50ee3f1d-49ff-4a19-bf1f-c985fc0fefae · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr    Civilinė byla Nr. 2-1191/2012                         Procesinio sprendimo kategorija:110.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. spalio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1541-603/2011 pagal ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį atsakovams E. S. ir E. P. (buv. Smalakienė) dėl piniginių sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, – A. B. ir E. G.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams E. S. ir E. P., kuriuo prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 2007-05-01 iÅ¡duotame vekselyje numatyto finansinio įsipareigojimo likutį 276 000 Lt, 5 procentus metinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki ieÅ¡kinio patikslinimo dienos, – 90 000 Lt bei penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas ir įstatyme nustatytus delspinigius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.  IeÅ¡kovas A.

B. ir tretieji asmenys – E. G. ir A. B. pateikė praÅ¡ymus, kuriais prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovei E. P. nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys nurodė, kad dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir siekimo galimai pasipelnyti trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių sÄ skaita teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomu. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė.

Teismas nurodė, kad civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, reiÅ¡kiančiu, kad kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje jau buvo pateiktas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi minėtÄ praÅ¡ymÄ atmetė, pažymėdamas, kad atsakovė yra teisėja Vilniaus apygardos administraciniame teisme, gaunanti nuolatines pajamas, todėl teismas, vertindamas atsakovės pareigoms keliamus nepriekaiÅ¡tingo elgesio reikalavimus bei tai, kad ji gauna nuolatines pajamas, nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo abejoti, kad galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimas.

Teismas pabrėžė, kad ieÅ¡kovas ir tretieji asmenys savo praÅ¡ymuose areÅ¡tuoti atsakovės konkretų turtÄ nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios gali kelti grėsmę palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bei nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų ir sprendė, kad jų praÅ¡ymai yra nemotyvuoti ir nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų Å¡alių interesų pusiausvyros, ekonomiÅ¡kumo bei proporcingumo principus, todėl minėtų praÅ¡ymų netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas A. B. atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. ir 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini) ir atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismo teisėja per 3 dienas, kaip tai numatyta CPK 148 straipsnio 1 dalyje, neiÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir dėl jo sprendimo nepriėmė.  Pirmosios instancijos teismo teisėja sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ iÅ¡galvotai nurodydama, kad tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė ieÅ¡kovas, E. G. ir A.

B.. Nurodyti teisėjos veiksmai rodo, jog ji yra Å¡aliÅ¡ka ir suinteresuota Å¡ios bylos baigtimi.Pirmosios instancijos teismo teisėja ėmėsi nusikalstamos veikos – teisėja Å¡ioje byloje 2011 m. gruodžio 6 d. suklastojo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį, kuria ieÅ¡kovas įpareigotas iki 2011 m. spalio 20 d. sumokėti žyminį mokestį. Tokia teismo nutartis nei siunčiant 2011 m. spalio 26 d., nei 2011 m. lapkričio 25 d. Å¡aukimus ieÅ¡kovui atsiųsta nebuvo. Tuo tarpu minėta nutartis gauta tik kartu su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.

IeÅ¡kovas iÅ¡ ankstesnės ieÅ¡kovės E. G. perėmė visas teises ir įsipareigojimus, tarp jų ir atleidimÄ nuo žyminio mokesčio. Todėl dabartiniam ieÅ¡kovui žyminio mokesčio byloje mokėti nereikia, kÄ patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, pakeičiant ieÅ¡kovÄ . Atsakovė E. P. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė jį kaip nepagrįstÄ atmesti. Atsakovė nurodė, kad galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui grėsmės nėra, kadangi praÅ¡omas areÅ¡tuoti turtas nėra kokiu nors bÅ«du slepiamas, bandomas realizuoti ar pan., todėl taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Byloje kilo ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Tuo tarpu teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieÅ¡kovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieÅ¡kovui nepalankus teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, nors Å¡is sprendimas ir neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-780/2012).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad ieÅ¡kovas A.

B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 2007-05-01 iÅ¡duotame vekselyje numatyto finansinio įsipareigojimo likutį 276 000 Lt, 5 procentus metinių palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki ieÅ¡kinio patikslinimo dienos 90 000 Lt bei penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas ir įstatyme nustatytus delspinigius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ių ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovei priklausančiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini).      Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡ esmės motyvuodamas tuo, kad dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo ir siekimo galimai nusikalstamu bÅ«du praturtėti, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanonas ir bÅ«tent todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti tokio pobÅ«džio laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas nepateikė apskritai jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, t. y. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nagrinėjamu atveju kyla grėsmė galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.). Vien tik tokių deklaratyvių teiginių kaip atsakovės nesÄ Å¾iningumas ir siekimas nusikalstamu bÅ«du praturtėti nurodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas atskirajame skunde iÅ¡ esmės nenurodo jokių teisinio pobÅ«džio argumentų dėl kurių skundžiama nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra nepagrįsta ir naikintina. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra nepagrįstai siekiama suvaržyti atsakovės teises į turimÄ turtÄ . Pažymėtina, kad atsakovė dirba Vilniaus apygardos administraciniame teisme teisėja, gauna nuolatines bei stabilias pajamas, o jai pačiai yra taikomi nepriekaiÅ¡tingo elgesio reikalavimai.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovės atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentu, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog nagrinėjamu atveju yra kilusi grėsmė galimai palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo įvykdymui.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad analogiÅ¡ko turinio praÅ¡ymas byloje jau buvo pateiktas ir atmestas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartimi kaip nepagrįstas. Be to, iÅ¡ teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu byla yra iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovės E. P. atžvilgiu buvo atmestas.

Nors dėl minėto teismo sprendimo ir yra pateiktas apeliacinis skundas, tačiau kaip minėta auksčiau, tokio teismo sprendimo priėmimas sukelia pagrįstų abejonių dėl galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo atsakovės atžvilgiu priėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant tokiai situacijai, ieÅ¡kovas tikėtinai nepagrindė ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovės atžvilgiu, nepridėjo jokių įrodymų, pagrindžiančių grėsmes galimam teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui, todėl taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones nėra teisinio pagrindo.Taip pat ieÅ¡kovas atskirajame skunde užsimena ir apie Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 6 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovas įpareigotas sumokėti byloje žyminį mokestį, panaikinimÄ .

Nors minėta teismo nutartis ir nėra nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad minėta teismo nutartis yra panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2012 vasario 24 d. nutartimi, todėl Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti ieÅ¡kovo nurodytas laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Algirdas GailiÅ«nas              Konstantinas Gurinas                      Kazys KailiÅ«nas