50ff876c-e6c5-4dd1-b174-34ad251bedfc · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Danutė Burbulienė NuorašasPranešėja Danutė Burbulienė                                                                                                  NuorašasTeisėja Virginija Kazlauskienė                                                   Civilinė byla Nr. 2A-422-267/2011                                            Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06164-2009-0Procesinio sprendimo kategorija 24.2; 30.4.1; 30.5; 95.7; 121.1. (S)                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 4 d.

Šiauliai Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),Vytauto Kursevičiaus, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei Ritai Dabužinskienei,atsakovės Akmenės rajono savivaldybės atstovei A. S.,atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Akmenės žemėtvarkos skyriaus atstovei S. B.,           viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo M.

K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-482-207/2011, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Akmenės rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, M. K. ir trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir be pagrindo įgyto turto grÄ Å¾inimo,           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

I.             Ginčo esmė           IeÅ¡kovas Å iaulių apygardos vyriausiais prokuroras, siekiantis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , 2) panaikinti 1994 m. rugpjūčio 25 d. Akmenės rajono Kruopių apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymÄ Nr. 394, 3) panaikinti 1994 m. gruodžio 8 d. Akmenės rajono valdybos sprendimÄ Nr. 1425, kuriuo J. K. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. Č. nuosavybės teisėmis valdytÄ Å iaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini), nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡perkant 7,13 ha žemės (8199 Lt bendros vertės), 4) panaikinti 1994 m. gruodžio 8 d.

Akmenės rajono valdybos potvarkio Nr. 667 priedo 21 punktÄ , kuriuo J. K. atkurtos nuosavybės teisės, iÅ¡perkant žemę, 5) panaikinti Šiaulių apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-1843 1 priedo 446 eilutę, 6) panaikinti Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 20 d. įsakymÄ Nr. V-2052, 7) priteisti iÅ¡ atsakovo M. K. 492 Lt valstybei, 8) priteisti iÅ¡ atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.        IeÅ¡kovas nurodė, kad 1991 m. spalio 17 d. atsakovo M.

K. mama J. K. kreipėsi į Akmenės rajono Kruopių apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ su praÅ¡ymu atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko J. Č. nuosavybės teise valdytÄ 7 ha žemės plotÄ , (duomenys neskelbtini), Å iaulių apskrityje ir pateikė turėtus dokumentus. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas į buvusio savininko J. Č. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , pagal J. K. praÅ¡ymÄ yra neteisėtas, nes pateikti dokumentai nepatvirtina žemės valdymo nuosavybės teise. 1937 m. liepos 31 d. nuomos sutartimis B.

K. nebuvo perduotos nuosavybės teisės į žemės sklypus, todėl 1939 m. balandžio 1 d. ji, perleisdama pagal minėtas nuomos sutartis teises ir prievoles J. Č., neperdavė nuosavybės teisių į žemės sklypus, nes jų neturėjo. IeÅ¡kovas mano, kad priimant 1994 m. rugpjūčio 25 d. Akmenės rajono Kruopių apylinkės agrarinės reformos tarnybai pažymÄ Nr. 394, Akmenės rajono valdybai 1994 m. gruodžio 8 d. potvarkio Nr. 667 „Dėl nuosavybės teisės i žemę atstatymo kaime iÅ¡perkant žemę“ priedo 21 punktÄ ir sprendimÄ Nr. 1425 buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 1, 2, 3, 4, 9 straipsnių, 10 straipsnio 6 dalies nuostatos, o priimant Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 5 d.

įsakymo Nr. V-1843 1 priedo 446 eilutę ir 2003 m. gegužės 20 d. įsakymÄ Nr. V-2052 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1, 2, 3, 4, 9, 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, dėl Å¡ios priežasties jie pripažintini neteisėtais ir naikintini. Panaikinus minėtus administracinius aktus, turėtų bÅ«ti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. J. K. minėtų administracinių aktų pagrindu už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę laikotarpiu nuo 1999 m. liepos 28 d. iki 1999 m. rugsėjo 10 d. buvo iÅ¡mokėti 492 litai.

J. K. mirė 2001 m. birželio 21 d. VisÄ turtÄ pagal 1997 m. sausio 21 d. testamentÄ paveldėjo sÅ«nus M. K., todėl jis yra atsakingas už palikėjos J. K. prievoles.        Atsakovo Akmenės rajono savivaldybės atstovė A. S. nurodė, kad tuometinė Akmenės rajono valdyba priėmė potvarkį atkurti nuosavybės teisę į žemę, tačiau tai padarė be teisinio pagrindo, nes nebuvo nuosavybės teisę įrodančių dokumentų, o nuosavybės teisė atkurta pagal nuomos sutartis, kas yra neteisėta.      Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė S. B. nurodė, kad su patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka ir prašė jį tenkinti.      A.

M. K. nurodė, kad nuosavybės atkÅ«rimo klausimus tvarkė jo motina J. K.. Mama pateikė žemėtvarkai dvi žemės nuomos sutartis ir papildomai iÅ¡ jos jokių dokumentų pareikalauta nebuvo, ekspertų komisija Å¡io atvejo net nesvarstė, mano, kad pateiktų įrodymų pakako, todėl nuosavybės teisės ir buvo atkurtos. 2001 m. mirus motinai, jis pagal testamentÄ paveldėjo visÄ jos turtÄ . 2003 m. kreipėsi į Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl žemės sklypo perkėlimo, jam buvo praneÅ¡ta, kad nėra nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, dėl ko jis Seimo kontrolierių paragintas kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl dokumentų dingimo, tačiau jam buvo atsakyta, kad dokumentų dingimo faktas nenustatytas, o administracinių aktų teisėtumo klausimÄ iÅ¡spręs Å iaulių apygardos administracinis teismas.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į Å iaulių apygardos teismÄ ir jis Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos praÅ¡ymo atnaujinti terminÄ dėl praleisto termino paduoti praÅ¡ymÄ netenkino. Priimta nutartis nebuvo apskųsta. Atsakovas ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laiko 2004-05-27, kai Akmenės rajono apylinkės prokuratÅ«ra atsakė į jo siųstÄ raÅ¡tÄ , todėl mano, kad yra praleistas senaties terminas ieÅ¡kiniui paduoti ir praÅ¡o taikyti senatį. Nuosavybės teisės buvo atkurtos teisėtai, iki Å¡iol į atkurtÄ Å¾emės sklypÄ kitų įpėdinių neatsirado, žeme naudojasi žemės Å«kio bendrovė, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu pažeidžiami jo teisėti lÅ«kesčiai priimant palikimÄ .

       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas nurodė, kad šioje byloje trečiasis asmuo savarankiško intereso neturi. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

1) panaikino 1994 m. rugpjūčio 25 d. Akmenės rajono Kruopių apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymÄ Nr. 394;

2) panaikino 1994 m. gruodžio 8 d. Akmenės rajono valdybos sprendimÄ Nr. 1425;

3) panaikino 1994 m. gruodžio 8 d. Akmenės rajono valdybos potvarkio Nr. 667 priedo 21 punktÄ ;

4) panaikino Šiaulių apskrities viršininko 2003 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-1843 1 priedo 446 eilutę;

5) panaikino Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 20 d. įsakymÄ Nr. V-2052;

6) priteisė iÅ¡ atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir Akmenės rajono savivaldybės po 66,50 Lt žyminio mokesčio ir po 37,80 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Teismas nusprendė, kad imperatyvių teisės normų pažeidimas nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo srityje turi esminės reikÅ¡mės valstybės ir visuomenės teisėms ir įstatymo saugomiems interesams, todėl vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas.

Pažymėjo, kad praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atstatymo pagal įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų” 10 straipsnį buvo galima paduoti iki 1992-03-31, o praÅ¡ymus dėl nuosavybės teisių atstatymo į žemės Å«kio paskirties žemę iki 1992-05-31. IÅ¡ byloje esančio 1991-10-17 J. K. praÅ¡ymo padarė iÅ¡vadÄ , kad ji į Akmenės rajono Kruopių apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J.

Č. nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 7 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å iaulių apskrityje, kreipėsi laiku, prie praÅ¡ymo pridėjo giminystę patvirtinančius dokumentus bei nuosavybę patvirtinančius dokumentus – dvi 1937-07-31 nuomos sutartis. Tačiau iÅ¡ byloje pateiktų 1937-07-31 nuomos sutarčių nustatė, kad B. K. buvo žemės sklypų nuomininkė, o jai iÅ¡nuomotų žemės sklypų savininkai buvo O. S. ir J. B.. Teismas akcentavo, kad nei testatorė J. K., teikdama praÅ¡ymÄ atkurti jai nuosavybės teises į žemę, nei testamentinis įpėdinis atsakovas M.

K. nepateikė įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad O. S. ir J. B. savo nuosavybės teises bÅ«tų perleidę B. K.. Vieninteliais nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais, kuriuos pateikė J. K., buvo dvi 1937-07-31 nuomos sutartys, kurios nei pagal įstatymus, nei pagal LR Vyriausybės nutarimus nėra pripažįstamos nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais. Teismas nusprendė, kad atsakovo motina J. K. neturėjo teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ .

Padarė iÅ¡vadÄ , kad J. K. pateikti dokumentai nepatvirtino jos tėvo nuosavybės teisių į žemę, 1994 m. rugpjūčio 25 d. Akmenės rajono Kruopių apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažyma Nr. 394 buvo parengta pažeidžiant įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 9 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-08-15 nutarimu Nr. 331 patvirtintos „Dėl piliečių praÅ¡ymų atstatyti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ padavimo tvarkos“ 2 punkto nuostatas, dėl ko yra neteisėta ir naikintina.

Tai pat yra neteisėti, naikintini ir visi kiti administraciniai aktai, priimti minėtos pažymos pagrindu: 1994 m. gruodžio 8 d. Akmenės rajono valdybos sprendimas Nr. 1425 ir 1994 m. gruodžio 8 d. Akmenės rajono valdybos potvarkio Nr. 667 priedo 21 punktas, kaip pažeidžiantys Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų įstatymo 2, 3, 9, 10 straipsnių nuostatas, bei Å iaulių apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-1843 1 priedo 446 eilutė ir 2003 m. gegužės 20 d.

įsakymas Nr. V-2052, nes jie pažeidžia Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2, 3, 9, 10 straipsnių nuostatas. Teismas pažymėjo, kadangi J. K. yra mirusi, pareiga grÄ Å¾inti valstybei iÅ¡mokėtus pinigus perėjo jos turto paveldėtojui atsakovui M. K.. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis motinai iÅ¡mokėtus 492 Lt, 2010-12-10 grÄ Å¾ino valstybei gera valia ir apie tai informavo teismÄ bei ieÅ¡kovÄ . Teismas nusprendė, kad esant pakankamai duomenų, kad atsakovas patenkino šį reikalavimÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 492 Lt laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Teismas akcentavo, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra apie įstatymo normoms prieÅ¡taraujančius administracinius aktus buvo informuota 2009 m. rugsėjo 4 d., gavus Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo. Paskutinis dokumentas, bÅ«tinas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti – 2009-08-13 atsakovui M. K. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje gautas 2009-10-02. Teismas nusprendė, kad terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti prasidėjo 2009-10-03, t. y. prokuroras į teismÄ su ieÅ¡kiniu turėjo kreiptis per 30 dienų nuo 2009-10-03.

IÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros iÅ¡neÅ¡iojamų dokumentų registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡o teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme gautas 2009-10-05. Dėl Å¡ių priežasčių padarė iÅ¡vadÄ , kad prokuroras nedelsė, operatyviai surinko ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti reikalingus duomenis ir dokumentus, tai padarė per trumpÄ laikotarpį, nepažeisdamas protingo termino ir nepraleido 30 dienų termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė.

A. M. K. teismui pateikė apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo panaikinimo iÅ¡ dalies ir naujo sprendimo priėmimo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:           1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2004-04-29 jis dėl ginčytinų klausimų, susijusių su nuosavybės teisių atkÅ«rimu jo motinai J. K., kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ , kuri informavo, kad klausimus iÅ¡spręs Å iaulių apygardos administracinis teismas.

Todėl mano, kad teismas neteisingai nusprendė, jog Å iaulių apygardos vyriausiasis prokuroras pateikdamas ieÅ¡kinį senaties termino nepraleido.          2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog analogiÅ¡ka byla buvo iÅ¡nagrinėta Å iaulių apygardos administraciniame teisme ir joje teismas 2004-06-07 priėmė nutartį, kuria atmetė pareiÅ¡kėjo Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino skundui dėl 1994-12-08 Akmenės rajono valdybos sprendimo Nr. 1425 ir dalinio 1994-12-08 potvarkio panaikinimo atnaujinimo kaip nepagrįstÄ .

Pažymi, kad jo nuomone teismas Å¡ioje byloje teisingai motyvavo priežastis, dėl kurių nebuvo pagrindo terminui atnaujinti, Å¡i nutartis nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi. Dėl Å¡ių priežasčių mano, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ taip pat privalėjo į Å¡iÄ Å iaulių apygardos administracinio teismo nutartį atsižvelgti ir ja vadovautis.         3. Apelianto nuomone, Å iaulių apygardos administraciniam teismui priėmus tokio turinio nutartį jis pagrįstai tikėjosi, kad sprendimai, kurie Å¡ioje byloje yra ginčijami, yra teisėti ir galiojantys.

Dėl to mano, kad pirmosios instancijos teismui priėmus prieÅ¡ingÄ sprendimÄ t. y. panaikinus minėtus sprendimus, buvo pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, dėl ko jam buvo padaryta didelė moralinė ir materialinė žala.        4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teises, kadangi nesikreipė į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, todėl neįrodė, kad ginčijami administraciniai aktai buvo priimti teisėtai.

Pažymi, kad pagal nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tvarkÄ , žemėtvarkos tarnybos, iÅ¡nagrinėjusios pateiktus dokumentus nuosavybės teisėms į žemę atkurti, ekspertų komisijos iÅ¡vados, nurodančios, kad nuosavybės teisėms atkurti yra pateikta nepakankamai dokumentų, nepriėmė. Akcentuoja, kad nesant tokiai iÅ¡vadai nei jis, nei jo motina, neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Mano, kad nesant priimtai tokio turinio iÅ¡vadai, pagrįstai tikėjosi, kad pateiktų dokumentų nuosavybės teisėms atkurti yra pateikta pakankamai.           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Å iaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, siekiantis apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , palikti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , pareiÅ¡kimÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimams paÅ¡alinti.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas termino kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo eigos pradžiÄ , iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visas aukščiau minėtas aplinkybes, bei pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad prokuroras nedelsė, operatyviai surinko ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti reikalingus duomenis ir dokumentus, tai padarė per trumpÄ laikotarpį, nepažeisdamas protingo termino ir nepraleisdamas 30 dienų termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuris skaičiuotinas nuo paskutinio dokumento gavimo – 2009 m. spalio 2 d.

Mano, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas prokuroro ieškinį, turėjo vadovautis 2004 m. birželio 7 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi, kuria pareiškėjo Šiaulių apskrities viršininko administracijos prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti dėl 1994 m. gruodžio 8 d. Akmenės rajono valdybos sprendimo Nr. 1425 ir dalinio potvarkio panaikinimo atnaujinimo atmestas, ir taikyti ieškinio senatį.

Pažymi, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog nei apskrities virÅ¡ininko administracija, nei jos virÅ¡ininkas neįgalioti įstatymo ginti teisme valstybės ir vieÅ¡Ä jį interesus bei kitų asmenų teises, susijusias su nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu. Todėl mano, kad Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2004 m. gegužės 13 d. kreipimasis į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ dėl 1994 m. gruodžio 8 d. Akmenės rajono valdybos sprendimo ir potvarkio panaikinimo, jo pagrindu priimta teismo nutartis negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, ribojančia prokurorui reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, nes teisminį procesÄ inicijavo subjektas, neturintis tam teisės. Teigia, kad tokie Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos veiksmai negali sukurti padarinių, kurie apribotų asmeniui, turinčiam teisę ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , mano, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovautis minėta Å iaulių apygardos administracinio teismo nutartimi. Todėl nėra teisinio pagrindo laikyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ 2004 m. gegužės 27 d., kai atsakovas M. K. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės prokuratÅ«rÄ su skundu. Pažymi, kad Å¡i prokuratÅ«ra 2004 m., nagrinėdama M. K. skundÄ , atliko tyrimÄ dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų praradimo žemėtvarkos skyriuje, nes to prašė pareiÅ¡kėjas.

Atlikęs tyrimÄ prokuroras informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad Akmenės rajono žemėtvarkos skyriuje dokumentų vagystės ar praradimo atvejų nenustatyta. Å iaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad J. K. neturėjo teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nes jos tėvas J. Č. nebuvo turto savininkas, pateiktos nuomos sutartys negali bÅ«ti laikomos nuosavybės teises į žemės sklypus patvirtinančiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su apeliantu, kad yra pažeisti jo teisėti lÅ«kesčiai, nes jie susiformavo ne teisės pagrindu.

Nustačius, jog nuosavybės teisė buvo įgyta neteisėtai (pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas), asmens teisės į ginčo nuosavybės objektÄ negali bÅ«ti ginamos taip pat kaip ir teisėtai įgyta nuosavybė, t. y. remtis senatimi administraciniam reikalavimui pareikÅ¡ti, sÄ Å¾iningo įgijėjo apsauga, kadangi Å¡ie institutai negali bÅ«ti taikomi siekiant įteisinti neteisėtÄ valstybės nuosavybės perėjimÄ privačion nuosavybėn.        Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ , palikti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

         Atsiliepime nurodo, kad su 2011 m. kovo 24 d. priimtu Å iaulių miesto apylinkės teismo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyrius sutinka ir mano, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ginčo santykiui pritaikė tinkamas materialinės ir procesinės teisės normas.       Atsakovė Amenės rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

        Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nurodė, kad savarankiÅ¡ko intereso neturi ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.         Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujanti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė Rita Dabužinskienė palaikė apeliacinį skundÄ jame iÅ¡dėstytais pagrindais.         Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Akmenės žemėtvarkos skyriaus atstovė A.

S. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Akmenės rajono savivaldybės atstovė A. S. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.         Apeliacinis skundas atmestinas.        Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

         Dėl ieÅ¡kinio senaties termino          CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras gali pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį vieÅ¡ajam interesui ginti. ProkuratÅ«ros įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka ir, turėdami pagrindÄ manyti, jog yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi įgaliojimus kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareiÅ¡kimu, praÅ¡ymu (19 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Taigi pagal įstatymus prokurorui suteikta teisė spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar jo nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad dėl to kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimÄ , kurio pobÅ«dis, prokuroro nuomone, turi esminę reikÅ¡mę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiÅ¡kiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir konstatavo, kad bylose, susijusiose su nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimu, egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuris nukreiptas į tai, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas bÅ«tų vykdomas skaidriai, laikantis specialiojo teisinio reglamentavimo nuostatų          Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieÅ¡kinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , normų taikymas yra vieÅ¡ojo intereso dalys; teismas nustato, kurį iÅ¡ Å¡ių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiÅ¡kai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras v.

Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010). Teisėjų kolegija pažymi tai, kad net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų konstatuotas ieÅ¡kinio senaties termino kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikÅ¡tų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieÅ¡kinį. Tokioje situacijoje tiek ieÅ¡kinio senaties terminas, tiek ir ieÅ¡kinys byloje dėl administracinių aktų ir turto grÄ Å¾inimo, reiÅ¡kia vieÅ¡ojo intereso gynimÄ . Dėl to teismas turi suderinti ieÅ¡kinio senaties termino nustatymu siekiamÄ tikslÄ â€“ įtvirtinti stabilumÄ ir teisinį tikrumÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties pradžios skaičiuoti nuo 2004-05-27, kai Akmenės rajono apylinkės prokuratÅ«ra atsakė į apelianto siųstÄ raÅ¡tÄ nėra pagrindo, nes apie atsakovo, kaip galimo J. K. turto paveldėtojo susiraÅ¡inėjimÄ Â su Akmenės rajono apylinkės prokuratÅ«ra ar teisminį procesÄ Å iaulių apygardos administraciniame teisme ieÅ¡kovui, turinčiam teisę ginti vieÅ¡Ä interesÄ nebuvo žinoma ir atsakovas jokių tai įrodančių duomenų nepateikė.

           Nagrinėjamoje byloje reikÅ¡mingas Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto 30 dienų termino teisinis vertinimas. Å is terminas yra sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse plėtojama nuosekli praktika, kad specialiame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2006, 2007 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007).

Å io termino privalo laikytis visi asmenys, taip pat ir prokuroras, kai, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , reiÅ¡kia ieÅ¡kinį. Sprendžiant klausimÄ dėl termino kreiptis į teismÄ , ne mažiau svarbus ir momento, nuo kurio turi bÅ«ti skaičiuojamas Å¡is terminas, nustatymas. Prokuroras, Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikÅ¡mingÄ asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimÄ , vieÅ¡Ä jį interesÄ gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos praneÅ¡imÄ , pasiÅ«lymÄ , skundÄ arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigÅ«nai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesÄ , nesiėmė priemonių pažeidimui paÅ¡alinti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti iÅ¡vadÄ , ar pažeistas vieÅ¡asis interesas ir ar reikia jį ginti; termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti. Teismas, esant atsakovo reikalavimui taikyti senatį, patikrina, ar prokuroras nedelsė ir minėtus duomenis rinko per protingÄ terminÄ . Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokuroras nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino.

Å i teismo iÅ¡vada pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra apie įstatymo normoms prieÅ¡taraujančius administracinius aktus informuota 2009 m. rugsėjo 4 d., gavus Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo (1 tomas, 8 b. l.). Paskutinis dokumentas, bÅ«tinas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti – 2009-08-13 atsakovui M. K. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (1 tomas, 35-36 b. l.), Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje gautas 2009-10-02 (1 tomas, 34-36 b. l.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad terminas ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti prasidėjo 2009-10-03, t. y. prokuroras į teismÄ su ieÅ¡kiniu turėjo kreiptis per 30 dienų nuo 2009-10-03. IÅ¡ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros iÅ¡neÅ¡iojamų dokumentų registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡o (1 tomas, 87-89 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme gautas 2009-10-05. Todėl kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl senaties termino taikymo Å iaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pareikÅ¡tam ieÅ¡kiniui.

         Dėl apelianto pripažinimo sÄ Å¾iningu įgijėju       Apelianto teiginiai dėl sÄ Å¾iningo įgijėjo teisių gynimo atmestini.      Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo motina J. K. neturėjo teisės pretenduoti atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , nes ji nepatenka į įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų” 2 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sÄ raÅ¡Ä asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises pagal įstatymÄ , dėl to, kad jos tėvas J.

Č. nebuvo turto savininkas, taip pat neatitiko kitų minėto įstatymo 2 straipsnyje nustatytų sÄ lygų. Kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje įrodyta, kad atkuriant nuosavybės teises atsakovo M. K. motinai buvo pažeistos esminės įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ nuostatos, todėl atsakovas negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu įgijėju. Teismas, apeliacinėje instancijoje spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , turėjo 9,35 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo M. K. valstybei (CPK 96 str.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius 9,35 Lt (devyni Lt 35 ct) iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje. Kolegijos pirmininkė                                                                 Danutė Burbulienė                                Teisėjai                                                                                      Vytautas Kursevičius                                                               Vidmantas Mylė                                                                                                                        NuoraÅ¡as tikrasTeisėja      Danutė Burbulienė