2022-06-08 Nr. AB-15640-3-61-3-00091-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-280-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00091-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 59.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Licencijavimo skyriaus 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. 20-IL-10- 05226-e „Dėl R. Č. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo ir ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimas bei jis įpareigotas pristatyti ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešioti) ginklą, Europos šaunamojo ginklo leidimą, ginklų pažymėjimus Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Licencijavimo skyriui. Su šiuo Sprendimu pareiškėjas nesutiko.

2.2. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Aprašas), 75 punktu, 92.1 papunkčiu ir 104 punktu, atsižvelgiant į pareiškėjo padarytą Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą, t. y. 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1,47 prom. girtumas) ir vairuodamas savo automobilį (duomenys neskelbtini), kartu su savimi ant diržo dėkle turėjo savo vardu registruotą pistoletą (duomenys neskelbtini), dėl to jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 1 dalį ir pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

2.3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodytas teisinis leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo panaikinimo pagrindas – Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas – yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis nepadarė jame nustatyto teisės pažeidimo. Pareiškėjas akcentavo, kad, pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, ginklo naudojimas nėra tapatus ginklo nešiojimui ar gabenimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesinaudojo ginklu, tačiau nešiojo (gabeno) jį pažeisdamas Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, draudžiančius ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau). Pareiškėjas teigė, kad, jei ginklas naudojamas pažeidžiant Įstatymo 34 straipsnio sąlygas ir reikalavimus, asmeniui taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 482 straipsnio 1 dalį. Tačiau jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ANK straipsnį, nes su savimi turimo ginklo nenaudojo.

2.4. Pareiškėjas manė, kad skundžiamame Sprendime nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti, o tai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų motyvuoti ir pagrįsti priimamą sprendimą. Pareiškėjo nuomone, minimi žodžiai apie tai, kad „ginklu galėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys“, turėtų būti vertinami kaip prielaidos ar abejonės, neturinčios realaus pagrindo.

2.5. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis pirmą kartą padarė ANK 227 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, kai turėjo su savimi ginklą būdamas neblaivus, dėl to labai gailisi. Teismo paskirtą baudą sumokėjo. Pareiškėjas nurodė, kad, pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą. Ši aplinkybė yra pagrindas panaikinti leidimą nešioti ir laikyti ginklą. Pareiškėjas teigė, kad šiuo atveju, jis buvo nubaustas pirmą kartą, todėl neturėtų būti atimamas leidimas nešioti ir laikyti ginklus. Pareiškėjas tvirtino, kad tokiu atsitiktinio pobūdžio veiksmu pareiškėjas nesukėlė ir nesukelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Jis yra charakterizuojamas teigiamai, nėra piktybinis ginklų laikymo, gabenimo taisyklių pažeidėjas, o jo padaryta veika, minėta, yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra baustas už nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Sprendimu pritaikytos priemonės (visų ginklų paėmimas) nėra proporcingos siekiamam tikslui, padarytam pažeidimui, dėl kurio jis jau nubaustas. Mano, kad jo teisės ribojamos labiau nei tai būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti.

2.6. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nuo 2006 m. yra medžiotojas, medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas teigiamai, niekada nėra pažeidęs medžioklės taisyklių ir pan. Jis atkreipė dėmesį, kad ginklo leidimo atėmimas turės įtakos jo šeimos ūkiui bei sumažins jo saugumo jausmą.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), pareigūnai sustabdė automobilį, kurį vairavo R. Č., blaivumo patikrinimo metu jam buvo nustatytas (1,47 prom.) girtumas. Pareiškėjas ant diržo dėkle turėjo savo vardu registruotą pistoletą (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų nusižengimų pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo surašyti du administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 227 straipsnio 1 dalį (ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys) ir ANK 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimu R. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 Eur bauda. Taip pat Vilniaus AVPK Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir PK) nutarimu pareiškėjui pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta 800 Eur bauda.

3.2. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas ginklo gabenimą pradėjo, kai paėmė jį iš ginklų laikymo vietos namuose (duomenys neskelbtini). Gabenimo procesas būtų buvęs pabaigtas, ginklą grąžinus į seifą, t. y. nuolatinę ginklų saugojimo vietą, kadangi jokia kita laikina ginklų laikymo vieta nėra asmeniui įregistruota. Atsakovas pabrėžė, kad R. Č. gabeno ginklą būdamas neblaivus (1,47 promilės), nesilaikydamas Įstatyme nustatytų reikalavimų, tad jo elgesys vertinamas kaip asmens, negerbiančio valstybėje galiojančių įstatymų.

3.3. Atsakovas manė, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus ir gabendamas ginklą, sukėlė grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, nes ginklu galėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys.

3.4. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų.

3.5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau baustas nebuvo, o medžiotojo funkcijoms atlikti jam yra reikalinga teisė laikyti (nešiotis) ginklus, nesudaro pagrindo patenkinti jo reikalavimus. Be to, pareiškėjo argumentai, jog įvykio situacijos metu jis ginklu nesinaudojo, nesudaro pagrindo jo elgesį vertinti kaip atsakingą ir rūpestingą. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas, kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus žalingus savo neteisėto elgesio padarinius ir atsižvelgti į tai, jog tokiais savo veiksmais sukels neigiamų pasekmių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesys savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

3.6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl šiuo konkrečiu atveju turi būti vertinama kaip kilusi grėsmė neatsižvelgiant į tai, ar asmens kaltė ir pasekmės buvo, ar ne.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo R. Č. skundą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjui R. Č. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini); Europos šaunamojo ginklo leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo vardu registruoti ginklai yra šie: lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini); pistoletas (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini).

5.2. Policijos registruojamų įvykių registre 2020 m. rugsėjo 23 d. registruotas įvykis (duomenys neskelbtini), kad 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), pareigūnai sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. Č., blaivumo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,47 promilių girtumas; R. Č. ant diržo, dėkle, turėjo savo vardu registruotą pistoletą (duomenys neskelbtini).

5.3. Pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo surašyti du administracinio nusižengimo protokolai.

5.4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. A-10-1713-1143/2020 R. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 promilių girtumas), turėdamas leidimą turėti ir nešioti ginklą, ant diržo, dėkle, turėjo kovinį šaunamąjį ginklą – pistoletą (duomenys neskelbtini), jame buvo įstatyta dėtuvė su 8 šoviniais. Teismas nustatė, kad R. Č. savo veiksmais pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą draudimą, jog A, B, C kategorijų ginklų, šaudmenų savininkui, valdytojui, naudotojui, be kita ko, draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 prom. ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

5.5. Taip pat Vilniaus AVPK Širvintų rajono PK 2020 m. spalio 8 d. nutarimu R. Č. pagal ANK 422 straipsnio 3 dalį, t. y. už tai, kad jis minėtu laiku ir vietoje vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 prom. girtumas), paskirta 800 Eur bauda.

5.6. Vilniaus AVPK VTV Licencijavimo skyriaus vyresnioji specialistė 2020 m. gruodžio 3 d. surašė Sprendimą, jį patvirtino VTV viršininkas. Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad ginklo savininkas naudodamasis ginklais pagal Įstatymą privalo užtikrinti jų gabenimą ir saugojimą taip, kad nesukeltų grėsmės kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nustatyta, kad pareiškėjas gabeno ginklą būdamas neblaivus (1,47 prom.), nesilaikydamas Įstatyme nustatytų reikalavimų, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui; ginklu galėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys. Minėtos aplinkybės leidžia neigiamai vertinti R. Č. elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 41 straipsnio 4 dalimi, Aprašo 75 punktu, 92.1 punktu ir 104 punktu bei Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 5 punktu, 14, 18 ir 19 punktais priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ir Europos šaunamojo ginklo leidimą bei įpareigojo pareiškėją pristatyti jam priklausančius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimą, ginklų pažymėjimus Vilniaus AVPK VTV Licencijavimo skyriui.

6. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėjo, kad, kai sprendžiama dėl asmens teisės nešiotis ir laikyti ginklą panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimas bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

7. Teismas pažymėjo, kad pirmos sąlygos egzistavimą iš esmės patvirtina Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutarimas, kuriame teismas, R. Č. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje (ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų). Teismas akcentavo ir Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šių aplinkybių taip pat neginčijo.

8. Atsižvelgęs LVAT praktiką bei teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, bei jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

9. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,47 promilių girtumas), vairavo automobilį, kartu su savimi ant diržo, dėkle, turėjo kovinį šaunamąjį ginklą – pistoletą (duomenys neskelbtini), jame buvo įstatyta dėtuvė su 8 šoviniais. Teismas darė išvadą, kad toks pareiškėjo elgesys (apsvaigęs nuo alkoholio nešiojosi (gabeno) šaunamąjį ginklą, kuriame buvo įstatyta dėtuvė su 8 šoviniais, be to, dar ir vairavo transporto priemonę) neabejotinai sukėlė grėsmę žmonių gyvybei ir (ar) sveikatai, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui ir kt.

10. Teismo įsitikinimu, tai, kad pareiškėjas ginklu nesinaudojo (t. y. neatliko aktyvių veiksmų, pvz., iššaudamas iš ginklo), nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo jo elgesį vertinti kaip atsakingą ir rūpestingą. Pats pažeidimų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę jo paties ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo nešiojimas (gabenimas), esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims. Tokį aiškinimą patvirtina ir sisteminis Įstatymo nuostatų (pvz., 18, 29, 30, 31, 41 straipsnių) aiškinimas, jose įvairios asmenų ir institucijų teisės ir pareigos siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimo faktu. Teismas pažymėjo, kad būtent tokios praktikos laikosi ir LVAT savo nutartyse, žr., pvz., 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2300-502/2017.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog jis Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, yra medžiotojas nuo 2006 m., taip pat yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) ir kt., nėra esminiai, kadangi, pats pažeidimų pobūdis (kai jis apsvaigęs nuo alkoholio nešiojosi (gabeno) šaunamąjį ginklą, kuriame buvo įstatyta dėtuvė su 8 šoviniais, be to, dar ir vairavo transporto priemonę) rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Teismo nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, jog, priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą; taigi, priimant sprendimą, priešingai, nei teigia pats pareiškėjas, buvo laikytasi proporcingumo principo.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, jog atsakovas apskritai jam negalėjo taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, nes ji taikoma tik tais atvejais, kai ginklu neteisėtai naudojamasi (t. y. iššaunant iš ginklo ir pan.) ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai ir pan., o jis ginklu nesinaudojo, tik jį nešiojo (gabeno), pažeisdamas Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, teismas pažymėjo, kad su tokiu teisės aiškinimu nesutinka. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas naudojimasis ginklu reiškia net tik aktyvų veiksmą, kai asmuo panaudoja ginklą (pvz., šaudo iš jo ir pan.), bet ir apskritai disponavimą ginklais, be kita ko, ir tokius veiksmus kaip ginklo nešiojimas (gabenimas) ir kt. Būtent tokį teisės aiškinimą iš esmės patvirtina ir LVAT praktika, iš kurios analizės matyti, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas taikomas ne tik pareiškėjo nurodomų aktyvių veiksmų atvejais, bet ir kitais atvejais, pvz., gabenant ginklą ir kt.

13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, darė išvadą, kad Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus; jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, jį priimant buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

III. 14. Pareiškėjas R. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pirmos instancijos teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, privalėjo ištirti ex officio. Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. Teismas privalėjo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus. Sprendimas priimtas pareiškėjui nepranešus apie nagrinėjimą bei pareiškėjui nedalyvaujant. Skundžiamas Sprendimas ir jo priėmimo procesas – daryti Vilniaus AVPK VTV Licencijavimo skyriaus posėdį uždarą arba nekviečiant į jį suinteresuotas šalis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus turėti atstovą, būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią pareiškėjui nepalankią priemonę ir teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, pareikšti prašymus ir nušalinimus bei kitas teises ir teisės principus. Sprendime, tikslingai nenurodyta jokių teisės aktų remiantis ir vadovaujantis kuriais buvo „gauta informacija“ ir kokiame teisiniame procese buvo atliktas minimas patikrinimas ir nustatytos aplinkybės. Pareiškėjas daro prielaidą, kad VPK šiuos veiksmus atliko ne ikiteisminio ar administracinio nusižengimo tyrimų procese, todėl labiau tikėtina, kad vadovaujantis VAĮ tvarka, tačiau Sprendime nėra apie tai užsiminta, todėl šiame procese galime tik spėlioti kokios yra suinteresuoto/kaltinamojo/ baudžiamo asmens ar patikrinimą atliekančios institucijos teisės ir pareigos.

15.2. Vadovaujantis Aprašo 93 punktu skundžiamą sprendimą tvirtina teritorinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, tačiau byloje nėra duomenų, ar sprendimą pasirašiusi VTV Licencijavimo skyriaus vyresnioji specialistė 2020 m. gruodžio 3 d. buvo įgaliota teritorinės įstaigos vadovo tvirtinti šį Sprendimą. Ji nėra teritorinės įstaigos vadovė, o kitas aplinkybes patvirtinančių dokumentų ar aplinkybių sprendimo turinyje ar prieduose nėra, todėl sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas. Taip pat nėra nustatyta, ar skundžiamas Sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui per 3 darbo dienas ar buvo įkeltas į PLVIS.

15.3. Pareiškėjas pažymi, kad teismo jau yra nubaustas už ginklo gabenimą apsvaigus, tačiau teismo nutarime nėra įpareigojimo panaikinti spec. teises ar kaip kitaip suspenduoti pareiškėjo jokių teisių ar apriboti jas iš dalies ar dar kaip kitaip.

15.4. Nagrinėjamu atveju yra non bis in idem (lot. ne du kartus už tą patį) principo pažeidimas. Kad veikos yra tapačios patvirtina ir faktas, kad pradėjus administracinę teiseną (duomenys neskelbtini) ir perdavus bylą teismui I2-1814-860/2021, lygiagrečiai jam VPK nepradėjo administracinės procedūros, kurios pasėkoje buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Administracinė procedūra buvo pradėta tik po 2020 m. lapkričio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimo įsiteisėjimo Nr. 10-ANR_N-24413-2020 (A10.-1713-1143/2020). Aktualiu atveju įsiteisėjus 2020 m. lapkričio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimui administracinio nusižengimo byloje ir skundžiamam sprendimui administracinės procedūros teisenoje, susidarė tokia situacija, kad yra priimti skirtingi sprendimai tam pačiam pareiškėjui dėl tų pačių veiksmų, skirtingose teisenose ir vadovaujantis skirtingais įstatymais. Toks teisinis neapibrėžtumas nesuderinamas su teisinės valstybės principu.

15.5. Sprendime nurodyti teiginiai, kad nustatytas faktas, jog R. Č. neblaivus gabeno ginklą, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad R. Č. sukėlė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto numatytas ginklo neteisėto panaudojimo pasekmes, t. y. grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar)visuomenės saugumui, nes ginklu galėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys, yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti, o tai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų motyvuoti ir pagrįsti priimamą sprendimą. Minimi žodžiai apie tai, kad „ginklu galėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys“ taip pat tik patvirtina, kad ir policija nevertino, kad R. Č. naudojo ginklą, o jį tik turėjo su savimi prie dėklo, kuomet jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų neblaivus už vairo, kas atitinka ginklo nešiojimo sąvoką. Šių aplinkybių nenustatė bylą išnagrinėję Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2020 m. lapkričio 20 d. nutarime Nr.10-ANR_N-24413-2020 (A10.-1713-1143/2020), todėl sprendime išdėstyti samprotavimai iš esmės prieštarauja įsiteisėjusiam nutarimui.

15.6. Pareiškėjo vertinimu, nenustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui, nes galima daryti pagrįstą prielaidą, jog pareiškėjui ši specialioji teise panaikinama visam laikui.

15.7. Pareiškėjas pirmą kartą padarė ANK 227 straipsnio 1 dalies (Ginklų, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivūs, apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys) numatytą pažeidimą, kuomet turėjo su savimi ginklą, būdamas neblaivus, dėl ko labai gailisi. Teismas minėtą R. Č. pažeidimą įvertinimo skirdamas jam minimali sankciją – nubaudė 60 Eur bauda (ANK 227 str. 1 d. sankcija numato baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų), kurią pareiškėjas sumokėjo.

15.8. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu, asmuo yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą. Ši aplinkybė yra pagrindas panaikinti leidimą nešioti ir laikyti ginklą (Įstatymo 40 str. 1 d. 5 p.). R. Č. nėra pakartotinai padaręs Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punkto minimo pažeidimo, yra nubaustas pirmą kartą, todėl Įstatymo 18 straipsnio prasme jis, nežiūrint į tai, kad 2020 m. padarė pirmiau minimą teisės pažeidimą, būdamas neblaivus, yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, ir šis jo pažeidimas nėra kliūtis jam turėti leidimą nešioti ir laikyti ginklus.

15.9. Aiškindamas Įstatymo nuostatas, LVAT ne kartą konstatavo, kad šiame įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į kitų asmenų ir (ar) savo gyvybę ar sveikatą, nuosavybę, viešąją tvarką ir (ar)visuomenės saugumą tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai,

15.10. Pareiškėjas akcentuoja, kad teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kas liudija atsitiktinį pažeidimo pobūdį, dėl šio pažeidimo jis gailisi, baudą sumokėjo, todėl vertinti pareiškėją kaip piktybinį pažeidėją, nesilaikantį teisės aktų reikalavimų ir negerbiantį galiojančių įstatymų bei kaip turintį polinkį kelti grėsmę sau ir kitiems asmenims, nėra pagrindo. Tokiu atsitiktinio pobūdžio veiksmu pareiškėjas savaime nesukėlė ir nesukelia jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

15.11. Sprendimu jam pritaikytos priemonės (visų ginklų paėmimas) nėra proporcingos siekiamam tikslui, padarytam pažeidimui, dėl kurio jis jau nubaustas, nes riboja jo teises labiau, nei tai būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra medžiotojas nuo 2006 m., taip pat yra medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas tik teigiamai, niekada nėra pažeidęs medžioklės taisyklių, jo medžioklė yra reikšminga šeimos ūkiui, pistoletas savigynai yra susijęs su pareiškėjo sveikatos ir gyvybės saugumu, todėl jo paėmimas sumažins pareiškėjo saugumo jausmą be to aktualioje byloje būtina įvertinti, jog nuteistojo pragyvenimo šaltinis yra medžioklė, tačiau nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, pareiškėjas negali naudotis įrankiais kuriais yra sumedžiojamas maistas, t. y. medžioklei skirti ginklai.

15.12. Siekiant užtikrinti pusiausvyros ir proporcingumo principus, atmetus kitus skundo argumentus, galimai būtų teisinga sprendimu panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) Savigynai B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus, tačiau palikti Medžioklei B ir C kategorijų ilguosius graižtvinius, lygiavamzdžius, pneumatinius ginklus, jų šaudmenis, nes teismo pripažintą pažeidimą pareiškėjas įvykdė turėdamas ant diržo dėtuvėje būtent Savigynai B kategorijos trumpąjį šaunamąjį ginklą.

16. Atsakovas Vilniaus AVPK pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei prašo palikti galioti VAAT 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

16.1. 2020 m. lapkričio 23 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje buvo gauta informacija, kad 2020 m. lapkričio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimu Nr. 10-ANR_N-24413-2020 (A10.-1713-1143/2020) R. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 227 straipsnio 1 dalies ir jam skirta 60 Eur dydžio bauda. R. Č. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 1 dalies, įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, R. Č. pripažinimu padarius administracinį nusižengimą. R. Č. skirtą baudą sumokėjo, nutarimo neskundė.

16.2. Pareiškėjas padarė visuomenei pavojingą veiką (vairavo neblaivus) ir veiką, kvalifikuotą pagal ANK 227 straipsnio 1 dalį. Tokie pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

16.3. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Aprašo 92.1 punkte nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. 2020 m. gruodžio 3 d. Vilniaus AVPK priėmė sprendimą dėl R. Č. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo ir ginklų paėmimo. Sprendimą patvirtino Vilniaus AVPK VTV viršininkas Dainius Daukantas. Kaip matyti iš medžiagos, R. Č. gabeno ginklą būdamas neblaivus (1,47 promilės), nesilaikydamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytų reikalavimų, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui. Nustatytas faktas leidžia neigiamai vertinti R. Č. elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų. Išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad R. Č. neblaivus gabendamas ginklą, sukėlė grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, nes ginklu galėjo pasinaudoti pašaliniai asmenys.

16.4. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Todėl, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis charakterizuojamas teigiamai, anksčiau baustas nebuvo, o medžiotojo funkcijoms atlikti jam yra reikalinga teisė laikyti (nešiotis) ginklus, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus.

16.5. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą ginklo turėjimo sąvoka, kaip tai numato Įstatymo 2 straipsnio 17 punktas, apima tiek ginklo, šaudmenų laikymą, nešiojimąsi, saugojimą, naudojimą. Teismo vertinimu, pats pažeidimų pobūdis – ginklo turėjimas esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, vadinasi, pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei.

16.6. Vilniaus AVPK taip pat mano, kad pareiškėjas kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju R. Č. elgesys savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti Įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti šiuo konkrečiu atveju vertinama kaip kilusi grėsmė nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo.

16.7. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas panašias situacijas bei formuodamas administracinių bylų praktiką, laikosi tokios pat pozicijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo Nr. 20-IL-10-05226-e „Dėl R. Č. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, Europos šaunamojo ginklo leidimo panaikinimo ir ginklų paėmimo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

20. Dėl nurodytų pareiškėjo apeliaciniame skunde argumentų (atsakovas neišklausė pareiškėjo priimdamas Sprendimą, pažeidė pareiškėjo teisę turėti atstovą, susipažinti su byla, reikšti nušalinimus, praleido 10 darbo dienų terminą priimti Sprendimą, nėra įrodymų, kad specialistė turėjo įgaliojimus priimti Sprendimą, nenustatyta, ar Sprendimas išsiųstas pareiškėjui per 3 darbo dienas, nenurodytas terminas, kiek laiko galios Sprendimas, pažeistas draudimas bausti du kartus už tą patį) teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai yra nauji, jie nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-731-1062/2020), aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020 ir kt.).

21. Įvertinus tai, kas nurodyta nutarties 19 ir 20 punktuose, konstatuotina, kad pareiškėjo nauji apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir Sprendimą bei nevertinami apeliacine tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-447-629/2021, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-392-502/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3428-662/2020). Pirma, absoliučių teismo sprendimo ar Sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta – tokių įrodymų byloje nėra. Antra, tai, kad pareiškėjas subjektyviai kitaip vertina byloje reikšmingas aplinkybes nedaro Sprendimo ar pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtais ar nepagrįstais. Trečia, visi pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai nurodyti argumentai buvo / turėjo būti jam žinomi kreipiantis į teismą su skundu, pareiškėjas turėjo profesionalų atstovą advokatą, tačiau pasirinko šių argumentų nenurodyti skunde teismui, gavęs atsiliepimą, skundo nepatikslino.

22. Skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 30 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 41 straipsnio 4 dalimi, Aprašo (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2020 m. liepos 4 d. iki 2021 m. kovo 29 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu) 75 punktu, 92.1 papunkčiu ir 104 punktu. Tvarkos aprašo (čia ir toliau vadovaujamasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., t. y. Sprendimo priėmimo metu) 5 punktu, 14 punktu, 18 punktu ir 19 punktu.

23. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

24. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

25. Įstatymo 41 straipsnio 4 dalis nustato, kad tinkami naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys asmens, iš kurio yra paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, prašymu realizuojami per jo pasiūlytus subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimą, per 30 kalendorinių dienų nuo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimo panaikinimo nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir nepasiūlo subjekto, turinčio teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, policijos įstaiga tinkamus naudoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis perduoda realizuoti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktam subjektui, turinčiam teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis. A kategorijos ginklai, ginklų dalys ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, realizuojami per Vyriausybės įgaliotą instituciją. Netinkamus naudoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaiga neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis) perduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai sunaikinti.

26. Aprašo nuostatos skelbia, kad ginklas, atsižvelgiant į Aprašo 76–84 punktų nuostatas, išregistruojamas, jeigu: 1) jis yra parduotas, padovanotas, perduotas sunaikinti ar perduotas realizuoti komiso pagrindais; 2) jis yra pavogtas; 3) jis yra prarastas; 4) jis yra konfiskuotas; 5) miręs ginklo savininkas; 6) ginklo savininkui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus; 7) ginklo savininkas pakeitė gyvenamąją vietą (persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę); 8) ginklas perdirbtas taip, kad yra visiškai netinkamas naudoti (75 punktas). Pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo PLVIS arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka (92.1 papunktis). Jeigu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra panaikintas ar pasibaigęs jo galiojimas ir yra priimtas teritorinės policijos įstaigos sprendimas realizuoti ginklus, šaudmenis, ginklas paimamas ir tolesni veiksmai atliekami Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu tvirtinamo Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (104 punktas).

27. Tvarkos aprašo nuostatos skelbia, kad priėmęs sprendimą, pareigūnas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas organizuoja ginklų, šaudmenų, leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimų paėmimą policijos žinion (5 punktas). Pareigūnas, Įstatymo 40 straipsnio nustatytais pagrindais panaikinęs leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus ir priėmęs sprendimą paimti ginklus, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas organizuoja ginklų, šaudmenų, leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, ginklų pažymėjimų paėmimą policijos žinion.

Pareigūnas paimtus ginklus, šaudmenis ne vėliau kaip ginklų, šaudmenų paėmimo dieną perduoda saugoti į apskr. VPK ginklų saugyklą. Tuo atveju, jeigu ginklų, šaudmenų yra labai daug ir jų negalima sutalpinti apskr. VPK ginklų saugykloje, jie gali būti saugomi fizinio ar juridinio asmens sandėliuose. Sandėlio apsaugą organizuoja ir jį plombuoja pareigūnas, paėmęs ginklus, šaudmenis (14 punktas). Pasibaigus sprendimo dėl leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus panaikinimo apskundimo terminui ir leidimo nepratęsus (neatnaujinus), pareigūnas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų perduoda ginklą, šaudmenis apskr.

VPK sudarytai Ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijai įvertinti Aprašo V skyriuje nustatyta tvarka (18 punktas). Pareigūnas, gavęs Ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijos sprendimą, kad ginklai, šaudmenys yra tinkami naudoti, raštu pasiūlo ginklų, šaudmenų savininkui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikti prašymą dėl tolesnio ginklų naudojimo:

1) realizuoti ginklus, šaudmenis per savininko pasiūlytą subjektą, turintį teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis (toliau – prekiautojas ginklais, šaudmenimis), arba juos padovanoti asmeniui, turinčiam leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus;

2) gavus leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, užregistruoti ginklus savininkui (tik ginklų, šaudmenų paveldėjimo atveju);

3) perdirbti ginklus, šaudmenis į visiškai netinkamus naudoti ginklus, šaudmenis ir juos, gavus leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus, užregistruoti savininkui (tik ginklų, šaudmenų paveldėjimo atveju);

4) perdirbti ginklus, šaudmenis į visiškai netinkamus naudoti ginklus, šaudmenis ir juos realizuoti per savininko pasiūlytą prekiautoją ginklais, šaudmenimis arba padovanoti asmeniui, turinčiam leidimą laikyti ir (ar) nešiotis ginklus;

5) perduoti ginklus, šaudmenis sunaikinti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Turto valdymo ir ūkio departamentas) (19 punktas).

28. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad sprendžiant dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012). Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

29. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas padarė teisės aktų pažeidimus: pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes gabeno ginklą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimą, nustatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. spalio 16 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. A-10-1713-1143/2020 R. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 227 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bauda už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 23 d. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 promilių girtumas), turėdamas leidimą turėti ir nešioti ginklą, ant diržo, dėkle, turėjo kovinį šaunamąjį ginklą – pistoletą (duomenys neskelbtini), jame buvo įstatyta dėtuvė su 8 šoviniais. Be to, pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus, dėl to Vilniaus AVPK Širvintų rajono PK 2020 m. spalio 8 d. nutarimu R. Č. paskirta bauda už nusižengimą, nustatytą ANK 422 straipsnio 3 dalyje, t. y. už tai, kad jis minėtu laiku ir vietoje vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,47 prom. girtumas).

30. Iš Įstatymo turinio matyti, kad įstatymų leidėjas ginklus vertina kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis bei jų elgesiui yra keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).

31. Nors pareiškėjas teigia, kad įvykio metu ginklo nenaudojo, pažeidimą padarė pirmą kartą, o ne pakartotinai, charakterizuojamas teigiamai, todėl jo atžvilgiu nepagrįstai nustatytas Įstatymo pažeidimas ir Leidimas negalėjo būti panaikintas 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes šiuo pagrindu galima panaikinti leidimą tik tuomet, kai ginklas naudojamas, teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip jo gynybinę poziciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo įvertintas elgesys, kai ginklas gabenamas automobilyje esant apsvaigusiam nuo alkoholio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1614-629/2021, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2300-502/2017). Tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, visos situacijos metu jis ginklu nesinaudojo, jokios grėsmės aplinkiniams nesukėlė, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo jo elgesį vertinti kaip atsakingą ir rūpestingą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pats pažeidimų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, kadangi ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo gabenimas automobilyje, esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims. Tokį aiškinimą patvirtina ir sisteminis Įstatymo nuostatų (pvz., 18, 29, 30, 31, 41 straipsnių) aiškinimas, jose įvairios asmenų ir institucijų teisės ir pareigos siejamos su alkoholinių gėrimų vartojimo faktu. Atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams, nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas būtų netinkamai nustatęs pareiškėjo ir visuomenės interesų pusiausvyrą.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Taigi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną teismas turi teisę nuspręsti netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato itin svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti tik įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).

33. Pirmosios instancijos teismas išanalizavo skundo argumentus dėl Sprendimo nemotyvuotumo ir pagrįstai juos atmetė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sprendimas yra motyvuotas, jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindas.

34. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Pareiškėjo teigiama charakteristika, medžioklės, kaip pragyvenimo šaltinio, reikšmė nėra svarbesni už visuomenės interesą užtikrinti jos saugumą, kad neblaivūs asmenys nenešiotų ginklų su įdėtais dėtuvėje šoviniais. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl leidimo ginklui išdavimo ateityje, jei jis atitiks teisės aktų reikalavimus. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, vadovaudamasis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2247-789/2021, 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1614-629/2021).

35. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė