51186011-c8b2-4e2f-90c9-72b202693f50 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedS., Kunststoff Autoplast GmbH dÄl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartis ir atsakovo Kunststoff Autoplast GmbH prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl įgaliojimo ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄiais (treÄiasis asmuo â I. V.). TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ GinÄas byloje kilo dÄl įgaliotinio, veikianÄio pagal Vokietijos Federacijoje iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , teisÄms ir pareigoms taikytinos teisÄs, taip pat įgaliojimo ir jo pagrindu sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄiais sÄ lygų.IeÅ¡kovas E. S. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. A., R.
Legislator headnote
AI generated51186011-c8b2-4e2f-90c9-72b202693f50 · Lietuvos apeliacinis teismas: Kunststoff Autoplast GmbH veikla apsiribojo Vokietijos Federacine Respublika. Nei iÅ¡ Ä®galiojimo turinio, nei proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų nÄra nustatyta aplinkybių, kurios rodytų, kad įmonÄ veikÄ ne Vokietijoje, bet Lietuvos Respublikoje. Taigi ir atstovas pagal Ä®galiojimÄ Ä¯monÄs vardu nevykdÄ veiklos už Vokietijos ribų. Savo ruožtu, sprendžiant dÄl CK 1.40 straipsnio taikymo bÅ«tina nustatyti, kokia iÅ¡ tiesų buvo įgaliotinio veikla. Ä®galiojimas iÅ¡duotas vadovaujantis Vokietijos teise konkretiems veiksmams Vokietijoje.
Full text
CivilinÄ byla Nr                                                                                                                                                                                                                                                     CivilinÄ byla Nr. 2A-80-516/2014                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01880-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.8.; 28.1.; 28.2.; 36.2.; 63. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Rasos GudžiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Kazio KailiÅ«no ir Gintaro PeÄiulio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo Kunststoff Autoplast GmbH apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-1258-345/2014 pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atsakovams S. A. (S. A.), R.
B. S., Kunststoff Autoplast GmbH dÄl skolos priteisimo pagal laidavimo sutartis ir atsakovo Kunststoff Autoplast GmbH prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl įgaliojimo ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄiais (treÄiasis asmuo â I. V.). TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ GinÄas byloje kilo dÄl įgaliotinio, veikianÄio pagal Vokietijos Federacijoje iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , teisÄms ir pareigoms taikytinos teisÄs, taip pat įgaliojimo ir jo pagrindu sudarytos laidavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄiais sÄ lygų.IeÅ¡kovas E. S. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. A., R.
B. S. ir Kunstoff Autoplast GmbH 673 303,60 Lt skolÄ , 118 647,81 Lt palÅ«kanas, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad 2010 m. kovo 10 d. su treÄiuoju asmeniu I. V. sudarÄ Sutartį dÄl paskolos suteikimo (toliau â ir Paskolos sutartis), kurios įvykdymas užtikrintas atsakovų laidavimu. TreÄiasis asmuo paskolos negrÄ Å¾ino, todÄl jo įsipareigojimus turi įvykdyti atsakovai.Atsakovas Kunststoff Autoplast GmbH pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojanÄiais R.
B. S. iÅ¡duotÄ 2010 m. rugpjÅ«Äio 18 d. įgaliojimÄ (kurio pagrindu Kunststoff Autoplast GmbH laidavo ieÅ¡kovui už treÄiojo asmens prievolių įvykdymÄ , toliau â ir Ä®galiojimas) ir patį laidavimÄ . Kunststoff Autoplast GmbH nurodÄ, kad atsakovas R. B. S., užmezgÄs asmeninius ryÅ¡ius su Kunststoff Autoplast GmbH vadove ir jos Å¡eima, Ä®galiojimÄ iÅ¡gavo apgaulÄs bÅ«du. Ä®galiojimas iÅ¡duotas siekiant gauti finansavimÄ Kunststoff Autoplast GmbH veiklai, tam, kad R. B. S. galÄtų atlikti pinigų transakcijas pagal Kunststoff Autoplast GmbH ir treÄiojo asmens sudarytÄ paskolos sutartį.
Atsakovui R. B. S. nevykstant tvarkyti į LietuvÄ reikalų, kuriems ir buvo iÅ¡duotas ginÄo Ä®galiojimas, kilo įtarimų dÄl jo sukÄiavimo, todÄl įgaliojimas 2010 m. rugpjÅ«Äio 26 d. buvo atÅ¡auktas. SukÄiavimo faktÄ patvirtina tai, kad laidavimo sutarties sudarymo metu atsakovas R. B. S. buvo Vokietijoje, o ieÅ¡kovas nesiÄmÄ jokių veiksmų įsitikinti Ä®galiojimo galiojimu. Atsakovas Kunststoff Autoplast GmbH taip pat pažymÄjo, kad įmonÄs vadovas pagal Vokietijos Federacijos įstatymus negalÄjo perduoti visų savo, kaip valdymo organo, atstovavimo teisių ir iÅ¡ to iÅ¡plaukianÄių atsakomybių.
Be to, pagal Vokietijos FederacinÄs Respublikos komercinio kodekso 54 skirsnio 1 paragrafÄ laidavimo sutarÄiai sudaryti buvo bÅ«tinas atskiras įgaliojimas. Kunststoff Autoplast GmbH įsitikinimu, laidavimo sutartis turÄtų bÅ«ti pripažinta negaliojanÄia remiantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 2.135 straipsnio 1 dalimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisÄ ieÅ¡kovui E. S. solidariai iÅ¡ atsakovų 673 303,60 Lt skolÄ , 118 647,81 Lt palÅ«kanas ir 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (791 195,41 Lt) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. rugpjÅ«Äio 30 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetÄ.Teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kinio reikalavimai, pareikÅ¡ti atsakovui S. A., tenkinami visiÅ¡kai, nurodÄ, jog treÄiasis asmuo nustatytu terminu paskolos negrÄ Å¾ino, o su ieÅ¡kovu sudaryta laidavimo sutartimi atsakovas S. A. laidavo ieÅ¡kovui, kad įvykdys treÄiojo asmens prievolÄ, kylanÄiÄ iÅ¡ Paskolos sutarties.
Teismas taip pat priteisÄ tik 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, nurodydamas, kad kai laiduotojui dÄl jo paties neteisÄtų veiksmų taikoma civilinÄ atsakomybÄ, tai procesinių palÅ«kanų dydis nustatomas ne pagal pagrindinio skolininko ir kreditoriaus sudarytos sutarties sÄ lygas, bet remiantis CK 6.210 straipsnio nuostatomis, jeigu įstatymuose ar kreditoriaus ir laiduotojo sutartyje nenustatyta kitokio palÅ«kanų dydžio.             Teismas taip pat nustatÄ, kad atsakovo R.
B. S. atsakomybÄs prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ apimtis analogiÅ¡ka atsakovo S. A., o ieÅ¡kovas, pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kinį atsakovams 2012 m. rugpjÅ«Äio 30 d., nepraleido CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mÄnesių termino, nes paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2010 m. birželio 15 d., 2010 m. rugpjÅ«Äio 10 d. susitarimais dÄl Paskolos sutarties dalinio pakeitimo buvo pratÄstas iki 2012 m. liepos 10 d. Teismas pažymÄjo, kad laidavimo sutarÄių sudarymÄ sÄ lygojo bÅ«tent tas faktas, jog ieÅ¡kovas susitarimais pratÄsÄ treÄiajam asmeniui suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo terminus.
Be to, atsakovas R. B. S. už treÄiojo asmens prievoles pagal Paskolos sutartį laidavo dar 2010 m. kovo 17 d. sudaryta laidavimo sutartimi, taÄiau vÄliau jÄ pakeitÄ 2010 m. rugpjÅ«Äio 16 d. sutartimi, taigi naujos laidavimo sutarties sudarymas nulemtas paskolos grÄ Å¾inimo terminų pratÄsimo. Teismas, vertindamas Kunststoff Autoplast GmbH argumentų pagrįstumÄ , nurodÄ, kad pagal tarptautinÄs privatinÄs teisÄs kolizines normas Vokietijos FederacinÄs Respublikos teisÄ reikÅ¡minga tik įgaliojimo formai, taÄiau ne jo turiniui, t. y.
įgaliojimo galiojimo terminas, taip pat atstovo teisÄs ir pareigos, atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio atsakomybÄ bei jų atsakomybÄ tretiesiems asmenims nustatytina pagal Lietuvos Respublikos teisÄ. Teismas nustatÄ, kad Ä®galiojime, be kita ko, nurodyta, kad R. S. yra Kunststoff Autoplast GmbH komercinis direktorius, be to, atsakovas buvo įgaliotas sudaryti Kunststoff Autoplast GmbH vardu sandorius, kurie susijÄ su įmonÄs komercine veikla. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytus treÄiÄ jį asmenį ir atsakovus siejanÄius verslo santykius, priÄjo iÅ¡vadÄ , kad laidavimo sutartys buvo sudarytos siekiant užtikrinti investicijų į Kunststoff Autoplast GmbH pritraukimÄ , o Ä®galiojimas suteikÄ teisÄ atsakovui R.
B. S. sudaryti įmonÄs vardu laidavimo sutartį. Teismas pažymÄjo, kad Kunststoff Autoplast GmbH neįrodÄ nei ieÅ¡kovo ir atsakovo R. B. S. piktavaliÅ¡ko susitarimo, nei apgaulÄs. Ä®rodymų, kad atsakovas R. S. 2010 m. rugpjÅ«Äio 16 d. â 2010 m. rugpjÅ«Äio 27 d. buvo Vokietijoje, byloje nepateikta. Teismas, įvertinimas įrodymų visetÄ , taip pat konstatavo, kad ieÅ¡kovas, sudarydamas ginÄo laidavimo sutartį, buvo sÄ Å¾iningas, ir laidavimo sutarÄių sudarymas buvo tiesiogiai susijÄs su įmonÄs veiklos finansavimu, o tuo paÄiu ir jos interesų realizavimu, taigi atsakovas neįrodÄ nei CK 1.91, nei CK 2.135 straipsnių taikymo pagrindų.             III.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas Kunststoff Autoplast GmbH apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimt naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinio netenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas nepakankamai įsigilino į Ä®galiojimo faktines iÅ¡davimo ir atÅ¡aukimo aplinkybes. Ä®galiojimas iÅ¡duotas Vokietijos įmonÄs asmeniui, kuris gyveno ir dirbo Vokietijoje.
Kunststoff Autoplast GmbH veikla apsiribojo Vokietijos Federacine Respublika. Nei iÅ¡ Ä®galiojimo turinio, nei proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų nÄra nustatyta aplinkybių, kurios rodytų, kad įmonÄ veikÄ ne Vokietijoje, bet Lietuvos Respublikoje. Taigi ir atstovas pagal Ä®galiojimÄ Ä¯monÄs vardu nevykdÄ veiklos už Vokietijos ribų. Savo ruožtu, sprendžiant dÄl CK 1.40 straipsnio taikymo bÅ«tina nustatyti, kokia iÅ¡ tiesų buvo įgaliotinio veikla. Ä®galiojimas iÅ¡duotas vadovaujantis Vokietijos teise konkretiems veiksmams Vokietijoje.
Pagal tokį Ä®galiojimÄ negalÄjo bÅ«ti sudaromi laidavimo sandoriai ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje valstybÄje ir nÄra pagrindo Ä®galiojimo turinio vertinti pagal Lietuvos teisÄ. Savo ruožtu pagal Vokietijos teisÄ vadovas negali perduoti visų savo, kaip valdymo organo, atstovavimo teisių ir iÅ¡ to iÅ¡plaukianÄių atsakomybių. Be to, laidavimo sutarÄiai sudaryti bÅ«tinas atskiras įgaliojimas. IeÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, liudijanÄių, kad atsakovas R. B. S. dar 2010 metų pavasarį vykdÄ derybas dÄl paskolos suteikimo ir buvo pateikÄs plaÄios apimties įgaliojimÄ .
Ne atsakovas turÄjo paneigti, kad laidavimo sutarties sudarymas buvo derinamas su Kunststoff Autoplast GmbH vadove A. R., o ieÅ¡kovas įrodyti jo nurodytas aplinkybes. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo naudai vertina aplinkybÄ, kad tÄ paÄiÄ dienÄ galÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas Ä®galiojimas Vokietijoje ir pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis Lietuvoje. Teismas nepasisakÄ, o ieÅ¡kovas nepaneigÄ aplinkybių, kad: Kunststoff Autoplast GmbH santykiai su treÄiuoju asmeniu I. V. susiklostÄ dÄl galimo bendradarbiavimo su treÄiajam asmeniui priklausanÄia uždarÄ ja akcine bendrove (toliau â ir UAB) âMarigoraâ; abejotinas ieÅ¡kovo sugebÄjimas paskolinti sumas, kurias ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovų, todÄl nepaneigtos atsakovo abejonÄs dÄl galbÅ«t apsimestinio paskolos sandorio; teismui nepateikti įrodymai, kad pagal Paskolos sutartį paskolinta suma buvo investuota į Kunststoff Autoplast GmbH; nepagrįstai 2009 m. rugsÄjo 19 d. susitarimas dÄl Kunststoff Autoplast GmbH akcijų įsigijimo susietas su 2010 m. kovo 10 d.
Paskolos sutartimi, nes 2009 metų susitarime nurodyta pinigų suma iÅ¡ I. V. buvo gauta dar 2009 metais.Laidavimo sandorio sudarymo aplinkybÄs paneigia ieÅ¡kovo sÄ Å¾iningumÄ . Laidavimo sutarÄių sudarymas nesusijÄs su įmonÄs veiklos finansavimu â I. V. nepateikÄ jokių įrodymų, kad perleido skolintas lÄÅ¡as Kunststoff Autoplast GmbH. Byloje įrodytos visos trys CK 2.135 straipsniui taikyti bÅ«tinos sÄ lygos, nes laidavimo sutartimi atsakovui sukuriamos tik rizikos ir pareigos (taigi sutartis prieÅ¡tarauja įmonÄs interesams), R.
B. S. pažeidÄ jam suteiktas teises, sudarymas sandorį, kuriam neturÄjo įgaliojimų, o ieÅ¡kovas iÅ¡ sudaromo susitarimo turinio galÄjo ir turÄjo suprasti laidavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovas negauna jokio prieÅ¡prieÅ¡inio patenkinimo, prieÅ¡taravimÄ atsakovo interesams. IeÅ¡kovas E. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus:
Nei Ä®galiojimo tekste, nei kituose į bylÄ pateiktuose dokumentuose nÄra nurodyta, kad Kunststoff Autoplast GmbH veikia iÅ¡imtinai Vokietijos teritorijoje. PrieÅ¡ingai, byloje esanti Å¡ios įmonÄs sudaryta paskolos sutartis su Lietuvoje registruota UAB âMarigoraâ, įmonÄs santykiai su vienu iÅ¡ akcininkų, gyvenanÄiu Rusijoje (S. A.) ir įmonÄs direktorÄs pasiraÅ¡ytas raÅ¡tas, kad įmonÄ turi gamybos centrus Saratove, Wolfsburge ir Loburge, patvirtina, jog įmonÄs veikla neapsiriboja Vokietijos teritorija.
Be to, atsakovo pozicija nÄra nuosekli, nes atsakovas nurodÄ visiÅ¡kai skirtingus savo esme reikalavimų pagrindus pagal Vokietijos ir Lietuvos teisÄ, kadangi Vokietijos civilinÄs teisÄs normos, nurodytos atsakovo, nesusijusios su apgaule, o paremtos objektyviomis aplinkybÄmis, kad įmonÄs direktorÄ negalÄjo perduoti savo teisių visa apimtimi.Atsakovas Kunststoff Autoplast GmbH neteikÄ Ä¯ bylÄ jokių įrodymų, kurie detalizuotų jo santykius su R. B. S.. Teismas pagrįstai vertino, kad R. B. S. veikÄ (teikÄ paslaugas) Lietuvos Respublikoje, nes Å¡i aplinkybÄ Ä¯rodyta raÅ¡ytiniais įrodymais.
Be to, jo reali gyvenamoji vieta yra ne Vokietijoje, o Lietuvoje. R. B. S. teisiniams santykiams su atstovaujamuoju Kunststoff Autoplast GmbH turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos materialioji teisÄ. Be to, tarp atsakovų iÅ¡ esmÄs susiklostÄ dvejopo pobÅ«džio santykiai â pirma, R. B. S. buvo įmonÄs komercijos direktorius ir antra, turÄjo įgaliojimÄ veikti įmonÄs vardu. Apeliantas nurodÄ teisinius pagrindus, kurie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi vertinant jo ir R. B. S., kaip komercijos direktoriaus, teisinius santykius, o ne ginÄijamo Ä®galiojimo pagrindu susiklosÄiusius santykius.Atsakovas, remdamasis CK 1.91 straipsniu, nepateikÄ jokių konkreÄių faktinių duomenų bei įrodymų, patvirtinanÄių jo, kaip įmonÄs, apgaulÄs faktÄ .
Be to, net ir įrodÄs savo teiginius dÄl Ä®galiojimo negaliojimo, atsakovas nepaneigÄ ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, nes visi atsakovo nurodyti teiginiai apie ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ nÄra siejami su paties ieÅ¡kovo veiksmais ar neveikimu, o siejami su kitų asmenų, t. y. R. B. S. ir I. V., veikla. Atsakovas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmÄs net nepateikÄ konkreÄių argumentuotų teiginių, o tik kelia klausimus, į kuriuos, apelianto nuomone, teismas neatsakÄ. Teismas neprivalo sprendime pasisakyti dÄl absoliuÄiai visų proceso dalyvių argumentų,Apeliantas, teigdamas, kad abejoja, jog ieÅ¡kovas apskritai suteikÄ paskolÄ I.
V., paÄios Paskolos sutarties neginÄijo. Be to, pinigų suteikimo ir sumokÄjimo faktas įrodytas raÅ¡ytiniais įrodymais, taigi atsakovas, nesusipažinÄs su byla, piktnaudžiauja procesinÄmis teisÄmis. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, nagrinÄdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatÄ absoliuÄių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dÄl kurių turÄtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dÄl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisÄjų kolegija nagrinÄja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisÄtumÄ pagal atsakovo Kunststoff Autoplast GmbH apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į skundžiamo Ä®galiojimo iÅ¡davimo ir atÅ¡aukimo, o taip pat ginÄijamos laidavimo sutarties sudarymo aplinkybes, todÄl nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir atmetÄ atsakovo Kunststoff Autoplast GmbH prieÅ¡ieÅ¡kinį.
DÄl įrodinÄjimo pareigos bei įrodymų vertinimo, nustatant faktines bylos aplinkybes Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į visas apelianto nuomone reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir todÄl netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatÄ, jog atsakovas neįrodÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, pirmiausia primintina, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).
Teismas įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).
Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinÄjimo dalyku konkreÄioje byloje esanÄių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinÄjimo taisyklÄmis, bet ir logikos dÄsniais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsÄjo 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Pagal bylos medžiagÄ nustatyta, kad 2010 m. kovo 10 d. ieÅ¡kovas E. S. ir treÄiasis asmuo I.
V. sudarÄ Paskolos sutartį. TreÄiasis asmuo įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolÄ iki 2010 m. birželio 16 d. (1 t., 5 b. l.). 2010 m. birželio 15 d. susitarimu paskolos grÄ Å¾inimo terminas pratÄstas iki 2010 m. rugsÄjo 10 d. (1 t., 6 b. l.), o 2010 m. rugpjÅ«Äio 10 d. susitarimu â iki 2012 m. liepos 10 d. (1 t., 7 b. l.). Savo prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti I. V. įkeitÄ jam priklausanÄius vertybinius popierius â 100 procentų UAB âMarigoraâ akcijų (1 t., 15â17 b. l.). 2010 m. rugpjÅ«Äio 16 d., papildomai užtikrinant treÄiojo asmens prievolių pagal Paskolos sutartį įvykdymÄ , ieÅ¡kovas ir atsakovai S. A., Kunststoff Autoplast GmbH, atstovaujama R.
B. S., ir R. B. S. pasiraÅ¡Ä laidavimo sutartis (1 t., 8â12 b. l.). R. B. S. veikÄ Kunststoff Autoplast GmbH vardu pagal 2010 m. rugpjÅ«Äio 16 d. įmonÄs vadovÄs iÅ¡duotÄ Ä®galiojimÄ (1 t., 13â14 b. l.), kuriame nurodyta, kad R. B. S. yra Kunststoff Autoplast GmbH komercinis direktorius ir įmonÄs vadovÄ bei akcininkÄ A. R. įgalioja R. B. S. tvarkyti visus komercinius įmonÄs reikalus bei atstovauti paÄios vadovÄs interesus pas notarÄ . DÄl Vokietijos Federacijoje iÅ¡duoto įgaliojimo turiniui bei formai taikytinos teisÄs ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylos medžiagÄ , be kita ko ir pirmiau nurodyto Ä®galiojimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, priÄjo iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į Ä®galiojimo iÅ¡davimo aplinkybes ir todÄl nenustatÄ, kad Ä®galiojimas iÅ¡duotas tvarkyti Vokietijoje esanÄios ir veikianÄios įmonÄs reikalus ir įgaliotinis negalÄjo vykdyti veiklos už Vokietijos ribų.
Visų pirma pažymÄtina, kad pats Kunststoff Autoplast GmbH prieÅ¡ieÅ¡kinyje bei kituose procesiniuose dokumentuose, pateiktuose pirmosios instancijos teismui, ne kartÄ yra nurodÄs, jog Ä®galiojimas R. B. S. buvo reikalingas tvarkyti įmonÄs reikalus Lietuvoje. Be to, ta aplinkybÄ, kad atsakovo buveinÄ ir pagrindinÄ veikla yra Vokietijoje, savaime nereiÅ¡kia, jog įmonÄ negali turÄti ir / ar tvarkyti reikalus (taip pat ir sudaryti sandorius) už Vokietijos ribų. PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga, inter alia, Kunststoff Autoplast GmbH ir Lietuvos Respublikoje įsteigtos UAB âMarigoraâ sudaryta paskolos sutartis, paties atsakovo paaiÅ¡kinimai apie santykius su UAB âMarigoraâ, 2009 m. rugsÄjo 19 d. susitarimas su Lietuvos Respublikos pilieÄiu I.
V. dÄl akcijų įsigijimo (2 t. 25â26 b. l.), patvirtina, kad atsakovo veikla nebuvo vykdoma iÅ¡imtinai Vokietijoje. PažymÄtina ir tai, kad Ä®galiojime nÄra sukonkretintos įgaliotinio veikimo teritorijos ribos, be to, atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog Ä®galiojimas įgaliotiniui iÅ¡duotas veikti iÅ¡imtinai Vokietijoje, nepateikÄ jokių įrodymų, leidžianÄių nustatyti, kokius veiksmus R. B. S. turÄjo atlikti ar kokius sandorius pagal šį Ä®galiojimÄ turÄjo sudaryti (arba bent rengÄsi sudaryti) Vokietijoje.
Vienintelis veiksmas, kuris buvo atliktas minÄto Ä®galiojimo pagrindu ir įrodytas nagrinÄjamoje byloje, yra bÅ«tent 2010 m. rugpjÅ«Äio 16 d. laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymas, todÄl, kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 1.40 straipsniu, įgaliotinio R. B. S. teisÄs ir pareigos nustatytinos pagal Lietuvos Respublikos teisÄ. DÄl pagrindų pripažinti negaliojanÄiais įgaliojimÄ ir laidavimo sutartį Kaip jau buvo minÄta, Ä®galiojime R. B. S. buvo pavesta tvarkyti visus įmonÄs komercinius reikalus, todÄl, remiantis Lietuvos Respublikos teisiniu reglamentavimu, jis turÄjo teisÄ sudaryti ir laidavimo sutartis.
Savo ruožtu argumentų dÄl Ä®galiojimo neatitikimo Vokietijos teisÄs nustatytiems formos reikalavimams, apeliantas nenurodÄ.TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į kitų apelianto nurodytų argumentų prieÅ¡taringumÄ . Paties apelianto teigimu, jis, kaip Vokietijoje įsisteigusi įmonÄ, negalÄjo ir neturÄjo žinoti Lietuvos Respublikos teisÄs ir jos kolizinių normų, o veikÄ pagal Vokietijos teisÄ. Apelianto paaiÅ¡kinimu, pagal Vokietijos teisÄ vadovas įgaliojimu negali visų savo, kaip valdymo organo, teisių ir iÅ¡ to iÅ¡plaukianÄių atsakomybių perduoti kitam asmeniui.
Savo ruožtu R. B. S. iÅ¡duotame Ä®galiojime perduodama teisÄ atlikti visus veiksmus įmonÄs vardu, o tai, apelianto nuomone, daro Ä®galiojimÄ negaliojanÄiu pagal Vokietijos teisÄ. Kitaip tariant, pats apeliantas iÅ¡ esmÄs pripažino, kad jis, veikdamas pagal Vokietijos teisÄ ir turÄdamas jÄ Å¾inoti, sÄ moningai sudarÄ Vokietijos teisei prieÅ¡taraujantį Ä®galiojimÄ . Toks apelianto motyvų prieÅ¡taringumas, apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos nuomone, tik patvirtina, kad apeliantas iÅ¡ tikrųjų nebuvo apgautas ir tikslingai iÅ¡davÄ ginÄijamÄ Ä®galiojimÄ , o visi teiginiai dÄl Ä®galiojimo prieÅ¡taravimo Vokietijos teisei yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir klaidinantys, siekiant iÅ¡vengti pagal laidavimo sutartį atsiradusio įsipareigojimo ieÅ¡kovui.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina tiek paskolos sutarties, tiek laidavimo sutarÄių sudarymÄ .
Be to, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, byloje buvo įrodytas ir pinigų perdavimo pagal Paskolos sutartį faktas, kurį patvirtina 2010 m. kovo 10 d., 2010 m. rugpjÅ«Äio 18 d., 2010 m. rugpjÅ«Äio 20 d. ir 2010 m. rugpjÅ«Äio 25 d. mokÄjimo nurodymai, taip pat 2010 m. rugpjÅ«Äio 16 d. ieÅ¡kovo bei treÄiojo asmens pasiraÅ¡ytas grynųjų pinigų perdavimoâpriÄmimo aktas (1 t., 18â22 b. l.). Taigi bÅ«tent atsakovas, abejojantis dÄl Paskolos sutarties realaus vykdymo ir laidavimo sutarties sudarymo tikrųjų aplinkybių, turÄjo ne kelti retorinius klausimus, o pateikti jo teiginius pagrindžianÄius įrodymus, leidžianÄius nustatyti, kokiu tikslu buvo iÅ¡duotas Ä®galiojimas.
PažymÄtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimÄ , kodÄl Ä®galiojime, jeigu jis iÅ¡duotas laidavimo sutarÄiai sudaryti, nÄra nurodytas konkretus įgaliotiniui pavedamas atlikti veiksmas (laidavimo sutarties sudarymas), taÄiau pats apeliantas nepaaiÅ¡kina, kodÄl Ä®galiojime, jeigu jis, kaip kad teigia atsakovas, iÅ¡duotas tvarkyti reikalus, iÅ¡imtinai susijusius su UAB âMarigoraâ, nÄra nurodytos Å¡ios aplinkybÄs ir taip susiaurintos įgaliotinio teisÄs.TeisÄjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad Ä®galiojimo ir laidavimo sutarties iÅ¡davimo data leidžia preziumuoti, jog Ä®galiojimas bÅ«tent ir buvo suteiktas laidavimo sutarÄiai sudaryti.
Apeliantas neįrodÄ, kad R. B. S. negalÄjo pasiraÅ¡yti laidavimo sutarties 2010 m. rugpjÅ«Äio 10 d. Vilniuje. Atsakovo pateikta sÄ skaita už nakvynÄ Vokietijoje yra iÅ¡raÅ¡yta įmonei (Kunststoff Autoplast GmbH, o ne R. B. S.), be to, Å¡i sÄ skaita yra už 2010 m. rugpjÅ«Äio 24â27 d., o ne 2010 m. rugpjÅ«Äio 10 d. nakvynÄ. Be to, apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytiems teiginiams, neva apeliantas neturÄjo poreikio skolintis iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes buvo sudaryta paskolos sutartis su UAB âMarigoraâ, kuri, apelianto nuomone, buvo pajÄgi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, prieÅ¡tarauja paties atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinÄje nurodyta aplinkybÄ, kad su UAB âMarigoraâ sudaryta paskolos sutartis niekada nebuvo vykdoma ir atsakovas negavo pagal jÄ pinigų.Byloje esanÄių įrodymų visetas, inter alia, I.
V. (UAB âMarigoroâ akcininko) pateiktas 2009 m. rugsÄjo 19 d. susitarimas dÄl atsakovo akcijų įsigijimo (2 t. 25â26 b. l.), I. V. vykdyti mokÄjimai atsakovui (2 t., 27â39 b. l.), 2010 m. kovo 10 d. mokÄjimo nurodymas, pagal kurį I. V. pervedÄ atitinkamÄ pinigų sumÄ atsakovui (1 t., 214 b. l.), su UAB âMarigoraâ sudaryta, bet nevykdoma paskolos sutartis, itin plaÄias teises suteikianÄio Ä®galiojimo iÅ¡davimas, galiausiai, ta aplinkybÄ, kad pats atsakovas nepateikÄ jokių duomenų, įrodanÄių, jog I.
V. 2010 metais nepervedÄ atsakovui ieÅ¡kovo skolintų lÄšų, taip pat konkreÄiai nepaaiÅ¡kino, kaip pasireiÅ¡kÄ R. B. S. apgaulÄ atsakovo atžvilgiu, o 2010 m. rugpjÅ«Äio 16 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis ne tik su atsakovu, bet ir su vienu iÅ¡ jo akcininkų (S. A.), patvirtina ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytas Paskolos sutarties ir laidavimo sutarÄių sudarymo aplinkybes, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos, siekiat užtikrinti investicijų pritraukimÄ Ä¯ įmonÄ ir pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai priÄjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodÄ bÅ«tinų sÄ lygų laidavimo sutarÄiai pripažinti negaliojanÄia pagal CK 2.135 straipsnį.
Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad tam, jog sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojanÄiu pagal CK 2.135 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti konstatuotas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visetas: pirma, atstovo sudaryto sandorio prieÅ¡ingumas atstovaujamojo interesams; antra, atstovo veikimas pažeidžiant suteiktas teises; treÄia, treÄiojo asmens žinojimas ar turÄjimas žinoti apie interesų konfliktÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2013 m. gegužÄs 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-312/2013; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-557/2009; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-614/2008).
Atsakovui neįrodžius bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, reikalavimas pripažinti sandorį negaliojanÄiu negali bÅ«ti tenkinamas.Kaip jau buvo minÄta, R. B. S., remiantis CK 1.40 straipsniu ir Ä®galiojimo turiniu, turÄjo teisÄ tvarkyti visus įmonÄs komercinius reikalus, taigi ir pasiraÅ¡yti investavimui gauti reikalingÄ laidavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, jis negali bÅ«ti pripažintas virÅ¡ijusiu jam suteiktus įgaliojimus. Be to, nors pats savaime laidavimo sandoris, kaip kad teisingai teigia apeliantas, nesuteikia atsakovui jokio prieÅ¡prieÅ¡inio patenkinimo, vis dÄlto jo naudingumas turi bÅ«ti vertinimas kartu su paskolos sutartimi (pagal kuriÄ atsakovas gauna jo veiklai bÅ«tinÄ finansavimÄ ), kadangi bÅ«tent laidavimo sutarties, kaip vienos iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, dÄka paskolos davÄjui garantuojamas partnerio (paskolos gavÄjo) patikimumas.
Galiausiai, atsakovas neįrodÄ ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo. CivilinÄje teisÄje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus birželio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-336/2013, kt.). Apeliantas nenurodÄ jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, kad laidavimo sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovas žinojo ar turÄjo žinoti apie interesų konfliktÄ , be kita ko tai, jog atsakovas minÄtu Ä®galiojimu neva nesuteikÄ teisÄs pasiraÅ¡yti laidavimo sutarties jo vardu.
Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojanÄios teisÄs, bylos faktų bei jų vertinimo požiÅ«riu, priimtas nepažeidus proceso teisÄs normų bei laikantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo suformuotos praktikos. DÄl Å¡ių priežasÄių atsakovo apeliacinis skundas nepripažįstamas pagrįstu ir tenkintinu, todÄl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, todÄl jo patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingos ginÄo Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo E. S. praÅ¡ytos priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos, kadangi ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, pagrindžianÄių turÄtas iÅ¡laidas bei jų dydį (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienÄ Kazys KailiÅ«nas Gintaras PeÄiulis