2018-11-21 Nr. AB-21070-3-61-3-02349-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1190-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02349-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymą Nr. 1PS1-396-(2.1.) „Dėl G. G. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo) ir panaikinti Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo jai skirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą – bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo tarnybinė nuobauda jai nepagrįstai paskirta už tai, jog jos pasirašytu 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) (toliau – ir Įsakymas) tvirtinant Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybės iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eiles (toliau – ir eilės, eilė), iš eilių nebuvo išbraukti piliečiai, kurių atžvilgiu Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 5 d. sprendimais Nr. 49S-286, Nr. 49S-287, Nr. 49S-288, Nr. 49S-289, Nr. 49S-291, Nr. 49S-290, Nr. 49S-292, Nr. 49S-293, Nr. 49S-294, Nr. 49S-295, Nr. 49S-296 (toliau – ir 2015 m. spalio 5 d. sprendimai) ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. 49S-297 (toliau – ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimas) buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teises, perduodant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 5 d. sprendimai ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimas ginčijami teisme – Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-4749-189/2016.

3. Pareiškėja pabrėžė, kad pasirašant Įsakymą dėl eilių patvirtinimo, jai apie tai, kad minėti 2015 m. spalio 5 d. sprendimai ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimas yra ginčijami teisme, buvo žinoma. Apie esamą faktinę situaciją žinojo Įsakymo projektą vizavusi vyriausioji specialistė (teisininkė), kuri taip pat pritarė tokiam teisinės situacijos vertinimui. Tačiau, pareiškėjos teigimu, ji neturėjo pagrindo faktinės ir teisinės situacijos vertinti kitaip, nemanė ir neturėjo pagrindo manyti, kad pasirašomu Įsakymu patvirtinamos eilės neatitinka teisės aktų reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai vykdydama savo tarnybines pareigas ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pritarė specialistų parengtam ir vizuotam Įsakymo projektui, t. y. vykdydama savo tarnybines pareigas nesielgė neapdairiai ar nerūpestingai. Nors Įsakymą rengė vyriausioji specialistė, Įsakymą tikrino ir vizavo vyriausioji specialistė (teisininkė), o Įsakymą pasirašė bei priėmė laikinai einanti vedėjos pareigas pareiškėja, tačiau tarnybiniu nusižengimu pripažinti tik Įsakymą rengusios vyriausios specialistės ir Įsakymą pasirašiusios laikinai ėjusios vedėjos pareigas pareiškėjos veiksmai. Įsakymą tikrinusiai ir vizavusiai vyriausiajai specialistei (teisininkei) tarnybinė nuobauda neskirta. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl jos veiksmų jokių pasekmių nekilo, niekam nebuvo padaryta žala, nebuvo diskredituotas Tarnybos vardas, nekilo nepasitenkinimo ar kitų neigiamų padarinių.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos tarnautojai (specialistai) neturi diskrecijos teisės peržengti nustatytas kompetencijos ribas ir veikti tokiu būdu, kurio nenumato teisės aktai, t. y. priimti sprendimus savo nuožiūra interpretuojant galiojančias teisės aktų nuostatas. Argumentai, kad piliečiai nebuvo išbraukti iš eilių, nes buvo siekiama išvengti kitų asmenų skundų tuo atveju, jeigu teismas panaikintų 2015 m. spalio 5 d. sprendimus ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimą, ar tai, kad gali būti neįmanoma atstatyti buvusios padėties, yra hipotetinio pobūdžio.

6. Tarnyba, priešingai nei nurodė pareiškėja, teigė, kad jos neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes, priėmus Įsakymą ir patvirtinus eiles, kuriose be teisinio pagrindo buvo įtraukti piliečiai, bei paskelbus šią informaciją atsakovo interneto svetainėje, piliečiams galėjo kilti nepagrįsti lūkesčiai dėl pakartotinio nuosavybės teisių atkūrimo ateityje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste. Pareiškėjos tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nepakankamo rūpestingumo, nes ji, priimdama Įsakymo projektą, privalėjo užtikrinti, kad iš šiuo Įsakymu patvirtintų eilių būtų išbraukti piliečiai, kuriems jau atkurtos nuosavybės teisės, tačiau to nepadarė, t. y. nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga atlikdama savo funkcijas.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino – panaikino Tarnybos direktoriaus Įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo ir pareiškėjai Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo paskirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paliko nenagrinėtą.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo dėl tarnybinio nužengimo, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, – teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja savo pareigas atliko netinkamai. 2016 m. balandžio 29 d. išvadoje Nr. 1PS17-88-(2.30) „Dėl G. G., S. N. ir V. B. galimų tarnybinių nusižengimų tyrimo“ (toliau – ir Išvada) nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Įsakymo projektą rengė Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausioji specialistė, Įsakymas derintas su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiąja specialiste (teisininke), o pareiškėja šį Įsakymą pasirašė. Siekiant užtikrinti, jog Įsakymas atitiktų teisės aktų reikalavimus, jis 4 kartus buvo grąžintas taisymui. Rengiant Įsakymo projektą buvo atsižvelgta į tai, kad teismui yra apskųsti Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo priimti 2015 m. spalio 5 d. sprendimai ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams, todėl šie piliečiai buvo palikti eilėse. Buvo surengtas ir specialistų pasitarimas, kurio metu aptarta nerengti įsakymų dėl piliečių, kurių atžvilgiu priimti 2015 m. spalio 5 d. sprendimai ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimas, išbraukimo iš eilių, nes buvo žinoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiems piliečiams yra apskųsti.

10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja ėmėsi veiksmų tinkamai įgyvendinti savo pareigas, t. y. Įsakymą pasirašė tik po procedūrų, skirtų užtikrinti šio Įsakymo teisėtumą. Pareiškėja neturėjo pagrindo priimti priešingą sprendimą, nes tiek Įsakymo projektą rengusi specialistė, tiek jį vizavusi teisininkė, tiek pasitarusi specialistų grupė pritarė nuomonei, kad piliečiai iš eilių išbraukiami neturėtų būti. Teismo vertinimu, pareiškėjai priimant Įsakymą, jos veiksmai negali būti vertinami kaip netinkamas pareigų atlikimas, o nenustačius netinkamo pareigų atlikimo, nėra pagrindo konstatuoti ir tarnybinį nusižengimą.

11. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba sutiko ir neprieštaravo, kad jos pačios priimti sprendimai būtų panaikinti, taigi iš esmės sutiko, kad piliečiai liktų eilėse, dėl to pareiškėjos veiksmai, neišbraukiant piliečių iš eilių, atitiko ir pačios Tarnybos poziciją šiuo klausimu. Todėl neigiamų pasekmių nekilo nei Tarnybai, nei kitiems tretiesiems asmenims.

12. Taigi teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarybinė nuobauda – pastaba, – yra neteisėtas ir naikintinas. Tarnybinė nuobauda paskirta netinkamai taikius teisės aktų nuostatas ir netinkamai nustačius faktines aplinkybes.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, konkrečių patirtų išlaidų nenurodė. Todėl klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas paliko nenagrinėtą.

III. 14. Atsakovas Tarnyba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

15. Atsakovo nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nenustatė visų kilusiam ginčui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neįvertino surinktų įrodymų. Teismo sprendimas nėra pagrįstas teisės aktų nuostatomis, yra grindžiamas išskirtinai tik pareiškėjos skunde išdėstytais paaiškinimais, kurie nebuvo objektyviai įrodyti. Teismas sprendime nenurodė, kokios teisės normos pagrindu padarė išvadą, kad pareiškėjos priimtas Įsakymas, kuriuo piliečiai, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, nebuvo išbraukti iš eilių, yra pagrįstas ir teisėtas. Šios aplinkybės yra pagrindas teismo sprendimą pripažinti nepagrįstu ir panaikinti.

16. Tarnyba pažymi, kad pareiškėja, priimdama Įsakymą, privalėjo vadovautis šio akto priėmimo metu galiojančiais teisės aktais. Įsakymas neatitiko faktinės situacijos, nes norminiai teisės aktai nenumato galimybės piliečiams, atkūrus nuosavybės teises (priėmus sprendimus perduoti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą individualiai statybai), ir vėl juos įrašyti į eiles. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą pilietis turi teisę gauti tik vieną žemės sklypą individualiai statybai, todėl, perdavus žemės sklypą individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai, pilietis turi būti išbrauktas iš eilės, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo procedūra jam baigta. Iš pareiškėjos skundo bei žodinių paaiškinimų matyti, kad administracinis aktas (Įsakymas) buvo pagrįstas tik prielaida, kad teismas priims palankų sprendimą ir panaikins Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 5 d. sprendimus ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimą atkurti nuosavybės teises.

17. Atsakovo teigimu, vien aplinkybė, kad pareiškėja prieš priimdama Įsakymą pasikonsultavo su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus darbuotojais, savaime nėra pagrindas paneigti jos atsakomybę. Pareiškėja puikiai žinojo Tarnybos vidinę tvarką, t. y., kad dėl teisės taikymo klausimų būtina kreiptis į Tarnybos centrinę būstinę, tačiau to nepadarė, todėl negatyvių padarinių rizika tenka jai pačiai.

18. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai skirta švelniausia nuobauda. Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį atsakomybės neišvengiamumo principą.

19. Pareiškėja atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. Pareiškėja pabrėžia, kad aplinkybė, jog esamos išskirtinės situacijos teisinis vertinimas buvo svarstytas atskirai specialistų pasitarime, patvirtina, kad tiek Įsakymo projektą rengusi vyriausioji specialistė, tiek jį tikrinusi ir vizavusi vyriausioji specialistė (teisininkė), tiek ji, pasirašiusi Įsakymą, dėjo visas pastangas laikantis teisės aktų parengti ir patvirtinti teisėtas Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybės iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eiles.

21. Pareiškėja pažymi, kad niekam nebuvo padaryta žala, nebuvo diskredituotas Tarnybos vardas, nekilo asmenų nepasitenkinimo, niekas nepareiškė nepagrįsto pageidavimo atkurti nuosavybės teises. Piliečiams nekilo nepagrįstų lūkesčių, t. y. akivaizdu, jog visi piliečiai tinkami vertino situaciją, suprato, kad nagrinėjama teisme byla dėl 2015 m. spalio 5 d. sprendimų ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimo atkurti nuosavybės teises ginčijimo, kad bylos baigtis lems jų situaciją ir tai, ar jie liks eilėse, ar bus iš jų išbraukti.

22. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba nepagrįstai taiko dvigubus standartus ir nenuosekliai vertina tų pačių aplinkybių teisines pasekmes, t. y. piliečiams likus viešai skelbiamose eilėse dėl to, kad Tarnybos teritorinio skyriaus specialistas, atsakingas už eilių sudarymą, nesiėmė veiksmų parengti įsakymo projektą išbraukti piliečius iš eilių per nustatytą terminą nuo 2015 m. spalio 5 d. sprendimų ir 2015 m. spalio 6 d. sprendimo priėmimo, nevertina kaip teisės aktų ir tarnybinių pareigų pažeidimo, galinčio sukelti žalingas pasekmes, o tų pačių piliečių palikimą skelbiamose po Įsakymo priėmimo eilėse vertina kaip teisės aktų pažeidimą ir netinkama tarnybinių funkcijų neatlikimą, tariamai sukėlusį žalingas pasekmes, nors faktinė situacija dėl piliečių buvimo eilėse nepasikeitė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje bylos ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 1PS1-396-(2.1.) „Dėl G. G. tarnybinio nusižengimo“ (I t., b. l. 8), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – už padarytą tarnybinį nusižengimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne vieną kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4389-756/2018).

25. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas savo veiksmais (neveikimu) padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–370/2011).

26. Pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba – buvo skirta už tai, kad ji, eidama Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pareigas, priėmė 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ (I t., b. l. 77–78), kuriuo buvo patvirtintos Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilės. Šiose eilėse buvo įrašyti piliečiai, kuriems nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą jau atkurtos, priimtais Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 5 d. sprendimais ir 2015 spalio 6 d. sprendimu.

27. Pareiškėja, priimdama Įsakymą, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, privalėjo vadovautis šio administracinio akto priėmimo metu galiojančiais teisės aktais.

28. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 5 d. sprendimais ir 2015 spalio 6 d. sprendimu piliečiams atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą individualiai statybai, minėti piliečiai nebeturi teisės dar kartą būti įrašyti į eiles, kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą pilietis turi teisę gauti tik vieną žemės sklypą individualiai statybai, todėl perdavus žemės sklypą individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai, pilietis turi būti išbrauktas iš eilės, kadangi nuosavybės teisių procedūra jam baigta.

29. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad, pareiškėjai Įsakymu tvirtinant Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eiles, minėti piliečiai, turėjo būti išbraukti (nebeįtraukti) iš šių eilių, o to nepadariusi pareiškėja pažeidė teisės aktų normas, numatytas ginčijamame Įsakyme dėl tarnybinio nusižengimo ir tinkamai neatliko jai priskirtų funkcijų.

30. Tai, kad, pareiškėjos ir jos kolegų nuomone, buvo neracionalu išbraukti (neįtraukti), piliečius, kuriems buvo atkurtos nuosavybės Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 5 d. sprendimais ir 2015 spalio 6 d. sprendimu, iš eilių, kadangi minėti sprendimai buvo ginčijami teisme, nepaneigė jos pareigos tai padaryti, kadangi, kaip minėta, pareiškėja priimdama Įsakymą privalėjo vadovautis jo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais, o minėti teisės aktai nenustatė išimties, kad apskundus teismui sprendimus, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės, piliečiai nėra išbraukiami iš eilių. Todėl konstatuotina pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-433-261/2018 pripažino Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 5 d. sprendimus ir 2015 spalio 6 d. sprendimą teisėtais ir pagrįstais, t. y. konstatavo, kad minėtiems piliečiams nuosavybės teisės buvo atkurtos teisėtai ir pagrįstai.

31. Nors pareiškėja nurodo, kad niekam nebuvo padaryta žala, nebuvo diskredituotas Tarnybos vardas, nekilo asmenų nepasitenkinimo, tačiau pažymėtina, kad pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties nusižengimams konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4657-662/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos padarytas pažeidimas (veika) nėra ta, dėl kurio tam, kad būtų galima konstatuoti padarytą tarnybinį nusižengimą, reikėtų būtinai nustatyti sukeltas pasekmes. Pareiškėjos neteisėti veiksmai ir kaltė nustatyti, o to nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti pareiškėjos tarnybinį nusižengimą.

32. Įvertinus nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad ginčijamu Įsakymu dėl tarnybinio nusižengimo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, ir 4 punktą, kuriame numatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

33. Pareiškėjos argumentas, kad Tarnyba dirbantiems tarnautojams taiko dvigubus standartus, t. y. vienus už analogiškus ar panašius veiksmus nubaudžia, o kitus – ne, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi net jei ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė atitiktų realybę, tai nepaneigia jos padaryto tarnybinio nusižengimo ir dėl to atsiradusio pagrindo skirti jai tarnybinę nuobaudą, o klausimas, ar kiti Tarnybos tarnautojai padarė ar nepadarė tarnybinius nusižengimus, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad asmuo einantis tokias pat pareigas kaip ir ji, už tapatų pažeidimą to paties subjekto iš esmės tuo pat metu nebuvo nubaustas, taigi asmens diskriminacija neįrodyta.

34. Pareiškėjai už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo skirta lengviausio pobūdžio nuobauda, t. y. pastaba (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 1 p.), dėl to teisėjų kolegija šios tarnybinės nuobaudos neturi pagrindo vertinti kaip neadekvačios ir neproporcingos jos padarytam tarnybiniam nusižengimui.

35. Taigi konstatuotina, kad ginčijamas Įsakymas dėl tarnybinio nusižengimo yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti šį administracinį aktą nėra pagrindo.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą Įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo neteisėtu ir nepagrįstu, netinkamai vertino bylos aplinkybes ir neteisingai taikė teisės normas, dėl to atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. G. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan