5110656e-e3ec-4d8a-a55a-267ea2bfa16a · Lietuvos apeliacinis teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-90-453/2019 Proceso Nr. 1-01-1-58506-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.2.8; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Zieniūtei, gynėjui advokatui Laurynui Pakštaičiui, nuteistajam E. A., nukentėjusiajam J.

U., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas: - pagal BK 284 straipsnį - laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių; - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ - laisvės atėmimu trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę, ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ , vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaitytas laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 18 d. (dvi paros). IÅ¡ E. A. priteista nukentėjusiojo V. U. naudai 9000 eurų neturinei žalai atlyginti, J.

U. naudai 405,24 eurų turtinei žalai atlyginti ir 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, O. U. naudai – 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš E. A. išieškota 870 eurų nukentėjusiojo J. U. turėtoms išlaidoms už advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo (ir civilinio ieškovo) atstovas, paslaugas. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir D. J. bei D. Š., tačiau šių asmenų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. E. A. nuteistas už tai, kad tęstine nusikalstama veika pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sunkiai sutrikdė sveikatÄ Å¾mogui dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent: 1.1. 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.20 val., vieÅ¡oje vietoje, prie parduotuvės „Agurkėlis“, esančios (duomenys neskelbtini), paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas bendrininkų grupe su D. Å . ir D. J., agresyviai kibdamas prie žmonių, grasindamas smurtu ir siekdamas įbauginti nukentėjusįjį ir kitus asmenis, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, kumščiu suduodamas nukentėjusiajam T.

Å . mažiausiai vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , padarė jam lÅ«pos ir burnos pavirÅ¡inius sužalojimus, tuo sukėlė T. Å . fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ ; 1.2. Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , apie 19.36 val., vėl agresyviai kibdamas prie žmonių, grasindamas smurtu ir siekdamas įbauginti nukentėjusiuosius, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties, bendrininkui D.

J. spiriant nukentėjusiajam E. G. į nugarÄ , dėl ko pastarasis griÅ«damas atsitrenkė į parduotuvės „Agurkėlis“ lango stiklÄ , kuris sudužo, o bendrininkui D. Å . tampant nukentėjusįjį E. G. už striukės ir jÄ suplėšant, sudavė kumščiu nukentėjusiajam T. L. į veidÄ ir į pakaušį nukentėjusiajam E. G., kuriam dėl Å¡ių smurtinių veiksmų iÅ¡krito ir sudužo mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Sony Z3 Compact“, tuo sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei buvo sugadintas E. G. 420 eurų vertės turtas, – tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ ; 1.3.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , ten pat ir tuo pačiu metu, tai yra 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.40 val., vieÅ¡ojoje vietoje, prie vaikų darželio „Žilvytis“, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais akivaizdžiai agresyviu ir nepriimtinu moralės požiÅ«riu, aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, rodydamas aiÅ¡kų žmogaus negerbimÄ , be jokios priežasties smogė kumščiu einančiam pro Å¡alį nukentėjusiajam nepilnamečiui V.

U., gim. (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvÄ po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimus kairiame smilkinyje, kairio skruostikaulio lanko, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir dugno skeveldrinius, kairio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelės lūžius, kairio pleiÅ¡takaulio sparno, kuris įeina į kaukolės pamato sudėtį, lūžį – tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarkÄ ir dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė V.

U. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. E. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti, jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo iÅ¡teisinti, o jeigu teismas manys, kad jis pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ nuteistas pagrįstai, sumažinti už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose arba taikyti jo atžvilgiu įstatymo iÅ¡imtis dėl laisvės atėmimo bausmės ribų. 2.1.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo veikos ir Å¡iÄ veikÄ pagrindžiančių įrodymų, įrodymus vertino atsietai vienus nuo kitų, vadovaudamasis prielaidomis, esant akivaizdžiai melagingiems liudytojų parodymams, be to patenkinti civiliniai ieÅ¡kiniai aiÅ¡kiai neadekvatÅ«s padarytai veikai ir sukeltai žalai, civilinių ieÅ¡kinių atlyginimas sunkiai įmanomas, taipogi tinkamai neįvertintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės dėl jo asmenybės, bausmė paskirta formaliai. 2.2.

Apelianto teigimu, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymÄ nukentėjusiajam V. U.. Nuteistasis pažymi, kad tiek nukentėjusiojo V. U. parodymai, tiek kitos bylos aplinkybės Å¡iuo atveju interpretuojamos kaltinimui palankia linkme ir ignoruojamas faktas, kad nukentėjusysis V. U. jį atpažino po to, kai jo nuotraukÄ gulėdamas ligoninėje pamatė ,,Facebook“ tinkle. Atitinkamai kiti netiesioginiai įrodymai yra iÅ¡vedamai iÅ¡ Å¡io atpažinimo fakto.

Anot apelianto, į ,,Facebook“ paskyrÄ jis parašė gavęs praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , kadangi norėjo sužinoti, kas tas nukentėjusysis. Tuo tarpu nukentėjusysis ligoninėje buvo gydomas nuo gruodžio 19 d. iki 28 d., o nuotraukos atpažinimui V. U. buvo pateiktos gruodžio 30 d. Todėl, nuteistojo nuomone, toks atpažinimas abejotinas, įvertinant įvykio aplinkybes, tamsÄ , prieblandÄ , labai trumpÄ laiko tarpÄ , kontaktÄ tarp nukentėjusiojo ir smÅ«gį sudavusio asmens, toks atpažinimas nėra patikimas kaip tiesioginis jo kaltės įrodymas. 2.3.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pataisė nukentėjusiojo V. U. parodymus, esÄ jis buvo užpultas ne vieno iÅ¡ keturių, kaip pats nurodo, o vieno iÅ¡ trijų asmenų. Taipogi pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadas, remiasi prielaidomis, nuogirdomis, asmenų, nemačiusių nusikalstamos veikos tarpusavio pokalbiais, samprotavimais apie padarytÄ veikÄ . Taip pat skundžiamame nuosprendyje remiamasi veikos nemačiusių, bet iÅ¡ kažkur apie jÄ girdėjusių asmenų žodžiais (R.

G. telefoninis pokalbis su seserimi). Apelianto teigimu, ir pasisakydamas apie jo asmenybę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi prielaidomis – nurodo, kad kaltinamÄ jį kaip ,,labiausiai įžūlų iÅ¡ visų kaltinamųjų“ charakterizuoja liudytojai, ,,kaip pavartojus alkoholio besielgiantį neprognozuojamai“ jį apibÅ«dina ir R. G.. Nuteistasis nurodo, kad tokia teismo iÅ¡vada padaryta iÅ¡ minėto slapta įraÅ¡yto R. G. pokalbio su seserimi, tačiau svarbu tai, kad R. G. nei asmeniÅ¡kai pažįsta jį, nei buvo jį mačiusi, nei su juo bendravusi, o apie jo asmenines savybes galimai sužinojo iÅ¡ savo dukters V.

G. ar dar iÅ¡ kokio kito asmens. Anot apelianto, jo kaltės grindimas tokiais duomenimis yra neteisėtas, kadangi teismo posėdžio metu minėtos aplinkybės nebuvo nustatytos, t. y. nebuvo apklaustas R. G. apie tai, kÄ ir iÅ¡ kur jis sužinojo, be to, tokių aplinkybių apie jį nenurodė ir teisme apklausta R. G.. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus motyvus, apelianto nuomone, visos abejonės dėl kaltės, asmenybės, jo dalyvavimo veikos padaryme turi bÅ«ti Å¡alinamos iÅ¡ nuosprendžio. R. G. ir tariamos jos sesers kalbos, R.

G. ,,galėjimas“ suteikti informacijÄ , Å¡alintini iÅ¡ kaltinimo, kaip prielaidos, nes tokių faktų asmenys žinoti negalėjo, o pirminis minėtos informacijos Å¡altinis neapklaustas. 2.4. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo kaltę dalyvavus sunkaus sveiktos sutrikdyme grindė ir liudytojos N. N. parodymais, nors Å¡i liudytoja nieko konkretaus neparodė. Kaip teisme nurodė liudytoja N. N., įvykį ji matė iÅ¡ toli, galimai 20 – 30 metrų atstumu, Å¡viesu buvo tik tiek, kiek apÅ¡viesta nuo namų, specialaus apÅ¡vietimo nebuvo, kažkiek apÅ¡vietė automobilio žibintai.

Ä® klausimÄ , ar liudytoja galėtų atpažinti asmenis, pastaroji atsakė, kad negalėtų. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja teigė mačiusi gal kokius keturis ar penkis vaikinus. Ji negalėjo pasakyti, kuris iÅ¡ vaikinų sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, visi vaikinai buvo tamsiai apsirengę. Apelianto teigimu, kiti liudytojai neparodė nieko, kas susietų jį su inkriminuojama veika, be to nurodė dalykus, verčiančius abejoti įvykiais – kiek vaikinų buvo, kurie užpuolė nukentėjusįjį – keturi, trys, ar net penki. 2.5.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir teisme buvo akivaizdu, kad liudytoja V. G., nors ir įspėta dėl melagingų parodymų, akivaizdžiai keitė savo parodymus, melavo. TÄ ji darė galimai dėl savo motinos R. G. įtakos, o Å¡iai savo ruožtu akivaizdžiai įtakÄ darė nukentėjusiojo tėvas – J. U.. Dėl tokių neteisėtų veiksmų, anot nuteistojo, užsitęsė teismo posėdis, užfiksuoti prieÅ¡taringi parodymai apie veikos padarymo faktines aplinkybes, mechanizmÄ , į spaudÄ prokuroro pagalba, vykstant procesui, pateikta informacija, akivaizdžiai pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ ir vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodant, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė jis (apeliantas), stengiantis suformuoti iÅ¡ankstinę nuomonę.

Ir nors asmenys buvo įspėti dėl melagingų parodymų, keletÄ kartų buvo akcentuojama jų atsakomybė pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , galutinis rezultatas rodo teismÄ esant abejingÄ dėl meluojančių asmenų atsakomybės ir teisingo proceso. Todėl, nuteistojo teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas teisingo, sÄ Å¾iningo baudžiamojo proceso principo požiÅ«riu ir turi bÅ«ti keičiamas. 2.6. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad jam paskirta bausmė atskirs jį nuo visuomenės, jo dirbamo pelningo darbo, darys neigiamÄ Ä¯takÄ jo socialiniams ryÅ¡iams, bausmės atlikimo metu jis praras turimÄ aukÅ¡tÄ technologinę kvalifikacijÄ , kuri garantuoja jam stabilias pajamas, taipogi bausmės atlikimo metu jis neteks galimybės bÅ«ti sesers globėju.

Anot nuteistojo, nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėjęs gana ilgas laikotarpis, jis gyvena gana tvarkingai, yra padaręs reikiamas iÅ¡vadas dėl ankstesnio elgesio, o ikiteisminis tyrimas, kardomosios priemonės ir teismo procesas jam turėjo didelį auklėjamÄ jį ir teigiamÄ Ä¯takÄ darantį poveikį. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo socialiai nebrandi asmenybė dėl socialinių deformacijų – nedarnios Å¡eimos ir savo charakterio ypatybių, t. y. jis buvo sulaukęs tik 21 metų amžiaus, o tokia amžiaus riba tik nežymiai riboja galimybę taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatas.

Anot nuteistojo, ankstesni jo teistumai yra už mažiau pavojingas, labiau formalaus pobÅ«džio veikas, nesukėlusias sunkių pasekmių, jis jau atliko paskirtas bausmes, po nusikalstamų veikų padarymo jis tapo mažametės sesers globėju, rado mėgstamÄ darbÄ , užsiėmimÄ , sportuoja, ketina sukurti Å¡eimÄ . 2.7. Apelianto nuomone, civilinių ieÅ¡kinių Å¡ioje byloje patenkinimas neatitinka teisingumo, protingumo principų, teismų praktikos. Tenkindamas pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad tokie ieÅ¡kiniai negali bÅ«ti patenkinami dėl kaltininko finansinės padėties, o taipogi į tai, kad nukentėjusysis J.

U. darė įtakÄ liudytojams ir teisingumo įgyvendinimui. Nuteistasis pažymi, kad V. U. padaryti sveikatos sutrikdymai laikytini praėjusiais, pagydytais, o nukentėjusiųjų ir teismo nurodyti liekamieji reiÅ¡kiniai yra nustatyti tik iÅ¡ subjektyvių paties V. U. parodymų. Be to, ieÅ¡kiniai gali bÅ«ti tenkinami kaip pagrįsta protinga kompensacija, bet ne kaip galimybė užsidirbti ir praturtėti nuteistojo sÄ skaita. Visiems nukentėjusiesiems, kurie yra vienos Å¡eimos nariai, priteista 11000 eurų suma yra aiÅ¡kiai per didelė, nepagrįsta bent kiek objektyviais kriterijais ar teismų praktika.

Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžiu. Teismo nurodyta 350 eurų suma, kuriÄ nukentėjusieji iÅ¡leido važinėdami iÅ¡ Jonavos į KaunÄ , yra nepagrįsta nei jokiais motyvais, nei skaičiavimais. IÅ¡leista suma vaistams yra pagrįsta dokumentais, todėl, anot nuteistojo, priteista pagrįstai. Apeliantas pažymi, kad priteistos sumos jam sudaro nepakeliamÄ naÅ¡tÄ , kadangi jis iÅ¡laiko bÅ«stÄ bei mažametę seserį.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tvirtina, jog V. U. 2016 m. gruodžio 16 d. smÅ«gio nesudavė ir sunkiai nukentėjusiojo sveikatos nesutrikdė.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK20 straipsnio 5 dalis).

Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo E. A., tiek kitų nuteistųjų, taipogi nukentėjusiojo V. U. bei byloje kaip liudytojai apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, Å¡ių reikalavimų nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. E. A. kaltę dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdžius V. U. sveikatÄ Ä¯rodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės.

8. Å ioje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare vieÅ¡oje vietoje V. U. su draugais T. S. ir V. G. einant taku ir prasilenkiant su iÅ¡ priekio ateinančiais vaikinais, vienas iÅ¡ vaikinų smogė kumščiu V. U. į veidÄ , taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis E. A. viso bylos proceso metu, taip pat ir savo apeliaciniame skunde neigia vartojęs smurtÄ prieÅ¡ V. U., kategoriÅ¡kai tvirtina, jog ne jis buvo tas vaikinas, kuris prasilenkdamas su V. U. smogė vienÄ kartÄ kumščiu Å¡iam į veidÄ . Tačiau Å¡iuos nuteistojo teiginius paneigia visų pirma nukentėjusiojo V. U. parodymai, kurie, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, buvo nuoseklÅ«s, nekito viso bylos proceso metu, ir kuriuos pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

9. Nukentėjusysis V. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare, apie 19.30 val. kartu su T. S. ir V. G. ėjo taku, Å¡alia vaikų darželio tvoros į parduotuvę ,,Agurkėlis“, jie ėjo vorele – jis paskutinis. Tuo pačiu taku nuo parduotuvės pamatė ateinančius keturis vaikinus, kurie atrodė apsvaigę, triukÅ¡mavo, Å¡Å«kavo. Prasilenkiant su minėtais vaikinais, vienas iÅ¡ jų, nieko nesakęs, smogė kumščiu jam į veidÄ ir visi vaikinai, juokdamiesi nubėgo link socialinio bÅ«sto.

Po smÅ«gio jam pasidarė silpna, todėl jis atsirėmė į darželio tvorÄ , o jo draugai atsisukę paklausė, kas atsitiko. Nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, jog galėtų atpažinti jį užpuolusį asmenį, kurį apibÅ«dino, kaip maždaug 20-25 metų amžiaus, apie 170 cm Å«gio, vidutinio kÅ«no sudėjimo, tamsių, trumpai kirptų plaukų, tÄ nukentėjusysis V. U. 2019 m. gruodžio 30 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu, o taipogi asmens atpažinimo metu ir padarė, t. y. atpažino E. A., kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 16 d., vakare prasilenkdamas sudavė jam kumščiu į veidÄ (t. 2, b. l. 33-34, 35-37).

E. A. gimęs (duomenys neskelbtini), taigi, nusikaltimo padarymo metu buvo 21 metų amžiaus. IÅ¡ byloje esančio 2017 m. rugsėjo 5 d. asmens matavimo ir svėrimo protokolo matyti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertui J. V. pasvėrus E. A. bei pamatavus jo Å«gį, nustatyta, jog E. A. svoris yra 74,2 kg, Å«gis – 173 cm. Prie minėto protokolo pridėtose fotolentelėse matyti, jog E. A. yra tamsių plaukų, vidutinio kÅ«no sudėjimo (t. 4, b. l. 21-26). Å ie byloje esantys faktiniai duomenys atitinka nukentėjusiojo dar iki atpažinimo duotus parodymus apie jį sužalojusio asmens savybes ir patvirtina jo teiginius apie tai, jog jis įvykio metu smÅ«gį jam sudavusio asmens bruožus (Å«gį, amžių, plaukų spalvÄ ) bei tÄ asmenį įsidėmėjo.

Tai duoda pagrindÄ teigti, kad su nukentėjusiuoju atliktas E. A. atpažinimas asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu bei asmens parodymo atpažinti metu yra tinkami ir patikimi E. A. kaltės įrodymai. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde ginčija minėtų procesinių veiksmų metu užfiksuotų faktinių duomenų teisingumÄ , tvirtina, kad V. U. jį atpažino tik po to, kai jis, norėdamas sužinoti, kas tas nukentėjusysis, pakvietė pastarÄ jį draugauti ,,Facebook“ tinkle ir nukentėjusysis minėtame socialiniame tinkle pamatė jo nuotraukÄ .

Tačiau Å¡iuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus visų pirma paneigia nukentėjusiojo V. U. nuoseklÅ«s parodymai apie tai, kad jis, praėjus kelioms dienoms po patirto sužalojimo, gulėdamas ligoninėje, iÅ¡ tiesų socialiniame tinkle ,,Facebook“ gavo kvietimÄ draugauti iÅ¡ asmens, pasivadinusio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 73), kurį iÅ¡ karto atpažino kaip asmenį, 2016 m. gruodžio 16 d. jam sudavusį stiprų smÅ«gį kumščiu į veidÄ . Aplinkybę, kad asmuo, kuris, jam gulint ligoninėje po sužalojimo, socialiniame tinkle ,,Facebook“ pakvietė jį draugauti yra, bÅ«tent, jį 2016 m. gruodžio 16 d. sužalojęs vaikinas, nukentėjusysis V.

U. nurodė apklausos, vykusios prieÅ¡ asmens parodymÄ atpažinti pagal nuotraukÄ , metu, t. y. tuomet, kai policijos pareigÅ«nai dar nebuvo V. U. parodę E. A. nuotraukos. Å ios aplinkybės paneigia nuteistojo E. A. teiginius, jog nukentėjusysis V. U. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ , o taip pat ir asmens parodymo atpažinti metu atpažino jį, kaip asmenį, kuris sužalojo nukentėjusįjį 2016 m. gruodžio 16 d. vakare, tik dėl to, kad jis pats iki minėtų procesinių veiksmų atlikimo buvo pakvietęs nukentėjusįjį draugauti socialiniame tinkle ,,Facebook“.

Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. U. parodymų teisingumu, o, bÅ«tent, tuo, kad nukentėjusysis nors ir tamsiu paros metu, tačiau sugebėjo įsidėmėti ir įsidėmėjo pagrindinius jį sužalojusio asmens bruožus (Å«gį, amžių, plaukų spalvÄ ). Be to, nukentėjusysis V. U. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu atpažino ne tik jam smÅ«gį sudavusį ir jį sužalojusį asmenį – E. A., bet ir kitÄ kartu su E. A. įvykio metu įvykio vietoje buvusį asmenį – D.

J. (t. 2, b. l. 31 – 32). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo V. U. parodymais apie tai, kad jį 2016 m. gruodžio 16 d. vakare sužalojo, bÅ«tent, E. A., o tuo pačiu nėra pagrindo abejoti ir procesinių veiksmų – asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ bei asmens parodymo atpažinti – metu užfiksuotų faktinių duomenų teisingumu.

10. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria kartu su nukentėjusiuoju V. U. įvykio metu buvusių liudytojų T. S. ir V. G. parodymų analizei, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Å¡ių asmenų parodymus. Su Å¡iais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, tiek liudytojo T. S., tiek liudytojos V. G. parodymai viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, liudytojai parodymus keitė ne vienÄ kartÄ . Tačiau, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis E. A., pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų T.

S. ir V. G. parodymus ir Å¡ių asmenų parodymais skundžiamame nuosprendyje rėmėsi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti iÅ¡tirti įrodymai. Analizuojant liudytojo T. S. parodymus viso bylos proceso metu, matyti, jog apklausiamas pirmÄ kartÄ 2016 m. gruodžio 22 d. liudytojas T. S. parodė, kad įvykio dienÄ jie į parduotuvę ,,Agurkėlis“ ėjo vorele – jis ėjo pirmas, už jo – V. G., o paskutinis ėjo V. U. (t. 2, b. l. 157). Tuo tarpu apklausiamas vėliau ikiteisminio tyrimo metu (2017 m. rugpjūčio 1 d.), taipogi pirmosios instancijos teisme liudytojas T.

S. nurodė, jog už jo ėjo V. U., o paskutinė ėjo V. G. (t. 2, b. l. 163 – 164). Liudytojos V. G. parodymai viso bylos proceso metu buvo dar nenuoseklesni. Liudytoja V. G. pirmosios apklausos metu ( 2016 m. gruodžio 29 d.) nurodė, jog įvykio dienÄ einant į parduotuvę, pirmasis ėjo T. S., už jo – ji, o paskutinis ėjo V. U.. Prasilenkiant su keliais neblaiviais vaikinais, ji iÅ¡girdo pliaukÅ¡telėjimÄ , atsisukusi pamatė, kad V. U. buvo atsirėmęs į darželio tvorÄ ir laikėsi susiėmęs už veido (t. 2, b. l. 172).

Apklausiama papildomai 2017 m. sausio 6 d., liudytoja V. G. paaiÅ¡kino, jog atpažintų vaikinÄ , kuris 2016 m. gruodžio 16 d. sudavė smÅ«gį V. U. (t. 2, b. l. 175). TÄ pačiÄ dienÄ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu V. G. atpažino E. A., kaip asmenį, kuris 2016 m. gruodžio 16 d. vakare sudavė kumščiu V. U. į veidÄ (t. 2, b. l. 178–179). Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja V. G. tvirtino, kad, einant į parduotuvę įvykio vakarÄ , pirmasis ėjo T.

S., už jo – V. U., o paskutinė – ji. Liudytoja nurodė, kad 2017 m. sausio 6 d. vykusios apklausos metu ji davė neteisingus parodymus, nes norėjo padėti V. U. (t. 2, b. l. 185-188). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytoja V. G. parodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare einant į parduotuvę, pirmas ėjo T. S., antra – ji, o paskutinis – V. U.. Prasilenkiant su keliais vaikinais, ji iÅ¡girdo kažkokį garsÄ , o atsisukusi pamatė, kad V. U. stovi atsirėmęs į darželio tvorÄ , laikydamas priglaudęs rankÄ prie smilkinio.

Liudytojos V. G. teigimu, 2017 m. sausio 6 d. vykusios apklausos metu parodymus apie tai, kad smÅ«gį V. U. sudavė E. A., kurį ji gali atpažinti ir tÄ pačiÄ dienÄ vykusio asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu atpažino, ji davė paveikta V. U. tėvo, kuris buvo su ja susitikęs ir įtikinėjo jÄ atpažinti, bÅ«tent, E. A.. Kaip liudytoja apklausta V. G. motina R. G. nurodė, jog dukra jai pasakojo apie įvykį, kurio metu be jokios priežasties vienas vaikinas smogė dukros draugui V. U.

į veidÄ . Taipogi liudytoja R. G. parodė, kad po to, kai jos dukra V. G. buvo apklausta pirmÄ kartÄ , dukrai paskambino V. U. tėvas ir pasakė, kad Vytautė turi duoti parodymus, sakyti tiesÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad, atliekant R. G. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolę užfiksuotas jos pokalbis su dukra V. G., įvykęs 2017 m. spalio 16 d. 16.09 val., kurio metu R. G. V. G. pasakė, kad prokuroras kviečia jÄ Ä¯ apklausÄ ir klausia V. G., kÄ jai sakyti.

V. G. nurodo sakyti, jog (dukra) nieko neatpažįsta. Ä® R. G. teiginį, jog ji buvo V. G. ankstesnėje apklausoje ir girdėjo, kÄ Å¡i pasakojo, V. G. atsakė, jog sakytų, kad sausio mėnesio apklausoje dukra davė melagingus parodymus, kadangi J. U. darė spaudimÄ (t. 6, b. l. 170). Visus aptartus įrodymus – nukentėjusiojo V. U., liudytojų T. S., V. G., R. G. parodymus, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotus duomenis – įvertinus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumoje, darytina iÅ¡vada, jog 2016 m. gruodžio 16 d. vakare nukentėjusysis V.

U. vorele su draugais T. S. ir V. G. ėjo į parduotuvę, V. U. ėjo paskutinis, dėl Å¡ios priežasties priekyje nukentėjusiojo ėję T. S. ir V. G. nei paties smÅ«gio sudavimo V. U. į veidÄ momento, nei smÅ«gį sudavusio asmens nematė. Todėl, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju nustatant sužalojimÄ V. U. padariusį asmenį, ypatingÄ reikÅ¡mę turi paties nukentėjusiojo parodymai, kurie, kaip minėta, viso bylos proceso metu buvo nuoseklÅ«s, todėl pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad, smÅ«gį įvykio dienÄ jam į veidÄ sudavė, bÅ«tent, E. A., nėra.

11. Nuteistojo E. A. nuomone, pagrindÄ abejoti nukentėjusiojo V. U. parodymais suteikia ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pats pataisė nukentėjusiojo netikslius parodymus dėl asmenų, iÅ¡ kurių vieno jis buvo sužalotas, skaičiaus, t. y. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. U. buvo užpultas ne vieno iÅ¡ keturių, kaip pats nurodė, bet vieno iÅ¡ trijų (kaip nustatyta byloje) asmenų. Å ioje byloje surinktais įrodymais – nuteistųjų E. A., D. J., D. Å ., nukentėjusiųjų T.

Å ., T. L., E. G., liudytojų A. S., E. U., M. P., L. P., N. N. parodymais neginčytinai nustatyta, kad E. A., D. J., D. Å . 2016 m. gruodžio 16 d., apie 19.30 val., elgdamiesi iÅ¡Å¡aukiančiai, agresyviai, iÅ¡ esmės be jokios priežasties netoli parduotuvės ,,Agurkėlis“ prikibo prie T. Å . bei pavartojo smurtÄ prieÅ¡ šį nukentėjusįjį, po to visi trys nuteistieji prie įėjimo į parduotuvę ,,Agurkėlis“ prikibo prie kitų asmenų - T. L. ir E. G., vartojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, buvo iÅ¡daužtas parduotuvės lango stiklas, sudaužytas E. G. mobiliojo ryÅ¡io telefonas.

Po visų Å¡ių veiksmų atlikimo visi trys nuteistieji – E. A., D. J. ir D. Å . pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės ,,Agurkėlis“ ir nubėgo link vaikų darželio. IÅ¡ pateiktų parduotuvės „Agurkėlis“ vaizdo kamerų įrašų matyti, kad 2016 m. gruodžio 16 d., 19:36:09 val. į parduotuvę iÅ¡ lauko įstumiami du vaikinai (T. L. ir E. G.), iÅ¡ jų vienas nukrinta ant grindų, tada atsistoja ir abu iÅ¡eina iÅ¡ parduotuvės; 19:36:27 val. iÅ¡ parduotuvės į laukÄ iÅ¡eina dvi pardavėjos.

Tiek nukentėjusieji T. L. ir E. G., tiek pardavėjos M. P. ir L. P. nurodė, jog išėję iÅ¡ parduotuvės pamatė chuliganiÅ¡kai besielgusius jaunuolius nubėgančius link vaikų darželio; 19:39:56 val. vaizdo kamerų įraÅ¡uose užfiksuota, kad į parduotuvę įeina du vaikinai ir mergina, o vienas iÅ¡ atėjusių vaikinų laikosi susiėmęs už veido (V. U.). Liudytoja N. N. parodė, kad aptariamų įvykių metu ji, išėjusi iÅ¡ parduotuvės ir įsėdusi į savo automobilį, pamatė, kad nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), link parduotuvės bėgo trys vaikinai, po to matė kelių jaunuolių apsistumdymÄ prie parduotuvės ,,Agurkėlis“ durų, vienas pastumtas vaikinas trenkėsi į parduotuvės durų stiklÄ , Å¡is iÅ¡dužo.

Tada trys susistumdyme dalyvavę vaikinai prabėgo pro jos automobilio priekį ir nubėgo link namo, esančio (duomenys neskelbtini). Minėti trys vaikinai bėgo pėsčiųjų taku ir šalia vaikų darželio tvoros kampo, prasilenkiant su iš priekio ateinančiais trimis asmenimis, vienas iš trijų nuo parduotuvės nubėgančių vaikinų kumščiu sudavė į galvos sritį vienam iš trijų pro darželį ėjusių asmenų. Po to visi trys minėti asmenys nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, bÅ«tent, tame name vėliau ir buvo sulaikyti visi trys nuteistieji. IÅ¡dėstytų ir aptartų faktinių duomenų visetas leidžia daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. gruodžio 16 d. vakare trys asmenys - E. A., D. J. ir D. Å . Jonavos mieste, prie parduotuvės ,,Agurkėlis“ elgėsi chuliganiÅ¡kai, be jokios priežasties kabinėjosi prie paÅ¡alinių asmenų, panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ T. Å ., T. L., E. G. ir, galiausiai vienas iÅ¡ trijų minėtų asmenų – E. A. sudavė kumščiu nukentėjusiajam V.

U. į veido sritį, tokiu bÅ«du sunkiai sutrikdydamas V. U. sveikatÄ . Ta aplinkybė, kad nukentėjusysis V. U. nurodė, jog jį sužalojo vienas iÅ¡ keturių asmenų, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nuteistojo E. A. kaltės. Netiksliai nukentėjusiojo V. U. nurodytas įvykyje dalyvavusių asmenų skaičius gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas tuo, kad smÅ«gis į veidÄ nukentėjusiajam buvo suduotas staiga, netikėtai, prasilenkiant su iÅ¡ priekio ateinančiais asmenimis, nukentėjusysis be abejonės dėl to patyrė stresÄ .

Tačiau, kaip jau minėta, Å¡is nukentėjusiojo V. U. parodymų netikslumas nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad, bÅ«tent, E. A. buvo vienas iÅ¡ trijų asmenų, su kuriais nukentėjusysis V. U. prasilenkė įvykio vakarÄ ir, kuris prasilenkdamas sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidÄ , t. y. sunkiai sutrikdė V. U. sveikatÄ .

12. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vienintelį smÅ«gį į veidÄ , sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajam V. U. sudavė, bÅ«tent, E. A.. Tokius veiksmus nuteistasis E. A. atliko visiÅ¡kai be jokios priežasties, prieÅ¡ nepažįstamÄ nepilnametį asmenį, Å¡iuos veiksmus E. A. atliko netrukus po įžūlių, smurtinio pobÅ«džio veiksmų prie parduotuvės ,,Agurkėlis“, taip tęsdamas savo chuliganiÅ¡kus veiksmus ir toliau demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir nusistovėjusiÄ tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl E. A. kaltės dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdžius V. U. sveikatÄ , o taip pat pažeidus visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei teisingai Å¡ias nuteistojo veikas kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

13. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę sankcijos ribose arba taikyti baudžiamojo įstatymo iÅ¡imtis dėl laisvės atėmimo bausmės ribų.

14. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Å ie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

15. E. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurios padarymÄ paskirta bausmė nulėmė galutinį nuteistajam paskirtos bausmės dydį, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, aptardamas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimÄ byloje, konstatavo, kad visų trijų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IÅ¡ tokio paraÅ¡ymo galima spręsti, kad abi atsakomybę sunkinančios aplinkybės taikomos abiems E. A. padarytiems nusikaltimams. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ne visiÅ¡kai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, o, bÅ«tent, reikalavimo visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes įvertinti kiekvienam kaltininkui ir dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, E. A. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡iÄ aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia.

Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog E. A. sunkiai sutrikdė V. U. sveikatÄ veikdamas bendrininkų grupe. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai.

Å ioje byloje surinktais ir aptartais įrodymais nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas V. U. buvo padarytas E. A. sudavus vienÄ smÅ«gį nuketėjusiajam į veido sritį. Byloje nustatyta, kad šį nusikaltimÄ E. A. padarė vienas be kitų asmenų pagalbos. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta E. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamÄ veikÄ (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas) jis padarė bendrininkų grupe, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio Å¡alinama. Tai padaroma pakeičiant nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto) pritaikymo.

16. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių nuteistÄ jį E. A. asmenybę charakterizuojančių duomenų, E. A., bÅ«damas jauno amžiaus yra teisiamas jau ne pirmÄ kartÄ . Jis buvo teistas už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taipogi ir už vieÅ¡osios rimties sutrikdymÄ , kurio metu irgi panaudojo fizinį smurtÄ ir nežymiai sutrikdė kito asmens sveikatÄ , skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. pripažintas kaltu už tai, kad smurtÄ panaudojo net prieÅ¡ keturis asmenis (T.

Å ., E. G., T. L., V. U.). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. A. nusikalto neatsitiktinai, toks elgesys buvo jo ankstesnio gyvenimo bÅ«do pasekmė. Nuteistasis E. A. nukentėjusiojo V. U., kuriam sunkiai sutrikdė sveikatÄ , neatsiprašė, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino. Tačiau, kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, turi bÅ«ti įvertintos ir tos aplinkybės, kad Å¡iuo metu E. A. pakeitė gyvenimo bÅ«dÄ , dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 186–188).

Po nusikalstamų veikų, už kurių padarymÄ nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, naujų nusikalstamų veikų E. A. nepadarė, jis yra naÅ¡laitis, iÅ¡laiko nepilnametę seserį. Ä®vertinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paÅ¡alinus vienÄ nuteistojo E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymÄ paskirta bausmė Å¡velninama baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose.

17. Kaip minėta, teismas kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažintiems asmenims skiria tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje, iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir paskirti kaltininkui Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę teismas gali tik iÅ¡imtiniais atvejais, kurie numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

18. BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurio Å¡ioje baudžiamojoje byloje nenustatytos. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamÄ sias medicinos priemones, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius.

Kita vertus, valstybė taiko kraÅ¡tutinę griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrÄ jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra bÅ«tina (kitos teisinės priemonės yra aiÅ¡kiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

19. Nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo socialiniais ryÅ¡iais bei darbiniais santykiais, taipogi nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl jo jauno amžiaus (nusikaltimų padarymo metu jis buvo sulaukęs tik 21 metų amžiaus) bei socialiai nebrandžios asmenybės nėra iÅ¡imtinės aplinkybės, jos yra įprastos, bÅ«dingos daugeliui asmenų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ iÅ¡nagrinėjus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nenustatyta kokių nors iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su E. A. padarytomis nusikalstamomis veikomis ar nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas E. A. aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Nuteistajam E. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , ji yra adekvati (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms.

20. Nuteistasis E. A. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nukentėjusiojo V. U. bei jo tėvų pareikštų civilinių ieškinių dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimas neatitinka teisingumo, protingumo principų, teismų praktikos. Nuteistojo nuomone, visiems nukentėjusiesiems, kurie yra vienos šeimos nariai, priteista 11000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškia per didelė, taipogi per didelė yra ir suma, priteista turtinei žalai atlyginti.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo V. U. tėvai dėl neteisėtų E. A. veiksmų patyrė materialinių nuostolių – turėjo kelionės (kuro) išlaidų vykimui į Kauno klinikas lankyti ten gydyto sūnaus, taip pat vėlesniems vizitams pas gydytojus, išlaidų vaistams (t. 6 b. l. 4, 5–9). Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas gana iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo J. U. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir tiksliai pagal J. U. pateiktus kvitus apskaičiavo nukentėjusiojo V. U. tėvų turėtas iÅ¡laidas, susijusias su nukentėjusiojo gydymu. J. U. priteistų turėtų iÅ¡laidų dydis yra realus, pagrįstas dokumentais, turtinės žalos atlyginimui priteista suma nėra didelė, todėl koreguoti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡iuo klausimu nėra teisinio pagrindo.

22. Nepagrįsti yra ir nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentai dėl per didelės sumos nukentėjusiajam V. U. ir jo tėvams priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

23. Pagal savo pobÅ«dį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo iÅ¡gyventų emocijų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Taigi paprastai civiliniu ieÅ¡kovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalÄ patyręs asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). AiÅ¡ki yra teismų praktika, pagal kuriÄ asmens gyvybės atėmimo atveju nukentėjusiuoju ir civiliniu ieÅ¡kovu gali bÅ«ti pripažintas Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis (iÅ¡ jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-4/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-386/2012, 2K-431/2013, 2K-525/2013 ir kt.).

Remiantis teismų praktika, pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieÅ¡kovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobÅ«džio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokiÄ Å¾alÄ , tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , jei įrodoma, kad jie tokiÄ Å¾alÄ patyrė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016).

Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali bÅ«ti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiÅ¡kianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociÅ¡kai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudÅ«s. Ar jie tokie yra, turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet iÅ¡gyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl neaiÅ¡kumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks paÅ¡alinti jį gydant, vadovaujantis teisingumo principu, neturtinė žala gali bÅ«ti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-255/2005, 3K-3-131/2007, 3K-3-80-706/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016).

24. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

25. Nuteistojo E. A. neteisėtais veiksmais nukentėjusiam V. U. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (kairio pleiÅ¡takaulio didžiojo sparno, kairio skruostikaulio lanko, kairės akiduobės lateralinės sienelės ir dugno skeveldrinių, kairio žandinio ančio lateralinės ir priekinės sienelių lūžiai). Dėl tokių sužalojimų nukentėjusysis neabejotinai patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir emocinį stresÄ (akį netgi teko tvirtinti tinkleliu, kad laikytųsi), kentėjo didelius fizinius skausmus, iki Å¡iol jaučia liekamuosius reiÅ¡kinius (iki Å¡iol jaučia skausmus, veido tirpimÄ , ilgÄ laikÄ negalėjo pasilenkti, turėti didesnio fizinio krÅ«vio, vartojo įvairius vaistus), vis dar lankosi pas gydytojus.

Be to, V. U. iÅ¡gyvena emociÅ¡kai, jaučia baimę dėl sužalojimo pasekmių, įtakos jo sveikatai (veide iÅ¡likę metalinės plokÅ¡telės), regėjimui, atsirado baimės jausmas, nepasitikėjimas žmonėmis. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad neteisėti E. A. veiksmai neabejotinai sukėlė sunkus ir ilgalaikius neigiamus padarinius nukentėjusiajam V. U.. Svarbu pažymėti ir tai, kad sunkiai sužalotas buvo nepilnametis asmuo, visiÅ¡kai be jokios priežasties, tyčiniais smurtinio pobÅ«džio veiksmais.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad E. A. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ nuteistojo E. A. nukentėjusiojo V. U. naudai priteisė 9000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir mažinti nukentėjusiajam V. U. priteistos sumos dydį neturtinei žalai atlyginti nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentais, kad jis iÅ¡laiko bÅ«stÄ bei seserį, todėl negalės atlyginti tokio dydžio žalos, nėra pagrindo.

ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013).

Atsakingo už žalÄ asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iÅ¡ esmės lemti žalos dydžio, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimÄ ir žalÄ padariusio asmens turtinės padėties turi bÅ«ti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Ä®vertinus dabartinęs situacijÄ , t. y. nuteistojo E. A. jaunÄ amžių, galėjimÄ dirbti ir užsidirbti, o taipogi ir ateities perspektyvas bei galėjimÄ dirbti ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , darytina iÅ¡vada, kad V.

U. skundžiamu nuosprendžiu priteista 9000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.

26. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusįjį V. U. sieja tvirtas ir artimas ryÅ¡ys su tėvais, dėl sÅ«naus sunkaus sveikatos sutrikdymo J. U. ir O. U. neabejotinai patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , susirÅ«pinimÄ ir pergyvenimus dėl sÅ«naus ateities, jo pasveikimo perspektyvų, praleido daug laiko slaugydami V. U., vežiodami į gydymo įstaigas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo V.

U. tėvams J. U. ir O. U. priteista suma – po 1000 Eur – neturtinei žalai atlyginti taipogi atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieÅ¡kiniai tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡nagrinėti nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo E. A. atsakomybę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. E. A., nuteistam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Å¡iÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnį, ir E. A. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ trejiems metams ir trims mėnesiams.

KitÄ Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Aloyzas Kruopys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta