5126e809-9bfe-4b32-8a7b-106c9c65c693 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-1317-221/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14157-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.3.3.4; 2.3.3.5; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

M., ieÅ¡kovo K. S. (K. S.), atsakovo V. P., atsakovo G. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį atsakovams V. P. ir G. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, ieÅ¡kovo K. S. ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo, atsakovo V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, N. A. (N. A.) prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė R. M., patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo atnaujinti vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ N. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystei nuginčyti, nuginčijant vaiko tėvu įraÅ¡yto atsakovo V. P. tėvystę; pripažinti, kad atsakovas V. P. nėra N. P. tėvas ir panaikinti įraÅ¡Ä apie vaiko gimimÄ akto įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, kad atsakovas V.

P. yra N. P. tėvas; pripažinti atsakovÄ G. S. N. P. tėvu; atsakovui G. S. nesutikus pripažinti N. P. tėvystę, skirti DNR ekspertizę, ekspertams pateikiant klausimÄ , ar G. S. yra N. P. biologinis tėvas. IeÅ¡kovė R. M. nurodė, kad 2002 metais ji pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktore. Å ios įmonės generaliniu direktoriumi dirbo atsakovas G. S., kuris ieÅ¡kovei R. M. rodė dėmesį, tarp jų užsimezgė Å¡ilti santykiai, jie susitikinėjo, to pasėkoje ieÅ¡kovė R.

M. tapo nėščia. Po kiek laiko atsakovo G. S. požiÅ«ris į besilaukiančiÄ ieÅ¡kovę R. M. pasikeitė, jis nutraukė su ja visus ryÅ¡ius. Kadangi atsakovas G. S. neketino pripažinti tėvystės, ieÅ¡kovė R. M., tuo metu palaikydama ryÅ¡ius su atsakovu V. P., jam pranešė, kad laukiasi kÅ«dikio, leisdama suprasti, kad jis yra vaiko tėvas. Atsakovas V. P., manydamas, kad yra vaiko tėvas, sutiko bÅ«ti įraÅ¡ytas mergaitės tėvu, suteikė jai savo pavardę. Nuo mergaitės gimimo iki bylos nagrinėjimo teisme pradžios V.

P. mergaitę augino kaip savo dukrÄ . Atsakovui V. P. atlikus genetinį tyrimÄ , byloje paskirtÄ DNR ekspertizę, nustatyta, kad jis nėra biologinis N. P. tėvas. Gavęs Å¡ias iÅ¡vadas atsakovas V. P. nuo 2014 metų spalio mėnesio nutraukė ryÅ¡ius su N. P.

2. IeÅ¡kovas K. S. ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti, kad jis yra N. P. tėvas. IeÅ¡kovas K. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais verslo reikalais dažnai lankydavosi Lietuvoje, susipažino su R. M., su ja buvo užsimezgę artimi romantiÅ¡ki santykiai, kurie nebuvo ilgalaikiai. IeÅ¡kovÄ K. S. pasiekė informacija, kad R. M. turi dukrÄ N. P., kurios amžius leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas K. S. yra Å¡ios mergaitės tėvas.

3. Atsakovas V. P. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė teismo pripažinti, kad jis nėra N. P. tėvas ir panaikinti įraÅ¡Ä apie tėvÄ vaiko gimimo akto įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas V. P. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. gavęs ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį, jis sužinojo, kad nėra N. P. tėvas. Anksčiau jam nebuvo kilusių abejonių dėl to, kad jis yra mergaitės tėvas. Su ieÅ¡kove R. M. artimų santykių atsakovas V. P. nepalaiko nuo 2007 m. kovo 24 d., tačiau tai netrukdė atsakovui V. P. bendrauti su dukterimi, ja rÅ«pintis.

4. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, N. A. priešieškiniu prašė teismo nustatyti, kad jis yra N. P. tėvas. Trečiasis asmuo nurodė, kad yra pažįstamas su ieškove R. M., juos yra siejęs intymus ryšys. Trečiasis asmuo neseniai sužinojo, kad ieškovei R. M. yra gimusi dukra N. P. Yra realu, kad jis yra vaiko tėvas, nes vaikas gimė praėjus apie devyniems mėnesiams nuo jų santykių.

5. Atsakovas G. S. nesutiko su ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kiniu, atsiliepime nurodė, kad yra laimingai vedęs vyras, jį su ieÅ¡kove R. M. siejo tiktai darbiniai santykiai, jis neturėjo su ja jokių santykių. Atsakovas V. P. pripažino N. P. tėvystę, (duomenys neskelbtini) metų rÅ«pinosi mergaite, jÄ iÅ¡laikė, su ja bendravo. Yra suėję senaties terminai tėvystei nuginčyti ir nustatyti, nėra jokios svarbios priežasties jiems atnaujinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo K. S. ieÅ¡kinį, atsakovo V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį, trečiojo asmens N. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį.

7. Teismas sprendė, kad N. A. reikalavimas dėl jo pripažinimo N. P. tėvu negali būti tenkinamas, nes nepagrįstas jo tėvystę N. P. pagrindžiančiais įrodymais, tik N. A. teiginiais. N. A. nurodytas aplinkybes ieškovė R. M. neigė, jų nepripažino, teismo posėdyje atsisakė reikalavimo skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

8. Teismas konstatavo, kad nepatvirtinta įrodymais ieÅ¡kovo K. S. ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybė, jog su ieÅ¡kove R. M. buvo užsimezgę artimi romantiÅ¡ki santykiai, iÅ¡ kurių galėjo gimti vaikas. Tokias aplinkybes ieÅ¡kovė R. M. neigė, jų nepripažino, teismo posėdyje atsisakė reikalavimo skirti K. S. DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. IeÅ¡kovui K. S. neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimÄ , teismas atmetė jo ieÅ¡kinį.

9. Teismas nustatė, kad N. P. gimimas įregistruotas bendru nesusituokusių asmenų, t. y. ieÅ¡kovės R. M. ir atsakovo V. P., pareiÅ¡kimu. Atsakovas V. P. byloje atliktos DNR ekspertizės duomenimis pagrindė savo biologinio ryÅ¡io nebuvimÄ su N. P. Atsakovas G. S., nesutikdamas su ieÅ¡kovės R. M. reikalavimu pripažinti jį N. P. tėvu, savo valia neatliko byloje teismo paskirtos tėvystės nustatymo ekspertizės, todėl ieÅ¡kovė R. M. savo paaiÅ¡kinimus dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti atsakovÄ G.

S. N. P. tėvu grindė liudytojų parodymais, kitais įrodymais – fotonuotraukomis. Teismas sprendė, kad liudytojų V. G., R. Å ., A. Č. parodymai patvirtina ieÅ¡kovės R. M. ir atsakovo G. S. bendravimo aplinkybes, tačiau nepatvirtina jų, kaip vaiko tėvo ir motinos, bendro gyvenimo, bendro vaiko auklėjimo, iÅ¡laikymo aplinkybių. Liudytojo V. G. parodymus, kad atsakovas G. S. pastoviai bÅ«davo, nakvodavo, eidavo su pirkiniais pas ieÅ¡kovę R. M., jis jį matydavo ir su treningais, jie eidavo susikibę, kaip Å¡eima, tai matydavo praktiÅ¡kai kiekvienÄ dienÄ , paneigia atsakovo V.

P. 2014 m. rugsėjo 17 d. atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad viso bendravimo su ieškove R. M. metu jam nebuvo žinoma, kad ieškovė R. M. turėtų kitų partnerių, ieškovės R. M. elgesys nekėlė įtarimų, jie (duomenys neskelbtini) metų rugpjūčio mėnesį ilsėjosi Turkijoje, (duomenys neskelbtini) metų sausio mėnesį vyko į Kanarus švęsti Naujųjų Metų. Liudytoja R. Š., kuri buvo ieškovės R. M. draugė ir N. P. krikšto mama, nenurodė aplinkybių, kad ieškovė R.

M. ir atsakovas G. S. bÅ«tų kartu gyvenę, atsakovas G. S. bÅ«tų nakvojęs pas ieÅ¡kovę R. M., juos bÅ«tų mačiusi kartu, nurodė, kad atsakovas V. P. nakvodavo pas ieÅ¡kovę R. M. Liudytojo A. Č. parodymai, kad ieÅ¡kovei R. M. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp jos ir atsakovo G. S. buvo romanas, jie kartu važiuodavo į komandiruotes užsienyje, nakvodavo jam priklausančiuose svečių namuose, kur jis matė jų intymų aktÄ , iÅ¡ dalies nenurodyti pačios ieÅ¡kovės R.

M. (dėl jos ir atsakovo G. S. buvimo svečių namuose), A. Č. nenurodė konkrečios datos, kada tai įvyko, kad bÅ«tų galima spręsti apie vaiko pradėjimo laikÄ . Teismas vertino, kad paminėtų liudytojų parodymai tik tikėtinai pagrindžia aplinkybes apie tai, kad atsakovas G. S. galbÅ«t gali bÅ«ti N. P. biologinis tėvas.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas G. S. atsisakė atlikti teismo paskirtÄ DNR ekspertizę. Teismas pažymėjo, kad atsakovo G. S. bendras gyvenimas su ieÅ¡kove R. M., bendras vaiko N. P. auklėjimas, iÅ¡laikymas byloje nepagrįstas įrodymais. Atsakovas G. S. atsisakymÄ atlikti teismo paskirtÄ tėvystės nustatymo ekspertizę motyvavo savo, kaip vieÅ¡o asmens, duomenų pavieÅ¡inimu, t. y., kad jis negali vykti į DNR laboratorijÄ , nes iÅ¡ jo buvo reikalaujama didelė pinigų suma, jam buvo grasinama linčo teismu, žurnalistais, jeigu jis nesusimokės, ieÅ¡kinys teisme dėl jo tėvystės nustatymo buvo pareikÅ¡tas, kai jis tapo turtingu asmeniu.

Teismas nurodė, kad Å¡ių aplinkybių atsakovas G. S. nepagrindė įrodymais, bet vertino, kad nesudaro pakankamo pagrindo biologinės tėvystės N. P. nustatymÄ paremti vien liudytojų parodymais ir fotonuotraukomis, kuriose nefiksuotas intymus ryÅ¡ys, iÅ¡ kurio gali gimti vaikai, nes tiktai ekspertizės iÅ¡vada gali patvirtinti ar paneigti, kad vaikas biologiniu pagrindu buvo pradėtas konkretaus asmens, Å¡iuo atveju atsakovo G. S.

11. Teismas sprendė, kad šiuo atveju biologinės tėvystės, neginčijamai patvirtinančios N. P. kilmę, nustatymas liudytojų parodymų pagrindu, neatskleis vaiko tikrosios biologinės kilmės, tėvystė vaikui tokiu atveju būtų nustatyta formaliai, neįsitikinant jos pagrįstumu biologine prasme. Nors ieškovė R. M. neigė ryšius su užsienio piliečiais K. S. ir N. A., jų ieškiniai nepagrįsti tėvystę N. P. pagrindžiančiais įrodymais, tačiau ieškovė atsisakė jų atžvilgiu atlikti tėvystės nustatymo ekspertizes, todėl šiuo atveju byloje esant pareikštiems reikalavimams dėl tėvystės N. P. nustatymo trijų asmenų atžvilgiu, nesant tėvystę biologine prasme patvirtinančių ekspertizės išvadų, teismo vertinimu, nėra pagrindo paremti ieškovės R.

M. ieÅ¡kinio reikalavimo vien liudytojų parodymais, fotonuotraukomis, kurios yra iÅ¡ įvairių renginių, bet ne Å¡eimyninio gyvenimo požymius atspindinčių momentų tarp ieÅ¡kovės R. M. ir atsakovo G. S. Teismas pažymėjo liudytojos R. Å . parodymus apie tai, kad ji kalbėjo su ieÅ¡kove R. M. apie vaiko tėvystę, jos nuomonė buvo, kad atsakovas V. P. yra geras tėvo pasirinkimas. Teismas sprendė, kad, pasirinkdama tinkamiausiÄ savo vaiko tėvo kandidatÅ«rÄ , ieÅ¡kovė R. M. neatstovavo savo vaiko interesams, leido susiformuoti savo dukters N. P. ir atsakovo V.

P. ilgalaikiams, artimiems jų kaip tėvo ir dukters santykiams, tik po daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų ieÅ¡kovė R. M. kreipėsi į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo dėl, teismo manymu, subjektyvių ar net materialinių interesų. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė daro neigiamÄ Ä¯takÄ savo dukrai, tendencingai formuoja jos nuomonę apie susiklosčiusiÄ situacijÄ , biologinės kilmės atskleidimas, kai mergaitei yra (duomenys neskelbtini) metų, neigiamai paveikė vaikÄ .

Nesant byloje pakankamai įrodymų neginčijamai pripažinti N. P. tėvu atsakovÄ G. S., teismas atmetė ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį.

12. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo V. P. ir ieÅ¡kovės R. M. pareiÅ¡kimu notarų biurui, atsakovas V. P. prašė jį pripažinti N. P. tėvu, įraÅ¡yti vaiko gimimo liudijime žinias apie tėvÄ ir suteikti mergaitei jo pavardę, ieÅ¡kovė R. M. tam neprieÅ¡taravo. IeÅ¡kovė R. M. teigė, kad atsakovas V. P. žinojo, jog pripažino tėvystę ne savo biologiniam vaikui, tačiau atsakovas V. P. N. P. atžvilgiu vykdė tėvo pareigas. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V.

P., vykdydamas rÅ«pestingo tėvo pareigas, augino ir ugdė N. P. daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, tarp jų buvo glaudus ryÅ¡ys. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir byloje apklausta liudytoja R. Å ., kuri nurodė, kad atsakovas V. P. buvo rÅ«pestingas tėvas, lankydavosi ieÅ¡kovės R. M. namuose, N. P. ir po sužinojimo, kad V. P. nėra jos tėtis, jį vadino tėčiu. Teismas sprendė, kad N. P., net žinodama, kad atsakovas V. P. nėra jos tikrasis tėtis, pripažino jį savo tėvu, jos pareikÅ¡ta nuomonė, kad ji nenorinti, jog V.

P. bÅ«tų jos tėtis, negali bÅ«ti suformuota jos pačios, bet galbÅ«t yra įtakota jos motinos R. M., su kuria mergaitė nuolat gyvena. Atsakovui V. P. paaiÅ¡kinus, kad Å¡iuo metu jau nebendrauja su mergaite, tarp jų yra prarastas emocinis ryÅ¡ys, jų santykiai nutrÅ«kę, teismas atsakovo V. P. ir N. P. ryÅ¡io nutrÅ«kimo priežastis vertino kaip jai suformuoto suinteresuotumo turėti kitÄ tėvÄ , iÅ¡raiÅ¡kÄ , nes pageidaujamo tėvo G. S. ji nėra mačiusi, nėra su juo bendravusi. Teismas neatmetė galimybės, kad atsakovo V.

P. ir N. P. vaikystėje susiformavęs ryÅ¡ys gali atsinaujinti. Teismas vertino, kad esant tokiai situacijai, kai nenustatytas biologinis N. P. ryÅ¡ys su vienu iÅ¡ trijų asmenų, reikalavimų dėl tėvystės nuginčijimo tenkinimas yra neadekvatus N. P. atžvilgiu, neatitinka jos interesų, nes tokiu atveju vaikas prarastų tėvÄ , kuris yra gera valia pripažinęs tėvystę, jos atžvilgiu tinkamai vykdęs tėvystės pareigas iki jai sulaukiant daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

Teismas pažymėjo, kad N. P. nepažįsta praÅ¡omo pripažinti jos tėvu atsakovo G. S., nėra su juo bendravusi, byloje nenustatyti duomenys, kad atsakovas G. S., net ir esant pripažintai jo tėvystei ginčo tvarka, turėtų norÄ ar ketinimus sukurti ryšį ir bendrauti su N. P. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. P., pripažindamas tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su uo susijusias pareigas, kurias vykdė daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų, tokiu bÅ«du buvo susiformavęs ilgalaikis vaiko ir tėvo socialinis ryÅ¡ys, jo nutraukimas vaiko atžvilgiu pakenktų vaiko interesams, vaiko motinai R.

M., kaip nustatė kasacinis teismas, siekiant ne vaiko interesų. Teismas konstatavo, kad, nenustačius N. P. biologinio tėvo, kuris galėtų būti pripažintas jos tėvu, nėra pagrindo nuginčyti atsakovo V. P. savo valia pripažintos tėvystės N. P. atžvilgiu.

13. Spręsdamas praÅ¡ymus dėl ieÅ¡kinio senaties terminų taikymo byloje, teismas nustatė, kad N. P. gimė (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės R. M. pirminis ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo pareikÅ¡tas 2014 m. liepos 31 d., t. y. praėjus (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesiams nuo dukters gimimo. Å is ieÅ¡kinys 2016 m. sausio 18 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas dėl ieÅ¡kovės R. M. neatvykimo į teismo posėdį, nepraÅ¡ius bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. 2016 m. lapkričio 7 d. ieÅ¡kovė R.

M. pareiÅ¡kė patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, t. y. praėjus (duomenys neskelbtini) metų ir (duomenys neskelbtini) mėnesiams nuo dukters gimimo. Abu ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kiniai pareikÅ¡ti praėjus (duomenys neskelbtini) metų ieÅ¡kinio senaties terminui, nustatytam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl tėvystės nuginčijimo pareikÅ¡tas 2014 m. spalio 29 d., t. y. praėjus CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytam 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminui tėvystei ginčyti.

Teismas pažymėjo, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė R. M. nuo pat pastojimo momento žinojo, kad kūdikis, kurio laukėsi, yra ne atsakovo V. P. Atsakovas V. P. nurodė, kad, 2014 m. rugpjūčio 26 d. gavęs ieškovės R. M. ieškinį, sužinojo, jog nėra N. P. tėvas, ir nepraleisdamas 1 metų ieškinio senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo 2014 m. spalio 29 d. pareiškė byloje priešieškinį. Teismas pažymėjo, kad liudytojos R. Š. nurodytos aplinkybės patvirtina ieškovės R.

M. nurodytas aplinkybes, kad atsakovas V. P. nuo vaiko gimimo žinojo, jog jis nėra biologinis mergaitės tėvas. Ä®vertinęs byloje iÅ¡tirtas aplinkybes, įrodymus, remdamasis kasacinio teismo praktika, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas V. P. tėvystę N. P. savo valia įregistravo bÅ«damas ne jauno amžiaus, verslininkas, t. y. apdairus asmuo, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. P. yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ tėvystei nuginčyti, kuris taikytinas reikalaujant kitai ginčo Å¡aliai.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė R. M. taip pat yra praleidusi 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ N. P. tėvystei ginčyti, ieÅ¡kovės R. M. nurodytos aplinkybės nepripažintinos svarbiomis, dėl kurių Å¡is terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas, todėl ieÅ¡kinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikė 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje konstatuota, kad ieÅ¡kiniams dėl tėvystės nustatymo ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas, teismas netaikė (duomenys neskelbtini) metų ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovės R.

M. ieÅ¡kiniui pripažinti atsakovÄ G. S. N. P. tėvu. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė R. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir pripažinti, kad atsakovas V. P. nėra N. P. tėvas, panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro iÅ¡duotame akte Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡Ä apie vaiko gimimÄ , nustatantį, kad V. P. yra N. P. tėvas, pripažinti atsakovÄ G.

S. N. P. tėvu; priteisti ieÅ¡kovei R. M. iÅ¡ atsakovo G. S. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas nepakankamai atsižvelgė į teisminę praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-218/2011, 3K-3-279/2011, 3K-3-304/2010, 3K-3-596/2013), kurioje pasisakyta dėl kelių bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų teisinių aspektų, todėl tinkamai neįvertino byloje surinktų duomenų ir netinkamai kvalifikavo Å¡iais duomenimis patvirtinamas aplinkybes, sudarančias pagrindÄ iÅ¡spręsti byloje kilusį ginÄÄ tinkamai ir teisingai. 1.2.

Teismo argumentai, kuriais jis motyvavo sprendimÄ atmesti ieÅ¡kovės R. M. reikalavimÄ dėl atsakovo V. P. tėvystės nuginčijimo, laikytini teisiÅ¡kai nepagrįstais, nes jie prieÅ¡tarauja tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, t. y. vaiko kilmės nustatymo instituto, tikslams. Byloje buvo sprendžiamas ne tik tėvystės nuginčijimo, bet ir tėvystės nustatymo klausimas. Esant reikalavimui nustatyti tėvystę, svarbesnė yra vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir tokios jo teisės užtikrinimas.

Ä®statymas nenumato, kad spėjamo vaiko tėvo nepageidavimas sukurti atitinkamus ryÅ¡ius bei santykius su savo biologiniu vaiku turi prioritetÄ prieÅ¡ vaiko teisę žinoti ir turėti abu savo biologinius tėvus. Dėl to sprendime nurodyta aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas G. S., net ir esant pripažintai jo tėvystei ginčo tvarka, turėtų noro ir ketinimų sukurti ryšį ir bendrauti su N. P., nėra ir negalėjo bÅ«ti teisėtas pagrindas iÅ¡vadai, kad vien dėl Å¡ios priežasties atsakovo V.

P. (socialinė) tėvystė negali bÅ«ti panaikinta. Be to, tokia iÅ¡vada yra padaryta tik pagal atsakovo G. S. paaiÅ¡kinimus, kurie yra subjektyvaus pobÅ«džio. Darant nurodytÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , neatsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , jog, pripažinus atsakovo G. S. tėvystę, N. P. neliks be tėvo, atsakovas G. S. objektyviai gali teikti lėšas N. P. poreikių tenkinimui. Å is įrodymas patvirtina, kad ryÅ¡ys tarp N. P. ir atsakovo G. S. yra įmanomas, nes jo sukÅ«rimui nėra objektyvių kliūčių, juolab bylos nagrinėjimo metu apklausta N. P. aiÅ¡kiai suformulavo norÄ sukurti tokį ryšį su atsakovu G.

S. 1.3. Padarydamas iÅ¡vadÄ , jog neatmetama galimybė, kad N. P. ir atsakovo V. P. anksčiau egzistavęs ryÅ¡ys gali atsinaujinti, teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Tarpusavio socialinis ryÅ¡ys tarp N. P. ir atsakovo V. P. yra nutrÅ«kęs jau nuo 2014 metų, nei atsakovas V. P., nei N. P. nepageidauja jo atnaujinti, N. P. pageidauja sukurti santykius (ryšį) su atsakovu G. S., kaip su jos biologiniu tėvu. 1.4. Teismo sprendimas atmesti ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo V.

P. tėvystės nuginčijimo 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo pagrindu negali bÅ«ti laikomas teisiÅ¡kai pagrįstu. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, ieÅ¡kovės R. M. reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo taikytino 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino klausimÄ vertino atsietai nuo ieÅ¡kovės R. M. reikalavimo atsakovui G. S. dėl tėvystės nustatymo, kuriam pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminas netaikytinas. Be to, teismas teisėtai galėjo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, o to nepadaręs teismas pažeidė CK 1.131 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

IeÅ¡kovės R. M. reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo pareikÅ¡tas atsakovui V. P., o ne atsakovui G. S., todėl atsakovas G. S., nebÅ«damas atsakovu pagal šį ieÅ¡kovės R. M. reikalavimÄ ir nebÅ«damas Å¡io konkretaus ginčijamo materialinio teisinio santykio Å¡alimi, neturėjo teisės reikalauti ieÅ¡kinio senaties taikymo jo atžvilgiu nepareikÅ¡tam ieÅ¡kovės R. M. reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovas V. P., kuriam buvo reiÅ¡kiamas ieÅ¡kovės R. M. reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nepateikė praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį Å¡iam ieÅ¡kovės R.

M. reikalavimui, t. y. Å¡iuo atveju nebuvo esminės CK 1.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos ieÅ¡kinio senaties taikymo sÄ lygos – ginčo Å¡alies reikalavimo. 1.5. Teismas nepagrįstai suteikė didesnę reikÅ¡mę byloje nustatytų aplinkybių vertinimui, kad nenustatytos atsakovo G. S. ir ieÅ¡kovės R. M. bendro gyvenimo aplinkybės, kurios bÅ«tų pakankamos konstatuoti, jog atsakovas G. S. yra N. P. tėvas. Teismas nepagrįstai iÅ¡samiai netyrė liudytojo A. Č. parodymų ir sumenkino jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę atsakovo G.

S. tėvystės nustatymo požiÅ«riu. Å io liudytojo apklausa buvo svarbi tuo, kad jis galėjo paliudyti ne tik aplinkybes, patvirtinančias atsakovo G. S. ir ieÅ¡kovės R. M. artimo bendravimo aplinkybes, kurios, pasak teismo, tikėtinai pagrindžia aplinkybes apie tai, kad atsakovas G. S. galbÅ«t gali bÅ«ti N. P. biologiniu tėvu, tačiau ir aplinkybes, kad atsakovas G. S. pats A. Č. yra nurodęs, jog su ieÅ¡kove R. M. ketina turėti vaikÄ , ieÅ¡kovė R. M. laukiasi jo vaiko, atsakovas G. S. su ieÅ¡kove R.

M. susilaukė N. P. A. Č. 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu, be kita ko, nurodė, jog atsakovas G. S. jam yra pasakęs, kad jis ir ieÅ¡kovė R. M. bando pradėti vaikÄ , tuo tikslu jiems tenka lankytis pas medicinos specialistus, ieÅ¡kovė R. M. jau laukiasi jų bendro vaiko, ieÅ¡kovės pagimdytas vaikas – N. P., yra jų bendras vaikas, jis prisideda prie N. P. iÅ¡laikymo. Esant tokioms liudytojo A. Č. nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės R. M. ir atsakovo G. S. bet kokių bendro gyvenimo papildomų aplinkybių nustatinėjimas tikslu įrodyti atsakovo G.

S. biologinę tėvystę praranda prasmę, nes akivaizdu, kad tokiu atveju biologinę atsakovo G. S. tėvystę įrodo paties atsakovo G. S. pripažinimas, kad jis pats save laiko N. P. biologiniu tėvu. 1.6. Pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl atsakovas G. S. atsisakė atlikti DNR ekspertizę ir ar tokia padėtis rodo, kad atsakovas G. S. siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra N. P. tėvas. Byloje surinkti įrodymai patikimai įrodė aplinkybes dėl ieškovės R.

M. ir atsakovo R. S. tarpusavio santykių (jų pobÅ«džio, turinio, trukmės), kurie susiję su byloje nagrinėjamu laikotarpiu, teismas pats pažymėjo, kad Å¡ie įrodymai tikėtinai pagrindžia aplinkybes apie tai, kad atsakovas G. S. galbÅ«t gali bÅ«ti N. P. biologiniu tėvu. Vadinasi, byloje esantys įrodymai, vertinant jų visumÄ , turėjo bÅ«ti laikomi pakankamais tam, kad teismas atsakovo G. S. atsisakymÄ atlikti DNR ekspertizę įvertintų pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas nepasisakė dėl atsakovo G.

S. įvardytų priežasčių, dėl kurių jis nesutiko su DNR ekspertizės atlikimu, svarbos. Nė viena iÅ¡ atsakovo G. S. įvardytų priežasčių negali bÅ«ti laikoma pateisinančia atsisakymÄ atlikti DNR ekspertizę, todėl teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ atsakovo G. S. atžvilgiu taikyti contra spoliatorem prezumpcijÄ ir vien tuo pagrindu pripažinti jo tėvystę. 1.7. Teismui nebuvo teisinio pagrindo teigti, kad liudytojų parodymų, fotonuotraukų ir kitų byloje esančių įrodymų pagrindu N. P. tėvystė bÅ«tų nustatyta formaliai.

Pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį pagrindas nustatyti tėvystę yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir kitomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytomis įrodinėjimo priemonėmis nustatyti reikÅ¡mingi juridiniai faktai. BÅ«tent tretieji asmenys turėjo pareigÄ pateikti patikimų įrodymų, kad jie yra N. P. tėvai, todėl aplinkybė, jog ieÅ¡kovė R. M. atsisakė praÅ¡ymo paskirti trečiųjų asmenų DNR ekspertizę, nereiÅ¡kia, kad nuo tokios ekspertizės atlikimo atsisakė pati ieÅ¡kovė R.

M., taip pat nereiškia, kad ši aplinkybė įrodo trečiųjų asmenų tėvystę. Teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovė R. M. tinkamai neatstovavo N. P. interesams, neatėmė iš teismo diskrecijos teisės atsakovo R. S. atsisakymo atlikti DNR ekspertizę įvertinti pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalį, nepašalino teismo pareigos užtikrinti N. P. teisę žinoti savo biologinius tėvus.

15. Apeliaciniu skundu atsakovas V. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisti atsakovui V. P. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Teismas privalėjo atsižvelgti į vaiko iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl noro ir siekio žinoti savo kilmę, pažinti savo biologinį tėvÄ , kuria abejoti nėra pagrindo. Nors nuo vaiko apklausos praėjo ketveri metai, Å¡i vaiko pozicija nėra paneigta.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, nematė poreikio dar kartÄ iÅ¡klausyti vaikÄ , siekiant sužinoti, ar Å¡iuo klausimu jo pozicija nepasikeitė. IeÅ¡kovei R. M. patvirtinus vaiko iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , laikytina, kad vaiko pozicija iÅ¡liko ta pati. 2.2. Nepagrįsta teismo prielaida, kad atsakovo V. P. ir N. P. ryÅ¡ys gali bÅ«ti atnaujintas praėjus daugiau negu ketveriems metams (atsakovas V. P. ir N. P. visiÅ¡kai nebendrauja nuo 2014 metų spalio mėnesio) ir nė vienai iÅ¡ Å¡alių nededant pastangų Å¡iam ryÅ¡iui atnaujinti. 2.3.

Esant N. P. iÅ¡sakytiems norams žinoti, kas yra jos tikrasis tėvas, jį pažinti, ieÅ¡kovei R. M. ir atsakovui V. P. ginčijant tėvystę, ieÅ¡kovei R. M. praÅ¡ant nustatyti tėvystę, teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, materialinėmis teisės normomis, garantuojančiomis vaiko teisę žinoti savo kilmę ir tėvus, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT praktika, privalėjo užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinį tėvÄ . 2.4. Teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir ieÅ¡kinį, kuriame, be kita ko, buvo praÅ¡oma nustatyti atsakovo G.

S. tėvystę, iÅ¡imtinai atsižvelgė tik į atsakovo G. S. interesus – į jo kategoriÅ¡kÄ atsisakymÄ užmegzti bet kokius ryÅ¡ius su vaiku ir atlikti DNR tyrimÄ . 2.5. Nepagrįstai priežastimi netenkinti ieÅ¡kinio dėl tėvystės nustatymo teismas laikė duomenų apie atsakovo G. S. ir ieÅ¡kovės R. M. bendrÄ gyvenimÄ , vaiko auklėjimÄ , teiktÄ iÅ¡laikymÄ nebuvimÄ . Tėvystės faktui nustatyti nėra bÅ«tinas fakto, kad Å¡alys gyveno kartu, rÅ«pinosi vaiku, teikė iÅ¡laikymÄ , nustatymas.

Priešingai, teismų praktikoje pagrindu tėvystei nustatyti pakanka fakto, kad atsakovas, įvardijamas kaip vaiko tėvas, atsisako atlikti mokslinius tyrimus šiam faktui pagrįsti. Kita vertus, vaikų galima susilaukti ir negyvenant kartu, todėl ši aplinkybė negali būti pagrindu reikalavimui dėl tėvystės nustatymo atmesti. Atsakovas V. P. taip pat negyveno su ieškove R. M., tačiau periodiškai su ieškove R. M. susitikėjo jos bute, vyko su ja į keliones. Analogiška situacija, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, buvo tarp ieškovės R.

M. ir atsakovo G. S. Visgi skirtingai nei atsakovo G. S. atveju, savo aplinkoje atsakovas V. P. ir ieÅ¡kovė R. M. neaptarinėjo problemų dėl pastojimo, neplanavo kurti Å¡eimos ir neieÅ¡kojo bendro bÅ«sto. Byloje esant moksliniams duomenims, kad atsakovas V. P. nėra N. P. biologinis tėvas, atsakovui G. S. atsisakius atlikti tokį tyrimÄ , byloje esant duomenims, kad pastojimo laikotarpiu ieÅ¡kovė ir atsakovas G. S. palaikė artimus intymius santykius, leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , kad teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . 2.6.

Teismas neatsižvelgė ir nevertino byloje nustatytų aplinkybių, kad tretieji asmenys N. A. ir K. S. į bylÄ Ä¯stojo atsakovo G. S. pastangomis – atsakovas G. S. pripažino, kad jis K. S. pažįsta asmeniÅ¡kai, o atsakovo G. S. atstovas nurodė, kad asmeniÅ¡kai pažįsta abu trečiuosius asmenis. Nei N. A., nei K. S. nepateikė konkrečių įrodymų dėl ryÅ¡io su ieÅ¡kove R. M. buvimo, vien pateikta pažyma apie duomenų, susijusių su valstybinės sienos kirtimu, nebuvimo, negali bÅ«ti pagrindu konstatuoti, kad Å¡ie asmenys procese veikė sÄ Å¾iningai.

Atsakovo V. P. atstovė prašė teismo Å¡ių trečiųjų asmenų reikalavimus atmesti, taikant jiems atsakomybę už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (CPK 95 straipsnis), tačiau teismas dėl Å¡io praÅ¡ymo nepasisakė. Å ių aplinkybių nevertinęs teismas sudarė pagrindÄ procesu piktnaudžiauti ne tik tretiesiems asmenims, tačiau ir atsakovui G. S., tokiu bÅ«du paminant nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. 2.7. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovo G.

S. praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovo V. P. reikalavimui. Atsakovui V. P. pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo, ginčo Å¡alimi pagal šį reikalavimÄ yra ieÅ¡kovė R. M., todėl taikyti ieÅ¡kinio senatį pagal atsakovo V. P. pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ galėjo tik ji. IeÅ¡kovė R. M. neprašė taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovo V. P. pareikÅ¡tam reikalavimui. Teismas galėjo atsakovo G. S. praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį patenkinti tik dėl ieÅ¡kovės R.

M. pareikÅ¡to reikalavimo. 2.8. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. P. turėjo anksčiau sužinoti, kad jis nėra N. P. tėvas. NuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki V. P. paaiÅ¡kinimai ir veiksmai patvirtina tiek V. P. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis nežinojo nesantis N. P. tėvu, tiek liudytojų R. Å ., A. Č. nurodytas aplinkybes, paneigia ieÅ¡kovės R. M. nurodytas aplinkybes. Teismas nevertino liudytojos R. Å . nurodytos aplinkybės apie atsakovo V. P. veiksmus, gavus procesinius dokumentus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas V. P. savo pažeistÄ teisę ėmėsi ginti nedelsiant po to, kai sužinojo apie tokios teisės pažeidimÄ : 2014 m. rugpjūčio 26 d. gavęs procesinius dokumentus, jis per mėnesį atliko DNR tyrimÄ , po Å¡ių duomenų gavimo per mėnesį pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad iki procesinių dokumentų gavimo V. P. nežinojo, kad jis nėra N. P. tėvas ir neturėjo pagrindo to įtarti.

16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas K. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo dalį dėl K. S. ieÅ¡kinio atmetimo, priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti K. S. ieÅ¡kinį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad neįrodyta, jog K. S. turėjo artimų romantiÅ¡kų santykių su ieÅ¡kove R. M. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų pagrindu nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. M. bylai aktualiu laikotarpiu turėjo intymių santykių su keletu asmenų.

Teismas nepagrįstai vadovavosi vien ieÅ¡kovės R. M. tokių santykių neigimu. Atsakovo V. P. paaiÅ¡kinimai 2019 m. sausio 9 d. posėdžio metu, atsakovo G. S. paaiÅ¡kinimai 2019 m. sausio 24 d. posėdžio metu, liudytojo A. Č. parodymai 2019 m. kovo 1 d. posėdžio metu patvirtina, kad K. S. ir ieÅ¡kovė R. M. galėjo turėti santykius, iÅ¡ kurių atsiranda vaikai. Patenkinus K. S. ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jis vykdytų tėvo pareigas. Teismas tinkamai neatsižvelgė į vaiko interesus, o byloje surinktais įrodymais, liudijančiais K.

S. tėvystę, nebuvo tinkamai vadovautasi. 3.2. Neteisėta iÅ¡vada, kad K. S. neįrodė savo ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovė R. M. 2018 m. rugpjūčio 20 d. atsiliepime į K. S. ieÅ¡kinį prašė paskirti byloje DNR tyrimÄ dėl tėvystės nustatymo. Pasikeitus ieÅ¡kovės R. M. atstovui, 2018 m. rugsėjo 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė R. M. atsisakė Å¡io praÅ¡ymo. Kadangi pati ieÅ¡kovė R. M. atsisakė minėto praÅ¡ymo, teismas neįpareigojo ieÅ¡kovės R.

M. ir K. S. pateikti duomenis apie N. P. ir K. S. kraujo grupes. Teismui, viena vertus, nusprendus neatlikti šių procesinių veiksmų, antra vertus, dėl jų neatlikimo atmetus K. S. tėvystės galimybę, skundžiamo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta.

17. Apeliaciniu skundu atsakovas R. S. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo motyvus dėl ieÅ¡kinio senaties ir atmesti ieÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinį taikant ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovės R. M. reikalavimams dėl tėvystės nustatymo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimo motyvus, kuriais nurodyta, kad atsakovas G. S. atsisakė atlikti teismo paskirtÄ ekspertizę. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Nepagrįstai konstatuota, kad netaikytina ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl tėvystės nustatymo.

IeÅ¡kiniui dėl tėvystės nustatymo taikomas (duomenys neskelbtini) metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK trečios knygos komentare nurodoma, kad vaiko motina, ieÅ¡kinį savo ir vaiko interesais gali pareikÅ¡ti per (duomenys neskelbtini) metų terminÄ nuo vaiko gimimo. Nurodant, kad ieÅ¡kinio senaties terminas netaikytinas, pasiremta negaliojančiu teisiniu reguliavimu. Tai, kad ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl tėvystės nustatymo nėra taikoma, buvo nustatyta dabar jau nebegaliojančiame Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 9 straipsnyje.

Vadovaujantis negaliojančio SÅ K normomis, buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-241/2004, tačiau teismų procesiniai sprendimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2004 nėra aktualÅ«s nagrinėjamoje byloje, kadangi priimti taikant Å¡ioje byloje negaliojantį ir neaktualų reguliavimÄ . Dėl to teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje atkartota civilinės bylos Nr. 3K-3-241/2004 iÅ¡vada, kad senaties terminas tėvystės nustatymui netaikomas.

IeÅ¡kinys dėl N. P. tėvystės nustatymo turėjo bÅ«ti pateiktas vėliausiai iki (duomenys neskelbtini) (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kinys pateiktas tik 2016 m. lapkričio 7 d. Taigi, ieÅ¡kovė R. M. praleido senaties terminÄ daugiau nei (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė R. M. jau buvo pareiÅ¡kusi analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį dėl tėvystės nustatymo. Tai papildomai patvirtina, kad ieÅ¡kovės R. M. reikalavimų atžvilgiu turi bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi ieÅ¡kovės R. M. 2014 m. liepos 30 d. ieÅ¡kinys dėl tėvystės nustatymo paliktas nenagrinėtas dėl ieÅ¡kovės R. M. kaltės. IeÅ¡kovė R. M. su Å¡ia nutartimi sutiko ir jos neskundė. (duomenys neskelbtini) metų senaties terminas negali bÅ«ti atnaujintas, nėra pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl senaties termino atnaujinimo, jei toks praÅ¡ymas bÅ«tų, nėra pagrindų atnaujinti senaties terminÄ , nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo teismui ex officio atnaujinti tokį terminÄ .

IeÅ¡kovė R. M. suvokė savo tariamo reikalavimo pareiÅ¡kimo galimybę nuo pat pastojimo. Å ioje byloje teismai nustatė aplinkybę, kad ieÅ¡kovė R. M. bylÄ iÅ¡kėlė siekdama materialinės naudos sau, o ne siekdama užtikrinti vaiko interesus. 4.2. Nepagrįstai konstatuota, kad atsakovas G. S. atsisakė atlikti teismo ekspertizę dėl tėvystės nustatymo CK 3.148 straipsnio ir CPK 389 straipsnio prasme. 2019 m. sausio 24 d. posėdžio metu atsakovas G. S. pareiÅ¡kė, kad yra pasiruošęs pateikti savo DNR duomenis ekspertizei atlikti tiesiogiai teismui, jei tokie duomenys nebÅ«tų kopijuojami, su jais nebÅ«tų leidžiama susipažinti niekam, iÅ¡skyrus teismÄ ir teismo paskirtÄ ekspertÄ teismo akivaizdoje.

Atsakovas G. S. ir Å¡iuo metu yra pasiruošęs pateikti teismui ir teismo paskirtam ekspertui savo turimÄ DNR profilio pasÄ , jei bus užtikrintas Å¡ių duomenų slaptumas. BÅ«tinumÄ užtikrinti atsakovo G. S. DNR duomenų slaptumÄ , pagrindžia ieÅ¡kovės R. M. elgesys, vieÅ¡inant nevieÅ¡Ä bylos medžiagÄ . Teisės normos nenustato, kokiu bÅ«du turi bÅ«ti atlikta ekspertizė. Vienas iÅ¡ tokių bÅ«dų yra DNR profilių palyginimas. Nors byloje buvo pasiÅ«lytas realus bÅ«das moksliniais duomenimis paneigti atsakovo G.

S. tėvystę, teismas ignoravo šį bÅ«dÄ . Pati ieÅ¡kovė R. M. atsisakė galimybės rinkti mokslinius tėvystės įrodymus tiek jos pačios pasiÅ«lytu bÅ«du, tiek atsakovo G. S. pasiÅ«lytu bÅ«du. Teismo motyvai, susiję su atsakovo G. S. atsisakymu nuo ekspertizės, nesuderinami su teismo pareiga spręsti, ar vienos vertybės (teisės į privatų gyvenimÄ ) ribojimas kitos vertybės (teisės žinoti savo kilmę) naudai yra proporcingas. Teismas turėjo galimybę gauti mokslinius įrodymus reikÅ¡mingai neribojant teisės į privatų gyvenimÄ , pavyzdžiui, paneigiant atsakovo G.

S. tėvystę palyginant atsakovo G. S. ir N. P. kraujo grupes arba paskiriant teismo ekspertizę ir vaiko, ir atsakovo G. S. teises nepažeidžiančiu bÅ«du, tačiau teismas atmetė tokį bylos iÅ¡sprendimo keliÄ .

18. IeÅ¡kovė R. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovo K. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovei R. M. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. S. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 5.1. Tik pats K. S. teigė, jog turėjo intymių santykių su ieÅ¡kove R. M. IeÅ¡kovė R. M. tai kategoriÅ¡kai neigė. K. S. neatliko veiksmų, todėl teismui nebuvo galimybės laikyti, kad labiau tikėtina, jog K. S. turėjo intymių santykių su ieÅ¡kove R. M., negu jų neturėjo. 5.2. Nors K.

S. žinojo ieÅ¡kovės R. M. pozicijÄ dėl jo teiginio, kad jis tariamai yra N. P. tėvas, tačiau savo reikalavimams įrodyti neatliko nė vieno veiksmo. K. S. nesiėmė savo tėvystės įrodinėti mokslinių tyrimų pagalba – nei savo iniciatyva juos atliko, nei prašė teismo skirti DNR ekspertizę. Kai tapo akivaizdu, kad K. S. reikalavimai nėra realÅ«s, ieÅ¡kovė R. M. atsisakė anksčiau pareikÅ¡to praÅ¡ymo skirti Å¡io asmens DNR ekspertizę. Pats K. S. turėjo įrodinėti galimÄ genetinį ryšį su N. P., o ne ieÅ¡kovė R.

M. turėjo rūpintis, kad būtų gauti įrodymai, galbūt pagrindžiantys K. S. ieškinio reikalavimus.

19. IeÅ¡kovė R. M. atsiliepimu į atsakovo G. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 6.1. Teisės aktų komentarai nėra laikytini teisės Å¡altiniais, kuriais turėjo remtis teismas. Atsakovo G. S. teiginiai, kuriais jis prieÅ¡tarauja kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimams dėl bylai aktualių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, remdamasis savo paties teisės normų turinio supratimu, nenurodydamas kuo, jo manymu, yra netinkamai suformuota teisminė praktika, yra laikytini nepagrįstais. 6.2.

IÅ¡ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2004 matyti, kad teismai laikė, jog teisės aktai, o Å¡iuo atveju – CK, nenustato senaties termino reikalavimui dėl tėvystės nustatymo, todėl ir nesprendė, ar Å¡iuo atveju senaties terminas nėra suėjęs. IÅ¡ Å¡ios nutarties turinio akivaizdu, kad bylÄ nagrinėję teismai senaties taikymo klausimu sprendė ne pagal SÅ K normas, o pagal CK normas, t. y. konstatavo, jog senaties terminas yra netaikomas, o ne yra nesuėjęs. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2002 m. gruodžio 20 nutarime Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ teismams iÅ¡aiÅ¡kino, jog CK 1.134 straipsnio 3 punktas leidžia kitiems įstatymams nustatyti ir kitus reikalavimus, kuriems ieÅ¡kinio senatis netaikoma.

Reikalavimams dėl tėvystės nustatymo ieÅ¡kinio senatis netaikoma (CK 1.134 straipsnio 1 punktas) (nutarimo 17 punktas). 6.3. Tol, kol dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo priimtas galutinis ir neskundžiamas teismų sprendimas, nebuvo galima spręsti klausimo dėl tėvystės nustatymo, nes tam, kad bÅ«tų nustatoma tėvystė, pirmiau turi bÅ«ti nuginčyta esama tėvystė. Dėl to ieÅ¡kovės R. M. pozicija buvo pirmiausia sulaukti kasacinio teismo procesinio sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo, o ne nagrinėti bylÄ dėl tėvystės nustatymo.

Dėl Å¡ios priežasties liko nenagrinėtas IeÅ¡kovės R. M. ieÅ¡kinys dėl tėvystės nustatymo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016 nusprendus, kad ieÅ¡kovės R. M. reikalavimas dėl tėvystės nustatymo nepagrįstai buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ civilinę bylÄ nuo bylos, kurioje buvo nagrinėjami reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo, ir grÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tapo akivaizdu, kad ieÅ¡kovės R.

M. reikalavimas dėl tėvystės nustatymo turi bÅ«ti pareikÅ¡tas Å¡ioje byloje, nes iÅ¡skirtoje byloje jis buvo nagrinėjamas neteisėtai. 6.4. IeÅ¡kovė R. M. niekada neatliko veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti laikomi jos vengimu nustatyti N. P. biologinį tėvÄ . Nei ieÅ¡kovas K. S., nei trečiasis asmuo N. A. procesiniuose dokumentuose nenurodė pakankamai faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ manyti, kad jie galėtų bÅ«ti N. P. biologiniai tėvai, nesiėmė tėvystės įrodinėti mokslinių tyrimų pagalba. 6.5.

IeÅ¡kovė R. M. 2019 m. sausio 9 d., 2019 m. kovo 1 d. teismo posėdžių metu prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui pripažinti atsakovo G. S. tėvystę tuo atveju, jei teismas manytų, kad senatis tokiam reikalavimui taikytina, ir tokį savo praÅ¡ymÄ tinkamai motyvavo. 6.6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi paskyrė medicininę – genominę (DNR) ekspertizę ir pavedė jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai.

Atsakovas G. S. neįvykdė Å¡ios nutarties – neatvyko į teismo nutartimi paskirtÄ ekspertinę įstaigÄ . Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi iÅ¡ naujo paskyrė medicininę – genominę (DNR) ekspertizę ir pavedė jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Atsakovas G. S. neįvykdė ir Å¡ios nutarties – neatvyko į teismo nutartimi paskirtÄ ekspertinę įstaigÄ , kad bÅ«tų galima gauti tyrimui reikalingus duomenis iÅ¡ atsakovo G.

S. Taigi atsakovas G. S. neatvyko į teismo paskirtÄ ekspertinę įstaigÄ savo valia nusprendęs taip elgtis. 6.7. Atsakovo G. S. teismui siÅ«lyti ekspertizės atlikimo bÅ«dai/tvarka, prieÅ¡ingai nei teismo nustatytoji, neužtikrina, kad teismui ir bylos dalyviams nekiltų abejonių dėl atsakovo G. S. duomenų tokiai ekspertizei atlikti patikimumo. Atsakovas G. S. teismui neatsakė į klausimus dėl jo pateiktinų DNR duomenų patikimumo, t. y., ar bus užtikrinta, kad Å¡ie teismui atsakovo G. S. teikiami DNR duomenys yra bÅ«tent paties atsakovo G.

S., o ne kokio nors kito asmens. Dėl to atsakovo G. S. pasiÅ«lytas ekspertizės atlikimo alternatyvus bÅ«das negalėjo bÅ«ti laikomas priimtinu, tuo pačiu nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas tokį atsakovo G. S. praÅ¡ymÄ dėl DNR profilių palyginimo atmetė nepagrįstai. 6.8. Atsakovas G. S. nepateikė duomenų, kurie galėtų leisti daryti prielaidÄ , kad teismo ekspertinė įstaiga negalėtų užtikrinti jo asmens duomenų saugumo ekspertizės atlikimo atveju. 6.9. Atsakovas G. S. nepateikė duomenų, kad jis kokiu nors bÅ«du jau yra atlikęs tyrimus ir turi savo DNR duomenis. 6.10.

Byloje nebuvo situacijos, kuomet atsakovas G. S. dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti teismo paskirtos ekspertizės, to atsakovas G. S. net neįrodinėjo, o ekspertizės neatlikimo motyvų, kuriuos atsakovas G. S. nurodė teismui, jis nepagrindė įrodymais.

20. Atsakovas G. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovų R. M., K. S., atsakovo V. P. apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės R. M., atsakovo V. P. apeliacinius skundus, dėl ieÅ¡kovo K. S. apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 7.1. Atsakovas V. P. nuo (duomenys neskelbtini) metų žinojo ar turėjo pagrindÄ Ä¯tarti, kad nėra N. P. biologinis tėvas. IeÅ¡kovė R. M. trukdo atsakovui V. P. bendrauti su N. P., todėl egzistuoja grėsmė vaikui netekti tėvo.

Dėl ieÅ¡kovės R. M. veiksmų nėra aiÅ¡kios galimybės nustatyti biologinį vaiko tėvÄ . 7.2. Prisiekusi ieÅ¡kovė R. M. nurodė bent dvi faktines aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovas V. P. visada žinojo, jog nėra biologinis N. P. tėvas: gerokai prieÅ¡ pastojimÄ ir pastojimo metu ieÅ¡kovė R. M. buvo susipykusi ir iÅ¡siskyrusi su atsakovu V. P., santykius atnaujino tik po pastojimo, atsakovas V. P. pats jai patvirtino, kad supranta, jog nėra biologinis vaiko tėvas. 7.3. Atsakovas V. P. galėjo konsultuotis su aukÅ¡tos kvalifikacijos teisininkais ir įvertinti savo veiksmų realias pasekmes, pasirinkti tinkamas savo teisių gynybos priemones.

Atsakovas V. P. (verslininkas) tik dėl savo nerūpestingumo ir neatidumo galėjo iki šiol nekelti klausimo, jog N. P. galėtų būti ne jo dukra. 7.4. Nei ieškovė R. M., nei atsakovas V. P. nepaneigė atsakovo V. P. socialinės tėvystės. Atsakovas V. P. dar (duomenys neskelbtini) metais pripažino galimybę būti socialiniu tėvu. Atsakovas V. P. nepaliudijo, kad nenuginčijus tėvystės jo tolesni santykiai su N. P. bus neįmanomi, teigė priešingai. 7.5. Prieš (duomenys neskelbtini) metų buvo išreikšta atsakovo V.

P. laisva valia – bÅ«ti N. P. tėvu nepriklausomai nuo biologinės tėvystės ir vykdyti iÅ¡ to kylančiÄ pareigÄ auginti mergaitę ir ja rÅ«pintis. Taigi vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) pradėtinas skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties terminas dėl atsakovo V. P. tėvystės nuginčijimo. IeÅ¡kinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo yra praleistas daugiau nei (duomenys neskelbtini) kartų (CK 3.152 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė R. M. ir atsakovas V. P. žinojo N. P. tėvystės aplinkybes dar prieÅ¡ jai gimstant, vaiko interesai turėti tikrÄ ryšį su tėvu gali bÅ«ti užtikrinti tik paliekant atsakovo V.

P. socialinę tėvystę. 7.6. Nenuginčijus atsakovo V. P. tėvystės, negalėtų bÅ«ti sprendžiami ir ieÅ¡kovės reikalavimai nustatyti tėvystę, todėl atsakovas G. S. turi tiesioginį suinteresuotumÄ ieÅ¡kinio senaties ieÅ¡kovės R. M. ir atsakovo V. P. reikalavimų taikymo klausimu. 7.7. IeÅ¡kovei R. M. į bylÄ nepateikus įstatymo reikalaujamų atsakovo G. S. tėvystės įrodymų (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis), jos ieÅ¡kinys atmestas pagrįstai. Liudytojų R. Å ., G.

M., V. G. ir A. Č. parodymai, kuriais remiasi ieÅ¡kovė R. M., negali patvirtinti tėvystės, nes visi Å¡ie liudytojai tik perpasakojo tai, kÄ jiems buvo sakiusi ieÅ¡kovė R. M. ar kiti asmenys, o patys nematė nieko, kas sudarytų įrodinėjimo dalykÄ Å¡ioje byloje. Be to, R. Å . yra Å¡aliÅ¡ka liudytoja, nes su atsakovu V. P. jÄ sieja pavaldumo ir materialinės priklausomybės santykiai, su ieÅ¡kove R. M. jos yra senos draugės, R. Å . yra N. P. krikÅ¡to mama. V. A. G. yra nepatikimas liudytojas, materialiai suinteresuotas bylos baigtimi.

G. M. yra sena ieÅ¡kovės R. M. draugė. A. Č. parodymus taip pat bÅ«tina vertinti kritiÅ¡kai. 7.8. IeÅ¡kovė R. M. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bylai aktualiu laikotarpiu atsakovas G. S. su ja kartu gyveno. IeÅ¡kovės R. M. teiginius paneigė atsakovas V. P., nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) metų pavasarį jis ieÅ¡kovei R. M. nupirko butÄ , bute ieÅ¡kovė R. M. nuolat gyveno, atsakovas V. P. nuolat ten lankydamasis niekada nematė požymių, jog be jo koks nors kitas vyras gyventų bute.

Aplinkybę, kad ir po vaiko gimimo atsakovas G. S. negyveno/nebendravo su ieÅ¡kove R. M., patvirtina pačios ieÅ¡kovės R. M. kviestų liudytojų parodymai. 7.9. IeÅ¡kovė R. M. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas G. S. teikė vaikui iÅ¡laikymÄ ir jį auklėjo. IeÅ¡kovė R. M. ir pati mergaitė patvirtino, kad atsakovo G. S. vaikas niekada nėra matęs. Bylos įrodymai patvirtina, kad vaikÄ auklėjo ir iÅ¡laikė atsakovas V. P. 7.10. IeÅ¡kovė R. M. į bylÄ nėra pateikusi kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų ir patikimų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo G.

S. biologinę tėvystę. Nuotraukų turinys neįrodo nei bendro gyvenimo, nei kitų aplinkybių pagal CK 3.148 straipsnio 1 dalį, CPK 389 straipsnį. Be to, ieškovė R. M. neįrodinėja, kad bent vienoje iš nuotraukų ji būtų nėščia. Byloje esančios nuotraukos (jų kopijos) yra neleistina įrodinėjimo priemonė, nes buvo panaudotos pažeidžiant įstatymų ginamas atsakovo G. S. neturtines teises ir vertybes (nuotraukos padarytos neviešoje vietoje ir paviešintos be atsakovo G.

S. sutikimo). 7.11. Nagrinėjamoje byloje nepakanka duomenų daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas G. S. galėtų bÅ«ti vaiko tėvas, yra esminių prieÅ¡taravimų tarp ieÅ¡kovės R. M. teiginių dėl atsakovo G. S. tėvystės ir kitų įrodymų. Nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovė R. M. turėjo lytinių santykių su atsakovu G. S. 7.12. IeÅ¡kovei R. M. nesutikus su atsakovo G. S. siÅ«lytu DNR ekspertizės atlikimo bÅ«du, ieÅ¡kovei R. M. siekiant nustatyti atsakovo G. S. tėvystę tik dėl ieÅ¡kovės R.

M. materialinių interesų, pagrįstai nustatyta, kad ekspertizės nebuvimas byloje nereiÅ¡kia atsakovo G. S. tėvystės. 7.13. IeÅ¡kovė R. M. apeliaciniame skunde cituoja kasacinio teismo praktikÄ , tačiau nepateikia argumentų, kaip iÅ¡vardintos kasacinio teismo nutarčių iÅ¡traukos ir interpretacijos yra susijusios su apeliaciniu skundu.

21. IeÅ¡kovas K. S. atsiliepimu į ieÅ¡kovės R. M., atsakovų V. P. ir G. S. apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės R. M. apeliacinį skundÄ , dėl atsakovų V. P. ir G. S. apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 8.1. IeÅ¡kovė R. M. 2018 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu atsisakė praÅ¡ymo skirti ekspertizę K. S. tėvystei nustatyti. 8.2. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų pagrindu nustatyta, kad ieÅ¡kovė R.

M. bylai aktualiu laikotarpiu turėjo intymių santykių su keletu asmenų. 8.3. Nei aplinkybė, kad K. S. reikalavimai buvo atmesti, nei aplinkybė, kad K. S. pateikti paaiÅ¡kinimai yra galbÅ«t nepriimtini atsakovui V. P., nesudaro pagrindo uždrausti K. S. kreiptis į teismÄ . 8.4. K. S. pateikė įrodymus, kuriuos jam objektyviai buvo įmanoma surinkti, atsižvelgiant į ginčui aktualų laikotarpį (nuo pažinties su ieÅ¡kove R. M. yra praėję daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų), ginčo pobÅ«dį (intymÅ«s, tačiau trumpalaikiai santykiai), kitas aplinkybes (tarp jų tai, kad K.

S. ir ieÅ¡kovė R. M. gyvena skirtingose valstybėse). K. S. sÄ Å¾iningai dėjo pastangas surinkti daugiau įrodymų, tÄ patvirtina jo pateiktas oficialus raÅ¡ytinis įrodymas – Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pažyma „Dėl informacijos suteikimo“. 8.5. K. S. siÅ«lė nustatyti tėvystę moksliÅ¡kai pagrįstu bÅ«du – DNR profilio pasais, tačiau toks kelias nebuvo pasirinktas.

22. Trečiasis asmuo N. A. atsiliepimu į ieÅ¡kovų R. M., K. S., atsakovų V. P., G. S. apeliacinius skundus praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų R. M., K. S. apeliacinius skundus, dėl atsakovų V. P., G. S. apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 9.1. Kadangi artimai su ieÅ¡kove R. M. Å ventojoje, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) metų vasarÄ bendravo N. A., manytina, kad G. S. ar K. S. negali bÅ«ti N. P. tėvais. 9.2. Teismas, nepaskirdamas DNR profilių pasų ekspertizės ir net neįpareigodamas pateikti informacijos apie N. P. kraujo grupę, negalėjo atmesti N. A. ar K. S. reikalavimų dėl tėvystės nustatymo. 9.3. IeÅ¡kovė R. M. bylos nagrinėjimo metu atsisakė praÅ¡ymo skirti DNR ekspertizę N. A., o tai patvirtina galimos N. A. tėvystės faktÄ .

23. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinių skundų ribų ir ginčo esmės 24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

25. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei priešieškiniai dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl faktinių bylos aplinkybių 26. Bylos duomenimis nustatyta, kad nesusituokusių asmenų, t. y. ieškovės R. M. ir atsakovo V. P. bendru pareiškimu, N. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvais nurodyti R. M. ir V. P., mergaitei suteikta P. pavardė.

27. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , ginčydama V. P. tėvystę, praÅ¡ydama nustatyti, kad dukters tėvas yra G. S.

28. Atsakovas V. P. byloje pareikÅ¡tame prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė teismo pripažinti, kad jis nėra vaiko N. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti įraÅ¡Ä apie tėvÄ vaiko gimimo akto įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotame (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB.

29. Ieškovas K. S. pareikštame byloje ieškinyje ir patikslintame ieškinyje prašė pripažinti, kad jis yra N. P. tėvas.

30. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais N. A. byloje pareikštame priešieškinyje ir patikslintame priešieškinyje prašė pripažinti, kad jis yra N. P. tėvas.

31. Pirmosios instancijos teismas atmetė R. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį, K. S. ieÅ¡kinį, V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį, trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais N. A. prieÅ¡ieÅ¡kinį.

32. Dėl sprendimo apeliacinius skundus padavė ieÅ¡kovė R. M., ieÅ¡kovas K. S., atsakovai V. P. ir G. S. Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo 33. Vienas iÅ¡ saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ .

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryÅ¡iu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirÅ«pinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymÄ , nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

34. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos bei visuomenės interesų; bÅ«tina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas, siekiant nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

35. Taigi sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiÅ¡kimu pripažintÄ tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio iÅ¡laikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvÄ ir kitos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, iÅ¡ kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidÅ«rusius interesus ir kokia teisinga Å¡ių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus.

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindas tiek tėvystei nustatyti, tiek jai nuginčyti yra moksliniai įrodymai. Tėvystei nustatyti pakanka vien Å¡io įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktÄ patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013); o Å¡tai tėvystei, pripažintai pareiÅ¡kimu, nuginčyti vien Å¡io įrodymo nepakanka dėl CK 3.150 straipsnio 2 dalies ir CK 3.146 straipsnio 2 dalies taikymo sÄ lygų. Tėvystei nuginčyti turi bÅ«ti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys tėvystės, nustatytos pareiÅ¡kimu, socialinio ryÅ¡io su vaiku ir pan. faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).

37. Bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės iÅ¡vados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iÅ¡ konkretaus tėvo; kad nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymÄ kaip tėvystės įrodymÄ , tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbÄ , kitų byloje esančių įrodymų objektyvumÄ ir patikimumÄ , jų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2011; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016; kt.).

Dėl ieÅ¡kovės R. M. apeliacinio skundo 38. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į teisminę praktikÄ , todėl tinkamai neįvertino byloje surinktų duomenų ir netinkamai kvalifikavo Å¡iais duomenimis patvirtinamas aplinkybes; teismo motyvai atmesti R. M. reikalavimÄ dėl V. P. tėvystės nuginčijimo prieÅ¡tarauja tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tikslams; nepagrįstai spręsta, kad yra galimybė, jog tarp N. P. ir V. P. egzistavęs emocinis ryÅ¡ys gali atsinaujinti; nepagrįstai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo atmestas pritaikius 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį taikyti G.

S., nebÅ«damas atsakovu pagal šį reikalavimÄ , neturėjo teisės praÅ¡yti; neiÅ¡siaiÅ¡kintos atsakovo G. S. atsisakymo atlikti DNR ekspertizę priežastys, dėl jų nepasisakyta; neiÅ¡samiai iÅ¡tirti liudytojo A. Č. parodymai.

39. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, iÅ¡nagrinėjo byloje esančių įrodymų visumÄ , iÅ¡ kurios padarė pagrįstas iÅ¡vadas.

40. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovė, kaip ji aiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kreipėsi į teismÄ norėdama tiesos – nustatyti dukters tėvystę, tačiau, kaip už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingas asmuo, vaiko motina, ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė praėjus daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų nuo vaiko gimimo, žinodama ir sutikdama, kad vaiko tėvu bÅ«tų įraÅ¡ytas ne tikrasis vaiko tėvas, bet kitas asmuo, t. y. atsakovas V. P. Todėl ji savalaikiai neužtikrino vaiko teisės žinoti savo kilmę ir neveikė vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

41. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog yra galimybė, kad tarp N. P. ir V. P. egzistavęs emocinis ryÅ¡ys gali atsinaujinti. Teismas, darydamas nurodytÄ iÅ¡vadÄ , nepagrįstai neatsižvelgė ir į byloje esančiÄ Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , jog, pripažinus atsakovo G. S. tėvystę, vaikas neliks be tėvo, kad atsakovas objektyviai gali teikti lėšas vaiko poreikiams tenkinti ir, kad Å¡is įrodymas patvirtina, jog ryÅ¡ys tarp vaiko ir atsakovo G. S. yra įmanomas, nes jo sukÅ«rimui nėra jokių objektyvių kliūčių. Nurodo, jog pati mergaitė, apklausta bylos nagrinėjimo metu, aiÅ¡kiai suformulavo norÄ tokį ryšį su atsakovu G. S. sukurti.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės minima Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada patvirtina tik tai, kad vaikas neliks be tėvo ir iÅ¡laikymo, tačiau sunku įsivaizduoti emocinio ryÅ¡io su G. S. užmezgimÄ , kai jis kategoriÅ¡kai atsisako užmegzti ir palaikyti bet kokius ryÅ¡ius, nors mergaitė ir iÅ¡sakiusi norÄ tokį ryšį sukurti. Bylos duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog tokia vaiko nuomonė įtakota pačios motinos. Atkreiptinas dėmesys, jog mergaitė aiÅ¡kino nusivilsianti, jei G. S. nenorės su ja bendrauti. Pastebėtina ir tai, kad, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, ieÅ¡kovė, nenorėdama dukros traumuoti, nesutiko, jog dukra bÅ«tų apklausiama teismo posėdyje dar kartÄ .

43. Sutiktina su apeliante, kad N. P. ryÅ¡ys su atsakovu V. P. yra nutrÅ«kęs, tačiau iÅ¡ bylos medžiagos spręstina, kad tarp jų emocinis gana glaudus ryÅ¡ys buvo (duomenys neskelbtini) metų. Net ir motinai pasakius dukrai, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai amžiaus, kad V. P. nėra jos tėvas, jie ir toliau artimai bendravo. Mergaitė, kaip nurodo V. P. atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 64–66), labai iÅ¡gyveno dėl jo reakcijos sužinojus apie šį faktÄ , o toks praneÅ¡imas sutrukdė mergaitės dvasinę pusiausvyrÄ (V. P. prieÅ¡ieÅ¡kinis, 1 t., b. l. 108–111). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė aplinkybes ir motyvus dėl galimo emocinio ryÅ¡io užmezgimo su G. S. ar jo atkÅ«rimo su V. P., todėl kolegija jų nekartoja, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

44. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl atsakovas G. S. atsisakė atlikti DNR ekspertizę, ar tai nėra priežastis išvengti tiesioginių įrodymų dėl tėvystės nustatymo.

45. Visuotinai pripažįstama, jog DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis (nutarties 37 punkte nurodyta teismų praktika). Tačiau DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019).

46. Nutarties 37 punkte minėta, kad nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Specialiųjų procesinių prievartos priemonių nenumatymas ir galimybės panaudoti bendrÄ sias proceso įstatyme įtvirtintas prievartos priemones nebuvimas siekiant užtikrinti DNR ekspertizės, skirtos biologiniam tėvystės ryÅ¡iui patvirtinti ar paneigti, atlikimÄ paaiÅ¡kintinas, inter alia, bÅ«tinybe garantuoti konstitucinės teisės į kÅ«no neliečiamumÄ ir vientisumÄ užtikrinimÄ (Konstitucijos 21 straipsnis) – Å¡ios konstitucinės teisės sudėtinė dalis yra ta, kad su žmogumi, be jo žinios ir laisvo sutikimo, negali bÅ«ti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019).

47. Atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes reglamentuoja CK 3.148, CPK 389 straipsniai, kuriuose išskiriami du aspektai:

1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.;

2) ekspertizės atsisakymas, iÅ¡reikÅ¡tas spėjamo vaiko tėvo, gali bÅ«ti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-969/2019 papildomai nurodė, jog tokios ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kuriÄ atsisakymas atlikti DNR tyrimÄ negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali bÅ«ti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 22037/13).

48. Nagrinėjamu atveju teismas nagrinėjo ir vertino nutarties 47 punkte įstatymo leidėjo nustatytus reikÅ¡mingus įrodomuosius faktus patvirtinti tėvystei ir, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė ir spėjamas vaiko tėvas G. S., bendrai negyveno, G. S. neauklėjo vaiko, jo neiÅ¡laikė. Atkreiptinas dėmesys, kad pati ieÅ¡kovė aiÅ¡kino, jog dukra G. S. niekada nėra mačiusi. TÄ patį nurodė ir N. P.

49. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad liudytojų R. Å ., G. M., V. G., A. Č. parodymai, kuriais remiasi ieÅ¡kovė, patvirtina tik ieÅ¡kovės ir atsakovo G. S. bendravimo aplinkybes, tačiau tiesiogiai nepatvirtina tėvystės. Sutiktina su atsakovu G. S., kad Å¡ie liudytojai yra vienaip ar kitaip susiję su ieÅ¡kove, jie tik perpasakojo tai, kÄ jiems buvo sakiusi ieÅ¡kovė ar kiti asmenys, o patys nieko, kas sudarytų įrodinėjimo dalykÄ Å¡ioje byloje, nematė. Pastebėtina, kad ir liudytoja R.

Å . parodė, jog pas ieÅ¡kovę G. S. niekada nematė, lankydavosi, mergaite rÅ«pinosi, pirkdavo ieÅ¡kovės nurodytus pirkinius atsakovas V. P. Å ias aplinkybes visÄ laikÄ nuosekliai nurodė atsakovas V. P. Tuo tarpu liudytojas V. G. tvirtino niekada nematęs V. P., visada matydavo tik G. S. Taigi tokie liudytojo parodymai nėra patikimi. Nesutiktina su apeliante, kad nepakankamai iÅ¡samiai iÅ¡tirti liudytojo A. Č. parodymai. Pirmosios instancijos teismas analizavo minėto liudytojo parodymus, pasisakė dėl jų.

Å is liudytojas nurodė aplinkybes (apie planavimÄ pradėti vaikÄ , iÅ¡laikymÄ ir kt.), kurias, kaip jis pats parodė, sužinojo iÅ¡ G. S. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad pati ieÅ¡kovė nenurodė tokių aplinkybių, kokias parodė minėtas liudytojas (dėl susitikimų svečių namuose ir pan.). Nesutiktina su apeliante, kad liudytojo A. Č. parodymai įrodo G. S. tėvystės pripažinimÄ ir bet kokių bendro gyvenimo papildomų aplinkybių nustatinėjimas tikslu įrodyti atsakovo G.

S. biologinę tėvystę praranda prasmę.

50. Atkreiptinas dėmesys į atsakovo V. P. procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , kad (duomenys neskelbtini) m. pavasarį jis ieÅ¡kovei nupirko butÄ , kuriame gyveno ieÅ¡kovė, V. P. ten dažnai lankydavosi, tačiau ten lankydamasis niekada nematė jokių požymių, jog be jo koks nors kitas vyras gyventų bute. Davęs priesaikÄ , Å¡ių aplinkybių atsakovas V. P. nepaneigė nei 2015 m., nei 2018-2019 m. teismo posėdžiuose.

51. Atsakovas G. S. visÄ laikÄ neigė ieÅ¡kovės dukros tėvystę. Nors jis nesutiko ir nenuvyko, kad bÅ«tų atlikta DNR ekspertizė, tačiau siÅ«lė, kad tėvystės (ne) buvimo faktas bÅ«tų patikrintas kitu moksliniu bÅ«du (siÅ«lė pateikti savo DNR profilio pasÄ ir pagal jį daryti ekspertizę), su kuo, kaip spręstina iÅ¡ bylos medžiagos, nesutiko ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas analizavo ir pasisakė dėl atsakovo nenuvykimo į DNR laboratorijÄ priežasčių. Tačiau, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad byloje dar du asmenys pareiÅ¡kę reikalavimus dėl jų tėvystės nustatymo, ieÅ¡kovei atsisakius Å¡ių asmenų DNR ekspertizės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad remiantis vien tik liudytojų parodymais, iÅ¡ renginių, o ne iÅ¡ Å¡eimyninio gyvenimo, pateiktomis fotonuotraukomis negalima nustatyti biologinės vaiko tėvystės.

52. Nesutiktina su apeliante, kad atsakovas G. S. nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo Å¡alimi, todėl neturėjo teisės praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ tėvystei nuginčyti.

53. Kasacinio teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai priimamas sprendimas gali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnis) ir jie laikytini turinčiais tiesioginį materialųjį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, jų teisė gintis nuo pareikÅ¡to reikalavimo apima ir teisę praÅ¡yti taikyti ieÅ¡kinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438-421/2017).

54. Pati apeliantė nurodo, kad jos reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bÅ«tina nagrinėti kartu. Taigi, nors atsakovas G. S. ir nėra atsakovu pagal reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo, bet abu reikalavimai (tėvystės nuginčijimo ir nustatymo) yra nagrinėjami kartu, jis yra dalyvaujantis byloje ir suinteresuotas reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo nagrinėjimo baigtimi asmuo, nes tėvystės nustatymo klausimas spręstinas nuginčijus tėvystę. IeÅ¡kovė pati teigia, kad nuo pastojimo žinojo, jog vaiko tėvas yra ne V. P., taigi teismas pagrįstai sprendė, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas tėvystei ginčyti.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei nuo pat pastojimo žinant, kad V. P. nėra dukters tėvas, teismui nematant galimybės nustatyti vaiko biologinę tėvystę (nutarties 47–50 punktai), tai buvo viena iš priežasčių neatnaujinti termino tėvystei nuginčyti.

56. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantės argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, plačiau nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Dėl atsakovo V. P. apeliacinio skundo 57. Atsakovas V. P. prašė teismo pripažinti, kad jis nėra vaiko N. P. tėvas ir panaikinti įraÅ¡Ä apie tėvÄ vaiko gimimo akto įraÅ¡e. Pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimÄ atmetė.

58. Atsakovas V. P. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, jog teismas privalėjo atsižvelgti į vaiko iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl noro ir siekio žinoti savo kilmę, pažinti savo biologinį tėvÄ ; nepagrįsta prielaida, kad tarp jo ir N. P. gali bÅ«ti atnaujinamas ryÅ¡ys; teismas atsižvelgė tik į G. S. interesus, nevertino jo atsisakymo atlikti mokslinius tyrimus tėvystei nustatyti; neatsižvelgė, kad N. A. ir K. S. į bylÄ Ä¯stojo atsakovo G. S. pastangomis; nepagrįstai tenkino G. S. praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovo V. P. reikalavimui; teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. P. turėjo anksčiau sužinoti, jog nėra R. M. dukters tėvas.

59. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus. Kolegija dėl N. P. noro sužinoti, kas yra jos tikrasis biologinis tėvas, dėl jos ryšio užmezgimo su nurodomu biologiniu tėvu G. S., dėl jos buvusio glaudaus ryšio atkūrimo su V. P. pasisakiusi šios nutarties 42–43 punktuose. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė, leisdama susiformuoti dukters ir V. P. ilgalaikiams ir artimiems jų kaip tėvo ir dukters santykiams, tokiais veiksmais neatstovavo savo vaiko interesams, bet turėjo savo subjektyvių ar net materialinių interesų.

60. Nesutiktina su apeliantu, kad buvo atsižvelgta tik į G. S. interesus, nevertintas jo atsisakymas atlikti mokslinius tyrimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju labiausiai buvo atsižvelgta į vaiko interesus. Apie DNR ekspertizės, mokslinių tyrimų reikmę teisėjų kolegija pasisakė nutarties 45–47, 51 punktuose. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad vaikų galima susilaukti ir negyvenant kartu, tačiau nagrinėjamu, nesant atliktų mokslinių tyrimų tėvystei nustatyti, tikrasis siekis, t. y. nustatyti biologinį tėvÄ remiantis vien liudytojų parodymais apie gana trumpÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo bendravimo laikotarpį bei fotonuotraukomis, neįmanomas pasiekti.

61. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas V. P. turėjo anksčiau sužinoti, o, iÅ¡ bylos medžiagos spręstina, jog ir sužinojo, kad jis nėra N. P. tėvas. Atkreiptinas dėmesys į nutarties 43 punkte nurodytÄ atsakovo V. P. atsiliepimo į pradinį ieÅ¡kinį teiginį, kad, mergaitei (kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metai) sužinojus, jog atsakovas nėra jos biologinis tėvas, ji labai pergyveno dėl to, kaip į tai reaguos V. P. Apie tai, kad ieÅ¡kovė pasakiusi mergaitei, jog atsakovas ne jos tėvas, jis, kaip pats nurodė, suprato iÅ¡ bendravimo su dukterimi, mergaitė buvo prasitarusi ir atsakovo artimiesiems.

V. P., kaip nurodė jis pats, dukterį nuramino, sakydamas, kad ji kaip buvo taip ir yra jo duktė. Taigi vien tai jau patvirtina, jog apie tai, jog nėra vaiko N. P. tėvas, apeliantas sužinojo, ne gavęs ieškinį, o žymiai anksčiau. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, jog apie tai buvo pasakiusi V. P. dar būdama nėščia, aiškino, jog V. P. turėjo suprasti, kad ne vaiko tėvas nuo pat pradžių. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo šias aplinkybes ir jas įvertino, kam pritaria ir teisėjų kolegija, nepasisakydama plačiau dėl šių apelianto argumentų.

Dėl ieÅ¡kovo K. S. apeliacinio skundo 62. K. S. prašė nustatyti, kad jis yra N. P. tėvas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ atmetė.

63. Apelianto teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad neįrodyta, jog jis turėjo artimų santykių su ieškove; neteisėta išvada, kad jis neįrodė ieškinio, ieškovė pati atsisakė DNR tyrimo.

64. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tik K. S. teigė lankęsis Lietuvoje ir turėjęs santykių su ieÅ¡kove, kÄ visÄ laikÄ neigė ieÅ¡kovė. Jokių kitų įrodymų savo teiginiams pagrįsti K. S. nepateikė.

65. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė tėvystei nustatyti buvo pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ skirti K. S. ir N. A. DNR ekspertizę, tačiau vėliau tokio praÅ¡ymo atsisakė. Pats ieÅ¡kovas K. S. nesiėmė priemonių savo reikalavimui pagrįsti nei mokslinių tyrimų pagalba, nei kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Jis nei savo iniciatyva neatliko jokių tyrimų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nei prašė teismo skirti DNR ekspertizę tam, kad pagrįsti pareikÅ¡tus reikalavimus. Dėl atsakovo G.

S. apeliacinio skundo 66. Atsakovas G. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nustatymo netaikomas (duomenys neskelbtini) metų ieÅ¡kinio senaties terminas bei, kad jis atsisakė atlikti teismo ekspertizę CK 3.148 straipsnio ir CPK 389 straipsnio prasme. Apeliantas teigia, kad teismas ieÅ¡kiniui dėl tėvystės nustatymo turėjo taikyti (duomenys neskelbtini) metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi CK 3.146-3.148 straipsniuose tėvystės nustatymui nenumatoma iÅ¡imčių dėl ieÅ¡kinio senaties termino.

Šį teiginį grindžia ir CK trečios knygos komentaro citata: „Kadangi ieškinio senaties taikymo tėvystės nustatymui išimčių CK trečiojoje knygoje nėra, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.)“.

67. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad turi bÅ«ti pakeisti sprendimo motyvai dėl ieÅ¡kinio senaties, o ieÅ¡kovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo – atmestas taikant ieÅ¡kinio senatį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pritartina ieÅ¡kovės atstovo, atsiliepime į apelianto G. S. apeliacinį skundÄ iÅ¡sakytai nuomonei, kad teisės aktų komentarai nėra laikytini teisės Å¡altiniais, kuriais nagrinėjamoje byloje teismas turėjo pagrindÄ remtis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013.

Å ioje nutartyje pasisakyta, kad „ieÅ¡kiniams dėl tėvystės nustatymo ieÅ¡kinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobÅ«džio bylose, kai yra pareiÅ¡kiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieÅ¡kinio senaties termino taikymo klausimÄ turėtų vertinti ne kiekvienam pareikÅ¡tam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiÅ¡kai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi bÅ«ti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iÅ¡ vaiko perspektyvos.“ Nors apeliantas teigia, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje atkartota civilinės bylos Nr. 3K-3-241/2004 iÅ¡vada, tačiau 2013 metais priimtoje nutartyje nėra nuorodos į apelianto nurodytÄ kasacinio teismo bylÄ .

68. Pažymėtina, kad CK 1.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, ieškinio senatis netaikoma.

69. Pripažįstant, kad reikalavimas dėl tėvystės nustatymo netaikytinas ieškinio senaties terminas, nepasisakytina dėl apelianto teiginių, susijusių su ieškovės 2014 m. liepos 30 d. ieškinio palikimu nenagrinėto.

70. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl teismo motyvų, kuriais nurodyta, kad atsakovas G. S. atsisakė atlikti teismo paskirtÄ ekspertizę, Å¡alinimo.

71. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Kauno apylinkės teismas, siekiant nustatyti, ar G. S. yra N. P. tėvas, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, paskyrė byloje medicininę–genominę ekspertizę ir pavedė jÄ atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijai. Teismas įpareigojo G. S. nuvykti į laboratorijÄ duoti mėginius ekspertizei. Atsakovas atsiuntė teismui neprocesinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad teismo pasiÅ«lytu laiku negali atvykti į nurodytÄ vietÄ , teismas su juo nederino datos, kad ekspertizės atlikimas netikslingas, kad jis negali bÅ«ti verčiamas atlikti ekspertizę, todėl pranešė, kad nevyks į Teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijÄ . 72. 2017 m. sausio 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas, sutikęs su ieÅ¡kovu, kad jis turi teisę atsisakyti ekspertizės, bylos nagrinėjimÄ atnaujino.

Pirmosios instancijos teismas atsakovo G. S. nurodytas atsisakymo atlikti teismo paskirtÄ tėvystės nustatymo ekspertizę aplinkybes (jo, kaip vieÅ¡o asmens, duomenų pavieÅ¡inimÄ , negalėjimÄ vykti į DNR laboratorijÄ , nes iÅ¡ jo buvo reikalaujama didelė pinigų suma, jam buvo grasinama linčo teismu, žurnalistais, jeigu jis nesusimokės, ieÅ¡kinys teisme dėl jo tėvystės nustatymo buvo pareikÅ¡tas, kai jis tapo turtingu asmeniu), pripažino nepagrįstomis įrodymais. Atsakovas G. S. nepateikė duomenų, leidžiančių daryti prielaidÄ , kad teismo ekspertinė įstaiga negalėtų užtikrinti jo asmens duomenų saugumo ekspertizės atlikimo atveju.

73. Atsakovas G. S., praÅ¡ydamas Å¡alinti teismo sprendimo motyvus dėl ekspertizės atsisakymo, nurodo, jog teismui siÅ«lė gauti bylai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingus duomenis apie jo ir ieÅ¡kovės dukters genetinį ryšį kitokiais bÅ«dais nei teismas nustatė nutartimi, t. y. pasiÅ«lydamas pateikti ekspertui savo turimÄ DNR profilio pasÄ .

74. Sutiktina su apeliantu, kad pagal DNR profilio pasÄ galima identifikuoti asmenį, tačiau Å¡is bÅ«das paprastai taikomas tada, kai to negalima padaryti standartiniais bÅ«dais, t. y. atliekant medicininę–genominę ekspertizę (asmuo miręs, iÅ¡vykęs ir pan.). Be to, pritartina ieÅ¡kovės atstovui, kad atsakovo G. S. teismui siÅ«lyti ekspertizės atlikimo bÅ«dai/tvarka, prieÅ¡ingai nei teismo nustatytoji, neužtikrina, jog teismui ir bylos dalyviams nekiltų abejonių dėl atsakovo duomenų tokiai ekspertizei atlikti patikimumo (ar bus užtikrinta, kad teismui atsakovo G. S. teikiami DNR duomenys yra bÅ«tent paties atsakovo, o ne kokio nors kito asmens). Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad jis kokiu nors bÅ«du jau yra atlikęs tyrimus ir turi savo DNR profilio pasÄ .

75. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo G. S. pasiÅ«lytas tyrimo bÅ«das pagal DNR profilio pasÄ pagrįstai nelaikytas priimtinu ir patikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad apeliantas pasiÅ«lė kitÄ bÅ«dÄ genetiniam ryÅ¡iui nustatyti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog atsakovas G. S. atsisakė standartinės DNR ekspertizės. Atsakovo manymas, kad atlikti DNR ekspertizę nėra pagrindo, teiginiai, kad praėjo ilgas laiko tarpas po vaiko gimimo, kad nėra kitų įrodymų, patvirtinančių tėvystę, aplinkybė apie kito asmens nurodymÄ vaiko tėvu vaiko asmens dokumentuose, tikslo atlikti ekspertizę nebuvimas, vaiko motinos siekis pasipelnyti iÅ¡ vaiko tėvystės nustatymo taip pat įrodo esant atsisakymÄ atlikti ekspertizę be pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas G. S. atsiliepime į N. A. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir K. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį pats nurodė, kad „atsakovo S. ekspertizės atsisakymas nėra tėvystės įrodymas“. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas atsisakė DNR ekspertizės, tačiau Å¡io atsisakymo, nevertino kaip pagrindo tėvystei nustatyti. Teismas aiÅ¡kinosi ir vertino nutarties 47 punkte įstatymo leidėjo nustatytus reikÅ¡mingus įrodomuosius faktus patvirtinti tėvystei.

Minėta, kad byloje nėra nustatyta ir įrodyta, jog ieÅ¡kovė (vaiko motina) ir atsakovas G. S. (spėjamas vaiko tėvas) bendrai gyveno, bendrai auklėjo vaikÄ , spėjamas vaiko tėvas teikė vaikui iÅ¡laikymÄ . Dėl bylos baigties 76. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliantų apeliacinių skundų argumentų nepasisako, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko teisės žinoti savo biologinę kilmę užtikrinimas jau esant patvirtintai vaiko kilmei ir kartu atsiradus vaiko kilme grindžiamoms teisėms ir pareigoms ne visada reiÅ¡kia veikimÄ geriausiais vaiko interesais. IÅ¡ to, kas nurodyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kovės R. M., ieÅ¡kovo K. S., atsakovų V. P. ir G. S. apeliaciniai skundai atmetami, Kauno apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 78. Kadangi skundai atmetami, Å¡alys paliekamos prie jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

79. Valstybė apeliacinėje instancijoje siunčiant procesinius dokumentus turėjo 4,86 Eur iÅ¡laidų. Kadangi Å¡ios iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ visų apeliantų lygiomis dalimis, jos bÅ«tų mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl minėtos iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ apeliantų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos AuÅ¡ra Baubienė Dalė Burdulienė Virginija Lozoraitytė