511ea13a-fb63-4f20-a85a-83b3d5783f76 · Å iaulių apygardos teismas

Baudž                                                                                                                                                                                                                Baudž. bylos Nr. 1A-652-116/2014 (S)                                                                                            Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00051-2013-7                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.5.4.; 1.2.26.2.1.; 2.1.2.7.; 2.1.6.2.; 2.2.2.2.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 12 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono, kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,nukentėjusiojo V. R. atstovui advokatui Kristupui Ašmiui,gynėjui advokatui Viktorui Gecui,nuteistajai L.

B.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios L. B. apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 9 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant L. B. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ nebendrauti su nukentėjusiaisiais V. R. ir S. M. bei per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :              L. B. nuteista už tai, kad 2012 m. balandžio 30 d. 13.43 val. (duomenys neskelbtini) VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) Pirminio sveikatos priežiÅ«ros centro Greitosios pagalbos skyriaus patalpose, vieÅ¡oje vietoje, įžūliu elgesiu, t. y. iÅ¡vadindama bendruomenės slaugytojÄ S. M.

„žudike, atėmusia iÅ¡ jos vyrÄ â€œ bei grasindama „kad pasigailės dar“ liepė nesirodyti jai akyse, įsikibusi į rÅ«bus purtė jÄ , spaudė prie sienos, suspaudė kairę rankÄ , tuo sukeldama nukentėjusiajai S. M. fizinį skausmÄ , taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .              Be to, L. B. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. pradžios, terorizavo ir sistemingai baugino S. M., t. y. 2012 m. gegužės mėn., tiksli data nenustatyta, apie 13 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „K.“, Å¡aukdama S. M.

„žudike tu, brude tu, linkiu kad tu nudvėstum“, 2012 m. gegužės – birželio mėn., tiksli data nenustatyta, apie 15 val., (duomenys neskelbtini), prie vaistinės „C.“ Å¡aukdama „žudike, tu atėmei iÅ¡ manęs vyrÄ , tu už tai atsakysi“, 2012 m. pabaigoje – 2013 m. pradžioje, tiksli data nenustatyta, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „T.“ pasakydama „padla, kad tu nudvėstum“, šaukdama „atsakys už vyro mirtį“ savo veiksmais terorizavo (duomenys neskelbtini) pirminio sveikatos priežiÅ«ros centro Greitosios pagalbos skyriaus bendruomenės slaugytojÄ S. M. ir naudodama jos atžvilgiu psichinę prievartÄ , sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ .                          Be to, L.

B. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. pabaigos terorizavo ir sistemingai baugino V. R., t. y. 2012 m. gegužės 22 d., apie 14-16 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „M.“ grasindama susidorojimu, iÅ¡vadindama „žudiku, nužudžiusiu jos vyrÄ , brudu“, sakydama „dar pamatysi“, 2012 m. gegužės 26 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini) parke sakydama, „kaip jus Å¡venta žemė neÅ¡ioja“, 2012 m. birželio 6 d., apie 15-16 val., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ”K.”, rėkdama „tu brudas, žmogžudys, tu nužudei mano vyrÄ , žinok, aÅ¡ su tavim susidorosiu, žinok – akis už akį“, 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 11-12 val., (duomenys neskelbtini) pajÅ«ryje Å¡aukdama, kad jis nužudė jos vyrÄ , kad yra brudas, skambindama mobiliojo ryÅ¡io telefonu nenustatytam asmeniui ir sakydama, kad reikia „atidubasinti vienÄ brudÄ â€œ, kad jis nevertas jos vyro mažojo pirÅ¡telio, 2012 m. rugpjūčio 12 d., apie 13 val. (duomenys neskelbtini) pajÅ«ryje iÅ¡vadindama žudiku bei sakydama „kad tau daugiau nebegyventi, kad su tavim susidoros“, 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „M.“, perkant grybus ir liepdama moterims, prekiaujančiomis grybais, užnuodyti grybus, kad „ir jis numirtų, kaip numirė jos vyras“, 2012 m. gruodžio 22-23 d., apie 16-17 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „M.“ iÅ¡vadindama jį „brudu“, sakydama, kad „tokį žudikÄ ji nori užmuÅ¡ti“, savo veiksmais terorizavo VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojÄ reanimatologÄ V.

R. ir, naudodama jo atžvilgiu psichinę prievartÄ , sistemingai baugino nukentėjusįjį.              Apeliaciniu skundu nuteistoji L. B. praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendį kaip neteisėtÄ bei nepagrįstÄ ir priimti naujÄ nuosprendį – jÄ iÅ¡teisinti dėl visų jai pateiktų kaltinimų.              Skunde apeliantė nurodo, kad teismas nenustatė jos kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , be to, teismui ji buvo perduota Å¡aliÅ¡ko Kelmės rajono apylinkės teismo.             Skunde pažymima, kad visi Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjai nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo, nes pripažino, jog negali objektyviai iÅ¡nagrinėti bylos dėl to, kad teisėjai vienaip ar kitaip yra susiję su nukentėjusiuoju V.

R. ar kitais proceso dalyviais. Tačiau teisėja D.Valčiukienė pati nuo bylos nagrinėjimo nenusiÅ¡alino tol, kol jai nebuvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, o tai, anot apeliantės, reiÅ¡kia, kad visas Kelmės rajono apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas viso teismo proceso metu, todėl ji teismui buvo perduota Å¡aliÅ¡ko teismo, kuris buvo neobjektyvus, taigi, buvo grubiai pažeista jos (L. B.) teisė į teisingÄ teismÄ .             Pasak nuteistosios, Raseinių rajono apylinkės teismas nevertino ikiteisminio tyrimo duomenų ir kaltinamojo akto, kuris jai (L.

B.) buvo įteikinėjamas paÅ¡alinio Kelmės rajono policijos darbuotojo Kelmės miesto gatvėje. Vėliau kaltinamasis aktas buvo įteiktas Kelmės rajono apylinkės teisme jau pradėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ , kurį pradėjo Å¡aliÅ¡kas Kelmės rajono apylinkės teismas. Tai L. B. įsitikinimu reiÅ¡kia, kad buvo grubiai pažeidžiamos jos kaip kaltinamosios teisės į tinkamÄ gynybÄ â€“ Å¡aliÅ¡kas teismas jai įteikė kaltinamÄ jį aktÄ ir tas pats teismas perdavė bylÄ kitam teismui tik po to, kai ji (L.

B.) pateikė nuÅ¡alinimÄ teisėjai D.Valčiukienei, kuri pati nenusiÅ¡alino. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistosios teigimu darytina iÅ¡vada, kad Kelmės rajono apylinkės teismas galbÅ«t buvo suinteresuotas bylos baigtimi, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis V. R. yra žinomas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas, kuris yra taip pat žinomas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikiančios įstaigos darbuotojas ir susijęs su Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjais. Anot apeliantės, nurodytos aplinkybės yra pagrindas iÅ¡vadai, kad Kelmės rajono apylinkės teismas nepagrįstai leido sau vykdyti baudžiamÄ jį procesÄ iki tol, kol kaltinamoji nepareikÅ¡ motyvuoto nuÅ¡alinimo teismui, o tai reiÅ¡kia, kad Kelmės rajono apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir suinteresuotas bylos baigtimi.

             L. B. teigimu, pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 9 d. nuosprendis yra iÅ¡samus, nes teismas iÅ¡ esmės į nuosprendį perkėlė kaltinamojo akto tekstÄ , tačiau nuosprendyje nėra jokio įvykių aplinkybių teisinio vertinimo, atsižvelgiant į tai, kad ji (L. B.) nuo pat pirmosios įtariamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kalta padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, o byloje, iÅ¡skyrus liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausas, nėra jokių kitų jos kaltės įrodymų.

Nuteistosios vertinimu, byloje esanti kompaktinė plokÅ¡telė su garso įraÅ¡ais neturi jokio ryÅ¡io su byla, tačiau teismas jÄ paminėjo nuosprendyje, nors nuosprendyje dėl įraÅ¡o nepasisakė, iÅ¡skyrus tai, kad plokÅ¡telę reikia laikyti prie bylos net nuosprendžiui įsiteisėjus.             Apeliantė atkreipia dėmesį, kad teismo nuosprendis yra grindžiamas nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga, nors „kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga“ nuosprendyje neįvardinta ir ji nebuvo vertinama.

Nuteistosios manymu, teismas galbūt turėjo slaptų jos (L. B.) kaltės įrodymų, tačiau šių įrodymų nuosprendyje neatskleidė. Be to, išsamios liudytojų apklausos nėra apibendrintos, nenustatytas liudytojų parodymų turinio susietumas su kaltinime nurodytais įvykiais, todėl iš nuosprendžio turinio nėra aišku, kokios liudytojų parodymų dalys buvo teismui reikšmingos nustatant jos kaltę.             Nuteistoji taip pat teigia, kad byloje nustatyta, jog beveik visi liudytojai nė vieno kaltinime nurodyto įvykio nematė, parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė pagal kažkieno nuorodas, pasakojimus arba nuogirdas apie kaltinime nurodytus įvykius.

Nurodo, kad daugelis liudytojų yra nukentėjusiųjų V. R. ir / ar S. M. bendradarbiai, kurie vienaip ar kitaip darbo santykiais yra susiję su pagrindiniu bylos proceso dalyviu ir ikiteisminio tyrimo iniciatoriumi nukentėjusiuoju V. R., kuriam daugelis liudytojų yra arba lojalūs dėl darbo santykių (duomenys neskelbtini) rajono sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose arba liudytojai yra asmenys, kurie negali ir / ar nenori nepadėti V. R. teikiant atitinkamus parodymus policijai apie jos (L. B.) kaltinime nurodytus veiksmus, kurių liudytojai nematė, tačiau apie tai girdėjo iš įvairiausių šaltinių (duomenys neskelbtini) mieste ir / ar iš nukentėjusiųjų V.

R. ir / ar S. M. pasakojimų apie jos atitinkamus veiksmus. Nė vienas liudytojas negalėjo teisme pasakyti, kaip jis buvo pakviestas liudyti policijoje, nes byloje nėra nė vieno policijos pareigÅ«no Å¡aukimo atvykti į policijÄ , o iÅ¡ liudytojų parodymų turinio yra akivaizdu, kad jie nebuvo kaltinime nurodytų įvykių stebėtojai. Å ios aplinkybės rodo, kad policija negalėjo žinoti, kÄ reikia kviesti apklausai. Tokia liudytojų kvietimo į policijÄ eiga, susiklosčiusi ikiteisminio tyrimo metu, įrodo, kad beveik visi liudytojai į policijÄ vyko liudyti su nukentėjusiojo V.

R. žinia, nes jie visi yra susiję su nukentėjusiais asmenimis Å¡ioje byloje darbo santykiais. Byloje nėra jokių policijos operatyvinės veiklos duomenų, kurie leistų manyti, kad policija pati nustatė liudytojų ratÄ , kurie galėjo turėti kokių nors nukentėjusiajam V. R. reikalingų žinių apie pastarojo 2013 m. vasario 12 d. pareiÅ¡kime Kelmės rajono policijai iÅ¡dėstytus jos, t. y. L. B., galimai neteisėtus veiksmus.             Skunde taip pat nurodoma, kad daugelis liudytojų pažino populiariÄ visuomenės atstovę, (duomenys neskelbtini) miesto gyventojÄ L.

B., apie kuriÄ nieko blogo negalėjo pasakyti, iÅ¡skyrus tai, kad ji (L. B.) labai emocingai iÅ¡gyveno savo sutuoktinio T. B. mirties faktÄ 2012 m. balandžio 5 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Apeliantės teigimu, Å¡ioje bylos dalyje teismas neįžvelgė priežastinio ryÅ¡io dėl galimų asmeninių konfliktų tarp jos (L. B.) ir nukentėjusiųjų V. R. bei S. M.. IÅ¡ Å¡ių įvykių sekos akivaizdu, kad ji (L. B.) rašė skundus dėl, jos nuomone, 2012 m. balandžio 5 d. netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų jos sutuoktiniui T.

B., o V. R. ir S. M. aktyviai gynėsi nuo bet kokių kaltinimų ir šis gynybos faktas paaiškėjo 2013 m. vasario 12 d., kai nukentėjusioji S. M. nutarė „paremti“ nukentėjusįjį V. R. savo parašu nukentėjusiųjų 2013 m. vasario 12 d. pareiškime Kelmės rajono policijai.              Nuteistoji pažymi, kad nukentėjusiojo V. R. sutuoktinė, kuri dirba su juo toje pačioje sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje gydymo įstaigoje, ėmė tirti jos (L.

B.) skundus dėl galbūt nekokybiškai V. R. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Taigi, anot L. B., akivaizdu, kad nukentėjusiojo V. R. 2013 m. vasario 12 d. skundas Kelmės rajono policijai apie jos tariamai neteisėtus veiksmus, kurie, jo paaiškinimais, buvo įvykdyti nuo 2012 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. vasario 9 d. yra V. R. gynybinė taktika dėl kaltinimų suteikus galimai nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokia įvykių seka per vienerių metų laikotarpį, pasak L.

B., rodo, kad visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį nukentėjusiajam V. R. nebuvo realios grėsmės, ji (L. B.) nekėlė visuomenei jokios grėsmės, nes nei vienas kaltinime nurodytas atvejis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, o tyrėja net nesivargino nustatyti svarbių faktinių aplinkybių – ar ji (L. B.) buvo kaltinime nurodytu laiku atitinkamose įvykių vietose. Tyrėja privalėjo iÅ¡tirti ir nustatyti, o teismas privalėjo konstatuoti, kad ji (L. B.) buvo kaltinime nurodytose vietose ir atliko konkrečius neteisėtus veiksmus, vertinant tai, kad ji savo kaltės nepripažino.

Tačiau teismas tik užfiksavo atitinkamus liudytojų parodymus, kurie tapo pagrindu apkaltinamajam nuosprendžiui. L. B. įsitikinimu, ji yra pripažinta kalta nesant jos kaltės įrodymų, ir tai reiškia, kad nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas.              Apeliantė pažymi ir tai, kad kaltinime yra nurodyti jos neteisėti veiksmai net (duomenys neskelbtini) pajūryje, tačiau šiame mieste nebuvo atliktas joks ikiteisminio tyrimo veiksmas, kuris patvirtintų jos (L. B.) atitinkamus kaltinime nurodytus veiksmus.

Dėl Å¡io kaltinimo, teismas tikėjo nukentėjusiuoju V. R. ir jo sutuoktine, kurie nuosekliai teismui iÅ¡dėstė savo įvykio versijÄ , tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡ie nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės parodymai nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais ar kita bylos medžiaga, kurios teismas nuosprendyje neįvardijo, bet „kitÄ bylos medžiagÄ â€œ laikė apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu.             Kartu nuteistoji atkreipia dėmesį, kad teismas konstatavo, jog jos (L.

B.) tikslai ir motyvai nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Apeliantės nuomone, jeigu teismui nebuvo pagrindo netikėti liudytojų parodymais, tuomet buvo pagrindas nustatyti jos (L. B.) neteisėtų veiksmų tikslus ir motyvus, nes tai yra svarbu tinkamai nustatant kaltinamojo asmens padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ . Pažymi, kad jeigu jai pareikÅ¡tuose kaltinimuose nurodyti veiksmai buvo atlikti atvirai visuomenės nariams girdint, tai teismas tokiu atveju, remdamasis liudytojų parodymais, kuriais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį, privalėjo nustatyti jos neteisėtų veiksmų tikslus, motyvus, nustatyti jos tiesioginę tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar padaryti žalÄ kitiems asmenims.

L. B. teigimu, apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ne liudytojų nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o teismo nesuprantamu tikėjimu šiais liudytojais arba teismo tikėjimu kaltinamuoju aktu, kuris taip pat yra grindžiamas liudytojų, kurie nematė ir negirdėjo jos (L. B.) neteisėtų veiksmų, parodymais.             Nuteistosios L. B. įsitikinimu, policijos pareigūnai jos kaltę galėjo įrodinėti vaizdo ar garso įrašais, kurių, jos žiniomis, buvo įmanoma surasti (duomenys neskelbtini) miesto ir rajono sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, tačiau             tokiu atveju byloje būtų buvusi surasta ir nukentėjusiesiems V.

R. bei S. M. neparanki vaizdo ir garso įrašų medžiaga, pagrindžianti faktÄ , kad 2012 m. balandžio 5 d. jos sutuoktiniui T. B. buvo nekokybiÅ¡kai suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Tuomet bÅ«tų paaiÅ¡kėję, kad galbÅ«t dėl Å¡ių nekokybiÅ¡kai suteiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų jos sutuoktinis T. B. 2012 m. balandžio 5 d. mirė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės ir VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) rajono pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centro patalpose.             Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji L.

B., jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, nukentėjusiojo V. R. atstovas bei prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.              Nuteistosios L. B. apeliacinis skundas atmestinas.              Dėl L. B. kaltės padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ .

Å i norma nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymÄ :

1) žmogaus terorizavimÄ grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba 2) sistemingÄ Å¾mogaus bauginimÄ naudojant psichinę prievartÄ . Žmogaus terorizavimas gali bÅ«ti padaromas alternatyviais veiksmais, kuriais grasinama: susprogdinti, padegti (pavyzdžiui, namÄ , automobilį, patį žmogų ir pan.) arba padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ . Žmogaus terorizavimas pasireiÅ¡kia grasinimais. Grasinimas turi bÅ«ti iÅ¡sakytas konkrečiam asmeniui ir turi bÅ«ti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turi pagrindÄ galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas.

Taigi vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos. Nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2013).

Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiÅ¡kiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresÄ , nerimÄ , nesaugumo jausmÄ , priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Vertinant grasinimų realumÄ , reikÅ¡mės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan.

Sistemingas bauginimas visuomet bÅ«na nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortÄ . Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra bÅ«tina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2013).Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė.

Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Nors nuteistoji neigia padariusi nusikalstamas veikas, už kuris yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, jos kaltę padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus patvirtina byloje surinkti, teismo iÅ¡tirti ir, prieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertinti įrodymai.

             Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios S. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, ji nurodė, kad 2012 m. balandžio mėnesio pabaigoje, apie pietus, į Greitosios medicinos pagalbos patalpas atėjusi L. B. paklausė, kuri felčerė buvo atvykusi pas jo vyrÄ T. B.. IÅ¡girdusi šį klausimÄ , ji (S. M.) išėjo iÅ¡ kabineto, o L. B. pradėjo ant jos Å¡aukti: „brude tu, žudike, nužudei mano vyrÄ , su tavimi susidorosiu“. L. B. puolė prie jos, rankomis įsikibo į atlapus ir pradėjo purtyti, po to nutvėrė už rankos ir stÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ .

Atėjusi felčerė A. L. liepė L. B. nusiraminti, sakydama, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tuo metu atėjo S. R. ir L. B. išėjo. Toks L. B. elgesys jÄ (S. M.) labai iÅ¡gÄ sdino, be to, jai skaudėjo rankÄ , ant jos atsirado kraujosruva. Nors buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, ji pareiÅ¡kimo nerašė, norėjo ramiai gyventi, žinojo, koks L. B. bÅ«das (2 t. 18-20 b. l.). Å iuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja A. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2012 m. balandžio mėnesio pabaigoje, darbo dienÄ , į Greitosios medicinos pagalbos patalpas atėjusi L.

B. jos paklausė, kas važiavo pagal iÅ¡kvietimÄ pas T. B.. Jai atsakius, kad važiavo S. M., ir pastarajai išėjus iÅ¡ kabineto, L. B. pradėjo Å¡aukti: „nelįsk man į akis, žudike“. Tuomet ji (A. L.) išėjo pažiÅ«rėti „kas ten darosi“. Matė, kad L. B. buvo agresyvi, pikta, taip pat pamatė, kaip L. B. suėmė už žasto ir pastÅ«mė S. M. į sienÄ . Toks vaizdas buvo neįprastas, ji pasakė L. B., kad Å¡itaip elgtis negalima. Tuo metu į patalpÄ atėjo S. R. ir L.

B. iÅ¡bėgo lauk. Ji matė, kad S. M. po Å¡io įvykio buvo Å¡oke, ji su pertraukomis verkė iki vakaro, jai buvo sunku dirbti. Matė ant S. M. rankos kraujosruvÄ , apie įvykį pranešė policijai (2 t. 23-24 b. l.). Liudytojas S. R. nurodė, kad pamatęs į Greitosios pagalbos skyriaus patalpas įeinančiÄ L. B. ir žinodamas, kad L. B. konfliktuoja su felčere S. M., nuėjo į patalpÄ pasižiÅ«rėti. Jam atėjus konfliktas jau buvo įvykęs, L. B. išėjo iÅ¡ patalpų. Jis matė iÅ¡sigandusiÄ S. M., iÅ¡ kolegių sužinojo, kad L.

B. S. M. grasino, pastÅ«mė jÄ Ä¯ sienÄ (2 t. 20-21 b. l.). Liudytoja M. Å . taip pat nurodė, kad 2012 m. balandžio mėnesio pabaigoje atėjusi į greitosios medicinos pagalbos patalpas pamatė, jog slaugytoja S. M. yra labai iÅ¡sigandusi, susijaudinusi, jai ant rankos buvo kraujosruva. S. M. jai papasakojo, kad atėjusi L. B. prieÅ¡ jÄ panaudojo jėgÄ , suspaudė rankÄ ir stÅ«mė į sienÄ (2 t. 25 b. l.). Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. B. padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad L. B. veikė vieÅ¡oje vietoje, buvo agresyviai nusiteikusi, pasirinko tokį veikimo bÅ«dÄ , kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams. Byloje nustatyta, kad dėl L. B. neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta normali įstaigos veikla – iÅ¡girdusi konfliktÄ , atėjo slaugytoja A. L., kurį laikÄ dirbti nebegalėjo S. M., jai buvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ir fizinis skausmas. Akivaizdu, kad L. B. veikė tiesiogine tyčia, nes darydama neteisėtus veiksmus suprato savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį, t. y. tai, kad vieÅ¡oje vietoje smurtaudama nukentėjusiosios atžvilgiu demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka ir to norėjo.Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji S. M. taip pat nurodė, kad tais pačiais metais (2012 m.), gegužės mėnesį, prie ”K.” parduotuvės tuo metu akiniais prekiavusi L.

B. iÅ¡vadino jÄ Å¾udike, „brude“, pasakė: „linkiu, kad tu nudvėstum“. Tų pačių metų birželio mėnesį prie vaistinės „C.“ akiniais prekiavusi L. B. pradėjo Å¡aukti: „žudike, padla, brude, nužudei mano vyrÄ â€œ, po to 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. sausio mėnesio pradžioje prie parduotuvės „T.“ L. B., jÄ pamačiusi, pradėjo Å¡aukti „padla, kad tu nudvėstum“, „atsakysi už vyro mirtį“. Jai dėl tokių L. B. veiksmų buvo labai baisu, bÅ«dama darbovietėje ji bijo, kad neateitų L.

B., užsirakina duris, taip pat bijo iÅ¡eiti į gatvę, kad nesusitiktų L. B., kad pastaroji jos nesužalotų (2 t. 18-20 b. l.). Teisiamajame posėdyje liudytoja L. K. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) miesto seniÅ«nijÄ , kur ji dirba, atėjusi L. B. liepė žiÅ«rėti laidÄ â€žAkistata“ ir pasakė, kad atkerÅ¡ys R. bei M., nes jie nužudė jos vyrÄ . Jai L. B. grasinimas pasirodė realus, ji apie tai papasakojo nuėjusi į gydytojos R. kabinetÄ (2 t. 21-22 b. l.). Teisėjai perskaičius L.

K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji pavirtino, kad Å¡ie jos parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. K. nurodė, kad 2013 m. vasario atėjusi į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ L. B. pasakė, jog nuÅ¡aus gydytojÄ R. ir felčerę M. bei dar vienÄ asmenį, kurio pavardės ji (L. K.) neįsidėmėjo. L. B. sakė, kad tuos žmones nuÅ¡aus arba nužudys dėl to, kad jie nužudė jos vyrÄ . L. B. taip pat kažkÄ minėjo apie Panevėžį, sakė, kad pabus Panevėžyje (1 t. 24 b. l.).

Liudytoja R. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai kaimynė L. B. po savo vyro mirties sakė, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje V. R. ir S. M. nužudė jos vyrÄ , sakė, kad ji taip nepaliks, „akis už akį, dantis už dantį“, sakė, kad nužudys R., R. ir M. Taip sakydama L. B. buvo labai įpykusi ir ji (R. Å .) suprato, kad L. B. grasinimai yra realÅ«s. Po to, kai ji L. B. pasakė, kad laidoje „Akistata“ buvo sakoma netiesa, L. B. pasakė, kad ir jai, t. y. R. Å ., gali bÅ«ti blogai.

Ji iÅ¡ kitų asmenų girdėjo, kad L. B. žada jai nuplikyti rÅ«gÅ¡timi veidÄ , L. B. rankinėje ieÅ¡kant buto rakto, pastarosios rankinėje matė stiklainį su geltonu skysčiu (2 t. 22-23 b. l.). Liudytoja G. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji 2012 m. pavasarį dirbdama (duomenys neskelbtini) vedėja, bÅ«dama savo kabinete, prekybos salėje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Išėjusi pažiÅ«rėti, kas atsitiko, pamatė, kad tarp klientų yra kilęs Å¡urmulys. Jai žmonės paaiÅ¡kino, kad buvo atėjusi L.

B., kuri buvo pikta, grasino, kad susidoros su reanimacijos darbuotojais. Apie šį įvykį ji pasakė draugei D. G., dirbančiai reanimacijos skyriuje (2 t. 42 b. l.). Liudytoja D. G. teisiamajam posėdyje patvirtino papasakojusi gydytojui V. R. tai, kÄ sužinojo iÅ¡ kaimynės G. M. (2 t. 24 b. l.). Kolegijos vertinimu, minėtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad L. B. nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. pradžios terorizavo ir sistemingai baugino S. M., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Apeliantės kaltė padarius dar vienÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ â€“ terorizavus ir sistemingai bauginus V. R. – taip pat įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis V. R. teisiamajame posėdyje nurodė, kad mirus T. B., jam, (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojui, pradėjo grasinti T. B. žmona L. B.. Tai, kad atėjusi į vaistinę L. B. grasino su juo susidoroti, jam papasakojo reanimacijos skyriuje dirbanti slaugytoja G. Vėliau prasidėjo susitikimai su L.

B.. 2012 m. gegužės 22 d., apie pietus, jam atvažiavus į parduotuvę ”M.”, prie jos akiniais prekiavusi L. B. iÅ¡koneveikė bjauriais žodžiais: vadino žudiku, brudu, grasino su juo susidoroti. Dėl to jis patyrė Å¡okÄ , labai pergyveno. KitÄ kartÄ , t. y. 2012 m. gegužės 26 d., (duomenys neskelbtini) liaudies dirbinių Å¡ventėje (duomenys neskelbtini) parke L. B. pasakė: „kaip jus Å¡venta žemė neÅ¡ioja“. 2012 m. birželio 6 d. jam lipant parduotuvės ”K.” laiptais, jį pamačiusi L.

B. pradėjo rėkti, vadinti jį „brudu“, žmogžudžiu, sakė, kad jis nužudė jos vyrÄ , pagrasino, kad su juo susidoros, kad bus „akis už akį“. Jis iÅ¡sigando, suprato, kad L. B. grasinimai yra rimti, pamanė, kad ji iÅ¡ tikrųjų gali su juo susidoroti. Jis tikrai bijojo L. B., tikėjo, kad ji gali jam „iÅ¡kabinti akis“ ar dar kÄ nors padaryti. 2012 m. rugpjūčio 11 d., apie 11-12 val., jam su žmona bÅ«nant (duomenys neskelbtini), kopose, prie jo priėjusi L. B. pradėjo garsiai Å¡aukti, kad jis nužudė jos vyrÄ , yra žmogžudys, „brudas“, po to, paskambinusi telefonu sakė, kad jai atsiųstų tris vyrus, nes „reikia vienÄ brudÄ â€žatidubasinti“, kad jis nevertas jos vyro mažojo pirÅ¡telio.

Tiek jis, tiek jo žmona iÅ¡sigando L. B., bijojo, kad iÅ¡ tikrųjų su jais nebÅ«tų susidorota. Po tokio L. B. iÅ¡puolio jis labai blogai jautėsi, buvo iÅ¡sigandęs. KitÄ dienÄ pliaže L. B. vėl iÅ¡vadino jį žudiku, aplink buvusiems žmonėms aiÅ¡kino, kad jis nužudė jos vyrÄ , grasino, kad su juo susidoros. Jam buvo baisu. 2012 m. rugsėjo mėnesį, pavakary, jam prie parduotuvės ”M.” perkant grybus, L. B. liepė moterims neparduoti jam grybų arba grybus užnuodyti, kad jis mirtų taip, kaip mirė jos vyras.

Vėl vadino jį žudiku. 2012 m. gruodžio mėnesį, prieÅ¡ Å¡ventas Kalėdas jam nuvykus į parduotuvę ”M.”, prie jo priėjusi L. B. liepė jam nevaikščioti ten, kur ji vaikÅ¡to, vėl Å¡aukė, kad jis yra „brudas“, nužudęs jos vyrÄ , Å¡aukė, kad jį užmuÅ¡. Po kurio laiko, po parodytos televizijos laidos „Akistata“, jo ligoninėje laukusi nepažįstama moteris jam pasakė, kad saugotųsi L. B., nes pastaroji rankinėje neÅ¡iojasi peilį bei indelį su skysčiu ir yra sakiusi, kad tie daiktai skirti jam.

Jis iÅ¡sigando, nes tikėjo, kad L. B. gali įgyvendinti savo ketinimus – tai buvo matyti iÅ¡ L. B. nusiteikimo. 2013 m. vasario 9 d. pas jo žmonÄ Ä¯ darbÄ atėjusi moteris iÅ¡ (duomenys neskelbtini) savivaldybės – L. K. – papasakojo, kad į savivaldybę buvo atėjusi L. B., kuri sakė, jog bylinėsis su ligonine, o jei nepasiseks laimėti bylos, tuomet susidoros su V. R. ir felčere S. M.. Dėl L. B. veiksmų jis patyrė didžiulį stresÄ , L. B. jį terorizavo (2 t. 16-18 b. l.).

Å iuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo V. R. sutuoktinė, liudytoja R. R. parodė, kad 2012 m. balandžio mėnesį, apie 15 val. paskambino susijaudinęs jos vyras ir drebančiu balsu pasakė, jog prie parduotuvės ”M.” jį užsipuolė L. B., vadino jį „brudu“, kaltino nužudžius jos vyrÄ . 2012 m. gegužės mėnesį jai su vyru bÅ«nant meno dirbinių Å¡ventėje (duomenys neskelbtini) parke, prie jų priėjusi L.

B. pasakė: „kaip jus Å¡venta žemė neÅ¡ioja“. VasarÄ vyras nuvažiavęs į parduotuvę apsipirkti, po kurio laiko jai paskambino ir pasakė, kad prie parduotuvės sutiko L. B., kuri iÅ¡vadino jį „brudu“, žudiku. Jos vyras dėl to buvo labai susijaudinęs, jam teko gerti vaistus. 2012 m. rugpjūčio mėnesį jai su vyru atostogaujant (duomenys neskelbtini) ir bÅ«nant prie jÅ«ros, prie jų priėjusi L. B. pradėjo jos vyrÄ vadinti „brudu“, kaltino, kad jis nužudė jos vyrÄ , todėl ji atsiskaitysianti, sakė, kad reikia „brudÄ â€œ nudubasinti“.

Jie buvo labai iÅ¡sigandę, bijojo, kad neateitų L. B. minėti trys vyrai su jais susidoroti. KitÄ dienÄ jiems bÅ«nant pliaže prie jų priėjusi L. B. vėl grasino jos (R. R.) vyrui, kad su juo atsiskaitys, jį užmuÅ¡, vadino jį „brudu“. Pamena, kad po kurio laiko, rudenį, jos vyras L. B. buvo sutikęs (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės, ten L. B. jį vėl iÅ¡vadino žudiku, grasino atsilyginti. Jos vyras dėl to labai susinervino. Dar po kurio laiko, prieÅ¡ Å¡ventas Kalėdas, L.

B. jos vyrÄ užsipuolė parduotuvėje, sakė, kad jis nedrįstų vaikščioti ten, kur ji vaikÅ¡to. Vyras dėl to vėl labai jaudinosi, gėrė vaistus, jam pablogėjo sveikata. L. B. pastoviai jį terorizuoja, grasina nužudyti. 2013 m. vasario mėnesį į ligoninę atėjusi savivaldybės darbuotoja L. K. pasakė, kad buvo atėjusi L. B., kuri sakė, jog tuo atveju, jei nepavyks iÅ¡ ligoninės prisiteisti 1,5 mln. litų, ji nuÅ¡aus V. R. ir S. M., sakė, kad Panevėžyje jai vietos užteks.

Dėl L. B. veiksmų jos vyras nuolat jaučia baimę, turi vartoti vaistus, jis supranta, kad L. B. nesustos, jam yra realus pavojus. Ji, suprasdama, kad L. B. grasinimai yra realÅ«s, jos veiksmai nenuspėjami, bijojo dėl savo vyro gyvybės (2 t. 42-44 b. l.). Nuteistosios L. B. kaltę taip pat patvirtina anksčiau minėti liudytojų R. Å ., L. K., G. M. parodymai, taip pat liudytojų J. T. J. ir R. Č. parodymai. Liudytoja J. T. J. nurodė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesio pradžioje atostogaudama (duomenys neskelbtini) sutiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ L.

B., kuri jai ėmė pasakoti, kad mirė jos vyras, kad jos vyrÄ nužudė gydytojas V. R., sakė, jog ji V. R. užmuÅ¡, nieko nepabijos, nedovanos jam, ir dėl to jai vietos Panevėžyje visada atsiras. Ji suprato, kad nesivaldanti, rėkianti L. B. iÅ¡ tikrųjų gali įgyvendinti savo grasinimus. Dėl to, grįžusi iÅ¡ (duomenys neskelbtini), apie šį pokalbį pranešė gydytojui V. R., įspėjo jį, kad pasisaugotų L. B. (2 t. 21 b. l.). Liudytoja R. Č. teisiamajame posėdyje patvirtino nukentėjusiojo V.

R. parodymus, kad 2012 m. vasaros pabaigoje jai pardavinėjant grybus prie parduotuvės ”M.”, jau po darbo valandų prie jos priėjus vyrui ir jam apžiÅ«rinėjant grybus, prie jų priėjusi L. B. liepė jai neparduoti grybų, o duoti nuodų, sakydama, kad Å¡is vyras yra jos vyro žudikas. Vėliau ji sužinojo, kad Å¡is vyras yra gydytojas V. R. (2 t. 24-25 b. l.).              Taigi, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad L. B. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. pabaigos savo veiksmais terorizavo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytojÄ reanimatologÄ V.

R. ir, naudodama jo atžvilgiu psichinę prievartÄ , sistemingai jį baugino, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 2 dalyje. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius nuteistosios asmenybę, jos veiksmų intensyvumÄ , akivaizdu, kad nukentėjusysis turėjo realų pagrindÄ bijoti, kad L. B. gali realiai įgyvendinti savo grasinimus. L. B. veiksmai, jų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad pastaroji veikė tiesiogine tyčia.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, bÅ«tų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡analizavus byloje surinktų įrodymų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas. Teismas iÅ¡samiai nurodė, kokiais konkrečiai įrodymais remdamasis pripažįsta L. B. kalta padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ bei du nusikaltimus, numatytus BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi L. B. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas apeliantės skundo teiginys, kad nukentėjusiojo V. R. 2013 m. vasario 12 d. skundas yra pastarojo gynybinė taktika dėl kaltinimų suteikus galbūt nekokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Apeliantės skundo teiginys, kad ji rašė skundus dėl jos vertinimu netinkamai T. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, jos kaltės padarius nusikalstamas veikas nepaneigia. Nuteistosios L. B. skundo teiginiai, susiję su tuo, kad V.

R. sutuoktinė dirba toje pačioje ligoninėje kaip ir pastarasis, be to, ji dalyvavo atliekant ligoninėje auditÄ , su Å¡ia byla nesusiję, todėl nenagrinėjami. Apeliantės skundo argumento, kad skundžiamas nuosprendis yra iÅ¡samus, nes teismas iÅ¡ esmės į nuosprendį perkėlė kaltinamojo akto tekstÄ , nepatvirtina jokie bylos duomenys, prieÅ¡ingai, iÅ¡ nuosprendžio akivaizdu, kad kaltinamojo akto tekstas į nuosprendį neperkeltas, todėl Å¡is skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Tai, kad teismas nuosprendyje paminėjo kompaktinę plokÅ¡telę, nuosprendžio nedaro neteisėtu. Dar kartÄ pažymima, kad teismas, spręsdamas L. B. kaltės klausimÄ , įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ . Neteisi apeliantė teigdama, kad beveik visi liudytojai įvykių nematė. IÅ¡ anksčiau paminėtų liudytojų parodymų akivaizdu, kad įvykius tiesiogiai matė ar L. B. grasinant nukentėjusiesiems girdėjo liudytojos A. L., R. Č., L. K., R. R., R. Å ., J. T. J.. Tai, kad kai kurie liudytojai yra nukentėjusiųjų S. M. ir V.

R. bendradarbiai, nėra pagrindas netikėti jų parodymais. Be to, byloje apklausti liudytojai nuosekliai paaiÅ¡kino jiems žinomas bylos aplinkybes, nurodydami kokiose vietose ir kokius konkrečius veiksmus atliko L. B., todėl pastarosios skundo argumentas, kad byloje minėtos aplinkybės nebuvo nustatytos, atmetamas kaip nepagrįstas. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teigti, kad L. B. pripažinta kalta nesant jos kaltės įrodymų, nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, jie parodymus davė bÅ«dami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai apklausoms buvo kviečiami tyrėjų, o duoti palankius nukentėjusiesiems parodymus jų niekas neprašė. Atkreipiamas dėmesys, kad kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių (BPK 78 straipsnis). Taigi, pagrindas šaukti asmenį liudytoju yra duomenys, kad jis žino kokias nors reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.

Tokių duomenų gali pateikti proceso dalyviai ir kiti asmenys, jų galima gauti analizuojant dokumentus ir kitus turimus įrodymus, apie save gali praneÅ¡ti ir patys asmenys, siekiantys perduoti teisėsaugos institucijoms jų turimÄ informacijÄ apie nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, liudytojus nustatyti gali ne vien tik policijos pareigÅ«nai. Esant paminėtoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad kai kurios įvykių aplinkybės buvo žinomos bÅ«tent nukentėjusiųjų bendradarbiams, sprendžiama, jog jie pagrįstai buvo apklausti kaip liudytojai.

Taip pat pažymima, kad asmuo į apklausÄ gali bÅ«ti iÅ¡kviečiamas ne tik Å¡aukimu, bet ir gali bÅ«ti Å¡aukiamas telefonu ar kitais bÅ«dais (BPK 182 straipsnis). Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo Apeliantė nurodo, kad ji teismui buvo perduota Å¡aliÅ¡ko teismo, Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja D. Valčiukienė nuo bylos nagrinėjimo nenusiÅ¡alino tol, kol jai nebuvo pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, ir tai, anot L. B., reiÅ¡kia, kad Kelmės rajono apylinkės teismas buvo Å¡aliÅ¡kas viso teismo proceso metu, galimai buvo suinteresuotas bylos baigtimi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Å ios teisės užtikrinimui BPK 58 straipsnyje yra iÅ¡vardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso subjektai negali dalyvauti baudžiamajame procese.

Esant BPK 58 straipsnyje numatytam pagrindui, teisėjas privalo nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo procese. Tokį sprendimÄ teisėjas turi priimti nepriklausomai nuo to, ar kitiems proceso subjektams yra žinoma apie BPK 58 straipsnyje numatyto pagrindo buvimÄ , taip pat nuo to, ar kiti proceso subjektai naudojasi teise reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus ar to nedaro. NeÅ¡aliÅ¡kumo principas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad nagrinėjant bylÄ teismas su proceso Å¡alimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iÅ¡ jų palankumo, nebÅ«ti suinteresuotas priimti vienai iÅ¡ Å¡alių palankų sprendimÄ .             Bylos duomenys liudija, kad L.

B. baudžiamÄ jÄ bylÄ gavus Kelmės rajono apylinkės teisme, nuo jos nagrinėjimo nusiÅ¡alino teisėjai V. Raščiuvienė (1 t. 106 b. l.), V. Rudaitis (1 t. 111 b. l.), L. Borkovskienė (1 t. 117 b. l.). Nors bylÄ paskyrus nagrinėti teisėjai D. Valčiukienei, ji 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi L. B. baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (1 t. 122-123 b. l.), tačiau 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi teisėja L. Valčiukienė nusiÅ¡alino nuo Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo (1 t. 152-153 b. l.).

Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius pirmininkės 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje L. B. buvo kaltinama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 2 dalį, buvo perduota nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui (1 t. 162 b. l.), kuris iÅ¡nagrinėjo Å¡iÄ bylÄ ir priėmė joje apkaltinamÄ jį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo ne Kelmės, o Raseinių rajono apylinkės teismas, svarstyti Kelmės rajono apylinkės teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ nėra pagrindo.

IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad L. B. baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjusi Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja A. P. nebuvo Å¡aliÅ¡ka. Teismo Å¡aliÅ¡kumo nepatvirtina ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad kaltinamasis aktas L. B. buvo įteiktas Kelmės rajono apylinkės teisme (1 t. 140-141 b. l.). Kartu pastebėtina, kad Raseinių rajono apylinkės teisme L. B. buvo įteiktas pakeistas kaltinimas (1 t. 191-192 b. l.). Dėl skunde nurodytų procesinių pažeidimų              Atsakant į apeliantės skundo argumentÄ , kad nors jai buvo pareikÅ¡tas kaltinimas dėl neteisėtų veiksmų (duomenys neskelbtini) pajÅ«ryje, tačiau Å¡iame mieste nebuvo atliktas joks ikiteisminio tyrimo veiksmas, atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų buvo pradėtas ir atliekamas TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate, taigi, dėl L.

B. veiksmų (duomenys neskelbtini) pajÅ«ryje ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti (duomenys neskelbtini) miesto ikiteisminio tyrimo įstaigoje nebuvo įstatymo pagrindo. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo padaryti garso ar vaizdo įraÅ¡ai, taip pat nėra pagrindas teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas netinkamai. Pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymas ikiteisminį tyrimÄ atliekantį pareigÅ«nÄ neįpareigoja kiekvienu atveju atlikti minėtus procesinius veiksmus – ar konkrečiu atveju juos bÅ«tina atlikti, sprendžia ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas ar prokuroras.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistoji savo apeliaciniame skunde jai paskirtos bausmės ir iÅ¡ jos priteisto civilinio ieÅ¡kinio neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a:             Atmesti nuteistosios L.

B. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                                     Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                   Bronius Zalaga