2026-02-18 Nr. AB-3773-3-62-3-00915-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-753-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00915-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovus Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) ir Lietuvos Respublikos nacionalinę teismų administraciją (toliau – ir Administracija) (toliau visi kartu – ir atsakovai) suteikti jam informaciją apie Lietuvos Respublikos teismuose vykstančius procesus ir eksperimentus, kuriais apribojamos jo galimybės ginti savo turtą bei teises; 2) priteisti jam iš atsakovų turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti jam iš atsakovų 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d. pašalinti skundo trūkumus – paduoti patikslintą skundą ir nurodyti: 1) konkrečius viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie sukėlė pareiškėjui žalą; 2) patirtos turtinės žalos pobūdį; 3) patirtą žalą patvirtinančius įrodymus; 4) prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį ir jį pagrindžiančius įrodymus; 5) tinkamą atsakovą.

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovus suteikti jam informaciją apie Lietuvos Respublikos teismuose vykstančius procesus; 2) priteisti jam iš atsakovų patirtos turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti jam iš atsakovų 5 000 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2026 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nustatė, kad patikslintame skunde, be pirminiame skunde išdėstytų aplinkybių ir argumentų, pareiškėjas nurodė, jog neturi teisinio išsilavinimo, negali tinkamai parengti skundo ir dėl diskriminacinio reguliavimo negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas patikslintame skunde išreiškė lūkestį, jog teismas vertins pirminį skundą, savo iniciatyva išreikalaus papildomus įrodymus ir sudarys pareiškėjui sąlygas detalizuoti su žalos atsiradimu susijusias aplinkybes administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Teismas vertino, kad pareiškėjas patikslintame skunde nedetalizavo skundo dalyko ir pagrindo – nenurodė duomenų apie konkrečius viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie sukėlė pareiškėjui žalą, nepateikė patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, nedetalizavo prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydžio, jo sudėtinių dalių bei apskaičiavimo metodikos, ir įvardijo netinkamą atsakovą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai apie teisinį išsilavinimą, galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir teismo pareigą savo iniciatyva išreikalauti reikalingus įrodymus administracinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu nelaikytini tinkamu skundo trūkumų šalinimu. Teismo vertinimu, minėti paaiškinimai nepaneigia pareiškėjo pareigos pateikti įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantį skundą ir nesudaro pagrindo teismui perimti pareiškėjo procesinių pareigų ar pradėti bylos nagrinėjimą, kai nėra aiškus ginčo dalykas ir ribos. Be to, teismas akcentavo, kad pareiškėjo patikslinto skundo turinys nesudaro galimybių apibrėžti administracinės bylos nagrinėjimo objekto ir ribų. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

III. Pareiškėjas padavė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutartį ir įpareigoti teismą nesudaryti kliūčių administracinės bylos nagrinėjimui iš esmės. Taip pat pareiškėjas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar atsisakymas priimti skundą nėra laikytinas dirbtine kliūtimi įgyvendinti teisę kreiptis į nešališką teismą ir ar tai nėra pareiškėjo diskriminacija dėl jo išsilavinimo, turtinės padėties, negalios, tautybės ir pilietinių įsitikinimų.

Pareiškėjas nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo ir negali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, teismai ir kitos valstybės institucijos neatlieka teisės aktuose nustatytų funkcijų ir galbūt vykdo organizuotą nusikalstamą veiką. Pareiškėjo teigimu, šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai yra pateikti susijusiose bylose ir pridėti prie skundo priedų.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina nusikalstamos veikos įrodymu. Pareiškėjo manymu, teismo nustatyta pareiga pašalinti nustatytus skundo trūkumus vertintina kaip patyčios pareiškėjo atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo teismo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo turinį ir byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių būtinybę nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant ištirti, ar atsisakymas priimti skundą nėra laikytinas dirbtine kliūtimi įgyvendinti teisę kreiptis į nešališką teismą bei pareiškėjo diskriminacija dėl išsilavinimo, turtinės padėties, negalios, tautybės ar įsitikinimų. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Įvertinusi minėtą pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti byloje taikytinų teisės aktų atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

Toliau teisėjų kolegija vertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovus suteikti jam informaciją apie Lietuvos Respublikos teismuose vykstančius procesus; 2) priteisti jam iš atsakovų patirtos turtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti jam iš atsakovų 5 000 Eur dydžio patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi konstatavo, kad minėtas skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, ir nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas, siekdamas pašalinti minėtus trūkumus, pateikė teismui patikslintą skundą. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2026 m. sausio 5 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai nepašalino nustatytų skundo trūkumų, ir pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pastarąją teismo nutartį.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pabrėžia, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) nuostatų. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti – minėta teisė gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad viena iš būtinų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų – įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkančio skundo (prašymo, pareiškimo) pateikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-100-624/2025; 2025 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1833-442/2025; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad termino skundo trūkumams pašalinti nustatymas yra asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, palanki aplinkybė, kadangi teismas, nustatydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, sudarančias teismui kliūtis priimti skundą nagrinėti iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, vertinant teismo nutarties, kuria skundas (prašymas, pareiškimas) laikytas nepaduotu, pagrįstumą ir teisėtumą, taip pat turi būti vertinamas ir nutarties, kuria nustatyti skundo (prašymo, pareiškimo) trūkumai, pagrįstumas ir teisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. gruodžio 31 d. pašalinti tokius skundo trūkumus – paduoti patikslintą skundą ir nurodyti: 1) konkrečius viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie sukėlė pareiškėjui žalą; 2) patirtos turtinės žalos pobūdį; 3) patirtą žalą patvirtinančius įrodymus; 4) prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį ir jį pagrindžiančius įrodymus; 5) tinkamą atsakovą.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 6–8 punktus, skunde turi būti nurodyta: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai; pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 24 straipsnio nuostatomis siekiama užtikrinti, jog administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui būtų pateikta minimali informacija ir įrodymai, sudarantys galimybes preliminariai identifikuoti ginčo dalyką, pagrindą bei kitas skundo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad skundo (prašymo, pareiškimo) dalykas privalo būti aiškiai suformuluotas nurodant siekiamą materialųjį teisinį rezultatą, o skundo turinys turi atskleisti faktinį pagrindą, kuriuo remiantis reiškiamas konkretus skundo reikalavimas. Reikalavimai tiksliai apibrėžti skundo dalyką ir nuosekliai išdėstyti skundo pagrindą sudarančias aplinkybes yra skirti tam, kad šie esminiai skundo elementai būtų suprantami tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams. Būtent pagal konkrečiai suformuluotus skundo reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos, o tiksli jų formuluotė sudaro prielaidas apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus bei užtikrinti visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2026; kt.)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad vien formalaus pobūdžio skundo (prašymo, pareiškimo) trūkumai asmeniui negali tapti neproporcinga kliūtimi asmeniui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008; 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-134-629/2023; kt.). Vien tik formalus skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymas yra netoleruotinas, nes asmens teisės privalo būti ginamos realiai, o ne deklaratyviai. Atitinkamai konstatuoti skundo formos ar turinio trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, negali sudaryti kliūčių priimti skundą nagrinėti iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-126-662/2024; kt.).

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai išsprendė dalies pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė įpareigoti atsakovus suteikti jam informaciją apie Lietuvos Respublikos teismuose vykstančius procesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi minėto skundo reikalavimo priimtinumo klausimo nesprendė. Atsižvelgiant į tai, šio reikalavimo priimtinumo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, taip pat prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, patirtą neturtinę žalą nuosekliai siejo su Lietuvos Respublikos tariamai neteisėtais veiksmais – Administracijos atsisakymu suteikti prašomą informaciją. Taip pat pažymėtina, kad pateiktuose skunduose pareiškėjas išdėstė argumentus apie patirtos neturtinės žalos pobūdį ir įvardijo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį – 5 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktuose skunduose nurodyta informacija atitinka ABTĮ nustatytus reikalavimus ir leidžia preliminariai identifikuoti ginčo pobūdį, skundo dalyką ir pagrindą. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo įpareigoti pareiškėją pašalinti skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo trūkumų. Akcentuotina, kad tais atvejais, kai skunde pareiškėjas nurodo ne tą atsakovą, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus, ir šis trūkumas nelaikytinas esminiu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1536-624/2025; kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo procesinių kliūčių priimti pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą nagrinėti iš esmės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstai laikė nepaduota.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi pagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti skundo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo trūkumus. Pažymėtina, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, turi nurodyti konkrečius viešojo administravimo subjekto veiksmus, kurie sukėlė pareiškėjui žalą, taip pat prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį ir pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-756/2021; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-594-520/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-624-1062/2021; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pirminio skundo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo turinys nesudarė galimybių nustatyti, iš ko pareiškėjas kildina turtinę žalą ir kokio dydžio turtinės žalos atlyginimą jis prašo priteisti. Įvertinusi pareiškėjo patikslinto skundo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepašalino skundo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo trūkumų per teismo nutartimi nustatytą terminą. Kadangi minėti skundo trūkumai nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai šią skundo dalį laikė nepaduota.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai išsprendė dalies pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama – nutarties dalis, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimų įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikyta nepaduota, panaikinama ir minėtų skundo reikalavimų priimtinumo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą iš dalies.

Pakeisti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutartį.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo A. Ž. skundo dalis dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo laikyta nepaduotu, ir perduoti minėtos skundo dalies priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Palikti kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 5 d. nutarties dalį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Egidijus Šileikis