2024-06-19 Nr. BB-3349-1-01-1-29907-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2258/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29907-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą G. G. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį (nustatė nešaunamojo ginklo nešiojimo neteisėtumo aplinkybę ir tiesioginę tyčią nešaunamąjį ginklą nešioti neteisėtai).

Kasatorius nesutinka su teisiniu vertinimu, kad teleskopinės lazdos nešiojimas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo neteisėtas, nes, kaip teigia teismai, leido G. G. ją panaudoti nedelsiant. Priešingai, teleskopinė lazda buvo suskleista ir įdėta į medžiaginį krepšį, todėl jos ištraukimas iš krepšio ir išskleidimas būtų apsunkinęs jos panaudojimą tuojau, nieko nelaukiant.

Taip pat kasatorius nesutinka, kad G. G. psichinis santykis su daroma veika pasireiškė tyčine kaltės forma. Iš G. G. parodymų matyti, kad jis negalvojo, jog nešiotis teleskopinę lazdą yra nelegalu. Teleskopinę lazdą jis teisėtai įgijo internetu savigynai ir visą laiką laikė namuose. Tik vienintelį kartą (sulaikymo metu) teleskopinę lazdą G. G. nešiojo medžiaginiame krepšyje, ji aplinkiniams nebuvo matoma. Byloje nėra duomenų, kad G. G. turi ar turėjo kitų ginklų ir dėl to būtų turėjęs domėtis ginklų įgijimo, jų nešiojimo taisyklėmis, aptariamas pažeidimas nesukėlė realaus pavojaus visuomenei, G. G. anksčiau nebuvo teistas. Šių faktų visuma leidžia manyti, kad G. G. galėjo nesuvokti, jog teleskopinę lazdą nešioja neteisėtai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjas teiginius dėl BK 258 straipsnio 2 dalies taikymo iš esmės grindžia argumentais, pakartotais iš apeliacinio skundo. Apeliacinės instancijos teismas argumentus dėl minėto baudžiamojo įstatymo taikymo išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Kasaciniame skunde formaliai nurodytas kasacijos pagrindas – netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas. Kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų iš esmės grindžiami sava teismų nustatytų aplinkybių, turinčių reikšmės G. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių konstatavimui, interpretacija. Tokie argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija taip pat atkreipia dėmesį į kasaciniame skunde išsakytos pozicijos prieštaringumą. Antai kaltinamasis G. G. buvo pateikęs prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo tėvą N. G.. Teisiamojo posėdžio metu N. G. sutiko laiduoti už savo sūnų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog G. G. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (tai pripažinta ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe). Šių aplinkybių nustatymas buvo būtinas teismui priimant sprendimą atleisti G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Toks sprendimas nebūtų galimas, jeigu G. G. būtų neigęs savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tačiau gynėjo kasaciniame skunde iš esmės pareiškiama apie G. G. nekaltumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltės pripažinimas ar nepripažinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu yra svarbi aplinkybė, turinti reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui. Kaltės pripažinimas vien tam, kad teismas galėtų priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau realiai ketinant apskųsti tokį sprendimą nekaltumo pagrindu, gali reikšti, kad toks asmuo suklaidino teismą dėl esminės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas