2016-02-29 Nr. AB-4619-3-61-3-02787-2014-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-273-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02787-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 26; 33.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 3R-187(AG-132/04-2014) ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. SKP-8 „Dėl V. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ dalies susigrąžinimo“ ir jo pagrindu priimtą 2014 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. BRK-(3.144.)-985 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo“.

Pareiškėja paaiškino, kad Agentūros Mokėjimo prašymų skyrius 2014 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. SKP-8 nusprendė susigrąžinti permokėtą 159 001,70 Lt paramos sumą, 2014 m. sausio 31 d. raštu Nr. BRK-(3.144)-985 pareiškėją informavo apie 2014 m. sausio 17 d. priimtą sprendimą Nr. SKP-8 ir apie tai, kad dalis skolos (37 042,78 Lt) 2014 m. sausio 29 d. buvo išskaičiuota paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ mokėjimo metu (860,53 Lt); paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ mokėjimo metu (36 182,25 Lt); likusią skolos dalį (121 958,92 Lt) pareiškėja paprašyta pervesti į Agentūros sąskaitą.

Nesutikdama su šiais sprendimais, pareiškėja pateikė skundą Komisijai, kuri skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja nurodė, kad 2012 m. sausio 13 d. tarp jos ir Agentūros buvo sudaryta Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartis, taikoma 2011 metų paraiškoms, Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), Paramos sutarties galiojimo metu tarp pareiškėjos ir Agentūros buvo pasirašyti keturi susitarimai dėl tam tikrų Paramos sutarties sąlygų pakeitimo.

Paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) kaime“ Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 (toliau – ir Projektas), t. y. jai nuosavybės teise priklausančiame sklype turėjo pastatyti, įrengti bei kaimo turizmo reikmėms pritaikyti gyvenamuosius pastatus. Pagal pirmąjį ir antrąjį mokėjimo prašymus Agentūra jai išmokėjo 318 003,4 Lt. Projekto įgyvendinimui pareiškėja turėjo pasitelkti rangovą. Vadovaudamasi žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintų Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau – ir Pirkimo taisyklės), vykdė konkursą, skirtą Projekto rangovui paskirti (toliau – ir Konkursas).

Vykdant Konkursą kvietimai teikti pasiūlymus dėl Projekto darbų įgyvendinimo, buvo išsiųsti ne trims, bet penkioms įmonėms. Pareiškėja, įvertinusi susidariusią situaciją, nustatė, kad, atsižvelgiant į Konkurse keltus reikalavimus bei mažiausios kainos kriterijų, apklausos būdu skelbto Konkurso laimėtoju turi būti paskelbtas UAB „Martin Idea“, ir 2012 m. kovo 15 d. su šiuo juridiniu asmeniu sudarė rangos sutartį Nr. 2012-03-15/1 dėl Projekto įgyvendinimo darbų atlikimo. Tam tikrai daliai darbų pareiškėja organizavo naujas atskiras pirkimo procedūras, kurias vėlgi laimėjo UAB „Martin Idea“, o vietoje anksčiau minėtos Konkurse sudarytos sutarties buvo sudaryta nauja 2013 m. gruodžio 9 d. rangos sutartis Nr. 2013-12-09/01.

Pareiškėja nurodė, kad visi Projekto įgyvendinimo darbai jau yra baigti, o jai priklausanti kaimo turizmo sodyba yra pastatyta bei pripažinta tinkama naudoti. Pareiškėjos manymu, ši aplinkybė pati savaime paneigia sprendime dėstomas prielaidas apie UAB „Martin Idea“, kaip potencialaus tiekėjo, netinkamumą. Pastatas, kurio pastatymo darbams buvo samdytas Konkurso laimėtojas UAB „Martin Idea“, yra 100 proc. baigtumo. Pareiškėja pažymėjo, kad, priešingai nei teigiama Komisijos sprendime, Agentūros Sprendime remiamasi neobjektyviomis ir nepatikrintomis aplinkybėmis, daromos prielaidos dėl skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimo, nors Agentūra nenustatė nė vieno tikro fakto, kuris patvirtintų realų šių principų ar konkrečių teisės normų pažeidimą.

Pareiškėjos teigimu, Agentūra ir Komisija nepagrįstai sutapatino pirkimus, vykdomus pagal Pirkimo taisykles, su viešaisiais pirkimais, vykdomais pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normas. Pareiškėjos manymu, tiek Komisija, tiek Agentūra nepagrįstai remiasi teismų praktika bei išaiškinimais dėl Įstatymo normų, o ne Pirkimo taisyklių aiškinimo. Sutapatinus pirkimus, vykdomus pagal Pirkimo taisykles, su viešaisiais pirkimais, vykdomais pagal Įstatymą, pareiškėjos atžvilgiu buvo iškelti nepagrįstai aukšti reikalavimai, siejami su skaidrumu ir lygiateisiškumu.

Pareiškėja nurodė, kad nežinojo ir neturėjo žinoti Įstatymo atžvilgiu teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų, susijusių su Įstatyme įtvirtintais skaidrumo ir lygiateisiškumo principais. Pareiškėja paaiškino, kad Konkursas buvo organizuotas apklausos būdu, t. y. pačios Pirkimo taisyklių nuostatos pareiškėjai leido pasirinkti tuos tiekėjus, kurie, jos manymu, gali geriausiai įgyvendinti Projekto rangos darbus arba būti Projekto generaliniais rangovais, kurie įgyvendintų Projektą savo nuožiūra pasirinkę subrangovus.

Pareiškėja nurodė, jog nors Agentūra nustatė sąsajas tarp pareiškėjos įgalioto asmens A. E. ir dviejų iš penkių apklaustų įmonių, tačiau, jos teigimu, atitinkamos sąsajos nereiškia ir neįrodo jokio konkretaus neteisėto veiksmo. Pareiškėja pažymėjo, kad Pirkimo taisyklės nenustato, kokiais kriterijais vadovaujantis paramos gavėjas turi pasirinkti apklausiamus asmenis. Agentūra nepateikė jokių įrodymų dėl tokių nesąžiningų susitarimų egzistavimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Konkursą laimėjo tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, o pats Projektas buvo įgyvendintas laiku ir tinkamai, negali būti prielaidų dėl nesąžiningų susitarimų egzistavimo, skaidrumo principo pažeidimo.

Agentūros sprendime nurodyti teiginiai, kad Paramos gavėja Konkursui sąmoningai rinkosi nekompetentingus asmenis, pareiškėjos manymu, yra logiškai ydingi, nes Paramos gavėja dalį Projekto finansuoja savo lėšomis. Išvada apie tariamai netinkamą Konkurse pakviestų dalyvauti tiekėjų kompetenciją / kvalifikaciją prieštarauja faktinei situacijai, nes visos įmonės, kurioms buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti Konkurse, Konkurso vykdymo metu užsiėmė statybine veikla. Be to, Komisija nepagrįstai savo veiksmų teisėtumo įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai pareiškėjai, tokiu būdu įtvirtindama jos kaltumo prezumpciją administraciniame procese.

Faktas, kad visos pagal Rangos sutartį patirtos išlaidos atitinka rinkos kainų vidurkį ar net yra žemesnis už vidutines rinkos kainas, pareiškėjos teigimu, rodo, kad jokių neigiamų pasekmių Europos Sąjungos lėšų tinkamo panaudojimo aspektu nekilo, visi Projekto darbai buvo atlikti už rinkos kainą. Pareiškėjos manymu, Agentūros taikoma sankcija už tariamą pažeidimą yra neadekvati ir neproporcinga pažeidimo pobūdžiui. Agentūra nevertino pareiškėjos tariamai padaryto pažeidimo dydžio bei nediferencijavo jai taikytinos sankcijos dydžio pagal tariamai padaryto pažeidimo mąstą bei pasekmes.

Pareiškėjai buvo skirtas ne „maksimalus“, o vienintelis galimas sankcijos dydis – 50 procentų. Pati Agentūra 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 pasitvirtino Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodiką (toliau – ir Metodika), kuri savo esme yra ydinga, nes nesudaro galimybių apskaičiuojant sankcijos dydį individualizuoti padarytą pažeidimą bei atsižvelgiant į sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes parinkti padarytam pažeidimui proporcingą sankciją. Visuose Metodikos punktuose, kuriuose detalizuojami sankcijų dydžiai, vietoje galimo sankcijos dydžio procentinio intervalo, yra imperatyviai nurodoma tik vienokia ar kitokia procentinė išraiška.

Pareiškėja darė išvadą, kad tokia situacija yra nesuderinama su konstituciniu proporcingumo principu, ją diskriminuoja ir negali būti laikoma teisėta. Pareiškėjos manymu, prieš skirdama sankciją, Agentūra Paramos gavėjai pirmiausia privalėjo suteikti galimybę raštu pateikti savo paaiškinimus dėl aplinkybių, tačiau Agentūra tokios galimybės pareiškėjai nesudarė, tokiu būdu buvo pažeistas gero administravimo principas.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti.

Atsakovas paaiškino, kad Agentūra, vertindama, ar atliekant Pirkimą nebuvo pažeistos Pirkimo taisyklių nuostatos, atsižvelgė į tai, ar apklausti pasirinkti tinkami tiekėjai, vertinant tiek skaidrumo, tiek potencialios galimybės teikti Pirkimo objektą atitinkančias paslaugas ar atlikti darbus aspektu. Pareiškėjos įgaliotas asmuo A. E. pakvietė pateikti pasiūlymą dėl kaimo turizmo sodybos statybos darbų ir gerbūvio sutvarkymo UAB „VZV kasyba“, kuri nevykdo Pirkimo objekte nurodytos veiklos, UAB „Landscaping service“, kuri neturėjo Pirkimo objekte nurodytai veiklai vykdyti reikalingų pajėgumų (darbuotojų) bei viešai prieinamose paieškos svetainėse nenurodė informacijos apie vykdomą veiklą, ir UAB „Martin Idea“, kuri yra ką tik įsteigta ir neturėjo Pirkimo objekte nurodytai veiklai vykdyti reikalingų pajėgumų (darbuotojų) bei nenurodė informacijos apie vykdomą veiklą, tiekėjų atrankos metu neįgyvendino savo pareigos atlikti objektyvią, dalykišką, be išankstinio nusistatymo tiekėjų, kurie turi būti apklausiami, atranką.

Atsakovas pabrėžė, kad, pasirinkdamas tiekėjus, Pirkimo organizatorius A. E. privalėjo susipažinti su tiekėjų vykdomos veiklos pobūdžiu, jų pajėgumu, įvertinti, ar jie turės galimybę pateikti pasiūlymus, ar galės vykdyti iš sutarties kylančius įsipareigojimus ir pasirinkti tokius tiekėjus, kad būtų užtikrinta reali, o ne formali tiekėjų konkurencija. Nesilaikydamas šios tvarkos ir į apklausą pakvietęs tiekėjus, kurie neatitinka potencialaus (tinkamo) tiekėjo kategorijos, Pirkimo organizatorius A. E. nesudarė sąlygų realiai tiekėjų konkurencijai ir taip pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Atsakovas nurodė, kad Pirkimo taisyklės įpareigoja projekto vykdytoją pateikti visą su pirkimu susijusią informaciją, o ne jos dalį. Atsakovo manymu, skunde nurodyti pareiškėjos teiginiai dėl apklaustų tiekėjų ir pateiktų pasiūlymų skaičiaus kelia pagrįstų abejonių, nes informacija apie apklaustus dar du tiekėjus UAB „Žeista“ bei UAB „Litnafta“ ir ją patvirtinančius dokumentus Agentūrai nebuvo pateikta, ir jie atsirado tik pareiškėjai gavus Agentūros Sprendimą bei teikiant dėl jo skundą Komisijai. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pažeidimui konstatuoti neturi reikšmės aplinkybė, jog vėliau darbai buvo atlikti, nes parama gali būti skiriama tik tais atvejais, kai paramos sutartyje numatyti tikslai yra pasiekiami nepažeidžiant paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei sutarties sąlygų.

Nepaisant to, jog Pareiškėja yra fizinis asmuo, o Pirkimas buvo atliekamas vadovaujantis Pirkimo taisyklėmis, o ne Įstatymu, atsakovo manymu, Pirkimo taisyklių ir Įstatymo reglamentuojami santykiai iš esmės tapatūs pagal savo tikslą bei reguliavimo paskirtį, taigi Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti principai savo turiniu yra tapatūs Viešųjų pirkimų įstatyme nurodytiems principams, atitinkamai šiuo atveju, aiškinant Pirkimo taisyklių 3 punkte nurodytus principus, pagal teisės analogiją turėtų būti atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus šių principų išaiškinimus.

Taip pat, nepaisant to, kad Pirkimo taisyklės numato paprastesnę pirkimų atlikimo tvarką, jose yra įtvirtinti analogiški kaip ir Įstatymo 3 straipsnyje numatyti principai, kurių laikytis privalo pirkimus vykdantys asmenys, o patys principai turi būti suprantami ir aiškinami vienodai. Atsakovo teigimu, pareiškėjos atlikti veiksmai sukėlė realias pasekmes, nes Pirkime kviečiant dalyvauti su jos įgaliotu atstovu susijusius tiekėjus, buvo neužtikrinta reali tiekėjų konkurencija, nesudarytos sąlygos Pirkime dalyvauti potencialiems tiekėjams ir taip buvo užkirsta racionalaus lėšų panaudojimo galimybė.

Kvietimai dalyvauti pirkimo apklausoje buvo pateikti asmenims, kurie laikytini nekvalifikuotais ir pasiūlymų apskritai nepateikė, todėl buvo sudarytos išimtinės ir privilegijuotos sąlygos vienam tiekėjui laimėti pirkimą ir pasiūlyti savo kainą. Taip pat buvo užkirsta sąžiningos potencialių tiekėjų konkurencijos galimybė bei galimybė pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą. Atsakovas pažymėjo, kad Agentūros Sprendimas yra pagrįstas dokumentais, gautais iš pačios pareiškėjos, iš oficialių duomenų registrų, kuriuose yra pateikta aiški ir nepaneigta informacija, kuri patvirtina pareiškėjos įgalioto asmens A.

E. sąsajas su visais trimis Pirkimo apklausos būdu procedūroje dalyvauti pakviestais tiekėjais. Vienas iš skaidrumo ir lygiateisiškumo principų įgyvendinimo garantų yra sąlyga, kad iki pirkimų procedūros tiekėjams informacija apie pirkimus neturi būti žinoma. Šiuo atveju tiekėjai, kurie susiję su Pirkimą vykdžiusiu asmeniu, atsakovo manymu, neabejotinai turėjo informacijos apie būsimą Pirkimą iki jo pradžios. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pateiktoje 2012 m. vasario 29 d. tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 1 nurodyta, jog iš trijų apklaustų tiekėjų pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – UAB „Martin Idea“, ir darė išvadą, kad yra akivaizdu, jog tiekėjai nesivaržė tarpusavyje.

Taip pat pareiškėja nenurodė, kokiu būdu nustatė, kad naujai įkurta UAB „Martin Idea“ atitiko visus Projekto įgyvendinimui reikalingus reikalavimus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad būtent tas faktas, jog UAB „Daily group“ pareiškėjai suteikė beprocentę paskolą, yra pakankamas pagrindas teigti, jog UAB „Daily group“ ir pareiškėja buvo tarpusavyje susiję. Taip pat Agentūra nustatė nepaneigiamas pareiškėjos įgalioto asmens A. E. sąsajas su Pirkime dalyvauti kviestais tiekėjais UAB „VZV kasyba“ ir UAB „Landscaping service“.

Agentūra akcentavo, kad UAB „Lanscaping service“ ir UAB „Martin Idea“ viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nebuvo nurodžiusios savo veiklos pobūdžio, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis būtent šios įmonės buvo atrinktos dalyvauti Pirkimo procedūroje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 19 d. Ministerijoje įvyko Komisijos Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento, Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti, sudarytos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643, posėdis, kurio metu, išnagrinėjus Agentūros nustatytas aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kad atliktas pareiškėjos 2012 m. vasario 11 d.

– 2012 m. kovo 15 d. apklausos būdu vykdytas kaimo turizmo sodybos statybos ir sklypo sutvarkymo (gerbūvio) darbų pirkimas pagal Projektą negali būti laikomas atliktu tinkamai, ir į tai, kad pareiškėja, teikdama tris mokėjimo prašymus, deklaravo dar neatliktus darbus kaip baigtus, darė projekto keitimus, bet Agentūrai teikė nepakeistus pagal faktą brėžinius, nutarta pritarti Agentūros sprendimui pareiškėjai taikyti sankciją, t. y. paramos gavėjai taikyti padaryto pažeidimo sunkumui proporcingą 50 proc. dydžio sankciją, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos (-ų) paramos sumos (-ų) investicijoms pagal atliktą pirkimą.

Ministerija nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog ji neturėjo pareigos žinoti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinio. Ministerija nurodė, kad šie principai kyla iš Konstitucijos ir yra laikomi bendraisiais teisės principais, o, vadovaujantis Pirkimo taisyklių 3 punkto reikalavimu, jie yra privalomi ir įgyvendinant Pirkimo taisyklių nuostatas. Ministerija pritarė Komisijos argumentams, jog pirkimo vykdymo metu neturėtų kilti jokių abejonių dėl galimo protekcionizmo tam tikrų tiekėjų atžvilgiu, ir kad nustatytos sąsajos su dviem iš trijų apklausos būdu kviestų teikti pasiūlymus tiekėjų neatitinka skaidrumo principo keliamų reikalavimų.

Ministerija atkreipė dėmesį, jog Agentūra aiškiai įvardija nustatytas faktines aplinkybes, leidusias kilti abejonėms dėl vykdyto pirkimo skaidrumo, todėl darė išvadą, jog Agentūra pažeidimus konstatavo tinkamai. Nepaisant to, jog pareiškėja nurodė, kad projektas buvo įgyvendintas laiku, tinkamai bei rinkos kaina, padaryti pažeidimai neleido daryti išvados, jog, pirkimus vykdant skaidriai, tas pats rezultatas nebūtų pasiekta efektyviau ir už mažesnę kainą. Ministerija pažymėjo, kad sankcijų, taikytinų už Pirkimo taisyklių pažeidimus, tikslūs dydžiai yra įtvirtinti Agentūros patvirtintoje ir viešai skelbiamoje Metodikoje.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas rėmėsi žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 153.2, 182, 197, 197.3.1, 197.4, 252, 253.3, 255, 256 punktais, žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintų Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių (toliau – ir Pažeidimų taisyklės) 3, 4, 10, 17, 18 punktais, Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondo priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 punktu, nustatė, kad pareiškėja 2011 m. birželio 28 d.

įgaliojimu iki 2014 m. sausio 1 d. įgaliojo A. E. būti jos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių rajone, bei jame esančių pastatų ir / ar statinių savininkės atstovu visose valstybinėse valdžios ir valdymo bei privačiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose. Kvietimai pateikti pasiūlymus 2012 m. vasario 11 d. įteikti bendrovei „Martin Idea“ (bendrovė įregistruota tik 2012 m. vasario 9 d.), dokumentus priėmė E. B., kuri įmonės direktore tapo tik 2012 m. vasario 13 d., taip pat kvietimai teikti pasiūlymus 2012 m. vasario 11 d. dar įteikti bendrovei „VZV kasyba“, „Landscaping Service“.

Bendrovė „Daily group“ 2011 m. rugpjūčio 25 d. raštu informavo Agentūrą, jog numato suteikti pareiškėjai 700 000 Lt paskolą pirkimui finansuoti, o 2012 m. balandžio 4 d. Paskolos sutartimi Nr. 201204/01 pareiškėjai suteikė 300 000 Lt beprocentinę paskolą. Šios bendrovės direktoriumi nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 25 d. buvo Ž. T., o nuo 2012 m. liepos 25 d. – pareiškėjos įgaliotas asmuo A. E., bendrovės akcininkais 2010 m. lapkričio 30 d. akcininkų sąrašo duomenimis buvo A. E. (50 proc. akcijų), A. Č. (25 proc.), pareiškėjos duktė V.

S. (25 proc.). Bendrovės „VZV kasyba“, kuriam A. E. 2012 m. vasario 11 d. pateikė kvietimą dalyvauti pirkime, vadovas ir vienintelis akcininkas kvietimo pateikimo momentu buvo Ž. T.. Teismas atkreipė dėmesį, kad bendrovė „VZV kasyba“ nevykdė 2012 m. vasario 11 d. kvietime nurodytos veiklos – kaimo turizmo statybos darbų, sklypo sutvarkymo darbų, rekreacinės paskirties infrastruktūros įrengimo darbų, jos interneto svetainėje pateikiama informacija, kad bendrovės pagrindinė veiklos sritis yra tvenkinių, pamatų duobių kasyba bei tvenkinių valymas ir gilinimas, pelkių valymas, reljefų formavimas, technikos nuoma, aplinkotvarkos darbai.

A. Č. priklauso 25 proc. bendrovės „Landscaping service“ akcijų, kvietimo metu joje dirbo ne daugiau negu vienas darbuotojas, o informacija apie bendrovės veiklą nepateikiama.

Teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo, pakviesdamas pateikti pasiūlymą bendrovėms „VZV kasyba“, „Landscaping service“ ir „Martin Idea“, atrankos metu neįgyvendino savo pareigos atlikti objektyvią, dalykišką, be išankstinio nusistatymo tiekėjų, kurie turi būti apklausiami, atranką. Pareiškėjos atstovas, pakvietęs į apklausą tiekėjus, kurie neatitinka potencialaus tiekėjo kategorijos, nesudarė sąlygų realiai tiekėjų konkurencijai, tokiu būdu pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte ir Įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus. Teismas šiuos veiksmus vertino kaip sąmoningus, netinkamus, kuriais buvo siekiama ne užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją, bet fiktyviai atliekant pirkimo procedūras, todėl tokio pirkimo (apklausos būdu) negalėjo laikyti atliktu tinkamai. Teismas sutiko su Agentūros ir Komisijos padaryta išvada, kad pareiškėja nesilaikė skaidrumo principo, vykdydama pirkimą apklausos būdu, nors pasirašydama Paramos sutartį, įsipareigojo laikytis Pirkimo taisyklių ir kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, taip pat lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei skaidrumo principų, iš kurių pirkimo organizatoriui kyla pareiga atlikti objektyvią, dalykišką, be išankstinio nusistatymo tiekėjų, kurie bus apklausiami, atranką. Teismas pažymėjo, kad skaidrumo principo užtikrinimui būtina sąlyga yra pirkimą vykdančio asmens nešališkumas, asmuo neturi būti susijęs su pirkimuose dalyvauti kviečiamais tiekėjais. Todėl asmenims, organizuojantiems pirkimus ir atliekantiems tiekėjų atranką, kyla pareiga eliminuoti tuos atvejus, kai kviečiami į atranką tiekėjai yra susiję su jais ryšiais, dėl kurių gali būti pažeistas Pirkimo taisyklėse įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo, pakviesdamas pateikti pasiūlymą bendrovei „VZV kasyba“, su kurios vadovu ir vieninteliu akcininku buvo akivaizdžiai susijęs, nevykdė pareigos įvertinti į atranką kviečiamus tiekėjus objektyvumo (t. y. nešališkumo ir skaidrumo) aspektu, tokiu būdu pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte ir Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, kad būtų užtikrinta reali (o ne formali) tiekėjų konkurencija.

Teismas konstatavo, kad Agentūra išsamiai ir tinkamai atliko pareiškėjos įtariamo Pirkimo taisyklių 3 punkto, Paramos sutarties 5.4 punkto nuostatų pažeidimo tyrimą, dėl nustatytų pažeidimų 2013 m. lapkričio 21 d. surašė išvadą, Žemės ūkio ministerija 2013 m. gruodžio 23 d. protokoline nutartimi pritarė Agentūros siūlomam sprendimui dėl sankcijos taikymo, Agentūra 2014 m. sausio 17 d. sprendimu nusprendė susigrąžinti permokėtą 159 001,70 Lt paramos sumą už nustatytus Pirkimo taisyklių 3 punkte nurodytų principų pažeidimus.

Teismas vadovavosi žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3D-377 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 31, 32.4, 35.6, 71 punktais, 2012 m. sausio 13 d. V. S. ir Agentūros pasirašytos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutarties (toliau – ir Paramos sutartis) 5.4, 17.4, 26.3 punktais, Pirkimo taisyklių 2, 3, 41, 44, 45, 46 punktais, pažymėjo, kad Pirkimo taisyklių ir Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojami santykiai iš esmės tapatūs pagal savo tikslą bei reguliavimo paskirtį, Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti principai savo turiniu yra tapatūs Viešųjų pirkimų įstatyme 3 straipsnyje nurodytiems principams, todėl, aiškinant Pirkimo taisyklių 3 punkte nurodytus principus, pagal teisės analogiją turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateiktus šių principų išaiškinimus. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą ir darė išvadą, kad Agentūros nustatyti pažeidimai yra esminiai, o pareiškėjos teiginius, kad 2012 m. gegužės 15 d. rangos (pirkimo) sutartis yra įvykdyta, Projektas yra tinkamai įgyvendintas, šiuo metu jau yra vykdoma kaimo turizmo veikla, atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčo sprendimai yra pagrįsti dokumentais, gautais iš pačios pareiškėjos, iš oficialių duomenų registrų, kuriuose yra pateikta aiški ir nepaneigta informacija, kuri patvirtina pareiškėjos įgalioto asmens A. E. sąsajas su visais trimis pirkimo apklausos būdu procedūroje dalyvauti pakviestais tiekėjais, kurie tarpusavyje susiję, neabejotinai turėjo informacijos apie būsimą pirkimą iki jo pradžios. Pareiškėjos pateiktoje 2012 m. vasario 29 d. tiekėjų apklausos dėl prekių, paslaugų ar darbų pažymoje Nr. 1 nurodyta, kad iš trijų apklaustų tiekėjų pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas – bendrovė „Martin Idea“, todėl teismas darė išvadą kad tiekėjai nesivaržė tarpusavyje, pareiškėja skunde nenurodė, kokiu būdu nustatė, kad naujai įkurta bendrovė „Martin Idea“ atitiko visus Projekto įgyvendinimui reikalingus reikalavimus. Teismo vertinimu, faktas, kad bendrovė „Daily group“ pareiškėjai suteikė beprocentę paskolą, yra pakankamas pagrindas teigti, jog pastaroji bendrovė ir pareiškėja buvo tarpusavyje susiję, taip pat Agentūra objektyviai nustatė nepaneigiamas pareiškėjos įgalioto asmens A. E. sąsajas su pirkime dalyvauti kviestais tiekėjais bendrovėmis „VZV kasyba“ ir „Landscaping service“.

Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A492-2408/2013, nustatė, kad pareiškėja Agentūrai pateikė trims tiekėjams išsiųstų kvietimų pateikti pasiūlymus dėl kaimo turizmo sodybos statybos darbų bei gerbūvio, sklypo sutvarkymo rekreacinės infrastruktūros darbų pirkimo kopijas. Teismas pažymėjo, kad realiai nebuvo įvertintos aplinkybės, ar įmonės gali teikti prašomas paslaugas ar atlikti darbus, t. y. kvietime nurodytus kaimo turizmo sodybos statybos ir aplinkos tvarkymo darbus. Teismas sutiko su Agentūros padaryta išvada, kad bendrovė „VZV kasyba“ nevykdo pirkimo objekte nurodytos veiklos, pagrindinė bendrovės veiklos sritis – tvenkinių, pamatų duobių kasyba, pakrančių bei tvenkinių valymas ir gilinimas, pelkių valymas, reljefų formavimas, technikos nuoma, aplinkotvarkos darbai; bendrovės „Landscaping service“ veikla nepateikiama, o kvietimo dalyvauti pirkime metu bendrovėje dirbo ne daugiau negu 1 darbuotojas; bendrovės „Martin Idea“ veikla taip pat nėra pateikiama, kvietimo pateikti pasiūlymus metu ji buvo ką tik įsteigta kaip juridinis asmuo.

Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Agentūra, prieš išmokėdama paramą, jos pateiktus pirkimo dokumentus vertino, pažeidimo nenustatė, todėl neturėjo teisės konstatuoti pažeidimų, kadangi pagal Administravimo taisyklių 253 punkto, Pažeidimų taisyklių 4 punkto nuostatas, įtarimai dėl pažeidimo gali būti pareiškiami ir jų tyrimas inicijuojamas ne vieną kartą, o institucijų atliekančių šią priežiūrą, kompetencija nėra ribojama tuo, kad ankstesniame projekte administravimo etape pažeidimas nebuvo nustatytas. Teismas darė išvadą, kad būtų nepagrįsta teigti, jog pareiškėja, pati neišpildydama jos vykdomam pirkimui keliamų imperatyvių Pirkimo taisyklių reikalavimų, turėjo teisėtą pagrindą tikėtis, jog projektas pagal teiktą paraišką bus bet kuriuo atveju finansuojamas pilna apimtimi ir jokios sankcijos nebus taikomos.

Teismas rėmėsi Administravimo taisyklių 197.4 punktu, Metodikos 1, 4, 7.2, 11 punktais ir darė išvadą, kad, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėja pirkimą apklausos būdu atliko fiktyviai, realiai neužtikrino tiekėjų konkurencijos, todėl Agentūra pagrįstai taikė Metodikos 2 priedo lentelės 1 punkte įtvirtintą maksimalų rekomenduojamos sankcijos dydį (50 proc.), nes pareiškėja pažeidė skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, pažeidimo pobūdis ir pasekmės yra esminiai. Šiam sprendimui pritarė Žemės ūkio ministerijos Komisija 2013 m. gruodžio 23 d. protokoline nutartimi. Teismas pabrėžė, kad Pirkimo taisyklėse įtvirtintų principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai negali būti laikomi mažareikšmiais. Pareiškėja įvykdė ginčo pirkimą pažeisdama Pirkimo taisykles ir Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas, išlaidos pagal 2012 m. kovo 15 d. pasirašytą rangos sutartį ar jų dalis gali būti pripažintos netinkamomis finansuoti. Todėl kompensavus išlaidas, kurios neatitinka tinkamumo finansuoti reikalavimų, būtų pažeistas viešasis interesas. Teismas pabrėžė, kad būtent dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų įsigyjant paslaugas, nesilaikant Pirkimo taisyklių reikalavimų, nebuvo užtikrinta konkurencija tarp potencialių tiekėjų, dėl to nebuvo pasiektas pirkimų tikslas įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju padaryti pažeidimai turėjo neigiamų padarinių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos biudžetams, todėl atmetė pareiškėjos argumentus dėl sankcijos neproporcingumo.

III. Pareiškėja V. S. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 109-134) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti: panaikinti Komisijos 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 3R-187(AG-132/04-2014) ir Agentūros 2014 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. SKP-8. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, kviesti į teismo posėdį liudyti A. R., V. A., Ž. T., J. P., E. B., V. B. ir A. E. bei skirti byloje pagal projektą „Kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) kaime“ Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 atliktų statybos darbų vertės nustatymo ekspertizę.

Pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis dėl Pirkimo taisyklėse ir Viešųjų pirkimų įstatyme reguliuojamų santykių ir principų tapatumo. Pareiškėjos manymu, sutapatinus pirkimus, vykdomus pagal Pirkimo taisykles, su viešaisiais pirkimais, vykdomais pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pareiškėjos atžvilgiu buvo iškelti nepagrįstai aukšti reikalavimai, siejami su skaidrumu ir lygiateisiškumu. Pareiškėja pažymi, kad apklausa niekada negali būti visiškai skaidriu pirkimo būdu, todėl apklausos, kaip pirkimo būdo, prigimtis leidžia daryti prielaidas apie potencialų lygiateisiškumo bei skaidrumo principų pažeidimą.

Pareiškėja pabrėžia, kad ji neturi perkančiosioms organizacijoms priskirtų teisių ir pareigų, įprastai perkančiųjų organizacijų turimų resursų ir specifinių žinių, todėl jos atžvilgiu taikyti Įstatymo normas ir su tuo susijusią teismų praktiką nėra sąžininga ir teisinga. Pareiškėja tvirtina, kad nepažeidė Pirkimo taisyklių nuostatų ir jose įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų, taip pat nepažeidė Įstatymo nuostatų ir jame įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

Pareiškėja pažymi, kad niekada nepripažino pažeidimų padarymo fakto, bet laikėsi pozicijos, kad net jei tokie pažeidimai būtų konstatuoti, jie turėtų būti laikomi mažareikšmiais, nes nėra pagrindo teigti, kad jie sukėlė kokias nors realias rimtas neigiamas pasekmes, o jos atžvilgiu taikyta sankcija laikytina neadekvačia ir neproporcinga tariamo pažeidimo pobūdžiui. Pareiškėja akcentuoja, kad vykdant konkursą kvietimai teikti pasiūlymus dėl projekto darbų įgyvendinimo buvo išsiųsti ne trims, bet penkioms įmonėms, kurios tuo metu vertėsi statybine veikla ir / ar galėjo būti tinkamais subjektais, galinčiais atlikti generalinio rangovo funkcijas.

Pareiškėja nurodo, kad pagal Pirkimo taisykles privaloma apklausti bent tris įmones, todėl pareiškėja Agentūrai pateikė duomenis dėl kreipimosi į tris tiekėjus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad 2012 m. gegužės 25 d. iš Agentūros gavo pranešimą Nr. KV-(12.193-Va) „Dėl pirkimo dokumentų vertinimo“, kuriame buvo nurodyta, kad Agentūra, įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją ir dokumentus, nustatė, jog konkurso dokumentai neprieštarauja Pirkimo taisyklėse įtvirtintiems reikalavimams. Pareiškėja nurodo, kad Pirkimo taisyklių nuostatos jai leido pasirinkti tuos tiekėjus, kurie, jos manymu, gali geriausiai įgyvendinti Projekto rangos darbus arba būti projekto generaliniais rangovais, kurie įgyvendintų projektą savo nuožiūra pasirinkę subrangovus.

Pareiškėjos manymu, Agentūra privalo įrodyti, kad laimėjęs tiekėjas buvo pasirinktas nesilaikant Pirkimo taisyklių nuostatų. Tokių faktų Agentūra nenustatė, neįrodė ir nepagrindė, tik nustatė netiesiogines sąsajas tarp pareiškėjos įgalioto asmens ir dviejų iš penkių apklaustų įmonių. Pareiškėjos manymu, atitinkamos sąsajos nereiškia ir neįrodo jokio konkretaus neteisėto veiksmo. Aplinkybė, kad dalis apklaustų įmonių galėjo būti netiesiogiai susiję su pareiškėja, pati savaime nereiškia nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimų, kadangi Pirkimo taisyklės leidžia atlikti apklausą ir nenustato, kokiais kriterijais vadovaujantis paramos gavėjas turi pasirinkti apklausiamus asmenis.

Pareiškėjos manymu, viešojo administravimo institucijos abejonės bei įtarimai, nesant nustatytų jokių konkrečiai neteisėtų veiksmų, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teisės akto pažeidimą. Pareiškėja paaiškina, kad A. Č. priklauso tik 25 proc. UAB „Landscape service“ akcijų ir 25 proc. UAB „Daily group“, kurios akcininku taip pat yra ir A. E. (50 proc. akcijų), akcijų, t. y. A. Č. neturi jokios lemiamos įtakos UAB „Landscape service“ ar UAB „Daily Group“ priimant sprendimus, atitinkamai, jokios sąsajos tarp A.

E. ir A. Č. objektyviai negalėjo nulemti jokių įmonių sprendimų, susijusių su konkurso procedūromis ir / ar su jomis susijusiems A. E. ir UAB „Landscape service“ sprendimams, ir dėl to būtų buvę pažeisti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ar skaidrumo principai, nes tai objektyviai neįmanoma. Pareiškėja nurodo, kad A. E. nėra ir nebuvo nei UAB „VZV kasyba“ akcininkas, nei direktorius, nei darbuotojas. Tai, kad UAB „VZV kasyba“ direktorius Ž. T. nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. liepos 25 d. buvo ir UAB „Daily Group“ direktoriumi, kurios 50 proc. akcijų priklauso A.

E., pareiškėjos teigimu, nepatvirtina jokių konkurso procedūrų ir Pirkimo taisyklių nuostatų pažeidimų, A. E. šališkumo UAB „VZV kasyba“ atžvilgiu, ar lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų pažeidimo. Pareiškėja nurodo, kad UAB „Daily group“ neturėjo jokio tiesioginio finansinio suinteresuotumo projekto įgyvendinimu, nes UAB „Daily group“ iš vykdyto konkurso nebūtų gavusi jokio pelno. Pareiškėja pažymi, kad konkurso nugalėtoju objektyviai ir nešališkai buvo išrinkta įmonė UAB „Martin idea“, kuri neturi jokių pagrįstų sąsajų nei su pareiškėja, nei su jos įgaliotu asmeniu.

Pareiškėjos manymu, net jei konkursą būtų laimėjęs konkurso dalyvis, netiesioginiais ryšiais susijęs su paramos gavėjos įgaliotu asmeniu, tai savaime neįrodytų skaidrumo principo pažeidimo organizuojant konkurso procedūras. Pareiškėjos manymu, teismas nepagrįstai atmetė jos atstovo prašymą kviesti liudytojus. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad organizuojant konkursą jos įgaliotas asmuo kreipėsi į penkis tiekėjus, iš kurių trys jokiame kontekste ir jokiomis aplinkybėmis nėra susiję su pareiškėja. Pareiškėja pažymi, kad visos įmonės, kurioms buvo išsiųsti kvietimai dalyvauti konkurse, konkurso vykdymo metu užsiėmė statybine veikla.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Agentūra turėjo pateikti įrodymus, jog konkurso metu apklaustos įmonės nebūtų galėjusios įvykdyti projekto. Pareiškėjos manymu, faktas, kad įmonėje jos apklausos metu dirbo vienas ar du žmonės, neparodo, kad tokia įmonė negalėtų įvykdyti projekto ar kad ji nėra suinteresuota projekto vykdymu. Pareiškėja pabrėžia, kad tokių įmonių apklausa nėra neteisėta. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad konkurso laimėtojas sugebėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti projektą. Pareiškėja pažymi, kad Administravimo taisyklių 197.4 punkto blanketinė nuostata Konkurso procedūrų vykdymo metu neegzistavo, todėl pareiškėjai negalėjo būti taikoma Administravimo taisyklėse nustatyta sankcija.

Pareiškėjos manymu, parenkant sankciją nebuvo vadovautasi Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neatsižvelgta į pažeidimo pobūdį, pasekmes, paramos tikslų pasiekimą, kitas sankcijos ir jo dydžio nustatymui reikšmingas ir svarbias aplinkybes. Pareiškėja pažymi, kad Agentūra nevertino jos tariamai padaryto pažeidimo dydžio, nediferencijavo jai taikytinos sankcijos dydžio pagal tariamai padaryto pažeidimo mastą ir pasekmes. Pareiškėja pabrėžia, kad Projektas buvo įgyvendintas laiku, tinkamai, už rinkos kainą, todėl pirkimų tikslas (įsigyti reikalingų darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas) buvo pasiektas.

Pareiškėjos manymu, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra kilę klausimų, reikalaujančių specialių mokslo ir technikos srities žinių, siekiant išsamaus, visapusiško ir tinkamo reikšmingų bylos aplinkybių, susijusių su paskirtos sankcijos dydžiu, būtina skirti pagal Projektą atliktų statybos darbų vertės nustatymo ekspertizę. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Metodika buvo patvirtinta 2013 m. sausio 23 d., t. y. jau po pirkimo pabaigos, todėl negali būti taikoma atgaline tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 140-143) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ministerija nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Pirkimo taisyklėse įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų turinys neturėtų būti atskleidžiamas vadovaujantis teismų praktika viešųjų pirkimų bylose ir kad pareiškėja neturėjo pareigos žinoti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinio. Ministerija pažymi, kad šie principai kyla iš Konstitucijos ir yra laikomi bendraisiais teisės principais. Ministerijos manymu, pirkimo vykdymo metu neturėtų kilti jokių abejonių dėl galimo protekcionizmo tam tikrų tiekėjų atžvilgiu, ir kad nustatytos sąsajos su dviem iš trijų apklausos būdu kviestų teikti pasiūlymus tiekėjų neatitinka skaidrumo principo keliamų reikalavimų. Ministerijos manymu, Agentūra aiškiai įvardija nustatytas faktines aplinkybes, kurių visuma leidžia kilti abejonėms dėl vykdyto pirkimo skaidrumo ir rodo, jog pirkimas nebuvo atliktas skaidriai. Ministerija nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl sankcijos neproporcingumo ir pažymi, kad padaryto pažeidimo pasekmės ir pobūdis yra esminiai. Ministerijos teigimu, padaryti pažeidimai neleidžia daryti išvados, kad pirkimus vykdant skaidriai, tas pats rezultatas nebūtų pasiektas efektyviau ir už mažesnę kainą.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 145-156) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi Pirkimo taisyklių 50.2 punktu, pažymi, kad pareiškėja nurodė, jog visus su pirkimu susijusius dokumentus pateikė vertinti Agentūrai, ir atkreipia dėmesį, kad su 2012 m. gegužės 9 d. raštu teikdama Agentūrai vertinti pirkimo dokumentus, pareiškėja nurodė, kad buvo apklausti trys tiekėjai. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjos teiginiai dėl apklaustų tiekėjų ir pateiktų pasiūlymų skaičiaus kelia pagrįstų abejonių, nes informacija apie apklaustus dar du tiekėjus ir ją patvirtinantys dokumentai Agentūrai nebuvo pateikti, bet atsirado tik pareiškėjai gavus Agentūros sprendimą bei teikiant dėl jo skundą Komisijai.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Pirkimo taisyklių pažeidimai, susiję su pirkimų atlikimu, gali paaiškėti ne tik tada, kai yra vertinami pareiškėjų pateikti dokumentai, bet ir vėliau. Atsakovas pažymi, kad pažeidimui konstatuoti neturi reikšmės aplinkybė, jog vėliau darbai buvo atlikti, nes parama gali būti skiriama tik tais atvejais, kai paramos sutartyje numatyti tikslai yra pasiekiami nepažeidžiant paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei sutarties sąlygų. Atsakovas pabrėžia, kad neskelbiamų pirkimų atveju aktyvaus dalyvio vaidmuo tenka pirkimo vykdytojui, t. y. būtent nuo jo pasirinkto tiekėjo tiesiogiai priklauso pirkimo rezultatas, realios tiekėjų konkurencijos bei racionalaus lėšų panaudojimo principo įgyvendinimas.

Atsakovas pabrėžia, kad viešųjų pirkimų principai – tos imperatyvios teisės nuostatos, dėl kurių perkančiajai organizacijai kyla pareiga elgtis tam tikru būdu arba nuo tam tikrų veiksmų susilaikyti. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjos atlikti veiksmai sukėlė realias pasekmes, nes pareiškėjai pirkime kviečiant dalyvauti su jos įgaliotu atstovu susijusius tiekėjus, buvo neužtikrinta reali tiekėjų konkurencija, nesudarytos sąlygos pirkime dalyvauti potencialiems tiekėjams, nesudaryta racionalaus lėšų panaudojimo galimybė.

Atsakovas nurodo, kad asmenims, organizuojantiems pirkimus ir atliekantiems tiekėjų atranką, kyla pareiga eliminuoti tuos atvejus, kai kviečiami į apklausą tiekėjai yra susiję su jais ryšiais, dėl kurių gali būti pažeistas Pirkimo taisyklėse įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Atsakovas pažymi, kad kvietimai dalyvauti pirkimo apklausoje buvo pateikti asmenims, kurie laikytini nekvalifikuotais ir pasiūlymų nepateikė, todėl buvo sudarytos išimtinės ir privilegijuotos sąlygos vienam tiekėjui laimėti pirkimą ir pasiūlyti savo kainą.

Taip pat buvo užkirsta sąžiningos potencialių tiekėjų konkurencijos galimybė bei galimybė pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, užkirstas kelias kitiems rinkos dalyviams dalyvauti apklausos būdu atliekamo pirkimo procedūroje ir pažeistas tikslinių paramos lėšų naudojimo skaidrumas. Atsakovas pabrėžia, kad iki pirkimų procedūros tiekėjams informacija apie pirkimus neturi būti žinoma, ir atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju tiekėjai, susiję su pirkimą vykdžiusiu asmeniu, neabejotinai turėjo informacijos apie būsimą pirkimą iki jo pradžios.

Atsakovo manymu, faktas, jog UAB „Daily group“ pareiškėjai suteikė beprocentę paskolą, yra pakankamas pagrindas teigti, jog UAB „Daily group“ ir pareiškėja buvo tarpusavyje susiję. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad sutartyje nurodytas UAB „Martin idea“ adresas sutampa su UAB „Daily group“ paskolos sutartyje nurodytu bendrovės adresu, be to, sutartyje vietoj UAB „Martin idea“ kodo nurodytas A. E. asmens kodas, UAB „Daily group“ vyr. buhalterės kontaktai nurodyti prie UAB „Martin idea“ kontaktinės informacijos.

Atsakovas pažymi, kad apie UAB „Martin idea“ veiklą nebuvo jokios viešai pasiekiamos informacijos, ką tik įsteigta įmonė nebuvo spėjusi įvykdyti jokių projektų. Atsakovas pažymi, kad neteigia, jog pareiškėjos pasirinkti tiekėjai yra nekompetentingi atlikti numatytų darbų, tačiau pabrėžia, kad UAB „Landscaping service“ ir UAB „Martin idea“ viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nebuvo nurodžiusios savo veiklos pobūdžio, todėl neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis šios įmonės buvo atrinktos dalyvauti pareiškėjos atliekamoje pirkimo procedūroje.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apie tai, jog darbus pagal sutartį atliko ne pats rangovas, o tam tikri subrangovai, Agentūra nebuvo informuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniame skunde ir prašyme pareiškėja, be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jai dalyvaujant, taip pat prašo į teismo posėdį liudytojais kviesti A. R., V. A., Ž. T., J. P., E. B., V. B. ir A. E. bei skirti byloje pagal projektą „Kaimo turizmo sodyba (duomenys neskelbtini) kaime“ Nr. 3KT-KV-11-1-007113-PR001 atliktų statybos darbų vertės nustatymo ekspertizę.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Be to, pareiškėja iš esmės nenurodė, kokias konkrečiai bylai reikšmingas aplinkybes, kurių nėra galimybės nustatyti iš byloje esančių duomenų, ji galėtų papildomai nurodyti ir (ar) paaiškinti dalyvaudama bylos nagrinėjime teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kartu akcentuotina, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir pareiškėjos atstovas advokatas dalyvavo bylos nagrinėjime. Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas dalyvavo ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos posėdyje. Pareiškėja taip pat iš esmės nenurodė, kokias dar bylai reikšmingas aplinkybes papildomai galėtų paaiškinti jos prašomi liudytojais kviesti asmenys. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovo sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui neturi reikšmės atliktų statybos darbų vertės nustatymas, todėl nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo jokio būtinumo skirti pareiškėjos nurodomą ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, nurodyti pareiškėjos prašymai atmestini, o byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, remdamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam padaryto pažeidimo nustatymui ir kvalifikavimui. Todėl, remdamasi ABTĮ 136 straipsniu apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis ir vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus) ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, o tik, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo bei patikslina.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Agentūros veiksmų dėl pareiškėjai taikytos 50 proc. dydžio sankcijos už Pirkimo taisyklių 3 punkto, įtvirtinančio, kad šiose taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais, pažeidimus, nustatant 159 001,79 Lt dydžio grąžintinų lėšų sumą bei išskaičiuojant jos dalį (37 042,78 Lt) iš pareiškėjai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones mokėtinų paramos sumų. Likusią skolos dalį (121 958,92 Lt) pareiškėjai nurodyta pervesti į Agentūros sąskaitą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą panaikinti atsakovo sprendimus atmetė.

Iš pareiškėjos ginčijamų Agentūros sprendimų matyti, kad atsakovas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, konstatavo pareiškėjos, kaip paramos gavėjos, įgalioto asmens A. E., kaip pirkimo organizatoriaus, vykdant pirkimo procedūras (tiekėjų atranką) padarytus Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus. Taigi ginčas tarp pareiškėjos ir atsakovo kilo iš esmės dėl šių principų laikymosi. Atsakovas nustatė faktines aplinkybes, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo A. E. pakvietė pateikti pasiūlymą dėl kaimo turizmo sodybos statybos darbų ir gerbūvio sutvarkymo bendrovę „VZV kasyba“, kuri nevykdo pirkimo objekte nurodytos veiklos, bendrovę „Landscaping service“, kuri neturėjo pirkimo objekte nurodytai veiklai vykdyti reikalingų pajėgumų (darbuotojų) bei viešai prieinamose paieškos svetainėse nenurodė informacijos apie vykdomą veiklą, ir bendrovę „Martin Idea“, kuri yra ką tik įsteigta, neturėjo pirkimo objekte nurodytai veiklai vykdyti reikalingų pajėgumų (darbuotojų) bei nenurodė informacijos apie vykdomą veiklą, tiekėjų atrankos metu neįgyvendino savo pareigos atlikti objektyvią, dalykišką, be išankstinio nusistatymo tiekėjų, kurie turi būti apklausiami, atranką. Atsakovas nustatė, kad pasirinkdamas tiekėjus, pirkimo organizatorius A. E. privalėjo susipažinti su tiekėjų vykdomos veiklos pobūdžiu, jų pajėgumu, įvertinti, ar jie turės galimybę pateikti pasiūlymus, ar galės vykdyti iš sutarties kylančius įsipareigojimus ir pasirinkti tokius tiekėjus, kad būtų užtikrinta reali, o ne formali tiekėjų konkurencija, nesilaikydamas šios tvarkos ir į apklausą pakvietęs tiekėjus, kurie neatitinka tinkamo tiekėjo kategorijos, A. E. nesudarė sąlygų realiai tiekėjų konkurencijai ir taip pažeidė Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Atsakovas, konstatuodamas Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą, taip pat nustatė, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo A. E. nevykdė pareigos įvertinti į atranką kviečiamus tiekėjus objektyvumo aspektu, kitas faktines aplinkybes, keliančias abejonių dėl skaidrumo principo laikymosi.

Apeliantės teigimu, sutapatinus pirkimus, vykdomus pagal Pirkimo taisykles, su viešaisiais pirkimais, vykdomais pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pareiškėjos atžvilgiu buvo iškelti nepagrįstai aukšti reikalavimai, siejami su skaidrumu ir lygiateisiškumu, dėl to nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek Pirkimo taisyklių 3 punkte, tiek Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti tapatūs principai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojami teisiniai santykiai yra iš esmės tapatūs pagal savo tikslą ir reguliavimo paskirtį Pirkimo taisyklių reguliuojamų teisinių santykių pobūdžiui. Nors, kaip teisingai atkreipia dėmesį apeliantė, Pirkimo taisyklės nustato paprastesnę pirkimų vykdymo tvarką nei įtvirtinta Viešųjų pirkimų įstatyme, negalima sutikti su pareiškėjos daroma išvada, kad tokia aplinkybė leidžia skirtingai vertinti abiejuose teisės aktuose įtvirtintų bendrųjų teisės principų sampratą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Pirkimo taisyklėse įtvirtinta pati pirkimų vykdymo tvarka, t. y. privalomi atlikti procedūriniai veiksmai, lyginant su Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka, yra paprastesni, tačiau Pirkimo taisyklių reikalavimas laikytis skaidrumo ir lygiateisiškumo principų užkerta kelią Pirkimo taisyklėmis besivadovaujančiam subjektui įvykdyti pirkimą taip, kad jo atliekami veiksmai pakviečiant į apklausą tiekėjus, kurie neatitinka potencialaus tiekėjo kategorijos (kviečiant pateikti pasiūlymus bendrovėms, su kuriomis toks subjektas yra susijęs, tokia bendrovė neturėjo pateikusi informacijos apie savo veiklą, neturėjo pakankamai pajėgumų vykdyti pirkimo objekte nurodytai veiklai) kliudytų realiai tiekėjų konkurencijai. Pažymėtina, kad sutinkant su pareiškėjos pozicija laikyti tokius pažeidimus mažareikšmiais, būtų laikomas teisėtu bei tinkamu tik formalus procedūrų atlikimas ir taip paneigta pati Pirkimo taisyklėse nustatytų procedūrų vykdymo esmė, jomis siekiamų įgyvendinti pirkimų turiningieji tikslai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti skaidrumo, lygiateisiškumo principai yra analogiški Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems tapatiems principams. Todėl teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, susiję su minėtų principų, įtvirtintų Viešųjų pirkimų įstatyme, turiniu ir reikšme, yra aktualūs ir analizuojant nagrinėjamu atveju atsakovo nustatytus pareiškėjos Pirkimo taisyklėse įtvirtintų tapačių principų pažeidimus. Kita vertus, net ir nesivadovaujant minėta teismų praktika, kurioje akcentuojamas tokių principų pažeidimo esmingumas, nemažareikšmiškumas, atsakovo nustatyti pareiškėjos pažeidimai apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl savo esmingumo. Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra ne kartą nurodęs, kad lygiateisiškumo principas yra viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo pagrindas (pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1996 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Komisija prieš Belgiją, C-87/94, Rink. p. I-2043). Lygiateisiškumo principo svarba viešuosiuose pirkimuose akcentuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-205/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir kt.). Atsakovo nustatytos faktinės aplinkybės pareiškėjai atliekant apklausos būdu ginčo pirkimą, neužtikrino realios tiekėjų konkurencijos ir tai iš esmės paneigė Pirkimo taisyklėse nustatytomis procedūromis siekiamų tikslų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismų praktikos išaiškinimai dėl minėtų principų turinio tik papildomai patvirtina pareiškėjai taikytos sankcijos už konstatuotų pažeidimų padarymą teisingumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su Pirkimo taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų siauresniu aiškinimu, nepaneigia ginčijamų atsakovo veiksmų teisėtumo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja, tvirtindama, jog Pirkimo taisyklėmis besivadovaujantiems asmenims neturėtų būti keliami tokie patys standartai ir reikalavimai, kokie keliami Viešųjų pirkimų įstatymu besivadovaujantiems asmenims, konkrečiai nenurodo, kokie turėtų būti taikomi, jos manymu, mažesni standartai, laikantis reikalaujamų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų, įtvirtintų Pirkimo taisyklėse. Apeliantė pateikia pavyzdžius, kuo skiriasi Viešųjų pirkimų įstatyme ir Pirkimo taisyklėse įtvirtintos procedūros, tačiau nepagrindžia, kaip šie skirtumai turėtų įtakoti abiejuose teisės aktuose įtvirtintų vienodų principų turinio skirtingą aiškinimą. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad Pirkimo taisyklėse įtvirtintas pirkimo būdas – apklausa, niekada negali būti laikomas visiškai skaidriu, todėl pareiškėjos vykdytas pirkimas tokiu būdu yra teisėtas. Pareiškėja tvirtina, kad apklausos atveju visada gali kilti abejonių dėl apklausiamų tiekėjų pasirinkimo ir kitokių aplinkybių, tačiau nepagrindžia, kad kiekvienu atveju pirkimų vykdymas apklausos būdu reiškia skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju buvo nustatytos individualios faktinės aplinkybės, lėmusios pareiškėjai konstatuotus pažeidimus. Kaip minėta, nustatyti pareiškėjos pažeidimai akivaizdžiai paneigia pačią Pirkimo taisyklėse nustatytų procedūrų esmę, o vadovaujantis minėta apeliantės pozicija Pirkimo taisyklių galiojimas netektų prasmės. Pareiškėja, suvokdama, kad vykdant konkursą apklausos būdu yra sudėtingiau užtikrinti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymąsi, turėjo atitinkamai dėti pastangų, kad į apklausą nebūtų kviečiami tik tiekėjai, susiję ryšiais su asmenimis, organizuojančiais pirkimus ir atliekančiais tiekėjų atranką. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės teiginiais dėl Pirkimo taisyklių neaiškumo. Pažymėtina, kad sprendimai susigrąžinti permokėtą paramos sumą priimti ne dėl to, kad pareiškėja nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu, todėl nėra reikšmingi apeliantės argumentai, kad įstatymų leidėjas nenustatė pareigos jos atveju vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymu ir vykdyti pirkimus pagal minėto įstatymo normas.

Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismo, Komisijos, atsakovo sprendimuose klaidingai nurodytas kvietimų teikti pasiūlymus dėl projekto darbų įgyvendinimo skaičius, t. y. kvietimai teikti pasiūlymus ir dalyvauti konkurse buvo išsiųsti UAB „Martin Idea“, UAB „VZV kasyba“, UAB „Landscape service“, UAB „Žeista“ ir UAB „Litnafta“. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškėjos ginčijamus sprendimus priėmė pareiškėjai nurodžius, jog buvo kreiptasi į tris, o ne penkis tiekėjus. To neneigia ir pati pareiškėja nurodžiusi, kad pagal Pirkimo taisyklių reikalavimus privaloma apklausti bent tris įmones, todėl Agentūrai buvo pateikti duomenys dėl kreipimosi tik į tris tiekėjus. Pažymėtina, kad Pirkimo taisyklių 50.2 punkte įtvirtinta, jog projekto vykdytojas, atlikęs pirkimą, privalo Agentūrai, be kita ko, pateikti, jei vyko apklausa, kvietimo pateikti pasiūlymus kopijas, pasiūlymų, gautų iš tiekėjų, kopijas, užpildytą tiekėjų apklausos pažymą. Taigi pareiškėja, pasirinkusi nepaisyti Pirkimo taisyklėse įtvirtintos pareigos pateikti visą reikalaujamą su pirkimu susijusią informaciją ir pateikti Agentūrai tik dalį tokios informacijos, neturėtų tikėtis, kad Agentūra vertins pareiškėjos šiai institucijai neatskleistus duomenis. Esant Pirkimo taisyklių reikalavimui pateikti visą, o ne dalį nurodomos informacijos, pagrįstai buvo nustatyti pareiškėjos pažeidimai ir skirta sankcija, vadovaudamasis pareiškėjos pateikta privaloma pateikti informacija. Atsakovas neturėjo pareigos papildomai aiškintis, ar pareiškėja nenuslėpė svarbių jos pažeidimų konstatavimui ir sankcijos skyrimui duomenų. Tai, kad buvo apklausti ne trys, o penki tiekėjai, pareiškėja nurodė jau atsakovui priėmus ginčijamus aktus ir pareiškėjai kreipiantis į Komisiją. Todėl atsižvelgus į pareiškėjos pasirinktą elgesio modelį, tokios aplinkybės įrodomoji vertė nustatytų faktinių aplinkybių kontekste nėra svari, laikytina pareiškėjos siekiu išvengti paskirtos sankcijos ir nepaneigia atsakovo prieitų išvadų, kad nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrinta reali tiekėjų konkurencija, užkirsta sąžininga potencialių tiekėjų konkurencijos galimybė bei galimybė pasirinkti tinkamiausią pasiūlymą, užkirstas kelias kitiems rinkos dalyviams dalyvauti apklausos būdu atliekamo pirkimo procedūroje ir pažeistas tikslinių paramos lėšų naudojimo skaidrumas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad 2012 m. gegužės 25 d. pareiškėjai iš Agentūros gavus pranešimą Nr. KV-(12.193-Va), kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad Agentūra, įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją ir dokumentus, nustatė, jog konkurso dokumentai neprieštarauja Pirkimo taisyklėse įtvirtintiems reikalavimams, reiškia, kad Agentūra patvirtino, jog pirkimo procedūros atitiko visus Pirkimo taisyklių reikalavimus ar kad UAB „Martin idea“ pasirinkimas neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys, kad Administravimo taisyklių 167 punkte įtvirtinta, jog Agentūra turi atlikti visų jai pateiktų mokėjimų prašymų administracinius patikrinimus. Administraciniai patikrinimai turi apimti visus aspektus, kuriuos įmanoma ir tinkama patikrinti administracinėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjos vykdyto pirkimo pažeidimai paaiškėjo vėliau, t. y. pareiškėjai 2013 m. liepos 1 d. pateikus Agentūrai trečiąjį mokėjimo prašymą, ir tai, kad pareiškėjai buvo siųstas atsakovo 2012 m. gegužės 25 d. pranešimas Nr. KV-(12.193-Va), kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, jog konkurso dokumentai neprieštarauja Pirkimo taisyklėse įtvirtintiems reikalavimams, neužkerta kelio atsakovui vėliau paaiškėjus naujoms aplinkybėms nustatyti pareiškėjos padarytus pažeidimus ir skirti sankciją.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, kad Pirkimo taisyklių nuostatos pareiškėjai leido pasirinkti tuos tiekėjus, kurie, jos manymu, gali geriausiai įgyvendinti projekto rangos darbus arba būti projekto generaliniais rangovais, kurie įgyvendintų projektą savo nuožiūra pasirinkę subrangovus. Kita vertus, tokia pareiškėjos teisė ir nebuvo kvestionuojama ginčijamuose atsakovo sprendimuose. Be to, tokia pareiškėjos teisė nėra absoliuti, leidžianti nesilaikyti Pirkimo taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų. Pabrėžtina, kad pareiškėjai sankcija paskirta ne už tai, kad ji pasirinko tiekėją, kuris, jos manymu, gali geriausiai įgyvendinti projekto rangos darbus, bet už tai, kad pareiškėja, pažeisdama skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, neužtikrino realios tiekėjų konkurencijos, nesudarė sąlygų pirkime dalyvauti potencialiems tiekėjams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina ir tai, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnio nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantės ginčijamą sprendimą, ABTĮ 57 straipsnio reikalavimų iš esmės nepažeidė. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad skundžiamuose sprendimuose nėra nustatytos ir pagrįstos jokios aplinkybės, patvirtinančios teisės aktų nuostatų pažeidimą. Pažymėtina, kad pareiškėjai sankcija paskirta konstatavus skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus tinkamai įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Agentūra aiškiai įvardijo nustatytas faktines aplinkybes, kurių visuma pagrįstai leido konstatuoti skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus. Skundžiami Agentūros sprendimai priimti įvertinus iš pačios pareiškėjos gautus dokumentus, oficialius duomenų registrus, aiškiai patvirtinančius pareiškėjos įgalioto asmens A. E. sąsajas su pirkimo apklausos būdu procedūroje pakviestais dalyvauti tiekėjais.

Apeliantė nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pabrėždama, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip, ir darydama išvadą, kad jai sukurti nepagrįstai aukšti sąžiningumo ir skaidrumo standartai. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas sankciją pareiškėjai skyrė išsamiai išnagrinėjęs faktines aplinkybes ir pagrįstai bei teisėtai konstatavęs, t. y. įrodęs Pirkimo taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus.

Pareiškėja nurodo, kad nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog paramos gavėja, organizuodama konkursą ar įgyvendindama projektą, būtų siekusi nesąžiningai ar netikslingai panaudoti jai skirtą paramą. Pareiškėja nesutinka, kad konkursui sąmoningai rinkosi nekompetentingus asmenis, atkreipia dėmesį, kad projekto įgyvendinimo darbai jau yra baigti, atitinka įstatymų jiems keliamus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamuose atsakovo sprendimuose nėra konstatuota, jog pareiškėja rinkosi nekompetentingus asmenis, tačiau pareiškėjai sankcija paskirta nustačius visumą individualių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja, atlikdama pirkimą, pažeidė Pirkimo taisyklėse įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Tai, kad projektas buvo įvykdytas, neturi teisinės reikšmės vertinant tiekėjų atrankos atlikimo skaidrumą.

Pažymėtina, jog vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimami sprendimai dėl sankcijos taikymo visais atvejais privalo būti pagrįsti pakankamais įrodymais, patvirtinančiais šiuo atveju Pirkimo taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundžiamų sprendimų turinį, sprendžia, kad iš pareiškėjos ginčijamų administracinių aktų turinio matyti, kokiais nustatytais faktais, teisės aktų nuostatomis jie grindžiami, juose pateikti pakankami ir aiškūs sprendimų motyvai, aiškios dėl jų kylančios pasekmės. Iš skundžiamų aktų yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima lengvai identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, pateikti konkretūs argumentai dėl konstatuotų pažeidimų, administraciniai aktai išsamiai ir aiškiai motyvuoti, sprendimas susigrąžinti permokėtą paramos sumą pagrįstas pakankamais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje 2013 m. gruodžio 23 d. svarstant dėl pareiškėjos pažeidimo, sprendimui pritarti Agentūros sprendimui paramos gavėjai V. S. taikyti padaryto pažeidimo sunkumui proporcingą 50 proc. dydžio sankciją, sankcijos dydį skaičiuojant nuo priskaičiuotos paramos sumos investicijoms pagal atliktą pirkimą, pritarta komisijos nariams balsuojant „už“ vienbalsiai (t. I, b. l. 180-188).

Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad Agentūra turėjo suteikti galimybę jai raštu pateikti savo paaiškinimus, taip pat pažymi, kad Agentūros posėdyje buvo menkai domimasi situacija, susijusia su konkurso organizavimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nesutinka su apeliante, kad nagrinėjamu atveju Agentūra pažeidė gero administravimo principą. Pažymėtina, kad pati apeliantė nurodo, jog jos įgaliotas asmuo buvo pakviestas į Agentūros posėdį, kuriame buvo svarstomi projekte nustatyti pažeidimai. Vien tai, jog pareiškėja nesutinka su ginčijamus sprendimus priėmusios institucijos atliktu jos veiksmų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindas tokių sprendimų laikyti neatitinkančiais gero administravimo principo.

Administravimo taisyklių 197.1 punkte buvo nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Administravimo taisyklių 197.3 punkte nurodyta taikytina sankcija – paramos ar jos dalies susigrąžinimas, tačiau nedetalizuota, už kokius pažeidimus turi būti grąžinama visa parama, o kokius – tik jos dalis. Teisėjų kolegija įvertinusi, tai, kad pareiškėjos pažeidimų atlikimo metu jai skirta sankcija Administravimo taisyklėse buvo nustatyta, ir įvertinusi tai, kad Metodika įtvirtina ne pačias sankcijas, bet tik jų taikymo metodus, siekiant, jog sankcijos būtų proporcingos nustatytiems pažeidimams, atmeta pareiškėjos argumentus dėl sankcijos taikymo negalimumo. Taip pat teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantės argumentus dėl jai paskirtos sankcijos nepagrįstumo, neteisėtumo, neadekvatumo ir neproporcingumo. Tai, kad projektas buvo įgyvendintas laiku, tinkamai bei už rinkos kainą, nepaneigia atsakovo nustatytų pareiškėjos pažeidimų ir nesudaro pagrindo mažinti pareiškėjai paskirtą sankciją.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė visas bylos faktines aplinkybes ir įvertino byloje esančių įrodymų visetą, iš esmės tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Dalia Višinskienė