2017-11-06 Nr. AB-20108-3-61-3-00222-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1387-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00222-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo laikomas Lukiškių TI-K nepriimtinomis ir žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. balandžio mėn. ir nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. Kameros, kuriose jis buvo kalinamas su trimis asmenimis, buvo apytiksliai 7 kv. m ploto. Taip pat kameros neatitiko higienos normų reikalavimų. Jose nebuvo tinkamos ventiliacijos, šildymo sistemos, nebuvo stalų bei kėdžių. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nebuvo suteikta reikiama medicininė pagalba dėl ant kojų atsivėrusių žaizdų. Todėl, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas teigė patyręs dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, sveikatos pablogėjimą.

3. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 3,36 Eur už dokumentų kopijų byloje parengimą.

4. Lukiškių TI-K paaiškino, kad laisvės atėmimo įstaigos administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų ir esančiųjų įstaigoje skaičiui, neturi teisinio pagrindo nepriimti asmenų. Todėl kai kuriose kamerose vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

5. Pažymėjo, kad kamerose nuolat yra palaikoma švara ir tvarka, to reikalaujama ir iš kalinčiųjų asmenų, jiems išduodant reikalingą inventorių. Siekiant palaikyti švarą kamerose, yra atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai, patalpų priežiūrą ir profilaktiniai patikrinimai. Remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Visose kamerose yra taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų baldų. Taip pat tualetas nuo likusio kameros yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos atidarius langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

6. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, kurie nepatvirtina, kad jis nagrinėjamu atveju patyrė neturtinę žalą.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 720 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. spalio 16 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,38 kv. m iki 34,57 kv. m. Pareiškėjui tekdavo nuo 2,56 kv. m iki 7,38 kv. m ploto. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš viso 103 dienas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtinto minimalus kameros ploto vienam asmeniui reikalavimo.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo patirtų nepatogumų dėl stalo ir kėdžių trūkumo. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo nusiskundimus Lukiškių TI-K administracijai dėl baldų trūkumo. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl galimo baldų trūkumo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Taip pat teismas nenustatė, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 24 punkto reikalavimas vėdinti kamera pro langus. Teismas nenustatė ir aplinkybės, kad pareiškėjas jo kalinimo Lukiškių TI-K metu buvo kalinamas per žemos oro temperatūros sąlygomis. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, kuria patyrė dėl neišduoti priemonių tvarstyti ant kojų atsivėrusias žaizdas, turėjo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, o ne Lukiškių TI-K.

10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą už kalinimą Lukiškių TI-K kamerose per mažo ploto sąlygomis, ir priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

11. Kadangi pareiškėjo skundas teiktinas iš dalies ir jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, teismas neturėjo pagrindo tenkinti Lukiškių TI-K prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas už dokumentu kopijų byloje rengimą.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad, jam kalint Lukiškių TI-K nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. spalio 16 d., jis buvo laikomas kamarose per mažo ploto sąlygomis. Kamerose buvo tamsu, drėgna, šalta, trūko oro, nebuvo ventiliacijos, tvyrojo smarvė. Kamerų sienos buvo apipelijusios. Nuo lubų krisdavo tinkas. Po kameras lakstydavo tarakonai ir kiti gyviai. Kamerose langai buvo sudaužyti, langų rėmai supuvę. Pareiškėjas naudotis tualetu turėjo kitų asmenų akivaizdoje. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo taikomas gydymas dėl ant jo kojų atsivėrusių žaizdų (savaitei buvo duodamas vienas medicininio binto rulonėlis). Pareiškėjo, teigimu, dėl jo netinkamų kalinimo sąlygų buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Todėl, atžvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

14. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

15. Lukiškių TI-K teigia, kad pareiškėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais. Pabrėžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Paaiškina, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

20. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K metu vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus nustatė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui, laikomam tardymo izoliatoriaus kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) pažymėta, kad, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Minėtas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Lukiškių TI-K informacija apie pareiškėjo kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kartu su pareiškėju skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2015 m. spalio 16 d. (b. l. 69–71), konstatuoja, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos kamerose buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis 103 paras. Iš šių 103 parų pareiškėjui 59 paras teko mažiau nei 3 kv. m kameros ploto, atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą, o 44 paras pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. kameros ploto, tačiau ne mažiau kaip 3 kv. m kameros ploto, atskaičius ir užimamą sanitarinio mazgo plotą.

23. Įvertinus byloje pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus, kuriuose nurodyti patikrinimų duomenys apie dalį kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas (Nr. 108, 254, 255, 309, 312) (b. l. 86–87, 90–91, 94–95, 96–98, 106, 107–108, 111–112, 123–124, 125–126), nenustatyta, kad minėtų kamerų temperatūra neatitinka higienos normų reikalavimų, taip pat nenustatyta, kad jos vėdinamos netinkamai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai, kad Lukiškių TI-K kameros vėdinamos per langus, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusios ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir HN 76:2010) 24 punktui, kuriame įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taip pat pastebėtina, kad didžiąją dalį ginčo laikotarpio pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas šiltuoju metų laiku. Todėl, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas kamerose, kuriose buvo per žema oro temperatūra ir kuriose nebuvo tinkamos vėdinimo sistemos.

24. Pareiškėjas taip pat teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo taikomas gydymas dėl ant jo kojų atsivėrusių žaizdų (savaitei buvo išduodamas tik vienas binto rulonėlis). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs skundus ar prašymus Lukiškių TI-K administracijai, kad jam tardymo izoliatoriaus medicinos darbuotojai nesuteikė nepakankamai binto. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl Lukiškių TI-K darbuotojų veiksmų pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jam nebuvo išduodama pakankamai binto, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą, vertintinas kaip nepagrįstas.

25. Pareiškėjas taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tamsu, drėgna, trūko oro, tvyrojo smarvė, kamerų sienos buvo apipelijusios, nuo lubų krisdavo tinkas, kamerose langai buvo sudaužyti, langų rėmai supuvę, po kameras lankstydavo tarakonai ir kiti gyviai, naudotis tualetu turėjo kitų asmenų akivaizdoje.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 130 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016).

27. Minėtus argumentus dėl kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjas nurodė tik apeliaciniame skunde. Šios aplinkybės skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytos nebuvo. Todėl teisėjų kolegija šių pareiškėjo papildomai apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nevertina apeliacinio proceso stadijoje.

28. Taigi nustatyta, kad Lukiškių TI-K pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Todėl Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

29. Vertinant, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui turėtų būti priteisiamas nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina, kad jis Lukiškių TI-K mažesnio nei 3,6 kv. m jam tenkančio kameros ploto sąlygomis buvo laikomas 103 paras. Iš šių 103 parų net 59 paras pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto, atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą. Pareiškėjas per mažo kamerų ploto sąlygomis Lukiškių TI-K buvo laikomas periodiškai, o nepertraukiamo kalinimo mažesnio nei 3 kv. m kameros ploto sąlygomis ilgiausia trukmė siekė 12 parų. Paprastai pareiškėjas mažesnio nei 3 kv. m jam tenkančio kameros ploto (atskaičius ir sanitarinio mazgo užimamą plotą) ir 3,6 kv. m jam tenkančio kameros ploto (neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto) sąlygomis buvo laikomas nuo 1 iki 8 parų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš viso pareiškėjas Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas 162 paras. Teisėjų kolegijos nuomone, kalinimo per mažo kameros ploto sąlygomis metu pareiškėjui judėjimo laisvę po kameras ribojo ir ten esantys baldai. Todėl, įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę, mastą ir intensyvumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui kalinimas per mažo kamerų ploto sąlygomis sukėlė tokias kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl to buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 1 050 Eur.

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisai tinkamai įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui D. K. priteistą 720 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti padidinant iki 1 050 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė