50e9eb90-bcb3-4c80-aa15-e7eb2ebe6f72 · Kauno apygardos teismas

                                                                                             Byla Nr. 1S-500-319/2017                                                                                             Proceso Nr. 1-96-1-00114-2009-4                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Preikšo, Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A.

K. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – komisija) 2017 m. balandžio 3 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. K..              Kolegija n u s t a t ė : 1.             A. K. nuteistas 2009 m. rugpjūčio 11 d.

Å iaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , galutinė bausmė – dvylika metų laisvės atėmimas. Bausmės pradžia – 2009 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 12 d. 2.             2017 m. balandžio 3 d. komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.3.             KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam A.

K. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistais lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.4.             Nuteistasis A. K. skunde apygardos teismui praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Jam nesuprantama teismo iÅ¡vada, dėl ko jis neatitinka BVK numatytų lygtinio pakleidimo sÄ lygų, nes pagal komisijos pateiktÄ medžiagÄ ir iÅ¡vadas jo elgesys ir asmenybės apibÅ«dinamas, sumažėjusi nusikalstamo elgesio rizika kaip tik sudaro pagrindÄ manyti apie akivaizdžiÄ jo elgesio pažangÄ . Pažymi, kad nenustatyta nusikalstamumo rizikÄ didinančių veiksnių, o tik rizikÄ mažinantys. Nuteistasis mano, kad svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, kurios kartu su jau paminėtomis ir leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamÄ baudžiamÄ jį ir auklėjamÄ jį poveikį nuteistojo atžvilgiu.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovaudamas teismų praktika, iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė nusikaltimo sunkumui ir likusios neatliktos bausmės daliai. Å ios aplinkybės jau buvo įvertintos priimant nuosprendį ir skiriant bausmę, todėl negali bÅ«ti vertinamos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , o įstatymas nustato, kokiÄ bausmės dalį atlikęs nuteistais gali bÅ«ti lygtinai paleistas. Nuteistojo vertinimu, esant lygtinio paleidimo komisijos sprendimui taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , teismai nepagrįstai atsisako tai daryti, tokiu bÅ«du laiko niekiniu komisijos ir kitų asmenų, tiesiogiai dirbančių su nuteistaisiais ir yra kompetentingi spręsti lygtinio paleidimo klausimus.

Nuteistojo vertinimu, teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimÄ dėl jam lygtinio paleidimo taikymo, nenurodė jokių svarių argumentų, neatkreipė dėmesio į Europos Tarybos rekomendacijas kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimÄ kaip specifinę alternatyvÄ bausmių vykdymo sistemoje, kurių laikymosi privalomumÄ patvirtino Lietuvos administracinio teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. 602-126/2012. PraÅ¡o objektyviai įvertinti visas įstatyme numatytas aplinkybes, kurias reikia vertinti taikant lygtinį paleidimÄ nuteistajam, ir priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

5. Atsiliepimų į skundÄ negauta.6.             Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.7.             BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal aptartÄ teisinį reguliavimÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ . 7.1. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. K. yra atlikęs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos.

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , naudojant „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 15. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. 7.2.

Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja bÅ«rio visuomeniniame gyvenime, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Juk sprendžiant klausimÄ dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokiÄ galimybę parodo jo elgesys per visÄ bausmės atlikimo laikÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Sutinkamai su Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis Å¡iuo metu pataisos įstaigoje nedirba, vis dar iÅ¡lieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, netinkamų veikimo strategijų naudojimas. 7.3.

Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bÅ«damas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimÄ , apie jo padarytÄ nusikaltimÄ pasisakė vertinant A. K. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.7.4. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas teismo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iÅ¡ tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Negalima sutikti su skundo teiginiu, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimÄ , ignoravo Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas „Dėl lygtinio paleidimo“.

Å iose Rekomendacijose, kaip nurodė ir nuteistasis savo skunde, lygtinis paleidimas rekomenduojamas taikyti visiems formalias sÄ lygas atitinkantiems nuteistiesiems, taip pat jis įvardijamas kaip specifinė alternatyva bausmių vykdymo sistemoje ir priemonė mažinanti įkalinimo trukmę, tačiau besÄ lygiÅ¡kai laikytis Å¡ių rekomendacijų nėra privalu ir kiekvienu atveju, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo nuteistajam taikymo galimumo, privalo vadovautis konkrečiomis ir imperatyviomis teisės normomis, reglamentuojančiomis šį procesÄ .

BVK 157 straipsnyje aiÅ¡kiai apibrėžta, kam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kas reiÅ¡kia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo praÅ¡ymÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besÄ lyginį jo taikymÄ , nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam bÅ«dingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iÅ¡ esmės yra individualus.8.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ nutartį. AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam A.

K. lygtinį paleidimÄ , netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Konstatuojama, kad KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. K. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                         Viktoras Preikšas                                                                                                                          Danguolė Šiugždinytė                                                                                                                                 Rimas Švirinas