511dd0e7-7da0-4080-a25c-498c3fca20df · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-1394-279/2022 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00705-2021-4 Procesinių sprendimų kategorijos: 14.6.; 14.10.; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 24 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.

Teismas n u s t a t ė : Å alys teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kėja uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir UAB (duomenys neskelbtini) skundu kreipėsi į administracinį teismÄ praÅ¡ydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos apsaugos departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G.

K. 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ â€žDėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimas) arba 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu paskirtÄ 700 Eur baudÄ sumažinti iki 200 Eur. PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. jai buvo suraÅ¡ytas ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Protokolas).

Protokole konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) atlieka transporto priemonių techninės priežiÅ«ros ir remonto veiklÄ , kurios metu susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos: tepaluotos Å¡luostės, pakuotės užterÅ¡tos pavojingomis medžiagomis, miÅ¡rios komunalinės ir kitos atliekos, tačiau nėra vykdoma Å¡ių atliekų susidarymo apskaita GPAIS. Protokole taip pat konstatuota, kad įmonės teritorijoje buvo laikinai laikomos įmonės veiklos metu susidariusios pavojingos atliekos – pakuotės užterÅ¡tos pavojingomis medžiagomis, kurių konteineriai nebuvo paženklinti.

Protokole konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 ,,Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 6, 6.2, 6.3 ir 7 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. D1-405 ,,Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 15.2 ir 17 punktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad jai Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu buvo paskirta 700 Eur bauda. PareiÅ¡kėja mano, kad jai paskirta bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytiems pažeidimams. PareiÅ¡kėja praÅ¡o jai paskirtÄ 700 Eur sumažinti iki 200 Eur, atsižvelgiant į tai, kad jos finansinė padėtis dėl COVID-19 pandemijos yra sudėtinga, pareiÅ¡kėja iÅ¡ karto po atlikto patikrinimo ėmė Å¡alinti visus trÅ«kumus, bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, vėlesnių patikrinimo metu pareiÅ¡kėjos veikloje jokių aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta.

Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu (b. l. 21-22) prašė UAB (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimÄ dalį panaikinti 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ , atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėja padarytų pažeidimų neginčija, tačiau mano, kad jai paskirta bauda yra per didelė ir neproporcinga padarytiems pažeidimams. UAB (duomenys neskelbtini) skundo reikalavimÄ dalį dėl paskirtos baudos sumažinimo Aplinkos apsaugos departamentas siÅ«lo teismui spręsti, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 52 straipsnio nuostatų.

Skundas tenkinamas iš dalies. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad:

1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos vyriausiasis specialistas P. D. 2021 m. rugsėjo 29 d. UAB (duomenys neskelbtini) surašė ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“. Protokole užfiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), atlieka transporto priemonių techninės priežiÅ«ros ir remonto veiklÄ , kurios metu susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos: tepaluotos Å¡luostės, pakuotės užterÅ¡tos pavojingomis medžiagomis, miÅ¡rios komunalinės ir kitos atliekos, tačiau nėra vykdoma Å¡ių atliekų susidarymo apskaita Vieningoje gaminių, pakuotės ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).

Taip pat konstatuota, kad įmonės teritorijoje buvo laikinai laikomos įmonės veiklos metu susidariusios pavojingos atliekos – pakuotės užterštos pavojingomis medžiagomis, kurių konteineriai nebuvo paženklinti. Protokole konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367 ,,Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ II skyriaus 6, 6.2, 6.3 ir 7 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d.

įsakymo Nr. D1-405 ,,Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ IV skyriaus 15.2 ir 17 punktų reikalavimus (b. l. 10-11);

2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2021 m. lapkričio 4 d. priimtu nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“ UAB (duomenys neskelbtini) už Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ buvo paskirta 300 Eur dydžio ekonominė sankcija, už Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ buvo paskirta 700 Eur dydžio ekonominė sankcija.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskirta galutinė 700 Eur bauda (b. l. 5-9). Teismui iÅ¡analizavus pareiÅ¡kėjos skundo turinį, matyti, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės neginčija paties 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimo bei jame konstatuotų teisės pažeidimų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalį ir 93 straipsnio 5 dalį. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja skunde aiÅ¡kiai nurodė, kad ji ėmėsi veiksmų pažeidimams paÅ¡alinti bei tai, kad patikrinimo metu bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas nenagrinėja pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo dalies panaikinti 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto skundo matyti, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės praÅ¡o 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu paskirtÄ galutinę 700 Eur dydžio ekonominę sankcijÄ sumažinti iki 200 Eur. PareiÅ¡kėja mano, kad jai paskirta 700 Eur ekonominė sankcija yra per griežta, neproporcinga padarytiems pažeidimams. Teismas, iÅ¡analizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetencijÄ , turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas Å¡iame įstatyme aiÅ¡kiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundÄ dėl nutarimo skirti ekonominę sankcijÄ , turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudÄ , negu Å¡io įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytÄ teisės pažeidimÄ .

Ä®statymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudÄ , negu Å¡io įstatymu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytÄ teisės pažeidimÄ , teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , atsakomybę lengvinančias ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui bÅ«tų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigÄ vadovautis teisingumo ir protingumo principais.

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudÄ , o kitokio pobÅ«džio sankcijÄ . Atsižvelgus į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ už padarytÄ Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje ir 93 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimÄ padarymÄ skirti UAB (duomenys neskelbtini) mažesnes baudas, negu Å¡io įstatymo normose nustatytos minimalios baudos už juridinio asmens padarytus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas proporcingumo principÄ , yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija), Å¡ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo teisminėje praktikoje yra pateikęs iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, bÅ«tina pirmumÄ teikti bendrajai teisės sampratai (žiÅ«rėti, pavyzdžiui 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiÅ¡kinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytÄ pažeidimÄ .

Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , neiÅ¡vengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiÅ¡kindamas proporcingumo principo taikymÄ , yra nurodęs, kad bÅ«tina rasti balansÄ tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi bÅ«ti atsižvelgta į Å«kio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi bÅ«ti siekiama, kad nebÅ«tų visiÅ¡kai iÅ¡vengta atsakomybės arba ji nebÅ«tų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimÄ padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis bÅ«tų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei bÅ«tina tikslams pasiekti (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudÄ , vertina pažeidimo padarymo pobÅ«dį, Å«kinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų paÅ¡alinimo operatyvumÄ , bendradarbiavimÄ su aplinkos apsaugos pareigÅ«nais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimÄ ir kita (žiÅ«rėti, pavyzdžiui 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad už Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimÄ padarymÄ UAB (duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, buvo paskirta galutinė 700 Eur bauda. Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudÄ nuo 300 Eur iki 600 Eur. Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudÄ nuo 700 Eur iki 1400 Eur.

Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalis numato, kad kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvienÄ teisės pažeidimÄ atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis Å¡io įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, Å¡iam asmeniui skiriama bauda pagal sankcijÄ , nustatytÄ už sunkesnį iÅ¡ pažeidimų. Ä®vertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjos padarytų pažeidimų pobÅ«dį ir priežastis, nustačius, kad pareiÅ¡kėjai ekonominė sankcija taikoma pirmÄ kartÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėja bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, savo noru ėmėsi veiksmų paÅ¡alinti pažeidimus, į tai, kad vėlesnių patikrinimo metu pareiÅ¡kėjos veikloje jokių aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, atsižvelgus į pareiÅ¡kėjos finansinę padėtį, į taikomÄ teisinį reglamentavimÄ bei teisminę praktikÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai už Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje ir 93 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymÄ paskirta galutinė 700 Eur bauda nėra proporcinga pareiÅ¡kėjos padarytiems pažeidimams.

Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnės ekonominės sankcijos. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad ekonominė sankcija turi bÅ«ti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomÄ jį poveikį tiek pažeidimus padariusiai pareiÅ¡kėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymÄ yra 200 Eur, už Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymÄ â€“ 400 Eur.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, pareiÅ¡kėjai skiriama galutinė 400 Eur bauda. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ â€žDėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugÄ ir gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini)“.

UAB (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymÄ paskirtÄ galutinę 700 Eur ekonominę sankcijÄ sumažinti ir UAB (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę 400 Eur (keturių Å¡imtų eurų) ekonominę sankcijÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė