Legislator Case Law & Legislation
5100d1ce-878d-48fb-8c6c-e9a6ecdbaed1 AI generated

5100d1ce-878d-48fb-8c6c-e9a6ecdbaed1 · Kauno apygardos teismas

Case Number 5100d1ce-878d-48fb-8c6c-e9a6ecdbaed1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Diaga“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Index-K“ 1 633 Eur, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

5100d1ce-878d-48fb-8c6c-e9a6ecdbaed1 · Kauno apygardos teismas: Plytelių defekto vieta, defekto pasikartojimas plytelėse tose pačiose vietose teismui sudarė pagrindÄ abejoti atsakovės teiginiais. PrieÅ¡ingai, tai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad plytelių defektai egzistavo dar iki ieÅ¡kovei įgyjant plyteles nuosavybės teise. Juolab, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog buvo sugadintos tik kelios plytelės ir tik tos, kurias parsivežė ieÅ¡kovė. Å ių argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad ginčo plytelių trÅ«kumai atsirado iki jų perdavimo ieÅ¡kovei arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jų perdavimo, todėl už trÅ«kumus atsakinga pardavėja – atsakovė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-164-601/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04103-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 2.6.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Index-K“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11558-812/2021 pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Diaga“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Index-K“ dėl piniginių lėšų priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Diaga“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Index-K“ 1 633 Eur, 6 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji verčiasi statybų veikla, atlieka vidaus apdailos darbus. IÅ¡ atsakovės UAB „Index-K“ už 1 633 Eur sumÄ Ä¯sigijo plyteles „CR Karelia Rovere 20×120“. Sumokėjęs pardavėjos nurodytÄ kainÄ , ieÅ¡kovės atstovas nuvyko į atsakovės sandėlį, kuriame atsiėmė dalį apmokėtų prekių (plytelių) – 5–6 pakuotes, nes transporto priemonė neleido pasiimti viso užsakymo iÅ¡ karto. Plytelės buvo supakuotos originaliose pakuotėse, pakuočių pažeidimų nebuvo, todėl ieÅ¡kovės atstovas jas parsivežė į objektÄ .

Objekte iÅ¡pakavus prekes, paaiÅ¡kėjo, kad visos plytelės turi akivaizdžių trÅ«kumų – ties viduriu nuskilę visų plytelių Å¡onai. Plytelės turėjo bÅ«ti klojamos ant grindų, matomoje vietoje, ieÅ¡kovė buvo atsakinga už kokybiÅ¡kÄ apdailos darbų atlikimÄ užsakovui, dėl plytelių iÅ¡matavimų ir rastų pažeidimų jų nebuvo galima nei panaudoti, nei paÅ¡alinti jų defektų, todėl ieÅ¡kovės atstovas tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾ino jas į atsakovės sandėlį.

Kitos pakuotės buvo likę pas atsakovę. Pristačius nekokybiÅ¡kas plyteles į sandėlį, ieÅ¡kovės atstovas nuvyko į atsakovės centrinę bÅ«stinę ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnyje numatyta teise, pareikalavo, kad bÅ«tų grÄ Å¾inti sumokėti už nekokybiÅ¡kas prekes pinigai, nes objekte darbai baigiami, ieÅ¡kovė neturi laiko laukti naujo užsakymo. IeÅ¡kovės atstovas, grÄ Å¾indamas prekes į atsakovės sandėlį, matė, kad atsakovės sandėlio darbuotojai buvo pradėję prekių apžiÅ«rÄ , ieÅ¡kovės atstovas apžiÅ«roje nedalyvavo, nes atsakovės atstovai sakė, jog apie apžiÅ«ros rezultatus praneÅ¡ ir tai padarė – atsakovės vadovas žodžiu pranešė ieÅ¡kovės atstovui, kad sugadintas visas užsakymas, o atsakovės sandėlio darbuotojas nurodė, jog netinkamos kokybės prekės pasitaiko nebe pirmÄ kartÄ .

Todėl ieÅ¡kovės atstovas nesutinka su atsakovės argumentais, jog pažeista buvo tik dalis plytelių ir tik ta dalis, kuriÄ parsivežė į objektÄ ieÅ¡kovės atstovas, dėl ko, neva, nėra pagrindo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei visos sumokėtos kainos už prekes. Neatsižvelgiant į nustatytus prekių trÅ«kumus, atsakovė atsisakė grÄ Å¾inti pinigus už plyteles. IeÅ¡kovės įsitikinimu, dėl to egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos tam, kad konstatuoti atsakovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ .

3. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ji ieÅ¡kovės užsakytas plyteles atvežė iÅ¡ gamintojo „Pamesa Ceramica“, esančio Ispanijoje. IeÅ¡kovė, atsiimdama ginčo plyteles, apžiÅ«rėjo ir iÅ¡sivežė savo transporto priemone. Tačiau tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė elektroniniu paÅ¡tu pateikė reikalavimÄ dėl 1 633 Eur (įskaitant PVM) grÄ Å¾inimo už nekokybiÅ¡kas prekes, t. y. nurodė, kad ginčo plytelių kraÅ¡tai nuskilę.

Atsakovė nurodė ieÅ¡kovei, kad dėl plytelių galimo broko atsakovė, kaip pardavėja, nesprendžia, reikia ginčo plytelių gamintojo patvirtinimo, gauti gamintojo patvirtinimÄ ar paneigimÄ dėl galimo broko užtruks, kadangi galimai brokuotų plytelių vienetai bus skaičiuojami ir siunčiami gamintojui įvertinti. Atsakovė nurodė, kad tuo atveju, jei atitinkamas kiekis ginčo plytelių bus pripažintas brokuotu, tÄ plytelių kiekį pakeis naujomis. Brokuotų ginčo plytelių keitimo atveju, taip pat reikės palaukti, kadangi pagal užsakymÄ parduodamos / keičiamos plytelės siunčiamos iÅ¡ gamintojo.

IeÅ¡kovė neprieÅ¡taravo, plyteles grÄ Å¾ino į atsakovės sandėlį. Atsakovės darbuotojams patikrinus grÄ Å¾intas ginčo plyteles, brokuotų arba pažeistų plytelių iÅ¡ visų 42 vnt. pakuočių buvo vos kelios. Tačiau teigti, kad dalis ginčo plytelių buvo sugadintos ar brokuotos dar iki ieÅ¡kovei pasiimat prekes ir dėl to atsakovė neva neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieÅ¡kovei dėl tinkamos kokybės prekių pardavimo, nėra pagrindo. Gamintoja pateikė atsakovei atsakymÄ , kad prekių brokas gamyboje nebuvo nustatytas, prekių pakuotes atsakovė iÅ¡ gamintojo gavo nepažeistas, todėl ieÅ¡kovei savo transportu iÅ¡sigabenus plyteles ir paraÅ¡u patvirtinus, kad plytelių atsiėmimo iÅ¡ atsakovės sandėlio metu plytelių defektų nebuvo, egzistuoja reali tikimybė, kad plyteles apgadino pati ieÅ¡kovė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. spalio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, t. y. priteisė ieÅ¡kovei MB „Diaga“ iÅ¡ atsakovės UAB „Index-K“ 1 633 Eur sumokėtÄ už prekes kainÄ , 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 637 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas ieÅ¡kovės argumentus dėl nepagrįsto praturtėjimo laikė pertekliniais ir dėl jų nepasisakė, kadangi ieÅ¡kovės teises nusprendė apginti taikant pirkimo–pardavimo sutarčių teisės nuostatas ir reglamentuotÄ gynimo bÅ«dÄ . Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , jei parduodamas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

Teismo vertinimu, byloje iÅ¡tirta įrodymų visuma patvirtina, kad ieÅ¡kovė pagrįstai pasinaudojo Å¡iuo pirkėjo teisių gynimo bÅ«du, nes jokie kiti alternatyvÅ«s pirkėjo teisių gynimo bÅ«dai Å¡iuo konkrečiu atveju nebÅ«tų buvę veiksmingi. Prekės grÄ Å¾intos atsakovei, sutarties ieÅ¡kovė atsisakė, todėl atsakovė turi pareigÄ grÄ Å¾inti sumokėtÄ už prekes kainÄ .

6. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovės įgytos plytelės neatitiko tokių kokybės reikalavimų ir savybių, kokių ieÅ¡kovė galėjo protingai tikėtis įgydama prekes. Teigti, kad ieÅ¡kovė, įgijusi prekes ir prisiėmusi atsitiktinio prekių sugadinimo ar žuvimo rizikÄ , pati sugadino parsivežtas prekes, anot teismo, nėra pagrindo. Ä®rodymai, kad ieÅ¡kovė atsitiktinai sugadino įgytas prekes nebuvo pateikti. Be to, teismo įsitikinimu, tokios iÅ¡vados negalima daryti ir iÅ¡ byloje nustatytų įvykių sekos ir aplinkybių – ieÅ¡kovės atstovas parvežė iÅ¡ atsakovės sandėlio į objektÄ tik dalį plytelių, plytelės buvo supakuotos gamyklinėse pakuotėse, pakuotės nebuvo pažeistos, vežimo metu ieÅ¡kovės atstovas nepatyrė jokio eismo sutrikimo / įvykio, dėl kurio galėjo pažeisti – nuskelti plytelių vidurinės dalies Å¡onus.

Plytelių defekto vieta, defekto pasikartojimas plytelėse tose pačiose vietose teismui sudarė pagrindÄ abejoti atsakovės teiginiais. PrieÅ¡ingai, tai teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad plytelių defektai egzistavo dar iki ieÅ¡kovei įgyjant plyteles nuosavybės teise. Juolab, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog buvo sugadintos tik kelios plytelės ir tik tos, kurias parsivežė ieÅ¡kovė. Å ių argumentų pagrindu teismas konstatavo, kad ginčo plytelių trÅ«kumai atsirado iki jų perdavimo ieÅ¡kovei arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jų perdavimo, todėl už trÅ«kumus atsakinga pardavėja – atsakovė.

7. Teismas laikė, jog įgytų plytelių kokybė buvo patikrinta per protingÄ terminÄ ieÅ¡kovės atstovo, atliekančio apdailos darbus, kaip tai numato CK 6.337 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu kiek konkrečiai plytelių buvo netinkamos kokybės, ir, kad galėjo bÅ«ti dalis plytelių ir tinkamos kokybės, pasak teismo, Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės. Net ir dalies plytelių kokybės neatitikimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovės įgytos prekės neatitiko sutarties reikalavimų dėl perduotų daiktų kiekio, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 7 dalis, nes ieÅ¡kovė nebÅ«tų galėjusi panaudoti jų objekte – plytelių bÅ«tų trÅ«kę, o iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimų – darbai objekte buvo baigiamieji, laukti nebuvo laiko, tuo labiau, jog atsakovė nežinojo per kiek laiko bÅ«tų buvę įmanoma pristatyti kitas plyteles ir jas pakeisti tinkamos kokybės gaminiais.

8. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

9. Teismas, nustatęs, kad ieÅ¡kovė byloje sumokėjo 77,25 Eur žyminį mokestį, patyrė 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimai byloje buvo patenkinti visiÅ¡kai, o praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, ieÅ¡kovei priteisė 637 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (nepriteisė žyminio mokesčio dalies, sumokėtos už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Index-K“ apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės MB „Diaga“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Index-K“ atmesti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu išėjo už ieÅ¡kiniu nustatytų ginčo ribų, kadangi pripažino, kad, jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovės nustatytose ginčo ribose teismas sprendimu pripažino, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas.

Tačiau, nepaisydamas to, tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ , grindžiamÄ bÅ«tent nepagrįsto praturtėjimo institutu, įtvirtintu CK 6.242 straipsnyje. Taigi, teismas, peržengdamas ginčo ribas, vertino bei pasisakė dėl ieÅ¡kovės teisų gynimo CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu; 10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ginčo plytelių ilgosiose kraÅ¡tinėse esantys nuskilimai atsirado iki ginčo plytelių perdavimo ieÅ¡kovei momento, o netinkamų ginčo plytelių mastÄ nustatyti nėra svarbu, ko pasėkoje sprendė, jog atsakovė turi atlyginti ieÅ¡kovei už absoliučiai visas ieÅ¡kovės įsigytas ginčo plyteles.

Juolab, kad ieÅ¡kovė į civilinę bylÄ nepateikė absoliučiai jokių įrodymų dėl ginčo plytelių trÅ«kumų atsiradimo iki perdavimo ieÅ¡kovei momento. Apeliantės įsitikinimu, ieÅ¡kovės pateikta fotofiksacija nepatvirtina aplinkybių, jog tai ginčo plytelės, įsigytos iÅ¡ atsakovės. Be to, iÅ¡ pateiktų nuotraukų negalima konstatuoti, jog defektų turėjo visos ieÅ¡kovės siuntoje buvusios plytelės, t. y. fotofiksacija patvirtina tik tai, jog kelių plytelių defektai yra užfiksuoti vienasmeniÅ¡kai ieÅ¡kovės, jai atsiėmus dalį plytelių ir jas savarankiÅ¡kai parsigabenus iÅ¡ atsakovės sandėlio; 10.3.

Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę nenuosekliems ir tikrovės neatitinkantiems ieÅ¡kovės vadovo pateiktiems žodiniams paaiÅ¡kinimams, neatsižvelgdamas į byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, darė klaidingas, nelogiÅ¡kas ir viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, kurios taip pat lėmė sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ : 10.3.1. Tai, kad ginčo plytelės nebuvo atsakovės sandėliuose, o buvo pagamintos ir atvežtos atsižvelgiant į ieÅ¡kovės užsakymÄ patvirtina, jog, ieÅ¡kovės vadovui iÅ¡sirinkus plyteles pagal pavyzdį, ginčo plytelės ieÅ¡kovei buvo pateiktos atsiimti po 15 dienų.

Atsakovė pažymi šį momentÄ siekdama atkreipti dėmesį, jog ieÅ¡kovės vadovo paaiÅ¡kinimu, atsakovė ginčo plyteles turėjo savo sandėlyje, jų nereikėjo gaminti ir pan. Å iuo ir daugeliu atveju, ieÅ¡kovės vadovo pateikti paaiÅ¡kinimai, kuriais rėmėsi teismas, nėra iÅ¡samÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Be to, pats teismas kitoje iÅ¡vadoje nurodė, jog „byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad plytelių jų užsakymo metu 2021-01-25 nebuvo atsakovės sandėlyje, jas atsakovė turėjo atsivežti ir tai padarė“; 10.3.2.

Ginčo plytelių gamintojas raštu patvirtino, jog gamyklinių defektų nenustatyta. Tarp šalių nekilo ginčo, jog visa ginčo plytelių siunta ieškovei atsakovės sandėlyje buvo perduota supakuota gamykliškai, nenustačius jokių gamyklinės pakuotės defektų ar apgadinimų. Tarp šalių taip pat nekilo ginčo, jog ieškovė pati savo jėgomis išardžiusi siuntos pakuotę atsakovės sandėlyje, pasiėmė tik dalį ginčo plytelių. Todėl nei pagrįsta, nei logiškai suprantama teismo išvada, kad labiau tikėtina, jog plytelių defektai egzistavo dar iki ieškovei įgyjant plyteles nuosavybės teise; 10.3.3.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog tai, kad ieÅ¡kovė apmokėjo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , nepatvirtina, jog ieÅ¡kovė priėmė prekes, jas apžiÅ«rėjusi, ir patvirtindama, kad nupirktos prekės atsiėmimo momentu neturėjo defektų. Apeliantė akcentuoja, kad ieÅ¡kovės vadovas dar atsakovės sandėlyje prekes iÅ¡pakavo, apžiÅ«rėjo, o jei ir apžiÅ«rėjo ne visas pakuotes, tai netrukdomas galėjo tai padaryti. Todėl ieÅ¡kovė, kaip atidi ir rÅ«pestinga verslininkė, esant minėtoms aplinkybėms, negali vadovautis tuo, jog ieÅ¡kovės vadovas, atsiimdamas prekes, Å¡ių neapžiÅ«rėjo, ar negalėjo apžiÅ«rėti; 10.3.4.

NelogiÅ¡ka teismo iÅ¡vada, jog atsakovė turėjo pateikti duomenis kiek ginčo plytelių buvo sugadinta. PrieÅ¡ingai, CK nuostatos įpareigoja bÅ«tent ieÅ¡kovę įrodinėti aplinkybes dėl ginčo plytelių pažeidimų. Atsakovė nuo pat ginčo pradžios pripažino, kad su pažeidimais yra dalis ginčo plytelių, kurias buvo iÅ¡sivežęs ieÅ¡kovės vadovas. Atsakovė situacijÄ aiÅ¡kinosi, tačiau bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės nebendradarbiavimo susitariant dėl defektų nustatymo ir kategoriÅ¡ko atsisakymo aiÅ¡kintis situacijÄ , visa plytelių siunta nebuvo apžiÅ«rėta ir defektų mastas nenustatytas; 10.3.5.

Teismas iÅ¡ pateiktų nuotraukų savarankiÅ¡kai nusprendė, jog tikėtina, kad plytelės buvo pažeistos iki perdavimo ieÅ¡kovei momento – pažeidimai, pasikartojantys tose pačiose plytelių vietose (panašūs į gamyklinį brokÄ ), tačiau kitu kartu atsižvelgdamas į ieÅ¡kovės vadovo paaiÅ¡kinimus nurodo, tikėtina, kad plytelės buvo pažeistos iki perdavimo ieÅ¡kovei momento. Teismas tokias iÅ¡vadas padarė neatsižvelgdamas nei į tai, kad ginčo plytelių gamintojas raÅ¡tu patvirtino, jog gamyklinių defektų nenustatyta, nei į tai, kad tarp Å¡alių nekilo ginčas, jog visa ginčo plytelių siunta ieÅ¡kovei atsakovės sandėlyje buvo perduota supakuota gamykliÅ¡kai, nenustačius jokių gamyklinės pakuotės defektų ar apgadinimų.

Taigi, apeliantės nuomone, teismo iÅ¡vados neturi jokios logikos ir pagrįstumo. Juo labiau, jog teismas neturėtų pasisakyti specialių techninių žinių reikalaujančiais klausimais, techniniu aspektu vertinti ir nustatyti pažeidimų atsiradimo priežastis ar momentÄ ; 10.3.6. Teismas, atsižvelgęs tik į ieÅ¡kovės vadovo paaiÅ¡kinimÄ nurodė, jog „darbai objekte buvo baigiamieji, laukti nebuvo laiko“. Tačiau, anot apeliantės, vien tik iÅ¡ žodinio ieÅ¡kovės vadovo paaiÅ¡kinimo neįmanoma spręsti, ar ginčo plytelės buvo numatytos montuoti baigiamame įrengti objekte, ar ieÅ¡kovė yra Å¡ių darbų rangovė, ar yra numatytas terminas baigiamiesiems darbams ir, jei yra, koks tai terminas, ar dėl ginčo plytelių defekto ir defektuotų plytelių kiekio nustatymo bei plytelių pakeitimo, terminas bÅ«tų praleistas ir kt.

Dar daugiau, net jeigu dalis statybinių medžiagų yra defektuotos, tai neužkerta kelio rangovui nevykdyti projekto ir nesuteikia teisės apskritai atsisakyti nupirktų medžiagų (net ir kokybiÅ¡kų) objektui įrengti. Atsižvelgiant į statybos rangos teisinius santykius, jei ir tokie buvo, ieÅ¡kovė turėjo kartu su atsakove įvertinti ir užfiksuoti brokuotų ginčo plytelių kiekį, reikalauti pakeisti brokuotas plyteles, sustabdyti objekto įrengimo darbus dėl plytelių trÅ«kumo, informuoti apie tai užsakovÄ , ir, jei dėl trÅ«kstamų plytelių neįrengtų objekto laiku, dėl to ieÅ¡kovė patirtų nuostolių, atitinkamo nuostolių atlyginimo reikalauti iÅ¡ atsakovės. Å iuo, gi, atveju, ieÅ¡kovė, nebendradarbiaudama su atsakove, nenustatinėdama nei ginčų plytelių defektų masto, nei priežasties, pareiÅ¡kė pretenzijas dėl visos sumos už ginčo plyteles grÄ Å¾inimo.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė MB „Diaga“ apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės UAB „Index-K“ apeliacinį skundÄ visa apimtimi, o pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias proceso teisės normas bei ginčo santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, todėl, patenkindamas ieÅ¡kinį, teisminį ginÄÄ iÅ¡sprendė teisingai; 11.2.

IeÅ¡kovės reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo buvo tinkamai suformuluoti paduodant ieÅ¡kinį, kartu buvo pateikti šį reikalavimÄ pagrindžiantys dokumentai bei duoti iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nesutikdama su pateiktais reikalavimais ir paÅ¡oma priteisti suma, privalėjo teikti savo prieÅ¡taravimus pagrindžiančius įrodymus (t. y. veikti aktyviai ginant savo pozicijÄ ), tačiau to nepadarė apsiribodama deklaratyvaus pobÅ«džio pareiÅ¡kimais; 11.3.

Aplinkybės, kad teismas ieÅ¡kovės pareikÅ¡tiems reikalavimams pritaikė ieÅ¡kovės nenurodytas teisės normas, nėra pagrindas spręsti, kad teismas pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ ar peržengė bylos nagrinėjimo ribas. IeÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto, nes ieÅ¡kovo pareiga yra suformuluoti materialinį teisinį reikalavimÄ ir nurodyti faktinio pobÅ«džio aplinkybes. Tuo tarpu teismo prerogatyva yra teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui; 11.4.

Apeliantė nepagrįstai kaltina ieÅ¡kovę nebendradarbiavimu ir bando primesti savo ginčo sprendimo bÅ«dÄ , neatsižvelgdama į ieÅ¡kovės interesus ir ignoruodama jos pozicijÄ dėl primestos ginčo sprendimo tvarkos. Juolab, kad apeliantei buvo žinoma apie MB „Diaga“ reikalavimus, kadangi pretenzijos buvo pareikÅ¡tos ir žodžiu, ir raÅ¡tu, o prieÅ¡ kreipiantis į teismÄ , su atsakovės atstovu I. V. tiesiogiai bendravo ieÅ¡kovės atstovas advokato padėjėjas A. P., kuris iÅ¡samiai iÅ¡dėstė pretenzijas ir nurodė kokių veiksmų ketina imtis ieÅ¡kovė tam, kad apgintų savo pažeistas teises; 11.5.

Apeliantė neteisėtai apeliaciniame skunde kelia naujas versijas dėl nuotraukose pavaizduotų plytelių autentiškumo ir ieškovės įsipareigojimų užsakovams, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 12. Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieÅ¡kinys dėl piniginių lėšų už nekokybiÅ¡kas prekes priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra. Faktinės bylos aplinkybės 15. Nustatyta, kad 2021 m. sausio 25 d. ieÅ¡kovė užsakė iÅ¡ apeliantės (asakovės) UAB „Index-K“ 60,48 kv. m. plytelių CR Karelia Rovere 20×120.

Plytelės iÅ¡ Ispanijos gamintojo pristatytos į apeliantės sandėlį 2021 m. vasario 5 d. Apeliantės buveinėje Savanorių pr. 166, Kaunas, ieÅ¡kovei buvo iÅ¡raÅ¡yta 2021-02-05 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 21-000044 1 633 Eur sumai, kuriÄ ieÅ¡kovė apmokėjo (2021-01-25 Kasos pajamų orderio kvitas Nr. IND-E21 Nr. 00004) ir su ja nuvyko atsiimti prekių į apeliantės sandėlį (duomenys neskelbtini), Kauno m. IeÅ¡kovė atsiėmė dalį prekių iÅ¡ sandėlio (5-6 pakuotes). Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovės atstovas, plytelės buvo supakuotos originaliose pakuotėse, pakuočių pažeidimų nebuvo, todėl jas parsivežė į objektÄ , tačiau objekte iÅ¡pakavus prekes paaiÅ¡kėjo, kad visos plytelės turi akivaizdžių trÅ«kumų – ties viduriu nuskilę visų plytelių Å¡onai.

Pateiktose byloje nuotraukose (2021-06-30 Nr. DOK-85296) matyti, kad plytelių ilgosiose kraÅ¡tinėse yra nuskilimai. Plytelės tÄ pačiÄ dienÄ buvo grÄ Å¾intos į apeliantės sandėlį. IeÅ¡kovei pareikalavus grÄ Å¾inti pinigus už prekes, apeliantė tai padaryti atsisakė.

16. Byloje kilo ginčas dėl prekių (plytelių) kokybės ir jų grÄ Å¾inimo.

17. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį patenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės sumokėtÄ už grÄ Å¾intas plyteles kainÄ (1 633 Eur).

18. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas:

1) peržengė byloje nustatytas ginčo ribas, 2) netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Dėl ginčo ribų peržengimo 19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo ribas, nes ieÅ¡kovė pasirinko savo teises ginti remiantis CK 6.242 straipsnio nuostatomis (nepagrįstas praturtėjimas), tačiau teismas su tuo susijusių argumentų nenagrinėjo, o ieÅ¡kinį patenkino kitu pagrindu, nors ieÅ¡kovė byloje nekeitė ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko.

20. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė neskiria faktinio ieškinio pagrindo nuo teisinio ieškinio pagrindo, dėl ko daro nepagrįstas išvadas.

21. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė teismui pateikiamame ieÅ¡kinyje privalo nurodyti ieÅ¡kinio turinį sudarančias dvi sudedamÄ sias ieÅ¡kinio dalis, t. y ieÅ¡kinio dalykÄ ir ieÅ¡kinio pagrindÄ . IeÅ¡kinio dalykas – tai ieÅ¡kovo atsakovui teisme pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamÄ materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuo faktinio ieÅ¡kinio pagrindo privalu skirti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ ginčo santykiui taikytinas konkrečias materialiosios teisės normas. Pagal civilinio proceso įstatymÄ ieÅ¡kovas nėra įpareigotas ieÅ¡kinyje nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .

22. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nors besikreipiantis į teismÄ asmuo privalo nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , teisinė ginčo Å¡alių santykių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas Å¡iems santykiams yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas.

Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio iÅ¡aiÅ¡kinimas ir Å¡alių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; Å¡alių pateiktas teisės aiÅ¡kinimas teismo, nagrinėjančio bylÄ , nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020). Teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi bÅ«ti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020).

Pažymėtina, kad teismo pareiga teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo Å¡alių santykius nereiÅ¡kia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos Å¡alių, faktines aplinkybes), nei keisti ieÅ¡kinio dalykÄ , peržengiant pareikÅ¡tus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020).

23. Kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieÅ¡kovo nuomonės. PrieÅ¡ingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamÄ teisės normÄ , atitinkančiÄ faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai, pabrėžtina, nėra vertinami kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 141 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė savo faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ â€“ iÅ¡dėstė aplinkybes dėl nekokybiÅ¡kų prekių įsigijimo ir jų grÄ Å¾inimo apeliantei bei apelianto nenoro grÄ Å¾inti už Å¡ias prekes gautus pinigus. Taip pat nurodė ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ priteisti iÅ¡ apelianto už grÄ Å¾intas prekes pinigus (1 633 Eur). Bylos eigoje nei faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, nei ieÅ¡kinio dalykas nebuvo keičiami. Taigi pirmosios instancijos teismo pareiga buvo tinkamai kvalifikuoti ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes ir ginčo santykiui pritaikyti tinkamÄ materialinės teisės normÄ , nepriklausomai nuo to, kokius teisinius pagrindus (materialinės teisės normas) nurodė ieÅ¡kovė.

Be to, nors apeliantė tai ignoruoja (nutyli), tiek ieÅ¡kinyje, tiek dublike, ieÅ¡kovė nurodė, - „Todėl MB „Diaga“ naudojasi LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p. jai suteikta teise ir pareikÅ¡dama šį ieÅ¡kinį, reikalauja grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ â€œ (ieÅ¡kinio 7 psl.), „Be to, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, įstatymas numato IeÅ¡kovo (pirkėjo), o ne Atsakovo (pardavėjo) teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ - kÄ IeÅ¡kovė ir padarė pasinaudodama LR CK 6.334 str. numatyta teise – pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakė sutarties“ (dubliko 7 punktas), t. y. ieÅ¡kovė nurodė ir teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (nors tai nėra bÅ«tina reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį), kuriuo pirmosios instancijos teismas vadovavosi.

Tai, kad ieÅ¡kovė nurodė dar vienÄ teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CK 6.242 straipsnį), kuris nebuvo taikytas, nedaro jokios įtakos Å¡io teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, juo labiau, kai teismas tinkamai kvalifikavo ieÅ¡kovės nurodytas faktines aplinkybes ir pritaikė tinkamÄ materialinės teisės normÄ . Dėl įrodymų vertinimo 25. Apeliaciniame skunde nurodoma:

1) kad ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad ginčo plytelių trÅ«kumai atsirado iki jų perdavimo ieÅ¡kovei, 2) kad teismas nepagrįstai rėmėsi nenuosekliais, tikrovės neatitinkančiais ieÅ¡kovės vadovo paaiÅ¡kinimais, neatsižvelgdamas į byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus.

26. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovei, atvykusi pasiimti užsakytų plytelių į parduotuvę, jai buvo iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra (1 633 Eur sumai), jÄ apmokėjus, reikėjo vykti į apeliantės sandėlį, esantį kitoje miesto dalyje, pasiimti plytelių. Taigi, Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantės pardavimo procedÅ«ra nesudarė sÄ lygų iki apmokėjimo už prekes patikrinti prekių kokybės. Paimtas iÅ¡ sandėlio, gamykliÅ¡kai supakuotas plyteles (paimtas tik dalis plytelių), ieÅ¡kovė parsivežė pas save ir iÅ¡ karto jas patikrinusi pamatė, jog plytelės su trÅ«kumais (nuskilę jų kraÅ¡tai), todėl tÄ pačiÄ dienÄ jas grÄ Å¾ino apeliantei į sandėlį bei pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtus pinigus už plyteles.

Taigi, Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovės, kaip pirkėjos, veiksmai buvo tinkami, t. y. prekes patikrino iÅ¡ karto ir pastebėjusi trÅ«kumus tÄ pačiÄ dienÄ jas grÄ Å¾ino pardavėjui, be to trÅ«kumai buvo užfiksuoti fotonuotraukomis. Tai, kad ieÅ¡kovė nepatikrino prekių kokybės apeliantės sandėlyje, nepanaikina fakto, jog prekės buvo nekokybiÅ¡kos, juo labiau, kai jos supakuotos gamykliÅ¡kai (jų vizualiai nesimatė) ir jas reikia transportuoti, o jas iÅ¡pakavus bÅ«tų apsunkintas transportavimas.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 28 punkte nurodytas aplinkybes, neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje esantys įrodymai - ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimai, byloje pateiktos fotonuotraukos (plytelių trÅ«kumų pobÅ«dis), praÅ¡ymai grÄ Å¾inti pinigus - yra pakankami spręsti, jog labiau tikėtina, kad plytelių defektai jau buvo prieÅ¡ ieÅ¡kovei pasiimant iÅ¡ apeliantės sandėlio plyteles.

30. Pažymėtina, kad apeliantė savo skunde nurodo tik deklaratyvius teiginius ir kelia abejones dėl galimai netinkamo įrodymų vertinimo, tačiau tam pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. PrieÅ¡ingai nurodo aplinkybes, kurios nėra nustatytos byloje ir bando jomis grįsti savo nesutikimÄ su teismo sprendimu (pvz.: apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieÅ¡kovo atstovas prekes iÅ¡pakavo ir apžiÅ«rėjo sandėlyje, tačiau jau pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieÅ¡kovo atstovas prekes apžiÅ«rėjo ne apeliantės sandėlyje, o parsivežęs pas save; ir pan.).

Å iuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų (apart atsakymo iÅ¡ gamyklos, kad pas juos nėra nustatyta plytelių gamybos trÅ«kumų), paneigiančių ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus bei patvirtinančius, jog plytelės be trÅ«kumų ar tik labai maža dalis su trÅ«kumais. TokiÄ galimybę apeliantė ne tik, kad turėjo, bet ir privalėjo įgyvendinti, kaip pardavėja, užtikrinanti parduodamų prekių kokybę, nes bÅ«tent jos sandėlyje buvo visos ieÅ¡kovei parduotos plytelės. Todėl apeliantė, kilus plytelių kokybės klausimui, turėjo kartu su ieÅ¡kove apžiÅ«rėti visas parduotas ieÅ¡kovei plyteles ir tai užfiksuoti, ieÅ¡kovei atsisakius atlikti kartu plytelių apžiÅ«rÄ , apeliantė viena tai turėjo padaryti.

Tačiau, kaip matyti, apeliantė nepateikė jokių dokumentų, kurie leistų spręsti, kad ieÅ¡kovės pirktos plytelės, jų dalies grÄ Å¾inimo dienai, buvo tinkamos kokybės, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantė elgėsi aplaidžiai ir nerÅ«pestingai arba, jog tokie dokumentai apeliantei nėra naudingi sprendžiant šį ginÄÄ . Vienu ar kitu atveju, toks apeliantės neveikimas tik sustiprina iÅ¡vadÄ , jog kad plytelių defektai jau buvo prieÅ¡ ieÅ¡kovei pasiimant iÅ¡ apeliantės sandėlio plyteles.

31. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad nėra pakankami ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimai apie plytelių bÅ«tinumÄ ieÅ¡kovo objekte, t. y. kad darbai objekte buvo baigiamieji, laukti nebuvo laiko. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo, Å¡iuo atveju apeliantė netinkamÄ savo pareigos vykdymÄ (parduoti tinkamos kokybės ir pateikti sutartÄ kiekį plytelių), siekia pateisinti ieÅ¡kovės galimai nepagrįstu noru gauti plyteles dar galimai nesant didelio poreikio (galimai dar yra termino baigiamiesiems darbams atlikti ir pan.).

Pirmiausia pažymėtina, kad Å¡ie apeliantės argumentai yra deklaratyvÅ«s. Antra, apeliantė neturėjo sandėlyje daugiau plytelių, kuriomis galėjo pakeisti netinkamos kokybės plyteles ieÅ¡kovei (byloje nenustatyta, kad bÅ«tų toks siÅ«lymas iÅ¡ apeliantės pusės), taip iÅ¡ karto paÅ¡alinant sutarties vykdymo pažeidimÄ . Nepateikimas viso ieÅ¡kovės pageidaujamo kiekio plytelių, neabejotinai leidžia spręsti, kad įsigytų plytelių negalima naudoti objekte, nes jų nėra pakankamo kiekio, o tai taip pat leidžia ieÅ¡kovei atsisakyti priimti plyteles ir reikalauti grÄ Å¾inti pinigus (CK 6.330 straipsnio 1 d.).

32. Kiti apeliantės nurodyti argumentai neturi reikÅ¡mės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl iÅ¡samiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

33. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 34. Apeliacinį skundÄ atmetus iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei priteistinos 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei MB „Diaga“, j .a. k. 304572496, iÅ¡ atsakovės UAB „Index-K“, j. a. k. 300549500, 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Evaldas Burzdikas