512c7281-2d73-4dde-9701-82bf42bbde45 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                        Civilinė

byla Nr. 2-431/2011

                                                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija:

                                                                                                        126.5.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-372-728/2010 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Autorental“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei atsakovo priešieškinio ieškovui dėl žalos atlyginimo.

         Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

         Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi UAB „Autorental“ iškelta bankroto byla; 2010 m. birželio 10 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

         IeÅ¡kovas V. G. 2008 m. spalio 3 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Autorental“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir 24 868,80 Lt iÅ¡mokų, susijusios su darbo santykiais, priteisimo. UAB „Autorental“ 2009 m. sausio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu V. G. dėl 18 263,97 Lt žalos, V. G. einant kasininko pareigas, atlyginimo. UAB „Autorental“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas Å¡ias bylas sustabdė ir persiuntė bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

         IeÅ¡kovas V. G. 2010 m. vasario 2 d. UAB „Autorental“ bankroto administratoriui pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti ieÅ¡kovo

24 868,80 Lt kreditorinį reikalavimÄ Ä¯ bankrutuojančios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Administratorius nesutiko su V.

G. kreditorinio reikalavimo suma, prašė patvirtinti 18 725,02 Lt kreditorinį reikalavimÄ . Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 31 d. nutartimi patvirtinto V. G. 18 725,02 Lt kreditorinį reikalavimÄ . Kitos kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ ginčija bankroto administratorius, tvirtinimo klausimÄ teismas nusprendė nagrinėti teismo posėdyje.

         Vilniaus apygardos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl žalos atlyginimo ir ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ ginčijo bankroto administratorius, tvirtinimo klausimÄ iÅ¡nagrinėjo kartu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

         Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovo reikalavimÄ patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ bankrutuojančiai įmonei, taip pat atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl žalos atlyginimo atmetė. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas yra UAB „Autorental“ akcininkas, pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirtas Å¡ios bendrovės direktoriumi, o nuo 2008 m. vasario 1 d. - vadybininku, nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 4, 9 punktus. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nesutinka, jog nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d. nebuvo atvykęs į darbÄ , nes, ieÅ¡kovo teigimu, jis dirbo UAB „Autorental“ registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo teigimu, jam pradėjus dirbti vadybininku, darbdavys nebuvo sukÅ«ręs nei pareiginių nuostatų, nei vidaus darbo tvarkos taisyklių, todėl pagal žodinį susitarimÄ su naujuoju bendrovės vadovu toliau dirbo (duomenys neskelbtini). Be to, pagal darbo sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, bendrovė Å«kinės komercinės veiklos vykdymui nuo 2008 m. balandžio 15 d. nuomojasi patalpas (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovas Å¡iose patalpose turėjo darbo vietÄ , kurioje nuo 2008 m. balandžio

15 d. iki 2008 m. liepos 1 d. dirbo. Be to, (duomenys neskelbtini), yra tik registruota bendrovės buveinė ir Å¡iuo adresu yra ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta. Teismas pažymėjo, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo darbo vietos ir drausmės. IeÅ¡kovas nesutinka, kad Å¡iurkščiai pažeidė darbo drausmę ir neatvyko į darbÄ , nes, ieÅ¡kovo teigimu, tiek darbo sutartyje, tiek pagal įmonėje nusistovėjusiÄ praktikÄ jis dirbo UAB „Autorental“ buveinės adresu, kuris ir nurodytas jo darbo sutartyje.

Å alių sudarytoje sutartyje nurodytas VÄ® Registrų centras registruotas bendrovės adresas, tačiau faktiÅ¡kai atsakovas Å¡iuo adresu veiklos nevykdė, darbo sutartyje neaptarta konkreti darbo vieta, kaip bÅ«tina sÄ lyga (DK 95 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nuo 2008 m. balandžio 15 d. Å«kinės komercinės veiklos vykdymui nuomojasi patalpas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas pripažino, kad žinojo apie iÅ¡sinuomotas patalpas ir vykdė jose darbo funkcijas, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, jog jam yra žinomas atsakovo adresas Å«kinės komercinės veiklos vykdymui, todėl negalėjo tikėtis ar suprasti, kad jis darbines funkcijas turi atlikti atsakovo registracijos adresu, kuris taip pat yra ir ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad visi vadybininkai dirbo minėtose atsakovo iÅ¡sinuomotose patalpose ir GariÅ«nų turgavietės teritorijoje, tačiau jis atliko kitas funkcijas nei visi vadybininkai. IeÅ¡kovo teigimu, naujas atsakovo vadovas nenurodė ieÅ¡kovui kitokių pareigų, kuomet ieÅ¡kovo pareigos buvo pakeistos iÅ¡ direktoriaus į vadybininko, todėl ieÅ¡kovas toliau dirbo pagal nusistovėjusiÄ vidaus tvarkÄ . IeÅ¡kovo teigimu, darbo funkcijų atlikimui jam buvo reikalingas tik neÅ¡iojamasis kompiuteris, interneto ir mobilus ryÅ¡ys, todėl jis nebÅ«tinai savo darbo funkcijas turėjo vykdyti atsakovo biure (duomenys neskelbtini) Teismo vertinimu, ieÅ¡kovas patvirtino, kad jis darbo funkcijas vykdė savo nuožiÅ«ra ten, kur jam buvo patogiau.

Gavęs darbdavio įpareigojimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , ieÅ¡kovas sÄ moningai neatvyko į biurÄ (duomenys neskelbtini), o tai, teismo nuomone, parodo, kad ieÅ¡kovas neatsižvelgė į aplinkybę, jog yra pasikeitęs jo teisinis statusas bendrovėje. Nesant vadybininko pareiginės instrukcijos, ieÅ¡kovui galiojo ta pati darbo drausmė, kaip ir kitiems vadybininkams, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas sÄ moningai neatvykdamas į darbÄ , pažeidė darbo drausmę (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismo nuomone, ieÅ¡kovo pareigas iÅ¡ direktoriaus pakeitus į vadybininko, ieÅ¡kovas nebeturėjo teisės spręsti savo nuožiÅ«ra apie savo darbo vietÄ ir pareigas. Vadybininkas privalo paklusti nustatytai ar faktiÅ¡kai nusistovėjusiai vidaus tvarkai. Kadangi ieÅ¡kovas žinojo apie bendrovės Å«kinės komercinės veiklos patalpas, Å¡iose patalpose dalį laiko dirbo, o papraÅ¡ius pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , toliau sÄ moningai į darbÄ neatvyko, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, nusižengė nustatytai darbo tvarkai, todėl atsakovas pagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Atmetęs ieškovo ieškinį, teismas sprendė, kad ieškovo kreditorinio reikalavimo suma (18 725,02 Lt), patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartimi, paliekama nepakeista. Pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė žalos fakto, jos dydžio ir ieškovo neteisėtų veiksmų, todėl priešieškinį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patenkinti ieÅ¡kinį dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir patvirtinti ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ 38 801,80 Lt sumai UAB „Autorental“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Dėl darbo vietos ir atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. liepos 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau Å¡i aplinkybė nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. IeÅ¡kovas visÄ darbo sutarties galiojimo laikÄ , t. y. nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d. dirbo atsakovo VÄ® Registrų centras registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovas turėjo pakeisti savo darbo vietÄ be iÅ¡ankstinio darbdavio reikalavimo ir ieÅ¡kovo sutikimo. IeÅ¡kovas darbo reikalais lankydavosi atsakovo iÅ¡sinuomotose patalpose (duomenys neskelbtini) ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiose patalpose (duomenys neskelbtini), tačiau nei vienoje iÅ¡ Å¡ių vietų jam nebuvo sukurta pastovi darbo vieta ir nesuteiktos darbo priemonės. VisÄ darbo sutarties galiojimo laikÄ ieÅ¡kovas dirbo pagal faktiÅ¡kai nusistovėjusiÄ vidaus tvarkÄ ir savo pareigas atlikdavo toje pačioje darbo vietoje. Teismas neatsižvelgė į ieÅ¡kovo pateiktÄ pasiaiÅ¡kinimÄ atsakovui dėl tariamo nebuvimo darbe. IeÅ¡kovas 2008 m. rugpjūčio

20 d. pasiaiÅ¡kinime nurodė, kad jis visÄ laikÄ atlikdavo pagal darbo sutartį jam priklausančias atlikti vadybininko pareigas: bendravo su klientais elektroniniu paÅ¡tu, telefonu, atliko bendrovės reklamos užsakymus. Teismas neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo pateikto klausimo dėl neatvykimo į darbÄ teisėtumo, nes neaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu Å¡iame akte nurodyta atsakovo buveinė yra (duomenys neskelbtini), nors VÄ® Registrų centras duomenimis bendrovės buveinė yra (duomenys neskelbtini).

2. Dėl neiÅ¡mokėto atlyginimo. Teismas nepagrįstai atsisakė priteisti ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nes neatsižvelgė į Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. spalio 17 d. sprendimÄ Nr. SD-20355, kuriuo nustatyta, kad atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ užimamų pareigų su juo nebuvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteistas neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis – 7 150 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d., kompensacija už nepanaudotas atostogas – 4 400 Lt už trejus metus, vidutinis darbo užmokestis už uždelsimÄ atsiskaityti – 27 133 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. spalio 20 d. ir delspinigiai – 118,80 Lt už Å¡eÅ¡is mėnesius.

         Atsakovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

         Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

         Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pagal 2005 m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. 1 nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. pradėjo eiti UAB „Autorental“ direktoriaus pareigas, o nuo 2008 m. vasario 1 d. jo pareigos buvo pakeistos į vadybininko (t. 1, b. l. 34-37). UAB „Autorental“ direktoriaus 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymu ieÅ¡kovas pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , 235 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktus buvo atleistas iÅ¡ darbo (t. 1, b. l. 61). IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo buvo atleistas už Å¡iurkščius darbo pareigų pažeidimus, t. y. už pasinaudojimÄ pareigomis siekiant gauti 18 263,97 Lt neteisėtų pajamų ir už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be svarbių priežasčių laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 15 d.

Pagrindinis ginčas byloje tarp Å¡alių kilo dėl ieÅ¡kovo darbo vietos. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas minėtu laikotarpiu nebuvo atvykęs į darbo vietÄ (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovo teigimu, Å¡iuo laikotarpiu jis dirbo įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir buvo numatyta darbo sutartyje. IÅ¡ darbo sutarties 1.1. punkto (kuriame nurodoma darbovietė – įmonė, įstaiga, organizacija, struktÅ«rinis padalinys ar kt.) matyti, kad ieÅ¡kovas buvo priimtas į darbÄ UAB „Autorental“. Konkreti darbo vieta, kurioje ieÅ¡kovas turėjo vykdyti darbo funkcijas, nenurodyta. Pagal DK 95 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Kadangi

pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ darbo sutartį ieÅ¡kovo darbovietė yra UAB „Autorental“, ieÅ¡kovo

nuomone, jo darbo vieta yra įmonės registracijos adresu, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad DK vartojami du terminai: darbovietė ir darbo vieta. Nors kalbos atžvilgiu Å¡ios sÄ vokos yra tapačios, tačiau neretai darbovietė suprantama kaip darbdavys (įmonė, įstaiga, organizacija) o darbo vieta – siauriau – kaip konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nurodyti darbovietę (įmonę) bÅ«tina, o darbo vietÄ (struktÅ«rinį padalinį) reikia nurodyti tik Å¡alių susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2008). Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad UAB „Autorental“ registruota buveinės vieta sutampa su ieÅ¡kovo gyvenamÄ ja vieta. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos darbo sutartį, 1.1. punktu susitarė, kad ieÅ¡kovo darbo vieta, kurioje jis turėjo atlikti darbo funkcijas, yra (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neatmeta aplinkybės, kad ieÅ¡kovo, kol jis dar buvo UAB „Autorental“ direktoriumi, darbo vieta galėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini), nes tuo metu ieÅ¡kovas ėjo kitas pareigas ir vykdė iÅ¡ esmės kitokias pagal savo pobÅ«dį darbo funkcijas. Pagal CK 2.49 straipsnio 1 dalį UAB „Autorental“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini), todėl, kad Å¡iuo adresu buvo nuolatinis bendrovės valdymo organas, t. y. įmonės vadovas – ieÅ¡kovas. Tačiau nuo 2008 m. vasario 1 d. ieÅ¡kovo pareigas pakeitus į vadybininko, nebeliko teisinio pagrindo ieÅ¡kovui darbo funkcijas vykdyti UAB „Autorental“ registruotos buveinės adresu.

Atsakovo teigimu, komercinei veiklai vykdyti ir darbuotojams dirbti nuo 2008 m. balandžio 15 d. UAB „Autorental“nuomojosi administracines patalpas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir patvirtino, kad ne kartÄ buvo ten apsilankęs darbo reikalais (t. 1, b. l. 80), be to, teismo posėdžio metu parodė, kad minėtose patalpose dirbo kiti vadybininkai (t. 2, b. l. 95-99). Nors atsakovas byloje nepateikė patvirtintų vidaus darbo tvarkos taisyklių ir pareigybinių nuostatų, kuriuose bÅ«tų tiesiogiai nustatyta įmonėje dirbančių vadybininkų darbo vieta, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai žinojo įmonės komercinės veiklos vykdymo vietÄ , sprendžia, kad ieÅ¡kovo darbo vieta, jam einant vadybininko pareigas, buvo (duomenys neskelbtini). Net ir darant prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas negalėjo žinoti apie savo darbo vietÄ (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog atsakovas 2008 m. rugpjūčio 14 d. reikalavimu nurodė ieÅ¡kovui raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti, kodėl jis neatvyko į darbÄ , tačiau ieÅ¡kovas ir po Å¡io reikalavimo, kuriame aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta darbdavio pozicija dėl ieÅ¡kovo darbo vietos, sÄ moningai neatvykdavo į darbÄ (t. 1, b. l. 10). IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakymo į darbdavio reikalavimo matyti, kad ieÅ¡kovas ir toliau manė, kad jis gali dirbti visur, kur yra internetas ir mobilusis ryÅ¡ys (t. 1, b. l. 11). Å ios aplinkybė tik patvirtina teisėjų kolegijos padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas ir ankščiau žinojo apie jam priskirtÄ darbo vietÄ (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad jis savo darbo funkcijas nebūtinai turėjo atlikti atsakovo administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini), nes, ieškovo teigimu, darbo funkcijų atlikimui jam buvo reikalingas kompiuteris su interneto ryšiu ir mobilusis telefonas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2008 m. rugsėjo

15 d. jis atliko kokias nors darbo funkcijas ne darbo vietoje ((duomenys neskelbtini)). Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas nuo 2008 m. birželio mėn. atsakovui nėra perdavęs nė vieno iÅ¡ atsakovo Å«kinės komercinės veiklos gauto apmokėjimo už nuomos paslaugas (atsakovo vardu gautų grynųjų pinigų) ar juos patvirtinančių apskaitos dokumentų. Paskutinis įmonėje esantis ieÅ¡kovo, kaip atsakovo vadybininko, priimtas kvitas yra 2008 m. gegužės 29 d. Tuo tarpu iki 2008 m. birželio mėn. ieÅ¡kovas, kaip atsakovo vadybininkas, nuomodavo atsakovo automobilius, priekabas, aikÅ¡telę ir iÅ¡ Å¡ių nuomos paslaugų pirkėjų priimdavo apmokėjimus. Tai patvirtina byloje pateikti pinigų priėmimo ir apmokėjimo kvitai (t. 1, b. l. 167, 180, 185-188, 193-194, 203). Todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad jis vykdė darbo funkcijas tuo metu, kai neatvykdavo į savo darbo vietÄ (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nuo 2008 m. birželio mėn. nevykdė darbo funkcijų ir nebuvo pasirodęs darbe, patvirtina atsakovo darbuotojų suraÅ¡yti aktai (t. 1, b. l. 38-49).

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas), todėl atsakovas pagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ .

Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo priimtame įsakyme, kuriuo ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, nurodyta, kad ieÅ¡kovas taip pat Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, pasinaudodamas pareigomis siekiant gauti 18 263,97 Lt neteisėtų pajamų (DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovui prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 18 263,97 Lt žalos atlyginimo, ieÅ¡kovui einant atsakovo kasininko pareigas, atlyginimo. Kadangi skundžiama teismo nutartimi atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis buvo atmestas ir atsakovas Å¡ios nutarties dalies neskundė, tai sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovas nebuvo padaręs Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, pasinaudodamas pareigomis siekiant gauti 18 263,97 Lt neteisėtų pajamų. Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu turėjo bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies, t. y. pripažįstant, kad atsakovas neteisėtai atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ , t. y. Å¡iurkščiai pažeidęs darbo pareigas, pasinaudodamas pareigomis siekiant gauti 18 263,97 Lt neteisėtų pajamų.

         Dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo

         Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal UAB „Autorental“ 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymÄ neteisėtu, taip pat prašė priteisti 24 868,80 Lt iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, t. y.

7 150 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 17 600 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ir 118,80 Lt delspinigių. Nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje dar buvo pažymėjęs, kad jam priklauso 4 400 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau, nurodydamas ieÅ¡kinio dalykÄ , reikalavimo dėl Å¡ios kompensacijos priteisimo nepareiÅ¡kė. Po bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovas įmonės administratorius pareiÅ¡kė taip pat

24 868,80 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ , susijusį su darbo teisiniais santykiais, ir 25 000 Lt reikalavimÄ , kilusį iÅ¡ paskolos sutarties. Administratorius su ieÅ¡kovo 25 000 Lt reikalavimu sutiko visiÅ¡kai, o su

24 868,80 Lt – iÅ¡ dalies. Teikdamas teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti ieÅ¡kovo kreditorinį reikalavimÄ , administratorius nurodė, kad pagal UAB „Autorental“ darbo užmokesčio žiniaraščius ir apskaitÄ ieÅ¡kovui neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio suma, neatskaičius mokesčių, yra 6 549,34 Lt, nors ieÅ¡kovas buvo nurodęs

7 150 Lt sumÄ . Å ias aplinkybės patvirtina administratoriaus teismui pateikti darbo užmokesčio žiniaraščiai. Administratoriaus teigimu, ieÅ¡kovo apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2008 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos (2010 m. sausio 4 d.), neatskaičius mokesčių, yra

17 635,20 Lt, nors ieÅ¡kovas buvo nurodęs 17 600 Lt sumÄ , be to, administratorius sutiko su 118,80 Lt delspinigiais. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas savo 24 868,80 Lt reikalavimÄ apskaičiavo neatskaitęs mokesčių. Administratorius iÅ¡ Å¡ios sumos ginčijo tik 565,46 Lt sumÄ ir sutiko su

24 303,34 Lt reikalavimo suma, neatskaičius mokesčių. Nuo administratoriaus neginčijamos reikalavimo dalies (24 303,34 Lt) atskaičius mokesčius, lieka 18 725,02 Lt suma. Å i suma, kaip ieÅ¡kovo I eilės kreditorinis reikalavimas, buvo patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartimi. Å ioje nutartyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad klausimas dėl teismo nepatvirtintos ieÅ¡kovo reikalavimo dalies bus nagrinėjamas teismo posėdyje (Ä®BÄ® 26 straipsnio 4 dalis). Skundžiama nutartimi teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl administratoriaus ginčijamos reikalavimo dalies patvirtinimo. Apeliantas atskiruoju skundu praÅ¡o priteisti 7 150 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, 4 400 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 27 133 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimÄ atsiskaityti (už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. iki 2010 m. spalio 20 d.) ir 118,80 Lt delspinigių. Pažymėtina, kad iÅ¡ esmės visas ieÅ¡kovo kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 31 d. nutartimi, todėl nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas tik klausimas dėl teismo nepatvirtintos kreditorinio reikalavimo dalies. Apeliantas nepagrįstai atskiruoju skundu praÅ¡o priteisti 4 400 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nes, minėta, kad tokio reikalavimo nei teismui, nei, iÅ¡kėlus atsakovui bankroto bylÄ , administratoriui, praÅ¡ydamas patvirtinti savo kreditorinį reikalavimÄ , nebuvo pareiÅ¡kęs. Pažyminėta, kad nei į 24 868,80 Lt ieÅ¡kinio sumÄ , nei į savo

24 868,80 Lt kreditorinio reikalavimo sumÄ ieÅ¡kovas nebuvo įtraukęs

4 400 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Apeliantas nepagrįstai atskiruoju skundu praÅ¡o priteisti didesnę, negu buvo nurodęs ieÅ¡kinyje ir praÅ¡yme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, vidutinio darbo užmokesčio sumÄ už uždelsimÄ atsiskaityti, nes nepagrįstai terminÄ , už kurį skaičiuojama Å¡i suma, prailgino iki 2010 m. spalio 20 d., t. y. iki atskirojo skundo padavimo dienos. Administratorius buvo nurodęs, kad terminas, už kurį skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimÄ atsiskaityti, apima laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2008 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienos (2010 m. sausio 4 d.), nes Ä®BÄ®

10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad, įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas.

IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, teisėjo kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti administratoriaus ginčijamÄ ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo dalį.

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

         Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo V. G. ieškinys atsakovui UAB „Autorental“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ir šioje dalyje

ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti ieÅ¡kovo V. G. atleidimÄ iÅ¡ UAB „Autorental“ vadybininko

pareigų pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų) neteisėtu.

         Palikti nepakeistÄ kitÄ pirmosios instancijos nutarties dalį.

Teisėjai

Konstantinas Gurinas

Danutė Milašienė

Kazys Kailiūnas