2023-03-15 Nr. AB-5777-3-63-3-00878-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-749-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00878-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3, 59.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „2L architects“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „2L Architects“, uždarajai akcinei bendrovei „Statybos projektų ekspertizės centras“, mažajai bendrijai „AUG Rent“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 18 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) statytojai – mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „AUG Rent“ 2020 m. gruodžio 18 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statybos leidimas).

2. Pareiškėjas prašyme nurodė:

2.1. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja E. B. atliko planinį Statybos leidimo, suteikiančio teisę statytojai – mažajai bendrijai (toliau – ir MB) „AUG Rent“ atlikti ypatingosios kategorijos viešbučių paskirties pastato, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statybą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), teisėtumo patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad Statybos leidimas išduotas pagal projektuotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „2L Architektai“ (pavadinimas pakeistas į UAB „2L Architects“) (toliau – ir Projektuotoja) 2020 metais parengtą projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas). Patikrinus Statybos leidimo išdavimo teisėtumą, 2021 m. kovo 30 d. buvo surašytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas Nr. SLD-30-210330-00019 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, kad Statybos leidimas yra išduotas neteisėtai.

2.2. Ypatingosios paskirties statinys – viešbutis, suprojektuotas Žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – ir TPDR) duomenimis, Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai taikomas Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus pl. detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 (TPDR Nr. T00030032) (toliau – ir Detalusis planas).

2.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 2 straipsnio 2 punkte numatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. To paties straipsnio 22 punkte įtvirtinta, kad teritorijos naudojimo reglamentas – tai vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, o 23 punkte numatyta, kad teritorijos naudojimo tipas – teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. Teritorijos planavimo dokumento sprendiniu laikomas grafiškai ir raštu išreikštas teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatas (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 28 punktas). Detaliojo plano Aiškinamojo rašto 3 punkte nurodyti sklypams suteikiami pagrindinės tikslinės žemės paskirties (kitos paskirties žemė) žemės naudojimo būdai ir pobūdžiai. Numatyta, kad Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Teritorijos gamybos įmonėms statyti ir eksploatuoti, statybinių medžiagų pramonės ir statybos įmonėms statyti, patalpoms įrengti ir eksploatuoti, prekybos urmu ir kitokiems sandėliams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Šio punkto pastabose nurodyta, kad sklypai adresu <...> Tilžės g. 86 skirti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms, 3-5 kenksmingumo kategorijos pramonės įmonėms statyti ir eksploatuoti.

2.4. Pagal Žemės naudojimo būdo tūrinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3S-37/D1-40 (toliau – ir Aprašas) 19 punktą kitos paskirties žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, yra skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.

2.5. Atlikus Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą buvo nustatyta, kad Projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano sprendinių, nes Žemės sklype suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtintas Rytinio pramonės rajono prie Vilniaus pl. Detaliojo plano korektūra (toliau – ir Detaliojo plano korektūra), kuria Detaliuoju planu nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas nebuvo pakeistas. Detaliojo plano sprendiniai Žemės sklype yra galiojantys, nėra pakeisti arba pakoreguoti taip, kad būtų pakeistas žemės sklypų naudojimo būdas, todėl Projektas turėjo būti rengiamas, įvertinant Detaliojo plano sprendinius ir jais vadovaujantis. Pagal Aprašo 20 punktą viešbučių paskirties pastatai gali būti statomi tik žemės sklypuose, kuriems nustatytas komercinių pastatų objektų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdas. Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, viešbučių paskirties pastatų statyba nenumatyta ir negalima.

2.6. Patikrinimo akte konstatuota, jog pateiktas neteisingas Projekto sprendinių atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams įvertinimas. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2020 m. rugpjūčio 21 d. bendrosios Projekto ekspertizės akte Nr. 492-288(20)/1/2020 (toliau – ir Ekspertizės aktas) su teigiamu įvertinimu nurodė, kad Projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, toks vertinimas nėra teisingas, nes viešbučių paskirties pastato statyba Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijos, prieštarauja galiojančiam Detaliojo plano sprendiniui, susijusiam su žemės sklypų naudojimo būdu.

2.7. Viešbučių paskirties pastato suprojektavimas Žemės sklype prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“) 7.1 punktui bei Aprašo 19 punktui (pažeistas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išduodant Statybos leidimą, pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą – vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STRT 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas privalėjo patikrinti, ar Projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, o nustačius pažeidimus, turėjo neišduoti Statybos leidimo.

2.8. Nesutiktina su kitų šalių pozicija, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 (toliau – ir Reglamentas), IV skyriaus 11.3 ir 12.4 punktų nuostatos, nes Žemės sklypas nebuvo padalintas į paskirties zonas, taip pat viešbučių paskirties pastato negalima priskirti prie Reglamento 12.4 papunktyje nurodytų kitų paslaugų paskirties statinių.

3. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinta Detaliojo plano korektūra. Žemės sklype yra numatyta statyti sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatų kompleksą, kurio įgyvendinimui Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra išdavusi tris statybą leidžiančius dokumentus: 2020 m. liepos 17 d. LSNS-31-200717-00150 aptarnaujančios gatvės (duomenys neskelbtini) statybos projektas; 2020 m. rugpjūčio 21 d. LSNS-31-200821-00184 sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini) statybos projektas; 2020 m. gruodžio 18 d. (DUOMENYS NESKELBTINI) viešbučių paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projektas. Šių projektų sprendiniuose numatyti pastatai (pagal projekte pateiktus bendruosius statinio rodiklius): sandėliavimo paskirties pastatas 19117,41 kv. m.; paslaugų paskirties pastatas 2295,24 kv. m.; administracinės paskirties pastatas 2357,45 kv. m.; transporto paskirties pastatas 270,00 kv. m.; transporto paskirties pastatas 8,35 kv. m.; viešbučio paskirties pastatas 1761,48 kv. m.

4.2. Vyraujantis komplekso pastatų pogrupis yra sandėliavimo paskirties pastatai, kuris atitinka Detaliojo plano sprendinius. Reglamento IV skyriuje nurodyta, kad gamybos pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų teritorijose gali būti statomi kiti pastatai planuojamo objekto funkcijoms ir darbuotojų bei klientų reikmėms tenkinti (11.3 ir 12.4 p.). Projekte numatyti sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto ir viešbučio paskirties pastatai skirti viso komplekso reikmėms tenkinti ir yra tarpusavyje susiję, kadangi yra reikalingi atitinkamos įmonės veiklos vykdymui. Nei Reglamente, nei Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nenumatytas baigtinis sąrašas statinių, kurie gali būti statomi priešgamyklinėje zonoje, tačiau aišku, jog statiniai turi būti susiję su paslaugų teikimu ir darbuotojų poreikiu tenkinimu.

4.3. Didžioji dalis Žemės sklype planuojamų statyti statinių tiesiogiai atitinka Žemės sklypo naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, o į statinių kompleksą patenkantis viešbutis yra skirtas išimtinai statinių komplekso funkcijoms ir darbuotojų reikmėms tenkinti, todėl tokios paskirties statinio statyba pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje yra galima. Projekto sprendiniai, susiję su viešbučio paskirties statinio statyba Žemės sklype, numatyti kaip komplekso „Sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatai, (duomenys neskelbtini)“ dalis, neprieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir galiojančių teisės aktų nuostatoms.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ atsiliepime į prašymą nurodė:

6.1. Projekto rengimo metu buvo patvirtinta Detaliojo plano korektūra. Atliekant Projekto patikrą, buvo įvertintas jo atitikimas privalomiesiems Projekto rengimo dokumentams, įskaitant Detaliojo plano koregavimo dokumentus ir buvo konstatuota, jog Projekto sprendiniai juos atitinka. Detaliojo plano korektūros bylos brėžiniuose ir dokumentuose, projektiniuose pasiūlymuose, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje ir projektinių pasiūlymų viešinimo dokumentuose buvo nurodytas viešbučio paskirties pastatas, ji neturėjo pagrindo abejoti šio teritorijų planavimo dokumento teisėtumu, todėl pateikė teigiamą išvadą.

6.2. Inspekcija neįvertino Detaliojo plano korektūros bylos dokumentų turinio, todėl klaidingai sprendė, kad Ekspertizės akto išvada yra neteisinga. Atlikus Projekto ekspertizę, buvo konstatuota, kad Projektas atitinka Detaliojo plano koregavimo byloje esančius brėžinius ir kitus dokumentus, kuriuose aiškiai išskirtas ir pažymėtas viešbučių paskirties pastatas, skirtas darbuotojų reikmėms. Vertinant, ar Projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ neturėjo pareigos kvestionuoti šio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių teisėtumo, nes teritorijų planavimo dokumentų nuostatų teisėtumo, atitikimo teisės aktams ir aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams vertinimas nėra priskirtas jos kompetencijai. UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ nebuvo pagrindo abejoti dėl Projekto atitikimo teritorijų planavimo dokumentui, nes viešbučių paskirties pastatas buvo numatytas ne tik Detaliojo plano korektūros dokumentuose, tačiau ir projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje bei teisės aktų nustatyta tvarka paviešintuose projektiniuose pasiūlymuose, kuriems buvo pritarta.

6.3. Viešbučių paskirties pastatas yra nurodytas projektinių pasiūlymų brėžinių žiniaraštyje ((duomenys neskelbtini)), viešbučių paskirties pastatas yra nurodytas Projektinių pasiūlymų Bendruosiuose statinio rodiklių aprašyme ((duomenys neskelbtini)), viešbučių paskirties pastatas yra nurodytas projektinių pasiūlymų Aiškinamajame rašte ((duomenys neskelbtini)), jis yra pažymėtas projektinių pasiūlymų brėžiniuose (duomenys neskelbtini).

6.4. Vadovaujantis Reglamento nuostatomis, viešbučio paskirties pastatas, skirtas laikinam darbuotojų apgyvendinimui, gali būti projektuojamas ir statomas pramonės ir sandėliavimo teritorijų naudojimo būdo žemės sklype, todėl Projektas atitinka Žemės sklypo naudojimo būdą (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų). Aplinkybę, kad viešbutis bus naudojamas darbuotojų reikmėms, patvirtina tai, kad su nuomininke UAB „Gedlito transportas“, kurioje iš viso dirba net 284 darbuotojai (apdraustieji) ir kuri siūlo su transporto veikla susijusias paslaugas, t. y. transporto logistikos, distribucijos, sandėliavimo, muitinės tarpininkavimo ir kt., 2021 m. sausio 7 d. yra sudaryta sandėliavimo, administracinės, autoserviso, viešbučio patalpų nuomos sutartis 25 metų terminui. Šiuo tikslu ir buvo suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas darbuotojų reikmėms.

6.5. Pagal Projekto duomenis Žemės sklype numatyti sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto ir viešbučio paskirties pastatai yra skirti būtent komplekso reikmėms tenkinti. Šie pastatai yra susiję tarpusavyje ir reikalingi transporto įmonės veiklos vykdymui. Inspekcija nevertino pastatų kompleksiškumo ir viešbučio naudojimo darbuotojų reikmėms tenkinti tikslo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Projektas ir Ekspertizės aktas su teigiama išvada prieštarauja Žemės sklypo naudojimo būdui.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „2L Architects“ atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymo reikalavimu nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „2L Architects“ atsiliepime į prašymą nurodė:

8.1. Projektas atitinka Detaliojo plano korektūros dokumentus, nes juose yra numatytas viešbučių paskirties pastatas. Tiek Žemės sklype planuojamų statyti pastatų projektiniuose pasiūlymuose, tiek Detaliojo plano korektūros dokumentuose buvo aiškiai nurodyta apie planuojamą vykdyti viešbučio statybą. Numatomo statyti pastatų komplekso vizija ir lūkesčiai buvo aiškiai atskleisti. Šiai vizijai pritarė visi Detaliojo plano koregavimo dokumentus peržiūrėję bei jų atitiktį pagal kompetenciją teisės aktų reikalavimams vertinę subjektai. Pritarimą viešbučio paskirties, kaip pastatų komplekso sudedamosios dalies, statiniui davė Žemės sklypo savininkės Lietuvos Respublikos valstybės atstovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius. Detaliojo plano koregavimo dokumentus individualiu administraciniu aktu 2019 m. lapkričio 6 d. patvirtino ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. AD2-1884. Viešbučio paskirties pastato, kaip Pastatų komplekso dalies, statyboms vykdyti išduotas Statybos leidimas negali būti panaikintas, nes būtent, tokios paskirties pastato statybos buvo numatytos Detaliojo plano koregavimo dokumentuose bei pastatų komplekso projektiniuose pasiūlymuose, kuriems pritarė visi šiuos dokumentus vertinę subjektai, įskaitant ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją.

8.2. Žemės sklype suplanuotas pastatų kompleksas, taip pat ir viešbučių paskirties pastatas, yra skirti bendrovių (statytojai ir UAB „Gedlito transportas“) veiklai bei šių įmonių grupės veiklos gerinimui ir tolimesnei plėtrai. Plečiant bendrovių veiklą sandėliavimo, transportavimo ir transporto aptarnavimo srityse statytojas numatė poreikį pritraukti papildomus darbuotojus iš kitų Lietuvos regionų ir užsienio šalių darbuotojams kuriant patrauklias darbo ir apgyvendinimo / poilsio sąlygas. Dėl šių priežasčių pastatų komplekse buvo numatytas viešbučių paskirties pastatas, skirtas darbuotojų laikino apgyvendinimo paslaugoms teikti.

8.3. Viešbučių paskirties pastatas yra suprojektuotas ne kaip atskiras objektas komercinei veiklai vykdyti, o kaip pastatų komplekso (sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatai) dalis. UAB „2L Architects“ teigė, kad projektiniuose pasiūlymuose, teiktuose ir visuomenei pristatyti viešo susirinkimo metu, šalia kitų planuojamų statyti statinių, buvo numatytas viešbučio statinys. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta pagrindinė pastatų naudojimo paskirtis – sandėliavimo (sandėliavimo patalpos). Komplekso projektiniuose pasiūlymuose numatyti planuojami įrengti: lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė, sunkiojo transporto stovėjimo aikštelė, sargo namelis prie įvažiavimo, poilsio aikštelės, žaliosios zonos, autoservisas (vilkikų servisas) su administracinėmis patalpomis ir kt. ir, tik paskutiniu punktu, numatytas viešbutis. Nors Pastatų komplekso įgyvendinimui buvo parengti trys atskiri projektai ir išduoti skirtingi statybos leidimai, nei vieno jų negalima vertinti atskirai, nesiejant su statinių, kaip pastatų komplekso, įgyvendinimo idėja. Viešbučio poreikis nėra ir nebuvo susijęs su tikslu vykdyti komercinę apgyvendinimo paslaugų tretiesiems asmenims teikimo veiklą. Viešbutis skirtas užtikrinti išimtinai Pastatų komplekso funkcijų vykdymą ir darbuotojų poreikių tenkinimą.

8.4. Statybos leidimai statiniams nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, jeigu tokie statiniai yra atitinkamoje teritorijoje numatytų galimų statyti pastatų komplekso sudedamoji dalis ir yra skirti tokio komplekso, kaip visumos, reikmių tenkinimui. Statinių ir šiems statiniams statyti išduotų statybos leidimų negalima vertinti atskirai ir izoliuotai nuo viso pastatų komplekso, jeigu toks statinys buvo numatytas kaip atitinkamo pastatų komplekso dalis. Statybos leidimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Žemės sklype numatytų statyti statinių vyraujanti dalis atitinka leidžiamų statyti statinių ir jų grupių paskirtį.

8.5. Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 23 d. apibrėžia sąvoką „teritorijos naudojimo tipas“. Pagal šį punktą teritorijos naudojimo tipas yra teritorijų planavimo dokumentuose nurodoma planuojamos teritorijos kategorija, apimanti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, galimus žemės naudojimo būdus ir galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis. UAB „2L Architects“ teigė, kad šios sąvokos apibūdinimo lingvistinė analizė akivaizdžiai leidžia spręsti, kad kituose teisės aktuose numatytų žemės naudojimo būdų bei juose galimų statyti statinių reikalavimą atitinka faktinė situacija, kai atitinkamame žemės sklype numatytų statyti statinių ar jų grupių paskirtis, nors ir nėra pilna apimtimi atitinkanti teisės aktuose numatytą, tačiau yra vyraujanti. Pagrindinė (vyraujanti) pastatų kompleksą sudarančių pastatų naudojimo paskirtis – sandėliavimo paskirtis (sandėliavimo patalpos). Viešbučių paskirties statinys, vertinant procentine išraiška, sudaro tik 6,82 proc. viso planuojamo statyti pastatų komplekso.

8.6. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype planuojamų statyti statinių grupės paskirtis atitinka teisės aktuose numatytą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje galimų statyti statinių vyraujančią paskirtį, minimalus nukrypimas yra galimas.

8.7. Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), numatyta multifunkcinė Žemės sklypo panaudojimo paskirtis. Bendrajame plane numatyta, kad Žemės sklype gali būti statomi komercinės paskirties objektai, įskaitant ir viešbučius.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Inspekcijos prašymą ir panaikino Administracijos statytojai MG „AUG Rent“ išduotą Statybos leidimą.

10. Teismas nustatė, jog 2020 m. gruodžio 18 d. buvo išduotas Statybos leidimas, suteikiantis teisę statytojui MB „AUG Rent“ atlikti ypatingosios kategorijos viešbučių paskirties pastato, nesudėtingosios kategorijos vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklų statybą Žemės sklype. Atlikusi planinį Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos valstybinės priežiūros skyriaus patarėja E. B. nustatė, kad statybą Žemės sklype leidžiantis dokumentas išduotas pagal projektuotojos UAB „2L Architects“ 2020 metais parengtą projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akto išvadoje konstatuota, kad Statybos leidimas išduotas neteisėtai, nes Projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano sprendinių, kadangi Žemės sklype suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas, be to, pateiktas neteisingas Projekto sprendinių atitikties teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams įvertinimas. Konstatuota, kad viešbučių paskirties statinio Žemės sklype Projektas prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams ir Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 daliai, STR „Statinio projektavimas“ 7.1 punktui bei Aprašo 19 punktui (pažeistas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat konstatuota, kad išduodant Statybos leidimą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą – vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STRT 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 5 priedo 1 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakingas tarnautojas turėjo pareigą patikrinti, ar Projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, nustačius pažeidimus, turėjo neišduoti Statybos leidimo (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Teismas vadovavosi Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktais, Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26-28 dalimis, 17 straipsnio 1-3 dalimis, 18 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, 28 straipsnio 1 ir 7 dalimis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų 2014 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės) 315, 318.4.5.2 ir 319.4.5.2 punktais. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, jog norint koreguoti detaliojo plano sprendinius (naudojimo būdą, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrus bei aukštingumą), yra pakankama detaliojo plano korektūros procedūra pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 319.4.5.2 papunktį, tačiau koregavimu neturi būti keičiama detaliojo plano esmė, taip pat koregavimas negali pažeisti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, šiuo atveju – Bendrojo plano sprendinių.

12. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 buvo patvirtintas rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento detalusis planas, pagal kurio sprendinius Žemės sklypui buvo nustatytas naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos. Kadangi Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai galioja Detalusis planas, Žemės sklypo naudojimo būdas turi būti keičiamas, keičiant / koreguojant Detaliojo plano sprendinius.

13. Projekto rengimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinimo teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo metu“ patvirtino Detaliojo plano korektūrą. Įvertinęs tai, jog koreguojant Detaliojo plano sprendinius nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas nebuvo keičiamas, teismas darė išvadą, jog Projektas turėjo būti rengiamas, atsižvelgiant tiek į Detaliojo plano, tiek į Detaliojo plano korektūros sprendinius ir jais vadovaujantis.

14. Vadovaujantis Aprašo 20 punktu, viešbučių paskirties pastatai gali būti statomi tik žemės sklypuose, kuriems nustatytas komercinių pastatų objektų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdas. Teismo vertinimu, kadangi Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, viešbučių paskirties pastatų statyba nenumatyta ir negalima, pagrįstai konstatuota, jog Projekto sprendinys, kuriuo Žemės sklype suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas, prieštarauja galiojančiam Detaliojo plano sprendiniui, susijusiam su Žemės sklypo naudojimo būdu.

15. Atsižvelgdamas į Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 7.1 punktą, priskiriantį viešbučių paskirties pastatus prie trumpalaikio apgyvendinimo pastatų (viešbučiai, moteliai ir svečių namai), teismas darė išvadą, kad viešbučių paskirties pastatai nėra paslaugų paskirties pastatai, o yra skirti trumpalaikiam apgyvendinimui.

16. Reglamento 12.4 papunktyje nurodyta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype, skirtame gamybos, pramonės ir sandėliavimo statiniams, priešgamyklinėje zonoje galima statyti darbuotojų viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų statinius, jei jie nurodyti techninėje užduotyje. Kadangi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype, skirtame gamybos, pramonės ir sandėliavimo statiniams, apgyvendinimo veikla negalima, teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, jog viešbučių paskirties pastato statyba Žemės sklype, vadovaujantis Reglamento 11.3 ir 12.4 papunkčių nuostatomis, negalima.

17. Vertindamas atsakovo argumentus, susijusių su bendrosios kompetencijos teisme išnagrinėtomis UAB „2L Architects“, UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo – Urbanistikos ir architektūros skyriaus patarėjo Marijaus Mockaus administracinių nusižengimų bylomis dėl nurodytų asmenų veiksmų parengiant, vertinant ir tikrinant projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį išduotas ginčo Statybos leidimas, teismas konstatavo, kad minėtose administracinių nusižengimų bylose nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 57 str. 2 d.).

18. Atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija darė išvadą, kad įvertinusi jai pateiktus dokumentus, Inspekcija pagrįstai konstatavo, jog Detaliojo plano sprendiniai Žemės sklype nėra pakeisti arba pakoreguoti taip, kad būtų pakeistas žemės sklypų naudojimo būdas ir viešbučių paskirties pastatas Žemės sklype negalėjo būti suprojektuotas, todėl Statybos leidimas išduotas neteisėtai. Teismas konstatavo, jog Administracijos išduotas Statybos leidimas, suteikiantis teisę statytojai MB „AUG Rent“ statyti viešbučių paskirties pastatą Žemės sklype, yra neteisėtas, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl jis naikintinas.

III. 19. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą, o Inspekcijos prašymą atmesti.

20. Administracijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti bylą, t. y. objektyviai, visapusiškai ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes bei sprendimą pagrįsti teisės normomis. Administracija apeliacinį skundą grindžia iš esmės identiškais argumentais, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai Administracija nurodo, kad teismas neišanalizavo neįvertino visų faktinių aplinkybių: neįvertino, jog būtent ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas ir Detaliojo plano korektūra. Teismas neįvertino aplinkybės, kad Detalusis planas buvo pakoreguotas remiantis Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D-8 patvirtintomis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis (VI skirsnis), jis buvo pakoreguotas konkretaus projekto, kuriame numatyta viešbučio statyba, rengimo metu. Atliekant Detaliojo plano korektūrą, kurioje numatyta viešbučio statyba, net dvylika skirtingų institucijų pritarė korekcijai, kuri neprieštarauja Klaipėdos bendrajam planui. Tarp šių institucijų taip pat ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos bei nuolatinė teritorijų planavimo komisija.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „2L Architects“ pateikė apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuose prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą, o Inspekcijos prašymą atmesti.

22. UAB „2L Architects“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas techninio projekto atitikimą vertino tik Detaliajam planui, tačiau nevertino šio plano, tiek techninio projekto santykio su Detaliojo plano korektūra. Pirmosios instancijos teismas suabsoliutino Detaliojo plano reikšmę ir nevertino bei teismo sprendime apskritai nepasisakė, kad Detaliojo plano korektūroje buvo konkrečiai numatyta galimybė statyti viešbučio paskirties pastatą. Trečiojo suinteresuotojo asmens vertinimu, atitinkamas Detaliojo plano sprendinys, leidžiantis viešbučio statybą Žemės sklype, buvo priimtas.

23. UAB „2L Architects“ paaiškina, kad Žemės sklypas patenka į Detaliojo plano apimamą teritoriją. Detaliojo plano korektūros dokumentuose buvo numatytas viešbučio paskirties statinys, kuriam statyti ir išduotas byloje prašomas panaikinti Statybos leidimas. Detaliojo plano korektūros dokumentuose aiškiai išskirtas ir pažymėtas viešbučio pastatas: numatomas viešbučių paskirties pastatas pažymėtas 7 numeriu Sklypo sutvarkymo plane (žr. Bylos failas 2, psl. 239-281, dokumento 9 psl.; Nr. (duomenys neskelbtini)); viešbučių paskirties pastatas pažymėtas 7 numeriu Sklypo sutvarkymo plane su pažymėtais koreguojamais Detaliojo plano sprendiniais (žr. Bylos failas 2, psl. 239-281, dokumento 11 psl.; (duomenys neskelbtini)); viešbučių paskirties pastatas pažymėtas 7 numeriu Suvestiniame inžinerinių tinklų plane (žr. Bylos failas 2, psl. 239-281, dokumento 12 psl.; (duomenys neskelbtini)).

24. UAB „2L Architects“ nurodo, kad viešbučio paskirties statinys buvo numatytas ir „Sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių pastatų, (duomenys neskelbtini) statybos projekto“ projektiniuose pasiūlymuose (toliau – Pastatų komplekso projektiniai pasiūlymai), kuriems 2020 m. gegužės 5 d. pritarė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Viešbučio paskirties pastatas nurodytas: Pastatų komplekso projektinių pasiūlymų brėžinių žiniaraštyje (žr. bylos failas 2, psl. 283-378, dokumento 2-3 psl.; (duomenys neskelbtini)); Pastatų komplekso projektinių pasiūlymų Bendruosiuose statinio rodiklių aprašymuose (žr. bylos failas 2, psl. 283-378, dokumento 5 psl.; (duomenys neskelbtini)); Pastatų komplekso projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte (žr. bylos failas 2, psl. 283-378); Pastatų komplekso projektinių pasiūlymų brėžiniuose (žr. bylos failas 2, psl. 283-378, dokumento 85-96 psl.; (duomenys neskelbtini)). Viešbučio paskirties pastatas buvo akivaizdžiai nurodytas ir Pastatų komplekso projektinių pasiūlymų viešinimo medžiagoje. Internetiniame (duomenys neskelbtini) tinklapyje 2020 m. balandžio 7 d. buvo aiškiai pranešta apie sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatų, (duomenys neskelbtini) Pastatų komplekso statybos projekto projektinius pasiūlymus bei planuojamą viešą svarstymą su visuomene.

25. UAB „2L Architects“ nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo prejudiciniais faktais, nustatytais administracinių nusižengimų bylose. Visose administracinių nusižengimų bylose dalyvavo pareiškėjas – Inspekcija. Administracinio nusižengimo byloje, išnagrinėtoje Klaipėdos apylinkės teisme bei apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme (administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyvavo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „2L Architects“. Akivaizdu, kad išnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose ir nagrinėjamoje byloje dalyvavo tie patys asmenys – Inspekcija ir UAB „2L Architects“. Teismas privalėjo vadovautis nustatytais minėtais prejudiciniais faktais, juolab kad jie nėra paneigti ir nagrinėjamoje byloje.

26. UAB „2L Architects“ vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkami aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Nagrinėjamu atveju Statybos leidimu išduoto leidimo vykdyti viešbučio statybą negalima vertinti siaurai. Numatytas viešbučio paskirties statinys yra vienas iš Pastatų komplekso statinių į kurį taip pat įeina sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto paskirties pastatai, kurie planuojami statyti statiniai tiesiogiai atitinka Žemės sklypo naudojimo būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Viešbutis, įeinantis į šių statinių kompleksą, yra skirtas išimtinai aukščiau nurodytų statinių komplekso funkcijoms ir darbuotojų reikmėms tenkinti. Tokios paskirties statinys pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje yra galimas.

27. Pagal Reglamento 12 punktą, priešgamyklinėje zonoje gali būti statomi toliau punkte nurodomu paskirčių statiniai (ar patalpos pastatuose), jei jie nurodyti techninėje užduotyje, tarp kurių patenka ir darbuotojų buities, sanitarinės ir higienos patalpos (12.3 p.) bei darbuotojų viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos (12.4 p.). Reglamento 12.4. punkte pavartota sąvoka „ir kitų paslaugų”, aiškinant Reglamentą kompleksiškai, teismo sprendimu nepagrįstai susiaurinta iki STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.4 punkte nurodytų “paslaugų paskirties pastatų”. Kita vertus, ir STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.4 punktas nėra baigtinis, kadangi numato ir kitus pastatus, konkrečiai nenurodytus aptariamame punkte: „paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo − išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai”. Reglamento 11.3. punktas leidžia Žemės sklypo priešgamyklinėje zonoje statyti tik pagalbinius statinius, kas atitiktų STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ vienintelį galimą 17.7. punktą „pagalbinio ūkio paskirties pastatai – sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui.” Tačiau taip nėra, nes Reglamento 11.3. punktas nėra aiškinamas ir taikomas taip siaurai, kaip sprendimu teismas aiškino Reglamento 12.4. punktą, t. y., nėra ginčo, kad Žemės sklypo priešgamyklinėje zonoje galima ne tik sodybų ūkio pastatų, pagalbinio ūkio pastatų (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašių statinių statyba.

28. UAB „2L Architects“ teigia, kad vadovautis teismo sprendime pateiktu susiaurintu Reglamento 12.4. punkto aiškinimu bei laikyti, kad šis punktas daro nuorodą (nors tokios ten nėra) į STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.4 punktą, tokiu atveju susiduriama su absurdiška situacija, kai „darbuotojų reikmėms” gali būti statomi laidojimo namai ar net krematoriumai, tačiau statiniai, skirti tiesiogiai vykdyti Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento Nr. 561/2006 „Dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85“ 8 d. 1 p. reikalavimus, t. y. užtikrinti tolimųjų reisų vairuotojų poilsį, – negalimi. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad nei Reglamento 12.4. punktas, nei STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.4 punktas nenumato baigtinio statinių sąrašo, bet leidžia statyti kitų paslaugų ir kitus pastatus, įvertinus būtinybę užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamento Nr. 561/2006 reikalavimų įgyvendinimą, darytina išvada, kad Reglamento 12.4. punkte pavartota sąvoka “ir kitų paslaugų” nėra nuoroda į STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.4 punktą, bet turi būti aiškinama kaip bendrinė sąvoka, t. y., apimanti ir tokias paslaugas, kaip trumpalaikis darbuotojų apgyvendinimas.

29. UAB „2L Architects“ nurodo, kad tiek Pastatų komplekso projektiniai pasiūlymai, tiek Projektas rengti byloje trečiojo asmens – Statytojo – užsakymu. Statytojo pagrindinė veiklos sritis – krovininio transporto ir kito turto nuoma. Pagrindinis Statytojo nuomos partneris yra įmonė UAB „Gedlito transportas“, kurios veiklos sritis – pilnų ir dalinių krovinių pervežimas Lietuvoje ir Europoje. Nurodytų bendrovių vykdomos veiklos plėtros tikslais Žemės sklype buvo numatyta logistikos centro su administracinėmis patalpomis, krovininio transporto servisu ir viešbučiu statyba. Plečiant bendrovių veiklą sandėliavimo, transportavimo ir transporto aptarnavimo srityse Statytojas numatė poreikį pritraukti papildomus darbuotojus iš Lietuvos regionų ir kitų užsienio šalių darbuotojams kuriant patrauklias darbo ir apgyvendinimo ir poilsio sąlygas. Dėl šių priežasčių Pastatų komplekse buvo numatytas viešbučio paskirties pastatas, skirtas darbuotojų laikino apgyvendinimo paslaugoms teikti. Nagrinėjamu atveju viešbučio paskirties pastatas yra suprojektuotas ne kaip atskiras objektas komercinei veiklai vykdyti, o kaip Pastatų komplekso (sandėliavimo, paslaugų, administracinės, transporto, viešbučių paskirties pastatai) dalis. Nors Pastatų komplekso įgyvendinimui buvo parengti trys atskiri projektai ir, atitinkamai, išduoti skirtingi statybos leidimai, nei vieno jų negalima vertinti atskirai, nesiejant su statinių, kaip pastatų komplekso, įgyvendinimo idėja. Žvelgiant į viešbutį kaip vieną iš Pastatų komplekso sudedamųjų dalių, akivaizdu, kad viešbučio poreikis nėra ir nebuvo susijęs su tikslu vykdyti komercinę apgyvendinimo paslaugų tretiesiems asmenims teikimo veiklą. Viešbutis skirtas užtikrinti išimtinai Pastatų komplekso funkcijų vykdymą ir darbuotojų poreikių tenkinimą. Projektuotojas parengė objekto Techninio projekto laidą A (bylos failas 3, psl. 143-199), pagal kurią sklypas dalijamas į pagrindines paskirties zonas: administracinę-pagalbinę, sandėliavimo ir rekreacinę. Taip pat detalizuojama, kad naujas viešbučių paskirties pastatas statomas administracinėje-pagalbinėje sklypo paskirties zonoje

30. UAB „2L Architects“ paaiškino, kad pagrindinė (vyraujanti) Pastatų kompleksą sudarančių pastatų naudojimo paskirtis – sandėliavimo paskirtis (sandėliavimo patalpos). Viešbučio paskirties statinys sudaro tik 6,82 proc. viso planuojamo statyti Pastatų komplekso. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklype planuojamų statyti statinių grupės paskirtis atitinka teisės aktuose numatytą pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoje galimų statyti statinių vyraujančią paskirtį, minimalus nukrypimas, siekiant užtikrinti Statytojo darbuotojų poreikius, yra galimas. Pagal galiojantį Klaipėdos miesto bendrąjį planą ginčo Žemės sklype gali būti statomi komercinės paskirties objektai. Pagal galiojantį Bendrąjį planą ginčo Žemės sklype gali būti statomi ir komercinės paskirties objektai, įskaitant ir viešbučius. Bendrojo plano turinys atspindi Klaipėdos miesto valią suteikti teisę ginčo Žemės sklype statyti, be kitų, ir komercinės paskirties objektus.

31. Pareiškėjas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

32. Inspekcijos nuomone, teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išsprendė byloje pareikštą reikalavimą, atsakė į esminius bylos šalių argumentus, nurodė teisės normas, kuriomis rėmėsi, bei nustatytas faktines aplinkybes, kurios buvo susietos su ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu. Tai, kad nebuvo atsakyta į visų byloje dalyvavusių asmenų pateiktus argumentus nekeičia teismo padarytų išvadų ir nelemia skundžiamo sprendimo neteisėtumo. Inspekcija atsiliepime dėsto analogiškus argumentus dėl bylos faktinių aplinkybių ir jų vertinimo, taikytinos teisės normų ir jų aiškinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl Administracijos išduoto Statybos leidimo teisėtumo ir pagrįstumo.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Statybos leidimą panaikino konstatavęs: jog norint koreguoti detaliojo plano sprendinius (naudojimo būdą, užstatymo tankio ir intensyvumo parametrus bei aukštingumą), yra pakankama detaliojo plano korektūros procedūra pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalį ir Taisyklių 319.4.5.2 papunktį, tačiau koregavimu neturi būti keičiama detaliojo plano esmė, taip pat koregavimas negali pažeisti aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų, šiuo atveju – Bendrojo plano sprendinių;

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 buvo patvirtintas rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento detalusis planas, pagal kurio sprendinius Žemės sklypui buvo nustatytas naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos. Kadangi Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai galioja Detalusis planas, Žemės sklypo naudojimo būdas turi būti keičiamas, keičiant / koreguojant Detaliojo plano sprendinius.

Projekto rengimo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinimo teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo metu“ patvirtino Detaliojo plano korektūrą. Kadangi koreguojant Detaliojo plano sprendinius nustatytas Žemės sklypo naudojimo būdas nebuvo keičiamas, darytina išvada, jog Projektas turėjo būti rengiamas, atsižvelgiant tiek į Detaliojo plano, tiek į Detaliojo plano korektūros sprendinius ir jais vadovaujantis; vadovaujantis Aprašo 20 punktu, viešbučių paskirties pastatai gali būti statomi tik žemės sklypuose, kuriems nustatytas komercinių pastatų objektų teritorijų žemės sklypų naudojimo būdas.

Kadangi Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, viešbučių paskirties pastatų statyba nenumatyta ir negalima, pagrįstai konstatuota, jog Projekto sprendinys, kuriuo Žemės sklype suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas, prieštarauja galiojančiam Detaliojo plano sprendiniui, susijusiam su Žemės sklypo naudojimo būdu. Reglamento 12.4 papunktyje nurodyta, kad pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype, skirtame gamybos, pramonės ir sandėliavimo statiniams, priešgamyklinėje zonoje galima statyti darbuotojų viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų statinius, jei jie nurodyti techninėje užduotyje.

Kadangi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos naudojimo būdo žemės sklype, skirtame gamybos, pramonės ir sandėliavimo statiniams, apgyvendinimo veikla negalima, sutiktina su pareiškėjos pozicija, jog viešbučių paskirties pastato statyba Žemės sklype, vadovaujantis Reglamento 11.3 ir 12.4 papunkčių nuostatomis, negalima.

35. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „2L Architects“ padavė apeliacinius skundus, kuriuose, grįsdami reikalavimus, iš esmės teigia teismą, teritorijų planavimo dokumentų koregavimą reglamentuojančio teisinio reguliavimo kontekste neįvertinusį / netinkamai įvertinusį koreguoto Detaliojo plano sprendinius, ignoravusį įsiteisėjusį teismo sprendimą, netinkamai aiškinusį ir taikiusį Aprašo ir Reglamento nuostatas, padariusį nepagrįstas išvadas.

36. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinių skundų ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: statinio projektas rengiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, iš jų – ir teritorijų planavimo dokumentais (Statybos įstatymo 24 str. 3 d.).

37. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 patvirtinto rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento detaliojo plano sprendiniais Žemės sklypui nustatyta: teritorijos naudojimo tipas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė; žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos. Byloje pateiktais duomenimis, Nekilnojamojo turto registre nurodyta Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos.

38. Pagal Aprašo 19 punkto (2015 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. 3D-275/D1-308 redakcija) nuostatas, žemės, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypų naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo teritorijos, žemės sklypų naudojimo turinys – žemės sklypai, skirti gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams, energetikos objektams, įskaitant branduolinės energetikos objektus ir statinius (atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla, jų perdirbimo objektas, taip pat radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginys – radioaktyviųjų atliekų kapinynas ir kita), atliekų naudojimo, atliekų paruošimo naudoti ar šalinti, atliekų surinkimo ir atliekų laikymo (naudoti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 3 metus, šalinti skirtų atliekų laikymo ne ilgiau kaip 1 metus) statiniams ir (ar) įrenginiams.

39. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7 punkto nuostatas, negyvenamieji pastatai pagal paskirtį skirstomi į pogrupius, nurodytus 7.1-7.22 punktuose, iš jų – ir: viešbučių paskirties pastatai – trumpalaikio apgyvendinimo pastatai (viešbučiai, moteliai ir svečių namai) (7.1 p.); administracinės paskirties pastatai – pastatai administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai) (7.2 p.); paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti (tarp jų buities) ir buitiniam aptarnavimui: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo − išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai (7.3 p.); transporto paskirties pastatai – skirti transporto reikmėms – susiję su transportavimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų, dispečerinių, iešmų postai, uosto terminalai, signalų perdavimo, švyturių, muitinių pastatai ir kiti pastatai) (7.6 p.); garažų paskirties pastatai – pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai) (7.7 p); gamybos, pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, kalvės, energetikos pastatai (energetikos gavybos ir gamybos pastatai, energijos perdavimui ar skirstymui naudojami pastatai), gamybinės laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės (išskyrus skirtas savo ar savo šeimos reikmėms ir (arba) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai), skerdyklos ir kita) (7.8 p.); sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojami sandėliuoti: saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti ir saugoti (7.9 p.); kitos paskirties pastatai – kitos paskirties pastatai, nurodant tikslinę paskirtį (lošimų namų pastatai ir kita), kurių negalima priskirti prie kitų Reglamente išvardintų pastatų grupių (pogrupių) (7.22 p).

40. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad viešbučių paskirties statinio projektas Žemės sklype, kuriam pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 patvirtinto rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento detaliojo plano sprendinius nustatytas naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įvertinus aptartas Aprašo 19 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas apie statinius, kurių statyba galima tokiame žemės sklype, prieštarauja šiam teritorijų planavimo dokumentui, dėl ko negali būti laikomas teisėtu.

41. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinimo teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo metu“ patvirtinta Detaliojo plano korektūros sprendiniais ir šios korektūros reikšme, primintina, kad minėtu įsakymu Detalusis planas nėra keistas: jis yra koreguotas Teritorijų planavimo įstatymo bei jį įgyvendinančių aktų nustatyta tvarka.

42. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinimo teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo metu“ priėmimo ir Detaliojo plano korektūros rengimo metu galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, be kita ko, nustatė: kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu (TPĮ 28 str. 4 d.); kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas (TPĮ 28 str. 5 d.); detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą) (TPĮ 28 str. 8 d.).

43. Tuo pat metu galiojusios redakcijos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių šeštajame skirsnyje, reglamentuojančiame detaliųjų planų keitimą ir koregavimą, be kita ko, nustatyta: detalieji planai keičiami planavimo organizatoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo, taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą detaliųjų planų rengimo procesą ir tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Detalieji planai keičiami, kai savivaldybės administracijos direktorius nusprendžia iš esmės keisti detaliojo plano sprendinius arba kai planuojami keisti detaliojo plano sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu. Detaliojo plano sprendinių esmė keičiama, kai numatomiems detaliojo plano sprendiniams turi būti keičiami planavimo tikslai ir uždaviniai. Konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar jo sprendiniai gali būti koreguojami (Taisyklių 313-315 p.);

44. Galiojantys detalieji planai koreguojami šiais papildomais vienu ar keliais atvejais (Taisyklių 318 p.): kai numatomas detaliojo plano sprendinių keitimas atitinka nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius (Taisyklių 318.1 p.); kai priimtas atitinkamas teismo sprendimas (Taisyklių 318.2 p.); savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu techninio projekto rengimo metu, jei koregavimas nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių ir jei detaliojo plano koregavimui raštu pritarė visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, kai Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais koreguojama (Taisyklių 318.3 p.): statybos zona, statybos riba, statybos linija; inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos; pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas; automobilių stovėjimo vietų išdėstymas; apželdinama teritorijos dalis; planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis (Taisyklių 318.3.1-318.3.6 p.); kai atliekami detaliojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai (Taisyklių 318.4 p.): detaliajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje); detaliajame plane panaikinamos sprendinių spragos; detaliajame plane išsprendžiamos sprendinių kolizijos; detaliajame plane panaikinami sprendinių prieštaravimai įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (Taisyklių 318.4.1-318.4.4 p.); galiojančiame detaliajame plane, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Taisyklių 318.4.5 p.): nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai (Taisyklių 318.4.5.1 p.): kai nustatyti žemės sklypai pertvarkyti parengus žemės valdos projektą Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju; vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus ir (ar) prijungiant naujus žemės sklypus; vykdant nustatytų žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimus, kai prijungiamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas (Taisyklių 318.4.5.1.1-318.4.5.1.3 p.); keičiami suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai kitais, neprieštaraujančiais planavimo tikslams ir uždaviniams, nustatytiems galiojančiam detaliajam planui, kai Vyriausybės nustatyta tvarka neprivaloma rengti SPAV; nustatomi papildomi suplanuotos teritorijos naudojimo reglamentai (užstatymo tipas, jei jis nenustatytas, kiti reglamentai);

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais, kai iki 2014 m. sausio 1 d. savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi ir trukdo įgyvendinti galiojančio detaliojo plano sprendinius (Taisyklių 318.4.5.2-318.4.5.4 p); supaprastinta koreguojamų detaliųjų planų viešinimo procedūrų tvarka nustatyta „Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų“ VIII skyriuje.

Ši tvarka netaikoma detaliųjų planų koregavimo atvejais, nurodytais Taisyklių 318.3, 318.4.1, 318.4.2, 318.4.3 papunkčiuose, kai informacija apie priimtą sprendimą visuomenei skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (Taisyklių 323 p.): Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje numatytais atvejais išvardinti detaliojo plano sprendiniai gali būti koreguojami statinio projekto rengimo metu.

Detaliojo plano koregavimui turi pritarti Teritorijų planavimo komisija, kuriai pateikiama detaliojo plano pagrindinio brėžinio (ir kito brėžinio, jei koreguojami sprendiniai nurodyti ne pagrindiniame brėžinyje) kopija su pažymėta koreguojama teritorija, aiškinamasis raštas ir brėžinys su pažymėtais koreguojamais detaliojo plano sprendiniais, statinio projekto sklypo sutvarkymo dalis (sklypo planas). Šiuo atveju suderinta detaliojo plano korektūra tvirtinama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu ir registruojama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 323.1 p.);

Taisyklių 318.4.1, 318.4.2 ir 318.4.3 papunkčiuose numatytais atvejais detaliojo plano sprendiniai koreguojami tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu (Taisyklių 323.2 p.).

45. Taigi, vien tik aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, išskyrus aiškiai aptartus atvejus, kai yra atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, iš jų – ir Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 318.3 papunktyje numatyti (statybos zona, statybos riba, statybos linija; inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos; pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas; automobilių stovėjimo vietų išdėstymas; apželdinama teritorijos dalis planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis), kuriais nėra keičiami detaliojo plano sprendiniai, nustatantys žemės naudojimo paskirtį ir / ar būdą.

46. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. AD2-1884 „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinimo teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo metu“, priimtu vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 323.1 papunktyje nustatyta tvarka, jokie Detaliojo plano sprendiniai, nustatantys žemės naudojimo būdą, nei galėjo būti, nei buvo pakeisti, dėl ko Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 patvirtinto rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento detaliojo plano sprendiniai, nustatantys Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį, galiojo ir buvo privalomi statinių projektavimo ir ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu.

Pažymėtina, kad Detaliojo plano sprendinių korektūroje viešbučio paskirties pastatas nurodomas tik sklypo sutvarkymo plane, kuriame, koreguojant Detaliojo plano užstatymo zoną, nurodant eksplikaciją, įvardijama, kad „Numatomas viešbutis (VI stapas) (projektuojamas atskiru projektu)“, kas savaime negali būti laikomas sprendiniu, keičiančiu žemės naudojimo būdą, ir kam, be kita ko, nebuvo tuo metu prielaidų: kaip minėta, urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus (TPĮ 28 str. 7 d.).

Pažymėtina, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „2L Architects“ procesiniuose dokumentuose minimi Klaipėdos miesto bendrajame plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-191 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo patvirtinimo“ , sprendiniai, susiję su nagrinėjamu ginču susijusia teritorija, pagrindinio brėžinio reglamentų lentelėje įvardijama Jakų žiedo rajonui (4.8), priimti gerokai po Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 6 d.

įsakymu Nr. AD2-1884 „Dėl statybos zonos, statybos ribos, automobilių stovėjimo vietų, apželdinimo teritorijos dalies ir kitų išdėstymo principų koregavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), techninio projekto rengimo metu“ priėmimo, be to, nurodyti tik galimi žemės naudojimo būdai (P.l1 - pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos; S – atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijos; l2 – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos;

K – komercinės paskirties objektų teritorijos; B – bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos; E – atskirųjų želdynų teritorijos; V – visuomeninės paskirties teritorijos). Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Žemės įstatymas (TPĮ 16 str. 1 d. 1 p.), o Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 198 patvirtinto rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento detaliojo plano sprendiniai, nustatantys Žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, galiojo statinių projektavimo ir ginčijamo Statybos leidimo išdavimo metu.

47. Dėl apeliaciniame skunde minimos kitokios byloje taikytinos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos pabrėžtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

48. Tačiau kartu pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą; ir kt. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

49. Nagrinėjamu atveju, nors Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sprendžiamas klausimas dėl UAB „2L Architects“ patraukime atsakomybėn pagal Statybos įstatymo 55 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, kaip projektuotojas, pažeisdamas teisės aktus, 2020 metais parengė ir pateikė MB „AUG Rent“ techninį projektą „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ir buvo išduotas byloje ginčijamas Statybos leidimas, ši administracinio nusižengimo byla nutraukta ne dėl to, kad Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, viešbučių paskirties pastatų statyba yra galima, bet dėl to, kad administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių UAB „2L Architects“ kaltę: apygardos teismo vertinimu, UAB „2L Architects“ galėjo pagrįstai tikėtis, kad jų parengtas techninis projektas „Viešbučių paskirties pastato, (duomenys neskelbtini) statybos projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 patvirtinto koreguoto Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Žemės sklype suprojektuotas viešbučių paskirties pastatas, prieštarauja galiojančiam Detaliojo plano sprendiniui, susijusiam su Žemės sklypo naudojimo būdu, nepažeidė ABTĮ nuostatų: aplinkybė, ar UAB „2L Architects“ galėjo / negalėjo tikėtis, kad jų parengtas techninis projektas neprieštarauja 2019 m. lapkričio 6 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1884 koreguoto Rytinio pramonės rajono dalies prie Vilniaus plento, Klaipėdoje, detaliojo plano sprendiniams, administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbi; pirmosios teismas instancijos teismas motyvavo savo išvadas dėl ginčui spręsti reikšmingais faktiniais ir teisiniais aspektais.

50. Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d.), aiškinimu nagrinėjamo ginčo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad šis Reglamentas, nustatantis naujai statomų, rekonstruojamų ir kapitališkai remontuojamų gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendruosius reikalavimus, kuriuos privaloma taikyti rengiant šių statinių projektų sklypo sutvarkymo dalis (Reglamento 1 p.), be kita ko, numato: priimant gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų (toliau dėl šio Reglamento – Sklypas), tvarkymo projektinius sprendinius, be Reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat privaloma vadovautis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje (“Statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir:

1) savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams;

2) Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje;

3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje”; Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija)) nurodytais dokumentais (Reglamento 2 p. (2011 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-851 redakcija); sklypas dalijamas į šias pagrindines paskirties zonas (Reglamento 11 p.): gamybos, kurioje išdėstomi gamybos ir pramonės statiniai (tarp jų gamybos reikmėms skirti energetikos ir kitos inžinerinės infrastruktūros statiniai) (Reglamento 11.1 p.); sandėliavimo, kurioje išdėstomi sandėliavimo statiniai (Reglamento 11.2 p.); administracinę-pagalbinę, kurioje išdėstomi administracijos (valdymo) ir pagalbiniai statiniai (ar patalpos pastatuose), skirti darbuotojų reikmėms tenkinti (žr.

Reglamento 12 punktą) (Reglamento 11.3 p.); rekreacijos (želdynai, poilsio aikštelės ir pan.) (Reglamento 11.4 p.). Atskirais atvejais, techniškai ekonomiškai pagrindus, be aukščiau nurodytų zonų, gali būti papildomai numatomos ir kitos zonos, tarp jų – priešgamyklinė zona, kuri išdėstoma Sklypo ribose už gamybos teritorijos aptvaro išorinio kontūro (Reglamento 11 p. p.); priešgamyklinėje zonoje gali būti statomi šių paskirčių statiniai (ar patalpos pastatuose), jei jie nurodyti Techninėje užduotyje (Reglamento 12 p.): gamyklos administracijos (valdymo) (Reglamento 12.1 p.);

įėjimo į įmonę kontrolės (Reglamento 12.2 p.); darbuotojų buities, sanitarinių ir higienos patalpų (Reglamento 12.3 p.); darbuotojų viešojo maitinimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų (Reglamento 12.4 p.); darbuotojų mokymo (Reglamento 12.5 p.); klientų bei darbuotojų atviros ar uždaros automobilių bei bevariklio transporto saugyklos (Reglamento 12.6 p.); kiti pastatai bei statiniai, išskyrus gamybos statinius, priklausomai nuo Sklypo naudojimo paskirties (Reglamento 12.7 p.).

51. Aptarti Reglamento gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų bei šių paskirčių inžinerinių statinių sklypų tvarkymo bendrieji reikalavimai nekeičia teritorijų planavimo dokumentais nustatytų reikalavimų, iš jų – ir dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties, dėl ko, Reglamento 12.7 punkto nuostata „kiti pastatai bei statiniai, išskyrus gamybos statinius, priklausomai nuo Sklypo naudojimo paskirties“ negali būti aiškinama kaip nustatanti teisę projektuoti statinius, kad susijusius su darbuotojų ir / ar klientų poreikiais, tačiau expressis verbis (aiškiais žodžiais) nenurodytus arba nesusijusius su žemės sklypo naudojimo turiniu, pavyzdžiui: vaikų mokslo paskirties pastatus, kultūros paskirties pastatus ir pan., iš jų – ir viešbučių paskirties pastatus.

52. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

53. Netenkinus apeliacinių skundų, nėra pagrindo tenkinti prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuotojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „2L Architects“ apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė