Legislator Case Law & Legislation
51144b2c-7dba-49d4-8434-491dda18552e AI generated

51144b2c-7dba-49d4-8434-491dda18552e · Panevėžio apylinkės teismas

Case Number 51144b2c-7dba-49d4-8434-491dda18552e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Asmenų iki aÅ¡tuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sÄ lygų apraÅ¡o 4, 5.4, 13, 15, 22.13, 22.14 punktų, R. M. įmonės „A.“ Metalo pjovimo staklių operatoriaus pareiginių nuostatų 1 punkto, Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraÅ¡o 2 punkto reikalavimus, t. y. vykdydamas darbdavio funkcijas (bÅ«damas R.

Legislator headnote

AI generated

51144b2c-7dba-49d4-8434-491dda18552e · Panevėžio apylinkės teismas: Č., o ji nuvežtų G. Č. į gydymo įstaigÄ . Su G. Č. mama susitarė susitikti pakeliui į ligoninę, prie UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais buvusį AB „SEB bankas“ pastatÄ ). Atvykus į sutartÄ vietÄ automobilyje laukė G. Č. mama, tačiau Å¡ioje vietoje aplinkui buvo intensyvus judėjimas, todėl G. Č. neperdavė jo mamai, o visi kartu nuvyko į kitÄ vietÄ â€“ į automobilių aikÅ¡telę, esančiÄ prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios.

Keywords

AI generated
incapacity for work safety regulations violation protective equipment occupational accident insurance severance pay occupational disease
AI generated
0d7506b0-821f-46db-bf38-2d545871933c
Baudžiamoji byla Nr. 1-37-237 / 2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.10.1. TeismoBaudžiamasis IsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Raseiniai,                                                                                                            2010 m. vasario 3 d. Raseiniu rajono apylinkes teismo teiseja Danute Kregždiene, išnagrinejusi baudžiamojoje byloje Raseiniu rajono apylinkes prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškima del kaltinamojoR.
4728e390-0bf9-49c6-991b-df48011006df
Ieškovė M. J. pareikštu patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus alus“ priteisti 1 237,51 Eur turtinės žalos, 3 154,84 Eur negautų pajamų, 5 000 Eur neturtinės žalos, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
544d7182-d874-4c72-8a72-7b12bdf06039
Administracinė byla Nr. A2.2-148-762/2013Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00122-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 41.1; 39.2 (N) ROKIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S2013 m. kovo 14 d.RokiÅ¡kis RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas ArtÅ«ras Dilys, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ irn u s t a t ė:R. J. 2013 m. kovo 8 d. apie 13.22 val., Nepriklausomybės a.23, RokiÅ¡kio m., esančioje parduotuvėje UAB „Norfos mažmena“ vagystės bÅ«du pagrobė 0,5 l talpos degtinės „Teisinga“ butelį ir 0,7 l talpos degtinės „LietuviÅ¡ka“ butelį.
d375eaee-369e-44d4-b1fd-e28eb96634b0
Court partially allows work injury claim, awarding damages and costs despite employer's intoxication defense.
57ab898d-8014-4a54-8b23-712713f2bf63
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Byla Nr. 1-138-1083/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26676-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.9.7.; 1.2.13.1.3.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.7.; 2.1.16.1.12.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 5 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant D. M., dalyvaujant: prokurorei V. C., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G.

Č. įgaliotajai atstovei advokatei D. B., jo atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei ieÅ¡kovei R. M., civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui M. B., civilinio atsakovo R. M. įmonės „A.“ atstovui R. M., kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukÅ¡tesnįjį iÅ¡silavinimÄ , R.

M. įmonės „A.“ savininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį nustatė:

1. R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 36 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Asmenų iki aÅ¡tuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sÄ lygų apraÅ¡o 4, 5.4, 13, 15, 22.13, 22.14 punktų, R. M. įmonės „A.“ Metalo pjovimo staklių operatoriaus pareiginių nuostatų 1 punkto, Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraÅ¡o 2 punkto reikalavimus, t. y. vykdydamas darbdavio funkcijas (bÅ«damas R.

M. įmonės „A.“ savininku) ir privalėdamas sudaryti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sÄ lygas, bÅ«damas atsakingu už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , negavęs vieno iÅ¡ tėvų raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo dėl vaiko darbo, negavęs asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡duotos medicininės pažymos, raÅ¡tu neinformavęs vaiko tėvų apie vaikui galinčiÄ kilti profesinę rizikÄ , neinstruktavęs kaip saugiai dirbti bei nesupažindinęs su rizikos veiksniais darbo aplinkoje, neturintį kvalifikacinio pažymėjimo ir analogiÅ¡ko darbo patirties G.

Č. (gimusį (duomenys neskelbtini)) paskyrė dirbti nepilnamečiui draudžiamÄ darbÄ â€“ dirbti prie metalo apdirbimo staklių „Pedrazzoli Brown 250“, dėl ko 2020 m. liepos 3 d. apie 13 val. darbo vietoje – R. M. įmonės „A.“ patalpose ((duomenys neskelbtini)), įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sukėlęs nukentėjusiajam G. Č. sunkius padarinius – dirbdamas nukentėjusysis G. Č. susižalojo kairės rankos plaÅ¡takÄ ir jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (nustatyta kairės plaÅ¡takos dalies visiÅ¡ka amputacija).

2. Ä®rodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas 2.1. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis yra R. M. įmonės „A.“ savininkas. Å ios įmonės darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimus jis sprendžia pats. Jo pažįstamas R. M. pasiÅ«lė jam priimti į darbÄ draugės sÅ«nų, kuris nori užsidirbti. Pasakė, kad jis yra pakankamai brandus, nori iÅ¡mokti amato, kad jis (R. M.) prisiima atsakomybę už jaunuolio priežiÅ«rÄ ir ugdymÄ , nes jaunuoliui yra kaip tėtis ir gyvena su jo mama.

Jis (kaltinamasis) iÅ¡ pradžių nesutiko priimti į darbÄ R. M. pasiÅ«lyto jaunuolio, tačiau vėliau R. M. jį įkalbėjo. R. M. ir jaunuoliui (G. Č.) atvykus į jo įmonę (esančiÄ (duomenys neskelbtini)) jis (kaltinamasis) papasakojo apie įrenginius, apie darbo pobÅ«dį (sudėtingumÄ ). Jam (kaltinamajam) buvo pasakyta, jog G. Č. jau yra 15 metų. G. Č. dokumentų jis (kaltinamasis) netikrino, pasitikėjo R. M.. Kai kalbėjo su R. M., jis (kaltinamasis) nesakė, jog G. Č. gali tekti dirbti su metalo pjovimo staklėmis.

Dirbti įmonėje G. Č. pradėjo nuo 2020 birželio vidurio, maždaug 2,5 savaitės prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį. IÅ¡ pradžių G. Č. dirbo po pusdienį, o vėliau dirbo visÄ darbo dienÄ . Jis (kaltinamasis) G. Č. parodė darbÄ , įsitikino, kad pastarasis suprato, jam dirbant buvo netoliese ir stebėjo, kaip G. Č. dirba. Jam susidarė įspÅ«dis, kad G. Č. netinka ir, ko gero, net nenori iÅ¡mokti dirbti. Apie tai jis pasakė R. M., prašė pasiimti G. Č., tačiau R. M. įkalbinėjo jį laikyti G.

Č. pas save kaip darbuotojÄ , nes jis namuose nieko nedirba, o darbas jam bus gera patirtis. Jis sutiko, kad G. Č. dar Å¡iek tiek padirbtų. IÅ¡ pradžių, visÄ savaitę, G. Č. dirbo su hidraulinėmis metalo karpymo staklėmis. G. Č. dirbo įvairius darbus, su skirtingais įrenginiais. Tiksliai nepamena, bet su metalo pjovimo staklėmis G. Č. galėjo pradėti dirbti prieÅ¡ dvi dienas iki aptariamo įvykio. Ä®vykio dienÄ , t. y. 2020 m. liepos 3 d., po pietų, apie 13 val., jis priėjo prie G.

Č., dirbusio su metalo pjovimo staklėmis, palaukė, kol pastarasis baigs pjauti detalę ir atsisuks į jį (kaltinamÄ jį). Baigęs pjauti detalę G. Č. atsisuko į jį (metalo pjovimo staklių neiÅ¡jungė). Tuomet jis (kaltinamasis) pasiteiravo G. Č. apie jo apie darbo rezultatus. G. Č., rankomis rodydamas jam atliktÄ darbÄ , pasilenkė ir iÅ¡skėtė rankas (mostelėjo jomis atgal). Tuo metu G. Č. įkiÅ¡o savo rankÄ Ä¯ veikiančias metalo pjovimo stakles, kurios nupjovė dalį G.

Č. plaÅ¡takos. Tuomet G. Č. ėmė Å¡aukti „ranka, ranka“, o jis (kaltinamasis) iÅ¡ karto parankinėmis priemonėmis suteikė G. Č. pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ â€“ stabdė kraujavimÄ . Taip pat jis perrengė G. Č. (nes jis buvo apsirengęs neÅ¡variais darbiniais drabužiais). Jam padėjo jo sutuoktinė. Tuo metu G. Č. telefonu paskambino savo mamai ir pranešė apie įvykį. Jis (kaltinamasis) G. Č. telefonu susitarė su jo mama susitikti tam, kad galėtų jai perduoti G.

Č., o ji nuvežtų G. Č. į gydymo įstaigÄ . Su G. Č. mama susitarė susitikti pakeliui į ligoninę, prie UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), prieÅ¡ais buvusį AB „SEB bankas“ pastatÄ ). Atvykus į sutartÄ vietÄ automobilyje laukė G. Č. mama, tačiau Å¡ioje vietoje aplinkui buvo intensyvus judėjimas, todėl G. Č. neperdavė jo mamai, o visi kartu nuvyko į kitÄ vietÄ â€“ į automobilių aikÅ¡telę, esančiÄ prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios.

Ten perdavė G. Č. jo mamai, kuri nuvežė G. Č. į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jis sekė iÅ¡ paskos, o G. Č. mamai įvažiavus į ligoninės teritorijÄ jis nuvažiavo. G. Č. visÄ laik pas jį dirbo nelegaliai. Jis (kaltinamasis) G. Č. dėl saugaus darbo buvo instruktavęs tik žodžiu, raÅ¡tu to nebuvo padaręs. Supranta ir pripažįsta, kad jis (kaltinamasis) privalėjo pats asmeniÅ¡kai įsitikinti G. Č. amžiumi ir neleisti jam dirbti draudžiamo darbo, kad jis buvo atsakingas už G.

Č. sveikatÄ ir jo saugų darbÄ . Jis (kaltinamasis) neturėjo raÅ¡tiÅ¡ko G. Č. mamos sutikimo dėl G. Č. darbo, nes turėjo žodinį R. M. sutikimÄ , nors žinojo, kad jis nėra G. Č. tėtis. Medicininės pažymos apie G. Č. sveikatÄ neturėjo, o apie G. Č. darbo pobÅ«dį jis R. M. informavo tik žodžiu (ne raÅ¡tu). G. Č. neturėjo analogiÅ¡ko darbo patirties. Ä®vykio metu G. Č. dirbo su metalo pjovimo staklėmis, kurioms reikalinga fizinė (rankinė) pastÅ«ma. G. Č. buvo viskas paaiÅ¡kinta žodžiu, jam buvo duotos visos pagalbinės ir apsaugos priemonės (pavyzdžiui, pirÅ¡tinės), tačiau pastarasis jomis nesinaudojo – dirbdamas prie metalo pjovimo staklių jis dėvėjo tik vienas pirÅ¡tines (lateksines), o reikėjo papildomai dėvėti gumines pirÅ¡tines.

Anksčiau yra iÅ¡sakęs G. Č. pastabas dėl guminių pirÅ¡tinių nedėvėjimo, tačiau G. Č. į jas neatsižvelgdavo – iÅ¡kart po pastabos jas užsimaudavo, o vėliau nusimaudavo. BetarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį pasakyti pastabos G. Č. dėl guminių pirÅ¡tinių nedėvėjimo nespėjo. Mano, kad G. Č. buvo pavojinga dirbti su bet kuriomis įmonėje buvusiomis staklėmis ir tai R. M. buvo žinoma. Po aptariamo įvykio jis ne kartÄ skambino R. M., teiravosi apie G. Č. sveikatos bÅ«klę, siÅ«lė jiems pagalbÄ nukentėjusiojo G.

Č. gydymui, tačiau ilgainiui R. M. paprašė jo nebeskambinti ir pasakė, kad esant reikalui jis pats su juo (kaltinamuoju) susisieks. Tačiau dėl pagalbos su juo niekas nesusisiekė. IÅ¡kart po įvykio jis (kaltinamasis) buvo iÅ¡sigandęs, susijaudinęs ir norėjo iÅ¡vengti atsakomybės dėl Å¡io įvykio, todėl nekvietė greitosios medicinos pagalbos į įvykio vietÄ , o susitarė su nukentėjusiojo mama dėl jo perdavimo mamai ir nuvežė nukentėjusįjį į sutartÄ vietÄ , taip pat iÅ¡ įmonės iÅ¡vežė metalo pjovimo stakles pas save į namus.

Tačiau kitÄ dienÄ jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ veikÄ ir nurodė visas įvykio aplinkybes. Savo veikÄ vertina blogai, dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi. Dėl įvykio atsiprašė R. M., dabar atsipraÅ¡o G. Č. mamos (anksčiau to padaryti negalėjo, nes neturi nei G. Č., nei jo mamos kontaktų). Pripažįsta, kad padarė G. Č. ir jo mamai turtinę ir neturtinę žalÄ . Turtinę žalÄ (dėl iÅ¡laidų, susijusių su G. Č. gydymu) pripažįsta visiÅ¡kai, bet praÅ¡oma priteisti neturtinė žala, jo manymu, yra per didelė.

Turtinę žalÄ Teritorinei ligonių kasai atlygino visiÅ¡kai. Ä®sipareigoja atlyginti teismo priteistÄ Å¾alÄ . R. M. įmonė „A.“ yra veikianti, ji yra moki, nėra bankrutuojanti, įmonė sumokėjo ankstesnes skolas (Valstybinei mokesčių inspekcijai, Sodrai), bet dėl paskelbto karantino 2020 metais patyrė 3000 eurų dydžio nuostolį. Palaiko savo sutuoktinės praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ â€“ jiedu santuokoje virÅ¡ 30 metų, jų santykiai labai geri, sutuoktinė gali daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . 2.2.

Ä®rodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį nutrauktas, nes kaltinamasis R. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). 2.3.

Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡tirtais įrodymais: 2.3.1. nepilnamečio nukentėjusiojo G. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais apie tai, kad jis norėjo užsidirbti pinigų motoroleriui, todėl paprašė mamos draugo R. M., kad Å¡is surastų jam darbÄ . Po kelių dienų kartu su R. M. nuvažiavo į bÅ«simo darbo vietÄ , ji buvo kažkur prie StaniÅ«nų gatvėje esančios profesinės mokyklos.

Tai buvo metalo apdirbimo įmonė. Jį apmokė dirbti su metalo staklėmis – reikėjo į stakles įkiÅ¡ti metalinius Å¡iaudus (strypus), paspausti su koja mygtukÄ ir nupjauti detalę. Jį įdarbinęs žmogus, kurio vardas R., o pavardė iÅ¡ M raidės, paaiÅ¡kino kÄ daryti ir ko nedaryt su tomis staklėmis. Pradėjus dirbti darbo sutarties nepasirašė, dėl darbo saugos reikalavimų jokių dokumentų nepasirašė, darbas buvo laikinas. 1,5 savaitės dirbo su tomis staklėmis, o pasibaigus strypams dirbo su Å¡lifuokliu.

Su Å¡lifuokliu jam nelabai sekėsi dirbti. IÅ¡ viso įmonėje jam teko dirbti prie 8 staklių. PrieÅ¡ pat įvykį jis su staklėmis pjaustė metalÄ . Ä®monės savininkas jam Å¡iek tiek paaiÅ¡kino kaip su tokiomis staklėmis dirbti – pasakė kÄ daryti, bet kodėl negalima su medžiaginėmis pirÅ¡tinėmis dirbti ir kas gali nutikti, nepaaiÅ¡kino. Savininkas neminėjo, kad prie tų staklių reikia dirbti su guminėmis pirÅ¡tinėmis. Matė, kad kiti dirbo su guminėmis pirÅ¡tinėmis, o jis dirbo tik su medžiaginėmis, nes nežinojo, kad reikia dirbti su guminėmis pirÅ¡tinėmis.

Pats įmonės savininkas matė, kad jis dirba su medžiaginėmis pirÅ¡tinėmis ir nieko jam nesakė. R. M. ir mama žinojo, kÄ jis dirbo, bet jie galvojo, jog jis dirba prie vienų staklių. Ä®vykio dienÄ , lygtai 2020 m. liepos 3 d., įmonės savininkas priėjo prie jo ir paklausė kiek jau padarė, tada jis atsisuko į savininkÄ ir jam įtraukė pirÅ¡tinę į pjÅ«klÄ , į stakles ir nupjovė jam kairę rankÄ Ä¯strižai delno. Jis rėkė iÅ¡ skausmo. Ä®monės savininkas liepė jam niekam nesakyti, jog dirbo pas jį, liepė sakyti, kad rankÄ nusipjovė kitur.

Matė, kaip savininkas įdėjo jo rankÄ Ä¯ maiÅ¡elį. Ä®monės savininkas jį pasodino kieme, atnešė jo kuprinę, perrengė, atnešė vandens, tada pasodino į automobilį ir liepė skambinti mamai. Savininkas sutarė susitikti su mama. Susitiko prie raudonos bažnyčios, jis persėdo pas mamÄ Ä¯ automobilį. (Duomenys neskelbtini) jam suteikė pirmÄ pagalbÄ ir iÅ¡vežė operuoti į (duomenys neskelbtini) (1 t., 169–171 b. l.); 2.3.2. liudytojos R. M. parodymais apie tai, kad ji yra G.

Č. mama. SÅ«nus labai norėjo užsidirbti pinigų, ieÅ¡kojosi darbo, todėl paprašė jos ir jos draugo R. M. padėti jam susirasti darbÄ . R. M. pakalbėjo su savo pažįstamu R. M., kuris sutiko priimti jos sÅ«nų bandomajam laikotarpiui. SÅ«nus pas R. M. dirbti pradėjo maždaug nuo 2020 m. birželio mėnesio vidurio. SÅ«naus darbas turėjo bÅ«ti nepavojingas, sakė, kad karpė kažkokios plokÅ¡tės lakÅ¡tus, paÅ¡veitė metalÄ ir panaÅ¡iai. R. M. asmeniÅ¡kai važiavo į G.

Č. darbo vietÄ Ä¯sitikinti, ar tikrai darbas nėra pavojingas. SÅ«nus jai nebuvo parnešęs sutarčių dėl įdarbinimo, suprato, kad jis priimtas bandomajam laikotarpiui ir galvojo, kad po bandomojo laikotarpio jai bus pateikta sutartis. Kad G. Č. dirbo prie metalo pjovimo staklių, nei ji, nei R. M. nežinojo, R. M. jų apie tai neinformavo. 2020 m. liepos 3 d. 12.57 val. jai į telefonÄ paskambino sÅ«nus ir pasakė „mama, rankos staklėse, nenoriu mirti“. Fone ji girdėjo kitÄ balsÄ , kuris liepė atvažiuoti į sÅ«naus darbÄ , pasiimti sÅ«nų ir kuo greičiau vežti sÅ«nų į priėmimo skyrių, kad jis negali vežti sÅ«naus ir kviesti greitosios.

Po to ji paskambino R. M., kad įvyko nelaimė. 13.10 val. jai vėl paskambino sÅ«nus, atsiliepus kalbėjo tas pats balsas, kuris pasakė, kad veža jos sÅ«nų. SÅ«nų iÅ¡ vyriÅ¡kio pasiėmė prie raudonos bažnyčios, jo kairės rankos plaÅ¡taka buvo suvyniota į rankÅ¡luostį. Tas vyras taip pat atnešė kažkokį suvyniotÄ rankÅ¡luostį ir padėjo į jos automobilį. G. Č. įsėdus į automobilį iÅ¡ karto vyko į Skubios pagalbos skyrių. Atvykus į šį skyrių atbėgo R.

M., kuris iÅ¡traukęs G. Č. iÅ¡ automobilio ir paėmęs kitÄ suvyniotÄ rankÅ¡luostį nuskubėjo į Skubios pagalbos skyrių. SÅ«nų iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) klinikose buvo atlikta skubi operacija. SÅ«nui buvo prisiÅ«ti trys pirÅ¡tai, bevardžio pirÅ¡to neiÅ¡gelbėjo. Po įvykio sÅ«nus pasakojo, kad R. M. pastatė prie metalo pjovimo įrenginio, nes nebeliko lengvų darbų. Minėjo, kad prie Å¡ių staklių buvo pastatytas dirbti ne pirmÄ kartÄ .

R. M. nuolat klausinėdavo, kÄ ir kiek padarė. Nelaimės dienÄ R. M., priėjęs prie jos sÅ«naus, dirbančio prie metalo pjovimo staklių, paklausė kiek padarė. SÅ«nus atsisuko ir tuo metu staklės pagavo jo kairės rankos pirÅ¡tinę ir plaÅ¡takÄ . SÅ«nus sakė, kad tuo metu lyg kažkas timptelėjo ir atsisukęs jis pamatė, kad nebėra plaÅ¡takos (2 t., 3–5 b. l.); 2.3.3. liudytojo R. M. parodymais apie tai, kad maždaug 2020 m. birželio mėnesio viduryje savo geram pažįstamam R.

M. pasiÅ«lė įdarbinti nepilnametį G. Č.. R. M. sakė, kad vaikui yra 14 metų ir jei yra galimybė įdarbinti, tai vaikas dirbtų tik nepavojingÄ , pagalbinį darbÄ . R. M. sutiko priimti į darbÄ nepilnametį G. Č.. Suprato, kad G. Č. dirbs legaliai. Kadangi R. M. buvo geras pažįstamas, nespaudė jo kuo greičiau sutvarkyti įdarbinimo dokumentų. G. Č. R. M. įmonėje dirbo apie 3 savaites. PirmÄ G. Č. darbo dienÄ pats atvežė jį į darbÄ ir apžiÅ«rėjo jo darbo vietÄ .

G. Č. turėjo dirbti pagalbinį saugų darbÄ (padavinėti plieno juostas į specialų karpymo aparatÄ ). Ä®sitikinęs, kad darbo vieta yra saugi, paliko G. Č. ir iÅ¡važiavo. Per tÄ laikÄ , kai G. Č. dirbo, keletÄ kartų buvo užėjęs į jo darbo vietÄ , matė, kad jis tuo metu dirbo tÄ patį darbÄ . Apie kažkokį kitÄ darbÄ su R. M. nekalbėjo, G. Č. taip pat nieko nesakė. Tik nelaimės dienÄ , t. y. 2020 m. liepos 3 d. sužinojo, kad G. Č. dirbo prie metalo pjovimo staklių, t. y. prie pavojingo darbo.

R. M. nei su juo, nei su R. M. nekalbėjo ir nederino G. Č. darbo prie pavojingo įrenginio, pats G. Č. taip pat nieko nesakė. Jei bÅ«tų tai žinojęs, nebÅ«tų leidęs dirbti, nes žino, kad prie tokių staklių reikalingas kvalifikuotas darbuotojas ir bÅ«tinai suaugęs, praėjęs instruktaÅ¾Ä ir specialius apmokymus. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ R. M.. IÅ¡ karto paskambino R. M. ir liepė jam G. Č. kuo greičiau pristatyti į Skubios pagalbos skyrių, pats taip pat kuo skubiau važiavo į Skubios pagalbos skyrių.

Atvažiavęs prie Skubios pagalbos skyriaus pamatė, kaip atvažiavo R. M. su savo automobiliu. Tada jis su G. Č., paėmęs į rankÅ¡luostį suvyniotus G. Č. pirÅ¡tus, nubėgo tiesiai į Skubios pagalbos skyrių. Vėliau G. Č. buvo iÅ¡vežtas į Vilnių, kur Santaros klinikose jam buvo atlikta operacija, kurios metu jam buvo prisiÅ«ti kairės rankos pirÅ¡tai, iÅ¡skyrus bevardį pirÅ¡tÄ (2 t., 10–11 b. l.); 2.3.4. liudytojų R. Å ., L. V. (policijos pareigÅ«nų) ir S. P., V. P. (Valstybines darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus pareigÅ«nų) parodymais apie tai, kad aiÅ¡kindamiesi G.

Č. susižalojimo aplinkybes, 2020 m. liepos 4 d. jie, kartu su kaltinamuoju R. M., buvo įvykio vietoje – gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurias apžiÅ«rėjo. Patalpos buvo tvarkingos, jokių dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , įvykio vietoje nebuvo. Staklių, su kuriomis susižalojo G. Č., patalpose taip pat nebuvo – Å¡ios staklės buvo R. M. namuose ((duomenys neskelbtini)), todėl vyko į R. M. namus apžiÅ«rėti staklių. Staklės buvo be pjovimo disko – diskas buvo gamybinėse patalpose, todėl po to vėl visi nuvyko į gamybines patalpas ir apžiÅ«rėjo pjovimo diskÄ .

Papildomai liudytojas L. V. parodė, kad 2020 m. liepos 4 d. jam telefonu bendraujant su G. Č. mama (R. M.) pastaroji iÅ¡ pradžių buvo pasimetusi, nekalbi ir tiesiog norėjo kuo greičiau baigti pokalbį, ji pasakė, kad pati viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins ir nieko nesakė, nei kaip, nei kur susižalojo jos sÅ«nus rankÄ . Vėliau ji pasakė, kad jos sÅ«nus dirbo ne pirmÄ dienÄ , maždaug dvi savaites ir dirbdamas prie metalo pjovimo staklių susižalojo savo rankÄ (2 t., 14–15, 18–20, 23–24, 27–28 b. l.); 2.3.5. liudytojo M.

B. parodymais apie tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) Å¡altkalviu apie 3–4 metus. Taip pat jis anksčiau dirbo R. M. įmonėje „A.“. Jis (liudytojas) visada dirbo antrame aukÅ¡te. Matė, kad 2020 m. vasarÄ , tikslios datos nepamena, pas R. M. pradėjo dirbti vaikinas, kuris iÅ¡ pažiÅ«ros atrodė jaunas. Vėliau sužinojo, kad jis yra nepilnametis. Matė, kad vaikinÄ prižiÅ«rėjo R. M., kuris rodydavo vaikinui, kÄ ir kaip reikia daryti. Darbe vaikinÄ matė apie tris savaites ir tai ne kasdien.

Vaikinas visÄ laikÄ dirbdavo pirmame aukÅ¡te. VienÄ kartÄ matė, kad vaikinas lankstė kažkokius plonus metalinius strypus, tada vaikinui padėjo perneÅ¡ti dėžes su strypais nuo vieno stalo ant kito stalo. Žino, kad Å¡ioje gamybinėje patalpoje (esančioje (duomenys neskelbtini)) įvyko nelaimė – minėtas vaikinas darbo metu susižalojo rankÄ . Paties įvykio aplinkybių jis nežino. Po nelaimės gamybinėse patalpose nebėra metalo pjovimo staklių, kuriomis dirbdamas vaikinas susižalojo savo rankÄ (2 t., 31–32 b. l.); 2.3.6.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, iÅ¡ kurių matyti, kad įvykio vieta yra R. M. įmonės „A.“ gamybinėse patalpose ((duomenys neskelbtini)); įvykio vietoje (ant sienos) kabo metalo pjovimo diskas, ant kurio pavirÅ¡iaus matoma rausvos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ ; taip pat įvykio vietoje, prie metalo apdirbimo staklių yra padėtos replės ir dvi atidalytos žarnos; Å¡ie daiktai – replės, dvi žarnos su atidalijimo žymėmis ir metalo pjovimo diskas – paimti; kaltinamojo R.

M. gyvenamojo namo garaže buvo rastos metalo apdirbimo staklės „Pedrazzoli Brown 250“ (1 t., 12–23 b. l.); 2.3.7. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto paaiškinimu, iš kurių matyti, kad kairės plaštakos dalies visiška amputacija G. Č. buvo padaryta aštriu pjaunančiu įrankiu aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 3 d.; G. Č. galėjo susižaloti kairės rankos plaštakai kontaktuojant su veikiančiomis metalo pjovimo staklėmis; dėl kairės plaštakos dalies visiškos amputacijos G.

Č. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (1 t., 100–101, 104 b. l.); 2.3.8. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusysis G. Č. įvykio vietoje – R. M. įmonės „A.“ gamybinėse patalpose ((duomenys neskelbtini)) parodė patalpas, kuriose jis dirbo ir įrenginius – stakles, su kuriomis jis dirbo; parodė vietas, kuriose buvo dar du įrenginiai, su kuriais jis dirbo ir kurių parodymų patikrinimo metu įvykio vietoje nebuvo; papasakojo, kaip jis dirbo su įrenginiais ir apibÅ«dino įrenginį, su kuriuo dirbdamas jis susižalojo rankÄ bei kurio nebuvo parodymų patikrinimo vietoje; parodė vietas, kur jį iÅ¡vedė po rankos sužalojimo ir kur jį perrengė; papasakojo apie aptariamÄ Ä¯vykį – kaip buvo sužalota jo ranka, kÄ darė kaltinamasis R.

M. ir kiti Å¡alia buvę asmenys bei nurodė kitas su aptariamu įvykiu susijusias aplinkybes (1 t., 183–190 b. l.); 2.3.9. vaizdo įraÅ¡ais ir jų apžiÅ«ros protokolu, iÅ¡ kurių matyti, kad kaltinamasis R. M. 2020 m. liepos 4 d. papasakojo apie aptariamo įvykio aplinkybes, t. y. kaip buvo sužalotas G. Č., kad jis (kaltinamasis) stakles iÅ¡vežė į savo namus, kad jis (kaltinamasis) apie įvykį niekam nepranešė ir kt. (1 t., 40–43, 45 b. l.); 2.3.10. R. M. įmonės pateiktais dokumentais – Darbuotojų saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos kopija, Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraÅ¡o kopijÄ , Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo kopija, Metalo pjovimo staklių operatoriaus pareiginių nuostatų kopija, Darbo tvarkos taisyklių kopija, iÅ¡ kurių matyti, kad: 2.3.10.1.

Metalo pjovimo staklių operatoriaus pareiginių nuostatų 1 punkte nurodyta, kad įmonėje „A.“ metalo pjovimo staklių operatoriumi gali dirbti asmuo, turintis įgytos kvalifikacijos pažymėjimÄ ir analogiÅ¡ko darbo patirties, apmokytas dirbti aukÅ¡tyje, pasitikrinęs sveikatÄ ; 2.3.10.2. Darbuotojų instruktavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tvarkos apraÅ¡o 2 punkte nurodyta, kad darbuotojų instruktavimas vykdomas priimant darbuotojÄ Ä¯ darbÄ , perkeliant į kitÄ darbÄ , pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones; 2.3.10.3. darbo sutartis tarp R.

M. įmonės „A.“ ir G. Č. sudaryta nebuvo; 2.3.10.4. R. M. yra pats atsakingas už R. M. įmonės „A.“ darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ (1 t., 63–94 b. l.). 2.3.11. Duomenimis apie R. M. individualiÄ Ä¯monę „A.“, iÅ¡ kurių matyti, kad Å¡is juridinis asmuo yra veikiantis, jis nėra pasibaigęs (2 t., 36–39 b. l.); 2.4. IÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo.

Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Be paties kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. 2.5. Kaltinamasis R. M. iÅ¡kart po įvykio, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, slėpė įvykio aplinkybes. Tačiau kitÄ dienÄ jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ veikÄ , nurodė įvykio aplinkybes ir viso proceso metu davė nuoseklius parodymus.

Taip pat kaltinamasis savo veikÄ vertina blogai, dėl jos nuoÅ¡irdžiai gailisi, tyrimo metu atsiprašė R. M., siÅ«lė jam pagalbÄ dėl nukentėjusiojo G. Č. gydymo (tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. M.), o teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo atstovės ir civilinės ieÅ¡kovės R. M.. Be to, kaltinamasis R. M. visiÅ¡kai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytÄ turtinę žalÄ (3 t., 25–26 b. l.). Å ios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo R.

M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 3.1. 2021 m. vasario 10 d. Panevėžio apylinkės teisme buvo gautas kaltinamojo R. M. sutuoktinės A. M. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimÄ jos (A. M.) atsakomybei (3 t., 11 b. l.). 3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga – laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo. 3.3.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. ir laiduotoja A. M. palaikė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu, tame pačiame bÅ«ste, jie matosi kasdien. Jie yra artimi, abu tariasi, diskutuoja ir sutaria svarbiais klausimais, kaltinamasis R. M. atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . Taip pat laiduotoja A. M. nurodė, kad sutinka bÅ«ti savo sutuoktinio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės prižiÅ«rėti savo sutuoktinį ir daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ .

Anksčiau kaltinamasis R. M. nėra pasielgęs panaÅ¡iai (nelegaliai įdarbinęs įmonėje darbuotojÄ ; nesilaikęs darbuotojų darbo ar sveikatos reikalavimų), jai nėra žinomi tokie atvejai. Ji sutuoktinio veikÄ vertina blogai, kaltinamasis R. M. ir kiti Å¡eimos nariai labai pergyvena dėl aptariamo įvykio. Kaltinamasis R. M. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, laiduotojÄ neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (3 t., 12–13, 18–23 b. l.).

Pasak pačios laiduotojos A. M., jos sveikatos bÅ«klė netrukdys jai bÅ«ti sutuoktinio laiduotoja. Å ios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės A. M. galimybe bÅ«ti laiduotoja ir daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam R. M.. 3.4. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, jis gailisi dėl savo veikos. Be to, kaltinamasis R. M. neteistas (ankstesni teistumai iÅ¡nykę), baustas administracine tvarka (visas jam paskirtas baudas sumokėjęs), iki aptariamo įvykio jis nebuvo teistas ar baustas už panaÅ¡aus pobÅ«džio teisės pažeidimus (nelegalų darbÄ , darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus ir panaÅ¡ias veikas), jis dirba, į priklausomybės ligų kabineto įskaitÄ neįraÅ¡ytas (2 t., 60–76, 79–98, 103 b. l.).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu atsiprašė R. M., siÅ«lė jam pagalbÄ dėl nukentėjusiojo G. Č. gydymo (tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino R. M.), teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo G. Č. atstovės pagal įstatymÄ R. M.. Be to, jis pripažįsta savo veika padaręs žalÄ , visiÅ¡kai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytÄ turtinę žalÄ , pripažįsta nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ R. M. padarytÄ turtinę žalÄ ir įsipareigojo atlyginti teismo nustatytÄ (priteistÄ ) žalÄ .

Svarbu įvertinti kaltinamojo R. M. padarytos veikos pavojingumÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , kuriuo keliamas pavojus asmens socialinėms teisėms. Visos Å¡ios aplinkybės suteikia pagrindÄ manyti, kad kaltinamasis R. M. padarys tinkamas iÅ¡vadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. 3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (pasak laiduotojos, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 500 eurų; jos Å¡eimos bendrų mėnesinių pajamų pakanka pragyvenimui, bet sutaupyti ne visada pavyksta;

Å¡eima papildomų pajamų iÅ¡ turimo turto negauna; Å¡eima turi finansinių įsipareigojimų (moka paskolÄ )), teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju galima kaltinamÄ jį R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimÄ laiduotojos A. M. atsakomybei be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). 3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų.

Atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , teismas laidavimo terminÄ nustato 2 metams. 3.7. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kaltinamajam R.

M. skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , savo dydžiu žymiai mažesnė už numatytÄ tokios įmokos vidurkį – 20 MGL (numatytas tokios įmokos dydis nuo 5 MGL iki 125 MGL). Teismo nuomone, bÅ«tent tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bus įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.

4. Civiliniai ieÅ¡kiniai 4.1. Nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymÄ R. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 10000 Eur dydžio jos neturtinei žalai atlyginti (1 t., 129–130 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu ji papildė savo civilinį ieÅ¡kinį – papildomai pareiÅ¡kė 154,12 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (3 t., 30–66 b. l.). Nurodė, kad turtinę žalÄ sudaro jos iÅ¡laidos, susijusios su sÅ«naus gydymu (procedÅ«romis, medikamentų įsigijimu, vykimu į gydymo įstaigÄ ), o neturtinę žalÄ sudaro jos patirtas didžiulis Å¡okas ir stresas, neigiami iÅ¡gyvenimai (sÅ«nui telefonu pasakius, kad jis neteko rankos ir nenori mirti;

R. M. atsisakius kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ir jai pačiai vežant sÅ«nų į gydymo įstaigÄ ), nežinomybė dėl sÅ«naus sveikatos ateityje. Jai sunku susikaupti, tenka lankytis pas psichologÄ . Ji jaučia nuoskaudÄ , nes jos sÅ«nus visam gyvenimui liko neįgalus. SÅ«naus gydymas dar nebaigtas, jam dažnai tenka lankytis reabilitacijoje. Dėl Å¡io įvykio nukentėjo jos darbas. 4.1.1. Dėl civilinės ieÅ¡kovės R. M. patirtos turtinės žalos. 4.1.1.1. Civilinės ieÅ¡kovės R.

M. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta kaltinamojo R. M. veika padaryta 154,12 Eur dydžio turtinė žala (susijusi su nukentėjusiojo G. Č. gydymo procedÅ«romis, medikamentų įsigijimu ir vykimu į gydymo įstaigÄ ) įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tokia turtinė žala nėra aiÅ¡kiai per didelė. TokiÄ turtinę žalÄ teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis R. M.. Civilinei ieÅ¡kovei R. M. padaryta turtinė žala iki Å¡iol neatlyginta. 4.1.1.2.

Svarbu tai, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , už juridinio asmens darbuotojo (vadovo arba kito atsakingo asmens) nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ civiline tvarka atsako darbdavys (paprastai – juridinis asmuo) ar jo teisių perėmėjas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-7-328-248/2015, Nr. 2K-355-788/2016, Nr. 2K-428-788/2016, Nr. 2K-126-693/2017 ir kt.). Juridinio asmens darbuotojas (fizinis asmuo) gali bÅ«ti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys – juridinis asmuo) iÅ¡nyksta arba jis nėra finansiÅ¡kai pajėgus padengti visÄ Å¾alÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-7-328-248/2015 ir kt.).

Å iuo konkrečiu atveju nukentėjusysis G. Č. (dėl kurio patirtos traumos turtinę žalÄ patyrė civilinė ieÅ¡kovė R. M.), nors ir nelegaliai, tačiau dirbo R. M. įmonėje „A.“, Å¡io juridinio asmens naudai. IÅ¡ Å¡ioje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad R. M. įmonė „A.“ nėra pripažinta nemokia, jai nėra pradėta bankroto procedÅ«ra. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtinto kaltinamasis R.

M.. 4.1.1.3. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, turtinė žala civilinei ieškovei R. M. priteisiama iš R. M. įmonės „A.“. 4.1.2. Dėl civilinės ieškovės R. M. neturtinės žalos. 4.1.2.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala yra asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų. Tačiau pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ sveikatos sužalojimo atveju turi tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėję asmenys. Tretieji asmenys, tiesiogiai nenukentėję nuo nusikalstamos veikos, teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ turi tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). 4.1.2.2. BÅ«tina pažymėti, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kuriuos sieja ypatingas dvasinis ir fizinis ryÅ¡ys.

Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ bet kurioje baudžiamojoje byloje. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ sužalotų asmenų artimiesiems teismų praktikoje buvo pripažinta tik iÅ¡imtiniais ir ypatingais atvejais (pavyzdžiui, sužalotų naujagimių tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr. 3K-7-255/2005) ir kt.). 4.1.2.3. Pirmiau paminėtų ir kitų teismo nustatytų bylos aplinkybių visuma rodo, kad nukentėjusiojo G.

Č. atstovė pagal įstatymÄ R. M. patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl sÅ«naus traumos, dėl sÅ«naus sveikatos ji iÅ¡gyvena ir Å¡iuo metu. Kita vertus, nukentėjusysis G. Č. yra nepilnametis, todėl jo mama R. M. kartu yra jo įstatyminė globėja, kuri tiek prieÅ¡ nusikalstamÄ veikÄ , tiek jos metu privalėjo tinkamai rÅ«pintis ir užtikrinti savo nepilnamečio vaiko priežiÅ«rÄ , jo socialinę apsaugÄ bei kitas jo teises. Tačiau nukentėjusysis G. Č. kaltinamojo R.

M. įmonėje „A.“ apie 2,5 savaitės prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį dirbo nelegaliai (socialiai neapdraustas ir neapsaugotas) ir pagal bylos duomenis seka, kad apie tai tiek nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ R. M., tiek jos sutuoktiniui R. M. buvo žinoma. Taip pat jiems buvo žinomas nukentėjusiojo G. Č. darbo pobÅ«dis, t. y. kad nukentėjusysis dirba metalo apdirbimo įmonėje, kurioje yra pavojingų įrenginių (staklių), kad nukentėjusysis dirba su staklėmis. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ R.

M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, o liudytojas R. M. – ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jiems tai buvo žinoma, bet jų supratimu staklės, su kuriomis dirbo nukentėjusysis, nebuvo pavojingos. Å ioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nukentėjusiojo G. Č. nurodytÄ darbo pobÅ«dį (iÅ¡ pradžių nukentėjusysis dirbo metalo staklėmis, su kuriomis dirbant reikėjo į stakles įkiÅ¡ti metalinius Å¡iaudus (strypus), paspausti su koja mygtukÄ ir nupjauti (nukirpti) detalę), pagal liudytojo R.

M. nurodytÄ nukentėjusiojo darbo pobÅ«dį (nukentėjusysis G. Č. turėjo padavinėti plieno juostas į specialų karpymo aparatÄ ; jis (liudytojas) keletÄ kartų buvo užėjęs į nukentėjusiojo darbo vietÄ ir matė, kad tuo metu nukentėjusysis dirbo tÄ patį darbÄ (su staklėmis)) ir pagal teisės aktus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtinto Asmenų iki aÅ¡tuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sÄ lygų apraÅ¡o 22.14 punkto prasme) toks nukentėjusiojo darbas R.

M. įmonėje „A.“ (darbas su bet kuriomis metalo staklėmis, kuriomis nemechanizuota pastÅ«ma mechaniÅ¡kai apdirbamas metalas) buvo pavojingas nukentėjusiajam ir jam draudžiamas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymÄ R. M. nurodė, kad ji nesidomėjo apie tai, ar pagal įstatymus jos nepilnamečiui sÅ«nui buvo galima dirbti tokį darbÄ (su staklėmis), ji pasitikėjo sutuoktiniu R. M., kuris buvo nuvykęs į G. Č. darbo vietÄ ir matė pastarojo darbo aplinkÄ ir pobÅ«dį.

Akivaizdu, jog visÄ pirmiau paminėtÄ laikotarpį (apie 2,5 savaites prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį) nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ R. M. iÅ¡ esmės pati toleravo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ situacijÄ ir abejingai leido savo sÅ«nui G. Č. dirbti nelegaliai. Toks jos abejingumas (darbo sutartimi nesusitarus dėl nepilnamečio nukentėjusiojo darbo funkcijų (pobÅ«džio, apimties), darbo apmokėjimo ir kitų sÄ lygų) galėjo sudaryti sÄ lygas kaltinamajam R. M. taip pat nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir nesudarius saugių darbo sÄ lygų pavesti nukentėjusiajam G.

Č. dirbti jam draudžiamÄ darbÄ , dėl ko įvyko aptariamas įvykis. 4.1.2.4. Kartu teismas atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ R. M. elgesį iÅ¡kart po to, kai nukentėjusysis G. Č. buvo sužalotas – pagal byloje esančius duomenis seka, jog vietoje to, kad sužinojusi apie kÄ tik sužalotÄ sÅ«naus rankÄ ir esant gyvybiÅ¡kai brangiai kiekvienai minutei ji nedelsdama rÅ«pintųsi skubios medicininės pagalbos sÅ«nui iÅ¡kvietimu į pastarojo darbo vietÄ , nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ R.

M. skambino liudytojui R. M., po to ji telefonu susitarė su kaltinamuoju R. M. dėl jų susitikimo mieste vietos, leido pastarajam vežti savo sÅ«nų miesto gatvėmis (esant pakankamai intensyviam eismui) į sutartÄ susitikimo vietÄ , o po to, perėmusi nukentėjusįjį R. Č. iÅ¡ kaltinamojo R. M., pati nuvežė savo sÅ«nų į Skubios pagalbos skyrių. Be to, pagal liudytojo (policijos pareigÅ«no) L. V. parodymus seka, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ R. M. po aptariamo įvykio, kitÄ dienÄ , bendraudama su minėtu policijos pareigÅ«nu telefonu buvo nekalbi, ji norėjo kuo greičiau baigti pokalbį, minėjo, kad pati viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins ir nesakė, nei kaip, nei kur jos sÅ«nus susižalojo rankÄ ir tik vėliau, pakartotinai jai paskambinus, pasakė apie sÅ«naus sužalojimo aplinkybes (2 t., 18–20 b. l.).

Tokiu savo elgesiu, suderintu kartu su kaltinamuoju R. M., nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ galėjo neužtikrinti kuo skubesnės medicininės pagalbos suteikimo savo sÅ«nui ir sudaryti sÄ lygas kaltinamajam R. M. iÅ¡ pradžių slėpti tikrÄ sias įvykio aplinkybes. 4.1.2.5. Taigi, nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ R. M. neigiamų iÅ¡gyvenimų atsiradimui įtakos galėjo turėti ne vien tik kaltinamojo R. M. nusikalstama veika, bet ir jos pačios abejingumas. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės nėra ypatingos ir iÅ¡imtinės, dėl kurių, pagal pirmiau paminėtÄ teisinį reguliavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ , nukentėjusiojo G.

Č. atstovė pagal įstatymÄ R. M. įgytų teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Å iuo konkrečiu atveju kaltinamojo R. M. kaltės pripažinimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymÄ R. M. dėl jos patirtos neturtinės žalos, todėl jos civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas. 4.1.2.6. Teismas pažymi, kad tokios nuomonės laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-177/2013, Nr. 2K-324-507/2016;

Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-266-350/2015 ir kt.). 4.2. Nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymÄ R. M. taip pat pareiÅ¡kė 30000 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį nukentėjusiojo G. Č. neturtinei žalai atlyginti (1 t., 129–130 b. l.; 3 t., 30–66 b. l.). Nurodė, kad tokiÄ neturtinę žalÄ sudaro nukentėjusiojo G. Č. patirtas skausminis trauminis Å¡okas; stiprus fizinis skausmas įvykio metu; fizinis skausmas pooperaciniu laikotarpiu (perriÅ¡imų metu, pradėjus pirÅ¡tų mankÅ¡tÄ , Å¡alinant KirÅ¡erio vielas, iÅ¡traukiant siÅ«lus), dėl kurio tenka vartoti vaistus; stresas; didelė baimė (baimė mirti) ir kiti neigiami iÅ¡gyvenimai.

Po įvykio nukentėjusysis G. Č. labai blogai miegodavo, lankėsi pas psichologÄ . Å iuo metu jis jaučia baimės jausmÄ ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, nes pirÅ¡tų funkcijos nėra atsistačiusios, ranka pilnai nefunkcionuoja, nėra žinoma, kaip sužalojimai atsilieps ateityje, bijo galimų naujų operacijų. Be to, sumažėjo nukentėjusiojo G. Č. bendravimo galimybės, jam teko patirti patyčias mokykloje, jas patiria iki Å¡iol, jis tapo uždaresnis, mažiau bendrauja su bendraamžiais. Dėl fizinės veiklos ribojimo atsirado antsvoris, ranka jautri oro sÄ lygoms.

Nukentėjusysis patiria fizinių nepatogumų, nes viena ranka negali atlikti dalies buitinių darbų, jam sunku naudotis kompiuteriu ruoÅ¡iant pamokas, tam reikia skirti daugiau laiko. Po traumos jis neteko daug kraujo, jam buvo diagnozuota geležies stokos anemija, kuri gydoma medikamentais. 4.2.1. Formuodamas teismų praktikÄ bylose, susijusiose su neturtinės žalos dydžio nustatymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais, be kita ko, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.

Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (sužalojus sveikatÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10000 Lt (2896,20 Eur) iki 50000 litų (14481 Eur) neturtinė žala (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 3K-3-1049/2003, Nr. 3K-3-358/2004, Nr. 3K-3-450/2006, Nr. 3K-3-540/2006, Nr. 3K-3-575/2006, Nr. 3K-3-157/2007, Nr. 3K-3-529/2008, Nr. 3K-3-35/2012). Naujesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje priteisiamos didesnės pinigų sumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-7-328/2015 buvo priteista daugiau kaip 21000 Eur (asmuo neteko 80 % darbingumo);

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 – 25000 Eur (asmuo neteko rankos ir 45 % darbingumo; asmeniui buvo bÅ«tinas rankos protezas) (ir kt.). 4.2.2. Å iuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo ir civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. Č. neabejotinai kentė didelį fizinį skausmÄ . Jis buvo sužalotas negrįžtamai – buvo traumuota kairė jo plaÅ¡taka, kuri vėliau buvo replantuota, nukentėjusysis neteko vieno pirÅ¡to.

Replantuotos plaÅ¡takos dalies funkcijos iki Å¡iol visiÅ¡kai neatsistatė, gydymas tęsiamas. Nukentėjusysis yra labai jauno amžiaus (įvykio metu jam buvo 14 metų), su patirtos traumos pasekmėmis jam teks gyventi visÄ likusį gyvenimÄ . Dėl patirtos traumos jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmÄ , sudėtingÄ operacijÄ ir gydymÄ , bet ir dvasinių iÅ¡gyvenimų, baimę, netikrumÄ dėl ateities ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Visa tai sudaro nukentėjusiojo G. Č. neturtinę žalÄ .

Tačiau nustatant nukentėjusiajam G. Č. dėl aptariamos R. M. nusikalstamos veikos patirtos ir priteistinos neturtinės žalos dydį bÅ«tina nustatyti priežastis, dėl kurių įvyko aptariamas nelaimingas atsitikimas. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis G. Č. buvo sužalotas dėl to, kad kaltinamasis R. M. nesudarė nukentėjusiajam saugių ir nekenksmingų darbo sÄ lygų, pasiraÅ¡ytinai neinstruktavo jo kaip saugiai dirbti ir paskyrė jam dirbti draudžiamÄ darbÄ . Tačiau vien tik Å¡ios aplinkybės savaime nelėmė nukentėjusiojo G.

Č. sužalojimo. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, aptariamam įvykiui kilti ir nukentėjusiojo G. Č. traumai įtakos galėjo turėti kitų asmenų, privalėjusių tinkamai rÅ«pintis ir užtikrinti nukentėjusiojo priežiÅ«rÄ , jo socialinę apsaugÄ bei kitas jo teises, abejingumas (apie tai plačiau pasisakyta Å¡io nuosprendžio 4.1.2.3. punkte). Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad metalo pjovimo staklės, su kuriomis dirbo nukentėjusysis G. Č., bÅ«tų netvarkingos ir neatitiktų joms keliamų saugumo reikalavimų.

Pagal byloje esančius duomenis seka, jog kaltinamasis R. M. žodžiu paaiÅ¡kino ir parodė nukentėjusiajam G. Č. kaip saugiai dirbti su staklėmis, apmokė jį dirbti su staklėmis (tai apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ patvirtino ir pats nukentėjusysis G. Č.). Nukentėjusiojo G. Č. ranka buvo sužalota tuo metu, kai pastarasis, neiÅ¡jungęs metalo pjovimo staklių (t. y. besisukant metalo pjovimo diskui), atsisuko į prie jo priėjusį kaltinamÄ jį R. M., bendravo su pastaruoju ir tuo metu metalo pjovimo staklės įtraukė jo rankÄ .

Taigi, nukentėjusiojo G. Č. ranka, be kita ko, buvo sužalota ir dėl jo paties neatsargumo. Pirmiau paminėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ sumažinti nukentėjusiajam G. Č. praÅ¡omos priteisti bÅ«tent dėl nusikalstamos veikos patirtos neturtinės žalos dydį. 4.2.3. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, į pirmiau paminėtÄ teismų praktikÄ , nukentėjusiojo G. Č. patirto sužalojimo pasekmes, kaltinamojo R.

M. kaltės dėl nukentėjusiojo G. Č. patirtos neturtinės žalos apimtį, juridinio asmens – R. M. įmonės „A.“ finansinę bÅ«klę (įmonė yra veikianti, moki, tačiau 2020 metais patyrė 3000 eurų dydžio nuostolį) ir kitas turinčias reikÅ¡mės neturtinės žalos nustatymui svarbias aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nukentėjusysis G. Č. bÅ«tent dėl R. M. nusikalstamos veikos Å¡iuo metu yra patyręs 10000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .

Nukentėjusiajam G. Č. Å¡i žala iki Å¡iol neatlyginta. Todėl, kartu atsižvelgiant į Å¡io nuosprendžio 4.1.1.2. punkte nurodytas aplinkybes, tokio dydžio neturtinė žala Å¡ioje byloje (bÅ«tent dėl kaltinamojo R. M. padarytos nusikalstamos veikos) nukentėjusiajam G. Č. priteisiama iÅ¡ R. M. įmonės „A.“. 4.3. Å ioje vietoje teismas pažymi, kad civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimas Å¡iuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiojo G. Č. ir jo atstovės pagal įstatymÄ R.

M. teisės ir galimybės vėliau, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (pavyzdžiui, patyrus žalÄ dėl tolesnio nukentėjusiojo G. Č. gydymo ir pan.), surinkti visus patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovÄ dėl visos patirtos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo (CK 6.283 ir 6.286 straipsniai). 4.4. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 2162,85 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti.

Tačiau ši žala buvo atlyginta (3 t., 25–26 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

5. Nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidos 5.1. Nukentėjusiojo G. Č. atstovė pagal įstatymÄ R. M. praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti jai iÅ¡laidas už įgaliotosios atstovės advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ . 5.2. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ R.

M. proceso iÅ¡laidų priežastis yra kaltinamojo R. M. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo R. M. nusikalstamas elgesys, nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ nebÅ«tų patyrusi su procesu susijusių iÅ¡laidų, jos turtas Å¡ia dalimi nebÅ«tų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jo atstovė pagal įstatymÄ galėjo pasirinkti, kokiu bÅ«du ji gins savo atstovaujamojo teises. Ji galėjo tai daryti per advokatÄ , o advokatÄ ji galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas.

Bendras nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymÄ patirtų iÅ¡laidų atlyginimo principas turi bÅ«ti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. NebÅ«tų teisinga, jeigu Å¡iuo konkrečiu atveju kaltinamasis R. M. visiÅ¡kai iÅ¡vengtų proceso iÅ¡laidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ .

Itin svarbu tai, jog Å¡ioje byloje nukentėjusysis taip pat turi ir civilinio ieÅ¡kovo procesinį statusÄ , o kaltinamasis R. M. – civilinio atsakovo (jo atstovo) procesinį statusÄ . Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieÅ¡kinio, bet ir proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis Å¡iuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi iÅ¡laidos) yra nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡komos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>.

Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso Å¡alis – tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ , todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkcijÄ , saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieÅ¡kinių reiÅ¡kimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiÅ¡kiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rÅ«pestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumÄ , o tuo pačiu ir jų dydžius. 5.3. IÅ¡ teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo G.

Č. atstovės pagal įstatymÄ R. M. pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ už įgaliotosios atstovės teisinę pagalbÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje iÅ¡ viso sumokėjo 500 Eur (3 t., 67 b. l.). Nukentėjusiojo G. Č. įgaliotosios atstovės advokatės D. B. darbų apimtis Å¡io proceso metu (atstovė ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo procesiniuose veiksmuose, atliekamuose su nukentėjusiuoju G. Č.; ji į procesÄ Ä¯stojo po bylos perdavimo teismui; ji parengė patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį ir atstovavo nukentėjusįjį 2021 m. vasario 19 d. vykusiame teisiamajame posėdyje; teisiamojo posėdžio metu advokatė nebuvo pasyvi, ji uždavinėjo klausimus kaltinamajam R.

M., atstovaudama nukentėjusįjį ji aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis (pavyzdžiui, teise iÅ¡sakyti atsikirtimus ir pastabas po baigiamųjų kalbų)) leidžia manyti, jog advokatė atsakingai ruošėsi Å¡ios bylos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog įgaliotoji atstovė konsultavo nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymÄ klausimais, susijusiais su Å¡ia baudžiamÄ ja byla. Atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes, o kartu į tai, kad Å¡iuo atveju kaltinamasis R.

M. pripažįstamas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso iÅ¡laidų pagrįstumu. 5.4. Tačiau Å¡ioje vietoje teismas pažymi, jog kaltinamojo R. M. Å¡eima turi finansinių įsipareigojimų ir kaltinamojo finansinė padėtis nėra gera, o byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti kitaip. Atsižvelgdamas į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tenkinamÄ nukentėjusiojo R. Č. ir jo atstovės pagal įstatymÄ R. M. civilinio ieÅ¡kinio dalį (tenkinama civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti dalis – 25 % (vietoje praÅ¡omos priteisti bendros 40154,12 Eur sumos, priteisiama bendra 10154,12 Eur), teismas nukentėjusiojo G.

Č. atstovei pagal įstatymÄ R. M. iÅ¡ kaltinamojo R. M. iÅ¡ieÅ¡komų proceso iÅ¡laidų už įgaliotosios atstovės advokatės suteiktÄ teisinę pagalbÄ dydį sumažina iki 350 Eur.

6. Kiti klausimai 6.1. Kaltinamajam R. M. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 130–131 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama. 6.2. Taip pat šioje byloje paskirtos procesinės prievartos priemonės:

1) laikinas kaltinamojo R. M. nuosavybės teisės apribojimas į savos gamybos automobilinę priekabÄ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini) ir į pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

2) R. M. įmonės „A.“ nuosavybės teisės į transporto priemones „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) ir „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)). Ä®vertinus tai, kad nukentėjusiajam G. Č. padaryta neturtinė žala ir jo atstovei pagal įstatymÄ R. M. padaryta turtinė žala priteisiama iÅ¡ neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens – R. M. individualios įmonės „A.“, kuriam negalint atlyginti žalos, jos iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į kaltinamojo R.

M. asmeninį turtÄ ir siekiant užtikrinti tinkamÄ padarytos žalos atlyginimÄ , aptariamos procesinės prievartos priemonės paliekamos galioti iki visiÅ¡ko padarytos žalos atlyginimo. 6.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai: 6.3.1. dvi žarnos su atidalijimo žymėmis ir biologinė nuoplova nuo dėmės ant metalo pjovimo disko, saugomos Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 34, 36 b. l.), sunaikinamos; 6.3.2. replės ir metalo pjovimo diskas, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 34, 36 b. l.), grÄ Å¾inami kaltinamajam R.

M.; 6.3.3. kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., 23, 45, 174, 190 b. l.), paliekami saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla; 6.3.4. metalo pjovimo staklės „Pedrazzoli Brown 250“, paliktos saugoti kaltinamajam R. M. (2 t., 106 b. l.), paliekamos kaltinamajam R. M.. 6.4. Byloje valstybė patyrė iÅ¡laidas už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ . Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ priėmus procesinį sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukus, proceso iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ asmens negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, valstybei iÅ¡laidos už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ iÅ¡ kaltinamojo R. M. neiÅ¡ieÅ¡komos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas nusprendžia:

R. M., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. M. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dviems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų)) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į minėto fondo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas „Luminor Bank AS“).

R. M. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiÅ¡ko padarytos žalos atlyginimo Å¡ias procesines prievartos priemones:

1) laikinÄ R. M. nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ savos gamybos automobilinę priekabÄ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini) ir į pinigines lėšas, esančias banko sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

2) R. M. įmonės „A.“ nuosavybės teises į transporto priemones „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)) ir „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)). Priteisti iÅ¡ R. M. įmonės „A.“: - G. Č. 10000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti; - R. M. 154,12 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 12 ct) turtinei žalai atlyginti. R. M. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos netenkinti.

ProcesÄ dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio nutraukti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: - dvi žarnas su atidalijimo žymėmis ir biologinę nuoplovÄ nuo dėmės ant metalo pjovimo disko, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, sunaikinti; - reples ir metalo pjovimo diskÄ , saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate, grÄ Å¾inti R. M.; - kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla; - metalo pjovimo stakles „Pedrazzoli Brown 250“, paliktas saugoti R.

M., palikti R. M.. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. M. 350 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) R. M. už advokatės pagalbÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti R. M., kad tuo atveju, jeigu jis, bÅ«damas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje gali bÅ«ti panaikintas ir gali bÅ«ti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai A. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas