2025-11-05 Nr. AB-18381-3-61-3-05785-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-212-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05785-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Ivetos Pelienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei E. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės E. B. (toliau – ir atsakovė) 180,66 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., ir 8,19 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Atsakovė valdo nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovė privalo mokėti Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatuose, patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (toliau – ir Nuostatai) nurodytą ir pareiškėjo apskaičiuotą rinkliavą.

2.2. Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti rinkliavą, buvo suformuoti ir pateikti mokėjimo pranešimai ir skolos priminimai. Tačiau įsiskolinimas padengtas nebuvo.

3. Atsakovė atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovė pažymėjo, kad VASA neatliko savo prievolės ir nepastatė komunalinių atliekų individualaus naudojimo konteinerio prie atsakovės valdomo nekilnojamojo turto, todėl apskaičiuota skola yra nepagrįsta. Atsakovė taip pat nurodė, kad VASA jai nepagrįstai apskaičiavo 188,85 Eur įsiskolinimo sumą, nes skola apskaičiuota už 514,71 kv. m plotą, o atsakovei priklauso tik 17333/51471 dalies pastato.

4. VASA pateikė nuomonę dėl atsiliepime nurodytų argumentų. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė turėjo ir turi galimybę naudotis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūra, atsakovė laikoma rinkliavos mokėtoja, o rinkliava apskaičiuota pagal valdomą turto dalį.

II

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 180,66 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 8,19 Eur delspinigių, iš viso 188,85 Eur.

6. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (121 str. 2 d.), Nuostatų (5, 6.5, 8.1 p.), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1–2 p.), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (25 str., 30 str. 9 d.), nuostatomis, taip pat šias nuostatas aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas nurodė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

7. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybes teise ginčo laikotarpiu priklausė (ir priklauso) apmokestinami nekilnojamojo turto objektai: 1) 17333/51471 dalis blokuoto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 514.71 kv. m; 2) butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 66,29 kv. m. Todėl atsakovė, pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą, laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad jai nebuvo teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos (kad nebuvo konteinerių). Teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Be to, Nuostatų 10.3 punktas nustato, jog rinkliavos mokėtojas privalo naudoti jam priskirtą konteinerį mišrioms komunalinėms atliekoms šalinti, o tais atvejais, kai konteineris nepriskirtas, kreiptis į administratorių dėl naudojamo konteinerio priskyrimo arba aprūpinimo konteineriu savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Vien aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

9. Vertindamas argumentus dėl skolos dydžio, teismas, įvertinęs atsakovei siųstų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų bei pareiškėjo pateiktų duomenų turinį, nustatė, kad VASA atsakovei vietinę rinkliavą apskaičiavo atitinkamai pagal atsakovės valdomą objekto dalį, bei siuntė mokėjimo pranešimus ir raštus dėl skolos. Todėl teismas atmetė atsakovės teiginius, jog VASA netinkamai apskaičiavo skolą.

10. Teismas nustatė, kad atsakovė vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą (180,66 Eur) nesumokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, ar kad ji būtų atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą / jai būtų taikomos lengvatos. Teismas, įvertinęs Nuostatų 60, 83–84 punktų, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalies, nuostatas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nesilaikė pareigos laiku mokėti vietinę rinkliavą, laikė pagrįstu pareiškėjos prašymą priteisti iš atsakovės180,66 Eur įsiskolinimą už atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 8,19 Eur delspinigių.

III

11. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurį patikslinusį prašo panaikinti arba pakeisti Regionų administracinio teismo sprendimą.

12. Atsakovė apeliaciniame skunde pažymi, kad prie jai priklausančio nekilnojamojo turto nėra įrengtų atliekų konteinerių, taip pat nebuvo atliekų, kurios būtų išvežamos, todėl iš atsakovės nepagrįstai prašoma priteisti rinkliavą.

13. Atsakovės teigimu, pareiškėjas nei teismui, nei atsakovei nepateikė įmonės veiklos balanso už 2020–2022 m., taip netiesiogiai patvirtindamas, kad atliekų tvarkymo kaina galbūt apskaičiuota neteisingai, todėl teismas galėjo neteisingai išnagrinėti bylą.

14. Atsakovė nurodo, kad „teršėju“ laikomas žmogus, o ne plotas, todėl mokėti reikėtų už nerūšiuotų atliekų faktinį kiekį kilogramais, o ne pagal išvestinius dydžius (už plotą), nes tai sudaro sąlygas piktnaudžiauti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės 180,66 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d., ir 8,19 Eur delspinigių.

16. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu VASA prašymą tenkino, konstatavęs, kad atsakovė yra ginčo rinkliavos mokėtoja, kadangi jai priklauso nekilnojamojo turto dalis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir, nors atsakovei buvo siunčiami skolos pranešimai, ji nemokėjo rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

17. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas netvarkė pareiškėjos atliekų, nesuteikė atliekų konteinerio, o rinkliava galėjo būti apskaičiuota netinkamai.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-534-415/2021; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.).

20. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Nuostatus, kurių 6.5 punkte nustatyta, kad rinkliava laikoma savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Nuostatų 6.6 punkte reglamentuota, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo neįregistruotų ir neregistruotinų nekilnojamojo turto objektų (toliau – ir NTO) savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Nuostatų 3 punkte nustatyta, kad rinkliava taikoma visiems Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamojo turto objektus, kurie suskirstyti į nekilnojamojo turto rūšis (1 priedas).

21. Vienas iš atvejų, kai subjektas laikomas rinkliavos mokėtojų – kai jis yra NTO savininkas (Nuostatų 8.1 p.). Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 39 p.). Mokėjimo pranešime už kiekvieną apmokestinamą NTO nurodoma pastovioji bei kintamoji Rinkliavos dalys: pastovioji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama objekto bendrą plotą (kv. m) padauginus iš pastoviosios Rinkliavos dalies dedamosios per mėnesį pagal NTO rūšį (2 priedo 1 lentelės B stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.). Į NTO apmokestinamąjį plotą įskaitomas ir lauko prekybai ar paslaugų teikimui skirtas plotas, nurodytas Savivaldybės išduotame leidime prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljono, lauko kavinės (Nuostatų 52.1 p.). Kintamoji Rinkliavos dalis NTO, kuriam galima nustatyti tikslų plotą, apskaičiuojama taip: kai NTO Rinkliavos apskaičiavimo tikslais priskirtas bendrojo naudojimo konteineris – objekto bendras plotas (kv. m) padauginamas iš mėnesio kintamosios Rinkliavos dedamosios pagal NTO rūšis (2 priedo 1 lentelės C stulpelis) bei mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus (12 mėn.) (Nuostatų 52.2.1 p.).

22. Pagal Nuostatų 76 punktą kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama Rinkliavos mokėtojams, kurie Administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji Rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus.

23. Nuostatų 77 punktas nustatė, kad prašymą dėl atleidimo nuo kintamosios Rinkliavos dalies mokėjimo gali pateikti ir tie Rinkliavos mokėtojai, kurių NTO negali būti naudojamas pagal paskirtį ir iš šio objekto komunalinių atliekų išvežimas nebus vykdomas dėl to, kad nebaigtos statybos objekte atliekami statybos darbai, kapitalinis remontas arba rekonstrukcija. Rinkliavos mokėtojas kartu su prašymu privalo pateikti ir Statybų įstatyme numatyto statybą leidžiančio dokumento kopiją. Pagal Nuostatų 75 punktą prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios Rinkliavos dalies netaikomas, jeigu Rinkliavos mokėtojas neįrodo, jog prašymas negalėjo būti pateiktas dėl svarbių priežasčių.

24. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš Rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė NTO Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (1) 17333/51471 dalis blokuoto gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 514.71 kv. m; 2) butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 66,29 kv. m.), o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) Nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė laikytina ginčo rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme ir ji turėjo pareigą mokėti ginčo rinkliavą. Pažymėtina, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesiremti.

25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl ginčo rinkliavos priteisimo. Šią išvadą patvirtina tai, kad VASA atsakovei siųstuose mokėjimo pranešimuose pateikė išsamius rinkliavos skaičiavimus, rinkliava atsakovei buvo apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (konkrečią turto dalį), taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti Rinkliavos, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovė Nuostatų nustatyta tvarka būtų deklaravusi nesinaudojimą NTO. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nepagrįstai apskaičiuotos skolos yra subjektyvaus, hipotetinio pobūdžio, atsakovė nepateikė konkrečių VASA skaičiavimus paneigiančių įrodymų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovės priteisė nesumokėtą ginčo rinkliavą. Vien tai, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nėra pagrindas konstatuoti, kad šis teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovės pareigos mokėti ginčo rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovės argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti Rinkliavą atsakovei kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo Rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021). Todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

27. Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako, nes teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

28. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Iveta Pelienė