5122ebbb-e9bd-4e99-9a26-77eb55cc0d74 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-2422-658/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18312-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės- DNSB „Geri butai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-23915-192/2015 pagal ieÅ¡kovės- uždarosios akcinės bendrovės „Sveo grupė“ ieÅ¡kinį atsakovei DNSB „Geri butai“ dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Sveo grupė“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 16900,04 Eur skolos, 8,30 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – pareikÅ¡to reikalavimo ribose areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį turtÄ . PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, o atsakovės turtinė padėtis nėra gera - atsakovė nuolat vėluoja atsiskaityti su Sodra, yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio visas pajamas sudaro kitų daugiabučio bendrijos narių įnaÅ¡ai.

Be to, atsakovės elgesys akivaizdÅ«s iÅ¡sisukinėjimai bei ieÅ¡kovės ignoravimas aiÅ¡kiai rodo, jog atsakovė elgiasi nesÄ Å¾iningai kenkdama ieÅ¡kovės interesams. Kadangi ieÅ¡kovės siųstais raginimais bei telefonu atsakovė jau buvo informuota apie galimas prevencines priemones jos atžvilgiu, atsakovė gali skubėti nuslėpti savo turtÄ ar pinigines lėšas bei tapti nemokia. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkino – 16900,04 Eur reikalavimo ribose areÅ¡tavo atsakovės DNSB „Geri butai“ kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti (perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į juos), tačiau paliekant teisę juos valdyti ir naudotis jais; neesant daiktų ar esant nepakankamai, trÅ«kstamai sumai areÅ¡tavo pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kove, mokėti mokesčius valstybei.

Teismas pripažino, kad pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, kas, teismo vertinimu, objektyviai padidina bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai              Atskiruoju skundu atsakovė DNSB „Geri butai“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             teismas, pažeisdamas CPK 148 straipsnio 1 dalį, praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡nagrinėjo nepranešęs atsakovei, taip pažeisdamas jos teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai; nepagrindė atvejo iÅ¡imtinumo, sudarančio pagrindÄ laikinÄ sias apsaugos priemones taikyti nepraneÅ¡us atsakovei;             teismas rėmėsi ieÅ¡kovės niekuo nepagrįstais argumentais dėl atsakovės blogos finansinės bÅ«klės. PrieÅ¡ingai ieÅ¡kovės teiginiams, bendrija yra moki, turi ilgalaikes nuomos sutartis be teisės 5 metus jas nutraukti, gauna reguliarias pajamas, neturi įsiskolinimų nei kreditoriams, nei biudžetui.

Nesislapsto ir tinkamai vykdo visus sutartinius įsipareigojimus;             bendrijos Å«kinė veikla apima daugiabučių namų nuolatinę priežiÅ«rÄ , bendrijos veiksmai susiję su bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡laikymu ir reikalauja pastovumo bei tam tikrais atvejais operatyvumo, o pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, užkirstas kelias bet kokiai bendrijos veiklai, ji paralyžiuota.             dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrija negali mokėti atlyginimų, mokesčių už elektrÄ , vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus pagal bendrijos sudarytas rangos, paslaugų bei pirkimo-pardavimo sutartis.

AreÅ¡tavus pinigines lėšas bendrija negalės susimokėti už elektros energijÄ , atjungus elektros energijÄ nuomininkai nutrauks sutartis, dėl ko bendrija liks be pajamų. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis bus pasiektas prieÅ¡ingas rezultatas.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Sveo grupė“ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos, nesutikimo su atskiruoju skundu, argumentus:             teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepraneÅ¡us apie tai atsakovui, nepažeidė civilinio proceso įstatymo normų;             atsakovei siekiant įrodyti, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti, kad jos finansinė padėtis yra gera ir paÅ¡alina teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Apeliantė, siekdama pagrįsti savo teiginius dėl geros turtinės padėties, teismui pateikė tik 2015-09-10 nuomos sutartį, kurios pagrindu neva gauna stabilias pajamas. Å ie duomenys neatspindi realios atsakovės finansinės padėties. Atsakovei nepateikus jokių duomenų apie Å¡iuo metu esamÄ jos finansinę bÅ«klę, turto sudėtį ir jo realumÄ , vien jos deklaratyvÅ«s teiginiai apie esamÄ gerÄ finansinę bÅ«klę ir kartu su atskiruoju skundu pateikta nuomos sutartis nepanaikina grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ ieÅ¡kovės teismui pridedamo Creditinfo skolininkų duomenų rinkmenos iÅ¡raÅ¡o apie atsakovę matyti, jog ji nuolat vėluoja atsiskaityti su Sodra, yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kurio visas pajamas sudaro daugiabučio bendrijos narių įnaÅ¡ai. Todėl darytina iÅ¡vada, jog atsakovės finansinė padėtis nėra gera, dėl ko ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas realiai gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu įvykdyti;             atsakovės deklaratyvÅ«s teiginiai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti nuostolių atsiradimÄ , nesudaro pagrindo naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis iÅ¡ esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK145 str. 1 d.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakant į apeliantės argumentÄ dėl procesinių normų pažeidimo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismui iÅ¡nagrinėjus nepraneÅ¡us atsakovei, pažymėtina, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal proceso metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.).

Atskirajame skunde remiamasi CPK 148 straipsnio 1 dalimi, kurios apeliantės cituojamo turinio redakcija galiojo tik iki 2011-10-01. 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 įsigaliojo CPK pakeitimai dėl praÅ¡ymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimu. Pagal Å¡iuo metu galiojantį teisinį reglamentavimÄ , teismas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡sprendžia ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui (CPK 147 str. 1 d.).

Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ bendra taisyklė yra ta, kad praÅ¡ymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nagrinėjami nepraneÅ¡us atsakovui, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas mano, kad apie tokio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ yra bÅ«tina informuoti atsakovÄ . Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurios sÄ lygotų bÅ«tinumÄ apie tokio praÅ¡ymo nagrinėjimÄ informuoti atsakovę, nenustatyta. Todėl atskirojo skundo argumentai, jog teismas, nepraneÅ¡damas atsakovei apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimÄ , pažeidė civilinio proceso normas, atmestini kaip nepagrįsti.

Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, jog buvo pažeista jos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai. Atsakovui, patiriančiam teismo taikytus apribojimus, suteikiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam kreipiantis į teismÄ su atskiruoju skundu dėl nutarties, priimtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo bei kartu su juo pateikiant papildomus įrodymus. Taigi atsakovė, pateikdama atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, realizavo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai.Pasisakant dėl skundo argumento apie atsakovės teisinę padėtį sutiktina, jog daugiabučių namų savininkų bendrija yra specifinis juridinis asmuo.

Tačiau nei teisės normos, nei formuojama teismų praktika nenumato draudimo tokiam specifinį statusÄ turinčiam asmeniui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Å ios bylos kontekste svarbu pažymėti tik tiek, jog bendrijai esant sutarties Å¡alimi, ir kontrahentui manant, jog ji netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, galima teisminė gynyba pareiÅ¡kiant jai ieÅ¡kinį teisme. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bendrijos lėšas praktiÅ¡kai sudaro tik butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų tikslinės įmokos, kurios, Å¡iuo atveju, buvo planuotos panaudoti įrengiant katilinę, kuri, kaip bendro naudojimo objektas iÅ¡liktų butų ir kitų patalpų savininkų, o ne bendrijos nuosavybėje, nes įsteigus bendrijÄ pastaroji neįgyja nuosavybės teisės į bendrojo naudojimo objektus.

Taigi sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2013) daroma iÅ¡vada, kad atsakovu tokio pobÅ«džio bylose galint bÅ«ti tiek bendrijai, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, o teismui, bent jau Å¡ioje proceso stadijoje, nepasisakius dėl netinkamo atsakovo- byloje pareikÅ¡tiems materialiniams reikalavimams užtikrinti buvo pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Nagrinėjamoje byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl 16 900,04 Eur sumos priteisimo.

Ä®vertinus tai, kad atsakovė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog tokio dydžio suma laikytina didele, pripažintina pagrįsta. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieÅ¡kinio sumos dydis objektyviai gali padidinti bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieÅ¡kinio sumos dydis yra vertinamasis kriterijus, jo įtaka vertintina kartu su asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, turtine padėtimi, finansiniais pajėgumais.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principÄ , kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie savo gerÄ turtinę padėtį, leidžiančiÄ neabejoti galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumu (CPK 178 str.). Kartu su atskiruoju skundu pateikta viena nuomos sutartis dar nepagrindžia atsakovės teiginio dėl jos geros finansinės padėties.

Pagal Å¡iÄ nuomos sutartį atsakovės gaunamos mėnesinės pajamos yra 1276,33 Eur (Sutarties 1.1, 2.1, 2.2 p.), tokio dydžio pajamos neeliminuoja grėsmės galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo dėl 16 900,04 Eur sumos priteisimo įvykdymui. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių apeliantės gerÄ finansinę padėtį, atsakovė nepateikė. Apeliantės teiginiai, kad ji neturi įsiskolinimų biudžetui, prieÅ¡tarauja byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams. IÅ¡ byloje esančio Creditinfo duomenų rinkmenos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovė nuo 2014-09-20 iki 2015-08-24 pastoviai turėjo įsiskolinimÄ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (ieÅ¡kinio priedas Nr. 9, 2-3 psl.).

Kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktas Creditinfo duomenų rinkmenos iÅ¡raÅ¡as (atsiliepimo priedas Nr.

3) patvirtina, jog 2015-10-05 atsakovė turėjo 21,04 Eur dydžio įsiskolinimÄ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog didelė reikalavimo suma preziumuoja grėsmę galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui yra pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai bei kartu su juo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai nepatvirtina geros atsakovės finansinės padėties, leidžiančios neabejoti galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumu.Atskirajame skunde taip pat teigiama, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus.

CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui , įvykdymui. EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovei priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų areÅ¡tas yra susijusi su byloje pareikÅ¡tu reikalavimu ir užtikrina galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ , ji atitinka ekonomiÅ¡kumo ir teisingumo principus, padeda iÅ¡laikyti proceso Å¡alių teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nesuteikia nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ir nesuvaržo suinteresuotų asmenų teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.Tačiau teismas iÅ¡ dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog bendrijos piniginių lėšų areÅ¡tas gali turėti itin neigiamos įtakos daugiabučio namo patalpų savininkams bei nuomininkams.

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSBÄ®) 3 straipsnį daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti Å¡io namo patalpų savininkų bendrÄ sias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu. Pagal DNSBÄ® 25 straipsnį bendrijos lėšas sudaro: tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros iÅ¡laidoms apmokėti; valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrÄ Å¾intinai gautos lėšos.

AreÅ¡tavus lėšas, esančias bankų sÄ skaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje (CPK 145 str. 6 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leido tik atsiskaityti su ieÅ¡kove bei mokėti mokesčius valstybei. Taigi pritaikius tokias laikinÄ sias apsaugos priemones bendrija neturi teisės iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų nei mokėti atlyginimÄ darbuotojams, nei atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais, t.y. sumokėti už bendro naudojimo elektrÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ ir pan.

Toks draudimas gali itin neigiamai paveikti daugiabučio namo patalpų savininkų bei nuomininkų gyvenimo kokybę. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , o ne apriboti skolininko veiklÄ â€“ piniginių lėšų areÅ¡tas taikytinas tokia apimtimi, kad daugiabučio namo bendrija galėtų sumokėti ne tik įstatymų nustatytus mokesčius, bet ir atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais, taip pritaikytomis apsaugos priemonėmis nesukeliant neproporcingos žalos daugiabučio namo patalpų savininkams bei nuomininkams.

Tikslu, kad atsakovė, siekdama iÅ¡vengti realaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, neprisiimtų naujų sutartinių įsipareigojimų ir neįdarbintų papildomai darbuotojų - iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leistina mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atsiskaityti komunalinių paslaugų tiekėjais tik pagal tas sutartis, kurios buvo sudarytos iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo, t.y. iki 2015-09-16. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, iÅ¡plečiant operacijų, kurias leidžiama atlikti iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų, sÄ raÅ¡Ä .

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2015-08-01 įsigaliojo CPK 145 straipsnio 6 dalies pakeitimas, pagal kurį, teismas iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečiÄ sumÄ , kuri gali bÅ«ti panaudojama operacijoms atlikti. Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta jau esant įsigaliojus minėtam teisiniam reglamentavimui, tačiau minėtas nurodymas antstoliui nebuvo duotas, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat papildo pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį atitinkamu nurodymu.Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, nustatė jų eiliÅ¡kumÄ , tačiau leisdamas iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti tik su ieÅ¡kove ir valstybe neproporcingai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamam tikslui suvaržė atsakovės teises, todėl atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, iÅ¡plečiant operacijų, kurias leidžiama atlikti iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų, sÄ raÅ¡Ä (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 145 straipsnio 6 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas, n u t a r i a:                           atskirÄ jį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 nutarties dalį, kuria iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų leista atsiskaityti su ieÅ¡kove, mokėti mokesčius valstybei,- papildant leidimu mokėti darbo užmokestį darbuotojams bei atsiskaityti su komunalinių paslaugų tiekėjais pagal sutartis, sudarytas iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo, t.y. iki 2015-09-16.KonkrečiÄ lėšų sumÄ , kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti, pavestina nustatyti ieÅ¡kovės pasirinktam antstoliui.             Kitas nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                                                  Nerijus Meilutis