51155ed9-67f3-4e10-b81d-3bf28bd342f9 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-601-227/2018 Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07675-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.39.5.5; 2.6.39.2.6.1 ; 3.3.1.14; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB “Keramita” apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-684-812/2018 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Keramita“, trečiajam asmeniui A.

G. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo regreso teise. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 21 285,98 Eur nuostolių atlyginimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2013-06-06 Norvegijoje dėl A. G., vairavusio transporto priemonę Volvo FH 62T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala – sugadintas kelias. Ä®vykio metu atsakovė buvo transporto priemonės naudotoja pagal lizingo sutartį ir atsakinga už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ (LR TVPCAPDÄ® 4 straipsnis, 41 straipsnio 3,8 dalys). Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Eismo įvykio valstybės - Norvegijos nacionalinis draudikų biuras iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiajam bei pateikė ieÅ¡kovui, kaip atsakingam subjektui už Lietuvos Respublikoje registruotomis ir neapdraustomis transporto priemonėmis padarytÄ Å¾alÄ , reikalavimÄ sumokėti 21,285,98 Eur, kÄ ieÅ¡kovas ir padarė. Biuras pateikė reikalavimÄ atsakovui grÄ Å¾inti sumokėtÄ sumÄ (TPVCAPDÄ® 4, 17 straipsniai, 23 straipsnio 1 dalis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.

Teismas priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 21 285,98 Eur nuostolių atlyginimÄ regreso teise, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos, 639 Eur žyminį mokestį, 239,98 Eur dokumentų vertimo iÅ¡laidas, taip pat iÅ¡ atsakovės valstybei priteisė 10,10 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

4. Nustatė, kad 2013-06-06 Norvegijoje, ties E10 Evenesmark (R5 153), atsakovės UAB „Keramita“ darbuotojas A. G., vairuodamas atsakovės naudojamÄ transporto priemonę - vilkikÄ Volvo FH 62T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ savininkei AB „DNB lizingas“, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir apgadino keliÄ . Vilkikui buvo suteikta techninė pagalba, už paslaugas sumokėjo atsakovė (2t. b.l. 39-41). Atsakovės valdoma transporto priemonė eismo įvykio metu buvo registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

IÅ¡ ieÅ¡kovo ir Norvegijos automobilių draudikų biuro susiraÅ¡inėjimo 2016-04-28 - 2016-05-28 duomenų, Norvegijos Valstybinės kelių eismo direkcijos 2013-09-26 raÅ¡to Norvegijos automobilių draudikų biurui duomenų teismas nustatė, kad atliekant vilkiko gelbėjimo darbus 2013-06-06 buvo apgadintas kelkraÅ¡tis, tranšėjos ir kelio danga - asfaltas (1t. b.l. 31-32). Padarytos kelio infrastruktÅ«rai žalos faktÄ patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukų, darytų 2013-06-06, kopijos (1t. b.l. 35-39).

IÅ¡ Valstybinės kelių direkcijos pateiktos skaičiavimo schemos 2013-06-06 objekte „D&VEvenes“, projekto Nr. 32257 ir 2013-09-19 sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 215782 duomenų nustatė, kad 2013-06-06 po eismo įvykio - nuvažiavusio nuo kelio vilkiko gelbėjimo darbų buvo atlikti remonto darbai: apgadinto asfalto nuėmimas po automobilio gelbėjimo operacijos, kasimas ir lyginimas, kelio dangos lopymas, medžiagų transportavimas, lyginimas ir pjaustymas, Å¡lavimas, eismo reguliavimas, bendros 20 376 NOK vertės (b.l. 1t. 21-22, 23-24).

Pažymėjo, kad skaičiavimo schemoje yra nurodyti duomenys apie tai, jog užsakytas naujas asfaltas, bus atsiųsta atskira sÄ skaita-faktÅ«ra, kas leidžia pripažinti, kad atlikus kelio tvarkymo darbus iÅ¡ karto po įvykio, jie nebuvo pabaigti ir žala nebuvo paÅ¡alinta. IÅ¡ 2014-10-18 sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 504523 duomenų nustatė, kad atliktų papildomų remonto, tvarkymo darbų po automobilio gelbėjimo darbų – pjaustymo, asfalto sluoksnio vertė yra 152 531,25 NOK (1t. b.l. 17-20). Visa dėl eismo įvykio patirta žala buvo 172 907,25 NOK.

Pažymėjo, kad Norvegijos Valstybinės kelių eismo direkcijos 2013-09-26 raÅ¡te Norvegijos automobilių draudikų biurui duomenys apie paÅ¡alintos žalos dydį (50 000 NOK) nurodyti tik apytiksliai. Norvegijos automobilių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ Norvegijos valstybinei kelių eismo direkcijai (172 907 NOK, 1t., b.l. 26-28) ir pateikė 198 843 NOK reikalavimÄ ieÅ¡kovui (172 907NOK+15%) (1t. b.l. 61-62), kurį ieÅ¡kovas įvykdė 2016-06-16 (1t. b.l. 67). 2017-01-10, 2017-04-28 ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovei pretenzijas dėl 21 285,98 Eur nuostolių atlyginimo (b.l. 68,69), tačiau atsakovė reikalaujamos sumos nesumokėjo (1t. b.l. 110).

Teismas sprendė, kad byloje pakanka įrodymų pripažinti esant nustatytas visas atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad dėl eismo įvykio sugadintas kelias buvo baigtas remontuoti 2014 m. spalio mėnesį, t.y. praėjus 1,4 metams po eismo įvykio, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad žala nebuvo padaryta ar, kad ji nesusijusi su eismo įvykiu.

5. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsniu, nustatė, kad vilkikui buvo suteikta techninė pagalba, už paslaugas sumokėjo atsakovė (2t. b.l. 39-41), vilkiko gelbėjimo darbai buvo pakankamai sudėtingi, gelbėjimo tarnyba pasirinko tinkamus gelbėjimo metodus ir negalėjo elgtis kitaip, kad iÅ¡vengtų asfalto pažeidimų (1t. b.l. 13-16). Teismas sprendė, kad aplinkybė, kuri transporto priemonė sugadino keliÄ â€“ suteikusi techninę pagalbÄ ar gelbėjamoji, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, tai nepaneigia egzistuojant netiesioginį priežastinį ryšį tarp keliui padarytos žalos ir atsakovės valdyto vilkiko veiksmų.

Teismas vertino Norvegijos teisės aktų nuostatas ir sprendė, kad atsakovei regreso teise reikalavimas pareikÅ¡tas pagrįstai, atsakovė byloje nenurodė aplinkybių ir neteikė įrodymų, sudarančių pagrindÄ pagal Norvegijos įstatymų nuostatas mažinti iÅ¡ jos priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ , neįrodinėjo, kad žalos atlyginimo priteisimas turėtų jai sunkių padarinių arba jei atsakovės elgesys buvo pateisinamas. Pažymėjo, kad atsakingo asmens pareigÄ atlyginti visÄ padarytÄ dėl įvykio žalÄ Norvegijos valstybinė kelių eismo direkcija grindė Norvegijos žalos atlyginimo įstatymo 4-1 straipsniu.

Nepagrįstu pripažino atsakovės teiginį, kad žalos sureguliavimo procese ji nedalyvavo, nes apie jį nežinojo. Vertino, kad ieÅ¡kovas pateikė 2013-11-21 praÅ¡ymo suteikti informacijÄ atsakovei ir užpildyti praneÅ¡imo apie eismo įvykį kopijÄ (1t.b.l. 196). Pažymėjo, kad atsakovė žinojo tiek apie eismo įvykį, tiek aplinkybę, kad eismo įvykis sukeltas jos valdoma neapdrausta transporto priemone, todėl galėjo susižinoti iÅ¡ ieÅ¡kovo ar nėra jos atžvilgiu pradėtas žalos reguliavimo procesas tuo atveju, jei ji negavo praneÅ¡imo iÅ¡ ieÅ¡kovo, dalyvauti žalos sureguliavimo procese.

Pripažino, kad iÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kurio ieÅ¡kovas nepraleido. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvai 6. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Keramita“ praÅ¡o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimÄ pakeisti sumažinant iÅ¡ atsakovės priteistÄ nuostolių atlyginimo sumÄ nuo 21 285,98 Eur iki 2 181, 58 Eur.

7. Nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nukrypo nuo teisminės praktikos, netinkamai vertino įrodymus ir dėl to neteisingai nustatė nuostolių dydį. Pagal TPVCAPDÄ® nuostatas, galimai už eismo įvykį atsakingo asmens civilinės atsakomybės sÄ lygos nustatomos ir eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala atlyginama pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę, o esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, bÅ«tent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus.

TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovų, Lietuvos draudikų biuras pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ . Byloje atsakovė ginčijo savo civilinę atsakomybę dalyje dėl priežastinio ryÅ¡io tarp eismo įvykio (nuvažiavimo nuo kelio) priežasties ir žalos atsiradimo (žalos padarytos kelio infrastruktÅ«rai dėl gelbėjimo darbų) ir žalos dydžio bei teigė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad visa žala (nuostoliai) atsirado dėl atsakovės veiksmų.

Todėl ieÅ¡kovui teko pareiga pateikti Norvegijos teisės aktų nuostatas, pagal kurias teismas galėtų įvertinti, ar atsakovei kyla tokia civilinė atsakomybė. Mano, kad ieÅ¡kovas nepateikė pakankamai įrodymų, jis buvo nepakankamai aktyvus bendradarbiaujant su Norvegijos draudikų biuru, todėl abejotina dėl nuostolių dydžio ir jų pagrįstumo. Nesutinka su teismu, kad atsakovė buvo pasyvi, nes apie eismo įvykio metu padarytos žalos tyrimÄ (žalos reguliavimÄ ) nežinojo iki pretenzijos gavimo iÅ¡ ieÅ¡kovo (2017 m.).

IeÅ¡kovas 2013-11-21 praÅ¡ymu neįrodė, kad atsakovė buvo informuota apie įvykio tyrimÄ .

8. Nurodo, kad teismas turėjo pasisakyti dėl žalos dydžio įrodytinumo, o ne formaliai spręsti, kad ieÅ¡kovas įrodė atsakovės civilinės atsakomybės egzistavimÄ . Apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai dėl žalos dydžio nepakankami konstatuoti, kad atsakovė atsakinga už visÄ Å¾alÄ , atlygintÄ Norvegijos draudikų biurui. Mano, kad Norvegijos Valstybinės kelių eismo direkcijos 2013-09-26 raÅ¡tas, adresuotas Norvegijos automobilių draudikų biurui, kuriame nurodoma, jog žala paÅ¡alinta, o iÅ¡laidos siekia apytiksliai 50 000 NOK (kas sudarytų 5 353,32 Eur), patvirtina, kad po eismo įvykio žalos dydis buvo nustatinėjamas ir negalėjo bÅ«ti didesnis nei nurodytas.

TÄ patvirtina ir 2013-09-23 sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 215782 su priedu, kurioje nurodyta, jog darbų kaina yra 20 376 NOK (2 181, 58 Eur). Atsakovė sutinka, kad tokie darbai, kurie nurodyti minėtuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose buvo atlikti ir tie darbai buvo atlikti bÅ«tent eismo įvykio vietoje, taip pat sutinka, kad jie buvo bÅ«tini tam, kad likviduoti atsakovės vilkiko gelbėjimo metu padarytus kelio dangos sugadinimus. Nors ieÅ¡kovas, įrodinėdamas žalos dydį pateikė įrodymÄ : 2014-10-14 kompanijos „Lemminkainen Norge AS“ sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 504523, kurioje nurodoma, kad remonto darbai, tvarkymas po automobilio gelbėjimo darbų, atliktų pagal susitarimÄ : pjaustymas, asfalto sluoksnis kainavo 152 531, 25 NOK (16 331 Eur), atsakovė mano, kad Å¡ios žalos ieÅ¡kovas Norvegijos draudikų biurui atlyginti neturėjo, jame nurodomi darbai atlikti po eismo įvykio praėjus beveik 1,5 metų ir kaip nurodoma sÄ skaitoje darbai buvo atliekami „pagal susitarimÄ â€œ.

IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kaip elgėsi gavęs informacijÄ apie eismo įvykį, jo pasyvÅ«s veiksmai galėjo padidinti žalÄ , nepakankamai ieÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino dėl Norvegijos draudikų biuro reiÅ¡kiamo reikalavimo pagrįstumo, nesprendė su juo ginčo dėl žalos atlyginimo.

9. Nurodo, kad ieÅ¡kovas pateikė susiraÅ¡inėjimo tarp Norvegijos valstybinės kelių eismo direkcijos ir Norvegijos automobilių draudikų biuro, susiraÅ¡inėjimo tarp Norvegijos automobilių draudikų biuro ir ieÅ¡kovo medžiagÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad dėl žalos dydžio vyko ginčai tarp Norvegijos institucijų, kalbama apie ieÅ¡kinį, iÅ¡keltÄ civilinę bylÄ ir pan., tačiau teismas nenustatinėjo, kokie tai buvo ginčai. Todėl nebuvo nustatyta, ar ieÅ¡kovas ginčijo žalos dydį, jos atsiradimo pagrindÄ , priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp žalos ir eismo įvykio, kas turėtų reikÅ¡mės vertinant žalos atsiradimo aplinkybes, atsakovės kaltės laipsnį, žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie savo veiksmus laikotarpyje nuo 2013-06-06 iki 2016-06-16, kuriuos jis atliko vykdant žalos sureguliavimÄ .

10. IeÅ¡kovas Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, sprendimÄ palikti nepakeistu. Nesutinka su apeliantės argumentais dėl neva netinkamo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo nagrinėjant bylÄ , kadangi pagal teisminę praktikÄ atsakovui paprastai nepakanka reikÅ¡ti abejonę dėl ieÅ¡kovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieÅ¡kovas, pagrindžiančius įrodymus, taip pat atsakovui nepakanka kritikuoti ieÅ¡kovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejonės, kad nepagrįstai buvo netaikytos teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė už žalÄ gali bÅ«ti sumažinta, - jam tenka naÅ¡ta teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais kaip Å¡ios bylos atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ .

Tik tais atvejais, kai galimai už eismo įvykį atsakingas asmuo nebuvo informuotas apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstantį žalos administravimo procesÄ arba jam nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje. PrieÅ¡ingu atveju, situacija vertintina kaip asmens pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis, sukelianti atitinkamas teisines pasekmes atsakingam asmeniui. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pateikė eismo įvykio faktÄ ir eismo įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, biuro žalų administravimo departamento iÅ¡vadÄ , kurioje detalizuojamas eismo įvykio mechanizmas ir bei žalos dydis, teisės aktus bei aktualiÄ teismų praktikÄ , kuriais remiantis Norvegijos nacionalinis draudikų biuras administravo žalÄ , o atsakovė apsiribojo tik nepagrįstų abejonių dėl pateiktų įrodymų kėlimu.

Teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neturėjo pagrindo abejoti Norvegijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais. Nors eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro atliktas toje valstybėje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimas ir nelaikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, tačiau jo svarbÄ yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Atsakovė buvo informuota apie Norvegijoje vykstantį žalos administravimo procesÄ , t.y. jam buvo sudarytos galimybės tiek dalyvauti minėtame procese, tiek teikti savo paaiÅ¡kinimus (Biuro 2018-01-22 raÅ¡to 6 priedas), tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė, jokių praÅ¡ymų Norvegijos institucijoms neteikė.

Toks elgesys vertintinas kaip atsakovės pasyvumas ir nesidomėjimas eismo įvykio tyrimo aplinkybėmis. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. Atsakovės UAB “Keramita” apeliacinis skundas netenkintinas, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013-06-06 Norvegijoje, ties E10 Evenesmark (R5 153), atsakovės UAB „Keramita“ darbuotojas A. G., vairuodamas atsakovės naudojamÄ transporto priemonę - vilkikÄ Volvo FH 62T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiÄ savininkei AB „DNB lizingas“, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies ir apgadino keliÄ . Vilkikui buvo suteikta techninė pagalba, už paslaugas sumokėjo atsakovė (2t. b.l. 39-41). Atsakovės valdoma transporto priemonė eismo įvykio metu buvo registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Norvegijos automobilių draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ Norvegijos valstybinei kelių eismo direkcijai (172 907 NOK, 1t., b.l. 26-28) ir pateikė 198 843 NOK reikalavimÄ ieÅ¡kovui (172 907NOK+15%) (21,285,98 Eur) (1t. b.l. 61-62), kurį ieÅ¡kovas įvykdė 2016-06-16 (1t. b.l.

67) bei pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino.

14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai įrodė padarytos žalos dydį. Atsakovė pripažįsta, kad dėl eismo įvykio atsiradusi žala sudaro 2181,58 Eur, kÄ patvirtina 2013-09-23 sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 215782 su priedu, mano, kad joje nurodyti darbai buvo atlikti eismo įvykio vietoje, jie buvo bÅ«tini tam, kad likviduoti atsakovės vilkiko gelbėjimo metu padarytus kelio dangos sugadinimus. Tačiau nesutinka, kad turi pareigÄ atlyginti likusiÄ Å¾alÄ , kuriÄ atlygino Norvegijos automobilių draudikų biuras.

15. Pripažintina, kad ieÅ¡kovas regresinį reikalavimÄ atsakovei reiÅ¡kia vadovaudamasis žaliosios kortelės sistemÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Vidaus nuostatų 3 straipsnio 1 dalį, kai eismo įvykio vietos draudikų biurui praneÅ¡ama apie eismo įvykį, į kurį pateko kitos valstybės transporto priemonė, jis, nelaukdamas oficialaus reikalavimo atlyginti žalÄ , ima tirti autoavarijos aplinkybes. Neapdraustos transporto priemonės atveju apie tokį eismo įvykį jis praneÅ¡a transporto priemonės registracijos vietos draudikų biurui, tačiau negali bÅ«ti kaltinamas dėl Å¡ių veiksmų neatlikimo.

Visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, vadovaudamasis autoavarijos Å¡alyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimÄ nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais. Eismo įvykio vietos valstybės biuras yra iÅ¡imtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos Å¡alyje taikomų teisės aktų aiÅ¡kinimu ir žalos sureguliavimu (Vidaus nuostatų 3 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Vidaus nuostatais, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas iÅ¡laidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigÄ Â Å¡ias sumas atlyginti.

16. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas Lietuvos draudikų biurui sumokėjus iÅ¡mokÄ dėl kitoje Å¡alyje padarytos ir administruotos žalos, jis turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų eismo įvykio vietos draudikų biurui iÅ¡mokėtÄ sumÄ (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). Å ios TPVCAPDĮ nuostatos turi bÅ«ti vertinamos ne atskirai, o kartu su kitomis įstatymo nuostatomis, ypač Å¡io įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos draudikų biuras moka iÅ¡mokÄ tuomet, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.

Be to, pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 5 dalį Lietuvos draudikų biuras iÅ¡mokÄ eismo įvykio vietos draudikų biurui moka atsižvelgiant į Vidaus nuostatus ir valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus.

17. Lietuvos draudikų biuras, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iÅ¡ atsakovo, pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), t. y. dvi sÄ lygas:

1) transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio; ir 2) aplinkybę, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Å ių sÄ lygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieÅ¡kinio pagrindÄ . Todėl tai, kad iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomÄ jį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad, teismams nagrinėjant Lietuvos draudikų biuro regresinį ieÅ¡kinį pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį dėl reikalavimo susigrÄ Å¾inti eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui tretiesiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos ir atsakovams ginčijant savo civilinę atsakomybę, ieÅ¡kovui tenka pareiga pateikti visus savo reikalavimÄ pagrindžiančius įrodymus, inter alia (be kita ko), ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikÄ , patvirtinančiÄ reiÅ¡kiamo regresinio reikalavimo pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017).

19. Todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovas atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas, automatiÅ¡kai nelemia atsakovės pareigos atlyginti bÅ«tent tokio dydžio žalÄ , t. y., atsakovei ginčijant atsakomybės apimtį, žalos, padarytos kaltojo asmens veiksmais, dydis nustatomas remiantis Norvegijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančiais bei kt. teisės aktais.

20. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas įvykdė savo pareigÄ pateikti Norvegijos civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinį bei jų taikymo medžiagÄ .

21. CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, jog bylose, kuriose Lietuvos draudikų biuras reiÅ¡kia atgręžtinį reikalavimÄ pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, o atsakovas ginčija Å¡io reikalavimo pagrįstumÄ , tai jis (atsakovas), siekdamas nuneigti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , taip pat teikia savo pozicijÄ pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali bÅ«ti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiÅ¡kinimu) susiję įrodymai.

22. Pastebėtina, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl to, jog jos pareiga atlyginti žalÄ kyla iÅ¡ Norvegijos Automobilių civilinės atsakomybės įstatymo, reglamentuojančio žalos, kuriÄ motorinė transporto priemonė sukelia asmeniui ar turtui, kompensavimÄ ir draudimÄ , Norvegijos žalos atlyginimo įstatymo nuostatų. Taip pat, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nerinko ir neteikė teismui nuostatų taikymo oficialaus aiÅ¡kinimo, taikymo praktikos ir doktrinos.

Pažymėtina tai, kad tokie duomenys neteikiami ir apeliacinės instancijos teismui, nėra ir skundo argumentų, kas leistų spręsti, jog iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta neatsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus, o atliktas žalos apskaičiavimas yra neteisingas. Atsakovei tektų naÅ¡ta Norvegijos teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais kaip Å¡ios bylos atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumÄ .

23. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atliekant vilkiko gelbėjimo darbus 2013-06-06 buvo apgadintas kelkraštis, tranšėjos ir kelio danga - asfaltas (1t. b.l. 31-32, 35-39). Po nuvažiavusio nuo kelio vilkiko gelbėjimo darbų buvo atlikti remonto darbai: apgadinto asfalto nuėmimas po automobilio gelbėjimo operacijos, kasimas ir lyginimas, kelio dangos lopymas, medžiagų transportavimas, lyginimas ir pjaustymas, šlavimas, eismo reguliavimas, bendros 20 376 NOK vertės (b.l. 1t. 21-22, 23-24), dėl kurių byloje ginčo nėra.

Apeliantė sutinka padengti 2013-09-19 sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. 215782 nurodytÄ 20376 NOK sumÄ . IÅ¡ kompanijos „Lemminkainen Norge AS“ 2014-10-18 sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 504523 duomenų matyti, kad atliktų papildomų darbų (pastaba: remonto darbai, tvarkymas po automobilio gelbėjimo darbų, atliktų pagal susitarimÄ vertė yra 152 531,25 NOK (1t. b.l. 17-20), t.y. visa dėl eismo įvykio patirta žala buvo 172 907,25 NOK. SÄ skaitoje nurodoma, kad buvo atlikti tokie darbai: pjaustymas – 301 m2, asfalto sluoksnis – 30,75 tonos.

Apeliantės nuomone, ji neturi pareigos grÄ Å¾inti Å¡ioje sÄ skaitoje nurodytos sumos Lietuvos draudikų biurui, kuris galimai netinkamai bendradarbiavo su Norvegijos automobilių draudikų biuru ir nepagrįstai atlygino Å¡iÄ sumÄ . Mano, kad Norvegijos Valstybinės kelių eismo direkcijos 2013-09-26 raÅ¡tas, adresuotas Norvegijos automobilių draudikų biurui, kuriame nurodoma, jog žala paÅ¡alinta, o iÅ¡laidos siekia apytiksliai 50 000 NOK (kas sudarytų 5 353,32 Eur), patvirtina, kad po eismo įvykio žalos dydis buvo nustatinėjamas ir negalėjo bÅ«ti didesnis nei nurodytas.

Nors apeliantė skunde nepateikia jokių argumentų, tačiau galima spręsti, kad ji nesutinka ir su tuo, kad į žalos dydį pagrįstai įtrauktas 15 proc. žalos administravimo mokestis, sudaręs 25936 NOK.

24. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Taigi teismas turi diskrecijÄ nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes.

25. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog skaičiavimo schemoje yra nurodyti detalÅ«s darbai, tarp kurių kelio dangos lopymas ir tai, jog užsakytas naujas asfaltas ir bus atsiųsta atskira sÄ skaita-faktÅ«ra. Tai leido teismui pripažinti, jog atlikus kelio tvarkymo darbus iÅ¡ karto po įvykio, jie nebuvo pabaigti ir žala pilnai nebuvo paÅ¡alinta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad 2016-09-30 Norvegijos Valstybinės kelių eismo direkcijos raÅ¡tas, skirtas Norvegijos automobilių draudikų biurui, patvirtina konkretų padarytos žalos dydį, nes jame nurodyta apytikslė žalos suma.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡io raÅ¡to suraÅ¡ymo metu dar nebuvo atlikti visi remonto, tvarkymo darbai po autoįvykio darbai ir visos iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti žinomos, nes kaip minėta, skaičiavimo schemoje, sudarytoje 2013-09-04, buvo pažymėta, kad užsakytas naujas asfaltas, dėl ko bus atsiųsta sÄ skaita. Pastebėtina, kad atsakovė neįrodinėjo, jog 2014-10-18 sÄ skaitoje-faktÅ«roje nurodyti kiekiai ar kaina bÅ«tų per dideli sugadinto asfalto ruožo tvarkymui, savo įrodymų dėl kelio taisymo darbų apimties, sÄ naudų neteikė.

Vien tik apeliantės nurodoma aplinkybė, kad 2014-10-18 sÄ skaitoje-faktÅ«roje įvardinti darbai buvo atlikti po eismo įvykio praėjus beveik 1,5 metų ir kaip nurodoma sÄ skaitoje darbai buvo atliekami „pagal susitarimÄ â€œ, nesudaro pagrindo spręsti, kad atlikti darbai nesusiję su eismo įvykio pasekmėmis, kadangi Å¡ioje sÄ skaitoje pažymėta, jog darbai atlikti po automobilio gelbėjimo darbų, atliktų pagal susitarimÄ . Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, kad pats vilkikas tiesiogiai nuvažiuodamas į griovį ir iÅ¡traukiamas iÅ¡ jo galimai nesugadino kelio, o jį sugadino specialioji technika, atlikusi gelbėjimo darbus, kadangi tai nepaneigia egzistuojant netiesioginį priežastinį ryšį tarp keliui padarytos žalos ir atsakovės valdyto vilkiko veiksmų.

Šių teismo išvadų dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos apeliantė skunde neginčija, nesutinka tik su nustatytu žalos dydžiu.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog visa dėl eismo įvykio patirta žala buvo 172 907,25 NOK, taip pat už žalos administravimÄ Norvegijos draudikų biuro vardu buvo apskaičiuotas 15 proc. administravimo mokestis, kuris sudaro 25936 NOK ir kurio apskaičiavimo pagrįstumo apeliantė neginčija.

27. Apeliantė pateikia argumentus, kad galimai apie eismo įvykio metu padarytos žalos tyrimÄ (žalos reguliavimÄ ) nežinojo iki pretenzijos gavimo iÅ¡ ieÅ¡kovo (2017 m.), o ieÅ¡kovas 2013-11-21 praÅ¡ymu neįrodė, jog atsakovė buvo informuota apie įvykio tyrimÄ . Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Lietuvos draudikų biuras, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pareiÅ¡kia regresinį reikalavimÄ dėl kitos žaliosios kortelės sistemos valstybės draudikų biurui atlygintos žalos iÅ¡siieÅ¡kojimo iÅ¡ už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieÅ¡taravimus vertina regresinio ieÅ¡kinio byloje.

Tokia teismų pareiga kyla iÅ¡ proceso Å¡alių teisės į teisminę gynybÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Tačiau, kaip minėta aukščiau, atsakovė apsiribojo tik abejonių iÅ¡reiÅ¡kimu, pati jokių įrodymų, kurie leistų spręsti buvus kitokiam įstatyminiam reglamentavimui ar faktinėms aplinkybėms, byloje neteikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė žinojo tiek apie eismo įvykį, tiek aplinkybę, kad eismo įvykis sukeltas jos valdoma neapdrausta transporto priemone, nes pati apmokėjo už suteiktÄ techninę pagalbÄ , todėl galėjo susižinoti iÅ¡ ieÅ¡kovo, ar nėra jos atžvilgiu pradėtas žalos reguliavimo procesas tuo atveju, jei ji, kaip teigia, negavo praneÅ¡imo iÅ¡ ieÅ¡kovo ir negalėjo dalyvauti žalos sureguliavimo procese.

28. Apeliantė iÅ¡reiÅ¡kia abejones dėl ieÅ¡kovo tinkamo bendradarbiavimo su Norvegijos draudikų biuru laikotarpyje nuo 2013-06-06 iki 2016-06-16, kuriuos jis atliko vykdant žalos sureguliavimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tarp pačių Norvegijos institucijų vyko faktinių aplinkybių aiÅ¡kinimasis, keliamas klausimas, ar draudikų biuras turi atlyginti visÄ Å¾alÄ Norvegijos valstybinės kelių eismo direkcijai, kokie teisės aktai reglamentuoja tokius klausimus dėl žalos atlyginimo, todėl tyrimas pačioje Norvegijoje užtruko.

IÅ¡ 2015-12-03 Norvegijos valstybinės kelių eismo direkcijos raÅ¡to Norvegijos automobilių draudikų biurui matyti, kad tarp jų buvo kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo, kadangi 2015-06-19 draudikų biuras netenkino reikalavimo dėl iÅ¡laidų kompensavimo. Å iame raÅ¡te nurodoma, kad direkcija norėtų iÅ¡vengti teismo bylos prieÅ¡ draudikų biurÄ , bet tuo atveju, jei nebus pakeista pozicija, bus imtÄ si teisinių priemonių. Taip pat 2016-04-13 buvo siunčiamas Norvegijos draudikų biurui priminimas dėl mokėjimo pagal 2016-03-08 sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 172907 NOK sumai, įspėjant, kad nurodytos sumos nesumokėjus, bus imamasi teisinių priemonių, po kurio 2016-04-18 sÄ skaita apmokėta.

IÅ¡ Norvegijos automobilių draudikų biuro agento 2016-04-28 laiÅ¡ko matyti, kad draudikų biuras ne kartÄ aptarė su vieÅ¡ojo transporto biuru klausimÄ dėl žalos atlyginimu ir jam teko pripažinti, kad Lietuvos sunkvežimis yra atsakingas už žalÄ keliui, atsiradusiÄ dėl to, kad jis pats nuvažiavo nuo kelio ir dėl to turėjo bÅ«ti gelbėjamas vilkiko. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, taip pat, kad visas žalas eismo įvykio vietos draudikų biuras administruoja visiÅ¡kai savarankiÅ¡kai, negalima sutikti su apeliante, jog ieÅ¡kovas nepakankamai bendradarbiavo, nes jis buvo informuotas apie tyrimo aplinkybes, priimtÄ sprendimÄ dėl žalos atlyginimo.

Nors apeliantė teigia, kad liko neiÅ¡siaiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės dėl buvusių ieÅ¡kinių, teisminių ginčų, įvertinus aukščiau nurodomas aplinkybes labiau tikėtina, kad ginčas tarp institucijų buvo iÅ¡spręstas neteisminiu keliu, prieÅ¡ingu duomenų į bylÄ nepateikta.

29. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus apie žalos dydį, nepažeidė CPK nustatytų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kintų įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl sprendimo keisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Margarita Dzelzienė Eigirdas Činka Birutė Valiulienė