Legislator Case Law & Legislation
2018-02-20 Nr. AB-3748-3-63-3-01675-2017-4 AI generated

2018-02-20 Nr. AB-3748-3-63-3-01675-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2018-02-20 Nr. AB-3748-3-63-3-01675-2017-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2018-02-20 Nr. AB-3748-3-63-3-01675-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su 2017 m. gruodžio 8 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-113-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01675-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.4; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su 2017 m. gruodžio 8 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad periodiškai, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buvo pristatomas į Klaipėdos AVPK areštinę, kurioje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų: jam nebuvo galimybės nusiprausti po šiltu dušu, buvo suteikiama galimybė išsimaudyti tik kartą per savaitę po 15 minučių, net ir sportuojant kiekvieną dieną, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, teko miegoti sulūžusioje lovoje, drėgnoje patalynėje, buvo laikomas areštinėje po 15 parų, nors galėjo būti laikomas po parą ar dvi, kol vyks teismo posėdžiai. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu buvo pažeidžiamos žmogaus teisės, žeminama jo garbė ir orumas, jis iki skundo surašymo jaučia kankinimo padarinius, psichologinę traumą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administraciniame teisme (toliau – ir KAAT) pagal pareiškėjo V. S. skundus yra išnagrinėtų administracinių bylų.

Teismas nustatė, kad KAAT 2015 m. gruodžio 30 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2684-609/2015 pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. neužtikrinus tinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje. Pirmosios instancijos teismo sprendimu ir 2016 m. lapkričio 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2962-624/2016 konstatuota, kad taikoma ieškinio senatis pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2012 m. spalio 9 d. Šioje administracinėje byloje teismas vertino ir pasisakė dėl pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiek dėl reikalavimo teisės, tiek dėl laikymo sąlygų atitikties vertinimo laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas nustatė, kad KAAT 2016 m. liepos 11 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1563-609/2016 pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., neužtikrinus tinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje. Sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, nes pareiškėjo prašymu apeliacinis procesas nutrauktas. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl laikymo sąlygų atitikties vertinimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to pateis dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas nustatė, kad KAAT 2017 m. rugsėjo 27 d. priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1554-386/2017 pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuriuo konstatuota, kad taikoma ieškinio senatis pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2014 m. liepos 31 d. Šioje administracinėje byloje pareiškėjo teisių gynimo prasme teismas vertino ir pasisakė dėl laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. iki 2017 m. balandžio 17 d. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad tiek dėl reikalavimo teisės, tiek dėl laikymo sąlygų atitikties vertinimo laikotarpiu 2009 m. birželio 11 d. – 2014 m. rugsėjo 12 d. teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas, kreipdamasis su nauju skundu į teismą, nurodo tapatų laikotarpį, už kurį prašoma priteisti neturtinę žalą ir šis laikotarpis sutampa su aukščiau išvardintose administracinėse bylose nurodytais laikotarpiais, dėl kurių teismas jau yra išnagrinėjęs skundus ir priėmęs procesinius sprendimus. Teismas išaiškino, jog, jei, pareiškėjo manymu, teismas neišnagrinėjo tam tikrų aplinkybių, ar pasisakė ne dėl visų skundo reikalavimų, pareiškėjas turėjo teisę teikti apeliacinį skundą.

Teismas sprendė, jog nutartyje nurodomais įsiteisėjusiais teismo sprendimais administracinėse bylose Nr. I-2684-609/2015 ir Nr. I-1563-609/2016, priimtais dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o taip pat teismo žinioje esančioje administracinėje byloje Nr. I-1554-386/2017 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra pasisakyta tiek dėl pareiškėjo reikalavimo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, tiek dėl pareiškėjo laikymo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams Klaipėdos AVPK areštinėje visu skunde įvardijamu laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktus.

III. Pareiškėjas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, nes nei viename iš minimų pateiktų skundų nebuvo akcentuoti argumentai: kad po pasivaikščiojimo, sporto nebuvo galimybės pasinaudoti dušu, pareiškėjo laikymas su rūkančiais asmenimis, surūdiję lovos areštinės kamerose, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatų pažeidimas, kad asmuo negali būti laikomas areštinėje, jei nėra atliekami proceso veiksmai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja tų aspektų, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teismo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2015 m. rugpjūčio12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-885-502/2015).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu: yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (4 p.); teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (6 p.). Iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų formuluočių matyti, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dispozityvumo principą administracinių bylų teisenoje bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad jau yra įsiteisėję teismų sprendimai bei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir yra pasisakyta tiek dėl pareiškėjo reikalavimo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, tiek dėl pareiškėjo laikymo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams Klaipėdos AVPK areštinėje visu skunde įvardijamu laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų administracinių bylų medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 8 d. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų, t. y. netinkamų jo laikymo sąlygų Klaipėdos AVPK areštinėje: pareiškėjui nebuvo galimybės nusiprausti po šiltu dušu, buvo suteikiama galimybė išsimaudyti tik kartą per savaitę po 15 minučių, net ir sportuojant kiekvieną dieną, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, teko miegoti sulūžusioje lovoje, drėgnoje patalynėje, buvo laikomas areštinėje po 15 parų, nors galėjo būti laikomas po parą ar dvi, kol vyks teismo posėdžiai.

KAAT 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-2684-609/2015, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2962-624/2016 buvo pakeistas, nagrinėjo pareiškėjo skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos AVPK. Minėtoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš neteisėtų Klaipėdos AVPK veiksmų, nes buvo laikomas perpildytose kamerose, pažeidžiant įstatymų nustatytą vienam asmeniui turintį tekti kameros plotą, antisanitarinėmis sąlygomis, kameros neatitiko sveikatos ir higienos normų reikalavimų apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Pareiškėjo skundo reikalavimai, pritaikius ieškinio senatį, minėtoje byloje buvo nagrinėjami laikotarpiais nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje byloje nebuvo vertinamos pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. skundo aplinkybės dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis, todėl negalima teigti, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. skundo ir ginčo administracinėje byloje Nr. I-2684-609/2015 pagrindas sutampa.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors KAAT 2016 m. liepos 11 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. I-1563-609/2016 (įsiteisėjo 2017 m. birželio 21 d.) ginčo laikotarpis (nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) patenka į 2017 m. gruodžio 8 d. skunde nurodytą laikotarpį, ginčo šalys ir dalykas sutampa, tačiau minėtoje byloje neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų veiksmų, nesudarant galimybės gauti dietinį maitinimą, dėl sveikatos sutrikimų rekomenduotą laisvės atėmimo vietos ligoninės gydytojo bei jam skiriamo Pravieniškių pataisos namuose, dėl Klaipėdos AVPK areštinėje neužtikrintos sveikatos priežiūros. Todėl negalima teigti, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. skundo ir ginčo, išnagrinėto įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1563-609/2016, pagrindas sutampa.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors KAAT 2017 m. rugsėjo 27 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. I-1554-386/2017 (neįsiteisėjęs) ginčo laikotarpis (nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d.) patenka į 2017 m. gruodžio 8 d. skunde nurodytą laikotarpį, ginčo šalys ir dalykas sutampa, tačiau pareiškėjas minėtoje byloje neturtinės žalos atlyginimą kildino iš Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų, nesudarant galimybės jam susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose, pareiškėjas nurodė, kad buvo pateikęs prašymą susitikti su Klaipėdos AVPK viršininku asmeniniam pokalbiui dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, areštinėje tualetas buvo atviras ir pareiškėjas buvo stebimas per durų langelį. Todėl negalima teigti, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. skundo ir ginčo administracinėje byloje Nr. I-1554-386/2017 pagrindas sutampa.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-376-822/2017), teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktų pagrindu, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo 2017 m. gruodžio 8 d. skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo V. S. 2017 m. gruodžio 8 d. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius