2021-02-03 Nr. AB-4170-3-61-3-02138-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-12-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02138-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 4-304 „Dėl juridinio asmens neįrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą“ (toliau – ir Įsakymas) ir įpareigoti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (toliau – ir atsakovas, Ministerija) iš naujo svarstyti klausimą dėl pareiškėjo įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad pareiškėjo analogišką skundą jau buvo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3278-821/2018, kurioje buvo panaikintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymas Nr. 4-256 „Dėl juridinio asmens neįrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 2 d. Įsakymas) ir įpareigojo Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją pareiškėjos prašymą dėl įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą svarstyti iš naujo.

3. Įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas atsakovui pateikė naują prašymą dėl įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą. Todėl 2019 m. gegužės 2 d. įvyko Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo įvertinimo ir patikimumo deklaracijos išdavimo klausimams spręsti komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis. Komisijai susipažinus su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 19-398S (slaptumo žyma „SLAPTAI“) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir AOTD) 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-010-386 (slaptumo žyma „SLAPTAI“), buvo nutarta nepritarti pareiškėjo įrašymui į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

4. Iš Komisijos 2019 m. gegužės 2 d. protokolo Nr. (26.20-61)-252-54 (toliau – ir 2019 m. gegužės 2 d. protokolas, Protokolas) matyti, kad pareiškėjo įrašymui į NATO konkursų dalyvių sąrašą nebuvo pritarta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1294 patvirtintų Juridinių asmenų, norinčių dalyvauti NATO skelbiamuose prekių, paslaugų ar darbų įsigijimo konkursuose, finansinio, techninio, profesinio ir saugumo patikimumo įvertinimo ir patikimumo deklaracijų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 38 punkto ir 38.4.3 papunkčio nuostatomis. Todėl atsakovas Įsakymu neįrašė pareiškėjo į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

5. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas priimtas vadovaujantis įslaptinta medžiaga ir tik dalis prielaidomis grįstos medžiagos, kurios pagrindu atsisakyta pareiškėją įrašyti į NATO konkursų dalyvių sąrašą, buvo atskleista pareiškėjui. Atskleistas ribotas kiekis medžiagos nesudaro pagrindo atsisakyti pareiškėją įrašyti į minėtą sąrašą.

6. Pareiškėjas nesutiko, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susijusi su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, nes ginčijamas sprendimas yra grįstas prielaidomis, spėlionėmis ir hipotezėmis, nėra susijęs su pareiškėjo padėtimi. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad 2012 m. balandžio 16 d. įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) akcininkų pasikeitimas. Iki nurodytos datos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo tris akcininkus: Latvijos Respublikos pilietį ,(duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietį (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos pilietį (duomenys neskelbtini). Akcininkui ,(duomenys neskelbtini) perleidus 900 vnt. akcijų (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi du akcininkus, turinčius po 50 proc. bendrovės akcijų, t. y. Latvijos Respublikos pilietį (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos pilietį (duomenys neskelbtini).

7. Protokole minimas pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ neatskleidžia, apie kurią konkrečiai įmonę rašoma. Pareiškėjas jau ilgą laiką neturi jokios sąsajos nei su Protokole galbūt minima (duomenys neskelbtini), nei su ,(duomenys neskelbtini). Pastarasis nėra nei pareiškėjo akcininkas, nei valdymo organų narys, nei pareiškėjo darbuotojas. (duomenys neskelbtini) 1995 metais buvo vienas iš pareiškėjo steigėjų, tačiau dar 2001 metais turimas akcijas perleido kitiems asmenims.

8. Protokole nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) daugiau kaip du dešimtmečius vykdo veiklą Rusijos Federacijoje, dalyvauja nacionaliniam saugumui svarbiuose projektuose, o „(duomenys neskelbtini)“ atstovai turi nuolatinių kontaktų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnyba bei Baltarusijos KGB. Pareiškėjas ir jos akcininkai neturi Protokole nurodomų sąsajų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnyba, Baltarusijos KGB, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Protokole nurodytas sąsajas (tokių sąsajų paprasčiausiai nėra).

9. Protokole klaidingai nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) buvo registruota Rusijos Federacinės atstovybės Niujorke adresu, nes ,(duomenys neskelbtini) Buvo registruota Naujajame Džersyje. Tai rodo, kad VSD ir AOTD išvados suformuotos neįsigilinus į faktinius duomenis.

10. Skundžiamas Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje keliamų reikalavimų, kadangi viešojo administravimo subjekto sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Protokole dėstomi teiginiai, faktai nesusiję su pareiškėjui, dalis teiginių laikytini hipotetiniais.

11. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Įsakymas priimtas vadovaujantis slapta medžiaga, o tai nesuderinama su lygybės ir rungimosi principo laikymusi. Pareiškėjas negalėdamas susipažinti su VSD ir AOTD raštais (slaptumo žyma „SLAPTAI“), negali apsiginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių tai, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, nes neišslaptinti duomenys nenaudotini kaip įrodymai. Ir atsakovas, ir AOTD dėl pareiškėjo anksčiau yra pateikę visiškai priešingą išvadą, t. y. išdavę patikimumo deklaraciją ir įrašę į potencialių NATO konkursų dalyvių sąrašą.

12. Atsakovas Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

13. Atsakovas paaiškino, kad priimant ginčijamą Įsakymą buvo visapusiškai ir objektyviai vertinami turimi duomenys, analizuojamos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant pareiškėjo įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą, nes 2019 m. balandžio 26 d. įvyko Komisijos posėdis, kurio metu buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas. Komisijos nariai susipažino su VSD ir AOTD pateikta neviešo pobūdžio informacija apie pareiškėją (VSD 2019 m. kovo 22 d. raštas Nr. 18-23, AOTD 2019 m. vasario 13 d. raštas Nr. S-010-386S), kuri neabejotinai aktuali ir reikšminga, vertinant juridinio asmens patikimumą dalyvauti su valstybės saugumu ir gynyba susijusiuose santykiuose. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad dalis VSD pateiktos informacijos buvo išslaptinta – ši informacija pateikiama protokole. Ministerija (Komisija) nėra įgaliota vertinti VSD ir AOTD pateiktos informacijos pagrįstumo ar kitaip kvestionuoti specialiųjų tarnybų išvadas. Sprendimas dėl Pareiškėjos neįrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą priimtas atsižvelgus į VSD ir AOTD pateiktą informaciją Taisyklių nustatyta tvarka.

14. Pagal Taisyklių 38, 38.4, 38.4.3 punktų nuostatas juridinis asmuo į NATO konkursų dalyvių sąrašą neįrašomas arba jo įrašymas nepratęsiamas, jeigu Ministerija gauna raštišką kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų informaciją, kad juridinis asmuo, juridinio asmens, turinčio ne mažiau nei 1/3 balsų dalyvių susirinkime, dalyvis, juridinio asmens vadovas, juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovas ar apskaitą tvarkantis kitas juridinis asmuo yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ginčijamame įsakyme nėra nurodytų, su juo nesusijusių aplinkybių. Sprendimas neįrašyti pareiškėjo į NATO konkursų dalyvių sąrašą priimtas įvertinus nepalankias išvadas. Ginčijamas Įsakymas priimtas, be kita ko, vadovaujantis Taisyklių 35 punktu ir 38.4.3 papunkčiu, bei atsižvelgiant į Komisijos protokolą.

15. Prašomas panaikinti Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui nustatytus reikalavimus. Įsakymo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai nurodyti Įsakymo preambulėje. Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas yra Taisyklių 35 punktas ir 38.4.3 papunktis, tuo tarpu Įsakymo priėmimo faktinis pagrindas yra Protokole užfiksuota iš VSD ir AOTD gauta informacija apie tai, kad pareiškėjas negali būti įrašytas į sąrašą Taisyklių 38.4.3 papunktyje nurodytu pagrindu. Pareiškėjo teisė žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis buvo priimtas Įsakymas, nebuvo pažeista bei nebuvo suvaržyta jo teisė į gynybą, kadangi VSD pateikė dalį neįslaptintos informacijos, kuri nurodyta Protokole.

16. Atsakovo teigimu, skunde nepateikta argumentų, faktų ar įrodymų, kad Įsakyme ir Komisijos protokole nurodyti faktai ar aplinkybės neatitinka tikrovės. Taip pat pareiškėjas nepaneigė savo galimų sąsajų su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas negali būti įrašytas į sąrašą pagal Taisyklių 38.4.3 papunkčio nuostatas. Todėl tiek Komisija, tiek Ministerija užtikrino, kad jų pakartotiniai sprendimai atitiktų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo reikalavimus susieti materialinės teisės normas su objektyviais duomenimis ir faktais, turinčiais įtakos konkretaus sprendimo priėmimui.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti.

18. VSD paaiškino, kad nors pareiškėjas teigia, jog jis nebuvo įrašytas į sąrašą, vadovaujantis būtent VSD pateikta įslaptinta informacija, negalinčia būti įrodymu nagrinėjamoje byloje, visgi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis numato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog ši nuostata neįtvirtina absoliutaus draudimo valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančią informaciją naudoti kaip įrodymus administracinėje byloje. Ar konkrečioje nagrinėjamoje byloje įslaptinti faktiniai duomenys bus pripažinti įrodymais, sprendžia teismas įvertindamas visus pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

19. Šioje byloje nebuvo sudaryta prielaidų šalių lygybės principo pažeidimui. VSD teikta įslaptinta informacija nebuvo vienintelis ginčijamo įsakymo priėmimo faktinis pagrindas, o papildomai patvirtino kilusias abejones dėl pareiškėjo sąsajų su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, kas Taisyklių 38.3.3 punkte nustatyta kaip pagrindas neįrašyti juridinio asmens į sąrašą. Priimant ginčijamą Įsakymą buvo nagrinėta ir VSD teikta neįslaptinta informacija, parengta pagal viešuose šaltiniuose esančius duomenis. Taigi, VSD parengta įslaptinta informacija vertintina duomenų visumoje.

20. VSD teigimu, pareiškėjo dėstomi atskiri teiginiai, kad jis neturi sąsajų su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kad ,(duomenys neskelbtini) nebėra juridinio asmens akcininkas, kad pareiškėjas anksčiau buvo įrašytas į sąrašą, objektyviai nepaneigia VSD nustatytų aplinkybių ir atsakovui teiktos išvados pagrįstumo, atitinkamai ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

22. AOTD paaiškino, kad vadovaudamasis Taisyklių 30 punktu, atsakovo prašymu AOTD 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-010-386S pateikė informaciją, galinčią turėti įtakos dėl juridinio asmens įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą, kuri kartu su VSD pateikta informacija buvo svarstyta 2019 m. balandžio 26 d. vykusiame Komisijos posėdyje. Tai patvirtina, kad Komisijai pateikta informacija buvo vertinta ir jos pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas.

23. Faktas, jog pareiškėjas anksčiau buvo įtrauktas į NATO konkursų dalyvių sąrašą ir AOTD buvo išdavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės patikimumą patvirtinančius pažymėjimus, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas. NATO konkursai, atsižvelgiant į juos reglamentuojančius teisės aktus, yra specifiniai. Šiuose konkursuose sudaromi su NATO valstybių saugumu ir gynyba susiję sandoriai, todėl siekiantys juose dalyvauti juridiniai asmenys yra kruopščiai tikrinami finansinio, techninio ir saugumo patikimumo aspektais. Juridinių asmenų atitikimas nustatytiems reikalavimams peržiūrimas kas 3 metus, tai rodo, kad į šiuos kriterijus kreipiamas ypatingai didelis dėmesys.

24. Žvalgybos institucijų (VSD ir AOTD) veiklos tikslas, paskirtis ir uždaviniai siejami su rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių, galinčių turėti įtakos valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, nustatymu. Įgyvendindamos joms pavestus uždavinius, žvalgybos institucijos pateikia žvalgybos informaciją kitoms Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms sprendimams priimti. Nagrinėjamu atveju, AOTD pateikė atsakovui apie pareiškėją visą turimą informaciją, kuri neabejotinai aktuali ir reikšminga vertinant juridinio asmens patikimumą dalyvauti su valstybės saugumu ir gynyba susijusiuose sandoriuose.

25. Nors, pareiškėjo teigimu, įslaptinti duomenys nenaudotini kaip įrodymai, tačiau labai svarbu yra tai, kad ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis numato, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teisės normoje vartojama sąvoką „paprastai“ reiškia, kad tam tikrais atvejais tokie duomenys (įslaptinta informacija) gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti vertinami pagal įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje.

II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Teismas nustatė, kad:

27.1. Įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. eI-3278-821/2018, pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. Ministerijai pateikė naują prašymą įrašyti į NATO konkursų dalyvių sąrašą, todėl atsakovas 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. (26.10-61)-3-422 ir 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. (26.10-61)-3-479 kreipėsi į VSD, AOTD prašydamas pateikti informaciją ir išvadas apie pareiškėją.;

27.2. Atsakydami į Ministerijos užklausimus, VSD 2019 m. kovo 22 d. raštu Nr. 19-398S (slaptumo žyma „SLAPTAI“) ir AOTD 2019 m. vasario 13 d. raštu Nr. S-010-386 (slaptumo žyma „SLAPTAI“), pateikė informaciją, galinčią turėti įtakos dėl juridinio asmens įrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą, kuri buvo svarstyta 2019 m. balandžio 26 d. Komisijos posėdyje.

27.3. Komisija, išnagrinėjusi visą surinktą medžiagą, atlikusi pareiškėjo bei su ja susijusių asmenų patikrinimą, 2019 m. gegužės 2 d. protokole pažymėjo, kad buvo vertinama VSD ir AOTD pateikta įslaptinta bei neįslaptinta medžiaga, vadovaudamasi Taisyklių 35 ir 38.4.3 nuostatomis, nutarė nepritarti pareiškėjo įrašymui į NATO konkursų dalyvių sąrašą, nes pareiškėjas yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, savo veikloje gali naudoti neskaidrias korupcines schemas, kas yra didinantis riziką nacionaliniam saugumui veiksnys;

27.4. Ministerija, vadovaudamasi Komisijos protokolu, VSD ir AOTD pateikta įslaptinta bei neįslaptinta medžiaga, 2019 m. gegužės 13 d. Įsakymu neįrašė pareiškėjo į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

28. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja ir Taisyklės, Viešojo administravimo įstatymas. (toliau – ir VAĮ). Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 35, 38.4, 38.4.3 punktų nuostatas juridinis asmuo į NATO konkursų dalyvių sąrašą neįrašomas arba jo įrašymas nepratęsiamas, jeigu Ministerija gauna raštišką kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų informaciją, kad juridinis asmuo, juridinio asmens, turinčio ne mažiau nei 1/3 balsų dalyvių susirinkime, dalyvis, juridinio asmens vadovas, juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris arba apskaitą tvarkančio struktūrinio padalinio vadovas ar apskaitą tvarkantis kitas juridinis asmuo yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla.

29. Vertindamas skundo argumentus, kad jis nesusijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, o ginčijamas Įsakymas grįstas prielaidomis, teismas pažymėjo, kad iš Komisijos 2019 m. gegužės 2 d. protokolo turinio ir teismo posėdyje pateiktų Ministerijos, VSD, AOTD atstovų paaiškinimų, pateiktos neįslaptintos, įslaptintos medžiagos nustatyta, kad Komisija šį protokolinį sprendimą priėmė įvertinusi jai pateiktame VSD 2019 m. kovo 22 d. rašte ir AOTD 2019 m. vasario 13 d. rašte išdėstytą informaciją, kad pareiškėjas priklauso „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei, dėl ko yra vertinama visa įmonių grupė bei su ja susiję asmenys.

30. Teismo vertinimu, Komisija ir Ministerija, spręsdamos, ar yra pagrindas iš NATO konkursų dalyvių sąrašo išbraukti Bendrovę, pagrįstai vertino, kad įmonių grupė (duomenys neskelbtini) yra susijusi su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla. Teismas, įvertinęs VSD pateiktą viešą medžiagą, kurią, kaip nustatyta, vertino ir VSD surašydama VSD 2019 m. kovo 22 d. raštą, konstatavo, kad (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šių viešai skelbiamų įrodymų iš esmės pakanka aplinkybei, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaiko ryšius su Rusijos verslininkais ir aukšto rango pareigūnais, siejamais su Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis, patvirtinti. Teismas nurodė, kad įvertino ir slaptą medžiagą, kuri padėjo teismui susiformuoti vidinį visų pateiktų aplinkybių vertinimą.

31. Teismas kritiškai vertino skundo teiginius, kad Komisija ir Ministerija netinkamai taikė Taisyklių 38.4.3 punkto nuostatas, nesigilino į šių nuostatų turinį ir Įsakymą grindė prielaidomis. Teismas pažymėjo, kad tai prieštaravo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Teismo nuomone, Taisyklių 38.4.3 punkte vartojama formuluotė „juridinis asmuo yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla“ nėra ir negali būti aiškinama taip, kad tik juridinis asmuo, dėl kurio yra sprendžiama, turi tiesiogiai palaikyti ryšį su užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ir jų pareigūnais, ar kad toks ryšys, kurį palaiko į NATO konkursų dalyvių sąrašą įrašytas juridinis asmuo ar dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/3 balsų jos dalyvių susirinkime, turi būti palaikomas tik su etatiniais užsienio valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnais. Teismas nurodė, kad Taisyklių 38.4.3 punkto nuostata turi būti aiškinama, be kita ko, teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 3 punkte (jame nustatyta, kad potencialus dalyvis pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas, t. y. neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su ES ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis, nuostatomis), Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu patvirtintų Nacionalinio saugumo pagrindų, nuostatuose (jų 5 skyriuje, be kita ko, nustatyta, kad vienu pagrindinių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos uždavinių yra esant Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir ES nare, užtikrinti šalies saugumą, tinkamai vykdyti narystės šiose organizacijose įsipareigojimus), kontekste. Aiškinant Taisyklių 38.4.3 punkto nuostatos, ypač jos formuluotės „juridinis asmuo yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla“, turinį, turi būti atsižvelgiama ir į šiuo metu galiojančioje Nacionalinio saugumo strategijoje (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XIII-202) įtvirtintą teisinį reguliavimą (8 punktą).

32. Įvertinęs ginčijamo Įsakymo turinį, teismas darė išvadą, kad ginčijamas Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

33. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl skundžiamą Įsakymą paliko galioti, o pareiškėjo skundą atmetė.

34. Teismas pažymėjo, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III. 35. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

36. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tai pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, ir akcentuoja, kad šioje byloje ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis įslaptinta medžiaga, todėl nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į rungtynišką procesą. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims nežinoma, vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

37. Skirtumas tarp ginčo situacijos ir ankstesnės administracinės bylos Nr. eI-3278-821/2018 yra tik tas, kad į šią bylą buvo pateikti įvairūs bulvarinės užsienio spaudos straipsniai (II T., b. l. 38–76), kurie nelaikytini objektyviai nustatytais faktais. Teismas formuoja praktiką, kad teismo sprendimas gali būti grindžiamas ne faktais ir objektyviais duomenimis, o įvairiais, nepatikimais interneto portalų straipsniais.

38. Pareiškėjas, akcentuodamas Taisyklių 38.4.3 papunktyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų pagal minėtą Taisyklių nuostatą vertinamų juridinio asmens subjektų sąsajas su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla.

39. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjas priklauso „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo ir kitų „(duomenys neskelbtini)“ įmonių galimo sąsajumo (kaip jis pasireiškia). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas susijęs su kitose valstybėse veikiančiomis įmonėmis, kurių pavadinimuose naudojamas žodis „(duomenys neskelbtini)“. Šis žodis pareiškėjo (įmonės) pavadinime naudojamas nuo įsteigimo. Taipgi VSD, AOTD ir teismas vertino kitus juridinius asmenis, kurie nesusiję su pareiškėju, nors ir naudoja pavadinime žodį „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas pakartoja, kad jau ilgą laiką neturi jokių sąsajų nei su Protokole minima „(duomenys neskelbtini)“, nei su (duomenys neskelbtini).

40. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendime perrašė atsakovo ir VSD bei AOTD atsiliepimų argumentus ir nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų. Pareiškėjas ir jo akcininkai ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ar kiti Taisyklių 38.4.3 papunktyje minimi subjektai Protokole nurodomų sąsajų su Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnyba, Baltarusijos KGB neturi. Pareiškėjo teigimu, nuo 2010 metų aplinkybės dėl pareiškėjo patikimumo nėra pasikeitusios (tokių įrodymų nepateikęs atsakovas), todėl nesuprantama, kodėl nuo 2018 metų atsisakoma įrašyti į NATO konkursų sąrašą.

41. Kadangi skundžiamas Įsakymas grindžiamas prielaidomis, jis negali būti laikomas atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas netinkamai pritaikius Taisyklių 38.4.3 papunkčio, VAĮ 8 straipsnio nuostatas ir nukrypstant nuo aktualios teismų praktikos.

42. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

43. Atsakovas Ekonomikos ir inovacijų ministerija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

44. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui ir akcentuoja, kad teisinis pagrindas neįrašyti juridinio asmens į konkurso dalyvių sąrašą yra taikytinas juridinių asmenų atžvilgiu, kurie turi bet kokias (tiesiogines ir netiesiogines) sąsajas su užsienio valstybių specialiųjų valstybių veikla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Sprendimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą priimtas atsižvelgus į VSD ir AOTD pateiktą informaciją apie įmonių grupės „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo aplinkybes, veiklą Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje, Uzbekijos respublikoje, steigėjo ir akcininko ryšius bei minėtų žvalgybos institucijų vertinimą. VSD ir AOTD pateikta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusi su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla (nustatytų faktinių aplinkybių apimtyje) yra pakankama.

45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso „(duomenys neskelbtini)“ įmonių grupei. Atsakovas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam Taisyklių 38.4.3 punkte nurodomos formuluotės „juridinis asmuo yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla“ aiškinimui, atsižvelgiant, be kita ko, į Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatas.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. VSD teigimu, apeliaciniame skunde nepateikta naujų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, nustatė Įsakymo priėmimo teisinį pagrindą. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad su AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytas sandoris pripažintas atitinkantis nacionalinio saugumo kriterijus, šiuo atveju nereikšmingas, nes buvo taikomas kitoks teisinis reguliavimas. Tai, kad pareiškėjo pozicija ginčo klausimu skiriasi nuo teismo išvadų, savaime nereiškia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymus ir pažeidė teisės normas.

47. Trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. AOTD teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis įslaptinta medžiaga. Komisija vertino VSD pateiktą neįslaptintą informaciją, todėl įslaptinti duomenys šioje byloje nėra vieninteliai įrodymai, patvirtinantys reikšmingas bylos aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2019 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 4-304 „Dėl juridinio asmens neįrašymo į NATO konkursų dalyvių sąrašą“ teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pareiškėjas 2019 m. sausio 22 d. Ministerijai pateikė prašymą įrašyti į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

50. Atsakovas 2019 m. vasario 1 d. raštu Nr. (26.10-61)-3-422 ir 2019 m. vasario 6 d. raštu Nr. (26.10-61)-3-479 kreipėsi į VSD ir AOTD pateikti informaciją ir išvadas apie pareiškėją.

51. Komisija, išnagrinėjusi visą surinktą medžiagą (tiek VSD ir AOTD pateiktą įslaptintą, tiek neįslaptintą medžiagą), 2019 m. gegužės 2 d. protokolu nutarė nepritarti pareiškėjo įrašymui į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

52. Ministerija, vadovaudamasi Komisijos protokolu, VSD ir AOTD pateikta įslaptinta bei neįslaptinta medžiaga, ginčijamu Įsakymu neįrašė pareiškėjo į NATO konkursų dalyvių sąrašą.

53. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių faktus, kuriais buvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas, t. y., kad pareiškėjas yra susijęs su užsienio valstybių specialiųjų tarnybų veikla, savo veikloje gali naudoti neskaidrias korupcines schemas, o tai yra veiksnys, didinantis riziką nacionaliniam saugumui.

54. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ne tik byloje surinktais faktiniais duomenimis, su kuriais šalys turėjo galimybė susipažinti, tačiau ir faktiniais duomenimis, sudarančiais valstybės paslaptį.

55. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, iki jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka.

56. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra nurodęs, jog faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Šis teismo sprendimas dėl įrodymų negali priklausyti nuo kokių nors subjektyvių aplinkybių. Jeigu sprendimui teismo nagrinėjamoje byloje priimti ir tokiam teisingumui, kokį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įvykdyti teismui pakanka tokių įrodymų (medžiagos), kurie nėra valstybės paslaptį sudaranti (ar kita įslaptinta) informacija, ši neatskleistina informacija, saugant viešąjį interesą, neturi būti įrodymas toje byloje ir šalys su ja negali būti supažindintos. Taip pat teismas turi įvertinti, ar jis be tam tikrų faktinių duomenų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, galės įvykdyti teisingumą. Be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas šiame nutarime yra pabrėžęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

57. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog tokie atvejai, kai valstybės paslaptį sudarančiais neišslaptintais duomenimis yra remiamasi kaip vieninteliu ir vienai iš bylos šalių nežinomu įrodymu teismo procese, sudaro prielaidas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimams, pirmiausia, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą požiūriu (Konvencijos 6 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3706-520/2018).

58. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo įvertinti, ar byloje esantys faktiniai neįslaptinti duomenys patvirtina faktus, kuriais buvo grindžiamas ginčijamas atsakovo Įsakymas.

59. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-1670-520/2016, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018).

61. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.).

62. Pirmosios instancijos iš esmės jokio savarankiško byloje pateiktų įrodymų vertinimo neatliko, o skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik perrašė Komisijos 2019 m. gegužės 2 d. protokole, kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, nurodytas faktines aplinkybes, nors VSD pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kuriais remiantis buvo parengta Komisijai pateikta išvada dėl pareiškėjo galimybės dalyvauti NATO skelbiamuose konkursuose (II t., b. l. 6). Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo šiuos trečiojo suinteresuotojo asmens pateiktus įrodymus detaliai įvertinti ir spręsti, ar jie patvirtina faktus, kuriais grindžiamas ginčijamas atsakovo Įsakymas, atsakyti į esminius pareiškėjo skunde nurodytus motyvus dėl minėtų faktinių duomenų vertinimo.

63. Be to, pareiškėjas teismui yra pateikęs įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų skundžiamame sprendime nepasisakė, nenurodė motyvų, dėl ko šiuos įrodymus atmetė, nors skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalėjo argumentuoti, dėl ko atmeta kai kuriuos įrodymus (ABTĮ 87 str. 4 d. 3 p.).

64. Nustačius, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė paminėtas proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 1 d.).

65. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė