5120d9ff-c0fb-4c90-961f-e1819f3e5df9 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-179-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01636-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.1.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 12 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-7480-861/2016 pagal ieÅ¡kovės asociacijos LATGA ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Mediashop“ dėl kompensacinio atlyginimo sumokėjimo, iÅ¡vadÄ byloje duodanti institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė asociacija LATGA ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Mediashop“ 3 637,08 Eur kompensacinio atlyginimo, 219,13 Eur palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informacijÄ apie priimtÄ teismo sprendimÄ , skelbiant teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ ir rezoliucinę dalį interneto svetainėje www.mediashop.lt.

Nurodė, kad yra atsakinga už kÅ«rinių atgaminimo reprografijos bÅ«du administravimÄ â€“ kompensacinio atlyginimo surinkimÄ , paskirstymÄ ir iÅ¡mokėjimÄ . Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTÄ®) 201 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kompensacinis atlyginimas turi bÅ«ti mokamas už atgaminimo reprografijos bÅ«du paslaugas, teikiamas fiziniams asmenims, ir už ATGTÄ® 2 priede numatytus pirmÄ kartÄ Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritorijÄ Ä¯vežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus reprografijos įrenginius.

Kompensacinį atlyginimÄ privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius Lietuvos Respublikoje. Atsakovė parduoda reprografijos įrenginius, todėl jai kyla pareiga mokėti kompensacinį atlyginimÄ nuo 2012 m. kovo 1 d., t. y. nuo ATGTÄ® 201 straipsnio papildymo įsigaliojimo.Atsakovė UAB „Mediashop“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad kompensacinio atlyginimo surinkimo ir skirstymo teisinis reglamentavimas neiÅ¡baigtas – nėra priimtas poįstatyminis teisės aktas.

Anot atsakovės, LATGA pažeidžia ATGTÄ® reikalavimus, kurie nustato, jog atlyginimas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka, nes reiÅ¡kia reikalavimus mokėti kompensacinį atlyginimÄ pačios asociacijos nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Be to, ieÅ¡kovė po įsakymo paskirti jÄ atsakinga už kompensacinio atlyginimo surinkimÄ , paskirstymÄ ir iÅ¡mokėjimÄ du kartus pakeitė savo įstatus (įskaitant pavadinimÄ ), todėl kyla abejonių, ar ieÅ¡kovei suteikti įgaliojimai vis dar galioja.Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija pateikė byloje iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ATGTÄ® 201 straipsnis gali bÅ«ti taikomas tiesiogiai, nes Å¡io įstatymo priedas nustato visas kompensacinio atlyginimo mokėjimui reikalingas teisines sÄ lygas.

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3 637,08 Eur kompensacinio atlyginimo, 219,13 Eur palÅ«kanų, 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 452,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informacijÄ apie priimtÄ teismo sprendimÄ , skelbiant teismo sprendimo motyvuojamÄ jÄ ir rezoliucinę dalį interneto svetainėje www.mediashop.lt.Teismas nustatė, kad 2012 m. vasario 29 d. kultÅ«ros ministras įsakymu Nr. Ä®V-154 skyrė asociacijÄ LATGA-A atsakinga už kÅ«rinių atgaminimo reprografijos bÅ«du administravimÄ â€“ kompensacinio atlyginimo surinkimÄ , paskirstymÄ ir iÅ¡mokėjimÄ . 2016 m. gegužės 12 d. kultÅ«ros ministras įsakymu Nr. Ä®V-378 pakeitė 2012 m. vasario 29 d.

įsakymÄ ir atsakinga už kÅ«rinių atgaminimo reprografijos bÅ«du administravimÄ paskyrė AsociacijÄ LATGA. Teismas pažymėjo, kad Å¡iuo įsakymu kultÅ«ros ministras tik pakeitė 2012 m. vasario 29 d. įsakymÄ , atsižvelgdamas į pakeistus Asociacijos LATGA įstatus bei pavadinimÄ , tačiau buvęs įsakymas nebuvo ir nėra panaikintas. Taigi, ieÅ¡kovė yra ir buvo įgaliota administruoti kÅ«rinių atgaminimÄ reprografijos bÅ«du, t. y. atsakinga už kompensacinio atlyginimo surinkimÄ , paskirstymÄ ir iÅ¡mokėjimÄ .Teismas konstatavo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, kompensacinio atlyginimo už parduotus reprografijos įrenginius mokėjimo ir surinkimo sÄ lygos yra nustatytos pačiame įstatyme ir jo priede.

Tai pagrindžia KultÅ«ros ministerijos pateikta iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad ATGTÄ® yra nustatyti kompensacinio atlyginimo už parduodamus reprografijos įrenginius mokėtojai (asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius), nurodyti objektai, už kuriuos Å¡is atlyginimas turi bÅ«ti mokamas (reprografijos įrenginiai), nustatyti kompensacinio atlyginimo tarifai (ATGTÄ® 2 priede), taip pat nurodyta, kas šį atlyginimÄ surenka (KultÅ«ros ministerija įsakymu paskyrė bÅ«tent ieÅ¡kovę), taigi, straipsnio dalis dėl mokėjimo už parduodamus reprografijos įrenginius gali bÅ«ti taikoma tiesiogiai.Teismas pažymėjo, kad teisės normos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos remiantis vien formalia jų formuluote.

Nagrinėjamu atveju ATGTÄ® yra nustatytos visos kompensacinio atlyginimo mokėjimui reikalingos sÄ lygos, todėl vien nurodymas, kad atlyginimas surenkamas Vyriausybės nustatyta tvarka, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip privalomoji įstatymo normos įgyvendinimo sÄ lyga. Taigi remdamasis KultÅ«ros ministerijos iÅ¡vada, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, tuo, kad, ieÅ¡kovės teigimu, visi kiti subjektai – atlyginimo mokėtojai, Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ supranta kaip tiesiogiai taikytinÄ ir atlyginimÄ moka, teismas sprendė, kad ATGTÄ® 20-1 straipsnio 4 dalis numatyto kompensacinio atlyginimo už parduodamus reprografijos kÅ«rinius surinkimas privalomai nereikalauja papildomo poįstatyminio reglamentavimo.Teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informacijÄ apie priimtÄ teismo sprendimÄ interneto svetainėje www.mediashop.lt.

TokiÄ teisę įtvirtina ATGTÄ® 85 straipsnis, nustatantis, kad sprendimÄ dėl ATGTÄ® saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas gali įpareigoti pažeidėjÄ savo lėšomis paskelbti informacijÄ apie priimtÄ sprendimÄ , įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimÄ visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu bÅ«du. Teismas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti 219,13 Eur palÅ«kanų už prievolės mokėti kompensacinį atlyginimÄ nevykdymÄ , skaičiuojant nuo prievolės atsiradimo pradžios 2012 m. kovo 1 d. iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, taigi, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 219,13 Eur dydžio palÅ«kanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „Mediashop“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:LATGA, kaip dėl atsakingos už kompensacinio atlyginimo surinkimÄ , paskirstymÄ ir iÅ¡mokėjimÄ organizacijos, įgaliojimai buvo patvirtinti tik po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2016 m. gegužės 12 d.

įsakymu Nr. Ä®V-378. Argumento dėl apeliantės abejonių LATGA įgaliojimais pagrįstumo nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumentas, kad priimtas po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo 2016 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro įsakymas Nr. Ä®V-378 tik pakeitė 2012 m. vasario 29 d. įsakymÄ , kad ieÅ¡kovė buvo ir yra atsakinga už kompensacinio atlyginimo surinkimÄ , paskirstymÄ ir iÅ¡mokėjimÄ . Teismas nepasisakė dėl apeliantės argumento, kad LATGA neturi įgaliojimų surinkti, paskirstyti ir iÅ¡mokėti kompensacinį atlyginimÄ kitaip nei Vyriausybės nustatyta tvarka.Spręsdamas dėl teisinio reguliavimo tariamo pakankamumo, teismas padarė grubiÄ teisės aiÅ¡kinimo klaidÄ .

Nesutiktina su teismo argumentais, kad pačiame ATGTÄ® ir jo priede yra nustatytos (visos) kompensacinio atlyginimo surinkimo ir mokėjimo sÄ lygos. Tokius argumentus teismas grindžia prieÅ¡taringa ir akivaizdžiai klaidinga kultÅ«ros ministerijos į bylÄ pateikta iÅ¡vada. Apeliantės argumentai dėl Å¡ios iÅ¡vados prieÅ¡taringumo buvo iÅ¡dėstyti apeliantės į bylÄ pateiktame pareiÅ¡kime dėl nesutikimo su iÅ¡vada, tačiau dėl Å¡ių argumentų esminės dalies teismas nepasisakė. Teismas taip pat visiÅ¡kai nepasisakė dėl apeliantės nurodytų kompensacinio atlyginimo surinkimo ATGTÄ® nenustatytų sÄ lygų – ataskaitų apie parduotus gaminius teikimo formų, periodiÅ¡kumo bei tvarkos, kompensacinio atlyginimo mokėjimo periodiÅ¡kumo, terminų bei tvarkos.

Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodo teismas, ATGTÄ® įtvirtintos nuostatos, kad kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sÄ lygas ir tvarkÄ nustato Vyriausybė, nėra tik „formalios formuluotės“, tačiau yra privalomos įstatymo įgyvendinimo sÄ lygos, be kurių yra akivaizdus materialaus teisinio santykio reguliavimo trÅ«kumas. Juo labiau kad aktualų santykį reguliuojančių įstatymų normos numato ATGTÄ® įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimÄ , ir įstatymo įgyvendinimo poįstatyminiai aktai yra rengiami bei derinami, kas paneigia teismo ir iÅ¡vadÄ duodančios institucijos argumentus, kad aktualiam santykiui poįstatyminis teisinis reguliavimas nebÅ«tinas, ir kad Å¡is santykis yra pakankamai sureguliuotas paties ATGTÄ® normomis.

Tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl teismo sprendimo paskelbimo interneto svetainėje www.mediashop.lt, teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė Å¡ios svetainės nevaldo, todėl teismo sprendimas Å¡ia apimtimi apeliantės negali bÅ«ti įvykdytas, o neįtraukto į bylÄ asmens (svetainės valdytojo) atžvilgiu negali bÅ«ti įpareigojantis. Teismas be jokio pagrindo priteisė palÅ«kanas už prievolės mokėti kompensacinį atlyginimÄ nevykdymÄ . Bet kokių palÅ«kanų už tariamÄ delsimÄ skaičiavimui nėra jokio faktinio pagrindo, nes tam, kad bÅ«tų konstatuotas bet koks mokėjimo termino praleidimas, bÅ«tina nustatyti, kokiais terminais atitinkami mokėjimai turėjo bÅ«ti atlikti.

Tuo tarpu kompensacinio atlyginimo mokėjimo terminai yra kitos atlyginimo mokėjimo ir surinkimo sÄ lygos, kurios turėjo bÅ«ti nustatytos atitinkamoje Vyriausybės patvirtintoje kompensacinio atlyginimo autoriams surinkimo, mokėjimo, paskirstymo ir grÄ Å¾inimo tvarkoje.Teismas nepasisakė dėl esminės dalies apeliantės argumentų, kodėl iÅ¡ esmės ydinga Å¡ioje byloje teismui nustatyti individualiÄ kompensacinio atlyginimo mokėjimo tvarkÄ .Nesant ATGTÄ® nurodytų Vyriausybės nustatomų kompensacinio atlyginimo surinkimo sÄ lygų bei tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad įstatymas apeliantės yra nevykdomas ar netinkamai vykdomas.

Dėl tokio neiÅ¡baigtumo apeliantės kaltės nėra bei atsakomybė dėl to negali bÅ«ti priskirta apeliantei.ŽymiÄ praÅ¡omų atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį sudaro ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, susijusios su praÅ¡ymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Å¡ių priemonių vykdymu ir apeliaciniu procesu pagal atsakovės atskirÄ jį skundÄ . Kadangi Å¡ia apimtimi apeliacinės instancijos teismas sprendė atsakovės naudai, ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos atitinkama apimtimi neatlygintinos net ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, o atsakovei priteistina už atskirÄ jį skundÄ sumokėto 28 Eur žyminio mokesčio suma.

IeÅ¡kovės nurodytos ir praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos yra akivaizdžiai per didelės ir likusia apimtimi. IeÅ¡kovės įtrauktos ir procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos, kurios pagal LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio yra nepriteistinos. Be to, ieÅ¡kovė turėjo teisę ir pareigÄ aktyviai veikti, siekdama atitinkamo poįstatyminio akto priėmimo, tačiau pasirinko teisminio bylinėjimosi keliÄ . Toks veikimas turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:LATGA yra Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2012 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-154 įgaliotas subjektas administruoti kÅ«rinius reprografijos atgaminimo bÅ«du, ieÅ¡kovės juridinio asmens pavadinimo ir įstatų pakeitimas nepanaikino juridinio asmens, nesusiaurino juridinio asmens vykdomos veiklos, teisių ir pareigų, dėl kurio LATGA negalėtų minėtu įsakymu atlikti jai pavestų funkcijų.LATGA turi įgaliojimus surinkti kompensacinį atlyginimÄ ATGTÄ® ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas sprendime aiÅ¡kiai pasisakė dėl apeliantės argumento, kad LATGA turi įgaliojimus surinkti, paskirstyti ir iÅ¡mokėti kompensacinį atlyginimÄ ne Vyriausybės nustatyta tvarka, o tiesiogiai taikydama aukÅ¡tesnį teisės galios aktÄ â€“ įstatymÄ . Teismo iÅ¡vada, kad Vyriausybės nustatyta tvarka taikytina tik už kopijavimo paslaugas mokamam kompensaciniam atlyginimui, atitinka ir teisės aiÅ¡kinimo taisykles.Nustatytas kompensacinio atlyginimo administravimo teisinis reguliavimas yra pakankamas tam, kad bÅ«tų galima įgyvendinti ATGTÄ® 20-1 straipsnyje nustatytas dalyvių teises ir pareigas.

Apeliantė nenurodo, kokių esminių sÄ lygų trÅ«ko, kad ji negalėjo daugiau kaip trejus metus vykdyti ATGTÄ® įtvirtintų kompensacinio atlyginimo už reprografinio atgaminimo įrenginius nuostatų. ATGTÄ® 20-1 straipsnis ne tik nustato teisinių santykių subjektų teises ir pareigas, bet ir aiÅ¡kiai reglamentuoja jų pagrindines įgyvendinimo sÄ lygas, kurios yra pakankamos įstatymų nustatytų apeliantės pareigų suvokimui, identifikavimui ir įgyvendinimui, todėl apeliantė neturi pagrindo atsisakyti jų vykdyti.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teisinio reguliavimo iÅ¡baigtumui reikia dar nustatyti mokėjimams bÅ«tinas sÄ lygas, tokias kaip periodiÅ¡kumas, mokėjimo terminai, informacijos pateikimo periodiÅ¡kumas ir t. t., todėl ieÅ¡kinys neva nepagrįstas. Å is argumentas yra paneigtas vien tuo, kad bylÄ nagrinėjęs teismas visiÅ¡kai teisingai identifikavo reikiamas teisės normas, kurias taikant bÅ«tų galima iÅ¡spręsti bylÄ , ir pagrįstai nusprendė, kad „atsakovas pateikė teismui ataskaitÄ , kiek jis yra pardavęs reprografijos kÅ«rinių, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskaičiavo mokėtinÄ kompensacinį atlyginimÄ .

Atsakovas mokėtino atlyginimo dydžio apskaičiavimo neginčijo, todėl teismas mano, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas“. Tai, kad įstatymo įgyvendinimo poįstatyminiai aktai rengiami ir derinami ilgiau nei įprasta, negali būti teisinis pagrindas nevykdyti įstatyme nustatytų dalyviams aiškių ir konkrečių pareigų ir, atitinkamai, pažeisti autorių bei atlikėjų teises ir interesus.Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji nevaldo www.mediashop.lt interneto svetainės. Apeliantė yra domeno mediashop.lt turėtoja, taigi, turi tiesioginę šios svetainės kontrolę, be to, svetainė yra skirta apeliantės veiklai.

Apeliantės argumentas, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalėtų bÅ«ti įgyvendintas į bylÄ neįtraukto asmens atžvilgiu, yra taip pat nepagrįstas, nes paprastai įsiteisėję teismo sprendimai ir skelbiami visuomenės informavimo priemonėse, ir vien dėl to visuomenės informavimo priemonės įtraukimas į bylÄ bÅ«tų perteklinis. Apeliantei priklausanti interneto svetainė yra visuomenės informavimo priemonė, todėl privalėtų vykdyti teismo sprendimÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje svetainėje skelbiama informacija yra susijusi su apeliantės komercine veikla, ir ji yra Å¡ios svetainės domeno savininkė.Tai, kad ATGTÄ® 20-1 straipsnyje nėra apibrėžti mokėjimo terminai, negali bÅ«ti pagrindas nemokėti atlyginimo daugiau kaip trejus metus.

IeÅ¡kovė pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje nurodo palankų apeliantei terminÄ prievolei įvykdyti, tai yra – vienerius metus nuo prievolės atsiradimo pagal ATGTÄ® 20-1 straipsnį, todėl iÅ¡ esmės praÅ¡omos priteisti iÅ¡ apeliantės palÅ«kanos yra ženkliai mažesnės, nei faktiÅ¡kai apeliantė turėtų mokėti.Teismas aiÅ¡kiai sprendime pasisakė ir motyvavo, kokiais įrodymais remdamasis padarė iÅ¡vadÄ , kodėl Å¡iuo atveju Vyriausybės tvarka netaikytina, todėl neprivalėjo atsikirsti į kiekvienÄ apeliantės argumentÄ , kuris iÅ¡ esmės susijęs su tuo, kad be Vyriausybės nustatytos tvarkos kompensacinio atlyginimo mokėjimas nuo reprografinio atgaminimo įrangos negalimas.

Apeliantė nepateikė nė vieno pagrįsto argumento, kodėl negalėjo vykdyti įstatyme nustatytos pareigos mokėti įstatyme nustatytÄ kompensacinį atlyginimÄ , todėl teismas pagrįstai nekomentavo kiekvieno atskiro apeliantės argumento.PraÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra savarankiÅ¡kas teisių ir pažeistų interesų gynimo bÅ«das, jis yra papildomojo pobÅ«džio ir turėtų bÅ«ti laikomas priklausomu nuo ieÅ¡kinio, kurio užtikrinimui buvo praÅ¡oma laikinųjų apsaugos priemonių, tenkinimo ar netenkinimo.

Sutinkamai su CPK 93, 98 straipsniais, vienintelis kriterijus, nuo kurio priklauso bylos procese patirtų iÅ¡laidų priteisimas, yra, kieno naudai buvo priimtas teismo sprendimas. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas visa apimtimi, todėl teismas pagrįstai iÅ¡ apeliantės priteisė ir visas iÅ¡laidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.Procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimas yra to paties procesinio dokumento tolimesnis rengimas, todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, kad Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos pagal LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl asociacijos LATGA įgaliojimų (teisės) surinkti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTÄ®) 201 straipsnyje numatytÄ kompensacinį atlyginimÄ už kÅ«rinių atgaminimÄ reprografijos bÅ«du.

Anot apeliantės, tokie ieÅ¡kovės įgaliojimai buvo patvirtinti tik po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Ä®V-378, be to, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepatvirtino ATGTÄ® 201 straipsnio 5 dalyje numatytos kompensacinio atlyginimo mokėjimo tvarkos, ieÅ¡kovė tokios teisės (reikalauti iÅ¡ Å«kio subjektų mokėti kompensacinį atlyginimÄ ) neturi.ATGTÄ® 201 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 1 d.) 7 dalyje numatyta, kad kompensacinį atlyginimÄ Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams (autorių teisių subjektams ir leidėjams) Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos.Byloje nustatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija – Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerija – 2012 m. vasario 29 d. kultÅ«ros ministro įsakymu Nr. Ä®V-154 atsakinga už kÅ«rinių atgaminimo asmeniniais tikslais reprografijos bÅ«du administravimÄ â€“ kompensacinio atlyginimo surinkimÄ , paskirstymÄ ir iÅ¡mokėjimÄ , paskyrė asociacijÄ LATGA-A.

Apeliantė, ginčydama ieÅ¡kovės įgaliojimus rinkti kompensacinį atlyginimÄ , teigė, kad po Å¡io įsakymo priėmimo ieÅ¡kovės įstatai buvo pakeisti du kartus, įskaitant jos pavadinimÄ , todėl turėjo bÅ«ti pakeistas ir įsakymas dėl įgaliojimų ieÅ¡kovei suteikimo, tačiau tai buvo padaryta tik Lietuvos kultÅ«ros ministro 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. Ä®V-378, jau po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu.Vertindamas nurodytų apeliantės argumentų pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, asociacijos įstatų, įskaitant pavadinimo, pakeitimo faktas savaime nereiÅ¡kia, kad anksčiau ieÅ¡kovei suteikti įgaliojimai kÅ«rinių atgaminimo reprografijos bÅ«du administravimo srityje neteko galios.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieÅ¡kovės argumentams, kad juridinio asmens pavadinimo pakeitimas nelemia naujo teisės subjekto atsiradimo (t. y. net ir pakeitus juridinio asmens pavadinimÄ , teisiniu požiÅ«riu lieka tas pats juridinis asmuo su jam priklausančiomis teisėmis bei pareigomis), taip pat apeliantė nemotyvavo, kokiÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovei suteiktų teisių galiojimui galėtų turėti kiti padaryti ieÅ¡kovės įstatų pakeitimai. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos kultÅ«ros ministro 2016 m. gegužės 12 d.

įsakymu Nr. Ä®V-378 ankstesnis, 2012 m. vasario 29 d., įsakymas nebuvo panaikintas, o tik pakeistas, nurodant jame naujÄ ieÅ¡kovės pavadinimÄ . Dėl Å¡ių motyvų apeliantės argumentai, kad ieÅ¡kovės įgaliojimai kompensacinio atlyginimo administravimo srityje buvo patvirtinti tik po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, atmetami kaip teisiÅ¡kai nepagrįsti.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad nesant Vyriausybės nustatytos kompensacinio atlyginimo mokėjimo (surinkimo, paskirstymo ir iÅ¡mokėjimo) tvarkos, ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti iÅ¡ Å«kio subjektų Å¡io atlyginimo mokėjimo.Byloje nustatyta, kad visos esminės prievolės mokėti kompensacinį atlyginimÄ sÄ lygos (kompensacinio atlyginimo mokėtojai, objektai, už kuriuos Å¡is atlyginimas turi bÅ«ti mokamas, taip pat kompensacinio atlyginimo tarifai) yra įtvirtintos pačiame įstatyme.ATGTÄ® 201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad autorių teisių subjektai ir leidėjai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimÄ už Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ kÅ«rinių atgaminimÄ reprografijos bÅ«du.

Kompensacinį atlyginimÄ privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius Lietuvos Respublikoje (ATGTÄ® 201 straipsnio 4 dalis). Apeliantė neneigia, kad yra kompensacinio atlyginimo mokėtoja ATGTÄ® prasme, taip pat neginčija jai apskaičiuoto kompensacinio atlyginimo dydžio, todėl teismas sprendžia, kad pastarasis iÅ¡ jos buvo priteistas teisėtai ir pagrįstai. Apeliantės argumentai, kad įstatyme nėra įtvirtinta kitų kompensacinio atlyginimo surinkimo sÄ lygų – ataskaitų apie parduotus gaminius teikimo formų, periodiÅ¡kumo bei tvarkos, kompensacinio atlyginimo mokėjimo periodiÅ¡kumo, terminų bei tvarkos, nepaneigia pačios įstatyme įtvirtintos apeliantės prievolės mokėti nustatyto dydžio kompensacinį atlyginimÄ bei nepagrindžia, kad minėtų sÄ lygų bei tvarkos nenustatymas nagrinėjamoje byloje lėmė apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ .Teismų praktikoje procesinių sprendimų motyvavimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į visus pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, motyvavo priimtÄ sprendimÄ , todėl vien tai, kad teismas, kaip pabrėžia apeliantė, nepasisakė dėl kiekvieno apeliantės nurodyto argumento, nėra pagrindas spręsti, kad teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimÄ , lėmusį neteisingo sprendimo priėmimÄ .Apeliantė taip pat teigia, kad tenkindamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl teismo sprendimo paskelbimo interneto svetainėje www.mediashop.lt, teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė Å¡ios svetainės nevaldo, todėl Å¡ios teismo sprendimo dalies negalės įvykdyti, o neįtraukto į bylÄ asmens (svetainės valdytojo) atžvilgiu teismo sprendimas negali bÅ«ti įpareigojantis.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės argumentus ir pateiktus duomenis, kad apeliantė yra minėtos interneto svetainės domeno turėtoja, joje yra skelbiama informacija bÅ«tent apie apeliantės vykdomÄ veiklÄ , taip pat tai, kad apeliantė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, neturi pagrindo spręsti, kad nagrinėjama teismo sprendimo dalis neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų.Ginčydama teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ jos buvo priteistos palÅ«kanos už prievolės mokėti kompensacinį atlyginimÄ nevykdymÄ , apeliantė tvirtina, kad teismas tam neturėjo faktinio pagrindo, nes kompensacinio atlyginimo mokėjimo terminai, kuriuos praleidus galėtų bÅ«ti skaičiuojamos palÅ«kanos, nėra nustatyti.Remiantis Civilinio kodekso 6.53 straipsnio 2 dalimi, prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti (iÅ¡skyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiÅ¡kus kitoks prievolės įvykdymo terminas).

Nagrinėjamu atveju apeliantės prievolė mokėti kompensacinį atlyginimÄ atsirado 2012 m. kovo 1 d., įsigaliojus tai numatantiems ATGTÄ® 201 straipsnio pakeitimams; 2012 m. rugsėjo 24 d. ieÅ¡kovė pateikė apeliantei raginimÄ dėl kompensacinio atlyginimo mokėjimo; o iÅ¡ apeliantės priteistos palÅ«kanos, faktiÅ¡kai pradėtos skaičiuoti anksčiausiai nuo 2013 m. kovo 1 d. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei įrodinėja apeliantė, turėjo pakankamÄ faktinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ apeliantės palÅ«kanas už prievolės mokėti kompensacinį atlyginimÄ nevykdymÄ .Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei priteisimo.Anot apeliantės, ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, negalėjo bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovei, nes Å¡is klausimas buvo iÅ¡spręstas apeliantės naudai.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovės argumentacija, kad praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių ir interesų gynimo bÅ«das, jis yra procesinio, papildomojo pobÅ«džio, todėl su juo susijusių, kaip ir kitų byloje patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atlyginimo klausimas yra sprendžiamas pagal CPK 93 straipsnyje įtvirtintas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles, t. y. priklauso nuo bylos (o ne atskiro procesinio klausimo) baigties.Tačiau apeliantė yra teisi teigdama, kad procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos Å¡aliai.

Kaip teisingai nurodo apeliantė, toks apribojimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, konkrečiai, rekomendacijų 8.17 punkte, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sumažinama 81,68 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų (67,50 Eur plius PVM), kurias ieÅ¡kovė patyrė Å¡alindama ieÅ¡kinio trÅ«kumus (2016 m. vasario 29 d.

PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. VV 2016075 ataskaita), t. y. iki 2 370,45 Eur (2 452,13 Eur - 81,68 Eur = 2 370,45 Eur).Spręsti, kad kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovei buvo priteistos nepagrįstai ir / ar pernelyg didelio dydžio, ar kad ieÅ¡kovė bÅ«tų piktnaudžiavusi teise kreiptis į teismÄ , teismas neturi objektyvaus pagrindo. Dėl kitų apeliantės argumentų teismas plačiau nepasisako, nes sprendžia, kad jie neturi esminės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ .Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi (t. y. atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei priimtas iÅ¡ esmės palankus procesinis sprendimas), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama 871,20 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , sumažinant ieÅ¡kovei asociacija LATGA iÅ¡ atsakovės UAB „Mediashop“ priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 2 370,45 Eur.           Priteisti ieÅ¡kovei asociacija LATGA iÅ¡ atsakovės UAB „Mediashop“ 871,20 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.           Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

                          Teisėjai                                                                                                                  Vilija Mikuckienė                                                                                                                   Vaclovas Paulikas                                       JÅ«ra Marija Strumskienė    Â