2013-09-13 Nr. AB-4825-3-61-3-01199-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-839/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01199-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1-4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2012 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 1P-246 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jam skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra nepagrįsta ir neteisėta. Nesutiko su atsakovo nurodytais teiginiais, jog 2011 m. gruodžio 8 d., būdamas Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininku ir atlikdamas pareigas Kybartų geležinkelio poste, netinkamai organizavo pamainos darbą, atvykus į Kybartų geležinkelio postą keleiviniam traukiniui Nr. 080, pareiškėjui faktiškai vykdant pareigas darbo vietoje Nr. 9 (laikotarpiu apie 11.30 – 11.40 val.), būnant atsakingam už vadovavimą, kontroliavimą pamainai ir atsakingam už rizikos valdymą, visiems vadovaujamos pamainos pareigūnams atliekant muitinį tikrinimą atvykusio keleivinio traukinio Nr. 080 ir krovininio traukinio Nr. 2710 šilumvežį, žinant, kad tik vienas asmuo turėjo iš atvykusio traukinio Nr. 080 išlipti Kybartų geležinkelio stotyje, neatliko iš tikrinamo keleivinio traukinio Nr. 080 paskutinių vagonų išlipusių dviejų asmenų su krepšiais muitinio tikrinimo, nors turėjo ir galėjo juos matyti bei privalėjo atlikti muitinį tikrinimą, neįvertino galimos rizikos, nesiėmė visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti kaip pareigūnas, atsakingas už rizikos valdymą, nors turėjo ir galėjo tai padaryti, bei nekontroliavo sau pavaldžių pareigūnų darbo ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis tinkamai vykdė funkcijas pagal Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto vidaus darbo taisykles (toliau – ir Vidaus taisyklės), t. y. pareigūnus paskirstė į darbo vietas keleivinio traukinio Nr. 080 tikrinimui ir pabrėžė, kad visi pamainoje dirbę pareigūnai buvo paskirti tikrinti į Kybartų geležinkelio postą atvykusį keleivinį traukinį Nr. 080 (darbo vieta Nr. 1). Nurodė, kad darbo vieta Nr. 2 yra rizikos valdymas muitinės poste. Šioje darbo vietoje dirbančio pareigūno funkcijos yra: rizikos valdymas pamainoje, informacijos teikimas, darbas su transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo kelių, jūrų ir geležinkelių postuose prie išorinių Europos Sąjungos sienų posistemiu (NAS). Pagal iš bilietų kasos gautą informaciją, keleiviniu traukiniu Nr. 080 į Lietuvos Respubliką atvyko viena keleivė, kuri išlipo Kybartų geležinkelio stotyje, jos tikrinimas buvo atliktas tinkamai. Pažymėjo, kad tranzitu per Lietuvos Respubliką vykstančių keleivių periodiškumo muitinės pareigūnai nefiksuoja ir iš kitų tarnybų tokios informacijos negauna, todėl jokios informacijos apie su cigaretėmis ant Kybartų geležinkelio stoties viaduko sulaikytų piliečių sustiprintą kontrolę neturėjo, sulaikytų asmenų išlipant iš keleivinio traukinio Nr. 080 nematė, todėl neturėjo galimybės jų patikrinti ar atlikti jų pakartotinį patikrinimą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Kybartų geležinkelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 21.4 punkte nustatyta, kad pamainos viršininkas muitinės tikrinimą atlieka tik prireikus, todėl vertino, kad minėtų asmenų nematė ir todėl jų muitinio tikrinimo atlikti negalėjo ir tvirtino, kad pagal turimą informaciją riziką valdė tinkamai. Darbo vieta Nr. 9 yra geležinkelio stoties peronas ir šioje darbo vietoje dirbančio pareigūno funkcijos yra: sprendimo priėmimas dėl išvykstančių ir atvykstančių keleivinių traukinių išorinių paviršių ir įlipančių ir išlipančių keleivių muitinis tikrinimas būdų ir jų muitinis tikrinimas. Pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 8 d. į Kybartų geležinkelio postą atvykusio keleivinio traukinio Nr. 080 tikrinimui į darbo vietą Nr. 9 buvo paskirtas pareigūnas R. S., o pareiškėjas minėtoje darbo vietoje nedirbo, pareigų nevykdė ir neprivalėjo vykdyti.

Nurodė, kad, prieš atvykstant keleiviniam traukiniui, pareigūnus paskirstė į darbo vietas, o pareigūnui R. M. žodžiu nurodė dirbti darbo vietoje Nr. 8, tačiau šio nurodymo neįrašė į Pamainos perdavimo ir pareigūnams išduodamų antspaudų žurnale, nors tai turėjo atlikti, tačiau, pareiškėjo vertinimu, šis pažeidimas laikytinas mažareikšmiu.

Nesutiko su atsakovo teiginiu, kad pažeidė Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867, (toliau – ir Rizikos valdymo taisyklės) 5.1, 9, 24, 25 ir 26 punktų reikalavimus ir tvirtino, kad minėtas Departamento generalinio direktoriaus įsakymas 2011 m. lapkričio 23 d. Departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-625 pripažintas negaliojančiu.

Tvirtino, kad nepažeidė ir kitų atsakovo nurodytų teisės aktų, o tai suponuoja išvadą, kad nepažeidė ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų reikalavimų. Pabrėžė, kad nors ir nurodė pareigūnui R. M. žodžiu dirbti darbo vietoje Nr. 8 ir to nepažymėjo Pamainos perdavimo ir pareigūnams išduodamų antspaudų apskaitos žurnale (toliau – ir Apskaitos žurnalas), tačiau šis pažeidimas neturi jokio priežastinio ryšio su Z. A. ir V. R. įvykdytais administraciniais teisės pažeidimais.

Pažymėjo, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, yra būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, nepakanka nustatyti vien fakto, kad tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai.

Pažymėjo ir tai, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, nes tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-334 buvo surašyta 2012 m. kovo 20 d., o įsakymas Nr. 1P-246 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“ pasirašytas 2012 m. kovo 23 d., t. y. praleidus dviejų dienų terminą.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 16-20) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta, nustačius netinkamo darbo organizavimo faktą pareiškėjo vadovaujamoje pamainoje. Pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininku, 2011 m. gruodžio 8 d. netinkamai paskirstydamas į darbo vietas jo vadovaujamoje pamainoje dirbusius muitinės pareigūnus ir pats neatlikdamas jam nustatytų pareigų, neužtikrino tinkamo į Lietuvos Respubliką keleiviniu traukiniu Nr. 080 (Kaliningradas – S. Peterburgas) atvykusių keleivių muitinio tikrinimo, dėl ko nebuvo užkirstas kelias, dviem asmenims išvengiant muitinės kontrolės išlipant iš keleivinio traukinio, kontrabandos būdu įvežti į Lietuvos Respubliką akcizais apmokestinamas prekes.

Nurodė, kad Vidaus taisyklėse nustatyta, jog pareigūnų paskirstymą į darbo vietas atlieka pamainos viršininkas kompiuteriu arba rankiniu būdu. Pabrėžė, kad pamainos viršininkas, atsižvelgdamas į geležinkelio transporto srautą, pareigūnų skaičių pamainoje, jų kvalifikaciją, asmeninius sugebėjimus bei įgūdžius, darbo eigoje gali paskirti pareigūną į kelias darbo vietas tame pačiame bare, neskirti pareigūnų į darbo vietą, keisti darbo vietos paskirtį, papildomai priskiriant (keičiant) jose atliekamas funkcijas, keisti pareigūnų skaičių darbo vietoje, apie tai pažymėdamas Apskaitos žurnale. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 8 d. visiems pareigūnams paskyrė, išskyrus R. M., be kitų darbo vietų, ir 8 darbo vietą. Atvykus keleiviniam traukiniui Nr. 080, visiems pareigūnams, dirbusiems 8 darbo vietoje, pareiškėjas davė nurodymą atlikti atvykusio traukinio muitinį tikrinimą, o posto inspektoriui R. M. davė žodinį nurodymą atlikti 8 darbo vietoje nustatytas pareigas, tuo pakeisdamas pamainos pradžioje pareigūnui priskirtas darbo vietas, tačiau atlikęs šį pakeitimą, pareiškėjas jo neužfiksavo Apskaitos žurnale. Pareiškėjui atlikus tokį pakeitimą, visi pamainos pareigūnai sulipo į atvykusį traukinį, įskaitant ir šilumvežį, o 9 darbo vietos priskirtų funkcijų vykdymas nebuvo užtikrintas, dėl ko iš traukinio išlipusiems dviem keleiviams buvo sudarytos sąlygos pasišalinti su akcizais apmokestinamomis prekėmis, išvengiant muitinės kontrolės. Keleiviai, lipantys iš traukinio, buvo pastebėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Lazdijų rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialisto D. G. ir buvo sulaikyti VSAT Kybartų užkardos pamainos specialisto V. S.

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog vienintelis asmuo, nuolat buvęs perone (9 darbo vieta) muitinio tikrinimo metu, buvo pats posto pamainos viršininkas – pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtina ne tik surinkta rašytinė medžiaga, pareigūnų paaiškinimai, bet ir paties pareiškėjo paaiškinimai (2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. sausio 25 d. (užfiksuoti posėdžio protokole Nr. 1), 2012 m. kovo 16 d.), todėl pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjas neprivalėjo vykdyti 9 darbo vietoje nustatytų funkcijų, laikė nepagrįstais. Pareigybės aprašymo 20.2 punkte nustatyta, kad pamainos viršininkas privalo užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą, o prireikus asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą. Todėl pareiškėjas negalėjo nesuvokti, kad paskyrus visus pareigūnus tikrinti traukinį, darbo vieta 9 (Peronas) liks be kontrolės, todėl, matydamas, kaip visi pareigūnai sulipo į traukinį ir žinodamas susidariusią situaciją, pats nuolat būdamas perone, pareiškėjas privalėjo vadovautis Pareigybės aprašymo 20.2 punktu ir asmeniškai užtikrinti 9 darbo vietoje (Peronas) nustatytų funkcijų vykdymą. Atsakovas pareiškėjo teiginius, kad į 9 darbo vietą buvo paskirtas pareigūnas R. S., vertino kritiškai, kadangi R. S. buvo duotas nurodymas atlikti atvykusio traukinio šilumvežio muitinį tikrinimą, ką minėtas pareigūnas ir atliko, todėl tuo pačiu metu R. S. negalėjo atlikti šilumvežio tikrinimo ir dirbti 9 darbo vietoje. Pareigūnas R. S. tiek tarnybinio tyrimo, tiek tarnybinio patikrinimo metu patvirtino, kad 2011 m. gruodžio 8 d. atliko keleivinio traukinio Nr. 080 šilumvežio muitinį tikrinimą ir iš karto po jo atvykusio krovininio traukinio Nr. 2710 šilumvežio muitinį tikrinimą, o traukinio Nr. 080 keleivių ir jų gabenamo bagažo R. S. netikrino (2012 m. kovo 19 d. paaiškinimas elektroniniu paštu, 2012 m. sausio 13 d., 2011 m. gruodžio 16 d. paaiškinimai). Šiuos pareigūno paaiškinimus patvirtina 2011 m. gruodžio 8 d. Patikrinimo aktas Nr. 11LTKM0000TS2852323 (tikrinimo inspektoriaus kodas KN0419 prilygsta R. S. tarnybinio pažymėjimo numeriui KN0419) bei paties pareiškėjo paaiškinimai (2011 m. gruodžio 8 d. paaiškinimas, kuriame patvirtino, jog matė kaip visi pareigūnai sulipo į traukinį).

Nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, kaip posto pamainos viršininkas, objektyviai nesudaręs pamainos pareigūnams galimybių dirbti keliose jiems priskirtose darbo vietose vienu metu, privalėjo pats padėti pamainos pareigūnams ir asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą 9 darbo vietoje (Peronas), ypač įvertinus tą aplinkybę, kad galėjo netrukdomai tai padaryti, nes tuo metu kitų darbų nevykdė ir nuolat, kaip pats pripažino, buvo perone, t. y. 9 darbo vietoje. Akcentavo, kad viena iš pagrindinių funkcijų, nustatytų pareiškėjo minėtose 1 ir 2 darbo vietose, yra posto pamainos darbo organizavimas ir rizikos valdymas pamainoje, todėl tvirtino, kad organizuojant darbą pamainoje, turi būti užtikrinamas pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymas, o rizikos valdymas yra viena iš pagrindinių kontrabandos prevencijos priemonių. Pabrėžė, kad pareiškėjas, būdamas atsakingas už rizikos valdymą, atvykus keleiviniam traukiniui Nr. 080, turėjo užtikrinti 9 darbo vietos funkcijų atlikimą, o pareigūnams to negalint atlikti, privalėjo šias funkcijas atlikti pats, tačiau nepagrįstai to nepadarė, todėl tvirtino, kad pareiškėjas pažeidė Vidaus taisyklių III skyriuje darbo vietoms Nr. 1, 2, 9 nustatytas pareigas, 4.13.7.1. punktą, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 5.1, 9, 24, 25 ir 26 punktus, Pareigybės aprašymo 20.1, 20.2, 20.31 punktus bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus.

Pabrėžė, kad pareiškėjo minimas Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. 1B-625 „Dėl Rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių ir Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“ įsigaliojo tik 2012 m. sausio 1 d. (4 punktas), o tarnybinis nusižengimas buvo padarytas iki minėto įsakymo įsigaliojimo, todėl atsakovas teisingai taikė teisės aktų nuostatas.

Sprendimo dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje pateikiamų siūlymų priėmimo tvarką nustato Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 35 straipsnis ir Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237, 22, 23, 26 ir 29 punktai. Nuobaudų skyrimo taisyklių 22 punkte nustatyta, kad tikrinamas pareigūnas su tarnybinio patikrinimo išvada supažindinamas per 3 darbo dienas nuo jos surašymo. Su 2012 m. kovo 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-334 (toliau – ir Išvada) pareiškėjas supažindintas 2012 m. kovo 21 d., t. y. kitą darbo dieną po tarnybinio patikrinimo išvados surašymo. Tarnybinio patikrinimo išvada, kaip tai numato Nuobaudų skyrimo taisyklių 23 punktas, kitą darbo dieną po pareiškėjo susipažinimo dienos buvo pateikta asmeniui, davusiam pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą. Sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktų siūlymų įstaigos vadovas priėmė 2012 m. kovo 22 d., nepraleisdamas Nuobaudų skyrimo taisyklių 26 punkte nustatyto 2 darbo dienų termino. Tai patvirtina rašytinė įstaigos vadovo rezoliucija tituliniame tarnybinio patikrinimo išvados lape. Pabrėžė, kad Statuto 35 straipsnio 2 dalyje ir Nuobaudų skyrimo taisyklių 29 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo nustatymo (paaiškėjimo) dienos, kuri, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką yra tarnybinio patikrinimo išvados pateikimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui diena (2005 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A39-560/2005, 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A03-720/2003). Pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2012 m. kovo 20 d., turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui pateikta 2012 m. kovo 22 d., o Įsakymas priimtas 2012 m. kovo 23 d., t. y. kitą darbo dieną nuo tarnybinio patikrinimo išvados pateikimo dienos, nepraleidus teisės aktuose nustatyto vieno mėnesio termino.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu (II t., b. l. 98–107) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 1P-246 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pakeitė: pagal Tarnybos Lietuvos Respublikoje muitinėje statuto 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą A. S. paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Teismas nustatė, kad Kauno teritorinės muitinės viršininkas 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3B-850 „Dėl komisijos tarnybiniam tyrimui atlikti sudarymo“ sudarė komisiją tarnybiniam tyrimui atlikti ir pateiktai informacijai įvertinti (I t., b. l. 127). Šiame įsakyme nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 9 d. VSAT paros įvykių suvestinėje pažymėta, kad 2011 m. gruodžio 8 d. 14.36 val. Kybartų geležinkelio posto teritorijoje Lazdijų rinktinės sargybų būrio pareigūnai sulaikė po muitinio patikrinimo į Lietuvos Respubliką keleiviniu traukiniu Nr. 080 atvykusius du Rusijos Federacijos piliečius, kurie neteisėtai į Lietuvos Respubliką įvežė cigaretes „BOND“. 2012 m. sausio 27 d.

Kauno teritorinės muitinės viršininkė G. L. patvirtino tarnybinio tyrimo išvadą (I t., b. l. 121-126). Šia išvada, atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, buvo pateikti siūlymai pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras Kybartų geležinkelio posto inspektoriui R. M. bei Kybartų geležinkelio posto pamainos viršininkui A. S.. Kauno teritorinė muitinė 2012 m. sausio 30 d. raštu Nr. 1B-2.7-1562 perdavė atlikto tyrimo medžiagą Departamentui (I t., b. l. 120). Departamento generalinis direktorius 2012 m. vasario 7 d.

įsakymu „Dėl komisijos tarnybiniam patikrinimui atlikti sudarymo“ Nr. 1B-114, vadovaudamasis Nuobaudų skyrimo taisyklių 6 ir 7 punktais, atsižvelgdamas į Kauno teritorinės muitinės viršininko 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3B-850 sudarytos komisijos 2012 m. sausio 27 d. pateiktą tarnybinio tyrimo išvadą, sudarė komisiją (toliau – ir Komisija) Kauno teritorinės muitinės pamainos viršininko A. S. ir Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus R. M., atliekančių pareigas Kybartų geležinkelio poste, galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti.

Pavedė sudarytai Komisijai teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimą ir pateikti tarnybinio patikrinimo išvadą (I t., b. l. 33). Komisija 2012 m. vasario 9 d. surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-249 (I t., b. l. 35). Tarnybinis pranešimas A. S. įteiktas 2012 m. vasario 10 (I t., b. l. 35). Pareiškėjas A. S. 2012 m. vasario 10 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė: keleivinio traukinio Nr. 080 muitinį tikrinimą atliko visi posto pareigūnai; žodinio nurodymo atlikti keleivinio traukinio Nr. 080 muitinį tikrinimą inspektoriui R.

M. nepažymėjo Apskaitos žurnale dėl didelio darbo krūvio; nepripažino tarnybinio nusižengimo (I t., b. l. 40-41). Departamentas 2012 m. vasario 17 d. raštu Nr. (5.46)3B-1646 paprašė pareiškėjo A. S. pateikti papildomą paaiškinimą ir patvirtinančius duomenis arba nurodyti, kas galėtų patvirtinti pareiškėjo teiginį, kad dėl didelio darbo krūvio savo duoto nurodymo inspektoriui R. M. neįformino nustatyta tvarka (I t., b. l. 54). 2012 m. vasario 20 d. Departamente buvo gautas 2012 m. vasario 18 d. papildomas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame jis nurodė 2011 m. gruodžio 8 d. atliktus darbus (I t., b. l. 56).

Komisija 2012 m. kovo 16 d. surašė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-327 (I t., b. l. 91). Tarnybinis pranešimas pareiškėjui įteiktas 2012 m. kovo 17 d. (I t., b. l. 35). Pareiškėjas 2012 m. kovo 17 d. pateikė paaiškinimą dėl 2012 m. kovo 16 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-327 (I t., b. l. 88-89), kuriame nurodė, jog buvo atsakingas už 1, 2 ir 10 darbo vietas, o už 9 darbo vietą buvo atsakingas inspektorius R. S.. Pažymėjo, kad stovėdamas perone prie naujojo muitinės administracinio pastato nuo šilumvežio Nr. 080 iš kairės nematė jokių išlipančių piliečių su krepšiais. 2012 m. kovo 20 d.

Komisija surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 7B-334 (I t., b. l. 26-32). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 8 d. apie 12 val. Kybartų mieste, Kybartų geležinkelio stoties teritorijoje, ant pėsčiųjų viaduko buvo sulaikyti du Rusijos Federacijos piliečiai (Z. A. ir V. R.) už tai, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punktą, traukiniu Nr. 080 neteisėtai įvežė į Lietuvos Respublikos teritoriją cigaretes „BOND“ be nustatyto pavyzdžio Lietuvos Respublikos banderolių.

Minėti piliečiai buvo sulaikyti VSAT Lazdijų rinktinės Kybartų užkardos Sargybų būrio specialisto V. S.. Pagal VSAT duomenų bazėje esančius duomenis Rusijos Federacijos pilietis Z. A. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 8 d. į Lietuvos Respubliką per Kybartų geležinkelio postą atvyko 12 kartų (2011 m. gruodžio 8 d., 2011 m. gruodžio 4 d., 2011 m. lapkričio 30 d., 2011 m. lapkričio 26 d., 2011 m. lapkričio 18 d., 2011 m. lapkričio 14 d., 2011 m. lapkričio 10 d. (2 kartus), 2011 m. lapkričio 6 d., 2011 m. spalio 29 d., 2011 m. spalio 21 d. ir 2011 m. spalio 9 d.).

Rusijos Federacijos piliečio V. R. atvykimas į Lietuvos Respubliką per Kybartų geležinkelio postą registruotas vieną kartą – 2011 m. gruodžio 8 d. Komisija, palyginusi VSAT duomenų bazėje esančią informaciją ir Kybartų geležinkelio posto 2011 metų spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesių darbo grafikus, nustatė, kad Z. A. į Lietuvos Respubliką per Kybartų geležinkelio postą atvykdavo tik tomis dienomis, kai dirbo IV pamaina (pamainos viršininkas A. S.). Pateiktoje išvadoje pateikti pareiškėjo pamainoje dirbusių pareigūnų paaiškinimai, įrengtų vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdo įrašai, VSAT pareigūnų paaiškinimai, detaliai išdėstyta įvykių ir veiksmų eiga 2011 m. gruodžio 8 d. nuo 11.00 – 12.15 val.

Komisija, išanalizavusi visas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir, vadovaudamasi Statuto 34 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 37 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, jo kaltę (aplaidumą), kad pareigūnas nepripažįsta padaręs tarnybinį nusižengimą, pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. 2012 m. kovo 22 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktiems siūlymams pritarta 2012 m. kovo 22 d. (I t., b. l. 26). Departamento generalinis direktorius 2012 m. kovo 23 d.

įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. S.“ Nr. 1P-246 skyrė Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininkui A. S., atliekančiam pareigas Kybartų geležinkelio poste, tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (I t., b. l. 24).

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas skunde teismui pripažįsta faktą, kad nurodė pareigūnui R. M. žodžiu dirbti 8 darbo vietoje ir apie tokį patvarkymą privalėjo įrašyti į Apskaitos žurnalą, tačiau to nepadarė, t. y. pareiškėjas pripažįsta, jog pažeidė Vidaus darbo taisyklių 4.13.7.1 punktą, Pareigybės aprašymo 20.1 punkto bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus toje apimtyje, kad privalo organizuoti savo pamainos darbą laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, todėl teismas nevertino ir plačiau neanalizavo aplinkybių, susijusių su šiuo pažeidimu, kadangi pareiškėjas pripažino pažeidimą šioje dalyje.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas A. S. visiems pamainoje dirbusiems pareigūnams paskirstė darbo vietas, t. y. A. M. – 13, 12, 9, 7, 8; A. M. – 5, 6, 8, 9, 10; A. G. – 5, 6, 8, 9, 10, 2; R. M. – 1, 3, 4, 7, 9; R. S. – 12, 7, 9, 8 (I t., b. l. 38). Atvykus keleiviniam traukiniui Nr. 080, visi pareigūnai (tame tarpe ir R. M. – gavęs židinį pareiškėjo nurodymą) atliko pareigas, susijusias su 8 darbo vieta, t. y. visi pamainos pareigūnai buvo paskirti atlikti keleivinio traukinio muitinį tikrinimą. Tai patvirtina ne tik pateikti pareigūnų paaiškinimai (I t., b. l. 142-149), bet ir paties pareiškėjo paaiškinimas (I t., b. l. 41). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo paaiškinimas – „visi posto pareigūnai atliko keleivinio traukinio Nr. 080 muitinį tikrinimą, todėl atsakovo teiginiai, kad buvo sudarytos sąlygos gabenti kontrabandą, neatitinka tikrovės“ (I t., b. l. 41), prieštarauja kitam pareiškėjo paaiškinimui – „į Kybartų geležinkelio postą atvykusio keleivinio traukinio Nr. 080 tikrinimui į darbo vietą Nr. 9 buvo paskirtas pareigūnas R. S.“ (I t., b. l. 2). Teismas nesutiko su šiuo pareiškėjo argumentu ir pažymėjo, kad pareigūnas R. S. buvo paskirtas į 12, 7, 9, ir 8 darbo vietas. Pareigūnas R. S. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pagal darbo paskirstymo 12 vietą, jis tikrino atvykusio keleivinio traukinio Nr. 080 šilumvežį. Baigęs šį patikrinimą, nuėjo tikrinti krovininio traukinio Nr. 2710, kuris tuo metu įvažiavo į stoties teritoriją, o kai baigė šį tikrinimą, keleivinis traukinys Nr. 080 jau buvo išvykęs. Pažymėjo, kad 9 darbo vietoje nebuvo (I t., b. l. 92). Šiuos liudytojo paaiškinimus bei tai, kad R. S. buvo paskirtas į 12 darbo vietą, patvirtina ir pats pareiškėjas. 2012 m. sausio 25 d. Komisijos posėdžio metu, atsakydamas į jam telefonu užduotą 2 klausimą, nurodė, kad darbo vietoje Nr. 12 buvo pavesta dirbti R. S., o 9 darbo vietoje – A. M.. Teismas, išanalizavęs pareiškėjo paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai yra nenuoseklūs bei prieštaraujantys vieni kitiems.

Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad, kol vyko keleivinio traukinio Nr. 080 muitinis tikrinimas, pareiškėjas buvo perone (9 darbo vieta), o tai patvirtino ir pats pareiškėjas (I t., b. l. 88, 141, 158). Remdamasis Pareigybės aprašymo 20.2 punktu, teismas vertino, kad pareiškėjas, pakeitęs pamainos pradžioje nustatytas darbo vietas ir davęs nurodymą pamainos pareigūnams tikrinti traukinį (8 darbo vieta), o vienam iš jų (R. S.) – šilumvežį, turėjo įvertinti aplinkybę, kad neliko pareigūnų dirbti 9 darbo vietoje (Peronas) ir pats, būdamas perone, privalėjo asmeniškai užtikrinti 9 darbo vietos nustatytų funkcijų vykdymą. Išanalizavęs Vidaus darbo taisyklių III skyriuje, Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 5.1, 9, 24 ir 25 punktuose, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pareiškėjas, būdamas pamainos viršininku, privalėjo užtikrinti pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių taikymą, o prireikus asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą ir įforminimą, todėl pareiškėjo argumentą, jog jis neprivalėjo atlikti 9 darbo vietai priskirtų funkcijų vykdymo, atmetė kaip nepagrįstą. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad pagal Pareigybės aprašymo 21.4 punktą pamainos viršininkas muitinį tikrinimą atlieka tik prireikus, o pats jokių asmenų nematė ir todėl jų muitinio tikrinimo atlikti negalėjo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas teisės aktus pažeidė dėl neatsargumo ir, darydamas šį pažeidimą, nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors pagal einamas pareigas, patirtį ir turimą kompetenciją, turėjo ir galėjo jas numatyti. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas perone, galėjo ir turėjo pamatyti atvykusius asmenis (Z. A. ir V. R.), nes kaip pats yra pripažinęs nuolat, kol vyko traukinio Nr. 080 muitinis tikrinimas, buvo perone. Į bylą pateiktų liudytojų VSAT pareigūnų paaiškinimai (I t., b. l. 59-70) patvirtina, kad traukinių vagonų durys yra atidaromos tik į geležinkelio stoties pusę, todėl pareiškėjo abejones, kad sulaikyti Rusijos Federacijos piliečiai galėjo būti nepastebėti, ar turėjo galimybę išlipti pro kitas traukinio duris, vertino kaip nepagrįstas prielaidas.

Teismas su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas galimai padarytą pažeidimą vertino jau negaliojančio 2007 m. gruodžio 19 d. Departamento direktoriaus įsakymo Nr. 1B-867 pagrindu, todėl pareiškėjas negalėjo pažeisti jau pripažinto netekusio galios įsakymo reikalavimų, nesutiko. Departamento generalinio direktoriaus 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymo „Dėl rizikos valdymo iki muitinio įforminimo ir muitinio įforminimo metu taisyklių ir rizikos valdymo muitinės poste taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1B-625, kuriuo, pareiškėjo teigimu, buvo pripažintas netekusiu galios 2007 m. gruodžio 19 d. Departamento direktoriaus įsakymas Nr. 1B-867, 4 punkte nustatyta, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2012 m. sausio 1 d. Todėl teismas sutiko su Departamento argumentu, kad nustatant padarytą tarnybinį nusižengimą yra taikomos tarnybinio nusižengimo metu galiojusių teisės aktų nuostatos.

Teismas nesutiko ir su pareiškėjo argumentu, kad Įsakymas yra neteisėtas dar ir todėl, kad buvo pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra. Remiantis Nuobaudų skyrimo taisyklių 22 punktu, su 2012 m. kovo 20 d. Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjas supažindintas 2012 m. kovo 21 d. (I t., b. l. 32). Pagal Nuobaudų skyrimo taisyklių 23 punktą Tarnybinio patikrinimo išvada 2012 m. kovo 22 d. buvo pateikta asmeniui, davusiam pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą. Sprendimą dėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktų siūlymų įstaigos vadovas priėmė 2012 m. kovo 22 d., t. y. nepraleisdamas Nuobaudų skyrimo taisyklių 26 punkte nustatyto 2 darbo dienų termino (I t., b. l. 26). Remiantis Statuto 35 straipsnio 2 dalimi bei Nuobaudų skyrimo taisyklių 29 punktu, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartis administracinėje byloje Nr. A39-560/2005), Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2012 m. kovo 20 d, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui pateikta 2012 m. kovo 22 d., o skundžiamas įsakymas priimtas 2012 m. kovo 23 d., t. y. nepraleidus teisės aktuose nustatyto vieno mėnesio termino.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmenybę (galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, jo tarnybinė veikla už 2010 ir 2011 metus įvertinta gerai, muitinės sistemoje dirba nuo 1991 m. balandžio 22 d., skatintas tris kartus, tarnybinės nuobaudos buvo skirtos du kartus, kvalifikaciją kėlė 33 kartus) ir padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, tai, jog Rusijos Federacijos piliečiai, pažeidę Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, buvo sulaikyti, jog padarytas pažeidimas neapsunkino administracinio teisės pažeidimo bylų tyrimo, atsižvelgęs į Statuto 34 straipsnio 1 dalį, padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta. Kadangi pareiškėjui paskirtoji tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – yra neadekvati tarnybinė nuobauda, vertinant įvykdytą tarnybinį nusižengimą, tai sąlygoja būtinybę keisti ginčijamą atsakovo Įsakymą dalyje dėl paskirtosios tarnybinės nuobaudos rūšies. Nustatęs, jog pareiškėjo neatsargūs veiksmai, t. y., kad pareiškėjas, būdamas posto pamainos viršininku, turėdamas tam reikalingų specialių teorinių ir praktinių žinių, privalėjo įvertinti situaciją ir numatyti, kad gali kilti neigiamos pasekmės (neužkirstas kelias kontrabandos būdu įvežti akcizines prekes į Lietuvos Respubliką), bei atsižvelgęs į ankščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, įvertinęs tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, pasirinktą pareiškėjo elgesio modelį bei aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo, o tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Tačiau, vertinant pareiškėjo kaltės formą ir tai, kad tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, manė, jog pareiškėjui turėjo būti paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, 45 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė pinigų priėmimo kvitus Nr. 632073 bei Nr. 632082, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas advokatui Albinui Miliauskui sumokėjo už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kad advokato suteiktos paslaugos – atstovavimas teisme, patarimas ir procesinių dokumentų rengimas – skirtingo pobūdžio teisinės paslaugos, kurios teismui turėtų būti pateiktos su išlaidų apskaičiavimo pagrindimu (konkrečiai nurodant, kokia suma ir už kokią paslaugą sumokėta advokatui, išskiriant sumą, sumokėtą už procesinių dokumentų parengimą bei patarimą, ir sumą, už atstovavimą teisme, nurodant kiekvienam iš šių veiksmų sugaištą laiką) bei tai patvirtinančiais įrodymais, tačiau pareiškėjas teismui minėtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo nepateikė, teismas pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nesprendė.

III. Pareiškėjas A. S. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 110–114) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą. Taip pat prašo priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas apskritai padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas yra padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirtina tarnybinė nuobauda. Pagal nustatytą tvarką muitinis tikrinimas geležinkelio stotyse atliekamas kelynuose, o ne perone. Minimu atveju muitinis tikrinimas buvo atliekamas traukinio vagonuose ir šį tikrinimą atliko tam paskirti muitinės pareigūnai. Pagal Kybartų geležinkelio stoties pamainos viršininko pareigybės aprašymo 20.2 punktą pamainos viršininkas turi teisę prireikus atlikti muitinį tikrinimą, tačiau jokiu norminiu aktu nėra nustatyta, esant kokioms aplinkybėms muitinį tikrinimą turi atlikti muitinės posto pamainos viršininkas. Asmenų, kurie tariamai buvo stoties perone, pareiškėjas nematė, o tai suponuoja, kad nebuvo kam atlikti pakartotinį (po muitinės kontrolės) muitinį tikrinimą.

2. Tarnybinio patikrinimo metu (filmuota medžiaga), bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad keleivinis traukinys Nr. 080 į Kybartų geležinkelio stotį atvyko 11 val. 27 min. ir 11 val. 29 min. buvo pradėtas traukinyje esančių keleivių muitinis tikrinimas. VSAT pareigūnas D. V. parodė, kad, atvykus traukiniui Nr. 080, ir jam kartu su muitinės pareigūnais atliekant paskutinio traukinio vagono keleivių muitinį tikrinimą, šiame vagone vyko V. R. ir Z. A. (jie vėliau buvo sulaikyti gabenant kontrabandą). Kad minėti asmenys būtų išlipę iš traukinio VSAT pareigūnas D.

V. teigia nepastebėjęs. Traukinio muitinis tikrinimas buvo baigtas 11 val. 39 min. ir tada muitinį tikrinimą atlikę muitinės pareigūnai išlipo iš traukinio ir ėjo peronu, t. y. buvo darbo vietoje Nr. 9. Šią aplinkybę neginčytinai patvirtina vaizdo medžiaga. Traukinio Nr. 080 muitinis tikrinimas truko 10 min. VSAT pareigūnas D. G. (jis apie 12 val. sulaikė V. R. ir Z. A.) tvirtina matęs, kaip atvykus traukiniui, į jį įlipo VSAT ir muitinės pareigūnai, o po pareigūnų įlipimo praėjus 5-10 min. iš traukinio antro ar trečio (ne paskutinio) vagono nuo galo išlipo vienas asmuo turintis su savimi didelį rankinį bagažą, o praėjus kelioms minutėms iš to paties vagono išlipo ir antras asmuo, kuris su savimi turėjo didelius krepšius.

Tuo būdu neginčijamai nustatyta, kad V. R. ir Z. A. iš traukinio Nr. 080 išlipo ne anksčiau kaip praėjus dešimčiai minučių nuo traukinio muitinio tikrinimo pradžios t. y. jau po 11 val. 39 min. Taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas stoties perone buvo tik iki 11 val. 39 min. Tai patvirtina vaizdo medžiaga (failas „imaige 4“). Nuo 11 val. 39 min. perone (darbo vietoje Nr.

9) stovėjo muitinės pareigūnai, kurie jau buvo išlipę iš traukinio po patikrinimo atlikimo. Galimai tai buvo A. M., A. M., A. G. ir R. M.. Nors atsakovo buvo papildomai paprašyta pateikti vaizdo medžiagą, iš kurios būtų matyti, kuriuo laiku ir iš kurio traukinio vagono išlipo V. R. ir Z. A., tačiau atsakovo atstovas tokios medžiagos nepateikė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad tokios vaizdo medžiagos nėra. Todėl darytina neginčytina išvada, kad pareiškėjui stovint perone, V. R. ir Z. A. iš traukinio neišlipo, todėl pareiškėjas jų negalėjo matyti ir negalėjo atlikti jų pakartotino muitinio tikrinimo. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nepažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. kovo 23 d. įsakyme Nr. 1P-246 nurodytų teisės aktų reikalavimų ir nepadarė tarnybinio nusižengimo, todėl tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.

3. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė į teismo posėdį iškviesti Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto pareigūnus A. M., R. M., A. M., R. S., A. G., tačiau teismas dėl nežinomų priežasčių šio pareiškėjo prašymo nepatenkino, šiuo klausimu skundžiamame sprendime nieko nepasisakė. Neapklausus šių asmenų, visos bylos aplinkybės nebuvo visiškai ištirtos ir tai galėjo būti viena iš priežasčių, neleidusių teismui byloje priimti teisingą sprendimą.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliaciniu skundu (II t., b. l. 120–122) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą visiškai atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, dėl kurių pareiškėjui paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į tą faktą, kad pažeidimą padarę asmenys buvo sulaikyti. Pažeidėjai buvo sulaikyti ne muitinės pareigūnų, pagal įstatymą užtikrinančių muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, o kitos tarnybos – VSAT – pareigūnų. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas muitų teisės aktų pažeidimų prevenciją priskiria vienai iš pagrindinių muitinės funkcijų. Pareiga vykdyti kontrabandos prevenciją nustatyta ir posto pamainos viršininko – pareiškėjo – pareigybės aprašyme (Kybartų geležinkelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1B-513, 20.23 punktas). Jeigu pažeidimus padarę asmenys nebūtų sulaikyti, faktas, kad į Lietuvos Respubliką bandyta įvežti prekes kontrabandos būdu, būtų nežinomas ir išliktų galimybė tęsti neteisėtą veiklą, kadangi tik sulaikius asmenis ir ištyrus įvykio aplinkybes, buvo galima nustatyti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, taip pat nustatyti įvykio priežastis ir atsakingus asmenis. Taigi vien ta aplinkybė, kad pažeidimą padarę asmenys buvo sulaikyti, negali tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sprendžiant pareigūno, neužtikrinusio muitinės funkcijų vykdymo, atsakomybės klausimą.

2. Administracinio teisės pažeidimo tyrimas – tai padaryto administracinio teisės pažeidimo pasekmė, kurios pareiškėjas negalėjo lemti. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad būdamas atsakingas už vadovavimą, kontroliavimą pamainai ir rizikos valdymą pamainoje, nesiėmė priemonių rizikai sumažinti ir neužtikrino pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių įgyvendinimo, dėl to visiškai nebuvo užtikrintas 9 darbo vietai („Peronas“) nustatytų darbo funkcijų vykdymas ir dėl to muitinės priežiūros zonoje buvo padarytas ir muitinės nebuvo užkardytas administracinis teisės pažeidimas. Tarnybinė nuobauda buvo skirta, nustačius pareigų neatlikimo faktus: netinkamą rizikos valdymą ir pamainos kompetencijai priskirtų muitinės priežiūros priemonių nevykdymą bei pažeidimus darbo organizavimo įforminimo srityje (atlikęs pamainos pareigūnų darbo vietų pakeitimus, pareiškėjas to nefiksavo pamainos perdavimo ir pareigūnams išduodamų antspaudų apskaitos žurnale, kaip to reikalauja Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių 2.3. punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas neturi jokio priežastinio ryšio su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu ir į šią aplinkybę neturi būti atsižvelgiama, parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį.

3. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių. Kontrabandos praleidimas per muitinės postą dėl kaltų muitinės pareigūno veiksmų – tai sunki muitinės pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė, kadangi būtent muitinei įstatymas suteikia kompetenciją ir įpareigoja šią instituciją kovoti su muitų teisės aktų pažeidimais, įskaitant kontrabandą. Kontrabandos neužkardymas – tai muitinės pareigūno tiesioginių pareigų neįvykdymas, todėl muitinės pareigūno tarnybinis nusižengimas, kurio pasekmė – kontrabandos praleidimas, teismo nepagrįstai įvertintas kaip nesukeliantis sunkių pasekmių.

4. Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 1B-867, galiojusių tarnybinio nusižengimo padarymo metu, 25 punktas numato, kad pagrindinė posto pareigūnų taikoma rizikos mažinimo priemonė – tinkamai organizuotas ir sąžiningai atliekamas, nustatyta tvarka dokumentuojamas prekių, dokumentų, transporto priemonių, fizinių asmenų tikrinimas. Posto pamainos viršininko pareigybės tikslas, nustatytas Kybartų geležinkelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 27 d.

įsakymu Nr. 1B-513, 6 punkte – organizuoti ir vadovauti posto pamainai ir užtikrinti, kad pamainos pareigūnai tinkamai taikytų muitinės posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, 2011 m. gruodžio 8 d. objektyviai nesudarė pamainos pareigūnams galimybių dirbti keliose jiems priskirtose darbo vietose vienu metu, todėl vadovaudamasis Kybartų geležinkelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 20.2 punktu, privalėjo pats padėti pamainos pareigūnams ir asmeniškai atlikti muitinį tikrinimą 9 darbo vietoje („Peronas“), nes galėjo netrukdomai tai padaryti, kadangi tuo metu kitų darbų nevykdė ir nuolat buvo 9 darbo vietoje, tačiau neigdamas minėtą pareigą, to nepadarė.

Papildomai nustatyta, kad pareiškėjas, 2011 m. gruodžio 8 d. buvo atsakingas už 1 ir 2 darbo vietose nustatytų funkcijų vykdymą: posto pamainos darbo organizavimą ir rizikos valdymą pamainoje. Rizikos valdymas yra viena iš pagrindinių kontrabandos prevencijos priemonių. Kiekviena darbo vieta, nustatyta Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriuje „Darbo vietų technologinė schema ir aprašymas“, būtina norint užtikrinti muitinės kompetencijai priskirtų funkcijų vykdymą.

Darbo vieta „Peronas“, numatyta muitinės geležinkelio postuose, siekiant eliminuoti galimą riziką dėl keleivių išlipimo poste, išvengiant muitinės kontrolės. Tik tinkamas darbo organizavimas ir pareigų vykdymas gali užtikrinti rizikos valdymą pamainoje ir užkardyti muitų teisės aktų pažeidimus. Atsižvelgiant į šią tarnybos muitinėje specifiką, negalima pritarti teismo išvadai, kad pažeidimo pobūdis lemia švelnesnės tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimą. Taip pat pastebėtina, kad tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek teismo posėdžių metu pareiškėjas neigė Kybartų geležinkelio posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Kauno teritorinės muitinės viršininko 2009 m. liepos 27 d.

įsakymu Nr. 1B-513, 20.2 punkte nustatytą pareigą. Neigdamas teisės aktų reikalavimus ir savo pareigas, pareiškėjas sukėlė neigiamas pasekmes – sudarė sąlygas pažeidimus darantiems asmenims naudotis darbo organizavimo spragomis. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2011 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. pažeidėjai, kurie tik 2011 m. gruodžio 8 d. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, į Lietuvos Respubliką atvykdavo tik tomis dienomis, kai dirbo pareiškėjo vadovaujama pamaina. Taigi, pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta proporcinga, padarytą tarnybinį nusižengimą ir tarnybinių nuobaudų vidurkį atitinkanti tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 127–130) su juo nesutinka ir mano, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad jis pažeidėjų nepastebėjo, todėl neprivalėjo atlikti jų muitinį tikrinimą. Jeigu nuolat būdamas 9 darbo vietoje, pareiškėjas būtų vykdęs šiai darbo vietai priskirtas funkcijas, pažeidėjams būtų užkirtas kelias pasišalinti, išvengiant muitinės kontrolės. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentus, kad muitinis tikrinimas geležinkelio stotyse atliekamas tik kelynuose, o ne perone. Muitinės pareigūno darbo vieta „Peronas“ (sprendimo priėmimas dėl išvykstančių ir atvykstančių keleivinių traukinių išorinių paviršių ir įlipančių ir išlipančių keleivių muitinio tikrinimo būdų ir jų muitinis tikrinimas) numatyta muitinės geležinkelio postuose, siekiant eliminuoti galimą riziką dėl keleivių išlipimo poste, išvengiant muitinės kontrolės. Pareigūnų, dirbančių 1-13 darbo vietose, pareigos numatytos Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto vidaus darbo tvarkos taisyklių III skyriuje „Darbo vietų technologinė schema ir aprašymas“. Pareigūnams įvairios darbo vietos ir jose atliekamos pareigos nustatomos, siekiant kompleksiškai valdyti riziką vykdant kontrabandos prevenciją ir užkirsti kelią galimiems teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimams.

2. Nesutinka su apelianto pateikta tarnybinio patikrinimo medžiagos interpretacija. VSAT pareigūno D. G. 2012 m. kovo 1 d. paaiškinime aiškiai nurodomas pažeidėjų išlipimo iš traukinio laikas bei tai, kad nurodyti asmenys išlipo į perono pusę ir išlipo muitinės pareigūnams sulipus į traukinį. D. G. savo paaiškinime nurodo, kad praėjo nuo 5 min. iki 10 min., todėl visiškai nepagrįstas ir nelogiškas pareiškėjo argumentas, kad „neginčijamai nustatyta, kad V. R. ir Z. A. iš traukinio Nr. 080 išlipo ne anksčiau kaip praėjus dešimčiai minučių nuo traukinio muitinio tikrinimo pradžios“. Be to, nesutikęs su VSAT pareigūno paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas turėjo teisę prašyti kviesti minėtą asmenį liudytoju į teismo posėdį, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl pareiškėjo VSAT pareigūnų paaiškinimų traktavimas laikytinas siekiu išvengti tarnybinės atsakomybės. Be to, VSAT pareigūnas D. V. savo 2012 m. vasario 21 d. paaiškinime nurodo, kad, baigęs savo tikrinimą, jis nuėjo tikrinti kitų keleivių, todėl nematė, ar pažeidėjus tikrino muitinės pareigūnai ir ar pažeidėjai išlipo iš traukinio ir kada. Todėl nepagrįstas pareiškėjo šio paaiškinimo interpretavimas, sudarantis įspūdį, kad pažeidėjai nelipo iš traukinio muitinio tikrinimo metu, nes D. V. to nematė.

3. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu keitė savo paaiškinimus. Iš pradžių teigęs, kad jis neturėjo atlikti 9 darbo vietoje („peronas“) nustatytų funkcijų, vėliau pakeitė savo poziciją ir teigė, kad jis buvo perone iki muitinės pareigūnų išlipimo iš traukinio momento ir užtikrino šios darbo vietos funkcijų vykdymą. Iš tarnybinio patikrinimo metu gautos vaizdo medžiagos muitinės pareigūnai matosi iš tolo arba iš nugaros, juos galima identifikuoti pagal jų dėvimą aprangą, tačiau neįmanoma identifikuoti nei vieno pareigūno veido, todėl apelianto laisvas medžiagos traktavimas, nurodant konkrečias pavardes, yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad pateikta vaizdo medžiaga neparodo, kurioje darbo vietoje buvo kiekvienas konkretus pareigūnas konkrečiu laiku, tiek tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija, tiek teismas pagrįstai vertino aplinkybes pagal kitoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančius duomenis.

4. Pareiškėjas prašė iškviesti į teismo posėdį Kauno teritorinės muitinės Kybartų geležinkelio posto pareigūnus A. M., R. M., A. M., R. S. ir A. G., tačiau nenurodė šių asmenų iškvietimo motyvų, jų teisinės padėties teismo posėdžio metu. Pastebėtina, kad visi minėti asmenys buvo apklausti tarnybinio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu ir raštu paaiškino visas jiems žinomas su 2011 m. gruodžio 8 d. įvykiais susijusias aplinkybes. Šie rašytiniai įrodymai buvo pateikti teismui kartu su tarnybinio patikrinimo ir tarnybinio tyrimo medžiagomis. Pareiškėjas nenurodo, kokias papildomas aplinkybes, kurių nėra tarnybinio patikrinimo medžiagoje, šie asmenys galėtų paaiškinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nemotyvuotas posto pamainos pareigūnų atitraukimas nuo pareigų vykdymo sustabdytų posto darbą, todėl šis prašymas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos ginčas yra dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnui teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirtą drausminę nuobaudą sušvelnino.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 136 str. 2 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir objektyviai jas įvertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas, būdamas Kauno teritorinės muitinės posto pamainos viršininku ir atlikdamas pareigas Kybartų geležinkelio poste, 2011 m. gruodžio 8 d. netinkamai organizavo pamainos darbą, neatliko iš tikrinamojo keleivinio traukinio Nr. 080 išlipusių dviejų asmenų su krepšiais muitinio tikrinimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo argumentams, kad pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad jis tinkamai organizavo pamainos darbą ir negalėjo matyti asmenų, išlipusių su krepšiais iš traukinio, vertintini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių 24 ir 25 punktuose nustatytomis bendromis poste dirbančių muitinės pareigūnų funkcijomis, daro išvadą, jog muitinės pareigūnas, net nesant detalaus funkcijų aprašymo konkrečiam tikrinimo atvejui, privalo imtis visų įmanomų priemonių rizikai sumažinti ir tinkamai organizuoti fizinių asmenų tikrinimą. Šio ginčo atveju pareiškėjas neišnaudojo visų priemonių, kad būtų patikrinti visi asmenys, atvykę traukiniu, nors tokias galimybes turėjo. Todėl pareiškėjo kaltė, padarius tarnybinį nusižengimą, yra įrodyta.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teigiama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sušvelninta nuobauda ir daro išvadą, jog teismo nustatyta pareiškėjui nuobauda – papeikimas, iš esmės atitinka Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 37 straipsnyje numatytus tarnybinės nuobaudos skyrimo principus, todėl keisti nuobaudą į griežtesnę nėra pagrindo.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą analogiškose bylose. Todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. S. ir atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas