512a160a-2d65-4635-a80f-903429f8fc4f · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=DC7A9D0B-6417-4D06-B734-91F299697C11">Nr. 2S-74-777/2017</a> Civilinė byla Nr. e2A-60-777/2019 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00032-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.29.1; 3.2.4.4.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.1.7.11. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Z. P. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo M. S. ieÅ¡kinį atsakovui Z. P. dėl skolos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Z. P. 10 584,80 Eur skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog: 2.1. 2008 m. sausio 31 d., ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 40 000 Lt (11 584,80 Eur) grynaisiais pinigais, juos įduodamas paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu. Teigė, kad paskolos sutartį ieÅ¡kovo namuose surašė pats Z. P., o pinigus skolino su sÄ lyga, kad atsakovas juos atiduos po mėnesio. Nurodė, kad atsakovas pasakojo, jog pinigus skolinasi tam, kad galėtų įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ ir jį perpardavęs uždirbtų. 2.2. Suėjus paskolos grÄ Å¾inimo terminui, ieÅ¡kovas prašė atiduoti skolÄ , tačiau atsakovas aiÅ¡kino, kad pinigus investavo į kitÄ vietÄ ir pinigus žadėjo atiduoti tada, kai užsidirbs.

Nurodė, kad maždaug prieÅ¡ metus ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ , jog kreipsis į teismÄ , nes atsakovas gautais pinigais darė verslÄ , gavo pelnÄ , o grÄ Å¾inti jų nenorėjo. Teigia, kad nuo 2017 metų atsakovas pradėjo mokėti procentus už paskolÄ . Per kelis kartus įdavė po 30 Eur, 50 Eur. IÅ¡ viso apie 400 Eur, kurie buvo užskaityti kaip palÅ«kanos. 2017 m. vasarÄ atsakovas grÄ Å¾ino 1 000 Eur paskolos, todėl skolos suma nuo 11 584,80 Eur sumažėjo iki 10 584,80 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu priteisė iÅ¡ atsakovo 10 584,80 Eur skolÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo 10 584,80 Eur sumos nuo 2018 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 618 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai: 4.1. Nurodė, kad atsakovas Z. P. turėjo leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais įrodyti, kad paskolintus pinigus jis grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui bei iÅ¡ teismo posėdyje atsakovo duotų paaiÅ¡kinimų nustatė, jog jis suprato, kad grÄ Å¾inant paskolos sumÄ , Å¡is faktas turi bÅ«ti fiksuojamas raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau konstatavo, jog teismui nebuvo nurodyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas pasielgė prieÅ¡ingai. 4.2. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė raÅ¡ytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymo dviÅ¡alį sandorį ir praÅ¡o leisti remtis liudytojų parodymais.

Nustatė, kad byloje apklausti liudytojai A. P. ir D. P. nors ir patvirtino atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad jis 40 000 litų ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino, tačiau Å¡ie liudytojai yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi A. P. yra atsakovo žmona, o D. P. – sÅ«nus. Nurodė, kad liudytojai savo parodymais siekė pagrįsti atsakovo pozicijÄ , jie yra Å¡aliÅ¡ki, tai yra atsakovui artimi asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas jų parodymus vertino kritiÅ¡kai ir jais byloje nesirėmė. 4.3. Nurodė, kad atsakovas yra turintis verslo patirties asmuo, buvo įsteigęs įmonę, pardavinėjo grÅ«dus, buvo sudaręs ne vienÄ paskolos sutartį.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kiekvienas atidus, rÅ«pestingas, protingas ir apdairus asmuo, prieÅ¡ atlikdamas vienÄ ar kitÄ veiksmÄ , privalo įvertinti galimas jo pasekmes, todėl konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas neįvertino paskolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo pasekmių. 4.4. Konstatavo, jog atsakovas paskolos grÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovui įrodinėjo kitais, t. y. netiesioginiais įrodymais, kadangi tiesioginio įrodymo (raÅ¡ytinio pakvitavimo dėl skolos grÄ Å¾inimo) apie paskolos grÄ Å¾inimÄ teismui nepateikė.

Nurodė, kad atlikus įrodymų vertinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, teismas konstatavo, kad netiesioginiai įrodymai neįrodo fakto, jog atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiskolintus pinigus grÄ Å¾ino. 4.5. Nurodė, kad tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas skolina pinigus kitiems asmenims niekaip nepatvirtina fakto, kad atsakovas yra grÄ Å¾inęs pinigus ieÅ¡kovui. Teigia, kad Å¡ie dokumentai nepatvirtina atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovas ne vienÄ asmenį yra apgavęs ir atgavęs paskolintus pinigus vis tiek kreipiasi į teismÄ dėl skolos priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovo atžvilgiu atmesti.

6. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, jog 2010 metų pradžioje visa skolos suma, pardavus žemės sklypÄ , buvo perduota ieÅ¡kovui galėjo ir paliudijo atsakovo nurodyti liudytojai, kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu. Mano, jog teismas iÅ¡ anksto žinodamas, kad nesivadovaus liudytojų parodymais, veikė prieÅ¡ teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų įgyvendinimÄ ir suteikė atsakovui pagrįstÄ lÅ«kestį svarbių aplinkybių, kurios lemiÄ bylos baigtį, nustatyme.

Teigia, jog liudytojų parodymų teisingumas nepaneigtas, jų melagingumas nenustatytas, todėl parodymai laikytini teisingais ir jais privalu vadovautis. 6.2. Atsakovo įsitikinimu, paskolos grÄ Å¾inimas buvo fiksuotas antroje paties paskolos raÅ¡to pusėje, todėl manė, jog jo interesai yra apsaugoti ir netikėjo, jog yra objektyvi bÅ«tinybė pačiam rinkti įrodymus apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , juolab, kad ieÅ¡kovas nesutiko įraÅ¡us daryti keliais egzemplioriais tikindamas, jog viskas fiksuojama ant pačios sutarties. 6.3.

Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieÅ¡kovas veikia pagal „atidirbtÄ â€œ modelį t. y. skolina tik tiems asmenims, kurie nebeturi kitokių alternatyvų ir todėl diktuoja savo sÄ lygas: nepriima skolos grÄ Å¾inimo per bankÄ , o tik grynaisiais pinigais, vengia bet kokio pinigų perdavimo ar paskolinių įsipareigojimų vykdymo fiksavimo. Mano, jog dėl Å¡ių priežasčių teismo argumentai, jog atsakovas, bÅ«damas verslininku, privalėjo suvokti savo veiksmų padarinius bei pasirÅ«pinti tinkamu veiksmų įforminimu yra nepagrįsti ir nelogiÅ¡ki.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai: 8.1. Nurodė, kad teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, iÅ¡tyręs įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti įrodymų leistinumo iÅ¡imtį ir leisti atsakovui remtis liudytojų parodymais. Teigia, jog paskolos grÄ Å¾inimÄ patvirtinantys įrodymai nebuvo prarasti ne dėl atsakovo kaltės, nes tokių raÅ¡ytinių įrodymų apskritai nebuvo. Mano, jog atsakovas bÅ«damas apdairus, protingas ir rÅ«pestingas asmuo, užsiimantis verslu, turėjo suprasti, kad grÄ Å¾inant paskolÄ reikia gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo patvirtinimÄ apie paskolos grÄ Å¾inimÄ . 8.2.

Teigia, jog prievolės įvykdymo patvirtinimÄ reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymÄ kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimÄ , jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju prievolę įvykdęs skolininkas, Å¡iuo atveju atsakovas, turėjo teisę reikalauti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡duotų jam pakvitavimÄ . 8.3. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas kokiu nors bÅ«du grÄ Å¾ino paskolÄ , o savo teiginius dėl neva grÄ Å¾intos pinigų sumos grindžia aplinkybėmis, jog ieÅ¡kovas nesutiko pasiraÅ¡yti pakvitavimo.

IeÅ¡kovo vertinimu, tokius atsakovo teiginius paneigia į bylÄ pateiktas įrodymas – pakvitavimas dėl dalies paskolos grÄ Å¾inimo. Mano, kad Å¡i aplinkybė parodo, jog ieÅ¡kovas neatsisakė iÅ¡duoti pakvitavimo. 8.4. IeÅ¡kovo nuomone teismas teisingai nustatė, kad atsakovas kaip asmuo, užsiimantis verslu, negalėjo bÅ«ti nepatyręs civilinių teisinių santykių dalyvis, pirmÄ kartÄ susidÅ«ręs su sandoriais bei jų tinkamu įforminimu. Mano, jog atsakovas nepagrindė aplinkybių iÅ¡skirtinumo bei sandorio prigimties specifikos, lemiančios CK 1.93 straipsnio 2 dalies netaikymÄ , todėl teigia, jog teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai Apeliacinis skundas netenkintinas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , tai, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista 10 584,80 Eur skola teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2008 m. sausio 31 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ atsakovas pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Paskolos sutartimi susitarta paskolÄ gražinti iki 2008 m. vasario 29 d.. Ginčo, jog ieÅ¡kovas perdavė atsakovui minėtÄ sumÄ pinigų nėra, kadangi tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas pripažįsta, jog pinigai buvo paskolinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡ių aplinkybių plačiau nepasisako. Å iuo atveju ginčas byloje kilo dėl aplinkybių, ar atsakovas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. ar atsakovas gražino ieÅ¡kovui iÅ¡ jo pasiskolintÄ pinigų sumÄ , todėl teisėjų kolegija toliau Å¡ioje nutartyje pasisako tik dėl aplinkybių susijusių su paskolos gražinimu.

14. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog atsakovo įrodinėjamas aplinkybes apie 2010 metų pradžioje perduotÄ visa skolos sumÄ ieÅ¡kovui paliudijo atsakovo nurodyti liudytojai, kurie buvo apklausti teismo posėdžio metu. Teigia, jog liudytojų parodymų teisingumas nepaneigtas, jų melagingumas nenustatytas, todėl parodymai laikytini teisingais ir jais privalu vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog jÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio teisėtumo ir pagrįstumo, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniu skundu atsakovas nenurodė jokių naujų faktinių aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų iÅ¡tyręs ar įvertinęs, o tik pateikia kitokį, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytų aplinkybių vertinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog vertindamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ Ä¯rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.).

16. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ v.

UAB „Bioetan LT“, bylos Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Dalis erdvės“ v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Å ilo bitė“ ir kt. v.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. S. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v.

I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

17. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimų apie pinigų gražinimo aplinkybes. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl liudytojų duotų paaiÅ¡kinimų nurodė, kad: „<...> Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai A. P. ir D. P. nors ir patvirtino atsakovo nurodytÄ aplinkybę, kad jis 40 000 litų ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino, tačiau Å¡ie liudytojai yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi A.

P. yra atsakovo žmona, o D. P. – sÅ«nus. Å ie liudytojai savo parodymais siekė pagrįsti atsakovo pozicijÄ , jie yra Å¡aliÅ¡ki, t. y. atsakovui artimi asmenys, todėl teismas jų parodymus vertina kritiÅ¡kai ir jais byloje nesiremia“ (skundžiamo teismo sprendimo penkto lapo penkta pastraipa). Å ios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas ne tik pasisakė dėl liudytojų A. P. bei D. P. teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, tačiau juos taip pat įvertino bei padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju liudytojų parodymais nesiremtina.

Ä®rodymų pakankamumo prasme, liudytojų parodymų vertinimÄ lemia gautų duomenų subjektyvus pobÅ«dis. Taigi, atsakovo piniginės prievolės, kylančios iÅ¡ paskolinių teisinių santykių įvykdymo (t. y. pinigų perdavimo) aplinkybės konstatavimas remiantis tik liudytojų parodymais, nesant raÅ¡ytinių įrodymų, neatitiktų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų esmės. Be to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tik liudytojų parodymų, kurie yra silpnesnės įrodomosios galios dėl savo subjektyvaus pobÅ«džio, pinigų gražinimo faktui konstatuoti nepakanka, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų laikytini nepagrįstais.

18. Be to, teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo taikyti įrodymų leistinumo iÅ¡imtį ir leisti atsakovui remtis liudytojų parodymais. Ä®statymas numato, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡iuo atveju, pinigų perdavimo faktÄ Å¡alis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., raÅ¡ytiniais ar daiktiniais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 1.93 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sÄ lygos.

Taigi, teismui nesuteikta visiška diskrecija kiekvienu atveju savo nuožiūra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali būti daroma:

1) jei byloje nustatoma, kad yra kitokių raÅ¡ytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktÄ patvirtinantys raÅ¡ytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl Å¡alies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raÅ¡tu;

4) atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171-687/2016). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ nenustatė jokių aplinkybių, jog bÅ«tų pagrindas taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytas iÅ¡imtis bei leisti atsakovui remtis liudytojų parodymais, todėl darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo taikyti įrodymų leistinumo iÅ¡imtį.

19. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog atsakovo įsitikinimu, paskolos grÄ Å¾inimas buvo fiksuotas antroje paties paskolos raÅ¡to pusėje, todėl jis netikėjo, jog yra objektyvi bÅ«tinybė pačiam rinkti įrodymus apie paskolos grÄ Å¾inimÄ , juolab, kad ieÅ¡kovas nesutiko įraÅ¡us daryti keliais egzemplioriais tikindamas, jog viskas fiksuojama ant pačios sutarties. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais argumentais. Tam, kad bÅ«tų nustatyta, ar asmuo tinkamai įgyvendino rÅ«pestingumo pareigÄ , yra taikomas protingo žmogaus standartas, t. y. ar asmens veiksmai konkrečioje situacijoje atitiko protingo asmens bonus pater familias elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ .

Å iuo atveju, iÅ¡nagrinėjus byloje surinktus įrodymus bei Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybės, jog atsakovas yra verslo patirties turintis asmuo, kuris buvo įsteigęs įmonę, buvo sudaręs ne vienÄ paskolos sutartį, todėl jo elgesys galėjo ir turėjo atitikti kiekvieno atidaus, rÅ«pestingo, protingo ir apdairus asmens elgesį. Tai reiÅ¡kia, jog atsakovas, prieÅ¡ atlikdamas vienÄ ar kitÄ veiksmÄ , privalėjo įvertinti galimas jo pasekmes, tačiau to nepadaręs privalo prisiimti iÅ¡ to kylančius padarinius.

Be to, nors atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovas nesutiko įraÅ¡us apie perduodamus pinigus daryti keliais egzemplioriais, tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia Å¡iuos jo argumentus. Ä® bylÄ yra pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas, kuriame nurodoma, jog M. S. gavo dalį skolos – 1 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is raÅ¡ytinis įrodymas patvirtina, jog ieÅ¡kovas gavęs skolos dalį iÅ¡raÅ¡ydavo pakvitavimÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju, konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas neturėjo objektyvios bÅ«tinybės pats rinkti įrodymus apie paskolos grÄ Å¾inimÄ bei tai, jog ieÅ¡kovas nesutikdavo daryti iÅ¡raÅ¡us keliais egzemplioriais, atmestini kaip nepagrįsti.

20. Atsakovas taip pat kelia versijÄ , jog ieÅ¡kovas veikia pagal „atidirbtÄ â€œ modelį, t. y. skolina tik tiems asmenims, kurie nebeturi kitokių alternatyvų, nepriima skolos grÄ Å¾inimo per bankÄ , o tik grynais pinigais ir vengia bet kokio pinigų perdavimo įvykdymo fiksavimo, todėl mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas privalėjo pasirÅ«pinti tinkamu veiksmų įforminimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡ios aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla.

Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).

Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Z. P. 10 584,80 Eur skolos, 5 procentus metinių palÅ«kanų bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tai reiÅ¡kia, jog teismas, neperžengdamas ieÅ¡kinio ribų, Å¡iuo konkrečiu atveju nagrinėja ginÄÄ tarp ieÅ¡kovo M. S. ir atsakovo Z. P.. Tai, jog atsakovas pateikė į bylÄ kitų asmenų sudarytas paskolos sutartis, gali įrodyti tik tai, kad ieÅ¡kovas skolina pinigus, tačiau Å¡ie įrodymai niekaip nepatvirtina, kad atsakovas gražino ieÅ¡kovui paskolÄ .

Nors atsakovas teigia, jog Å¡ios aplinkybės patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas yra nesÄ Å¾iningas ir vengia bet kokio pinigų perdavimo įvykdymo fiksavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas Å¡ios nutarties 18 punkte paneigė tokius apeliacinio skundo argumentus. Apibendrindama tai kas nustatyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog aplinkybės, kad ieÅ¡kovas veikia pagal „atidirbtÄ â€œ modelį, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisinės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡nagrinėjimui neturi.

21. Ä®vertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog kiti skundo argumentai teisinės reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylinėjimosi iÅ¡laidos 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei į bylÄ pateikė 2018 m. liepos 4 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 0191 ir 2018 m. liepos 4 d. pinigų priėmimo kvitÄ Serija LAT Nr. 874216, kuriuo M.

S. sumokėjo advokatei Saulenai GasiÅ«nienei 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, konstatuoja, kad atsakovės praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidais, patirtas apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

24. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui M. S. iÅ¡ atsakovo Z. P. 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė