5122e11f-33db-45c9-86c8-78b91edbb615 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                     Civilinė byla Nr. e2S-658-278/2017 Teisėja Liudmila Kuzmickienė                        Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00439-2017-0                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                   3.1.18.3; 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5                                                                                           PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS                                                        N U T A R T I S                                LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 2 d.                                                            Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės L.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-532-731/2017 pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovėms V. M. ir L. M., tretiesiems asmenims P. S. ir L. S. dėl bendros jungtinės veiklos metu įgyto bendrosios dalinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto priteisimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. S. prašė teismo: pripažinti, jog jis ir V. M. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m. gruodžio mėnesio vedė bendrÄ jungtinę veiklÄ , kurios metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo po 1/2 dalį ir iÅ¡ esmės pagerino 0,1500 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini); priteisti jam ir atsakovei V.

M. po 1/2 dalį minėto nekilnojamojo turto; pripažinti negaliojančia 2008-06-03 Privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartį, kuria P. S. ir L. S. pardavė L. M. žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ bei jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), dalyje dėl subjekto – pirkėjos L. M.; pripažinti, jog žemės sklypo su pastatais pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta tarp P. S. ir L.

S., kaip pardavėjų, ir A. S. bei V. M., kaip pirkėjų.

2. Reikalavimo užtikrinimui ieÅ¡kovas A. S. prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir atlikti įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre VÄ® “Registrų centras” dėl apribojimo L. M. perleisti 0,1500 ha žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius pastatus, inžinerinius statinius kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovės nepripažįsta bendros jungtinės veiklos, apsimestinio sandorio, dalyje dėl subjekto – pirkėjos L.

M. fakto. Teigė, jog atsakovė L. M. gali perleisti tretiesiems asmenims ginčo turtÄ ir tokiu bÅ«du bÅ«tų apsunkintas teismo sprendimo vykdymas, į Å¡alių ginÄÄ gali bÅ«ti įtraukti tretieji asmenys, kurie Å¡alių teisinių santykių ir esamos padėties nežino. Nurodė, kad jis siekė ginÄÄ spręsti taikiai, kadangi jį ir atsakovę V. M. siejo artimi, Å¡eimyniniai santykiai, tačiau atsakovės vengia sÄ Å¾iningai iÅ¡spręsti klausimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino.

4. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas ir nepritaikius ieÅ¡kovo praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir atsakovei ginčo objektus nuosavybės teise perleidus tretiesiems asmenims, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių apsaugÄ (CK 4.96 str.), ieÅ¡kinio patenkinimo atveju ginčo nekilnojamojo turto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ sÄ Å¾iningų įgijėjų bei restitucijos taikymas žymiai pasunkėtų arba taptų neįmanomu. Konstatavo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡oma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka ekonomiÅ¡kumo principÄ , nepažeidžia ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu atsakovė L. M. praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo A. S. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

6. Nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teigia, jog teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones neįvertinęs ieÅ¡kinyje reiÅ¡kiamų materialinių reikalavimų. Nurodo, kad ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė reikalavimų, nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti bent jau prielaidas, jog reikalavimai yra pagrįsti. Teismui patenkintus ieÅ¡kovo reikalavimus, restitucija natÅ«ra yra negalima, todėl taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė ir pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyros principÄ . Nurodo, kad jei proceso metu atsakovė turtÄ ir perleistų tretiesiems asmenims, tai neturėtų jokios įtakos ieÅ¡kovo interesų gynimui, nes pagal suformuluotÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ bet kokiu atveju restitucija nebus galima.

7. Teigia, jog ieÅ¡kovo materialiai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su 1/2 ginčo turto teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu. IeÅ¡kovas neginčija fakto, jog 1/2 dalis turto teisėtai priklauso atsakovėms ir nereikalauja grÄ Å¾inti viso turto. Ä®vertinus tai, teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones ir padarymas įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl viso turto perleidimo draudimo, o ne 1/2 turto dalies, nepagrįstai ir neproporcingai apribojo jų teises daugiau, negu to reikia bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

8. PraÅ¡o atkreipti dėmesį į tai, kad teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡imtine skubos tvarka, t. y. nepranešęs atsakovei apie klausimo svarstymÄ . Teigia, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis padarė iÅ¡vadÄ , kad praneÅ¡imas atsakovėms sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirasis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimų užtikrinimui taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymÄ , ir taip garantuoti Å¡io sprendimo privalomumÄ .

Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinÄ sias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobÅ«džio grėsmės atsiradimo tikimybė.

12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieÅ¡kinio reikalavimÄ teikiantis asmuo laikomas jį tikėtinai pagrindusiu, jei savo reikalavimams įrodyti pateikia ieÅ¡kinį grindžiančius dokumentus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-2174/2010, Nr. 2-1320/2014). Apeliacine tvarka vertinamoje nutartyje teismas teisingai konstatavo, jog ieÅ¡kovas A. S. tikėtinai pagrindė ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nes nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , pateikė įrodymus, jo manymu patvirtinančius iÅ¡dėstytas aplinkybes. Klausimo dėl laikinosios apsaugos taikymo sprendimo metu nebuvo akivaizdžių faktų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jam palankus teismo sprendimas, todėl atmestini apeliantės teiginiai, jog teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. S. reikalavimas tikėtinai pagrįstas.

13. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog ½ d. ginčo nekilnojamojo turto, kuris palankaus ieÅ¡kovui sprendimo atveju galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, yra pas atsakovę, turinčiÄ teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimÄ . Netaikius įraÅ¡o vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atsakovė L. M. turėtų galimybę nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti. Dėl Å¡ios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, neatmestina, jog dėl to dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.

Jeigu atsakovė, laisvai disponuodama turtu, perleistų nuosavybės teises į šį turtÄ , turto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui taptų komplikuotas. Vadinasi, Å¡ioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi bÅ«ti užtikrintas bÅ«tent turto iÅ¡saugojimas atsakovės L. M. dispozicijoje bei nustatytas draudimas perleisti nuosavybės teises į šį turtÄ iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Pažymėtina, jog laikinoji apsaugos priemonė nedraudžia atsakovei ginčo turtÄ valdyti ir juo naudotis, todėl nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.).

IeÅ¡kiniu A. S. praÅ¡o teismÄ ne tik priteisti jam nuosavybėn ½ d. žemės sklypo ir pastatų, bet reiÅ¡kia ir eilę kitų reikalavimų, todėl konstatuoti, jog teismas nepagrįstai laikinÄ sias apsaugos priemones taikė visam ginčo turtui, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei byloje vykstančio ginčo pobÅ«dį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas pagrįstai taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl naikinti ar keisti ginčijamÄ teismo nutartį nėra pagrindo.

15. Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio nuostatos nustato, jog praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo raÅ¡ytinio proceso tvarka, teismas iÅ¡sprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai bÅ«tina, apie praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ yra praneÅ¡ama atsakovui (CPK 147 str. 1 d.). Paminėta įstatymo nuostata yra teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam principo tam tikra iÅ¡imtis, kadangi atitinkamais atvejais bÅ«tent dėl praneÅ¡imo apie ketinimÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymui gali iÅ¡kilti grėsmė.

Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos operatyviai, netikėtai, pirmenybė teikiama ieÅ¡kovo interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesÄ Å¾iningų prieÅ¡ingos Å¡alies veiksmų. Tokiu atveju prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai suteikiama teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai vėliau, t. y. kreipiantis į teismÄ su atskiruoju skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Dėl paminėto, įstatymui neįpareigojant, o pirmosios instancijos teismui nenustačius poreikio apie ieÅ¡kovo A. S. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimÄ informuoti apeliantę, teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise ir taikydamas Å¡ias priemones be praneÅ¡imo, procesinių teisės normų nepažeidė. Savo teisę bÅ«ti iÅ¡klausytai apeliantė visa apimtimi realizavo apeliacinės instancijos teisme, paduodama atskirÄ jį skundÄ (CPK 334 str.).

17. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir pagrįstai, nustatęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygas, taikė laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                           Birutė Valiulienė