvada, jog tokie įrodymai nebuvo pateikti, Liudijimas ir 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2995 nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovas ir pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad įregistruoti duomenys Registre atitinka atsakovui pateiktus dokumentus (Liudijimą, 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2995).

40. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja teisės aktų nustatyta tvarka būtų ginčijusi atsakovo konkrečius sprendimus, kuriais buvo įregistruotos dalies ginčo statinių nuosavybės teisės trečiųjų suinteresuotų asmenų vardu, nors pagal bylos duomenis pareiškėja iš esmės siekia nuginčyti šią registraciją. Šioje byloje pareiškėjos pasirinktas teisių gynimas (Registro duomenų klaidų taisymas) yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos skundo ir nepripažino atsakovo Sprendimo nepagrįstu ir neteisėtu.

41. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra konstatavęs, jog Registro tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Registrą, Registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.).

42. Iš pareiškėjos šioje byloje teikiamų argumentų, susijusių su anksčiau sudarytomis turto perleidimo sutartimis, bendraturčių susitarimais dėl turto naudojimosi, akivaizdu, kad pareiškėja iš esmės siekia inicijuoti ginčą dėl Liudijimo ir 1994 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2995 dalių panaikinimo, tačiau šioje byloje tokio pobūdžio ginčas negali būti nagrinėjamas, nes tokio ginčo sprendimas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismams.

43. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

44. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkinamas pareiškėjos prašymas priteisti jai bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė