2022-01-26 Nr. AB-2916-3-62-3-02888-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-51-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02888-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Mildos Vainienės (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Stoties turgus“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašė: panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“ Nr. T-441 (toliau – ir Sprendimas); taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu Sprendimu nuspręsta pritarti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), reikia visuomenės poreikiams, bei pavesta Kauno mesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui organizuoti Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento rengimą sklypui suformuoti ir numatyti jo paėmimą visuomenės poreikiams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 46 straipsnio 2 ir 6 dalimis, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vadovo sprendimu pagal savivaldybės tarybos prašymą, kai ji reikalinga viešajam interesui tenkinti; prašymo paimti žemę visuomenės poreikiams pagrindimo vertinimą pagal visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo, taip pat poreikio objektyvaus egzistavimo ir būtinumo principus įstatymo leidėjas pavedė Tarnybai; administraciniam teismui gali būti skundžiami Tarnybos vadovo sprendimai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradėjimo arba nepradėjimo.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad savivaldybė Tarnybos teritoriniam padaliniui būtų pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, Tarnybos vadovas nėra priėmęs sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įvertinusi suinteresuotos institucijos pateiktus duomenis dėl visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo, Tarnyba gali priimti ir pareiškėjo pageidaujamą sprendimą, t. y. nepradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ginčo Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nepažeidžia viešojo intereso, pareiškėjo teisių ar įstatymais saugomų interesų, negali būti administracinės bylos objektu, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą tuo atveju, jei Tarnybos vadovas priims pareiškėjo netenkinantį sprendimą – pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, nagrinėjant tokį ginčą teisme, galėtų būti vertinami ir šiuo skundu ginčijamo Sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo motyvai.

II. Pareiškėjas UAB „Stoties turgus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo ir pareiškėjo teisės į teisminę gynybą apribojimo būtinoji sąlyga yra pagrįsta teismo išvada, jog aktas pareiškėjui akivaizdžiai nesukelia teisinių pasekmių. Šiuo atveju Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Darydamas priešingą išvadą pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino susiklosčiusios situacijos, neatsižvelgė į kilusio teisminio ginčo pobūdį ir priėmė neteisėtą nutartį. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas jo skundo motyvus vertino selektyviai, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl motyvų, susijusių su atsakovo statusu (t. y. kad atsakovas veikia ir kaip viešojo administravimo subjektas, ir kaip akcininkas) bei atsakovui suteiktų įgaliojimų panaudojimu ne pagal paskirtį (t. y. tikrojo akto turinio). Pareiškėjas taip pat pažymi, jog skunde nurodė aplinkybes, pagrindžiančias, kad Sprendimu pareiškėjui sukeliamos realios bei sunkios teisinės pasekmės – Sprendimas apriboja pareiškėjo teisę bei galimybę įgyvendinti verslo planą („(duomenys neskelbtini) sklypo plėtojimo galimybės, jame statant mišrios paskirties pastatą su prekybos paslaugų centru „Pasaulis“). Be to, skundžiamas (viešai skelbiamas) Sprendimas užkerta kelią bet kokiai investicijų galimybei – joks privatus finansuotojas ir finansavimo įstaiga nesuteiks pareiškėjui lėšų ginčo turtui vystyti, kol egzistuoja ginčo turto paėmimo visuomenės poreikiams rizika, kurią patvirtina ginčijamas Sprendimas. Pastaruoju neapibrėžtam laikui yra stabdomas pareiškėjo verslas (bet kokia jo galimybė) – negalėdamas įgyvendinti verslo plano, pareiškėjas negalės vykdyti suplanuotos veiklos ir negaus suplanuotų pajamų.

Pareiškėjas pažymi, jog skundžiamu Sprendimu atsakovas sprendžia savo bei kitų pareiškėjo akcininkų ginčą dėl pareiškėjo veiklos bei turto likimo, o juridinio asmens organų sprendimai gali būti ginčijami teisme. Tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas piktnaudžiaudamas savo įgaliojimais pasirinko savo, kaip pareiškėjo akcininko, valią įforminti ne akcininko sprendimu, o kaip viešojo administravimo subjekto imperatyvią valią, nepaneigia ginčo esmės bei pareiškėjo teisinio suinteresuotumo tokią akcininko valią ginčyti teisme.

Pasak pareiškėjo, jis skundu taip pat atkreipė teismo dėmesį dėl tikslingumo kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, tačiau pirmosios instancijos teismas ignoravo šiuos pareiškėjo skundo argumentus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo motyvų, kad atsakovas pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Stoties turgus“ skundą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. spalio 19 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), poreikio visuomenei“ Nr. T-441, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog Sprendimas yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jis negali būti administracinės bylos objektu.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamu Sprendimu Taryba nusprendė pritarti, kad Žemės sklypo reikia visuomenės poreikiams bei pavesti Administracijos direktoriui organizuoti Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir numatyti Žemės sklypo ir jame esančių statinių paėmimą visuomenės poreikiams. Sprendimą Taryba priėmė, be kita ko, vadovaudamasi Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, žemės paėmimą visuomenės poreikiams reglamentuoja specialusis teisės aktas – Žemės įstatymas, kurio 32 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės teritorijos ar jos dalies žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą, taip pat žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą; šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybės taryba teikia Tarnybai prašymus dėl visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo. Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimtiniais atvejais Tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos ar savivaldybės tarybos prašymą, be kita ko, tais atvejais, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tenkinant viešąjį interesą reikalinga socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas (45 str. 1 d. 5 p.). Valstybės institucija ar savivaldybės taryba, pateikdamos Tarnybos teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas, taip pat nurodyti konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę (46 str. 1 d.). Tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka (46 str. 6 d.).

Aptartą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, matyti, kad savivaldybei nusprendus, jog egzistuoja pagrindas paimti žemę visuomenės poreikiams, turi būti parengiamas teritorijų planavimo dokumentas ir kiti dokumentai, kurie kartu su savivaldybės tarybos prašymu pateikiami Tarnybai. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra yra pradedama (arba atsisakoma ją pradėti) Tarnybos vadovo sprendimu ir būtent šis sprendimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Kitų institucijų veiksmai, siekiant inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. kreipiantis į Tarnybą, kuri yra teisės aktais įgaliota pradėti tokią procedūrą ir priimti dėl to sprendimus, priešingai, nei teigia pareiškėjas, negali būti laikoma imperatyvia tokių institucijų valia, kadangi įstatymų leidėjas kitiems viešojo administravimo subjektams nėra suteikęs įgalinimų priimti sprendimus šioje srityje. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Tarybos Sprendimas, kuriuo siekiama inicijuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, jis yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentas, jo pagrįstumas negali būti tikrinamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, kuriose yra skundžiami savivaldybių tarybų sprendimai dėl sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų iniciavimo (žr., pvz., 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-608-815/2021; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-409-624/2021; 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-289-552/2021; kt.). Šios išvados niekaip nepaneigia ir pareiškėjo teiginiai, esą Sprendimas apriboja jo teisę bei galimybę įgyvendinti verslo planą ir užkerta kelią investicijų galimybei – šie atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti prielaidomis, susijusiomis ne su Tarybos (t. y. atsakovo), o su kitų asmenų veiksmais.

Pareiškėjo papildomai į bylą pateikti dokumentai dėl Administracijos veiksmų, rengiant / keičiant Žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus, yra susiję su pirmiau aptartos Žemės įstatyme Tarybai nustatytos teisės inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įgyvendinimu, t. y. kaip minėta, kreipdamasi į Tarnybą dėl sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, vietos savivaldos institucija privalo pateikti teritorijų planavimo dokumentą ir kitus su tokiu prašymu susijusius dokumentus. Tačiau tai nekeičia fakto, kad galutinį sprendimą šiuo klausimu priima Tarnybos vadovas.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo skundžiamas Tarybos Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais keliamos abejonės šio Sprendimo pagrįstumu (Tarybos įgaliojimais ir jų įgyvendinimu, pasitenkant tariamai netinkamą veikimo būdą), neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl neturėjo pagrindo vertinti pareiškėjo argumentų, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, šios nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė