2022-09-28 Nr. AB-23487-3-63-3-00048-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3095-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00048-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. ir atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į ankstesnes einamas pareigas bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, PAGD) direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); grąžinti pareiškėją į Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos PGV) Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – ir Palangos PGT) vyriausiojo specialisto pareigas; priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (po 110 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Įsakymu jam paskirta tarnybinė nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą – atleidimas iš vidaus tarnybos, tuo pačiu įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos bei pavesta Departamento Darbo užmokesčio apskaitos skyriui teisės aktų nustatyta tvarka visiškai atsiskaityti su pareiškėju ir išskaičiuoti išmokėtus atostoginius iš jo atlyginimo už pereikvotas 0,26 darbo dienos kasmetinių atostogų. Skundžiamas Įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, 10 dalimi, 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsniu, Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1-51 „Dėl įgaliojimų pasirašyti (tvirtinti) dokumentus suteikimo“ 1.24.4 papunkčiu, atsižvelgiant į Departamento 2021 m. gruodžio 23 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-102 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada).

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas praleido vienerių metų terminą nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos skirti tarnybinei nuobaudai, taip pat praleido 30 dienų terminą nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinei nuobaudai skirti, todėl pareiškėjui neteisėtai buvo paskirta tarnybinė nuobauda, o tai reiškia, kad jo atleidimas iš tarnybos ir ginčijamas Įsakymas yra neteisėti. Pareigūnų atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams vertinimas, dėl kurio metu padaryto tikrovės neatitinkančio įrašo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, vyko 2020 m. rugpjūčio 6 d. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta tik 2021 m. gruodžio 28 d., t. y. daugiau nei 4 mėnesius praleidus vienerių metų terminą, kurio eigos pradžia yra tarnybinio nusižengimo padarymo diena. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad Statuto 39 straipsnio 4 dalies terminas yra nepraleistas, nes taikytinas 3 metų terminas, tačiau nėra nurodoma, dėl kokio įstatyme numatyto atvejo taikomas 3 metų, o ne vienerių metų terminas. Iš Išvados turinio galima spėti, kad atsakovas turi omenyje, kai pažeidimas nustatomas kompetentingai institucijai atliekant tyrimą. Pasak pareiškėjo, toks aiškinimas yra neteisingas, nes Statuto 39 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma kartu su 39 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad, jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Taigi, kompetentinga institucija suprantama kaip institucijos, atliekančios administracinio nusižengimo ar nusikaltimų tyrimus. Šiuo atveju kompetentingos institucijos jokių tyrimų neatlikinėjo.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2021 m. rugsėjo 7 d. Taigi, tarnybinis nusižengimas, už kurį pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda, paaiškėjo vėliausiai 2021 m. rugsėjo 7 d., todėl 2021 m. gruodžio 28 d. skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo praleistas ir 30 dienų terminas (Statuto 39 str. 4 d.). Šio termino eigos pradžia yra tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena. Ekspertizė, kurios pagrindu atsakovas priėmė Įsakymą, buvo pradėta 2021 m. gegužės 20 d., o baigta 2021 m. birželio 22 d. 2021 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. V-1793 nurodoma, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. rengiantis artėjančiam posėdžiui ir patikrinus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo nustatyta, kad gautas ekspertizės aktas. Tačiau pareiškėjas dar 2021 m. liepos mėn. kalbėjosi telefonu ir buvo informuotas apie ekspertizės aktą, taigi yra akivaizdu, kad atsakovui apie šį aktą buvo žinoma anksčiau, o 2021 m. rugsėjo 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. V-1793 nurodoma neteisinga informacija, tikslu pateisinti termino praleidimą.

5. Dėl pažeidimo ir nuobaudos neproporcingumo pareiškėjas nurodė, kad jis neprisimena, jog būtų pildęs suvestinę, tuo labiau rezultatus (skaičius). Pareiškėjo manymu, ranka daryti įrašai galėjo atsirasti jam įrašant asmenis turėjusius dalyvauti fizinio pasirengimo tikrinime. Pats R. M. patvirtino (pasirašė) tikrovės neatitinkančius duomenis, to pareiškėjas nematė ir negalėjo tam užkirsti kelio. Neteisingos suvestinės pareiškėjas neskenavo ir neįkėlė į sistemą. Net pasitvirtinus, kad pareiškėjas padarė įrašus, jie savaime be R. M. patvirtinimo ir įkėlimo į sistemą neįgijo teisinės galios. Pareiškėjas neturėjo jokio suinteresuotumo daryti šio įrašo, nes nėra R. M. pavaldume, jo net gerai nepažįsta. Tai, kad pareiškėjas sau nesiekė jokios naudos, pripažįstama ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tik R. M. galėjo būti suinteresuotas tikrovės neatitinkančio įrašo padarymu, todėl pareiškėjo kaltės laipsnis negali būti didelis. Fizinio pasirengimo vertinimas yra formali procedūra, o atitiktis fizinio pasirengimo reikalavimams yra bendro pobūdžio pareiga. Fizinio pasirengimo vertinimas vyksta sistemos viduje, t. y. ne viešai. Vadinasi, pažeidimas negali akivaizdžiai pažeminti tarnybos sistemos, pasitikėjimo ja ar kitaip ją kompromituoti. Pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų materialinių padarinių, jo veikla iki tarnybinio patikrinimo buvo vertinama gerai, todėl pažeidimas neatitinka tokio šiurkštumo lygio, kad būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

6. Dėl neteisingo funkcijų priskyrimo pareiškėjas nurodė, kad pagal tuo metu galiojusio Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-286 patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7.3 punktą, pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisija vykdo departamento direktoriaus, jo pavaduotojų, departamento pareigūnų, departamentui pavaldžių statutinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, departamento teritorinių struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, išskyrus departamento teritorinių struktūrinių padalinių ir jų struktūrinių padalinių bei departamentui pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnus, fizinio pasirengimo vertinimą. Taigi, komisija iš viso negalėjo vertinti teritorinių struktūrinių padalinių fizinio pasirengimo, kas buvo atliekama 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vadinasi, visa fizinio vertinimo procedūra buvo neteisėta, o pareiškėjas buvo neteisėtai priverstas vykdyti jam nepriskirtas funkcijas, todėl pareiškėjas negali būti už tai atsakingas. Tik 2021 m. balandžio mėn. buvo priimta nauja „Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos fizinio pasirengimo vertinimo tvarkos aprašas“ redakcija, pakeitusi komisijos funkcijas, įtraukiant pareigūnus, kurių fizinis pasirengimas buvo tikrinimas 2020 m. rugpjūčio 6 d. 2020 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1-3-65 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisijos sudarymo“ pareiškėjas buvo įtrauktas kaip komisijos narys, jos pirmininku paskirtas E. B., pavaduotoju V. K.. Pagal Aprašo 4 punktą komisijos darbą organizuoja ir jai vadovauja komisijos pirmininkas, jo nesant – pirmininko pavaduotojas. 2020 m. rugpjūčio 6 d. vykdant pareigūnų atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams vertinimą, nedalyvavo nei komisijos pirmininkas, nei pavaduotojas. Taigi, komisijos darbas 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo neteisėtas ir komisija negalėjo vertinti atvykusių pareigūnų, nes tai nebuvo priskirta komisijos funkcijai, todėl Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinė yra negaliojantis dokumentas, kuris negali sukelti neigiamų padarinių.

7. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, paskirta tarnybinio patikrinimo metu, nustačius, kad pareigūnas Departamento Klaipėdos PGV viršininko 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-3-65 paskirtas komisijos, atsakingos už Departamento Klaipėdos PGV vidaus tarnybos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimą, jo teisėtumą ir teisingumą, nariu ir turėdamas pareigą užtikrinti fizinio pasirengimo vertinimo teisingumą ir teisėtumą, 2020 m. rugpjūčio 6 d. padarė Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinėje Nr. 6-3-2337 (toliau – ir Suvestinė) tikrovės neatitinkantį įrašą apie buvusio pareigūno (tuo metu dar turėjusio pareigūno statutą) Departamento Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M.tariamai išlaikytas fizinio pasirengimo užduotis ir jų rezultatus, tą pačią dieną neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui (kai R. M. tvirtino šiuos melagingus duomenis savo parašu) kaip numatyta Statuto 21 straipsnio 2 punkte, neteikė jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą R. M. atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis jo atžvilgiu atliekamo tarnybinio patikrinimo metu tokiu būdu siekdamas išvengti savo atsakomybės.

9. Atsakovo teigimu, yra nepraleistas vienerių metų terminas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos tarnybinei nuobaudai skirti, taip pat nepraleistas 30 dienų terminas nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos tarnybinei nuobaudai skirti. Statuto 39 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma kartu su 39 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią, jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Atsakovas teisinį nuobaudos paskyrimo reguliavimo pagrindą pritaikė teisingai ir teisėtai. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) nepateikė (nesiuntė) atsakovui ekspertizės akto, o tik 2021 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1730-1066/2021 informavo atsakovą, kad yra atnaujinamas bylos nagrinėjimas ir 2021 m. birželio 30 d. teisme yra gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų atliktos ekspertizės aktas (išsamiau apie nustatytas faktines aplinkybes dėl ekspertizės akto gavimo žiūrėti 2021 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime Nr. V-1793 „Dėl gautos informacijos ir siūlymo pateikimo“).

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis negalėjo užkirsti kelio R. M. pasirašyti (tvirtinti duomenis) suvestinėje, nes šių įvykių nematė ir juose nedalyvavo. Kaip ir nurodyta Tarnybinio patikrinimo išvadoje 2021 m. balandžio 12 d. R. M. VAAT posėdžio metu paliudijo, kad „pačiame fizinio pasirengimo užduočių laikyme nedalyvavo, bet komisija, grįžusi po fizinio pasirengimo vertinimo, užėjo pas jį į kabinetą ir pasiūlė, kad „yra galimybė“ įtraukti jį į laikiusiųjų sąrašus. Pradžioje komisija pasiūlė jam pačiam įsirašyti į 11 eilutę duomenis, tačiau jis atsisakė. O kadangi jis atsisakė įsirašyti, t. y. surašyti pats (rezultatus – tikrintojo pastaba), o komisija buvo vietoje, R. M. pasiūlė komisijai apsispręsti ar komisija sutinka su tuo įrašymu, komisija nusprendė, kad įrašys patys tą įrašą į 11-ą eilutę ir jam pateikė pasirašyti. R. M. patvirtino, kad matė kaip buvo daromas įrašas. Įrašą rašė R. G., komisijos pirmininkas, o jis pasirašė kai buvo užpildyta eilutė, nes pagal taisykles jeigu sutinki, tai pasirašai, jeigu nesutinki, tai nepasirašai. Pasirašė, kad sutinka su duomenimis“.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad įrašai Suvestinėje rašyti jo ranka galėjo atsirasti jam įrašant į Suvestinę asmenis, turėjusius dalyvauti fizinio pasirengimo tikrinime bei kad turėjusių dalyvauti asmenų įrašymas nėra pažeidimas. Kaip nustatyta ir įrodyta tarnybinio patikrinimo metu 2020 m. rugpjūčio 6 d. vykdant Klaipėdos PGV pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimą buvo pildomos dvi suvestinės. Vieną suvestinę pildė pareiškėjas, kitą suvestinę (šio ginčo sudedamoji dalis) pildė Departamento Klaipėdos PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektorius M. B.. Įrašas apie tariamus R. M. fizinio pasirengimo užduočių atlikimo rezultatus buvo padarytas R. G. ranka būtent toje suvestinėje, kurią pildė M. B.. Taip pat šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigia R. M. pateikti liudijimai VAAT posėdžio metu. Be to, šią gynybos versiją pareiškėjas pirmą kartą pateikė tik 2021 m. lapkričio 11 d. (VAAT posėdžio metu apklausiamas kaip liudytojas) ir kaip prielaidą pateikė 2021 m. gruodžio 23 d. papildomai apklausiant pareiškėją.

12. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju buvo nustatyta, jog R. G. padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis yra formali, pažeidimas nesukėlė pasekmių, pažeidžiančių fizinių ar juridinių asmenų teisių, todėl, įvertinus jo 2020 m. rugpjūčio 6 d. elgesį, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo padarytoje veikoje nepakanka požymių baudžiamajai atsakomybei kilti, tačiau yra pakankamas pagrindas tarnybinei atsakomybei atsirasti. Suvestinė yra vienas iš pagrindinių ir svarbių dokumentų, kurio pagrindu sprendžiama apie pareigūnų tinkamumą užimamos pareigoms (pagal Statuto 8 str. 6 d. pareigūnas turi būti atitinkamo fizinio pasirengimo, pagal Statuto 20 str. 2 d. pareigūnai privalo atitikti fizinio pasirengimo reikalavimus, kurie kasmet tikrinami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 28 p., taip pat Departamento Klaipėdos PGV PVS vyriausiojo specialisto (R. M.) pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 1-3-4, 4.8 p.). Todėl tokio dokumento klastojimas, jo duomenų patvirtinimo parašais toleravimas ir nepranešimas (slėpimas) apie padarytą pažeidimą nei iš karto po jo, nei dėl R. M. veiksmų atliekamo tyrimo metu rodo ypatingą pažeidimo šiurkštumą. Tarnybinio patikrinimo metu įrodžius, kad R. G. atliko šiuos veiksmus, yra akivaizdu, kad darbdavys negali toliau pasitikėti tokiu pareigūnu.

13. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad darbdavio ir darbuotojų santykiai turi būti grįsti abipuse pagarba ir pasitikėjimu vienas kitu. Jei viena šalis (šiuo atveju darbuotojas) šiurkščiai pažeidžia nustatytą tvarką, darbdavys neturi kito pasirinkimo kaip tokį darbuotoją atleisti iš užimamų pareigų. Atsižvelgęs į visas išvardintas aplinkybes, už pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, yra proporcinga jo padarytam nusižengimui, švelnesnės nuobaudos paskyrimo atveju nebūtų pasiekti tarnybinės atsakomybės taikymo tikslai. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas už tarnybinio patikrinimo metu nustatytą pareiškėjo neteisėtą elgesį (veikimą) yra imperatyviai nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, todėl atsakovo diskrecija netaikyti šios tarnybinės nuobaudos, atsižvelgiant į Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes), yra ribota. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, įvertinus visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas reikšmingas aplinkybes ir faktinius duomenis, todėl laikytina, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytiems tarnybiniams nusižengimams.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo R. G. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Įsakymą ir pirmą punktą išdėstė taip: „Skirti vidaus tarnybos majorui R. G., Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui, tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą – griežtą papeikimą“; panaikino Įsakymo antrą ir trečią punktus; grąžino pareiškėją į Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto pareigas; įpareigojo Departamentą išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

15. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:

15.1. Patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant ginčijamą Įsakymą pareiškėjas ėjo Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas.

15.2. Departamento Klaipėdos PGV viršininko 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-3-65 sudaryta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisija, kurios sudėtyje buvo ir R. G.. Departamento Klaipėdos PGV pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 6 d. pagal pasirengimo aprašą ir nustatytą grafiką atliko fizinio pasiengimo vertinimą. 2020 m. rugpjūčio 6 d. tikrinimo rezultatų taškų Suvestinės Nr. 6-3-2337 11 punkte nurodyti Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialisto R. M. fizinio pasirengimo tikrinimo rezultatai ir nurodyta, kad jis atitinka fizinio pasirengimo reikalavimus.

15.3. 2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos PGV viršininkas, kilus įtarimui, kad galbūt pats R. M., nedalyvavęs fiziniame patikrinime, savo ranka įrašė duomenis į Suvestinę, t. y. galėjo padaryti neteisėtus veiksmus, kreipėsi į Departamento direktorių dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Atliekant tyrimą paaiškėjo, jog įrašus atliko R. G.. 2021 m. birželio 22 d. ekspertizės akte konstatuota, jog Suvestinės Nr. 6-3-2337 11 punkte įrašus parašė R. G..

15.4. 2020 m. rugsėjo 29 d. Departamente atliekant tarnybinį patikrinimą dėl buvusio pareigūno Departamento Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo buvo nustatyta, jog R. G. padarė tarnybinį nusižengimą (pareigūno vardo pažeminimą), todėl jo atžvilgiu 2021 m. rugsėjo 7 d. Departamento direktoriaus pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2021 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjui įteiktas pranešimas Nr. TN-80 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas).

15.5. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2021 m. gruodžio 23 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-102 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. G. galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl to, kad būdamas susipažinęs su Statuto ir Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso patvirtinimo“ (toliau – ir Etikos kodeksas) nuostatų reikalavimais, 2020 m. rugpjūčio 6 d. dalyvavo Suvestinės tikrovės neatitinkančio įrašo darymo ir pasirašymo (dokumento klastojimo) metu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. užpildė žinomai klastodamas dokumentą (leidžiant tokį dokumentą naudoti įstaigos veikloje), neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešė apie jam žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikė jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu, kai buvo apklausiamas kaip liudytojas bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis tarnybinio patikrinimo metu. Tokiu būdu pareigūnas sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus (išnagrinėtus išvadoje), tokiu elgesiu (veikimu) pažeisdamas Statuto ir Etikos kodekso (teisės aktų) reikalavimus, nors nenorėjo neigiamų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas suklastojo dokumentą (leidžiant tokį dokumentą naudoti įstaigos veikloje), neužkirtęs kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešęs apie jam žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikdamas jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu bei teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis tarnybinio patikrinimo metu, pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 21 straipsnio 2 punktą, Etikos kodekso 5.8, 6.1, 7.2, 7.9, 7.10 punktų reikalavimus ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei įvertinant padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareigūnui siūlyta skirti vieną iš Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarnybinių nuobaudų.

15.6. Departamento direktorius 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos bei atleido pareiškėją iš Departamento Klaipėdos PGV Palangos PGT vyriausiojo specialisto pareigų.

16. Įvertinęs Statuto 39 straipsnio 4 dalies nuostatas, byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad nuobauda paskirta laikantis įstatyme nustatytų terminų.

17. Pasisakydamas dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų, teismas aptarė Statuto 2 straipsnio 6 dalies, 38 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškia. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Įsakymu, nesutinka su paskirta nuobauda. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, Išvadoje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti minėtų teisės aktų pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad tai, jog, pasak pareiškėjo, dėl to jokių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė aptartų teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės laipsnio, nuobaudos proporcingumo.

18. Spręsdamas dėl tarnybinės nuobaudos proporcingumo, teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog padarytas nusižengimas sukėlė kokius nors objektyvius neigiamus padarinius. Pareiškėjo tarnybos stažas yra beveik 8 metai, per šį laiką pareiškėjui nebuvo skirtos tarnybinės nuobaudos, jis charakterizuojamas teigiamai, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atleidimas iš pareigų, kaip griežčiausia tarnybinės atsakomybės forma, turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju (ultima ratio), nes ir pačiai valstybei žalinga atleisti pareigūną, kuris turi tam tikrą profesinę patirtį, iš esmės savo pareigas atlieka tinkamai, valstybė yra investavusi į jo apmokymą. Pareiškėjas prisipažino padaręs neteisėtą veiką. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pagrįsta, kodėl kitokios, švelnesnės, atsakomybės priemonės būtų nepakankamos individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias pareiškėjo situacijai reikšmingas aplinkybes (realių pasekmių nebuvimą, teigiamas charakteristikas, ilgametį darbą ir kt.). Išvadoje nėra siūloma konkreti tarnybinė nuobauda ir motyvuojamas jos griežtumas, Įsakyme nuobaudos griežtumo motyvų taip pat nėra. Atsakovo teiginius apie neigiamą poveikį institucijai (reputacinę žalą) teismas vertino kritiškai, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų bei nenurodė, kaip ir kokiu būdu buvo padaryta reputacinė žala (pvz., buvo plačiai aptarinėjamas masinės informacijos priemonėmis ir pan.). Teismas vertino, kad kilusios formalios pasekmės gali būti nesudėtingai ištaisytos (pareigūno fizinis pasirengimas gali būti iš naujo įvertintas), todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pažeidimas nebuvo tokio šiurkštumo lygio, kad būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo jam paskirtą tarnybinę nuobaudą panaikinti, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė paskirti kitą, švelnesnę nuobaudą, numatytą Statuto 29 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas pakeitė Įsakymo 1 punktą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, paskiriant tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Įsakymo 2 punktą, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, bei 3 punktą, kuriuo pavesta atsiskaityti su pareiškėju, teismas panaikino.

20. Pripažinęs, kad pareiškėjui keičiama nuobauda atleisti jį iš pareigų, pareiškėjo atleidimas iš pareigų laikytinas neteisėtu, teismas pareiškėją grąžino į ankstesnes pareigas – Departamento Klaipėdos PGV Palangos PGV vyriausiojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas, 9 pareigybių grupė, pareiginės algos koeficientas 8,3). Įvertinęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 2, 3 dalių, Statuto 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas atsakovą įpareigojo išmokėti pareiškėjui kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką, bet ne ilgesnį nei 1 metai.

III. 21. Pareiškėjas R. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, ir pripažinti pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu bei panaikinti Departamento direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. RE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimas nebuvo tokio šiurkštumo lygio, kad būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, todėl sutinka su sprendimo motyvais dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos pakeitimo, paskiriant tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Tačiau pareiškėjas pažymi, kad jis prašė teismo pripažinti jo atleidimą iš pareigų neteisėtu ir panaikinti Įsakymą tuo pagrindu, kad praleisti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, taip pat dėl neteisingų funkcijų paskirstymo.

23. Dėl terminų pareiškėjas nurodo, kad:

23.1. Atsakovas praleido 1 metų terminą nuobaudai skirti nuo pažeidimo padarymo dienos (įskaitant 2 mėnesių terminą, teismui nusprendus, kad taikomas 3 metų terminas) ir 30 dienų terminą nuobaudai skirti nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Termino praleidimas yra pagrindas panaikinti pritaikytą tarnybinę nuobaudą. Pareigūnų atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams vertinimas, dėl kurio metu padaryto tikrovės neatitinkančio įrašo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, vyko 2020 m. rugpjūčio 6 d., tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta tik 2021 m. gruodžio 28 d., t. y. daugiau nei 4 mėnesius praleidus 1 metų terminą, kurio eigos pradžia yra tarnybinio nusižengimo padarymo diena.

23.2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad Statuto 39 straipsnio 4 dalies terminas nepraleistas, nes taikytinas 3 metų terminas, analogiškai nurodoma ir pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau teismas nenurodė, kodėl taikytinas 3, o ne 1 metų terminas. Statuto 39 straipsnio 4 dalis turi būti taikoma kartu su 39 straipsnio 9 dalimi, kurioje nustatyta, kad, jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Taigi, kompetentinga institucija suprantama kaip institucijos, atliekančios administracinio nusižengimo ar nusikaltimų tyrimus. Šiuo atveju šios kompetentingos institucijos jokių tyrimų neatliko. Be to, pagal Statuto 39 straipsnio 4 dalį, tam, kad būtų pratęstas terminas nuo 1 iki 3 metų dėl kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, būtina ir antra sąlyga – kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas, to taip pat nebuvo.

23.3. Įstatymų leidėjas tyrimo ar patikrinimo užbaigimo atveju prailgindamas senaties terminą iki 3 metų numatė specialų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą ir leido tarnybinę nuobaudą paskirti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo atitinkamo tyrimo ar patikrinimo užbaigimo (Statuto 39 str. 9 d.). Todėl net teismui prilyginus ekspertizės atlikimą ikiteisminių ar administracinių įstaigų vykdomam tyrimui, atsakovas praleido 2 mėnesių terminą, nes 2021 m. birželio 22 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1406(21) R. M. administracinėje byloje buvo gautas 2021 m. birželio 30 d., 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atnaujintas administracinės bylos Nr. eI3-1730-1066/2021 nagrinėjimas, atsakovas informuotas apie gautą ekspertizės aktą. Administracinė byla Nr. eI3-1730-1066/2021 yra elektroninė, todėl atsakovas bet kada nuo 2021 m. birželio 30 d. turėjo ir privalėjo susipažinti su ekspertizės aktu. Taigi, atsakovo nurodomos aplinkybės, kad tik 2021 m. rugsėjo 1 d. ruošiantis bylai buvo susipažinta su ekspertizės aktu, nesudaro pagrindo termino eigos pradžią laikyti 2022 m. birželio 1 d. Atsakovo 2021 m. rugsėjo 3 d. tarnybinis pranešimas Nr. V-1793 „Dėl gautos informacijos ir siūlymo pateikimo“ nepagrįstas jokiais įrodymais, surašytas siekiant pateisinti termino praleidimą. Pagal statuto 39 straipsnio 9 dalį, 2 mėnesių termino eigos pradžia siejama ne su susipažinimu su užbaigtu tyrimu, o su „sąlygų atsiradimu“, t. y. tyrimo užbaigimo momentu, paaiškėjimo momentui taikomas kitas – 30 dienų terminas. Bet kokiu atveju ginčijamas Įsakymas buvo priimtas praleidus šį 2 mėnesių terminą.

23.4. Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2021 m. rugsėjo 7 d. Net atsakovas pripažįsta (su kuo nesutinka pareiškėjas), kad tarnybinis nusižengimas, už kurį pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda, paaiškėjo vėliausiai 2021 m. rugsėjo 7 d., vadinasi 2021 m. gruodžio 28 d. skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo praleistas ir 30 dienų terminas, skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo momento (Statuto 39 str. 4 d.). Šio termino eigos pradžia yra tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena. Ekspertizė, kurios pagrindu atsakovas priėmė ginčijamą Įsakymą, buvo pradėta 2021 m. gegužės 20 d., o baigta 2021 m. birželio 22 d., teisme gauta 2021 m. birželio 30 d. Pirmosios instancijos teismas dėl šio praleisto termino iš viso nepasisakė.

24. Dėl neteisingo funkcijų priskyrimo pareiškėjas nurodo, kad:

24.1. Pagal tuo metu galiojusio Aprašo 7.3 punktą, pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisija vykdo departamento direktoriaus, jo pavaduotojų, departamento pareigūnų, departamentui pavaldžių statutinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, departamento teritorinių struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, išskyrus departamento teritorinių struktūrinių padalinių ir jų struktūrinių padalinių bei departamentui pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnus, fizinio pasirengimo vertinimą. Taigi, komisija iš viso negalėjo vertinti teritorinių struktūrinių padalinių fizinio pasirengimo, kas buvo atliekama 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vadinasi, visa fizinio vertinimo procedūra buvo neteisėta, o pareiškėjas buvo neteisėtai priverstas vykdyti jam nepriskirtas funkcijas, todėl pareiškėjas negali būti už tai atsakingas. Tik 2021 m. balandžio mėn. buvo priimta nauja „Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos fizinio pasirengimo vertinimo tvarkos aprašas“ redakcija, pakeitusi komisijos funkcijas, įtraukiant pareigūnus, kurių fizinis pasirengimas buvo tikrinimas 2020 m. rugpjūčio 6 d.

24.2. 2020 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1-3-65 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisijos sudarymo“ pareiškėjas buvo įtrauktas kaip komisijos narys, jos pirmininku paskirtas E. B., pavaduotoju V. K.. Pagal Aprašo 4 punktą komisijos darbą organizuoja ir jai vadovauja komisijos pirmininkas, jo nesant – pirmininko pavaduotojas. 2020 m. rugpjūčio 6 d. vykdant pareigūnų atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams vertinimą nedalyvavo nei komisijos pirmininkas, nei pavaduotojas. Taigi, yra akivaizdu, kad komisijos darbas 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo neteisėtas ir komisija negalėjo vertinti atvykusių pareigūnų, nes tai nebuvo priskirta komisijos funkcijai, todėl Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinė yra negaliojantis dokumentas, kuris negali sukelti neigiamų padarinių.

25. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti nauja sprendimą, kuriuo pareiškėjo R. G. skundą atmesti visiškai.

26. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Išvadoje pasiūlyta ir pareiškėjui taikyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – yra proporcinga, adekvati nusižengimo sunkumui ir teisinga poveikio priemonė, o pirmosios instancijos teismas neišsamiai, neobjektyviai ir neteisingai įvertino byloje esančius dokumentus ir gautus įrodymus:

26.1. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilusios formalios pasekmės gali būti nesudėtingai ištaisytos (pareigūno fizinis pasirengimas gali būti iš naujo įvertintas). Atsakovas pažymi, kad R. M. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1109-261/2022 buvo pripažintas teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos už tai, kad padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl tokie teismo argumentai yra nepagrįsti, nes šiuo atveju R. M. fizinio pasirengimo įvertinimas būtų neįmanomas atlikti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, todėl ir pasekmių ištaisyti nėra galimybės. Be to, tai nepaneigtų dokumento (Suvestinės) klastojimo fakto.

26.2. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kad dėl pareiškėjo veiksmų kilo formalios pasekmės. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju nuobaudos parinkimas ir proporcingumas buvo vertinamas pagal pareiškėjo atliktų ir padarytų neteisėtų, pavojingų ir šiurkščių veiksmų visumą, būtent pareiškėjo atlikti veiksmai – padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdis, įtakojo paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšį. Pareiškėjas savo ranka padarė tiesos neatitinkančius įrašus Suvestinėje, R. M. prie šių įrašų pasirašė ir perdavė juos įkelti D. S.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, tokie R. M. veiksmai buvo pakankamo šiurkštumo, kad jam taikomas atleidimas būtų laikomas teisėtu, tačiau R. G. ne ką mažiau šiurkštūs veiksmai pirmosios instancijos teismo vertinami kaip formalūs. Kaip ir pripažįsta pirmosios instancijos teismas, tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms pasekmėms, todėl atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad šioje byloje pažeidimo pasekmių įvertinimas turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuobaudos proporcingumo.

26.3. Atsakovas nesutinka su teismo argumentais, kuriais grindžiamas paskirtos tarnybinės nuobaudos neproporcingumas (tarnybos stažas, galiojančių tarnybinių nuobaudų nebuvimas, teigiama tarnybinė charakteristika). Atsakovas nurodo, kad atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas už tarnybinio patikrinimo metu nustatytus pareiškėjo neteisėtus veiksmus (elgesį) yra imperatyviai nustatytas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkte, todėl atsakovo diskrecija netaikyti šios tarnybinės nuobaudos, atsižvelgiant į Statuto 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes), yra ribota. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumą, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pareiškėjas tarnybos metu turėjo ne tik vykdyti jam nustatytas pareigūno pareigas (Statuto 21 str.), bet ir kaip fizinio pasirengimo vertinimo komisijos narys užtikrinti atliekamų funkcijų šioje srityje teisėtumą ir teisingumą. Be to, pareiškėjo tarnybinę atsakomybę sunkina tai, kad tarnybinį nusižengimą jis padarė grupėje susitarusių pareigūnų (Statuto 40 str. 2 d. 1 p.) būdamas šioje grupėje vienu aktyviausiu dalyviu – darydamas tiesos neatitinkantį įrašą. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindų pareiškėjui galėtų būti skirta lengvesnio pobūdžio nuobauda nei atleidimas iš vidaus tarnybos, nenustatyta. Atsakovas laikosi nuomonės, kad tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos Statuto 39 straipsnio 3 dalies 10 punkto pagrindu, paskyrimas buvo proporcingas padarytiems tarnybiniams nusižengimams.

26.4. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo pažeidimas nebuvo tokio šiurkštumo lygio, kad būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus. Toks elgesys, kai pareigūnas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir paskirtas fizinio pasirengimo vertinimo komisijos nariu, turėdamas suprasti visą jam skirtą atsakomybę, dalyvauja klastojant tarnybinį dokumentą, neužkerta kelio daromam teisės pažeidimui (kaip numato Statuto nuostatos), įrašo į Suvestinę R. M. duomenis ir leidžia jam Suvestinę pasirašyti, kitų tarnybinių patikrinimų metu apklausiamas neteikia jam žinomos informacijos, vengia atsakomybės, yra nesuderinamas su pagrindiniais pareigūnų etikos principais, diskredituoja valstybės ir įstaigos autoritetą, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, kurios švelninimui nėra teisinio pagrindo. Teismo nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų, turi 16 metų tarnybos stažą ir charakterizuojamas teigiamai, nepašalina padaryto šiurkštaus pažeidimo pobūdžio ir nesuteikia pagrindo švelninti atsakomybės. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Pareiškėjo veiksmai atlikti tyčios forma, t. y. siekiant naudos kitam asmeniui, pažeidus nustatytus teisės reikalavimus tam, kad kitas asmuo galėtų išvengti privalomo fizinio pasirengimo užduočių vykdymo.

26.5. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nevertino aplinkybių apie tai, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu savo kaltės nepripažino, pareiškėjo požiūris į savo ir kitų asmenų (R. M. ir D. S.) padarytus pažeidimus buvo atsainus, savo tokiu elgesiu bei melagingų duomenų teikimu jis apsunkino tarnybinių nusižengimų tyrimus, buvo nenuoširdus, nebendradarbiavo, nepadėjo atskleisti nusižengimų padarymo aplinkybių (siekė nukreipti tyrimus klaidinga linkme), nevertino nei savo, nei savo kolegų elgesio kritiškai. Tiek Statuto 21 straipsnio 2 punktas, tiek Departamento Klaipėdos PGV Palangos PGT vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo nuostatos, tiek Etikos kodekse (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 2 d.) įtvirtinti bendradarbiavimo ir sąžiningumo principai įpareigojo pareiškėją sąžiningai ir aktyviai veikti, imantis reikiamų priemonių, kad būtų apsaugoti teisėti darbdavio interesai – užtikrintas tinkamas pareigūnų fizinis pasiruošimas, atitiktis keliamiems reikalavimams, išaiškinami ir šalinami trūkumai, užkertamas kelias neteisėtiems darbuotojų veiksmams, todėl atsakovas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, įgijo pagrindą netoleruoti tokių jo interesams prieštaraujančių pareigūno veiksmų ir ateityje nepasitikėti pareiškėju.

27. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pažeidimo jis nepadarė, nes ne jis, o R. M. patvirtino pasirašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat ne pareiškėjas, o R. M. neteisingą suvestinę nuskenavo ir įkėlė į sistemą. R. M. buvo vykdytojas, o pareiškėjas tik padėjėjas, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad būtent pareiškėjo veiksmai buvo ne ką mažiau šiurkštūs, yra nepagrįstas. Atsakomybė turi būti diferencijuojama atsižvelgiant į kiekvieno vaidmenį, sukeltas pasekmes, kitas svarbias aplinkybes, todėl pareiškėjas neturėtų būti baudžiamas taip pat kaip R. M.. Pareiškėjas neturėjo jokio suinteresuotumo daryti įrašo, jis nebuvo R. M. pavaldume, jo net gerai nepažinojo. Tai, kad pareiškėjas nesiekė sau jokios naudos, pripažįstama ir Išvadoje. Tik R. M. galėjo būti suinteresuotas tikrovės neatitinkančio įrašo padarymu, todėl pareiškėjo kaltės laipsnis negali būti didelis.

29. Pareiškėjas pažymi, kad fizinio pasirengimo vertinimas yra formali procedūra, o atitiktis fizinio pasirengimo reikalavimams yra bendro pobūdžio pareiga. Fizinio pasirengimo vertinimas vyksta sistemos viduje, t. y. ne viešai. Vadinasi, pažeidimas negali akivaizdžiai pažeminti tarnybos sistemos, pasitikėjimo ja ar kitaip ją kompromituoti, nes yra ne viešas. Pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų materialinių padarinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kaip vienas iš kriterijų sprendžiant dėl drausminės nuobaudos adekvatumo ir proporcingumo pripažįstama ne tik nusižengimo pobūdis, pasekmės ir pan., bet ir tarnybos stažas, charakteristika, skatinimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-509-756/2018). Todėl, atsižvelgiat į pareiškėjo tarnybinę veiklą iki tarnybinio pažeidimo, pažeidimas neatitinka tokio šiurkštumo lygio, kad būtų galima taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

30. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo elgesio tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjas pažymi, kad jis iš karto informavo, jog R. M. faktiškai nedalyvavo fizinio pasirengimo patikrinime. Pasitelkti pareiškėjo nutylėjimą teikiant paaiškinimus jo nenaudai, neleidžia ir bendrasis teisės principas nemo tenetur seipsum accusare (niekas neturi būti verčiamas duoti parodymų prieš save), įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje. pareiškėjas nedavė melagingų parodymų, konkrečių melagingų parodymų nenurodo ir atsakovas savo apeliaciniame skunde. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad savęs nekaltinimo privilegija plačiąja prasme apima ne tik teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, tačiau ir galimybę teikti prieštaringus parodymus apie sau inkriminuojamą pažeidimą, neužsitraukiant už tai papildomos atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-1233-14).

31. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas 2021 m. rugsėjo 1 d., nustačius, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos 2021 m. birželio 30 d. buvo gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos ekspertizės išvada (2021 m. birželio 22 d. Nr. 11-1406(21)), kurioje nustatyta, jog „2020 m. rugpjūčio 6 d. Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinės Nr. 6-3-2337 11-oje eilutėje rankraštinius įrašus „PVS 11 R. M. 5 III 10x10 33,0 3 atsisp. 50 10 1000 5:55 1 14 atitinka“ parašė R. G.. Atsižvelgiant į tai, atsakovas įvertino, kad R. G. 2020 m. rugpjūčio 6 d. padarytiems veiksmams gali būti taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės taikymo terminas, nes Lietuvos teismo ekspertizės centro teismui pateikta rašysenos ekspertizės išvada laikytina kompetentingos institucijos atliktu tyrimu (patikrinimu). Taigi, tarnybinė nuobauda paskirta, nepraleidus tarnybinės nuobaudos skyrimo termino.

33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad komisijos darbas 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo neteisėtas ir komisija negalėjo vertinti atvykusių pareigūnų, nes tai nebuvo priskirta komisijos funkcijai, todėl Suvestinė yra negaliojantis dokumentas, kuris negali sukelti neigiamų padarinių. Atsakovas pažymi, kad Aprašas reglamentavo tik Departamento, kaip centrinės įstaigos, komisijos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo uždavinius, funkcijas, teises, darbo organizavimą ir atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams vertinimo tvarką. Pareiškėjas buvo teisėtai paskirtas vienu iš Departamento direktoriaus įgalioto Klaipėdos PGV viršininko 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-3-65 sudarytos Klaipėdos PGV vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisijos nariu. Pats pareiškėjas, būdamas paminėtos komisijos nariu, buvo atsakingas už komisijos darbo teisėtumą ir teisingumą ir privalėjo užtikrinti, kad komisijos darbe būtų laikomasi nustatytos tvarkos ir drausmės, nebūtų daromi jokie pažeidimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 34. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė A. G. pateikė tarnybinį pranešimą Nr. V-1793, kuriame nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. Departamente gavus informaciją apie buvusio pareigūno Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. M. galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą buvo pradėtas ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu Departamento Klaipėdos PGV PVS vyriausiasis specialistas D. S. ir Departamento Klaipėdos PGV Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas R. G. raštu paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. bendrojo fizinio pasirengimo vertinimo metu R. M. nedalyvavo, o tos pačios dienos Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinėje Nr. 6-3-2337 įrašą apie R. M. atitiktį nustatytiems bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimams įrašė ne jie. 2020 m. lapkričio 27 d. patvirtinus Tarnybinio patikrinimo išvadą dėl Departamento Klaipėdos PGV PVS vyriausiojo specialisto vidaus tarnybos majoro R. M. galimo tarnybinio nusižengimo Nr. TPI-2, R. M. skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. TE-3-225 R. M. atleistas iš vidaus tarnybos.

35. Teisme nagrinėjamo ginčo dėl šio įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo metu VAAT 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo paskirta rašysenos (parašo) ekspertizė, o bylos nagrinėjimas sustabdytas iki bus gautas ekspertizės aktas.

36. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 birželio 22 d. ekspertizės akto Nr. 11-1406(21) išvadoje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinės Nr. 6-3-2337 11-oje eilutėje rankraštinius įrašus „PVS 11 R. M. 5 III 10x10 33,0 3 atsisp. 50 10 1000 5:55 1 14 atitinka“ parašė R. G..

37. Atsižvelgiant į tai buvo pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl D. S. ir R. G. galimų tarnybinių nusižengimų. 2021 m. rugsėjo 7 d. Departamento direktoriaus pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas.

38. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad patikrinimui aktualiu laikotarpiu ir priimant ginčijamą Įsakymą pareiškėjas R. G. ėjo Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto (statutinis valstybės tarnautojas) pareigas.

39. Departamento Klaipėdos PGV viršininko 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-3-65 sudaryta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisija, kurios sudėtyje buvo ir pareiškėjas.

40. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai 2020 m. rugpjūčio 6 d. pagal Pasirengimo aprašą ir nustatytą grafiką atliko fizinio pasiengimo vertinimą.

41. 2020 m. rugpjūčio 6 d. tikrinimo rezultatų taškų Suvestinės Nr. 6-3-2337 11 punkte nurodyti Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyriausiasis specialisto R. M. fizinio pasirengimo tikrinimo rezultatai ir nurodyta, kad jis atitinka fizinio pasirengimo reikalavimus.

42. 2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos PGV viršininkas Marius Garbenis, kilus įtarimui, kad galbūt pats R. M., nedalyvavęs fiziniame patikrinime, savo ranka įrašė duomenis į Suvestinę, t. y. galėjo padaryti neteisėtus veiksmus, kreipėsi į PAGD direktorių dėl galimo tarnybinio nusižengimo.

43. Atliekant tyrimą paaiškėjo, jog įrašus atliko R. G., t. y. padarė tarnybinį nusižengimą (pareigūno vardo pažeminimą), todėl 2021 m. rugsėjo 7 d. Departamento direktoriaus pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas.

44. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2021 m. gruodžio 23 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-102 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. G. galimo tarnybinio nusižengimo“. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl to, kad būdamas susipažinęs su Statuto ir Etikos kodekso nuostatų reikalavimais, 2020 m. rugpjūčio 6 d. dalyvavo Suvestinės tikrovės neatitinkančio įrašo darymo ir pasirašymo (dokumento klastojimo) metu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. užpildė žinomai klastodamas dokumentą (leidžiant tokį dokumentą naudoti įstaigos veikloje), neužkirto kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešė apie jam žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikė jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu, kai buvo apklausiamas kaip liudytojas bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis tarnybinio patikrinimo metu. Tokiu būdu pareigūnas sąmoningai atliko neteisėtus veiksmus (išnagrinėtus išvadoje), tokiu elgesiu (veikimu) pažeisdamas Statuto ir Etikos kodekso (teisės aktų) reikalavimus, nors nenorėjo neigiamų padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.

45. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas suklastojo dokumentą (leidžiant tokį dokumentą naudoti įstaigos veikloje), neužkirtęs kelio daromam teisės pažeidimui ir nepranešęs apie jam žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikdamas jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu bei teikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis tarnybinio patikrinimo metu, pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 21 straipsnio 2 punktą, Etikos kodekso 5.8, 6.1, 7.2, 7.9, 7.10 punktų reikalavimus ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei įvertinant padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareigūnui siūlyta skirti vieną iš Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarnybinių nuobaudų.

46. PAGD direktorius 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos bei atleido pareiškėją iš Departamento Klaipėdos PGV Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto pareigų.

47. Dėl terminų tarnybinei nuobaudai skirti.

47.1. Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

47.2. To paties straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinis patikrinimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo tyrimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas arba bylos dėl administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ar sprendimas dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą turi būti priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo veikos tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos eigą.

47.3. Šiuo atveju Statuto 39 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra aktualus, nes pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo atsakovas nevertino, kaip turinčio nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, taip pat nėra ir kitų šiame teisiniame reglamentavime nurodytų sąlygų.

47.4. Remiantis šios Nutarties 47.1 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Statuto 39 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinti dvejopo pobūdžio terminai: procedūrinio pobūdžio ir materialinio teisinio pobūdžio, kuriems pasibaigus išnyksta materialiniai teisiniai pagrindai tarnybinei atsakomybei kilti.

47.5. Šios bylos kontekste vertintina, ar ekspertinio tyrimo instituciją galima pripažinti kompetentinga institucija Statuto 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo prasme, tai pirma, ir antra, jei taip, ar dviejų mėnesių terimo nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos pažeidimas sukelia įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo neteisėtumo teisinius padarinius.

47.5.1. Pasisakydama dėl termino „kompetentinga institucija“, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tarnybinis nusižengimas paaiškėjo tik atlikus ekspertinį rašysenos tyrimą, kurį atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2021 m. birželio 22 d. ekspertizės akto Nr. 11-1406(21) išvadoje nustatęs, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo rezultatų taškų suvestinės Nr. 6-3-2337 11-oje eilutėje rankraštinius įrašus „PVS 11 R. M. 5 III 10x10 33,0 3 atsisp. 50 10 1000 5:55 1 14 atitinka“ parašė pareiškėjas R. G..

47.5.2. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nevertinti Lietuvos teismo ekspertizės centro, kaip kompetentingos institucijos Statuto 39 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo prasme, juo labiau, kad šios bylos kontekste tik specialiųjų žinių panaudojimo būdu buvo galima nustatyti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ir subjektą, padariusį neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėjas tarnybinio patikrinimo dėl R. M. tarnybinio nusižengimo metu neigė dalyvavęs atliekant neteisėtus veiksmus (žr. Nutarties 34 p.).

47.5.3. Pagal Statuto 39 straipsnio 4 dalį tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas (be kitų įstatyme nurodytų, tačiau neaktualių šiai bylai atvejų) kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

47.5.3.1. Nurodyto 2 mėnesių termino pažeidimas yra procedūrinio termino nesilaikymas. Toks pažeidimas pats savaime nesukelia įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo neteisėtumo teisinių padarinių, išskyrus tuos atvejus, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti atsakovo piktnaudžiavimą teise arba akivaizdų aplaidumą veiksmais ar neveikimu, skirtingai nei tais atvejais, kai praleidžiamas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

47.5.3.2. Šiuo atveju ginčijamas įsakymas priimtas 2021 m. gruodžio 28 d. Kompetentingos institucijos atlikto tyrimo patikrinimo pabaigos diena yra 2021 birželio 22 d. (ekspertizės aktas Nr. 11-1406(21).

47.5.3.3. Taigi, 2 mėnesių terminą atsakovas pažeidė. Tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovas atliko veiksmus (neveikė) tokiais pagrindais, kurie dėl 2 mėnesių termino pažeidimo paneigtų tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumą. Materialinis teisinis 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos nebuvo pasibaigęs, todėl konstatuotina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepažeidžiant Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų.

48. Dėl pareiškėjo paskyrimo į fizinio pasirengimo vertinimo komisiją teisėtumo.

48.1. Minėta, kad Departamento Klaipėdos PGV viršininko 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-3-65 sudaryta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisija, kurios sudėtyje buvo ir pareiškėjas. Šio įsakymo teisinis pagrindas vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašas.

48.2. Vadovaujantis vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašo 4 punktu, centrinių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, kitų centrinių statutinių įstaigų pareigūnų, taip pat pareigūnų, esančių Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezerve ir einančių nestatutinio valstybės tarnautojo pareigas centrinėse statutinėse įstaigose, centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, šiame punkte nurodytų vertinimo komisijų narių (tik pareigūnų) fizinį pasirengimą vertina centrinių statutinių įstaigų vadovų sudarytos vertinimo komisijos (5 pastraipa).

48.3. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-286 patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo tvarkos aprašo 7.3 punktą pareigūnų fizinio pasirengimo vertinimo komisija vykdo departamento direktoriaus, jo pavaduotojų, departamento pareigūnų, departamentui pavaldžių statutinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų, departamento teritorinių struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų, išskyrus departamento teritorinių struktūrinių padalinių ir jų struktūrinių padalinių bei departamentui pavaldžių statutinių įstaigų pareigūnus, fizinio pasirengimo vertinimą. Taigi komisija išvis negalėjo vertinti teritorinių struktūrinių padalinių pareigūnų fizinio pasirengimo.

48.4. Tačiau komisija sudaryta, kaip minėta, ne pareiškėjo nurodomu teisiniu pagrindu, o vadovaujantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu vidaus reikalų ministro.

48.5. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad įsakymas dėl komisijos sudarymo neatitinka Aprašo 4 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo, todėl prieinama prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl komisijos veiklos neteisėtumo yra nepagrįsti.

49. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo ir pareiškėjo skundo atmetimo.

49.1. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas statutiniu pareigūnu, dalyvavo klastojant dokumentus, tai darė sąmoningai, tyčia. Be to, pareiškėjas nepranešė apie jam žinomą padarytą teisės pažeidimą, neteikė jam žinomos informacijos apie padarytą teisės pažeidimą kito tarnybinio patikrinimo metu, kai buvo apklausiamas kaip įvykių dalyvis (liudytojas) bei teikė tikrovės neatitinkančius duomenis tarnybinio patikrinimo metu.

49.2. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini, kaip tyčinis šiurkštus teisės pažeidimas, netoleruotinas statutinėje tarnyboje, o asmuo, taip elgdamasis, daro reputacinę žalą institucijai, kenkia jos autoritetui ir žemina pareigūno vardą. Teisėjų kolegija tai konstatuoja įvertinusi padarytų pažeidimų pobūdį. Pažymėtina, kad šiuo atveju pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti materialinių teisinių padarinių. Būtina pažymėti ir tai, kad būtent padarytų teisės pažeidimų pobūdis yra reikšmingas, kai vertinama, ar pareigūno neteisėtais veiksmais pakenkiama institucijos autoritetui, padaroma reputacinė žala. Dokumento klastojimas turi nusikalstamos veikos elementų ir jokiais būdais nedera su ypatingą funkcinę ir teisinę padėtį valstybėje užimančių statutinių įstaigų veikla, pareigūnams keliamais reikalavimais.

49.3. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakeisdamas ginčijamu Įsakymu taikytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į griežtą papeikimą, neteisingai vertino faktines aplinkybes bei taikė procesinį įstatymą (ABTĮ 56 str.) ir materialinį teisinį reglamentavimą (Statuto 21 str. 2, 3 p., 39 str. 1 d., 40 str.).

50. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir pareiškėjo skundą visa apimtimi atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria pakeistas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir pirmas jo punktas išdėstytas taip: „Skirti vidaus tarnybos majorui R. G., Departamento Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiajam specialistui, tarnybinę nuobaudą už padarytą tarnybinį nusižengimą – griežtą papeikimą“.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. TE-3-302 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš vidaus tarnybos“ antras ir trečias punktai.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjas R. G. grąžintas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto pareigas.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį, kuria Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įpareigotas išmokėti pareiškėjui R. G. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys