Legislator Case Law & Legislation
511bc41e-20cc-4626-a778-48ec193edfb8 AI generated

511bc41e-20cc-4626-a778-48ec193edfb8 · Regionų administracinis teismas

Case Number 511bc41e-20cc-4626-a778-48ec193edfb8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

  Administracinė byla Nr. I-3913-257/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00952-2018-3                       Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 8 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S. (S. S.),nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

511bc41e-20cc-4626-a778-48ec193edfb8 · Regionų administracinis teismas: EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150-14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad jam nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

  Administracinė byla Nr. I-3913-257/2018 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00952-2018-3                       Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 8 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. S. (S. S.),nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas S. S. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 59). Skunde (b. l. 2–3) ir patikslintame skunde (b. l. 16-18) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 17 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d. atliko Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtÄ drausmės nuobaudÄ izoliatoriuje.

Drausmės izoliatoriaus kameroje pamatė daug pažeidimų: jautėsi šaltis, buvo ne geležinė lova, o senoviški narai, kur negalėjo normaliai išsimiegoti, nebuvo radijo taško, kad gautų pastoviai žinias, laikraščių nenešė. Kameroje rozetės nebuvo, todėl negalėjo naudotis elektrine barzdaskute, pakrauti elektrinį dantų šepetėlį, nebuvo ventiliacijos. Kvadratūra netinkama, todėl reikėjo stovėti arba sėdėti, lango negalėjo atidaryti dėl ant jo esančių grotų.

Mano, kad tai ne nuobaudos atlikimas, o kankinimas. PraÅ¡o priteisti 8200 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo praneÅ¡imu (b. l. 59). Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime         (b. l. 53–57) nurodė, kad praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m2 (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus.

Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios, ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.).

Ä®sakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2018 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 60/09-19150 dėl S. S., pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16 d. buvo laikomas DI-2 (drausmės izoliatoriuje), o nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 7 d.

– DI-3.Pareiškėjas teismui nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas drausmės izoliatoriuje, kuris neatitiko higienos normos reikalavimų. Pažymėtina, kad drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 60/09-19150 matyti, kad pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 kv. m. gyvenamojo ploto, o izoliatoriuje Nr. 3 – 6,66 kv. m.Vadovaujantis teisės aktais, drausmės izoliatoriuose yra: prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris 2016 m. lapkričio mėn. atitvertas sienele, tiekiamas šaltas vanduo. 2016 m. lapkričio mėn. DI-2 ir DI-3 atlikta san. mazgų atitvarų gamyba ir sumontavimas.

Papildomai pažymima, kad drausmės izoliatoriuje talpinamas tik vienas asmuo, todėl atitvaros nebuvimas niekaip nepažeistų pareiÅ¡kėjo privatumo.IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus higienos – dezinfekcijos plano 2016-2017 m. matyti, kad drausmės izoliatoriaus kameros valomos 1 kartÄ dienoje, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas: vienÄ kartÄ mėnesyje, esant poreikiui – dažniau. Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ , kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Kadangi Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais remonto darbais.

Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl Å¡viesos ar oro trÅ«kumo, dėl drėgmės, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Apibendrinus, kadangi Å iaulių TI pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų vertybių sÄ raÅ¡Ä , kai kurių nuolat nustatomų trÅ«kumų paÅ¡alinti neįmanoma (neįmanoma padidinti natÅ«ralios apÅ¡vietos, nes nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomÄ ventiliacijos sistemÄ ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatÅ«rÄ ).

IÅ¡ 2017 m. gruodžio 15 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-378 matyti, kad DI-2 pažeidimų nenustatyta. IÅ¡ 2018 m. sausio 30 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-139 matyti, kad DI-3 oro temperatÅ«ra per žema, oro drėgmė tinkama.Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymėjo, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sÄ lygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iÅ¡ pareiÅ¡kėjų tikimasi gauti detalų ir neprieÅ¡taringÄ ginčijamų laikymo sÄ lygų apraÅ¡ymÄ ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliÅ«tis. Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai, kuriems prieÅ¡tarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raÅ¡tus (praÅ¡ymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme bÅ«tų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr.

EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ Erkenov prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18152/11); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150-14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administracijÄ , kad jam nesudaromos sÄ lygos pasirÅ«pinti Å¡vara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge“.

Vadinasi, svarbu, kad poreikis bÅ«tų aiÅ¡kus, konkretus ir iÅ¡reikÅ¡tas kreipiantis į įstaigos administracijÄ . Tačiau jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos ar dezinsekcijos vykdymo pareiÅ¡kėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs (Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-06-04 pažyma Nr. 61/04-1074).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose nebuvo įrengta radijo taÅ¡ko, be to, nebuvo suteikiama galimybė skaityti, todėl jis buvo atskirtas nuo iÅ¡orinio pasaulio.Atsakovas nurodo, kad aktualiu laikotarpiu S. S. turėjo suimtojo statusÄ , o Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad drausmės izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , kasdien vienÄ valandÄ , o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ â€“ dvi valandas pasivaikščioti.

Taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo teisę kreiptis į administracijÄ su praÅ¡ymu gauti spaudÄ ar bÅ«ti nuvestas į bibliotekÄ , tačiau įstaigoje tokių praÅ¡ymų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negauta. Kartu atsakovas pažymi, kad VÅ Ä® „Teleradijo kompanija Hanza“, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo, todėl nėra galimybės gauti tokias paslaugas.Be to, Lietuvos Respublikos KultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ Å iaulių kalėjimo statinių kompleksas yra pripažintas nekilnojama kultÅ«ros vertybe, kuri saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl Å¡io pastato statuso yra negalimi.

Tai apibendrinus, radijo taÅ¡ko Å iaulių tardymo izoliatoriuje teisės aktai nenumato ir jis negalimas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta mano, kad minėti pareiÅ¡kėjo argumentai turėtų bÅ«ti atmesti.Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Pareiškėjo S. S. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas, patikslindamas skundÄ (b. l. 16-18), praÅ¡o priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpius nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 17 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d., kada jis atliko tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtÄ nuobaudÄ drausmės izoliatoriuje. Nors pareiÅ¡kėjas patikslinto skundo pavadinimÄ Ä¯vardino ir dėl papildomai nesuteikto duÅ¡o, apie papildomo duÅ¡o nesuteikimÄ nieko neužsiminė, nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeista jo teisė nesuteikiant papildomo duÅ¡o.

Taigi, laikotarpį, iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėjas kildina neturtinę žalÄ , apibrėžė skunde pats pareiÅ¡kėjas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas ir patikslintas skundas nagrinėtinas pareikÅ¡to skundo ir patikslinto skundo ribose už laikotarpius nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d., kada pareiÅ¡kėjas atliko tardymo izoliatoriaus direktoriaus paskirtÄ nuobaudÄ drausmės izoliatoriuje. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ esmės iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Neturtinę žalÄ grindžia tuo, kad drausmės izoliatoriaus kameros neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, jos buvo netinkamo ploto, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ , iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. gegužės 26 d. pažymos „Dėl S. S.“ Nr.60/09-19150 (b. l.

24) matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriuje Nr.2 nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16, o ne iki 2018 m. vasario 17 d., kaip patikslintame skunde nurodė pareiÅ¡kėjas ir drausmės izoliatoriuje Nr. 3 nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d. Po DI-2 2018 m. vasario 16 d. dalį dienos ir 2018 m. vasario 17 dienÄ bei po DI-3 2018 m. kovo 12 d. dalį dienos pareiÅ¡kėjas buvo gyvenamojoje kameroje Nr. 26 (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ 14,93 m2) ir jam teko nuo 3,73 m2 (kameroje 4 asmenys, dalis 2018-02-16 dienos) iki 7,47 m2 (kameroje 2 asmenys), 14,93 m2 (kameroje 1 asmuo). IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. gegužės 26 d. pažymos „Dėl S. S.“ Nr.60/09-19150 (b. l.

24) matyti, kad pareiÅ¡kėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 m2 gyvenamojo ploto, o drausmės izoliatoriuje Nr. 3 teko 6,66 m2 gyvenamojo ploto, t. y. pareiÅ¡kėjui plotas bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje buvo užtikrintas, nes pareiÅ¡kėjas jose buvo laikomas vienas. Taip pat įvertinus kameros Nr. 26 plotÄ ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

IÅ¡ byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymos                 Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 33–36) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiÅ¡kėjas, esantys baldai nevaržė pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvės. Taigi, pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Taigi, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad kvadratÅ«ra netinkama, todėl reikėjo stovėti arba sėdėti, atmestina kaip nepagrįsta.

Pagal patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, drausmės izoliatoriaus kamerose turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas, pritvirtintas prie grindų, metalinė lova, sieninė lentyna asmens higienos reikmenims sudėti, viršutinių drabužių pakaba ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu. Elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu. Taiga, pagal paminėtas taisykles, nėra numatyta, kad drausmės izoliatoriuje būtų įrengiama elektros rozetė, todėl pareiškėjo argumentas, kad negalėjo naudotis elektrine barzdaskute, pakrauti elektrinį dantų šepetėlį, atmestinas kaip nepagrįstas.Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 “Apie 2016 metais atliktus remonto darbus” (b. l. 40-43), matyti, kad 2016 m. lapkričio mėn. drausmės izoliatoriuose Nr. 1, 2, 3 atlikta san. mazgų atitvarų gamyba ir sumontavimas.

Pareiškėjas drausmės izoliatoriuje DI-2 ir DI-3 buvo 2018 metais, t. y. kai san. mazguose atitvarai jau buvo sumontuoti, o beje, pareiškėjas nenurodo san. mazguose nei privatumo pažeidimo, nei nemalonių kvapų. Pareiškėjas nurodo, kad tualetas tragiškas, jei kaimynas jungia vandenį, jo patalpoje jis nebėga. Toks pareiškėjo teiginys yra nedetalizuotas, abstraktus ir nekonkretus, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad drausmės izoliatoriuje buvo ne geležinė lova, o senoviški narai, kur negalėjo normaliai išsimiegoti.

Toks pareiÅ¡kėjo argumentas nepagrįstas ir atmestinas, nes iÅ¡ atsakovo atstovas atsiliepimo matyti, jog drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova. Metalinės lovos (gultai) yra standartinės, jų matmenys nurodyti 2017 m. rugsėjo 6 d. Å iaulių tardymo izoliatoriaus pažymoje Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ â€œ (b. l. 33–36). Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, kad kameroje nėra ventiliacijos. Toks pareiÅ¡kėjo teiginys yra nedetalizuotas ir nekonkretus, visiÅ¡kai nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė ventiliacijos nebuvimas ir kuo dėl to pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjui neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjo argumentas, kad kameroje nėra radijo taÅ¡ko, kad pastoviai gautų žinių yra nepagrįstas ir atmestinas, nes VÅ Ä® “Teleradijo kompanija Hansa”, teikusi radijo transliacijos paslaugas Lietuvoje, veiklos nebevykdo ir savo paslaugų nebeteikia. Taip pat nepagrįstas ir atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad laikraščių į baudos izoliatorių visiÅ¡kai neneÅ¡a. IÅ¡ atsakovo atstovo atsiliepimo matyti, kad bÅ«damas drausmės izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas turėjo suimtojo status, o Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad drausmės izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitÄ literatÅ«rÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas turėjo teisę kreiptis į administracijÄ su praÅ¡ymu gauti spaudÄ ar bÅ«ti nuvestas į bibliotekÄ , tačiau su tokiais praÅ¡ymais pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija nesikreipė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. sausio 30 d. patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80) PA-139 (patikrinimas atliktas 2018 m. sausio 25 d., b. l. 50–51) nustatyta, kad oro santykinės drėgmės dydis drausmės izoliatoriuje Nr. 3 atitiko reglamentuojamus Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, drausmės izoliatoriuje Nr. 3 oro temperatūra žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai. Teismo nuomone, pareiškėjo argumentas dėl šalčio drausmės izoliatoriuje vertintinas pareiškėjo naudai, nes yra reali tikimybė, jog pareiškėjo buvimo drausmės izoliatoriuje metu oro temperatūra buvo žemesnė nei reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimai.

Juo labiau, pareiÅ¡kėjas, atlikęs nuobaudÄ drausmės izoliatoriuje 2018 m. kovo 12 d. pateikė du skundus Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai: vienÄ dėl vidaus radijo taÅ¡ko (b. l. 27), kitÄ â€“ dėl per žemos temparetÅ«ros ir netvarkingų langų (b. l. 30), į kuriuos pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta (b. l. 26, 29). Dėl kitų skunde ir patikslintame skunde iÅ¡vardintų argumentų ar teiginių (ne geležinės lovos, o senoviÅ¡kų narų, neneÅ¡tų laikraščių, rozetės, ventiliacijos nebuvimo, netinkamos kvadratÅ«ros, negalėjimo atidaryti langÄ ) pareiÅ¡kėjas su skundais į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ nesikreipė, siekdamas apginti galimai pažeistas savo teises.

PareiÅ¡kėjas taip pat 2018 m. vasario 5 d. pateikė praÅ¡ymÄ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl paaiÅ¡kinimo, ar kamera Nr. 37 yra tinkama gyventi (b. l. 28), į kurį pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta (b. l. 29). Dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo skundo teismas nepasisako, nes pateiktas skundas iÅ¡eina už pareiÅ¡kėjo nurodyto patikslinto skundo nagrinėjimo ribų. IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018-03-26 d. Nr. 20/01-1860 patvirtintu “Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) pavirÅ¡ių higienos – dezinfekcijos planu 2018- 2019 m. m.” (b. l. 44-46) matyti, kad drausmės izoliatoriaus kameros valomos 1 kartÄ dienoje, esant poreikiui – dažniau.

Pagrindinis valymas: vienÄ kartÄ mėnesyje, esant poreikiui – dažniau. Dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Å iaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal patvirtintus galiojančius teisės aktus.Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l.

52) negalima konstatuoti, kad dėl pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje, pareiÅ¡kėjas patyrė kokius nors nepatogumus, t. y. tokiems pareiÅ¡kėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, t. y. neturtinę žalÄ .

Vertinant higienos normos (per žema temperatÅ«ra) pažeidimo įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, teismas pažymi, jog nustačius higienos normos pažeidimÄ , tačiau kitų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018).

Å iuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. PareiÅ¡kėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas buvo pažeista labai trumpÄ laikotarpį, visos kitos pareiÅ¡kėjo skųstos laikymo sÄ lygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta prieÅ¡ tai, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. S. (S. S.) skundÄ ir patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad S. S. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. vasario 16 d. ir nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. kovo 12 d. buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo S. S. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja                                                                                     Laisvutė Kartanaitė