Legislator Case Law & Legislation
511e1cac-7bcb-4a84-956e-587b7e6e715d AI generated

511e1cac-7bcb-4a84-956e-587b7e6e715d · Regionų administracinis teismas

Case Number 511e1cac-7bcb-4a84-956e-587b7e6e715d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimÄ Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-755-4804; įpareigoti atsakovÄ suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutarties Nr. L03158584 su papildomais susitarimais, susijusiais su pagrindine laidavimo sutartimi, pripažinimo negaliojančia.

Legislator headnote

AI generated

511e1cac-7bcb-4a84-956e-587b7e6e715d · Regionų administracinis teismas: M. skundÄ atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimÄ Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-755-4804; įpareigoti atsakovÄ suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutarties Nr. L03158584 su papildomais susitarimais, susijusiais su pagrindine laidavimo sutartimi, pripažinimo negaliojančia.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eI2-506-362/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00818-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 10 d.

Å iauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui A. M.,

atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimÄ Nr. 2.5 (NTP-2)-19-NT-755-4804; įpareigoti atsakovÄ suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutarties Nr. L03158584 su papildomais susitarimais, susijusiais su pagrindine laidavimo sutartimi, pripažinimo negaliojančia.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius (toliau – ir atsakovas, ir Å iaulių skyrius,) 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-755-4804 nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui dėl 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutarties Nr. L03158584 su papildomais susitarimais, susijusiais su pagrindine laidavimo sutartimi, panaikinimo. PareiÅ¡kėjas mano, kad skundžiami aktai nepagrįsti, neteisėti, todėl turėtų bÅ«ti panaikinti.

Atsakovas skundžiamu sprendimu savo atsisakymÄ motyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPÄ®) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, dėl to, kad pareiÅ¡kėjui keliami reikalavimai dėl 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutarties panaikinimo tiesiogiai kyla iÅ¡ jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos. Atsakovas konstatavo, kad 2008 m. balandžio 4 d. tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujamos direktoriaus A. M., veikiančio pagal UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelio akcininko sprendimÄ bei pagal bendrovės įstatus ir pareiÅ¡kėjo buvo sudaryta laidavimo sutartis, t. y. 2008 m. balandžio 4 d. pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį Nr. 03158584 pareiÅ¡kėjas A. M. buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ir akcininkas. Mano, kad atsakovas neteisėtai nurodo, kad įmonės akcininko veiksmams yra bÅ«dingi Å«kinei komercinei veiklai priskirtini požymiai, t. y. akcininkas savo rizika investuoja asmenines lėšas į įmonę, siekdamas gauti įmonės uždirbto pelno dalį – dividendus, todėl yra pagrindas pripažinti įmonės akcininkÄ Å«kinės komercinės veiklos vykdytoju. PrieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovas, kiekvienas asmuo, kuris perka nekilnojamÄ jį turtÄ , turtines ir kitokias teises ar daiktus, tikisi, kad įsigyto turto vertė bėgant laikui padidės. Akcijos laikomos nuosavybės vertybiniais popieriais, t. y. analogiÅ¡ku turtu kaip ir nekilnojamasis, kilnojamasis ir kitoks turtas. Todėl pasak atsakovo, pelno siekia kiekvienas, kuris įsigyja nesuvartojamus daiktus, o tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjo veiksmai niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito asmens veiksmų, kurių atžvilgiu atsakovas priėmė sprendimus suteikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Jokie teisės aktai nenustato, kad bendrovės valdybos narys arba administracijos vadovas yra verslininkai. Konstitucinis Teismas yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimus, kad asmens konstitucinių teisių, tarp kurių yra viena iÅ¡ esminių asmens teisė kreiptis į teismÄ , ribojimai gali bÅ«ti nustatomi tik įstatymo lygmens teisės aktuose. Dėl paminėto, prieÅ¡inga iÅ¡vada, kuri padaryta skundžiamuose aktuose, yra neteisėta. Atsakovas priimdamas skundžiamus aktus aiÅ¡kino VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktÄ prieÅ¡ingai gramatinei Å¡ios teisės normos prasmei, kadangi teisės norma taikomas tais atvejais, kai praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos. Å iuo atveju atsakovas nekonstatavo civilinėse bylose iÅ¡keltų reikalavimų tiesioginio ryÅ¡io su pareiÅ¡kėjo veikla, o taip pat nenustatė ir pačios pareiÅ¡kėjo komercinės Å«kinės veiklos. Taip pat atsakovas neatsižvelgė, kad abiem atvejais įstatymu reikalaujama , kad pareiÅ¡kėjÄ atstovautų advokatas. Tai sudarė pagrindÄ VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktÄ aiÅ¡kinti siaurinamai, kad Å¡i teisės norma taikoma tiktais atvejais, kai nustatoma akivaizdi komercinė Å«kinė veikla.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kur numatyta, kad Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos: 29 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s; 30 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ; taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Asmens poreikį gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ nulemia asmens turtinė padėtis, o ne vykdytos veiklos pobÅ«dis. Nėra pagrindo teigti, kad Å«kinė ar komercinė veikla visais atvejais rodo, kad asmuo gali pats padengti savo teisinių interesų gynybos iÅ¡laidas. Å iuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad tiek paduodant apeliacinį, tiek kasacinį skundus įstatymas numato privalomÄ advokato dalyvavimÄ . Tokiu bÅ«du Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas apskritai atima iÅ¡ asmens teisę kreiptis į teismÄ , pažeidžiamas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, o taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teismo praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kur numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s; 30 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ; taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad 2019 m. kovo 18 d. Tarnybos Å iaulių skyriuje gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutarties Nr. L03158584 su papildomais susitarimais, susijusiais su pagrindine laidavimo sutartimi, panaikinimo. Tarnybos Å iaulių skyrius 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-l9-NT-755-4804, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 11 straipsnio 7 dalies 4 punktu, atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir, jeigu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos. Å ios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimÄ atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

LVAT, aiÅ¡kindamas Ä®statymo nuostatas, nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei nustatoma, jog praÅ¡ymas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ yra susijęs su PareiÅ¡kėjo Å«kine komercine veikla ar jo savarankiÅ¡ka profesine veikla, t. y. tarp konkretaus reikalavimo ir Å«kinės komercinės veiklos ar PareiÅ¡kėjo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryÅ¡ys. Jo nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų jÄ paneigiančių aplinkybių, turėtų bÅ«ti teikiama.

Ir prieÅ¡ingai, jei reikalavimas, kuriam iÅ¡dėstyti bei pagrįsti reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su Å«kine komercine veikla ar savarankiÅ¡ka profesine veikla, tokiÄ pagalbÄ teikti turi bÅ«ti atsisakoma. LVAT pažymėjo, kad neturi teisinės reikÅ¡mės, ar Å«kinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrÅ«kęs ar ji vykdoma. Tarnyba nesutinka su pareiÅ¡kėjo skunde nurodytu argumentu, kad Ä®statymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos, ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos, tačiau Tarnyba skundžiamame sprendimuose nekonstatavo, kad pareiÅ¡kėjo keliamas reikalavimas yra tiesiogiai susiję su Å«kine komercine veikla.

Pažymėjo, kad Tarnyba 2019 m. kovo 21 d. sprendime Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-755-4804 akcentavo, jog pareiÅ¡kėjas laidavimo sutarties metu buvo UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelis akcininkas ir vadovas. Apibendrindami anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes mano, kad Å iaulių skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-755-4804 atsisakyti suteikti pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktais, nenukrypstant nuo juose įtvirtintų taisyklių ir neperžengiant Tarnybai priskirtų kompetencijos ribų.

Atsižvelgdami į tai, mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

Pareiškėjo A. M. skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-755-4804, kuriuo buvo atsisakyta pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ nustačius, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai kyla dėl jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, teisėtumo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Tačiau minėtose nuostatose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad iÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat teisės turėti advokatÄ kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, jog galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas, be kita ko, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta, jog socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pagrindu teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba bÅ«tų veiksminga, t. y. prieinama, suteikta laiku ir kokybiÅ¡kai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sistema ir jos įgyvendinimo sÄ lygos bei procedÅ«ros įtvirtintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir VGTPÄ®). VGTPÄ® 11 ir 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia. Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, VGTPÄ® numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPÄ® 11 straipsnio 6-7 dalyse numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

Tarnyba, įgyvendindama jai suteiktÄ kompetencijÄ administruoti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ (VGTPÄ® 9 straipsnis), sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ bei atsižvelgdama į VGTPÄ® nustatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo sÄ lygas. VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalyje iÅ¡vardinti atvejai, kuriems esant antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamu atveju aktualus VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos. Aptariamos aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimÄ atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ arba nutraukti, jei ji buvo suteikta (žr. pvz., 2015 m. vasario 10 d. nutartį adm. byla Nr. A-491-756/2015, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4373-629/2019).

Administracinių teismų praktikoje Å¡i įstatymų leidėjo įtvirtinta taisyklė aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas yra negalimas, jei tarp konkretaus reikalavimo ir Å«kinės komercinės veiklos ar pareiÅ¡kėjo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos yra/buvo priežastinis ryÅ¡ys. Jo nenustačius antrinė teisinė pagalba, nesant kitų jÄ paneigiančių aplinkybių, turėtų bÅ«ti teikiama. Ir prieÅ¡ingai, jei reikalavimas, kuriam iÅ¡dėstyti bei pagrįsti reikalinga antrinė teisinė pagalba, susijęs su Å«kine komercine veikla ar savarankiÅ¡ka profesine veikla, tokiÄ pagalbÄ teikti turi bÅ«ti atsisakoma. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1060/2014, aiÅ¡kindama analogiÅ¡kÄ nuostatÄ (pagal tuo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ , Å¡i nuostata buvo įtvirtinta 11 straipsnio 6 dalies 4 punkte), pažymėjo, jog neturi teisinės reikÅ¡mės, ar Å«kinės komercinės veiklos vykdymas yra nutrÅ«kęs ar ji vykdoma; teisėkÅ«ros subjektas yra iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ neteikti antrinės teisinės pagalbos tais atvejais, kai tai betarpiÅ¡kai susiję su vykdyta ar vykdoma Å«kine komercine veikla (LVAT 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4373-629/2019).

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. kovo 18 d. kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas suteikti antrinę teisinę pagalbÄ dėl 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutarties Nr. L03158584 su papildomais susitarimais, susijusiais su pagrindine laidavimo sutartimi, panaikinimo. Atsakovas nustatęs, kad pareiÅ¡kėjui keliami reikalavimai dėl 2008 m. balandžio 4 d. laidavimo sutarties Nr. L03158584, su papildomais susitarimais susijusiais su pagrindine laidavimo sutartimi, panaikinimo, tiesiogiai kyla iÅ¡ jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, 2019 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-755-4804 atsisakė pareiÅ¡kėjui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Å iame sprendime be kita ko nurodė, kad 2008 m. balandžio 4 d. tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujamos direktoriaus A. M., veikiančio pagal 2008 m. kovo 28 d. UAB „duomenys neskelbtini“ vienintelio akcininko sprendimÄ Nr. 1 bei pagal bendrovės įstatus ir pareiÅ¡kėjo, buvo sudaryta laidavimo sutartis, t. y. pasiraÅ¡ant laidavimo sutartį Nr. L03158584 pareiÅ¡kėjas A. M. buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius ir akcininkas. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nustatė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su pareiÅ¡kėjo vykdyta Å«kine komercine veikla.

Teismas pastebi, kad tokiais atvejais esminės teisinės reikÅ¡mės neturi civilinėje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo dalykas, rūšis ar asmens, pretenduojančio gauti antrinę teisinę pagalbÄ , dabartinė teisinė padėtis, esminį vaidmenį vaidina tai, kad civilinėje byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas turi bÅ«ti susijęs su vykdoma ar vykdyta Å«kine komercine veikla ir kildinamas bÅ«tent iÅ¡ tokios veiklos.

Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienaÅ¡meniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams.

Aukščiau iÅ¡dėstytų teisės normų analizė bei byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad civiliniai ieÅ¡kiniai, keliami buvusiam įmonės vadovui dėl laidavimo sutarties panaikinimo, yra tiesiogiai susiję su jo, kaip vadovo, Å«kinės komercinės veiklos vykdymu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina pareiÅ¡kėjo siekį, kreipiantis į atsakovÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo minėtoje civilinėje byloje, apginti turtinius interesus, tiesiogiai atsiradusius dėl jo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos, bÅ«nant UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi. Kaip jau minėta, Å¡ios aplinkybės nustatymas yra pakankamas pagrindas atitinkamai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimÄ atsisakyti besikreipusiam asmeniui suteikti antrinę teisinę pagalbÄ .

Visuma nustatytų aplinkybių sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai pareiÅ¡kėjui atsisakė teikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu nustatęs, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai yra susiję su reikalavimais, tiesiogiai atsirandančiais dėl pareiÅ¡kėjo vykdytos Å«kinės komercinės veiklos.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 2.5(NTP-2)-19-NT-755-4804 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiÅ¡kėjo reikalavimo įpareigoti atsakovÄ jo praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje svarstyti iÅ¡ naujo.

Teismas atskirai pažymi, kad pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusius Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio pakeitimus, Tarnyba turi teisę iÅ¡imtiniais atvejais, atsižvelgdama į Ä®statymo 11 straipsnio 11 dalyje nurodytÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir įvertinusi konkretaus pareiÅ¡kėjo individualiÄ situacijÄ , suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , nepaisydama to, kad yra Å¡io straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Kai Tarnyba, vadovaudamasi Å¡io straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimÄ atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbÄ , pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į tarnybÄ su motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį praÅ¡ymÄ pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informacijÄ . Individuali pareiÅ¡kėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiÅ¡kėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiÅ¡kai sau atstovauti, iÅ¡laidas advokato pagalbai, bylos, kurioje praÅ¡oma suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , sudėtingumÄ ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiÅ¡kėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiÅ¡kėjui. Taigi pareiÅ¡kėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į TarnybÄ , praÅ¡ydamas papildomai įvertinti jo individualiÄ situacijÄ ir iÅ¡imties tvarka teikti antrinę teisinę pagalbÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat teismo prašė kreiptis į Lietuvos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punktas, kur numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu praÅ¡ymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiÅ¡kėjo Å«kinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiÅ¡kos profesinės veiklos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai kur numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s; 30 straipsnio 1 daliai, kur numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ; taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas pirmiausia pažymi, kad pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . AiÅ¡kinant Å¡iÄ proceso teisės normÄ , akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui. Å i teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais praÅ¡ymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiÅ«rai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra bÅ«tina kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012 kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jurisprudencijoje yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo požiÅ«riu bylos proceso dalyvio praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam praÅ¡ymui iÅ¡spręsti netaikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 3 dalies nuostatos apie bÅ«tinumÄ teismo sprendime atsakyti į visus atsakovo pareikÅ¡tus pagrindinius reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A525-2528/2012). Atsižvelgiant į nurodytÄ Ä¯statyminį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ ir į tai, kad teismui, iÅ¡nagrinėjus bylos medžiagÄ , nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobÅ«dį ir byloje taikytinas teisės aktų nuostatas, nekyla abejonių dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 4 punkto galimo neatitikimo Konstitucijai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius