2023-03-08 Nr. AB-5551-3-61-3-03419-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-238-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03419-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. L. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 84,40 Eur turtinei žalai ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus PN pareigūnai 2021 m. kovo 26 d. jį patikrino dėl alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Atliktas greitasis tyrimas parodė teigiamą rezultatą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN naudojamos greitojo tyrimo priemonės yra nekokybiškos. Jis nesutiko su greitosios tyrimo priemonės rezultatu, todėl pareikalavo, kad jo tiriamoji medžiaga būtų išsiųsta į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją (toliau – ir Laboratorija) tyrimui atlikti. Laboratorijoje atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad jo organizme nebuvo draudžiamų medžiagų. Pareiškėjas nurodė, kad už tyrimą Laboratorijoje jis buvo priverstas susimokėti pats, t. y. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 84,40 Eur. Pareiškėjas darė išvadą, kad Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai, dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė 84,40 Eur turtinę žalą. Be to, dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas patyrė daug nerimo, dvasinių išgyvenimų, baimių, depresijos. Savo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 10 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Atsakovas vadovavosi Aprašo 5 punktu ir pažymėjo, kad Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, atvirkščiai, veikė išskirtinai teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas akcentavo, kad Apraše ir Taisyklėse nėra laisvės atėmimo vietoms nustatytos pareigos ar galimybės grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami, ar teigiami. Teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis, taigi, ir šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra.

5. Atsakovas paaiškino, kad nuteistųjų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą atlieka tik tam tikslui pritaikytoje specialioje patalpoje atitinkamus kursus išklausę pareigūnai, žinantys, kaip turi būti imamas šlapimas tyrimui ir atliekamas testas. Pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieš pareiškėją, nei prieš bet kurį kitą nuteistąjį ir savo pareigas atlieka dorai bei atsakingai, nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją, pareiškėjas taip pat skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai surašo melagingą ir tikrovės neatitinkančią dokumentinę medžiagą. Atsakovo teigimu, Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN greitąja tyrimo priemone atliko pareiškėjo patikrinimą apsvaigimui nustatyti. Tyrimas parodė, kad pareiškėjas vartojo ABP (AB-PINACA). Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir pateikė prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į Laboratoriją, apmokant tyrimą jo paties lėšomis. Laboratorijos specialistas paneigė Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsniu, 110 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Taisyklių 1, 2.1, 21 punktais, Departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3, 4–4.6, 5, 6–6.4, 10, 11, 14, 15 punktais, nustatė, kad pareiškėjo galimą neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą vykdė Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, kuris 2012 m. dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose tema – „Nuteistų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo pagrindai“. Teismas konstatavo, kad Vilniaus PN pareigūnas turėjo teisę atlikti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą.

10. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN l-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas 2022 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuteistojo M. L. bendra būklė sukėlė įtarimų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl buvo nuspręsta nedelsiant nuteistąjį patikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo greito tyrimo priemone (testo) būdu. Jis nuvedė nuteistąjį į tarnybines patalpas, tinkamai įvertino bendrą M. L. būklę, iš kurios aiškiai matėsi, kad nuteistasis mieguistas, nekoordinuoti judesiai, akivaizdžiai svyravo. Atlikus greito tyrimo priemonę (testą) dėl narkotinių medžiagų vartojimo nuteistajam M. L. buvo nustatyta AB-PINACA (ABP) vartojimas. Nuteistojo M. L. neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti buvo naudotas galiojantis, įstaigos išduotas greito tyrimo testas.

11. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių pagrįstumu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareigūno, kuris pagal teisės aktus turi teisę atlikti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą, įtarimus patvirtina 2021 m. kovo 26 d. Vilniaus PN suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto duomenys, kuriuose užfiksuota, kad eisena – svyruoja; stovėsena – svyruoja; judesių tikslumas – PNM atlikta netiksliai; yra vokų, liežuvio ir ištiestų rankų pirštų virpėjimas; elgsena, nuotaika – mieguista; dėmesys – 43 s. (nerišli kalba, Šultės testas). Teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN, patikrindami pareiškėją dėl narkotinių medžiagų vartojimo greito tyrimo priemone (testo) būdu, nepažeidė teisės aktų.

12. Teismas nurodė, kad Laboratorijos specialisto išvada patvirtina, jog pareiškėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, nepažeidė. Atsižvelgiant į šią išvadą, pareiškėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN atsakyme į pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 10 d. skundą dėl atliktų testų, informavo pareiškėją, kad bausmės atlikimo metu Vilniaus PN jis buvo 14 kartų testuotas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, šešis kartus jam greitosios tyrimo priemonės (testo) pagalba buvo nustatytas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu, jam prašant, jo šlapimo mėginys buvo tris kartus išsiųstas į Laboratoriją su tikslu nustatyti sintetinių kanabinoidų vartojimą. Visi atsakymai iš Toksikologijos laboratorijos buvo neigiami (pastabose buvo parašyta, kad Laboratorija neturi galimybės nustatyti AB-PINACA, nes neturi šios medžiagos kontrolinio standarto). Šie tyrimai buvo apmokami iš jo asmeninės sąskaitos.

13. Teismas darė išvadą, kad Laboratorijos specialisto išvada nepaneigia Vilniaus PN 2021 m. kovo 26 d. suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto duomenų, kad pareiškėjas vartojo ABP, kadangi Laboratorija neturi AB-PINACA medžiagos kontrolinio standarto, todėl dėl šios medžiagos vartojimo pareiškėjas nebuvo tikrinamas. Teismo vertinimu, pareiškėjas, gavęs Vilniaus PN atsakymą į jo 2021 m. rugpjūčio 10 d. skundą, kuriame informuojama, kad Laboratorija neturi galimybės nustatyti AB-PINACA, nes neturi šios medžiagos kontrolinio standarto, sąmoningai pasinaudojo šia aplinkybe, siekdamas paneigti Vilniaus PN tyrimo rezultatus.

14. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus PN, atlikdami pareiškėjo neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą, vadovavosi Tvarkos aprašo ir Taisyklių nuostatomis, pareiškėjo galimą neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą vykdė Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, kuris turėjo teisę atlikti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą, pareiškėjo neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti buvo naudotas galiojantis greitojo tyrimo testas, neatliko neteisėtų veiksmų.

15. Teismas vadovavosi Taisyklių 21 punktu ir darė išvadą, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami, ar teigiami. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis. Teismas šiuo pagrindu nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų. Teismas akcentavo, kad byloje pateikti įrodymai leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas sąmoningai, žinodamas, kad jo vartotos narkotinės medžiagos Laboratorijoje nebus aptiktos, kreipėsi į šią įstaigą.

16. Teismas nurodė, kad, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Nesant būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, teismas vertino, kad atsakovo atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl atmetė pareiškėjo skundą.

III. 17. Pareiškėjas M. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad atsakovas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 567 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo naštos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o ne Aprašo 11.1 punktu. Pareiškėjas nesutinka, kad Laboratorija neturėjo galimybės nustatyti AB-PINACA, nes specialisto išvadoje parašyta, kad šios medžiagos nerasta.

19. Atsakovas Vilniaus PN atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo, nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Atsakovo teigimu, teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą. Teismas sprendime nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą priimto teismo sprendimo panaikinimui. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo patirtą 84,40 Eur turinę ir 10 000 Eur neturtinę žalą.

22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs, kad Vilniaus PN pareigūnai, 2021 m. kovo 26 d. greita tyrimo priemone (testu) atlikdami tyrimą, ar pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, veikė neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų.

23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo vadovautis ANK 567 straipsnio nuostatomis ir įrodyti pareiškėjo apsvaigimo faktą.

24. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui savo patirtą turtinę ir neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog pareiškėjui 2021 m. kovo 26 d. buvo atlikta greitoji tyrimo priemonė apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas vartojo AB-PINACA, todėl pareiškėjas, norėdamas paneigti nustatytą apsvaigimo faktą, paprašė savo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Laboratorijoje, kurios išvada nepatvirtino, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai vadovavosi Taisyklių ir Aprašo nuostatomis, kadangi turėjo vadovautis ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir įrodyti pareiškėjo kaltę (apsvaigimo faktą), todėl, pažeidžiant ANK 567 straipsnio 3 dalies nuostatas, įrodinėjimo pareiga (įrodyti, kad pareiškėjas nebuvo apsvaigęs), nepagrįstai buvo perkelta pareiškėjui.

25. ANK 567 straipsnis reglamentuoja visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytos ANK nuostatos yra bendroji teisės norma, reglamentuojanti administracinių nusižengimų bylų aplinkybių ištyrimą, tačiau asmenų neblaivumas yra nustatomas taikant specialųjį reglamentavimą –Taisykles bei Aprašą.

27. Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad Taisyklės nustato <...> laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų <...> neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką. Taisyklių 21 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas.

28. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas. Pareigūnas gali įtarti, jog suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai ir kt. (Aprašo 7 p.). Tikrintojas asmens neblaivumą (girtumą) nustato su specialiąja technine priemone, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka atlikta metrologinė patikra, o apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų nustato su specialiąja testavimui skirta priemone, kurios galiojimo terminas nėra pasibaigęs (Aprašo 9 p.). Tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo: asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija (Aprašo 11.1 p.).

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo nuostatomis, kurios neteko galios dar 2021 m. vasario 3 d. Pareiškėjui 2021 m. kovo 26 d. atliktos greitojo tyrimo priemonės apsvaigimui aptikti metu galiojo Aprašas. Aprašo nuostatos, aktualios nagrinėjamam ginčui, iš esmės nesiskyrė nuo Tvarkos aprašo nuostatų, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, be to, tai nebuvo vienintelis teisės aktas, kuriuo vadovautasi, todėl ši nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareigūnai, įtarus, jog asmuo vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, turi iš karto atlikti neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą (Aprašo 6 ir 7 p.), todėl nagrinėjamu atveju, Vilniaus PN pareigūnams kilus įtarimų dėl pareiškėjo galimo apsvaigimo (svyruojanti pareiškėjo eisena, stovėsena, nerišli kalba ir kt.), pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, pagrįstai nusprendė pareiškėjui atlikti greitąjį tyrimą (testą) apsvaigimui aptikti, ir tokie pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog Vilniaus PN pareigūnai pažeidė pareiškėjo apsvaigimo nustatymo procedūrines taisykles, testų dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo fakto nustatymo atlikimo tvarką, t. y. pažeidė teisės aktų reikalavimus, to savo skunde nenurodo ir pareiškėjas. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Laboratorijos išvada nepatvirtino pareiškėjo apsvaigimo fakto, nepaneigia Vilniaus PN pareigūnų veiksmų teisėtumo, kadangi, kaip matyti iš atsakovo pateikto paaiškinimo, Laboratorijos specialistui paneigus Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pritaikyta jokia atsakomybė.

31. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka, kad pareiškėjas, norėdamas paneigti nustatytą apsvaigimo faktą, turėjo savo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Laboratorijoje, o šios Laboratorijos specialistui paneigus Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Minėta, Vilniaus PN pareigūnai, nusprendę patikrinti pareiškėjo galimą apsvaigimą, neatliko teisės aktams prieštaraujančių veiksmų. Be to, teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų asmeninėmis lėšomis, ir teisės aktai nenustato galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo savo noru ir prašymu patirtos išlaidos už jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Laboratorijoje negali būti vertinamos kaip žala, patirta dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-984-821/2022).

32. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

33. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, jog Vilniaus PN pareigūnai, 2021 m. kovo 26 d. greita tyrimo priemone (testu) atlikdami tyrimą, ar pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas, veikė neteisėtai, pažeisdami teisės aktų nustatytus reikalavimus, teisingai konstatavo, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė